scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje

Joris Kazlauskas

Abstract

    Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas antrą skiemenį nuo pagrindinio kirčio. Atliekant tyrimą, tarpusavyje buvo lyginami tokios pačios kokybės pirmasis ir antrasis prieškirtiniai bei pokirtiniai žodžio balsiai. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimties diktorių tris kartus perskaityti 22 sakiniai. Su programa „Praat“ matuota balsių trukmė, pagrindinio tono ir intensyvumo vidurkiai bei maksimumai (atskirai vyrų ir moterų). Taip pat atliktas audicinis eksperimentas, kurio metu respondentams buvo duota klausyti 23 žodžių su nukirptais pagrindinį kirtį turinčiais skiemenimis ir prašyta pažymėti tą skiemenį, kuris, jų manymu, yra kirčiuotas.

Full text

Straipsniai / Articles 173 JORIS KAZLAUSKAS Universidade Vytautas o Grande ORCID id: orcid.org/0000-0002-7981-5100 Mokslinių tyrimų kryptys: ritmika, sociolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all84-08 DL ŠALUTINIO RITMINIO KIRČIO BENDRINJE LITUVI KALVO On the Secondary Rhythmical Stress in the Standard Lithuanian Language ANOTACIJA Este artigo apresenta apresentam os primários estudo, pelo qual esclina-se se generrininha língua Lituânica existia secundarinhas ritminias kirčiai, resultados e insjvalgos. Remiamasi metrinês fonologia teoria, segundo a qual secundarinhos ritminia kirčiai prozodiniame palavra é utolę kas antrą skiemenį do principal kirčio. Ao realizar o estudo, mutuamente foram comparados da mesma qualidade o primeiro e o segundo prieškirtiniai e pokirtiniai voz da palavra. Tiriamąja materialá constitui dezimties diktorios três vezes translacionar 22 sakiniai. Com o programa Praat medida a duração das vozias, da tonalidade principal e intensidade médias e máximas (separadamente homens e mulheres). Também foi realizado um experimento auditivo, durante o qual os respondentes foram dadas a ouvir 23 palavras de skiemenimis com nukirptais principal contendo kirtį e pediram marcar aquele skiemenį, que, seus parecerem, é kirčiuota. ESMINIAI VOODŽIAI: lateral ritminis kirtis, bendrinė lietuvių kalba, metrinė fonologija, prieškirtiniai balsiai, pokirtiniai balsiai. ANNOTATION Este artigo introduz the initial results and observations of the research which aims to find out whether the secondary rhythmical stress exists in the standard Lithuanian language. The research is based on the theory of metrical phonology, according to which the secondary rhythmical stress falls on every second syllable to the left and to the right of the main stress. The first step of this research includes the comparison of the first and the second pre-stressed, as well as the first and the second post-stressed vowels of the same quality. All JORIS KAZLAUSKAS 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV the material analyzed in the research is obtained from sound recordings: 10 speakers read out 22 sentences three times. Praat software was used to analyse quantity, the average and maximum pitch (of mens and womens voices separately), and the average and maximum intensity of vowels. The second step of the research features an auditory experiment, in (these syllables were cut off in the recordings) and mark that syllable, which the respondents were asked to listen to 23 words without primary stressed syllables which they considerered to be stressed. KEYWORDS: secondary rhythmical stress, standard Lithuanian language, metrical phonology, pre-stressed vowels, post-stressed vowels. ĮVADAS Atlase de