Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Artikeln Articles 149 / AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6018-0520 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, sociolingvistika. AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-7098-3143 Moksllichen Forschungs Richtys: geolingvistika, arealinische Untersuchungen. DOI: doi.org/10.35321/all84-07 EYT AUKŠTAIČI PANEVŽIŠKI DIFERCINIO POYMIO KAITA: GEOERDVINIS ASPEKTAS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach ANOTATIUM Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės Analysemethoden untersucht sich eine röstlicher Hochtaißer panevėžiškių fonetische unterscheidame Eigenschaft kirčiuotų und nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas entsprechend [on], [om], traditionell genannt okavimu. Ziel der Studie zu bestimmen okaierung kaitą innerhalb von 100 Jahren und zu bewerten dieses Merkmals tęstinumą. Artipsnyje wird präsentiert okaierungsanalyse, basiert zwei tarminätsmaterialschichtenin: Petro Būtėno untersuchim (1932: 168193) und Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomais garso įrašais. Beurteilend untersuchμένου Zeignises tęstinum, beruht auf zusätzlichen socioekonomischen und soziokulturellen Daten. 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Festigt, dass die okaierungs Fläche ist pakitęs. Zeitlich gesehen, okavimo kaitos lūžis konnte stattfinden Im Zweiten weltkriegs und pokario Zeitraum. Gefundene Ergebnisse zeigen ziemlich konseekl und allmählicher okauens nykimą. Das paliudija und neueste socioekonomische und soziokulturellen Daten. ESMINIAI WORDŽIAI: rytų aukštaičių panevėžiškių patarmė, Petras Būtėnas, okavimas, geoerdvinė analizė, tarminių ypatybių kaita. ANNOTATION The article deals with one of the phonetic differential features of the Panevėžys subdialect of Eastern Aukštaitian. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geospatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the shift of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The article presents an analysis of the okavimas feature based on two layers of stored in the Archive of the Dialects at material: the research made by Petras Būtėnas (1932: 168–193) and the audio recordings the Institute of the Lithuanian Language. Zusätzliche socio-economic and socio-cultural data were used to assess the continuity of the analyzed phonetic feature. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, the breaking point of the change in the intensity of use of the okavimas feature could have taken place during the Second World War and the post-war period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys, Petras Būtėnas, “okavimas”, geospatial analysis, change of dialectal feature. 1. ĮVADAS In den ersten deskriptivischen Untersuchungen panevėžiškių untersamungs Eigenschaften und patarmės kalbinė System beschrieben als geschwara, nicht berücksichgta in ihre variantiškumus (plg. Geitler 18751; Вольтеръ 1886; 1904: 325335, 338340, 345354; Jaunius 1970 (1898): 114161; Барановскiй 1898; Būga 1961 (1924): 8283; Salys 1992 (1935; 1946): 114119, 122131; Gerullis 1930: ihre Eigenschaften oka Klima über einen Zeitraum von mehr als 100 Jahren. Okavimu bezeichnet im Artikel die Untersuchung ausgewählter 1 Remiamasi (Mikulėnienė 2011: 1927). Artikeln Articles 151 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3546, 5465, 6676; Būtėnas 1932: 168193 und kt.). Statiškas panevėžiškių patarmės vaizdas sagenas und in späteren phonologischen panevėžiškių tyrnissen (Zinkevičius 1966; Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147; LKT 1970: 14, 32 behandelten 36; LKA I–III; Garšva 1982: 65–74; 1982a; 1984: 74–82; Ručinskaitė 1984: 72– 76; Kačiuškienė 1984: 42–53; Kačiuškienė, Girdenis 1997: 31–36; Kazlauskas 1968: 10–20; Garšva 1977: 76–87; Kačiuškienė, Girdenis 1982: 189–191 ir kt.). Kitaip tariant, iki XX a. antrosios pusės panevėžiškių patarmės požymiai indem NORM‘o kritijaus (Chambers, Trudgill 2004 sieh: 30; dar. