Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje

Straipsniai / Articles 173 JORIS KAZLAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas ORCID id: orcid.org/0000-0002-7981-5100 Mokslinių tyrimų kryptys: ritmika, sociolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all84-08 DĖL ŠALUTINIO RITMINIO KIRČIO BENDRINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE On the Secondary Rhythmical Stress in the Standard Lithuanian Language ANOTACIJA Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas antrą skiemenį nuo pagrindinio kirčio. Atliekant tyrimą, tarpusavyje buvo lyginami tokios pačios kokybės pirmasis ir antrasis prieškirtiniai bei pokirtiniai žodžio balsiai. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimties diktorių tris kartus perskaityti 22 sakiniai. Su programa „Praat“ matuota balsių trukmė, pagrindinio tono ir intensyvumo vidurkiai bei maksimumai (atskirai vyrų ir moterų). Taip pat atliktas audicinis eksperimentas, kurio metu respondentams buvo duota klausyti 23 žodžių su nukirptais pagrindinį kirtį turinčiais skiemenimis ir prašyta pažymėti tą skiemenį, kuris, jų manymu, yra kirčiuotas. ESMINIAI ŽODŽIAI: šalutinis ritminis kirtis, bendrinė lietuvių kalba, metrinė fonologija, prieškirtiniai balsiai, pokirtiniai balsiai. ANNOTATION This article introduces the initial results and observations of the research which aims to find out whether the secondary rhythmical stress exists in the standard Lithuanian language. The research is based on the theory of metrical phonology, according to which the secondary rhythmical stress falls on every second syllable to the left and to the right of the main stress. The first step of this research includes the comparison of the first and the second pre-stressed, as well as the first and the second post-stressed vowels of the same quality. All JORIS KAZLAUSKAS 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV the material analysed in the research is obtained from sound recordings: 10 speakers read out 22 sentences three times. Praat software was used to analyse quantity, the average and maximum pitch (of men’s and women’s voices separately), and the average and maximum intensity of vowels. The second step of the research features an auditory experiment, in which the respondents were asked to listen to 23 words without primary stressed syllables (these syllables were cut off in the recordings) and mark that syllable, which they considered to be stressed. KEYWORDS: secondary rhythmical stress, standard Lithuanian language, metrical phonology, pre-stressed vowels, post-stressed vowels. ĮVADAS Pasaulio kalbų struktūrų atlase (Goedemans, Hulst 2013) lietuvių kalba yra įvardyta kaip nenustatyto ritmo. Tam, kad būtų užpildyta ši spraga, reikia išsiaiškinti, kokia yra lietuvių kalbos prozodinė hierarchija žodžio lygmenyje, ar lietuvių kalbai būdingos dvinarės pėdos ir, jeigu būdingos, kokio tipo – jambo (nekirčiuotas ir kirčiuotas skiemuo) ar trochėjo (kirčiuotas ir nekirčiuotas skiemuo). Dvinarių pėdų egzistavimas konkrečioje kalboje paremtas šalutiniais ritminiais kirčiais, nes, savaime suprantama, kalbose egzistuoja ne tik dviskiemeniai, bet ir daugiaskiemeniai žodžiai, kuriuose vienas skiemuo gauna pagrindinį kirtį, o kiti gali gauti šalutinį kirtį. Pastarasis nebus toks fonetiškai ryškus kaip pagrindinis, bet ritmo požiūriu labai svarbus. Kaip teigia Richardas Hoggas ir C. B. McCullis (1987), šalutinius