estruturas de línguas do mundo (Goedemans, Hulst 2013) língua Lituânica įvardyta kaip nenustatyto ritmo. Tam, kad būtų užpildyta ši spraga, reikia išsiaiškinti, kokia yra lietuvių kalbos prozodinė hierarchija žodžio lygmenyje, ar é língua Lituânica característica dvinarês pêdos e, se características, qual tipo jambo (nekirčiuotas e kirčiuotas skiemuo) ou trochėjo (kirčiuotas e nekirčiuotas skiemuo). Dvinarios pedas existência em determinada língua apoiado secundários ritmicos kirčiais, porque, em si entendida, nas línguas existia não só dviskiemeniai, mas e multiaskiemeniai palavras, nos quais um skiemuo recebe principal kirtį, e outros pode obter lateral kirtį. O último não será tão foneticamente ryškus como principal, mas ritmo do ponto de vista muito importante. Como afirmam Richardas Hoggas e C. B. McCullis (1987), nos idiomas que possuem secundários ritmicos kirčius kirčiai são issidėstę kas segundohi no skiemenyje da palavra prozodinio: um de aqueles kirčių é principal, outros secundários. Embora e existam tentativas generrininha dos lituanos em busca de apraiços de kircio lateral (Vaitkevičiūtė 1969; Girdenis e Pupkis 1994; Laigonaitė 2002; Girdenis 2003; Kazlauskienė 2015), porém detalhes de pesquisas nesta questão até que nãolikta. Assim, artigo apresentado objetivo do estudo esclarecer, se bendrininha língua Lituânica existia secundário ritminis kirtis. É necessário enfatizar que o artigo apresenta apenas os resultados iniciais do estudo e conclusões primárias. O objetivo do estudo lėmė e tarefas: 1) preparar material a gravações, 2) selecionar dittorius e fazer gravações, 3) com programa de análise de sons determinar previstos sinais, 4) descrever resultados, 5) adicionalmente realizar audicinį experiment, cujo objetivo esclareçar, como os consumidores de linguagem avaliam nekirčiuotus skiemenis. Reikia paminėti, kad lietuvių tarmių šalutinis kirtis yra gana plačiai tirtas: mažeikiškių (šiaurės vidurio dounininkų) (Girdenis 1967), eastern aukštaičių uteniškių (Kosienė and Girdenis 1979), pietinių vakarų aukštaičių (Kazlauskienė Artigos Articles 175 / Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje 2001), zemaiços raseiniškių (Atkočaitytė 2002), pietų aukštaičių (Leskauskaitė 2002), Latgalos Ciskodo parapijos lietuvninkų šnektos (Garšva 2003), Šakių šnektos (Bacevičiūtė 2004), rytų aukštaičių vilniškių (Urbanavičienė 2006), rytinių šiaurės žemaičių patarmės (Murinienė 2007), vakarų aukštaičių kauniškų (Jaroslavienė 2010). Tokyo ritmo pesquisas faz metrinês fonologia XX a. 8-aj decadeie na falotyroje Occidentas susikūrusia nova fonologia direção representantes. Metrinė fonologia é prozodinių vienetų funkcijų analizė, baseada suas hierarquia. Um dos principais objetivos da fonologia métrica esclarecer o kirčio, como unidade não-linear, dėsningumus: se kirtis é previsto de acordo com certos dėsningumus rítmicos, que tipo de pêdos característicos de línguas, se elas estão orientadas para a direita ou para a esquerda, se a prosa de palavras prosodinas se ramifica para a esquerda ou para a direita, se a localização do kirčio depende do skiemens Selkirk (1980; 1975; Ladd; 1984; Nespor, Vogel, 1986; Hogg, 1987; Goldsmith; 1990; 1995). TIRIMO METODICA E MEDŽAGA Segundo Antano Pakerio (1982), os principais fonetiniai sinais de cruz da língua lituânica são duração, principal tom e intensidade. Então pode fazer pressuposto, que não só o principal, mas também o secundário kirtí contendo skiemenos centrai diferenciar-se segundo os seguintes atributos de nenhum kircio