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32 und kt. )2. Seit XX a. eštuntojonevintojo Jahrzehntiges Arbeiten in begonnen zu bewerten panevėžiškių patarmės variantiškumas. Qualitivischen und quantitativen untersuchungen unterscheidenden und eigingenden panevėžiškių eigenschaften berücksichtigt sich in alterskriterien, bewertet untersuchten kalbinė savimonė, Bestimmungen, mobilitäts einfluß sprachlicher zeichen kaitai und pan. Daher panevėžiškių tarmės Besonderheiten atsidūrė verschiedener Bereichen Forschungs lauke: Markevičienė 2001: 29–32; Garšva 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; LKTCh 2004: 30–34, 184–194; Kačiuškienė 2005: 49–53; 2005a: 499–503; beschomųjų und experimentischen (plg. 1975: 85; 1979: 9293; Kačiuškienė 1982: 3945; 1983: 2438; 2000: 2531; Zinkevičius 2006: 7482; Girdenis, Kačiuškienė 2006: 3540; lingvistinių (Kačiuškienė 2005b; Ramonienė 2006: 137–148; Geržotaitė 2016: Kačiuškienė 2006; 2009: 61ūna; Meilišitė 2009; Kačiuškienė 2012: 5362 und kt.), 2017121142; sociopaitienė 2016a: 136159 und kt.), 44 dialektometrischen (Pukevičiūt 175195; 2015paitienė 2016: 143174; 2018a; 2019: 3974; Mikulė et al. 2019; Češienė 2020: 137) und per dialektologischen (Alienė et al. 2015; 2020). Šio tyrimo objektas yra vienos iš rytų aukštaičių panevėžiškių skiriamųkirčiuoten und nichtirčiuoten kamieno miš- [1ˈsomjtjɛsj] ~ samtis, [2ˈdoŋgs] ~ dangus, [pɑ2ˈsomjdj] ~ pasamdė, [loŋˈgjɛljɪsj] se (Chambers, Trudgill 2004: 30). riųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [on], [om], pvz.: [1ˈkoˑndɑ] ~ kanda, ~ langelis, [komʲˈʃʲ1iːtʲ] ~ kamšyti3. Ši nevienodo laipsnio ypatybė būdinga didžia2 Angl. non-mobile older rural male – sėslus, vyresnio amžiaus, kaime gyvenantis vyras. NORM‘o kriterijus pradėtas taikyti dar XIX a. vieno iš geolingvistikos pradininkų Jules Gilliérono tyrimuo3 Terminus okauens und okuojančios šnektos vorgeschläße Petras Būtėnas (1932: 168). Dar plg. tarmių klassifikationen autorien dem selben tarmės arealui beninti ausgewusten rytiechs antrųjų (Baranowskij 1898: 15, 3233), aukštaičių rytiečių pantininkų ir pontininkų (Salys 1992 (1946): 104109), rytų aukštaičių panevėžiškių (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147) terminus. Okavim Flotu in alten und gegenwärtiger tarmių Klassifikation gilt panevėžiškių arealas, in dem diversifiziert mišriųjų dvigarsių an, am, en, em und aus ihnen kilusių ą, ę atliepimai. Paties stärksten okauens fläche ihr teil 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS an eastern aukštaičių panevėžiškių floto (plg. ihre stelle in der heutigen traditionellen tarmių klassifikation fig. 1.). 1 pAV. Eastern hochtaitiger panevėžiškių und okaierungsfläche in der aktuellen Zigmo Zinkevičiaus und Alekso Girdenio tarmių klassifikation (1966) Dieses Artikel Ziel geoerdvinös analyses Methoden zu bewerten okaierungs schade in 100 Jahren und zu prognostizieren seine kontinustinumą4. Um zu erreichen auszusikeln diese aufgaben: 1) basierend Petro Būtėno (1932: 168193) vor fast 100 Jahren durchgeführtem untersuch (19231932 Zeitraum), GIS Methodenis rekonstruieren 20. z. begžios okavimo Verbreitungs areal und bewerten dieser Eigenschaft damals die Verbrauchsintentivität (sieher. Čepaitienė, Gudaitis tvirtagaliai, nekirčiuoti an, am, en, em aus ihnen kilę ą, ę, auch tvirtapradžiai an, am überschiemi in [on], [om], [en], [em], [o], [e], o tvirtapradžiai en, em atliefieren als im allgemeinen Sprach (Girdenis, Zinkevičius: 139 1966 kt147 und.). 4 Für Untersuchungs idėją, wertvolle Ratschläge und Konsultationen aufrichtig dankkojame prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Artikeln Articles 153 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2021); 2) basierend auf den erhaltenen Ergebnissen, ausgesucht zu werden vietoves, patenkančias į skirtingo laipsnio okavimo paplitimo zoną; 3) klausantis daugiausia XXI a. pradžioje šiuose plotuose surinktų garso įrašų, užfiksuoti kirwohnschaftliche čiuoten und nekirɑčiuoten kamieno gemischtiger dopparsien anėta, am ergebnisse älter und jünger (wenn keine Daten vorhanden mittlerer) Generations Antragstellers im Sprachverzeichnis5; 4) basierend auf der Analyse von Okationskosten zu bewerten und zu bestimmen apytikrį Zeit, wann, erwartet, aufgehört wird zu okuotien, oder statt gemischter doppersienen