ritminius kirčius turinčiose kalbose kirčiai yra išsidėstę kas antrajame prozodinio žodžio skiemenyje: vienas iš tų kirčių yra pagrindinis, kiti – šalutiniai. Nors ir būta bandymų bendrinėje lietuvių kalboje ieškoti šalutinio kirčio apraiškų (Vaitkevičiūtė 1969; Girdenis ir Pupkis 1994; Laigonaitė 2002; Girdenis 2003; Kazlauskienė 2015), tačiau išsamesnių tyrimų šiuo klausimu kol kas neatlikta. Taigi straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutinis ritminis kirtis. Būtina pabrėžti, kad straipsnyje pateikiami tik pradiniai tyrimo rezultatai ir pirminės išvados. Tyrimo tikslas lėmė ir uždavinius: 1) parengti medžiagą įrašams, 2) atrinkti diktorius ir padaryti įrašus, 3) su garsų analizės programa nustatyti numatytus požymius, 4) aprašyti rezultatus, 5) papildomai atlikti audicinį eksperimentą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip kalbos vartotojai vertina nekirčiuotus skiemenis. Reikia paminėti, kad lietuvių tarmių šalutinis kirtis yra gana plačiai tirtas: mažeikiškių (šiaurės vidurio dounininkų) (Girdenis 1967), rytų aukštaičių uteniškių (Kosienė ir Girdenis 1979), pietinių vakarų aukštaičių (Kazlauskienė Straipsniai / Articles 175 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje 2001), žemaičių raseiniškių (Atkočaitytė 2002), pietų aukštaičių (Leskauskaitė 2002), Latgalos Ciskodo parapijos lietuvninkų šnektos (Garšva 2003), Šakių šnektos (Bacevičiūtė 2004), rytų aukštaičių vilniškių (Urbanavičienė 2006), rytinių šiaurės žemaičių patarmės (Murinienė 2007), vakarų aukštaičių kauniškų (Jaroslavienė 2010). Tokio ritmo tyrimus atlieka metrinės fonologijos – XX a. 8-ajame dešimtmetyje Vakarų kalbotyroje susikūrusios naujos fonologijos krypties – atstovai. Metrinė fonologija yra prozodinių vienetų funkcijų analizė, paremta jų hierarchija. Vienas iš pagrindinių metrinės fonologijos tikslų – išsiaiškinti kirčio, kaip nelinijinio vieneto, dėsningumus: ar kirtis prognozuojamas pagal tam tikrus ritminius dėsningumus, kokio tipo pėdos būdingos kalbai, ar jos orientuotos į dešinę ar į kairę, ar prozodinio žodžio medžių šakos šakojasi į kairę ar į dešinę, ar kirčio vieta priklauso nuo skiemens kiekybės (Liberman 1975; Ladd 1980; Selkirk 1984; Nespor, Vogel 1986; Hogg, McCully 1987; Goldsmith 1990; Hayes 1995). TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA Pasak Antano Pakerio (1982), pagrindiniai fonetiniai lietuvių kalbos kirčio požymiai yra trukmė, pagrindinis tonas ir intensyvumas. Tad galima daryti prielaidą, kad ne tik pagrindinį, bet ir šalutinį kirtį turinčių skiemenų centrai skirsis pagal šiuos požymius nuo jokio kirčio neturinčių skiemenų centrų: kirčiuotų skiemenų centrų trukmė bus ilgesnė, pagrindinis tonas – aukštesnis, intensyvumas – didesnis. Norint patvirtinti arba paneigti šią prielaidą, pirmajame tyrimo etape atliekant analizę pasirinkti žodžiai, kurių tiriamųjų prieškirtinių arba pokirtinių skiemenų centrus sudaro vienodos kokybės balsiai (transkribuotuose pavydžiuose šalutinių kirčių žymėjimas yra tik prognostinis): pastat [ˌpɐstɐ2ˈtuː], pastat [ˌpɐstɐˈtʲɛ], šepeči [ˌʃʲɛpʲɛ2ˈtʃʲuː], skepetáite [ˌsʲkʲɛpʲɛ1ˈtɑˑɪtʲɛ], debes [ˌdʲɛbʲɛ2ˈsuː], didikùs [ˌdʲɪdʲɪˈkʊs], gudukùs [ˌgʊdʊˈkʊs], Kukučiù [ˌkʊkʊˈtʃʲʊ], válkata [1ˈʋɑˑlkɐˌtɐ], pãsaka [2ˈpɑːsɐˌkɐ], ẽkete [2ˈæːkʲɛˌtʲɛ], péršoko [1ˈpʲæˑrʃoːˌkoː], pérkošto [1ˈpʲæˑrkoːˌʃtoː], pàtiki [ˈpɐtʲɪˌkʲɪ], pastiki [pɐˈsʲitʲɪˌkʲi], rešutu [1ˈrjɪɛʃʊˌtʊ], pàsuku [ˈpɐsʊˌkʊ], pràskėtė [ˈprɐsʲkʲeːˌtʲeː]. Papildomai buvo lyginti pirmųjų skiemenų balsiai keturiose žodžių porose: tokiuos [ˌtoːkʲʊɔˈsʲɛ] ir tokems [toː1ˈkʲɪɛms], gydyklà [ˌgʲiːdʲiːˈklɐ] ir gydkloms [gʲiː2ˈdʲiːkloːms], pūkeliùs [ˌpuːkʲɛˈlʲʊs] ir pūkùs [puːˈkʊs], dėžės [ˌdʲeːʒʲeːˈsʲɛ] ir dėžs [dʲeːˈʒʲɛs]. Poromis šie žodžiai analizuoti todėl, kad sunku rasti žodžių, kuriuose abiejų prieškirtinių skiemenų centrus sudarytų ilgieji balsiai /oː/ ir /uː/. Iš viso lygintos 22 balsių poros: 12 prieškirtinėse ir 10 pokirtinėse pozicijose. JORIS KAZLAUSKAS 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Sakinius su tiriamaisiais žodžiais tris kartus perskaitė dešimt diktorių (penki vyrai ir penkios moterys; trys jaunesni nei 30, penki tarp 30 ir 60, du vyresni nei 60 metų; šeši baigę lietuvių filologijos, po vieną – germanų filologijos, istorijos, socialinio darbo ir elektros inžinerijos studijas; trys tyrimo dalyviai yra profesionalūs diktoriai, garsinantys knygas Lietuvos aklųjų bibliotekoje, likę – neprofesionalūs, tačiau baigę humanitarinių mokslų studijas). Siekiant sumažinti intonacijos įtaką tyrimo rezultatams, analizuoti žodžiai buvo sakinių viduryje. Vėliau, naudojantis garsinės kalbos analizės programa „Praat“, buvo išmatuota tiriamųjų balsių trukmė, nustatytas pagrindinio tono vidurkis ir maksimumas (vyrams ir moterims būdingas skirtingas pagrindinis tonas, todėl jų pagrindinis tonas buvo analizuotas atskirai) bei intensyvumo vidurkis ir maksimumas. Šių parametrų statistinio vertinimo duomenys gauti naudojantis „Microsoft Excel“ programa. Pristatant rezultatus, lentelėse nurodomi apibendrinti trumpųjų ir ilgųjų balsių duomenys. Siekiant išsiaiškinti, ar kalboje egzistuoja šalutinis ritminis kirtis, nuspręsta pasiremti ne tik instrumentiniais tyrimais, bet ir atlikti audicinį eksperimentą, kurio metu tikrinta, ar respondentai tokį kirtį atpažįsta. Šis eksperimentas atliktas su 26-iais Vytauto Didžiojo universiteto Skandinavijos šalių kultūrų ir kalbų bakalauro programos studentais. Respondentams buvo duota klausyti 23-ų iš specialiai šiam eksperimentui parengtų garso įrašų iškirptų žodžių. Pagrindinį kirtį turintys skiemenys kiekviename žodyje buvo nukirpti, o kiekvieno studento buvo prašyta pažymėti tą apkarpyto žodžio skiemenį, kurį, remdamasis tik savo klausa, jis laiko kirčiuotu. Eksperimento metu respondentams buvo pateikta įvairų skiemenų kiekį turinčių žodžių: 4 dviskiemeniai (1(pér)-siun-tė [1ˈpʲæˑrʲsʲʊnʲˌtʲeː], (pér-si)-siun-tė [1ˈpʲæˑrʲsʲɪˌsʲʊnʲtʲeː], lu-pi-(n-jo) [ˌlʊpʲɪ1ˈnʲeːjʲoː], šo-ki-(n-ja) [ˌʃoːkʲɪ1ˈnʲeːjʲɛ]); 6 triskiemeniai ((pér)-mie-go-jo [1ˈpʲæːrʲmʲɪɛˌgoːjʲoː], (pér-si)-mie-go-jo [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌmʲɪɛgoːˌjʲoː], (pér)-pie-što-jo [1ˈpʲæːrʲpʲɪɛˌʃtoːjʲoː], (pér-si)-pie-što-jo [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌpʲɪɛʃtoːˌjʲoː], ra-ši-ny-(j) [rɐˌʃʲɪnʲiːˈjʲɛ], skai-ti-ny- (j) [skɐɪˌtʲɪnʲiːˈjʲɛː]); 12 keturskiemenių ((pér)-dir-bu-sia-jam [1ˈpʲæːrʲdʲɪrˌbʊsʲɛˌjʲɛm], (pér-si)-dir-bu-sia-jam [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌdʲɪrbʊˌsʲɛjʲɛm], (pér-si)-val-giu-sia-jam [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌʋɐlʲgʲʊˌsʲɛjʲɛm], (pã)-sa-ko-to-jas [2ˈpɑːsɐˌkoːtoːˌjʲɛs], (tái)-ky-da-vę-si [1ˈtɑˑɪkʲiːˌdɐʋʲæːˌsʲɪ], (svái)-čio-ju-sie-siems [1ˈsʋɑˑɪtʃʲoːˌjʲʊsʲɪɛˌsʲɪɛms], (pér)-si-rašy-to [1ˈpʲæːrʲsʲɪˌrɐʃʲiːˌtoː], ne-ap-si-ri-(bók) [ˌnʲɛɐpʲˌsʲɪrʲɪ1ˈboːk], at-si-pa-lai-(dúok) [ˌɐtʲsʲɪˌpɐlɐiˑ1ˈdʊɔk], su-si-gar-ba-(nó-jus) [ˌsʊsʲɪˌgɐrbɐ1ˈnoːjʲʊs], pa-si-va-ži-(n- jęs) [ˌpɐsʲɪˌʋɐʒʲɪ1ˈnʲeːjʲæːs], pa-si-su-ki-(n-jo)) [ˌpɐsʲɪˌsʊkʲɪ1ˈnʲeːjʲoː]) ir 1 penkiaskiemenis – ((pér)-pa-sa-ko-to-jas [1ˈpʲæːrpɐˌsɐkɔˌtɔjʲɛs]). 