Priesagos „-ietis, -ė“ vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai
Full text
Straipsniai / Articles 293 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2292-1818 Cette information est fournie par l'autorité compétente du pays d'origine. Les directions de recherches scientifiques: neologija, norminamoji kalbotyra, sociolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all85-15 ANDEAGOS -IETIS, - VEDINIAI OBLATINGE LIETUVI KALTOVIE: NORMA IR VARTOSENOS POKYČIAI Derivatives with the Suffix -ietis, -ė in the Lithuanian Language: Norm and Changes in Usage ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord de coopération en matière de droits de l'homme. L'article traite dans les communrines des problèmes de codification de la langue lituanienne keliants préposages -ietis, -ė vediniai, révèle les normes codifikuées relation avec les polinkies actuelles de ces vedinių vartosenas. Selon formaliuosius et sémantiques darybos pamato signesus discutables cinq présesages -ietis, -ė vedinių grupi. Extinctions les plus importants préposages -ietis, -ė vedinių kodifikacijos du momentents et indiquent les facteurs, demiantys ces vedinių norms instabilité et changements directionis. Siūloma possibles codifikations de change de solutions, qui laissent réduire émergées normes codifiées et vartosenos contretaras. L'article constitue la base poursuivre approfondir les recherches, sur la base des susystémisés préposages -ietis, -ė vedinių particularitésmis et évilškinta leur codifikacijos problematika. ESMINIAI VOODŽIAI: bendrinė kalba, mots de daryba, préesaga, codifikacija, destan darti zacija. ANNOTATION The article addresses problematic (as far as the codification of the standard Lithuanian language is concerned) derivatives with the suffix -ietis, -ė, reveals the relationship between the codified norms and the trends in the contemporary usage of these derivatives. Five
RITA MILIŪNAITĖ 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV groups of derivatives with the suffix -ietis, -ė are discussed on the basis of the formal and semantic attributes of their derivational base. The key moments in the development of the codification of the derivatives with the suffix -ietis, -ė are identified and the factors The article lays the foundations for further in-depth research that determine the instability of the norms of these derivatives and the course of their transformation are specified. A number of potential solutions to altering the codification are suggested to minimise the resulting contrast between the codified norm and usage. grounded on the structured attributes of the derivatives with the suffix -ietis, -ė and the highlighted problems of codification. KEYWORDS: standard language, word-formation, suffix, codification, destandardization. ĮVADAS Ces dernières décennies déterminent la globalisation des processus de poststandartization des communs langues européennes (žr. Coupland, Kristiansen 2011: 161176; Ghyselen et al. 7591; Ayres-Bennett 2021: 4950) et les langues lithuaniennes (žr. Miliūnaitė 2019: 129). Les frontières entre bendrines langue et non bendrins atmaines doosi ne sont pas toujours définies. Quelle que soit la version des changements des langues communes liaudiškėjimo (demotizacijos), du nouveau standard de création (restandartizacijos) ou des limites des langues communes étirements et nebendrinių atmainų plitimo (destandartizacijos) serait caractéristique aux différentes langues, la vartosena publique subit nemajų permainų. En raison bendrines des langues lituaniennes et substandarte (žr. Miliūnaitė 2019: 816) des interactions viešojoje vartosenoje, incluant médiaidą, padaugėjo šnekamojo stiliaus ou nelaikomų bendrinės kalbos norma reiškinių. Au même temps cela a augmenté la variantiškumu de la publique vartosenne, qui, étant un naturel caractéristique du langage vif et variiklis des changements (plg. Aitchison 2013: 99), son tourne pose et la question kaitos des normes. En raison de la codification caractéristique inertie n'arrive qu'elle et réelle vartosens contretares, donc codification parfois faut réexaminer et de nouveau pasvérer normes limite brėžiančius arguments. Certaines décisions normmintojs indiquent que la codificació devient plus souple, entretiensama plus jusqu tol nenorminiais considérerait, bendrinę kalbą galima pagrįsti funkciniu tikslingumu ir iš dalies – vidine lietucependant libreosières styles particulièrement répétés des variants. Leur admission en vis système linguistique développe1. 1 Plg. jargonine considérées les préposages -iokas, -ė (vediniuose klasiokas, -ė, grupiokas, -ė et etc.) codifikacijos pokyčius (eKP: Motžių sandara, preesaga -iokas, -ė). Accès internet: httpsekalba.lt/ langues-patarimai/II.%://C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-bf687c91e12f [vue du 30 septembre 2021].