Varianten [on], [om] systämisch zu verwenden; 5) basierend socioekonomischen und soziokulturellen Daten (zr. 2 Kapiteln), zu bewerten okauens tęstinum. Das Zurahammende Material besteht: 1) in einem Artikels veröffentlichtes okuojenden schnektusstudie (1932: 168193), dessen Grundlage rekonstruierte XX a. anfängliche okuojenden schnektusgrenze und Verbrauchsintentivität (siehe Dr. Čepaitienė, Gudaitis, 2021) 2) 456 Berichterstatter, geboren 1888 m., Aufzeichnungen, die XXI a. hauptsächlich aus okuojenden schnektusparibien, d. y. aus bewohnenden Gebieten, gesammelt haben, unterscheidet gemischte Schnektus an, am izoglossen (pl. LKA 838, 696, Tab. Nr. 698, und kt.); (siehe Tab. 2.); behandelt wird 24 ältere, 21 mittlere und jüngere Generationen sprachbiné Material7. Prognosierend untersuchμένου Merkmales tęstinumä, beruhet erwähnteten socioekonomischen und soziokultūrinigen Daten (plačiau siehe 2 Abschnitte). Tyrime pritaikyti geoinformcinių sistemų (GIS) Technologiegrundu funktionierendenden geoerdvinės analyses Instrumente erlaubt anders als bis jetzt zu bewerten und visualisieren litauensischer Sprache variantiškumu. 5 Nagrinėti nur zwei Soundaufnahmen, aufgeschrieben XX a. androjede Seite. 6 Pflėžtina, dass der Autor okavimui mehr tarmlichen Eigenschaften zugeschrieben: nicht nur gemischter dopparsier an, am atliepinius, die wählen in dieser Studie, sondern und kirčiuotų und nekirčiuotų kamien langen 7 Tyrime sichte zu bewerten okavimo kait, basierend auf der älterischer und jeunnierer Generation. Allerdings Orten, in denen balsių ą, ę bei mišriųjų dvigarsių en, em atliepinius (Būtėnas 1932: 179). jeungeriger Generationsvertretern Audioaufzeichnungen nichtama, zusammen mit älteriger gewählt zu untersuchen mittleren Jahrhunderts informantens Sprache. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 154 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 2 pAV . Gyvenamosios vietovės, pasirinktos okavimo tyrimui (Čepaitienė, Gudaitis 2021) Artikeln Articles 155 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 2. TYRIMO METODIKA IR ĮRANKIAI Šiandien kalbos variantiškumo tyrimus iš esmės keičia XX a. šeštajame dejahrhundert entstanden und in der Linguistik angefangen wurden GIS Techniken und Methoden anzuwenden. Sie analysieren Daten des amerikanischen Darmensatlus8 (Lee, Kretschmar 1993: 541560), westlicher Pennsylvanian Darmens variantiškum (Ayad, Luthin 2009: 126), thailandischen Kata Darmens und Grenzen (Teerarojanarat, Tingsabadh 2011: 363; 2011a: 5575); mehr über die Möglichkeiten von GIS Werkzeugen und Methoden Anwendung in geolingvistik siehe (Hoch, Hayes 2010: 2336; Lameli et al. 2010, auch siehe Lee et al. 2018: 152156 und kt.). Differencinie tarmės GIS metodais dar nenagrinėtos. Okavimo paplitimo arealo rekonstrukcija. Siekiant išskirti XX a. pradžios okavimo paplitimo arealą bei įvertinti šios ypatybės tuometį intensyvumą, GIS technologijos priemonėmis („Esri ArcGIS Pro“ bei plėtiniai) buvo panevėžiškių zeichnungen und insgesamt litauischen identifizierten und įvairaus laipsnio okuojančių bei autoriaus vadintų kaimyninių šnektų gyvenvielokalizuoten Būtėno Artikel (1932: 168209) eingeführteten tės, ausgeschiedenen und detailliert beschriebenen natürlichen pašnekčių grenzen. Die Lokalisierung historischer Siedlungen bei beschriebenen natürlicher Grenzen wurde genauer, zusätzlich basierend auf Lituaniens 19141945 m. topographischen Karten (žr. LMA Vrublevskias Bibliotheks Karten) und des Zeites tarmių tyrėjo Antano Salio kartografine Material: 1) vokišku Karte des westlichen Rußlands (19141921), mastelis 1:00,000; 2) vokišku Karte des Deutschen Reiches (19401944), mastelis 1:00,000; 3) mastelis 1:00,000; 4) Lithuanian Tarukario (19331940); Lithuanian Tarukario Klassifikation (Salys). Identifizierten Siedlungen und ausgeschiedenen okuojenden myninių pašnekčių arealų poligonams9 buvo priskirtos kirčiuotų ir nekirčiuotų sowie so genannten kaikamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] Intensitäts Bedeutungen: 0 einem gewissen Varianten nichtlepiama, 1 atliepiama gemräß, 2 atliepiama systematisch. Diese Bedeutungen verliehen in das untersuchte Areal einfallenden Wohnsitzgebieten polygonen centroids taškiniam Elementen Schichtni aus insgesamt 2356 in okachung areaRespublikas lą patenkančioms gyvenvietėms, išskirtoms iš VĮ Registrų centro viešai teikiamo Lietuvos Respublikos Adresų registro erdvinių duomenų rinkinio Lietuvos Wohnsitzgebieten Elementen Schichtni (duomenų aktualumas: 2020-10-01), (žr. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės). 8 Engl. Linguistic Atlas of the Middle and South Atlantic States (LAMSAS). 9 Weitere über Poligonen-Ausscheidungsmethode siehe. Yamada 2016, 26 und dort angegebene Literaturenliste, ESRI 2004, siehe auch. Teerarojanarat, Tingsabadh 2011a: 72 und kt. ; noch zr. Mikulėnienė, Čepaitienė 2021. 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Bewohnungsgebieten-Elementen-Schichtniuf angewendet des empirischen Bajes Kriegings (ang. Empirical Bayesian Kriging) geostatistisches interpolationmethod (plačiau sr. What is empirical Bayesian kriging?), wurde ausgefunden kirčiuotų und nichtkirčiuotų kamieno gemrißer dopparsien an, am atliepimo [ɑn], [ɑm]; [on], [om]; [n], [m] Intensitätspasstrennung rastrige Oberflächen. Suminischer Interpolationsergebnis rastrischer Oberflächen ist angegeben 3 Fig. Okavimsuchtunums Prognostika. Zur Bewertung der Kontinuität des Tiriamojo tarmės Merkmals identifizierten okuojančių pašnekτικών arealů wurde das į 418 10 km² heksagonų. Jų erdvinei analizei atlikti pasitelktas poligonų praturtinimo socioekonominiais duomenimis metodas (plačiau žr. Enrich (Analysis))10. Sugeneruotų heksagonų praturtinimui naudoti Michael Bauer Research GmbH Territorium aufgeteilt Esri ArcGIS Plattformi bereitgestellte demographische und socioekonomische Daten 2018 2019 Jahre (plečiau sie. Michael Bauer Research GmbH). Pratrichtigen sprachlichen Eigenschaften, demographischen sowie socioekonomischen Daten hexagonen analysiert geostatistischen Analysemethoden. 3. XX A. PRADŽIOS OKAVIMO POLLITIMO (Die Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung der Veröffentlichung) REKONSTRUKTIJA IR YPATYBS INTENSYVUMAS AREALE, REMIANTIS BŪTNO DUOMENIMIS Būtėno atliktu tyrimu nustatyta, kad XX a. pradžioje okuota didžiojoje šiaurės panevėžiškių patarmės dalyje (žr. Būtėnas 1932: 168–209, dar plg. Бaрaновскiй 1898: 15, 3233; Salys 1992 (1946): 104109; Girdenis, Zinkevičius: 139 147 und kt. ; Čepaitienė, Gudaitis 2021), (3 Fig.). Būtėno Daten, angegebetenem Fläche okachungsintenzität gleichodas. winkel; [loŋˈgjɛljɪsj] ~ langelis, XX a. pradžioje nuosekliausiai okuota centrinėje panevėžiškių okavimo arealo dalyje aplink Vaškus, Joniškėlį, Pušalotą, Smilgius, Panevėžį, Naujamiestį, čia tvirtapradžiai, tvirtagaliai ir nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai an, am atliepti [on], [om], pvz.: [1ˈpoˑnʲtʲɪsʲ] ~ pantis, [1ˈsoˑmʲtʲɪsʲ] ~ samtis; [2ˈroŋˑko] ~ ranką, [2ˈkomˑpɑs] ~ [komjɛˈpjljɪsj] ~ kampelis (dar zr. 1 lentelę). 10 Hauptliche Funktion der Daten prächtungsinstrumenten zu ergänzen untersuchosiche geographische Objekte sowie ihre Territorien demographischen, Geschäfts, wirtschaftlichen oder landschtwachdlichen Attributen, erlaubenčiais klarer zu verstehen socioekonomische Forschungsumgebung. Polygonenprärtnis-Aufgabe durchzuführen Esri ArcGIS Technologie verwendet granuliuoten Punktdatensatz einen (engl. granular point dataset), der repräsentiert Wohngebiete sowie bedient komplexes Geoprocesings-Algorithmus geostatistischen Datenim zu berechtigen. Weitere über den Prärieffizierung mit Daten einrankio methodiką siehe. Date apportionment. Artikel 157 Articles / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 3 pAV. Okuojančios šnektos XX a. Anfang (Čepaitienė, Gudaitis 2021) nimo procentlichen Teils Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 164 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS 9 pAV. Erziehungs-, bedarbystės und erwerbsmächtigkeits Indikatoren okuojančiųjų šnektů areale a XXI.13 Paveiksle auch gesehen vier Cluster, oder socioekonomische Zentrale (mėlyna farva), bewohnen mehr jaunesnių Familien, hier Lebensqualität Panevėžio yra aukštesnė, lyginant su likusiu arealu: tai sritys aplink Pasvalio, Pakruojo ir Städte, auch um Radviliškį (plg. mit allen Lithuanias Flächeindikatoren, siehe Mikulėnienė, Čepaitienė 2021). 