1 Skliaustuose esantis skiemuo prieš atliekant audicinį eksperimentą buvo nukirptas: respondentai girdėjo tik skliaustuose nesančius skiemenis. Straipsniai / Articles 177 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje TYRIMO REZULTATAI TRUKMĖ. Matuojant prieškirtinių balsių trukmę kelta hipotezė, kad ilgesnis bus antrasis prieškirtinis skiemuo. Tačiau hipotezė ne tik nepasitvirtino, bet trumpųjų balsių rezultatai rodo visai priešingą situaciją (žr. 1 lentelę). 1 LEN tEL ė. Pirmojo ir antrojo prieškirtinio balsio trukmė ir statistinis jos vertinimas2 Balsiai n (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. interv. (ms) tp >< tα Trumpieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 240 240 53,7 60,0 13,6 13,7 25,4 22,8 51,9 ÷ 55,4 58,3 ÷ 61,7 5,096 > t0,05 = 1,965 Ilgieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 120 120 72,2 73,5 23,6 25,3 32,7 34,5 68,0 ÷ 76,5 68,9 ÷ 78,0 0,393 < t0,05 = 1,970 Trumpieji balsiai buvo ilgesni pirmajame prieškirtiniame skiemenyje: trukmės vidurkiai skyrėsi 1,12 karto. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Stjudento kriterijaus reikšmė t = 5,096 yra didesnė už kritinę reikšmę 1,965). Tokie trumpųjų prieškirtinių skiemenų trukmės analizės rezultatai patvirtina Valerijos Vaitkevičiūtės (1960: 207) atlikto balsių ir dvibalsių kiekybės tyrimo išvadą: „[j]uo nekirčiuotas skiemuo toliau nuo kirčiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis, nes didžiausias energijos kiekis tenka kirčiuotam skiemeniui ir arti jo stovintiems.“ Ilgųjų prieškirtinių skiemenų trukmė iš esmės nesiskyrė, tik galima pastebėti tendenciją, kad šiek tiek ilgėlesni linkę būti taip pat pirmieji prieškirtiniai balsiai. Visiškai kitokia situacija su pokirtiniais balsiais (žr. 2 lentelę). 2 Simbolių reikšmės: n – bendrasis realizacijų skaičius,  – aritmetinis vidurkis, s – standartinis nuokrypis, v – variacijos koeficientas, tp – Stjudento kriterijus, tα – Stjudento kriterijaus kritinė reikšmė, — – balsio, kurio parametrai buvo matuoti, vieta žodyje, C – skiemens ribą žymintis priebalsis, ᴗ – silpnasis, t. y. nei pagrindinio, nei šalutinio kirčio negalintis gauti skiemuo, – – pagrindinį kirtį turintis žodžio skiemuo. JORIS KAZLAUSKAS 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 2 LEN tEL ė. Pirmojo ir antrojo pokirtinio balsio trukmė ir statistinis jos vertinimas Balsiai n (ms) s (ms) v (%) 95 % pasikl. interv. (ms) tp >< tα Trumpieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 210 210 42,8 55,8 13,9 21,9 32,4 39,3 40,9 ÷ 44,7 52,8 ÷ 58,7 7,232 > t0,05 = 1,966 Ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 90 90 56,1 63,1 15,8 23,6 28,1 37,5 52,8 ÷ 59,3 58,3 ÷ 68,0 2,363 > t0,05 = 1,974 Visi antrieji pokirtiniai balsiai yra ilgesni už tos pačios kokybės pirmuosius pokirtinius. Trumpųjų balsių trukmė skiriasi 1,3 karto, ilgųjų – 1,12 karto. Abiem atvejais skirtumai yra statistiškai reikšmingi (trumpųjų balsių t = 7,232 > 1,966; ilgųjų t = 2,363 > 1,974). Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad antrajame pokirtiniame skiemenyje gali būti realizuotas šalutinis kirtis. Tokie rezultatai, kai prieškirtinių skiemenų trukmė vienoda, ar net pirmieji prieškirtiniai skiemenys yra kiek ilgesni, o pokirtinių skiemenų trukmės skirtumai prognozuoja galimą šalutinį ritminį kirtį antrajame pokirtiniame skiemenyje, leidžia daryti atsargią išvadą, kad lietuvių kalboje gali būti ryškesnis polinkis į trochėjo ritminį kirtį (kirčiuotas ir nekirčiuotas skiemuo). Be to, aiškinantis, ar egzistuoja šalutinis kirtis, reikia atsižvelgti ir į kitus fonetinius lietuvių kalbos kirčio požymius: pagrindinį toną ir intensyvumą. PAGRINDINIS TONAS. Paprastai kirčiuotų skiemenų pagrindinis tonas būna aukštesnis negu nekirčiuotų (Pakerys 1982: 117). Taigi, jei skiemenys turi šalutinį kirtį, jų pagrindinis tonas galėtų būti aukštesnis. Tačiau šio tyrimo duomenys rodo kitokius ir netgi prieštaringus rezultatus (žr. 3 ir 4 lenteles). Vyrų ištartuose tiek trumpąjį, tiek ir ilgąjį balsį turinčiuose prieškirtiniuose skiemenyse ryškesnių pagrindinio tono vidurkio skirtumų nepastebėta. Matyti tik tendencija, kad kiek aukštėlesnis linkęs būti pirmasis prieškirtinis skiemuo (trumpųjų pirmųjų prieškirtinių balsių pagrindinio tono vidurkis buvo vidutiniškai 1,01 karto didesnis nei antrųjų, ilgųjų – 1,03 karto). Moterų įrašuose ilgųjų balsių pagrindinio tono vidurkiai taip pat buvo beveik vienodi, tačiau skyrėsi trumpųjų balsių: antrųjų prieškirtinių skiemenų pagrindinio tono vidurkis šiuo atveju buvo vidutiniškai 1,04 karto didesnis nei pirmųjų. Be to, šio skirtumo Stjudento kriterijaus reikšmė t = 1,899 yra arti kritinės reikšmės 1,971, galbūt padidinus imtį šis skirtumas išryškėtų. Straipsniai / Articles 179 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje 3 LEN tEL ė. Pirmojo ir antrojo prieškirtinio balsio pagrindinis tonas ir statistinis jo vertinimas3 Balsiai n (Hz) s (Hz) v (%) 95 % pasikl. interv. (Hz) tp >< tα PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Diktorių vyrų trumpieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 107 101 109,9 111,5 20,1 25,4 18,3 22,8 106,1 ÷ 113,7 106,6 ÷ 116,5 0,529 < t0,05 = 1,972 Diktorių moterų trumpieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 113 112 210,1 201,5 29,6 37,4 14,1 18,6 204,6 ÷ 215,5 194,6 ÷ 208,4 1,899 < t0,05 = 1,971 Diktorių vyrų ilgieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 58 58 105,6 109,1 20,6 26,5 19,5 24,3 100,3 ÷ 110,9 102,2 ÷ 115,9 0,782 < t0,05 = 1,981 Diktorių moterų ilgieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 56 59 213,5 213,2 43,4 45,5 20,3 21,3 202,2 ÷ 224,9 201,6 ÷ 224,8 0,034 < t0,05 = 1,981 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Diktorių vyrų trumpieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 109 103 117,0 119,3 22,9 27,6 19,6 23,2 112,7 ÷ 121,3 114,0 ÷ 124,6 0,663 < t0,05 = 1,971 Diktorių moterų trumpieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 113 112 219,8 211,7 30,7 34,9 14,0 16,5 214,1 ÷ 225,4 205,2 ÷ 218,1 1,846 < t0,05 = 1,971 Diktorių vyrų ilgieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 58 58 113,7 118,7 24,2 31,4 21,3 26,4 107,5 ÷ 119,9 110,6 ÷126,8 0,962 < t0,05 = 1,981 Diktorių moterų ilgieji prieškirtiniai balsiai [—CᴗC– ] [—C– ] 56 59 224,2 221,7 45,1 49,0 20,1 22,1 212,4 ÷ 236,1 209,2 ÷ 234,2 0,286 < t0,05 = 1,981 3 3 ir 4 lentelėse imties dydis n kai kada skiriasi nuo 1, 2, 5 ir 6 lentelėse esančio pastovaus imties dydžio, kai analizuojama dešimties diktorių po tris kartus įrašytų sakinių kai kurių žodžių trukmė ir intensyvumas. Matuojant pagrindinį toną, programa „Praat“ kai kada šio