Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje

Straipsniai / Articles 79 ARANKA LACZHÁZI Lorando tvėšo università Mokslinių tyrimų direzioni: baltų ir kitų kalbų kontaktai, leksiniai skoliniai. DOI: doi.org/10.35321/all83-04 KELETAS GALIM HUNGAR TALBOS SKOLINI LIETUVI TALBOGE Some Potential Borrowings from Hungarian into Lithuanian ANOTATIA Straipsnyje svisitano le lekseme della lingua Lituania, che sono vengrų origine o sono state prestate da altri linguaggi per vengrų kalbą. La maggior parte di questi leksemì in lingue lituanee entrò XVIXVIII seczii, spesso indirettamente, intermedianincaujando polkų, rečiau vokiečių, baltarusių o rusų lingue. Pascoliti parole costituiscono tematiche gruppi, che riflettono di quel meto Vengrijos e Lituania Didžiosios Kunigaikštystės storici-cultūrinius rišius. Tali gruppi, per esempio, appartengono a tecnica militare, abbigliamento dei militari termini, da ex regno Vengrijos in LDK trasportati determinati prodotti, denominazioni. In molti casi constata variazione del significato del debile. Fa notare che solo nonmolè parte di questi leksemų fissifica nella attuale comunrinè dei litaui in discorso, perché questi termini normalmente sono pastenée, nonvartojami parole oppure dialektizmai. ESMINIAI VODŽIAI: LDK dei, vengrai LDK, kalbų kontaktai, leksiniai skoliniai, skolinys iš vengrų kalbos. ANNOTATION The article aims to overview the Lithuanian words that are supposed to be of Hungarian origin or may be linked to Hungarian in an indirect way. Most of these lexemes have been borrowed through Polish, less often through German, Belarusian or Russian during the 1618th centuries. They belong to specific thematic groups like military terms, names of military uniform details or names of products that were imported into the Grand Duchy of ARANKA LACZHÁZI 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lithuania from the former Kingdom of Hungary. In many cases a significant change in the semantic of the lexemes can be observed. It is worth noticing that only a small number of these lexemes is being known and used in contemporary Standard Lithuanian, as these words belong rather to dialectal or historical lexicon. KEY WORDS: Grand Duchy of Lithuania, Hungarians in the Grand Duchy of Lithuania, language contacts, lexical borrowings, borrowings from Hungarian. ĮVADAS Negli anni 2016 pubblicuotame Rolando Kregždžio Lietuvių kalbos polonizmų žodyne (toliau PŽ) autoriaus indicati 28 vengrų kalbos žodžiai (p. 286), quali varii modi si possono legare con corrispondammi leksem della lietuvių kalbos, t. y. y. vengrų žodžiai fiksuojami come potimi polonizmų šaltiniai. Questo dizionario, come è noto, primo approfondito dizionario etimologico della lingua lituani, nel quale ampiamente discussi tali casi e nel quale leksemom della lingua lituani vengrų origine o per vengrų lingua paskolintom viene assegnato grande attenzione. Dall'altra parte, la diffusione di parole del vengrì nelle lingue baltì è stata esaminata nei lavori dei vengrì kalbininkų (Hollós 1998; Laczházi 2003; Tóth 2003, 2007, 2016a, 2018). Inoltre è molto scritta sugli elementi lessico di origine vengrų lenkų (Wołosz 1989, 19911992), rusų (Hollós 1996) e baltarusių (Zoltán 2005, 2006) nelle lingue. Suscitato con tutte menzionate le conclusioni delle ricerche, si può notare, che esaminamento di parole di origine vengrì nei lingui lituani daoda interessantii risultati, materia apžvalga permette esiliškinti questa lessica specifica, a parte confermano, in parte e papildo, reviscino gli studi dei lingwinisti lituani e vengrì altri. In questo articolo viene comparato e sommendoni dati dei vengrų tyrėjų e PŽ nonché altri dizionini etimologici della lingua Lituania. Leksemów dominancych riguardo importanti di questi sono i leksiką dei vecchie Lituviške rašytinių paminklų rappresentojantis Altlitauisches etymologisches Wörterbuch (ALEW) e con i più recenti dati completato Słownik etymologiczny języka litewskiego (SEJLe). Lietuvių, anche e latvians lingue si trova nemažai internazionale dei parole, kilusių da vengrų kalbos. Si tratta soprattutto culinarijos o altri con vengrų etnine cultura relativi nomiimi, ad esempio, guliašas, tokajus, čardašas (latv. gulašs, tokajietis, čardašs) e pan. Šiuos