13 Žydros spalvos plote užfiksuoti aukštos perkamosios galios rodikliai ir didesnės aukštojo išsilavipopulation, purpuriniame höheren bedarbystetes Raten und höheren pradinio išsilavinimo procentinės dalies populiacija. Artikeln Articles 165 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas 10 pAV. XXI. okuojančiųjų šnektų arealo daugiakriterinė perkamosios galios, bedarbystės und 2014a: vyresniosios kartos (60 ir vyresni) gyventojų rodiklių klasterizacija14 Kitaip tariant, šiuose arealuose tradicinės panevėžiškių patarmės pagrindu formuojasi naujieji tarminiai dariniai: tai vakarinių rytų aukštaičių regiolektas, kurio centras yra Panevėžys, ir Pasvalio geolektas (Aliūkaitė, Mikulėnienė 257266; Čepaitienė 2018; 2019: 3974 und kt.). Ihre sprachliche Grundlage ist nicht die unterscheidende panevėžiškių patarmės Eigenschaften, von denen eine ist okachung, aber, im Gegenteil, die unbemerktlichen sprachlichen Merkmale der Sprachkonsumenten15. Daher betrachten diese Betrachtungsmittelzone als Gebieten, in denen okachung, zu erwarten, ausblieb zuerst. 14 Skaičius 1 zeigt Territorium, in dem fixiert wird niedrige Kaufkraft, hochsta bedarbystė und größerer Anteil der älteren Generation Bevölkerung, Zahl 2 Fläche, in der festgestellt hohe Kaufmacht, niedrig bedarbystė und geringerer Anteil der älteren Generation Bevölkerung. 15 Pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno ilgųjų ė, ie atliepimas [e], o, uo – [o], ([pʲeˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio, [do1ˈnʲiːtʲe] ~ duonytę, [kʲe1ˈdɑˑɪnʲʊ] ~ Kėdainių); nekirčiuotų kamieno ilgųjų balsių y, ū tarimas trumpaisiais pažeminto pakilimo [ɪ], [ʊ], ([gʲɪ1ˈʋʲɛˑnʲtʲ] ~ gyventi, [pɑʒʲʊ1ˈrʲeːk] ~ pažiūrėk); nekirčiuoto arba turinčio atitrauktinį kirtį kamieno trumpojo (ir sutrumpėjusio iš ilgojo) balsio i prieš 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Abbendernnd die Studiedaten, kann man prognostizieren, dass okaerung langfristig möglicherweise verschwinden und nicht wäre Pasvalio geolekto ar (ir) vakarischen rytų hochštaičių regiolekto, dessen Zentrum ist Panevėžys, tarmiškųjų žymenų filošto Teil (dėl des Begriffs siehe Mikulėnienė 2019: 6061). Mante, dass, möglicherweise ausgestorbenem okavimui, genannte panevėžiškių plote besiformenden oder sichformvusių tarmischen darinių tarmiškųjų žymenų komplexu bilden wird andere mehr oder weniger prisküs phonologische, morfologische und derivacinische bezeichneten (Mikulėnienė 2019: 6061). 6. IŠVADOS Geoerdvinės analizės metodais įvertinus okavimo kaitą per 100 metų, galima machen solche preliminarias Schlussfolgerungen. Einer der unterscheidenden nordostlichen hochschtaißen panevėžiškių merkmalen kirčiuotų und nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas [on], [om], oder okaerung, kinta, häufiger tarmės Vertreter verwendami gemeinsime Sprache artimi Varianten [nɑ], [ɑm]. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu gimusių pateikėjų kalboje nustatyta okavimo kaitos oder nykimo Zeichen von. Erdviniu Standpunkt aus, okavimo kaita, zuverlässig, gewickte so seka: vor allem okavimo verzichtet kalbiisch gemischreime östliche okavimo areale, panašiu Zeit centralische okavimo zone, spätestens nustota okuoti im westlichen okavimo area le. Zuerst verzichtete scharfstes okauens tvirtapradžių an, am atliepimo [on], [om]. Pradinischen okauens nykimo poškais hypothetisch betrachtytini die großen patarmės ploto miestai: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Radviliškio apylinkės. panevėžiškių Prognozuotina, dass okaerung langlaui mochi auswichen wird und nebebus Pasvalio geo lekto oder (ir) vakarinių rytų aukštaičių regiolekto, dessen zentrum ist Panevėžys, tarmiškųjų žymenų plušto. LITERATŪRA Und ŠALTINIAI Ayad Yasser, Luthin Herb 2009: Mapping Dialect: GIS Applications in Studying Dialect of Western Pennsylvania. The 2009 ESRI International User Conference minkštąjį priebalsį atliepimas [e], o vor kietąjį [o], ([ˈmjejkjɛ] ~ miške, [gjeˈʋjɛnjomɑs] ~ leben) und kt. Straipsniai / Articles 167 Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Proceedings, 1317 July, San Diego, California, USA, 126. Zugriff internet: http proceedings.esri.com/library/userconf://proc09/uc/papers/pap_1686.pdf. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos varianti: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektive: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus Universitäts Verlag. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Sprachvariantiškumas und seine Bewertung aus Sicht perceptyviosios dialektologies: variantų ir vietų vaizdiniai: kolektyvinė monografija, sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: Ideologie, Theorie und Methoden. Grundsatzliche Begriffe. XXI a. begžios litauischer tarmės: geolingvistischer und sociolingvistischer untersuch (zemėlapiai und ihre kommentare), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Danguolė, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257266. ArcGIS. Date apportionment. Zugriff internet: https:developers.arcgis.com/restrest/ geoenrichment://api-reference/data-apportionment.htm#ESRI_SECTION1_206F094 B25E540B3A01DB46E499EB08C. Būga Kazimieras 1961: Rinktische Schriftte 3, Vilnius: Staatybliche politische und wissenschaftliche Literaturveröffentlichung. Būtėnas Petras 1932: Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienen. Archivum Philologicum III, 168209. Jack K., Trudgill Peter Chambers 2004: Dialectology, second edition, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė Agnė 2016: Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių Fall. Acta Linguistica Lithuanica 74, 143174. Čepaitienė Agnė 2016a: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. – Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: http://mif. vu.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/8956. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. anhalts hoštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistischer aspekt: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Čepaitienė Agnė 2018a: Tarminių ypatybių kaita Ramygalos umylinkėse. Sprachgeschichte und Dialektologies problemas 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių Čepaitienė kalbos institutas, 44–75. Agnė 2019: Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos poAukštaitian žiūriu. – Taikomoji kalbotyra 12, 39–74. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra. lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/183/131. Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima 2020: A Quantitative Analysis of the Eastern Subdialects of the Lithuanian Language. Scando-Slavica 65, 137. Čepaitienė Agnė, Gudaitis Aidas 2021: Petro Būtėno okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija. Kulturstudien in Panevėžys: Petras Būtėnas (ergenommen zur Druckpublikation). Enrich (Analysis). Zugriff internet: httpspro.arcgis.com/en/pro-app/latest://tool-reference/analysis/enrich.htm. ESRI 2004: ArcGIS Desktop Help, Redlands: ESRI Press. Esri ist auch bekannt als ArcGIS Desktop Help. Garšva Kazimieras 1977: Akcentuationen und Vokalizmo sąryšis nördlicher westlicher panevėžiškių tarmėje. Lietuvos kalbotyros Fragen Garšva Kazimieras 1982: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypa17, 7687. tybės. Baltistica 18(1), 6574. Garšva Kazimieras 1982a: Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, Vilnius: Vilniaus Universitäts Verlag. Garšva Kazimieras 1984: Nord westlicher panevėžiškių akūtinių und cirkumfleksinių geräuschen Dauer und Intensitäts Peakünä. Lithuanian TSR MA arbei 2(87), A-Serie, 7482. Garšva Kazimieras 2002: Panevėžiškių fonetikos raida abipus Lettisches Mauern. Acta Linguistica Lithuanica 47, 918. Gerullis Georg 1930: Litauische dialektstudien, Leipzig: Markert & Petters Verlag. Geržotaitė Laura 2016: Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: grenz mentalischen mappfagen. Acta Linguistica Lithuanica 74, 121142. Girdenis Aleksas, Kačiuškienė Genovaitė 2006: Dvibalsių priegaidės: nördlichen zemaičiai und nördlichen panevėžiškiai. Acta humanitica universitatis Saulensis 1, 3540. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Durch litauischen tarmių klassifikationen. Kalbotyra 14, 139147. Shawn Hoch, Hayes James 2010: Geolinguistics: The Incorporation of Geographic Information Systems and Science. The Geographical Bulletin 51, 2336. How Multivariate Clustering works. Prieiga internete: https://pro.arcgis.com/en/proapp/latest/tool-reference/spatial-statistics/how-multivariate-clustering-works.htm. Artikeln Articles 169 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Yamada Ikuho 2016: Thiessen polygon. The International Encyclopedia of Geograph, eds. D. Richardson, N. Castree, M. F. Goodchild, A. Kobayashi, W. Liu, R. A. Marston, John Wiley & Sons, Ltd, 26. Jaunius Kazimieras 1898 (1970): Panevėžiškių tarmė. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, sud. V. Drotvinas, V. Grinaveckis. Vilnius: Mintis. Kačiuškienė Genovaitė 1982: Die Quantität der Vakarischen nördlichen panevėžiškių balsiů und ihre phonologische Interpretation. Kalbotyra 33(1), 3945. Kačiuškienė Genovaitė 1983: Nord panevėžiškių murmamųjų balsių fonetischen Eigenschaften, distribution und phonologische Interpretation. Kalbotyra 34(1), 2438. Kačiuškienė Genovaitė 1984: Nord panevėžiškių tarmės balsių psichoakustinė klasifikacija. Kalbotyra 35(1), 4253. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u und ẹ/ọ Verwendung in Joniškėlio und Pakruojo apylinkių rišlien Texten. Baltu filologie IX, 2531. Kačiuškienė Genovaitė 2003: Trečiojo amžiaus universitetas Šiauliuose: Zuhörerens Sichtweise in die gebtąją tarmę. Pedagogik 69, 8892. Kačiuškienė Genovaitė 2005: Panevėžio tarmių beschriebenas erste wissenschaftliche nördliche panevėžiškių tarmės studio. Sprachgeschichte und Dialektologiesproblemen 1, 4953. Kačiuškienė Genovaitė 2005a: Antano Baranausko und Kazimiero Jauniaus Platz šiaurės panevėžiškių tarmės Untersuchung in der Geschichte. Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažimo darbai 19, 499503. Kačiuškienė Genovaitė 2005b: Sodybų statischen Nameninime schließener panevėžiškių tarmėje: anketinis Untersuchung. Menschus sprachraumesse 4, 6064. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Phonologischen Merkmale Nord panevėžiškių tarmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kačiuškienė Genovaitė 2009: Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: tarminių formų vartosena. Philologie 14, 6167. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetischen Besonderheiten reflinzei Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne. Baltistica 8, 5362. Kačiuškienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anaptiksė šiaurės panevėžiškių tarmėje und ihre Herkunft. Baltistika 18(2), 189191. Kaščiukienė Genovaitė, Girdenis Aleksas 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės und skirtumai. Kalbotyra 46(1), 3136. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS Lameli Alfred, Kehrein Roland, Stefan Rabanus (eds.) 2010: Language and Space: An International Handbook of Linguistic Variation. Vol. 2: Language Mapping, Berlin: Mouton de Gruyter. Lee Jay, Kretzschmar Wiliam A. 1993: Spatial analysis of linguistic data with GIS functions. – International Journal of Geographic Information Systems 7(6), 541–560. Lee Jay, Jiajun Qiao, Han Dong 2018: GIS in Linguistic Research. – Computer Science, 152156. Republik Lithuanias Wohnamkeits Gegenden. Prieig internet: https:www.arcgis.com/ home://item.html?id=66816b6b9033409aa36b8a06c07ba9e8. LKA I Lietuvių kalbos atlas, t. 1: Leksika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, LKA II Lietuvių kalbos atlas, t. 2: Fonetika, 1977. atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas, t. 3: Morfologija, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Vilnius: Mintis. LKTCh 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. LMA Vrublevskių Bibliothas kartälapei. Zugriff internet: https://maps-lmavb.hub.arcgis.com/. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai II, Vilnius: VU veröffentykla. Meiliūnaitė Violeta 2009: Süd panevėžiškių vokalismas und seine raidos bruožai, Kaunas: Vytautas Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Michael Bauer Research GmbH. Zugriff internet: httpdownloads.esri.com://esri_content_doc/dbl/int/MB-Research_Notes_July_2020.