Articles Articles articles 295 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Sisteminė lietuvių kalbos žodžių darybos normų pervueūra a essentiellement été effectuée encore XX a. II mi. en préparant Kalbos praktikos patarimus (KPP1 1976; KPP2 1985). Statybna komisija lietuvių kalbos ( VLKK) examine régulièrement les normes de kirčiavimo, lexiques, grammaticos, rašybos, skyrybos et renouvelle leurs recommandations de consommation. Les sujets de doigts de mots au dernier temps n'ont pas consistamment revoirimi. L'article soulève un objectif de discuter d'une des normes relativement problémiskiausių présesagas -ietis, -ė vedinių codifikaciju et panagrinėti kodifikuotų norms relation avec la actuelle vartosena polinkiais. À cette fin, atteindre les objectifs suivants sont envisagés: 1) décrire au-delà de la norme ou au paribie des préfixes -ietis, -ė vedinius ir atskleisti svarbiausias jų darybos, funkcionavimo bei kodifikavimo ypatybes; 2) éclairškinti facteurs, lemiančius préposages -ietis, -ė vedinių norms instabilité ainsi direction des changements; 3) évoquer les plus importants préposages -ietis, -ė vedins problèmes de codification et discuter ses possibilités de changement. Par ailleurs important couvrir systématiquement les préposages -ietis, -ė vedinių universalité, donc examiné thème est large, et cela comprenant dans l'article se limite seulement à des sujets essentiels, qui dans les recherches ultérieures peuvent être élargis et concrétisés. Applique la méthode d'enquête qualitative: cas (vedinių su preesaga -ietis, -ė realiosios vartosenos et codifikacijos būklės) étude, visant donner de situation analysees kylančią problematiką. Cet examen comprend trois pièces des […] vartosens principaux, des données descripomées veikales et des recommandations de langue analyse du contenu. Comparent ces variables: structurelles et fonctionnelles vedinių avec préposage -ietis, -ė signes, relation avec communrinès langue norme et normminès valeur argumentation; déterminent leurs interrelations et les directions possibles des changements. Les données recueillir de diverses sources numériques et bases de données: DVK, RekB, ND, eKP, interneto paieškos įrankį „Google“. Iš itin gausių vartosenos ir knyginės norminamosios literatūros šaltinių šiam straipsniui atrinkti tik esmingiausi faktai ir VLKK KB2, ainsi que vartosenes faits de vérification utilisant des recommandations de langue teigeniai. 2 Išanalisée dans ces sources accumulée information sur les annexes -ietis, -ė vedinius: DVK environ 100 sélectifs publicités vartosenes depuis 1998 m. faits, contenants codification significative des traits); RekB 152 recommandations de langue depuis 1983; ND 25 nouveaux motsodžiai; eKP 16 lexiquelizuotų ir 5 bendrosios rekomendacijos iš dviejų kodifikacijos darbų. Konkrečių šaltinių sudarymo principai pateikiami pačių šaltinių aprašuose.