skolinius-internacionalismus plačiai aptaria vengrų kalbininkai Atila Hološas (Hollós 1998) e Silardas Totas (Tóth 2003), quindi in questo articolo essi nenagrinėjami. Dėmesys viene assegnato XIVXVII a. LDK storico, culturale contesto nulemtam vengriškos origine parole di plitimui. Articoli Articles 81 / Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje Sulla base storikės Raimondos Ragauskienės studi (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)1, menzionato periodo ungri in Lituania costituì stabilią minorumą, secondo numeri occupanti 5 o 6 posto tra vakariečių. Essi sono arrivati in LDK per ragioni politiche o economiche, per intensi (e particolarmente suintensivėjusių ai tempi di Stefano Batoro) culturali, commerciali di legami (Ragauskienė 2008: 29). Tuttavia, su diretti contatti ungrì e Lituanei si possono solo cautamente spėliare. Molta in questo articolo tratta 1989, 19911992; Zoltán mų leksemų taip pat yra paplitusios lenkų ir (ar) baltarusių kalbose (žr. Wołosz 2005), taigi nella lingua litavians essi potevano entrare e da questi linguaggi, o parallelamente da ambo. HUNGAR KILMS ARBA PER HUNGAR KALB PASCOLINTI LOGŽAI LIETUVI TALBOGE Di seguito abėcėline ordine discussiamo singoli skoliniai. Parte di loro sono di origini vengrì, con neabejotina vengriška etimologia. Kiti sono stati si prestati da altri linguaggi per vengrų lingua. In tali casi sul vengrų lingua intermediininkavimą generalmente testimonia specificifiai fonetiniai o più spesso semantiniai, cambiamenti. Leksemų fonetiniai-morfologiniai varianti e significati indicati sulla base del dizionario elettronico variante (LKŽe) della lingua Lituania. In quei casi, quando la parola etimologija non solleva dubbi, i dati dei dizionì della lingua Lituaniana vengono presentati brevemente, indicando principali forme, significati, via di prestinimosi e più dettagli fonte di descrizione. Dove possibile, si indica leksemo più antica conosciuta testimoniimente nelle fonti scritte tempo (metai, amžius). Più ampiamente commentate solo quelle etimologie, che è necessario sopplodere dati della lingua ungrì, permettentici considerarsi una variante di etimologia alternativa. Il segno klaustuko scrivo davanti quei parole, il cui legame con vengrų lingua, sebbene e supponuto da alcuni autori, solleva dubbi. aidùkas ‘pono sargybinis, sernas < le. ajduk hajduk 1564; 1. ‘vengrų pěstininkų korpus soldato; 2. ‘vengrų policininkas; 3. ‘plėšikas < vengr. hajdú, [pl.] hajdúk (veiksmažodžio hajt ‘ganyti forma partecipivė; pirminė reikšmė vengrų 1 Be R. Ragauskienės tyrimo, lietuvių ir lenkų istoriografijoje buvo aptarti atskiri vengrų vaidmens LDK questioni, ad esempio, alcuni vengrų dalyvavimo Lietuvos DK kariuomenėje momentai, vengrų mados įtaka, vengriškasis periodo XVI a. pab. a XVII. pr. Birštono valsčiuje, tam grafiji. Pičiau žr. Ragauskienė 2008: 21. tikrų asmenų, kaip antai, Stepono Batoro, Kasparo Bekešo, liutnininko Valentino Bakfarko bio- ARANKA LACZHÁZI 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII nel linguaggio era ‘ganytojas); eidukas ‘toks pėstininkai dalinio kareivis, artilerista. La parola paludito e paragoni, ad esempio, Ein come eidukas, lek come aitvaras; ein kai eiduk (greitai), stov kai stiebas (Vosylytė 1985: 68). Voiciechas Smočinskis qui intravede i significati ‘del diavolo, malignea spiriti (SEJLe: 9). LKŽe parola è considerata debitore di origine slaviška, e ALEW forma eidukas si collega con veiksmažodžiu eiti (ALEW I: 260). Quest'ultima etimologia, manomene, è inaffidabile a causa parallelių lenkų, baltarusių nelle lingue nonpaisimo, plg. blr. гайдук 1568, r. Литовскiе гайдуки 1582, гейдук 1745, ukr. gayduki 1582. Comune di queste parole mas kareivis; 3. ‘vengriška reikšmės yra: 1. ‘samdomas kareivis Stepono Batoro kariuomenėje’; 2. ‘samdouniforma avvisato servo. In polacco e russi lingue lo segna anche ‘plėšiką (Hollós 1996: 24), in russi lingue ‘aukštą žmogų, ‘akiplėšą, begėdį e ‘neramų gyvulį (Аникин 321 2015:323). antãlikas ‘nedidelė statinė alui košti < le. antałek < vengr. ántalag < átalag, antalag ‘statinė, vaso di legno; 1030, a volte 75 litrų statinė vinui. Nel linguaggio polacco dal XVII sec. paludito il verbo antałek ‘nedidelė statinė vinui oppure alui e ancora prima pavardėse Jantułek 1608, Antałkowicz 