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Geitlers Contribution to Lithuanian dialectology: geolinguistic aspect. Dialektologie a geolingvistika v současné střední Evropě, Mikulėnienė 19–27. Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: von tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė 2021: Tarmyno punkto samprata. – Baltistica (ergenommen zur Druckdruck). Artikeln Articles 171 / Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas Pukevičiūtė Agnė 2015: Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterische analyse in der Suche tarmiškumo. Acta Linguistica Lithuanica 72, 175195. Ramonienė Meilutė 2006: Verordnungen wegen bendrineres Sprachen und tarmės: Joniškėlio Fall. Sprachkultur 7, 137148. Ručinskaitė Irena 1984: Murmamųjų balsier kokybliche Opposition nördlicher panevėžiškių tarmėje. Kalbotyra 35(1), 7276. Salys Antanas 1933: Kelios Anmerkungen tarmių Geschichte. Archivum 21–34. Philologicum 4, Salys Antanas 1992: Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011: Using GIS for Linguistic Study: a Case of Dialect Change in the Northeastern Region of Thailand. Procedia Social and Behavioral Sciences 21, 362371. Teerarojanarat Sirivilai, Tingsabadh Kalaya 2011a: A Gis-Based Approach For Dialect Boundary Studies. Dialectologia 6(2011), 5575. What is empirical Bayesian kriging? Zugang internet: httpspro.arcgis.com/en://proapp/latest/help/analysis/geostatistical-analyst/what-is-empirical-bayesian-kriging-. htm. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Über č, dž // t, d kaitą nördlichen panevėžiškių vardažodžių paradigmoje. Kalbotyra 26(1), 85. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirtius abgraukung und kirchiauens paradigmas. – Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto publikykla. Барановскiй Антонiй Я. 1898: Замтки о литовскомъ языке и словар, Санктпетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди, Санкт Петербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ А. 1904: Литовская хрестоматия 2, Санкт Петербург: Tipoographie Imperatorischer Akademiii Wissenschaft. Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 172 AGNĖ ČEPAITIENĖ, AIDAS GUDAITIS The Change of Phonetic Differential Feature in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Panevėžys: the Geospatial Approach SUMMARY The article deals with one of the phonetic differential features of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. This phonetic feature is characterised by pronunciation [on], [om] of stressed and unstressed semi-diphthongs an, am in the stem, that is traditionally referred to as okavimas. The geo-spatial methods based on GIS technology for geolinguistic analysis were used for this dialectal feature for the first time in Lithuania. The purpose of this study is to determine the change of the okavimas feature over 100 years and to assess its continuity. The analysed material is based on data from two studies carried out at different periods of time. The first one was published in the article by Petras Būtėnas (1932), which specified the exact borders of the phonetic feature “okavimas” in the territory of the Eastern Aukštaitian subdialect of Panevėžys. The second study was carried out by the authors of this article on the basis of audio recordings of 45 respondents born between 1888 and 1997, area of which were recorded at the beginning of the 21st century mainly from the periphery of the the phonetic feature okavimas. The results of both studies are reflected in the digital maps generated using the GIS tools and methods. The area and intensiveness of the phonetic distinctive feature okavimas was found to have changed and almost disappeared during the time. From a time perspective, have taken place during the Second World War and the post-war the breaking point of the change in the intensity of use of the “okavimas” feature could period. The results show a consistent and gradual decline in the okavimas feature. This is also evidenced by the recent socio-economic and socio-cultural data. Eingeleitet 2021 m. 23. Mai d. AGNĖ ČEPAITIENĖ AIDAS GUDAITIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva agne.c[email protected] [email protected]