não contendo skiemenos centras: kirčiuotos skiemenos centres duração será ilgesnė, principal ton […] maior, intensidade […]. Sem confirmar ou refutar este pressuposto, os primeiros ou pokirtos skiemenos centos formam homogênea qualidade de votos (nas transcribidas kirjɛjɛ2su, a marcação dos latutins tyrimo etape atliekant analizę pasirinkti žodžiai, kurių tiriamųjų prieškirtinių kirjɛs é apenas prognóstica): pastat [pst2tu pastatɛ], [2psttjɛˈtjɛ], šepeči [jɛˈtjɛˈtju], skepetkjáite [jɛˈjɛˈpjɛˈkɛˈˈtɛtɛ], debes [djɛjɛbɛbjɛsu], didikùs [djɛˈdjɛˈkɛ], [dkɛˈkɛˈkɛˈkɛss], [1kɛːːːːːːːːːːːːː, [1kɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ Além disso, foram comparadas as vozes dos primeiros skiemenas em quatro pares de palavras: tokiuos [toːkjɔˈsjɛ] e tokems [toː1ˈkjɪms], gydyklà [gjiːdjiːˈkl] e gydkloms [gjiː2ˈdjiːkloːms], pūkeliùs [puːɛˈljs] e dėkjùs [puːkks], dėžes [djeːsjɛs] e dėžs [djeːˈjes]. Em pares essas palavras analisarem portanto, que é difícil encontrar palavras, nas quais ambos os contraškirtinių skiemenų centros formariam os longos voiasoː/ euː//. De total comparados 22 balsios pares: 12 em contraškirtinėse e 10 pokirtinėse posições. JORIS KAZLAUSKAS 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Sakinius com tiriamaisiais palavras três vezes recitou dez diktorių (cinki homens e cincoos mulheres; três menores de 30, cinco entre 30 e 60, dois mais de 60 anos; seis graduadas de filologias Lituãs, por uma germanas filologias, história, social trabalho e engenharia elétrica estudos; três participantes são profeVêlia, usando sionalūs diktoriai, garsinantys knygas Lietuvos aklųjų bibliotekoje, likę – neprofesionalūs, tačiau baigę humanitarinių mokslų studijas). Siekiant sumažinti intonacijos įtaką tyrimo rezultatams, analizuoti žodžiai buvo sakinių viduryje. o programa de análise da voz sonora Praat, foi medida a duração das vozes investigadas, determinada a média e a máxima do tom principal (os homens e as mulheres caracterizam diferentes tom, portanto os seus parâmetros de tonas buvo analizuotas atskirai) bei intensyvumo vidurkis ir maksimumas. Šių avaliação estatística obter usando Microsoft Excel principal programa. Prostatando resultados, tabelês indicam resumir brevidades e ilgųjų balsių duomenys. Sequerendo esclarecer se na linguagem existe um secundário ritminis kirtis, decêse-se decidir-se não só instrumentinais investigações, mas e realizar audicínio experimento, esse kurio metu tikrinta, ar respondentai tokį kirtį atpažįsta. Šis eksperimentas atlikcom 26ias Universidade Vytautas Maggio dos países escandinavos de culturas e línguas programa de bacharel. Respondentes foram dadas a ouvir 23-os de kirtį turintys skiemenys specialiai šiam eksperimentui parengtų garso įrašų iškirptų žodžių. Pagrindinį em cada palavra em cada palavra foram acirpti, e cada estudante foi pedido marcar aquele apkarpyto da palavra skiemenį, que, baseando-se só sua klausa, ele considera kirčiuotu. Durante o experimento, os respondentes foram fornecidos de várias skiemenas quantidade de palavras: 4 dviskiemenias (1(pér)-siun-tė (j) [skɪtjɪnjiɛːˈjjː]); 12 [1ˈpʲæˑrʲsʲʊnʲˌtʲeː], (pér-si)-siun-tė [1ˈpʲæˑrʲsʲɪˌsʲʊnʲtʲeː], lu-pi-(n-jo) [ˌlʊpʲɪ1ˈnʲeːjʲoː], šo-ki-(n-ja) [ˌʃoːkʲɪ1ˈnʲeːjʲɛ]); 6 triskiemeniai ((pér)-mie-go-jo [1ˈpʲæːrʲmʲɪɛˌgoːjʲoː], (pér-si)-mie-go-jo [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌmʲɪɛgoːˌjʲoː], (pér)-pie-što-jo [1ˈpʲæːrʲpʲɪɛˌʃtoːjʲoː], (pér-si)-pie-što-jo [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌpʲɪɛʃtoːˌjʲoː], ra-ši-ny-(j) [rɐˌʃʲɪnʲiːˈjʲɛ], skai-ti-nyketurskiemenių ((pér)-dir-bu-sia-jam [1ˈpjæːrjdjɪrbsj)-jjɛm], (pér-siɛdir-bu-sia-jam [1ˈpjæːrjsjɪdjɪrbsjɛjjm], (pér-si)-val-giu-sia-jam [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌʋɐlʲgʲʊˌsʲɛjʲɛm], (pã)-sa-ko-to-jas [2ˈpɑːsɐˌkoːtoːˌjʲɛs], (tái)-ky-da-vę-si [1ˈtɑɪkjiːdʋjæːsjɪ], (sváiɑčio-ju-sie-siems [1ˈsɪtjoːjjsɪɛsjɛɪmɪms], (pér)-si-rašy-to [1ˈpjæːrjsjɪrjiːto], ne-ap-si-ri-(bók) [njɛpjɛjɪrjjjjj1bok], at-si-pa-lai-du(ok) jjj] [ˌɐtʲsʲɪˌpɐlɐiˑ1ˈdʊɔk], su-si-gar-ba-(nó-jus) [ˌsʊsʲɪˌgɐrbɐ1ˈnoːjʲʊs], pa-si-va-ži-(n- [psjɛjɛjɪːjɪːpas], pa-sjj-si-ki-(njɛjo) [psjɛjɛjɛjɛkjɛkjɛkjɛk] e 1 p men s are-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p- -p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p- -p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p 1 Skliaustuas estando skiemuo antes executando audicínio experimento foi acirpado: respondentes ouviam só skiaustuas não seančius skiemenis. Artigos Articles / 177 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje RESULTADOS TIRIMO TRUKM. Matuando a duração dos contraškirtinių balsių kelta hipotzė, que ilgesse será segundo contraškirtinis skiemuo. No entanto, hipótesê não só não se confirmou, mas os resultados dos curtos votos mostram toda contrária situação (žr. tabelê 1). 1 LEN tEL ė. Duração do primeiro e do segundo balsio antiškirtino e estatística sua avaliação2 Balsiai n (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. interv. (ms) tp >< tα Trumpieji contraškirtiniai voias [CC ] [C ] 2407 13,6 240 60,0 25,4 53,9 ÷ 13,7 22,8 55,4 5,096 58,3 ÷ 61,7 > t0,05 = 1,965 Ilgieji contraškirtiniai voias [CC ] [C ] 1202 23,6 120 73,5 32,7 68,0 ÷ 25,3 34,5 72,5 0,393 68,9 ÷ 78,0 < t0,05 = 1,970 Trump as voias foram ilgesni na primeira anteškirtiniame skiemenyje: mediurkiai da duração skyrėsi 1,12 vezes. Esta diferença é estatisticamente significativa dento kriterijaus reikšmė t = 5,096 yra didesnė už kritinę reikšmę 1,965). Tokie (Stjutrumpų prieškirtinių skiemenų trukmės analizės resultados confirmam Valerijos Vaitkevičiūtės (1960: 207) realizada de balsių ir dvibalsių kiekybės conclusão: [j]uo nekirčiuotas skiemuo mais longe do kirčiuoto, pelo seu constituídois som curto, porque a maior quantidade de energia do estudo tenka kirčiuotam skiemeniui e perto dele standing. Ilgųjų prieškirtinių skiemenų duração de essencialmente não diferiu, só pode notar-se tendência, que um pouco ilgėlesni tendem a ser também os primeiros prieškirtiniai voias. Completamente diferente situação com pokirtiniais votos (zr. 2 tabelê). 2 símbolos significativos: n totalis número realizações, aritmetic averurkis, s standardinis nuokrypis, v variacijos koeficient, tp Stjudento kriterijus, tα Stjudento kriterijaus kritinė reikšmė, balsio, cujo parametrai foram mesuroti, lugar na palavra, C skiemens limitantis priebalsis, silpnasis, t. y. ski ski. nem do principal, nem do final kirtis não pode obter, o principal kirtemuo. JORIS KAZLAUSKAS 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 2 LEN tEL ė. Duração do primeiro e do segundo postirtino balsio e estatística sua avaliação Balsiai n (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. interv. (ms) tp >< tα Trumpies pokirtinais voias [C] 210 [CC] 210 42,8 13,9 55,8 21,9 32,4 40,9 ÷ 39,3 52,8 ÷ 44,7 7,232 58,7 > t0,05 = 1,966 Ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [CC] 90 90 63,1 23,6 56,1 37,5 58,3 ÷ 15,8 68,0 28,1 52,8 ÷ 59,3 2,363 > t0,05 = 1,974 Todas as segundas pokirtiniai vozes são ilgesni do que a mesma qualidade primfosius