RITA MILIŪNAITĖ 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 1. NORMINIAI PRIESAGOS -IETIS, - VEDINIAI Priesagos -ietis, -ė vedins norms limite définit deux lignes: descripomųjų gratikų teigniai, décrûtant norminę vartoseną, et des langues recommandations riami noms pateikiamas nenorminių atvejų vertinimas. Pagrindinėse lietuvių kalbos gramatikose priesagos -ietis, -ė vediniai priskides personnes selon leur origine et résidence lieu de fabrication catégorie (LKG 1965: 411412; DLKG 2006: 139140). Enagrinėjus quelques principaux dictionnaires de la langue lituanienne (LKŽe, DLKŽ7, BŽ) entraštynus, voir que lių (Zapyškis → zapyškietis, -ė), pamatiniai šių vedinių žodžiai gali būti miestų (Kaunas → kaunietis, -ė), miestekaimų (Gudiškiai → gudiškietis, -ė) noms ou stambesnių objets des unités administratives (kaimas → kaimietis, -ė; miestas → mietietis, -ė), regions (Suvalkija → suvalkietis, - valstybių), panynų (Kanada → kanadietis, -ė), continus (Europe → europietis, -ė), lieux de cultories (kalnas arnietis, -ė; šiaurė etis, -ė); localités užsienietis -ė) nom. Ainsi fondamental motju va sémantiquement assez définite groupe vérifiées et communrines diktavardžiai personne d'origine ou de lieu de résidence nommés. Dans les styles libéraux parvient et pas tout à fait habituels des pavienies vedins, maintenant du mot fondatif un lien sémantique avec le nom du lieu, par exemple: O atpylus penkerius metelius pour nukniauktą miltés maišą, hommeelis est parėjęs de telles groužtiečių3 pays academies, que nagai itžti prendre rimto biznis! (Jurgis Kunčinas, Lituania aidas, 1999-02-12) De même dans les mentionnées grammaires indiquait lors retokes d'autres de ces préposages vedins: Ici même il est possible d'évoquer et ceux compar apyrečius préposages -ietis, -ė vedinius (habituellement naujadarus), qui marquent non pas la relation d'une personne avec un lieu (pasakyta surtout tikriniu, rečiau bendriniu principal daiktavardžiu), et son appartenance (sa panie, activités, giminie...) à un collectif, groupes ou personnes, comme, par exemple, -lietis, -ė, giminietis, -ė, gvardietis, -ė, leninietis, -ė, world, -ė, spartakietis, -ė, šeimynietis, tau, -ė. (LKG 1965: 412) 3 T. i. de ceux qui vivent temporairement derrière les grilles (kalėjime). Pamatinis mot peut être composinys pour grottes ou zagrotis, bien que ce LKŽ ne soit lié qu'avec l'église aplinka (r. 1. altorius; 2. place, séparée grottes: liuosius et sémantiques traits et appartenance le doybos catégorie. Selon ces particularités, aussi bien problemique relation à la commune langue normes Bobnyčios užgrotis).
Articles Articles Articles 297 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Atskiresni sont ceux vediniai (généralement naujadarai) qui marquent pas la relation d'une personne avec le lieu, et son appartenance (sa propre idéologie, activités, sang giministe...) à quelque ensemble quelconque de personnes tel qu'un ensemble ou etc., comme.: šelietis, -ė, šeimynietis, -ė, tautietis, -ė. (DLKG 2006: 140) Ainsi grammaticos en essence fixe et autreõs catégorie de darybos possibilité, seulement elles clairement neaprinégie, marquantant de tels vedinių nouveauté et atskirumą. Dans l'actuelle vartosenoie ils beaucoup quoi diversiresni et déjà pas nouveaux ou apyrečiai, et au contraire abondūs. 2. UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ ESANTYS PRIEGAGOS -IETIS, - VEDINIAI4 Aprašomuosiuose ir norminamuosiuose veikaluose priesagos -ietis, -ė vediniams daryti pažymimi keli apribojimai5, atsižvelgiant į darybos pamato formavartosenoje fonctionnuojančius présesagas -ietis, -ė vedinius peut être subdivisé en quelques groupes. 2.1. Priesagos -ietis, -ė vediniai du būdvardžių noms de personnes selon la particularité interne XX a. fin de la langue litaoue vartosenoje apparut des présagas -ietis, -ė vedinių, dont darybos fondement ne grammaticos indiquéomas daiktavardis, et būdvardis. Tokių vedinių réellement fonctionne fonctionne à peine quelques, mais ils vartoseneje non seulement quotidienée dans le discours, mais aussi dans média, très répitées: gerietis, -ė (geras + -ietis) ‘qui fait bonne, bien se comporte et blogietis, -ė (blogas + -ietis) ‘qui fait mauvaise, mal se comporte. Par exemple: 4 L'article contient utilisé le terme vediniai, car des mots avec préposages -ietis, -ė la majorité constituent vedybos manière apparudées nouveaux mots. Le terme dariniai est utilisé seulement Dans le chapitre 2.2 discuté des mots composés de manière mixriellement introduire. 5 Avec darybos fondament sandaros et sémantiques limitations liées ne seulement les préposages -ietis, -ė vediniai. C'est nereta des mots de langue lituaniennes daybos réškinys. Par exemple, un certain nombre de ces restrictions a extrêmement productifs des attributs doybos preposaga -inis, -ė (plačiau voir Kniūkšta 1976: 755).