fonetinio požymio duomenų nepateikė, taip dažniausiai buvo su žemesniais balsais, nors pagrindinio tono rodymo parametrai buvo nustatyti pagal programos autorių rekomendacijas: vyrų balsams 75–300 Hz, moterų 100–500 Hz. JORIS KAZLAUSKAS 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Labai panašūs rezultatai gauti ir išanalizavus prieškirtinių balsių pagrindinio tono maksimumus. Vyrų įrašuose ir ilgųjų, ir trumpųjų balsių pagrindinio tono maksimumai, kaip ir vidurkiai, buvo apylygiai. Galima pastebėti tik neryškias tendencijas, kad šiek tiek aukštesni pagrindinio tono maksimumai buvo pirmuosiuose pokirtiniuose skiemenyse (trumpųjų balsių atveju 1,02 karto, ilgųjų 1,04 karto). Moterų įrašuose ilgųjų prieškirtinių balsių pagrindinio tono maksimumai taip pat beveik nesiskyrė: vos aukštesnius maksimumus turėjo antrieji prieškirtiniai balsiai (skirtumas 1,01 karto). Tačiau trumpųjų antrųjų prieškirtinių balsių pagrindinio tono maksimumai, kaip ir vidurkiai, nuo pirmųjų prieškirtinių skyrėsi labiau – apie 1,04 karto. Be to, trumpųjų balsių atveju Stjudento kriterijaus reikšmė vėl buvo netoli kritinės reikšmės (t = 1,846 < 1,971), taigi padidinus imtį galbūt skirtumas išryškėtų, bet tai būtų tik moterų įrašuose ir tik trumpųjų skiemens centrų atveju. Todėl galima daryti prielaidą, kad pagrindinis tonas, bent jau prieškirtiniuose skiemenyse, šalutinio ritminio kirčio nerodo. Tokios pačios tendencijos fiksuotos ir analizuojant pokirtinių skiemenų pagrindinį toną (žr. 4 lentelę). 4 LEN tEL ė. Pirmojo ir antrojo pokirtinio balsio pagrindinis tonas ir statistinis jo vertinimas Balsiai n  (Hz) s (Hz) v (%) 95 % pasikl. interv. (Hz) tp >< tα PAGRINDINIO TONO VIDURKIS Diktorių vyrų trumpieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 95 97 112,3 108,4 22,5 19,8 20,0 18,3 107,8 ÷ 116,8 104,5 ÷ 112,4 1,263 < t0,05 = 1,973 Diktorių moterų trumpieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 86 103 207,6 203,0 38,5 26,0 18,6 12,8 199,5 ÷ 215,8 197,9 ÷ 208,0 0,986 < t0,05 = 1,973 Diktorių vyrų ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 44 43 104,4 109,9 14,0 19,7 13,4 17,9 100,3 ÷ 108,6 104,0 ÷ 115,8 1,502 < t0,05 = 1,988 Diktorių moterų ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 43 43 198,1 197,2 14,3 20,0 7,2 10,1 193,8 ÷ 202,3 191,2 ÷ 201,2 0,229 < t0,05 = 1,989 PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS Diktorių vyrų trumpieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 95 97 119,7 113,7 26,4 22,7 22,1 20,0 114,3 ÷ 125,0 109,1 ÷ 118,2 1,685 < t0,05 = 1,973 Straipsniai / Articles 181 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje Balsiai n  (Hz) s (Hz) v (%) 95 % pasikl. interv. (Hz) tp >< tα Diktorių moterų trumpieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 86 103 214,4 210,7 41,0 26,6 19,1 12,6 205,8 ÷ 223,1 205,6 ÷ 215,9 0,752 < t0,05 = 1,973 Diktorių vyrų ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 44 43 111,2 117,6 17,8 21,7 16,0 18,4 105,9 ÷ 116,4 111,1 ÷ 124,0 1,507 < t0,05 = 1,988 Diktorių moterų ilgieji pokirtiniai balsiai [–C—] [–CᴗC—] 43 43 204,5 201,7 14,9 22,4 7,3 11,1 200,0 ÷ 208,9 195,0 ÷ 208,4 0,673 < t0,05 = 1,989 Kaip ir daugumos prieškirtinių, taip ir pokirtinių balsių pagrindinio tono vidurkiai buvo labai panašūs. Gal tik trumpųjų pokirtinių balsių pagrindinio tono vidurkis, tiek skaitant vyrams, tiek moterims, vos didesnis buvo pirmajame skiemenyje (skaitant vyrams 1,04 karto