pokirtinius. A duração dos votos Trumpųjų difere 1,3 vezes, longųjų 1,12 vezes. Em ambos os casos as diferenças são estatisticamente significativas (trumpųjų balsių t = 7,232 > 1,966; ilgųjų t = 2,363 > 1,974). Tokie resultados permitem fazer pressuposto, que na segunda pokirtiniame skiemenyje pode ser realizuot um lateral kirtis. Tais resultados, quando a duração dos antiškirtinių skiemenų é igual, ou mesmo os primeiros antiškirtiniai skiemenys são um pouco mais longos, e as diferenças da duração dos pokirtinių skiemenų prevêem um possível final ritminį kirtį no segundo pokirtiniame skiemenyje, permite fazer atsargią conclusão de que os calvos lituanos podem ser mais brilhante polinkis em trochėjo ritminį kirtį (kirčiuotas e nekirotasčiu skiemuo). Além disso, esclarecendo, se existe secundário kirtis, precisa considerar-se e em outros fonetinos sinais de kircio da língua lituânica: principal toną e intensividade. PAGMINDINIS TONAS. Normalmente os skiemenos crucijados têm o tom principal mais alto do que os não cručiuotos (Pakerys 1982: 117). Assim, se skiemenys tem lateral kirtį, seu principal tom poderia ser mais alto. No entanto, os dados deste estudo mostram resultados diferentes e até contraditórios (žr. Tabelas 3 e 4). Vyrų pronuncituas tanto o curto, quanto e o longo vozį contendochios contraškirtiniuose skiemenyse ryškesnių principal tono medurkio skirtumų nepasperitado. Ver só (trumpųjų pirmųjų prieškirtinių balsių pagrindinio tono vidurkis buvo vidutitendência que quanto mais altėles tendência ser o primeiro antiškirtinis skiemuo niškai 1,01 vezes maior do que segundos, longųjų 1,03 vezes). Nas materús inscritas longas vosiões do principal tono médias também foram quase idênticas, porém skyrėsi curtos vosiões: segundas contraškirtinių skiemenų do principal tono medurkis neste caso foi média de 1,04 vezes maior do que primeiros. Além disso, essa diferença Stjudent critério do significado t = 1,899 é próxima do valor crítico de 1,971, galbūt padidinus imtį šis skirtumas išryškėtų. Artigos 179 Article / Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje 3 LEN tEL ė. Primeiro e segundo contrškirtinio balsio principal tom e estatística sua avaliação3 Balsiai n (Hz) (Hz) s (%) v interv. 95 % pasikl. (Hz) tp >< tα PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Diktorių vyrų trumpieji prieškirtiniai vozes [CC ] [C ] 1079,9 20,1 101 111,5 18,3 106,1 25,4 22,8 ÷ 113,7 106,6 ÷ 0,529 < 116,5 t0,05 = 1,972 Dictorias mulheres curtieji contraškirtiniai voias [CC ] [C ] 1130,1 29,6 112 201,5 14,1 204,6 37,4 18,6 ÷ 215,5 194,6 ÷ 1,899 < 208,4 t0,05 = 1,971 Diktorių vyrų ilgieji prieškirtiniai vozes [CC ] [C ] 58 105,6 58 109,1 20,6 19,5 26,5 24,3 100,3 ÷ 102,2 ÷ 110,9 0,782 115,9 < t0,05 = 1,981 Dictorias mulheres longas contraškirtiniai vozes [CC ] [C ] 563,5 43,4 59 213,2 20,3 202,2 45,5 21,3 ÷ 224,9 201,6 ÷ 0,034 < 224,8 t0,05 = 1,981 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Diktorių vyrų trumpieji prieškirtiniai vozes [CC ] [C ] 109 103 119,3 117,0 27,6 23,2 22,9 114,0 ÷ 19,6 124,6 112,7 ÷ 121,3 0,663 < t0,05 = 1,971 Dictorias mulheres curtieji contraškirtiniai voias [CC ] [C ] 113 219,8 112 211,7 30,7 14,0 34,9 16,5 214,1 ÷ 205,2 ÷ 225,4 1,846 218,1 < t0,05 = 1,971 Diktorių vyrų ilgieji prieškirtiniai vozes [CC ] [C ] 58 113,7 58 118,7 24,2 21,3 31,4 26,4 107,5 ÷ 110,6 119,9 0,962 ÷126,8 < t0,05 = 1,981 Dictorias mulheres longas contraškirtiniai vozes [CC ] [C ] 564,2 45,1 59 221,7 20,1 212,4 49,0 22,1 ÷ 236,1 209,2 ÷ 0,286 < 234,2 t0,05 = 1,981 