1683 (Wołosz 1989: 226). S. blr. antteloкъ ‘t. p. Nel 1583 kildinamas direttamente dal vengrų kalbos (Булыка 1980: 155), però a causa di fonetinių nesutapimų questa forma non può essere valutata come fonte del lietuviško parola (PŽ: 19; SEJLe: 37). Pritimo della parola sietino con intensivia commercio vengrišku vynu Rytų Europoje, e significazioni (statinės paskirties) kitimas indicano adattazione termine dei lietuvių kalboje. ? arendà ‘nuoma (taim anche arendavoti ‘nuomoti, arendõrius, areñdorius ‘nuomininkas) < s. le. arenda ‘nuoma, arendować ‘nuomoti, arendarz ‘nuomininkas < vengr. árenda ‘nuoma < s. pranc. arender, arenter ‘nuomoti, estenomoti < lot. arrendare ‘nuomoti, renda, renta ‘nuoma. Kalboje Lietuvių leksema paliudita dal 1600 anno, lei poteva essere prestita anche da rytų slavų kalbų (dove entrato da lenkų kalbos), plg. s. r. аренда, blr. arénda ‘nuoma, aréndarъ ‘nuomininkas XVI a. (ALEW I: 54). Andžejaus Bankovskio ritiene, questo termine come giuridico termą Vengrijoje, e successivamente e Polonia, usasse e platino di origine francūzų Anžu (Anjou) dinastia, regnatrice Vengriją dal 1301 al 1399 anni, e Lenkiją dal 1370 anni, administracija (BES I: 15). ? bardšius 1. ‘kirvis con ilgu kotu (armasto di guerra) 1620; durtuvas 1870; 2. ‘atšipęs qualche attrezzo (cirvis, colilis, dalgė); 3. ‘ne invecej atikišęs daiktas (pagalys o qual altro); 4. ‘grale uomo; 5. "brutto animaliul; bartšius ‘kirvis su ilgu kotu (LKŽe; ALEW I: 18), plg. vengr. bárd ‘kirvis con ilgu kotu. Articoli Articles 83 / Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje La parola simile significato paludito lenkų (bardysz ‘kirvis su ilgu kotu), rusų (бéрдш, бaрдыш ‘t. p.), baltarusių (бардышъ, бардишъ [бердышъ] ‘t. p.) nelle lingue. La parola Lituanie per il crocio luogo ALEW e SEJLe (SEJLe: 116) kildinamas dal rytų slavų kalbų. PŽ egli considerato polonismo e si collega con le. bardysz (berdysz) ‘dalgiakirvis, senovinis ginklas, derivusiu o da lot. barducium ‘kovinis kirvis < gr. βαρδούκιον ‘lazda, špaga < p. sl. *bordy ‘kirvis< germ. *barde ‘t. p., o da vengr. bárd 1272 ‘kirvis < s. v. a. barta ‘kirvis, kovinis kirvis (EWUng I: 82). Lenkų bardysz (berdysz) da vengrų kalbos kildina e altri autori (plg. BES I: 41; Stachowski 2002: 47). Diversi che menėtosios versioni, Aleksandras Anikile. nas palaiko vengrų kalbininko Andrašo Zoltano etimologijos aiškinimą, kuris bardysz (berdysz) kildina is r. baрдыш <? germ. barde e respetta la parola collegamento con vengr. bárd possibilità (Aniquin 2003: 107108; Zoltán 1978)2. bèkešas ‘šiltas superiori apperimento invernali, più corto per apsiaustą (LKŽe), plg. vengr. bekecs Bekes. Il nome del vestito è derivato dal Stefano Batoro alleatore Kasparo Bekešo pavardės (vengr. Bekes o Békés, le. Kasper Bekiesz) parlanti polkų: bekieszka 1586 > bekiesza (dėl darybos plg. le. batorówka ‘tam tikra šoblė; tam tikra kepurė da Batoro pavardės, le. węgierka ‘tokia striukė da Węgier ‘vengras). Dal polkų lingua prestito blr. bekeška 1599, r. бекéш 1789, бекéша, бекéшка 1854 (Аникин 2003: 5657). Vengrų bekecs < bekes ‘trumpas, appetitio superiore paludito solo dal XVIII sec., esso in tale significato è prestato dal lenkų kalbos (EWUng I: 92; Kiš 1963: 4852; Hollós 1996: 1617; Bojtár 2015). Lituvių bèkešas può essere prestato da lenkų (le. dial. bekiesz; PŽ: 230) o da baltarusių kalbos. Poiché del linguaggio lituanio il termine kirčio luogo coincide con lenkų e con vengrų, e non con eastern slavų kalbų wordų kirčiuotomis formomami, in questo articolo più tendstama questo termine kildinti precisamente da lenkų kalbos. luogo Kirčio poteva determinti ingresso del linguaggio vengrì (pavardės Bekešas vengriškas tarimas kirčiuotas pirmasis skiemuo), tuttavia l'apparizione del termine comune dal tikrinio, senza abejo, sietino con lenkų kalba. 