didesnis, skaitant moterims 1,02 karto). Antrojo pokirtinio skiemens pagrindinio tono vidurkis šiek tiek didesnis pasitaikydavo tik ilgųjų balsių atveju ir tik vyrų įrašuose, tačiau skirtumas buvo vos 1,05 karto. Moterų įrašuose pagrindinis tono vidurkis vos aukštėlesnis pirmajame pokirtiniame skiemenyje, tačiau skirtumai taip pat statistiškai nereikšmingi. Pagrindinio tono maksimumai taip pat nerodo ryškaus skirtumo tarp pokirtinių skiemenų. Pirmųjų ir antrųjų pokirtinių skiemenų pagrindinio tono maksimumai beveik nesiskyrė. Šiek tiek aukštesnis trumpųjų balsių pagrindinio tono maksimumas fiksuotas taip pat pirmuosiuose pokirtiniuose skiemenyse (vyrų įrašuose maksimumų vidurkiai skyrėsi 1,05 karto, moterų – 1,02 karto). Taip pat pastebima tendencija, kad, garsinant moterims, pirmuosiuose pokirtiniuose skiemenyse vos aukštesnį pagrindinio tono maksimumą turėjo ir ilgieji balsiai (maksimumų vidurkiai skyrėsi 1,01 karto). Tik garsinant vyrams ilgieji balsiai vos aukštesnį pagrindinio maksimumą turėjo antruosiuose pokirtiniuose skiemenyse: maksimumų vidurkiai skyrėsi 1,06 karto. Tačiau šie skirtumai nedideli ir statistiškai nereikšmingi. Taigi nekirčiuotų skiemens centrų pagrindinis tonas beveik nesiskiria, todėl jis negali būti šalutinio ritminio kirčio rodiklis. INTENSYVUMAS. Analizuojant intensyvumą taip pat buvo matuojamas vidurkis ir maksimumas. Kaip audicinių eksperimentų metu nustatė A. Pakerys (1982: 117), iš visų fonetinių požymių lietuvių kalbos kirtį geriausiai padeda atpažinti intensyvumas. Kirčiuotų skiemenų intensyvumas paprastai yra didesnis, taigi, tikėtina, kad ir šalutinį kirtį turintys skiemenys yra tariami intensyviau. JORIS KAZLAUSKAS 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Laigonaitė Adelė 2002: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Gimtasis žodis. Leskauskaitė Asta 2002: Šalutiniai pietų aukštaičių kirčiai. – Baltistica 37(1), 87–100. Liberman Mark Yoffe 1975: The intonational system of English: daktaro disertacija, Cambridge: Massachusetts Institute of Technology. Murinienė Lina 2007: Rytinių šiaurės žemaičių fonologija: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Nespor Marina, Vogel Irene 1986: Prosodic phonology, Dordrecht: Foris Publication. Pakerys Antanas 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. Selkirk Elizabeth 1984: Phonology and Syntax: The relation between sound and structure, Cambridge: MIT Press. Urbanavičienė Jolita 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 219–231. Vaitkevičiūtė Valerija 1960: Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 207–207. Vaitkevičiūtė Valerija 1969: Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai. – Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 11, 231–242. On the Secondary Rhythmical Stress in the Standard Lithuanian Language SUMMARY There are some investigations which show that a rather structured system of the secondary stress (Girdenis 1967; Kazlauskienė 2001; Atkočaitytė 2002; Bacevičiūtė 2004; Murinienė 2007) exists in Lithuanian dialects. However, very few investigations dealing with the secondary stress in the standard Lithuanian language (Vaitkevičiūtė 1969; Girdenis 2003; Kazlauskienė 2015) have been conducted so far, even though it is very important to explore the secondary rhythmical stress in every language, as it can help to find out what types of the metrical feet exist in a particular language, and what prosodic