3 e 4 táblelês imtie tamanho n às vezes difere do 1, 2, 5 e 6 táblelésio imtie tamanho constante, quando analisada dezimtia diktorių po três vezes registrados sentinhas algumas palavras duração e intensidade. Metrando o principal tom, o programa Praat alguns quando deste fonetino sinal de dados não forneceu, assim geralmente foi com mais baixas vozes, embora do principal tom parâmetros de exibição foram estabelecidos de acordo autores do programa recomendações: homens vozes 75300 Hz, mulheres 100500 Hz. JORIS KAZLAUSKAS 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Muito semelhantes resultados obter e isanalizavos dos vosios contraškirtinių principal tono maximums. Vyrų įrašuos e longųjų, e curtųjų balsių principal tono máximas, como e medurkiai, foram arylygiai. Pode-se notar só neryškias tendências, que um pouco mais altos máximos do tom principal foram nos primeiros pokirtiniuose skiemenyse (trumpųjų balsių caso 1,02 vezes, longųjų 1,04 vezes). Nos matrissuos das mulheres os máximos do tom principal das contraskirtárias longas também quase não diferiam: vos altosesnius maximumus tinham os segundos contraskirtários vozes (discernimento 1,01 vezes). No entanto, curtos dos segundos contrškirtinių balsių principal tono maximas, como e médias, desde primeiros dos contrškirtinių skyrėsi mais sobre 1,04 vezes. Além disso, no caso dos curtos balsios significância do critério Stjudent novamente foi perto da significância crítica (t = 1,846 < 1,971), taigius padidinus imtį talvez diferença trumpųjų skiemens centrų atveju. Todėl galima daryti prielaidą, kad pagrindiemryškėtų, mas isso seria só mulheres inscritos e só nis tonas, pelo menos já contraškirtiniuose skiemenyse, lateral ritmico kircio nerodo. Essas mesmas tendências fixadas e analisando pokirtinių skiemenų principal toną (žr. tabelę 4). 4 LEN tEL ė. Primeiro e segundo posirtino balsio principal tom e estatística sua avaliação Balsiai n  (Hz) s (Hz) v (%) 95 % pasikl. interv. (Hz) tp >< tα PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Diktorių vyrų trumpieji pokirtiniai voias [C] 95 [CC] 97 112,3 22,5 108,4 19,8 20,0 107,8 18,3 104,5 ÷ 116,8 ÷ 112,4 1,263 < t0,05 = 1,973 Diktorių moterų trumpieji pokirtiniai balsiai [C] 86 [CC] 103 207,6 38,5 203,0 26,0 18,6 199,5 12,8 197,9 ÷ 215,8 ÷ 208,0 0,986 < t0,05 = 1,973 Diktorių vyrų ilgieji pokirtiniai balsiai [C] 44 [CC] 43 104,4 14,0 109,9 19,7 13,4 100,3 17,9 104,0 ÷ 108,6 ÷ 115,8 1,502 < t0,05 = 1,988 Diktorių moterų ilgieji pokirtiniai balsiai [C] 43 [CC] 43 198,1 14,3 197,2 20,0 7,2 193,8 ÷ 10,1 191,2 202,3 0,229 ÷ 201,2 < t0,05 = 1,989 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Diktorių vyrų trumpieji pokirtiniai voias [C] 95,7, [CC] 97 119 26,4 113,7 22,7 22,1 114,3 20,0 109,1 ÷ 125,0 ÷ 118,2 1,685 < t0,05 = 1,973 Artigos Articles 181 / Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje Balsiai n  (Hz) s (Hz) v (%) 95 % pasikl. interv. (Hz) tp >< tα Diktorių moterų trumpieji pokirtiniai balsiai [C] 86 [CC] 103 214,4 41,0 210,7 26,6 19,1 205,8 12,6 205,6 ÷ 223,1 ÷ 215,9 0,752 < t0,05 = 1,973 Diktorių vyrų ilgieji pokirtiniai balsiai [C] 44 [CC] 43 111,2 17,8 117,6 21,7 16,0 105,9 18,4 111,1 ÷ 116,4 ÷ 124,0 1,507 < t0,05 = 1,988 Diktorių moterų ilgieji pokirtiniai balsiai [C] 43 [CC] 43 204,5 14,9 201,7 22,4 7,3 200,0 ÷ 11,1 195,0 208,9 0,673 ÷ 208,4 < t0,05 = 1,989 Como e da maioria dos contraškirtinių, assim e pokirtinių vosios do principal tono medurkiai foram muito semelhantes. Talvez só curtos pokirtinos balsiões do tom principal