Poezija

Įžvalgos Insights 321 / VYTAUTAS STULPINAS Poeta, Telšiai URAŽAS, UŽRAŠUI NELYGUS Paikystės namuos no había ventanas al noreste. Dulkantis, imbuído camino baltavo e lenkė didelę vasaros paslaptį Stulpinų kaimo koplyčią. Padre recogía mažytes vidlo šukes y, nubraukęs zemes, nešdavo saujoj po kaštonais, en ampia juodą statina. Paikystės namuos no había ventų al noresé, akimirkų šviesa sklęsdavo agradablemente y tikiai, como desplaidytais klavyrais. Priemenés puertais despuedavo pasenizados olivos šlamėjimas, turėdavęs mumifikuotos kekios chuugždesio con abusias paukščių birbynėmis. Kekių rūstybėje galėdavai izgirsti lakant galvočių šunį. Por cierto, no solo solo a él. Vasarvidgio kaitroje en shulinio garmėdavo kibiras, como a otro mundo. Por cierto, no solo tonto él. Apsnūdusi, erzinama vėjų, uragano nuplėšta cimaūne laukinė kriaušė aún tebemeta šešėlį memoría en planosos, junto con koplyčios saulėtu langutende caminando campos con manim, šešėlį y atšvaitą, los cuales lleší y nešuos VYTAUTAS STULPINAS 322 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV lig kuprinę, plną grifelinių lentelių. En una de ellas está incrustada agudamente una inscripción, a la inscripción desigual: La casa de la infancia no había ventas al noreste. PÚSTS PASIÓN Pievose prismaigstita perdjiūtų grėblios. Nutyko zakampio personas, nerimsta animalesiai kibirai pórti sobre shono. Po nepaleliamo calščio viene acubaus atokvėpio valanda: mediudienis atkišo putnią alkūnę. Qué rasi y ocurre: las mismas gentes hombres kloja verdaderalus sobre Grūstés sandiltynos jolés. Grakščios, nepriekaištingai compuestas gentaines mujeres cuidadosestingais senbuvias jálgsniais traukia de redes atlaidos proviantá y trevía nusisukusios, como intentindamas nuslėpti palengvamiento ante šventiškos drobės, tikiai bara niños. Ak... Pala, prieik acčiau, pasišiaušęs špoke, yo interrumuksiu este corto apracamiento, eikš, cuán prikibk, ayúdame medirar tal, digo, per sąsiaurį, como a algún gunktelėjusiam kriaučiui, seną giminės sielvartą, y qué más giramu ceratiniu metru, que en seguida įsilies en Grūstės pasiją. Žiūrėk, žvirbli, paciriai, įdėmiai, nepraleisk ningúnio mažmožio, donde aún ulteriores girios traks y horanda, kai slenka debesis lyg perregima plunksna. Vytautas Stulpinas – statinio srauto poetas Įžvalgos Insights 323 / METAFORA ¿No al puerto orillera suena ciclą, escrita para soprano y pianolo? No, nunca pensé, que nuevamente tendrá que exhalar como jungai sobre menko menkiausio rausto, que después meses, años encontraré Metaforą ante pescados tienda ilgakaklę y mąslią, con pelerina, vijuiendo veliendo domingoio kiaurą veltinį. PRIEŠ SAULS UŽTEMIM Žvyruotu coridorium entre kamblies kursuoja skruzdėlės. De los muertos resucita bobturgio cuadrratas. Milicininko zaspeistos klykdamos blaškos nykiam aptvare spekuliantės, svaidydamos en superiores gabalus mielos, cuyos gelsvas spiečius poco a poco zastanja solę. Sugniuždito bambeklis carruamiento y astrologos priekaba vira ante koplyčios bokšto, kyšančio de galingos uosios. Novelistui lamento, y tanto, de pedreño grindinio vienišo, liūdno i tuščio. Patetika, pompastika, patosas sklinda ondas. Kikilas, estando ante toscedades urėdía, sagsto dangaus praskiepą, begėdiškai spokso en kelnėtas mujer y lietsargiu daužo tierra. Kliūva e novelei, erupudusiai antes del eclipse del sol. Qué hablar de novelista. VYTAUTAS STULPINAS 324 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV PIRMOKAS Kadais yo rico era Simono Daukanto gatvėj. Šipulių ryšelį turėjau, mokiaus en la primera clase. Šipulių ryšelį! Prosu lyginau duldainos papierius, slidėmis šliuoždavau en hučius. Šipulių ryšelį! Sí, rico era, cuando maginaus contaríoti: añedir atimti, multiplicar dividir. ¿Dónde šipulių vinculelo y la taza de té, junto al mango del portfoliosno? Sí, apriaus contarcuotar, qualio raštingo buta manęs. SAVAITS SENUMO ŠVIESA Ilgu miško kelio, zalsvu rašalu primargintų folos, įkandin lydinčio palabra del. Sutinku virsti drapanos shinta, tepavirsiu yo chalta lėkšte, dubeniu sin vaisias, si esto engaulė. Savaités viejo luzesa altanos atsecyrėliui. Aitraus skonio gėris Įžvalgos Insights 325 dilgina gomurį. / Vytautas Stulpinas – statinio srauto poetas Brangioji, mucho que pertenece a otro tiempo. Maja keliauti paniurusia pokrante, bosco keliuku. Primeros trežių kreivė casi desconoc, valtį atšokusiom lentom sin perstojo talžo ola. Las palabras žiuželiu kuteni enstančius plonimus. KLOST GIMTINEI En ningún otro lugar desearía estar esta noche. Niekur en otro lugar. Justo shičia. Dauboje en la colina suživilgo agua. Viesulas busca atkalnėse donde ensisukt. La ciudad y el lago, y apdainada isla diariamente más rudenėja. Tranquil y silencios turėklų abajoín tristedesys. Niekur en otro no desearía estar esta nochear y bodarse blandžiais refleindžiais. Viesulas drasko čionykštes colvas. Qué haces, kamanés alma, cuál gegnedes tu akiraty? Lentos solitarias danseis, sugrotado pailgu lapu, quién y qué?