hierarchy of language is on the word level. The aim of this research is to find whether the secondary rhythmical stress exists in the standard Lithuanian language. Quantity, pitch and intensity are the phonetic characteristics Straipsniai / Articles 189 Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje of the stress in the Lithuanian language (Pakerys 1982), thus, an assumption can be made that syllables with the secondary stress may be longer; they may have a higher pitch and a higher intensity than unstressed syllables. Therefore, the idea of the first step of this research is to compare these parameters between the syllables which may have the secondary rhythmical stress and the syllables which cannot have it at all. The research includes the analysis of the quantity, pitch, and intensity of unstressed vowels (those which do not have the primary stress) in 26 words using the Praat software. Pre-stressed vowels were analysed in 16 words (e.g. pastate [ˌpɐstɐ'tʲɛ] (‘a building’ sg. loc.)) (the analysed vowels are underlined) and in 10 post-stressed (e.g. pasaka [2'pɑːsɐˌkɐ] (‘a tale’)) ones. To reach this aim, 10 respondents of both genders (5 men and 5 women) of different age (3 younger than 30 years old, 5 between 30 and 60 years old and 2 older than 60 years) and with different recording experience (3 professional and 7 non-professional speakers) were asked to record the sentences with these words. Each respondent recorded the sentences three times. Quantity, the average and maximum pitch (the voices of men and women separately) and the average and maximum intensity of the underlined vowels in every analysed word (e.g. both vowels a in the word pastate) were measured and compared. The second step of this research was an auditory experiment dedicated to find out whether the respondents can hear the secondary rhythmical stress. Twenty-five students were asked to listen to 23 recorded Lithuanian words without primary stressed syllables (these syllables were cut off, for example, in the word (pã)-sa-ko-to-jas [2ˈpɑːsɐˌkoːtoːˌjʲɛs] (‘a storyteller’) the first syllable pãwas cut off and the respondents heard only the incomplete word sa-ko-to-jas) and mark that syllable which they considered to be stressed. The results have shown that the quantity ratio of unstressed vowels was statistically significant in post-stressed syllables only. There was no statistical significance of the average and maximum pitch: neither in pre-stressed nor in post-stressed syllables. The intensity was statistically significantly higher in the post-stressed positions of short vowels. The average and maximum intensity ratio of these vowels was higher in the second post-stressed syllable. Results of the auditory experiment have shown that the respondents marked the syllables which cannot have the secondary rhythmical stress more often than those which may have this type of stress. Therefore, it can be stated that the respondents do not hear the secondary rhythmical stress. According to the results of quantity and intensity, an assumption can be made that the secondary rhythmical trochaic stress does exist in every second post-stressed syllable. However, more extensive investigations are needed to prove (or deny) this hypothesis. Įteikta 2021 m. balandžio 27 d. JORIS KAZLAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas Vlado Putvinskio g. 23, Kaunas, Lietuva joris.ka[email protected]