2 A. Zoltano principali argomenti sono questi: 1. da s. vengr. forme barddos szekerce (pažodžiui: kirvis con bardišiumi), di alcune autorių considerate le. bardysz šaltiniu, foneticamente impossibile spiegare prefiagga vengrų būdvardžių -os sostituzione in lenkų -ysz (plg. vengr. Rák-os > le. rok-osz e kt.); 2. le. bardysz paliudito qualcos'altro più tardi (XVII a.) negu rusų baрдыш (XV a.), oltre a ciò, la parola nel linguaggio polkų denota precisamente il gunklą usato dai kari Russi di Mosca, che, tra l'altro, nella sua forma e modo di uso differisce chiaramente dal lot. barducium < gr. βαρδούκιον 425 426 (Zoltán 1978: […]426). Vediasi, il prestinimosi direzione polkų → rusų lingua non, processo avvenno contraria direzionemi. ARANKA LACZHÁZI 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII čižmà ‘vyriška kojinė < le. ciżma, czyżma ‘tokia avalynės rūšis, pusbačiai < vengr. csizma ‘aulinis batas < serb.-kr. čzma ‘batas < turk. çizme ‘batas (PŽ: derẽšis 46). ‘sartų (raudų) e baltų plaukų arklys, dryžos colored gyvulys; derẽšas, derẽšius ‘t. p. < le. (dial.) deresz, dereś 1. ‘raudas horklys; 2. ‘žilstelėjęs žmogus; 3. ‘falpnos bevandimento (alus, midus, vino) < vengr. deres 1. ‘pažilęs, žilstelėjęs žmogus 1291; 2. ‘sartų (raudų) e baltų plaukų arklys1591 (Wołosz 1989: 247 248; PŽ: 275; EWUng I: 254). Plg. dar blr. дэраш (Zoltán 2006: 500). dalmõnas ‘kišenė, delmõnas 1. ‘kišenė; 2. ‘piiginė, delmonnis ‘kišeninis, delmõnpiningiai ‘kišenpinigai, delmõnvagis ‘kišenvagis (LKŽe). Plg. dar XX a. fonti: con vuščiu delmonu parvažiuosi; esą egli pasiglemžęs į delmoną subsumeratorių pinigus (DLKT). La parola è di turkiškos origine, plg. dolama XIV a., dolaman XIVXVI a., dolman 15541555, doloman 1615 ‘toks turkų kareivių rūbas, platus apsiaustas (Hollós 1996: 29). In questo significato è diffuso in molte lingue europee, ad esempio, vok. Dolman circa 1500 anno, Doliman, ang. Dolyman 1585, Doliman 1872 ‘materiškas apsiaustas palto con larghe maniovėmis, r. doloman 1658 ‘lgas apsiaustas, palto /; largo drabužis femminili, le. dołoman 1543, dołman, dołaman ‘moteriškas apsiaustas cappotto con larghe manovėmis, blr / dolomanъ 1516 ‘t. p. Reikšmė ‘husarų švarkas è apparso nel linguaggio vengrų e anche paludito in già menzionate lingue: ang. Doliman 1883, r. dolman 1741, le. dołman, dołaman ‘vengriškas švarkas, blr. dolomanъ 1516 (Hollós 1996: 2831; Wołosz: 248–249). Lietuviškas parola kildinamas da le. dołman o blr. dolman (LKŽe; PŽ: 49), o da r. dolman, doloman (SEJLe: 241). Foneticamente-morfologicamente queste etimologie completamente accettabili, tuttavia dubbi solleva la semantica non somiglianza. Poiché lietuviškas delmonas dalmonas paliudito Mažosios Lietuvos šaltiniuose (žodynuose) bei regiono tarmėse, possibile che egli in lietuvių kalbą jo patekti iš vokiečių kalbos, ir semantikos kitimas galėjo įvykti būtent Mažiogalėsios Lietuvos tarmėse. L'influenza dei Vokiecchi indica e menėti sudurtini parole kalkės: delmõnpiningiai, plg. vok. Taschengeld, delmõnvagis, plg. vok. Taschendieb. Si ritiene che l'evoluzione semantica permetta capire i dati etnografici: delmonas dalmonas è dettagli della abbigliamento femminile Majiosios Lituania: puošni (išsiuvinėta, con karoliukais, spesso papuošta savininkės inicialais) kišenė, che viene rišama presso i nastostos. Panašią kišenę nešiojo e estų, suomių, norvegų, svedų moterys, jos pavadinimas šiose kalbose yra ‘kišenė’ arba ‘maišelis’ (Matulionienė 2015). Articoli Articles 85 / Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje Quindi questa realtà geografica diffusione permette anche di legare la parola più con vokiečių kalba che con slavų lingue. Vokiečių lingua prūsiškoje tarmėje Dolman paliudito solo come husarų švarko nome (PW: 1171). Vengrų lengvosios kavalerijos, husarų pulkai XVI XVIII a. servivo nei vari Stati europei kariuomenėse, anche e Prūsijoje. All'estero sernavę vengrų husarai sempre indossavano loro caratteristichino puošnią vengrišką uniformà. Queste uniformi importante dettagliè era sul cinturo kabantis ricentemente apposíst maišelis-kišenė, sulla quale inizialmente erano siuvinėjami il proprietario del pulko, in seguito del sovrano, iniziali (Báti Berkó: 26). Questo husarų maišelio e lietuvių delmono apipavidalinimai molto similiūs. Pertanto, sebbene la stessa su un nastro rišama kišenės nešiojimo moda fosse diffusa in tutta Europa, taigi e Baltije regione, tuttavia questa kišenės liteviškas nome, manoma, può essere collegato con husarų uniforma. Husarai la loro kišenę portiva insieme con speciale husarišku švarku dalmonu (vengr. dolmány, vok. Dolman), quindi a causa del permanente uso di entrambi realijiet insieme švarko nomeamento poteva essere trasferito pošenei chiamini. germkas ‘ginklanešys < le. giermek 1500 ‘t. p. < vengr. gyermekka (ALEW I: 315; PŽ: 310). Ginklanešio significato la parola è stato anche prestato e in baltarusių lingua: kgermeкъ 1567, kgermoкъ dallo XVII a. inizi (Wołosz 1989: 254). In linguaggi Lituanei egli paliudito solo XVIXVII a. scrittu (Bezzenberger 1877: 284; LKŽe). eid žrukas. aidùkas ? kabõtas ‘toks drabužis; kóbotas ‘berankovis, sceltas moteriškas drabužis, liemenė. LKŽe questo termine illustruojamo XVIII a. Mažosios Lietuvos žodynų e XVIIXIX a. raštų dati e qualificato come polonizmas. Polonismo egli considerato e PŽ, plg. le. kabat XV a. 1. ‘males e donne's upper garment, palaidino; 2. "tramdomieji marškiniai; 3. ‘Marškinie con cui erano preparati i condannati a bruciati sulla lauga; 4. "kariškio palaidinė; ir kt. ; liet. kabãčikas 1. ‘berankovis drabužis; 2. ‘nusinešiojęs, nebenaujas, palaikis sijonas < le. dial. kabacik kabaćīk ‘palaidinis / maderiška palaidinė; moteriški puskailinukai (PŽ: e vengriška: vengr. kabát ‘apsiaustas; schiacco; striukė; trumpas superiore femminile 83). Dėl lenkų žodžio kilmės PŽ nurodomos trys galimos etimologijos, tarp jų švarkelis. Tuttavia ungrų lingua in parola paludito solo dal 1751 anno (EWUng I: 654), mentre prima paludijazione di parola litaviško datata nel 1747 Pilypo Ruigio dizodyne (Ruhig 1747). Pertanto la possibilità che ungriškas parola era le. kabat → liet. kabotas fonte, sembra nereale. Vengr. kabát vengrų etimologų kildinamas da una occidentali slavų kalbų, probabilmente da slovakų, kabát ‘apsiaustas, palaidinė, švarkas. Pertanto rimangono nonmessi due PŽ proposte etimologie: ARANKA LACZHÁZI 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 1. s. č. kabát ‘truppe avvolto fino alla cintura; tale abbigliamento cario; švarkas < bulg. kavàd, kavàt ‘senovinis vestiti femminili; apsiaustas senza manovi e kt. < gr. καβάδιov ‘vyriškas drabužis < pers. qabāh ‘viršutinis drabužis, apsiaustas e 2. lo. cap[p]a ‘apsiaustas con gobtuvu, capatus ‘apsivilkęs apsiaustą (PŽ: 338). kañtaras, kañtaris ‘apynasris, brizgilas; pavadis. parliamo Lituanei di alcuni etimologų considerato polonizmu (LKŽe): le. kantar 1607 < vengr. kantár 1571 < turk. kantar (LKŽe; Wołosz 1989: 263). Poiché questo termine è diffuso in molte lingue, la fonte della parola liteviško ha anche potuto essere blr. kantarъ 1616 (Hollós 1996: 35). PŽ di questo parola come polonismo nonaptaria, e questo indirettamente conferma baltarusišką etimologiją. karbãčius, karbõčius ‘toks botagas, bizūnas < le. (dial.) karbacz, le. korbacz ‘botagas < vengr. korbács ‘t. p. < serb.-kr. kòrbāč ‘t. p. < osm. kırbaç ‘t. p. (LKŽe; PŽ: 359; EWUng II: 796). Robertas Vološas (Wołosz 19911992: 270) e Voiciechas Smočinskis vengrų lingua intermediininkazione non considera necessariamente. Lenkų kalbininkas lietuvišką žodį kildina da s. blr. karbaчъ < osm. kırbaç (SEJLe: 574). Il fatto che il prestinys paludito solo Majiosios Lietuvos vokiečiųlietuvių linguų žodynuose bei folklore, nonostante maggiormente conferma lenkišką etimologiją (con un possibile vokiečių kalbos tarpininkavimu, plg. v. dial. pr. Karbatsch (ALEW I: 453)). karvãšas, karvãšis, karvõšius ‘atlenktas handogalis < le. karwasz 1641 1. ‘apyrankė da canardos; 2. ‘rankogalis< vengr. vacvas 1539 ‘apyrankė from skardos (PŽ: 364), plg. kar ‘ranka e vas ‘geležis. Il significato della parte di abbigliamento nacque polkų linguaggio. Pirminė significato non paulitta né dei Lituanei, né baltarusių lingue, plg. blr. karваш 1689 ‘rankogalis (HSBM 14: 284; Zoltán 2006: 499). ? kašãrai (pl.) ‘dvaro lavoratori lavoratori abitamieji namai, kumetynas < le. koszavinės (< rum. căşărie ‘avidă; sūrinė ←? ra, koszar, koszary (pl.) 1. ‘aptvaras avims ganyti miške’; 2. ‘kalėjimas’; 3. ‘kareivengr. kosár ‘laidar; avidė; kašãri- ‘aptvaras, dove pascolate avys è in molti nis ‘kumetis’ (PŽ: 365). Vengrų etimologų tvirtinama, kad vengr. kosár 1313 linguaggi diffuso valachų piemenų avininkystės termine, che in ungrų lingua potrebbe essere entrato dal rumunų kalbos, ma paralleli potrebbe anche essere entrato da slovakų e ukrainiečių kalbų (EWUng II: 805). R. Vološas ritiene che in polkų lingua sia potuto essere prestato o da ungrų, o da rumunų kalbos (Wołosz 1989: 271272). Nebaški rimanga Lituviško parola semantica origine, perché