média, tanto contando para homens, quanto para mulheres, vos maior foi skiemenyje (skaitant vyrams 1,04 karto didesnis, skaitant moterims 1,02 karto). na primeira Segundojo pokirtino skiemens o tom principal média um pouco maior passiikydava só longos balsios caso e só homens em entrrasšues, porém a diferença foi apenas 1,05 vezes. Moterų įrašuose principal tono vidurkis vos aukštėlesnis pirmajame pokirtiniame skiemenyje, porém skirtumai também estaticamente nereikšmingi. Máximos do tono principal também não indicam briskaus diferimento entre pokirtinių skiemenų. Primeiro e segundo pokirtinių skiemenų principal tono máximas quase não se diferenciaram. Um pouco tanto mais tono maksimumas fiksuotas taip pat pirmuosiuose pokirtiniuose skiemenyse (vyrų įrašuose maksimumų vidurkiai skyrėsi 1,05 karto, moterų – 1,02 karto). alto dos vocsios curtos principal Também observada tendência de que, soando às mulheres, nos primeiros pokirtiniuose skiemenyse apenas mais alto máximo do tom principal tinham e vozes longas (máximos médias skyrėsi 1,01 vezes). Tik tocando aos homens as vozes longas apenas mais alto máximo do principal tinham antruosiuses pokirtiniuose skiemenyse: máximas médiurkiai skyrėsi 1,06 vezes. No entanto, estas diferenças são pequenas e statisticamente não significasmins. Assim nekirčiuotos skiemens centros de o principal tom quase não difere, portanto ele não pode ser indicador do lateral ritmico kircio. INTENVUMAS. Analisando a intensidade também foram medidas média e maximum. Como audicinais experimentos durante determinou A. Pakerys (1982: 117), de todos os fonetísticos sinais da língua lituânica kirtį melhor ajuda a reconhecer intensividade. Kirčiuotos skiemenos a intensidade geralmente é maior, tais, é esperável que e lateral kirtį turintys skiemenys são aleados intensivamente. JORIS KAZLAUSKAS 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Laigonaitė Adelė 2002: Lituvians kalbos akcentologija, Vilnius: Gimtasis žodis. Leskauskaitė Asta 2002: Šalutiniai pietų aukštaičių kirčiai. Baltistica 37(1), Liberman 87–100. Mark Yoffe 1975: The intonational system of English: daktaro disertação, Cambridge: Massachusetts Institute of Technology. Murinienė Lina 2007: Rytinių šiaurės žemaičių fonologija: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Nespor Marina, Vogel Irene 1986: Prosodic phonology, Dordrecht: Foris Publication. Pakerys Antanas 1982: Lituvians bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. Elizabeth Selkirk 1984: Phonology and Syntax: The relation between sound and structure, Cambridge: MIT Press. Urbanavičienė Jolita 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. Baltistica 41(2), 219231. Vaitkevičiūtė Valerija 1960: Lengua de balsios e dvibalsios da língua Lituânica, ou quantidade. Lituvians kalbotyros questões 3, 207207. Vaitkevičiūtė Valerija 1969: Dvikirčiai e trikirčiai palavras. Estudinėjimai gramáticos da língua Lituânia 11, 231242. On the Secondary Rhythmical Stress in the Standard Lithuanian Language SUMARY There are some investigations which show that a rather structured system of the secondary stress (Girdenis 1967; Kazlauskienė 2001; Atkočaitytė 2002; Bacevičiūtė 2004; Murinienė 2007) exists in Lithuanian dialects. However, very few investigations dealing with the secondary stress in the standard Lithuanian language (Vaitkevičiūtė 1969; Girdenis 2003; Kazlauskienė 2015) have been conducted so far, even though it is very important to explore the secondary rhythmical stress in every language, as it can help to