essa non paulitta niente in uno dei menzionati linguà, ma, senza dubbio, è vicina le. ‘kalėjimo, ‘kareivinės significati, dai quali e poteva issirutulioti, tuttavia a quest'assunzioni fondate dati non bastano. Articoli Articles 87 / Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje katánka ‘trumpas superiore abitožis, katénka ‘liemenė su raukiniais, klostėmis nugaroje (LKŽe). Forma katánka nella letteratura più spesso kildinama da le. (dial.?) katanka ‘trumpas drabužis, striukė, rudinė, milinė. Da questa parola discende anche e r. katananka ‘t. p. 1664, blr. katatanka 1602. Quindi katénka può essere in linguaggio lituanio apparsa una secondina forma (kitaip mano Smočinskis: liet. katénka < blr. dial. katánka < le. katanka < katana (SEJLe: 594)). A causa della semema ‘drabužis assenza semantikoje, PŽ negativo le. katanka connessione con vengr. katona ‘karys (< ital. cattano ‘pilies šeimininkas, smulkus vasalas (EWUng I: 712)) e suggerita la parola sieti con ital. catana ‘medžiotojo striukė (PŽ: 368369). Tuttavia il significato del vestito potrebbe sorgere polkų parlando (Hollós 1996: 34), plg. le. katona già nel 1562 anni katan(a) ‘karys XVI a. (< vengr. katana ‘kario ginkluotas sernas; ginkluotas raitas 1273), nella quale tale fabbis modello (nomine del vestito da persona il dattavardzio con precessaggio -ka) sono particolarmente prodotti, plg. bekieszka ‘tokiaukė < stri> < pavardė Bekiesz, batorówka ‘tam tikra kepurė< p> pavardė Batory, marynarka ‘tokiauk < stri> < marzynarjūrinė. Pertanto la semantica come just e permette Lituvišką parola sieti con vengr. katona. ? kiepas ‘žioplys, vėpla. Questa parola vengrišką etimologiją con prestitum per lenkų kalbą suponuoja PŽ: le. dial. kiep 1. ‘žioplys; 2. ‘nekaltybės plėvė, cunnus; clitoris; 3. ‘(rido.) donna; 4. ‘kvailys, mulkis, nevykėlis (< vengr. kép ‘atvaizdas; veidas, izvaizda); plg. anche così blr. кеп(ъ), s. blr. кепъ 1. ‘kvailys; 2. ‘perdimento, giocando carte (PŽ: 375376); ‘kvailio nel significato la parola paliudito e in lingua ukrainiečių (ЕSUМ II: 423). Quindi il significato ‘kvailys, mulkis nelle lingue Lituanie, polkų, baltarusių e ukrainiečių coincide, però nonaiškus il loro legame con vengrų kép. Nei dizionari etimologici della lingua polacca si trova e più dati: kiep 1. ‘kvailys; 2. pasen. ‘cunnus (Linde II: 994; SJP VIII: 665) e kiep 1. ‘kvailys; 2. ‘penis XV a. (Brück ner 1927: 228). Aleksandras Brukneris parola kiep kildina da precedenti roz-kiep o roz-skiep, e queste forme collega con le. oszczep ‘ietis, s. r. ockepъ ‘t. p. e di altre lingue leksemų semantica differenza. Vengrų kalbos etimologiniai vocodynai fissano du omonimini paroležius: turkiškos kilmės kép (1) 1138 ‘atvaizdas, veidas, Straipsnio autorės nuomone, būtent ši etimologija ir leidžia paaiškinti vengrų veidas, izvaizda e già 1138 anni paliudytą, ma solo fino al XVI a. vartotą, kép (2) ‘tokia ietis. Antrojo parola etimologija è neaiški. EWUng minima possibile parola slaviška origine e, in questo modo, la sua connessione con vengr. kopja ‘ietis. EWUng autori ammettono che tale etimologia non è fondata, sebbene e non scarta la possibilità che kép (2) possa essere originata vengrų lingua come copia di origine slaviškos ‘ietis variante fonetica (EWUng II: 730731). Indipendentemente da questa etimologia, si ritiene che liet. kiepą si possa kildinti da vengr. pasen. (2) kép ‘ietis ARANKA LACZHÁZI 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Hollós Attila 1998: Венгерские элементы литовского словаря. A Litván Nagyfejedelemség és a mai Középés Kelet-Európa nyelvei: Analógiák és folytonosság konferencia anyaga, szerk. A. Laczházi, E. Szmolinka, A. Zoltán, az 1998 maggio 2526, Budapest: ELTE, 34. HSBM Istorico dizionario di inglese 137, red. A. I. Жураўский, Minsk: Навука і тэхніка, 1982–2017. KEWT Stachowski Marek, Kurzgefaβtes etymologisches Wörterbuch der türkischen Sprache, Kraków: Księgarnia Akademicka, 2019. Kocsis Mihály 2018: A szláv nazálisok és a huszár. Magyar Nyelv 114, 6877. DOI: 10.18349/MagyarNyelv.2018.1.77. Kregždys Rolandas 2018: Onyms and Appellatives of Onomastic Origin of the Dictionary of Polish Loanwords in Lithuanian. Onomastyka neohumanistyka nauki społeczne, red. U. Bijak, H. Górny, M. Magda-Czekaj, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 271285. DOI: 10.17651/onomast2018.21. Laczházi Aranka 2003. Венгерские элементы в лексике литовского языка. Miscellanea Corviniana. Köszöntőkönyv Hollós Attila 70, születésnapjára, Budapest, 236243. Accessibile internet: httpszlavintezet.elte.hu/publications/szerk.shtml [žiūrėta 2020-05-30]. Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. popr 2; i pomnożone, Lwów: Zaklad Narodowy im. Ossolińskich. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), vyr. red. G. Naktinienė; e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versione, 2017). Accedo internet: www.lkz.lt. Matulionienė Elena 2015: Costumo etnico della regione Baltica kišenių ornamentika. Res Humanitariae 17, 187220. DOI: 10.15181/rh.v17i1.1157. Accesso internet: http:journals.ku.ltindex.php/RH://article/view/1157/pdf_1 [veduta 2019-12-10]. Miežinis Mikolas 1894: Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas vārdynas, Tilsit: M. Noveskis. Nesselmann Georg Heinrich Ferdinand 1851: Wörterbuch der Littauischen Sprache, Königsberg: Gebrüder Bornträger. PŽ Kregždys Rolandas, Lituvias lingua polonizmų žodynas. Słownik polonizmów w języku litewskim. Studia Etymologica Baltica 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. PW Preussisches Wörterbuch. Deutsche Mundarten Ost-und Westpreussens, Hrsg. von R. Goltz, Bd. 1, Mainz: Akademie der Wissenschaften und der Literatur Wachholz Verlag, 2005. Straipsniai / Articles 95 Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje Ragauskienė Raimonda 2008: Hungarians Status in the Grand Duchy of Lithuania under the Rule of Jagiello and Stephen (sic!) Batora (14921586). Hengrai Lituania Maggiojoje Kunigaikštystėje Aleksandro Jogailaičio e Stepono Batoro tempi (14921586 m.). Storia 72, 2131. Ragauskienė Raimonda, Ragauskas Aivas 2018: Tolimos bet artimos. Lituania e Vengrijos storici relazioni, Vilnius. Accesso internet: file/C:/Users/User/Downloads/:// TOLIMOS_BET_ARTIMOS_LIETUVOS_IR_VENGRIJOS_ISTORINIAI_RY%- C5%A0IAI_LIT_2019.12%20(11).pdf [veduta 2019-10-30]. Ruhig Philipp 1747: Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, Königsberg: J. H. Hartung. SD Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventutis, Avctore ... Constantino Szyrwid ... Vilnae, 1620 c. SEJL Smoczyński Wojciech, Słownik etymologiczny języka litewskiego, Wilno: Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, 2007. SEJLe Smoczyński Wojciech, Słownik etymologiczny języka litewskiego, współpraca redakcyjna M. Osłon. Accesso internet: https: rromanes.org/pubalii/Smoczy%- C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20etymologiczny%20j%C4%99zyka%20litewskiego.pdf [veduta 2019-2-073]. SJP Słownik języka polskiego111, red. W. Doroszewski, Warszawa: Polska Akademia Nauk, 195869. Stachowski Marek 2002: Uwagi o wybranych etymologiach węgierskich w języku polskim. Studia Slavica Academiae Scientiarum Hungaricae 47, 4552. Tóth Szilárd 2003: Ungarisches im lettischen Wortschatz (mit besonderer Berücksichtigung des Wortes tokajietis ‘Tokajer). Miscellanea Corviniana: Köszöntő könyv Hollós Attila 70. születésnapjára, Budapest: ELTE BTK, 344348. Priega internet: httpszlavintezet.elte.hu/publications/szerk.shtml [veduta 2019-07-23]. Tóth Szilárd 2007: Ismét a lecsó-ról. Magyar Nyelv 103, 206−208. Tóth Szilárd 2016: Èщё раз к вопросу опосредованных венгеризмов латышскoго nals.rta.lv/index.php/LATG/articleview/227253 [veduto 2019-07-23]. Tóth Szilárd 2016a. Ungāru cilmes personvārdi nella lingua latva. Akadēmiķa Jāņa языка – латгальское kuntuži. – Via Latgalica 8, 30–36. Prieiga internete: http://jourEndzelīna 143. complezione giorno atceres starptautiskā zinātnická konference Sugasvārdi un īpašvārdi valodā un valodniecībā, tēzes, 2016. gada 22.23. febbraiois, Rīga: Latvijas Universitāte, 38−41. Accedo internet: httpwww.lulavi.lv/media/upload/tiny://files/Endzelins_abstracts_2016.pdf. ARANKA LACZHÁZI 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Toth Szilard Tibor 2018: Zu den ungarisch-lettischen Lehnbeziehungen: über die Varianten des lett. haiduks ‘Heiduck; Bedienter, Söldner. Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 145. complezione giorno atceres starptautiskā zinātnická konference Valoda daudzveidībā, tēzes, 2018 gada 22.23. febbraiois, Rīga: Latvijas Universitāte, 58−60. Vosylytė Klementina 1985: Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas. Wołosz Robert 1989: Wyrazy węgierskie w języku polskim I. Studia Slavica Hungarica 35, 215317. Wołosz Robert 19911992: Wyrazy węgierskie w języku polskim II. Studia Slavica Hungarica 37, 327. Zoltán András 1978: H. Leeming. Rola lingua polacco w rozwoju leksiky rosyjskiej do roku 1696. Wyrazy pochodzenia łacińskiego. (Polska Academia Nauk. Oddział w Krakowie. Prace Komisji Językoznawstwa Nr. 44). WrocławWarszawaKraków Gdańsk 1976. 118 ctr. Studia Slavica Academiae Scientiarum Hungaricae 24, 422426. Zoltán András 2005: Węgiersko-polsko-białoruskie związki językowe i kulturalne za czasów Stefana Batorego. Acta Albaruthenica 5, scientifico сборнiк, sotto агульню рэд. M. Хаустовiча, A. Баршчэвского. С. Запрудского, выпуск 5, Мiнск: Права i ecaonomica. 279–283. Zoltán András 2006: Magyar szavak az ófehéroroszban. 101 írás Pusztai Ferenc tiszteletére, szerk. A. Mártonfi, K. Papp, M. Slíz, Budapest: Argumentum, 495500. Аникин Александр Е. 2003: Русский этимологический словарь, выпуск 3, Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН. Аникин Александр Е. 2015: Русский этимологический словарь, выпуск 9, Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН. Bullyka Aleksandr M. 1980: Lexxične zapзычаннi в белорусском языке XIV XVIII ст., рэд. A. I. Журавский, Мiнск: Навука i тэхнiка. Киш Лайош 1963: Происхождение слов bekeша, кучма, шalaш и шишак. – Этимологические исследования по русскому языку, выпуск 4, Москва, 48–65. Молдован Александр М. 2011: К этимологии слова мент. – Русский язык в scientifico illuminazione 2(22), 4767. Articoli Articles / 97 Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje Some Potential Borrowings from Hungarian into Lithuanian SUMARY Most of the Lithuanian lexemes of Hungarian origin analyzed in this paper, belong to military terminology, are the names of different weapons or tools used by Hungarian hussars or parts of their uniform. Una quantità minore delle parole prese in prestito si riferiscono a prodotti importati dall'ex Regno di Ungheria (che significa anche i territori meridionali) il carattere dei of contemporary Slovakia) into the Grand Duchy of Lithuania. So, these borrowings reflect contatti storici e culturali tra Lituania e Ungheria nel 1517th centuries. It is characteristic, especially for the borrowed military terminology, that in Lithuanian, or in many cases already in Polish, they have undergone a more or less significant semantic change, developing new, metaphoric meanings (e.g. bardišius ‘halberd → ‘tall person, kuntušas ‘caftan; jacket → ‘disheveled hair, mane). This semantic change means the shift from a specific military term to a word belonging to the common everyday lexicon (e.g. karvašas: ‘armor → ‘cuff, katanka ‘soldiers coat → → ‘kind of coat, šoblė ‘saber ‘scutching sword). A clear adaptation of semantics to the local reality shows the word antalikas ‘kind of barrel, used in Hungary for wine, but in Lithuania for beer. Most of the analized lexemes were borrowed into Lithuanian throught Polish. Only in a few cases, where the word is registered in Eastern Prussia, the influence of German can be taken into consideration. The latest research of Lithuanian historians (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018) regarding the role of Hungarians in the Grand Duchy of Lithuania, allow us to rise a hypothesis about the direct influence of the Hungarian language (e.g. the accented first syllab in bèkešas). However, it seems to be impossible to prove this influence, as the phonetic adaptation of Hungarian words would theoretically give the same Lithuanian forms as words borrowed from Slavic languages (e.g. replacing Hungarian labial [] with [o], see karvas: karvošius). Finally, it has to be emphasised that lexemes of Hungarian origin (with rare exceptions like husaras, eidukas, taboras) are extremely rarely or even no longer used and known in contemporary Standard Lithuanian. They rather belong to dialectal lexicon or historical terminology. Įteikta m. giugno 2020 10 d. ARANKA LACZHÁZI Lorando tvėšo università Filologijos fakultetas Múzeum körut 4/D, H-1088 Budapeštas, Vengrija laczhazi.ar[email protected]om