find out what types of the metrical feet exist in a particular language, and what prosodic hierarchy of language is on the word level. The aim of this research is to find whether the secondary rhythmical stress exists in the standard Lithuanian language. Quantity, pitch and intensity are the phonetic characteristics Straipsniai / Articles 189 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje of the stress in the Lithuanian language (Pakerys 1982), thus, an assumption can be made that syllables with the secondary stress may be longer; they may have a higher pitch and ary rhythmical stress and a higher intensity than unstressed syllables. Therefore, the idea of the first step of this research is to compare these parameters between the syllables which may have the secondthe syllables which cannot have it at all. The research includes the analysis of the quantity, pitch, and intensity of unstressed vowels (those which do not have the primary stress) in 26 words using the Praat software. Pre-stressed vowels were anaim, 10 respondentes of both genders (5 men and 5 alysed in 16 words (e.g. pastate [ˌpɐstɐ'tʲɛ] (‘a building’ sg. loc.)) (the analysed vowels are underlined) and in 10 post-stressed (e.g. pasaka [2'pɑːsɐˌkɐ] (‘a tale’)) ones. To reach this women) of different age (3 younger than 30 years old, 5 between 30 and 60 years old and 2 older than 60 years) and with different recording experience (3 professional and 7 non-professional speakers) were asked to record the sentences with these words. Each respondent recorded the sentences three times. Quantity, the average and maximum pitch (the voices of men and women separately) and the average and maximum intensity of the underlined vowels in every analyzed word (e.g. both vowels a in the word pastate) were measured and compared. The second step of this research was an auditory experiment dedicated to find out whether the respondents can hear the secondary rhythmical stress. Vinte e cinco students were asked to listen to 23 recorded Lithuanian words without primary stressed syllables (these syllables were cut off, for example, in the word (pã)-saɛ-ko-to-jas [2ˈpɑːskoːtoːjjs] (‘a storyteller) the first syllable pãwas cut off and the respondents heard only the incomplete word sa-ko-to-jas) and mark that syllable which they considered to be stressed. The results have shown that the quantity ratio of unstressed vowels was statistically significant in post-stressed syllables only. There was no statistical significance of the average and maximum pitch: neither in pre-stressed nor in post-stressed syllables. The intensity was statistically significantly higher in the post-stressed positions of short vowels. The average and maximum intensity ratio of these vowels was higher in the second post-stressed syllable. Results of the auditory experiment have shown that the respondents marked the syllables which cannot have the secondary rhythmical stress more often than those which secondary rhythmical may have this type of stress. Therefore, it can be stated that the respondents do not hear the stress. According to the results of quantity and intensity, an assumption can be made that the secondary rhythmical trochaic stress does exist in every second post-stressed syllable. However, more extensive investigations are needed to prove (or deny) this hypothesis. Incorporado em 2021 d. abril 27 JORIS KAZLAUSKAS Vytautas Maggio University, Faculdade de Ciências Humanitárias Vlado Putvinskio g. 23, Kaunas, Lietuva joris.ka[email protected]