RITA MILIŪNAITĖ 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV [...] rašytojas, pasitelkęs stebuklinės pasakos tradicijas, pamažu ištrina didaktinę „gerieches et blogiečių schemą. (Lituavos aidas, 1998-10-17, DVK) Est il gerietis ou blogietis? écoutait mama. (Literature et artas, 2007-05-25, DVK) Cette phobie itin souvent se rencontre parmi ces hommes, qui ne veulent pas être mauvaisiečiais aux yeux de celle femme, avec laquelle ils commencent former intymų contact, et par la suite laisse et retourne chez son ex. (lrytas.lt, 2011-11-10, DVK) Mais pas tous les virus sont mauvaisiečiai. Sans un certain type de virus nous ne pourrions survie à la catégorie pas des noms de personnes selon l'origine et appartenance, et des noms des titulaires des ti, nes kai kurie naudojami biotechnologijoje vakcinoms kurti“, – aiškina biologijos mokytoja. (delfi.lt, 2020-04-19, DVK) Darybos pamatas šiuo atveju lemia ir tokių vedinių priklausymą kitai darycaractéristiques vardažodines. Ainsi peut être introduits non seulement des personnes, mais et kune des êtres vivants ou cohabitées. D'un point de vue d'ouvrabo, ces preposages -ietis, -ė vediniai similaires à norminius preposages -uolis, -ė vedinius (plg. geruolis, -ė; smarkuolis, -ė, baikštuolis, -ė et etc.). Pas plus tard que depuis 1992 de tels préceptes -ietis, -ė vedinius emportés corriger dans diverses publications de pratique de la langue et articles (KPP2 1985 de tels taisymų n'était encore). Motivée par le fait que avec le prefix -ietis, -ė se font des noms de personnes selon habitation ou lieu d'ascension, et pour souligner l'abondance de la qualité ou du mal humain, cette prefix vediniai ne convient pas (RekB 1992, 1999). Menim et de didybos fondée limitation: avec le préfixe -ietis, -ė communrinée le langage nedaromi vediniai de būdvardžių (VLKK KB). Sont fournis ces correspondments: blogietis, -ė ntk. = blogasis, -oji; bloguuk, -ė; blogolis, -ė; blogutis, -ė; gerietis, -ė ntk. = gerasis, -oji; geruolis, -ė; gerutis, -ė; geriukas, -ė. Vartosenos données montrent que les édaguojés éditions le langage s'efforce ces correspondmenis impléter, juste pas toujours systématiquement. On a eu des variations et tame pačiame tekste: [...] managerie du studio de neviltie s'ignora un contrat avec presque animation classique et avec cela éteigne le vert lumière non seulement geruoliens Rokiu et Bulvinkliu, mais et mauvaisieciaux, sans lesquels ne serait et ce filmmo. (Respublika, annexe Plius TV, 2021-03-23, DVK) Il est à noter que le président de la République s'est exprimé en faveur de l'abrogation de la loi sur les droits de l'homme.
Straipsniai / Articles 299 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Les styles laisvues (kasdienée kalboje, électronique communication, et etc.) nenormines vediniai sont encore paplitées. L'une de leur gajumo raisons est que les correspondances fournies, particulièrement badiecius, -ès, aux utilisateurs de langue ne semblent pas toujours appropriées, sonne artificiokai, par exemple: Gyvenime esate geriukas ar blogiukas? (Lietuvos žinios, 2001-08-18, DVK) Testes pour abonnés: pouvez-vous connaître au moins 9 des 12 plus célèbres cinéma blogiukų? (15min.lt, 2021-06-30, DVK) Vedinys blogietis, -ė a souvent fortes négative sémantifine chargeį (pavy exemple, entr'appelant des œuvres adultes aux acteurs), et correspondonnys blogiuk, -ė, blogutis, -ė faire avec deminutyvinėmis préposages; des préfixes -uolis, -ė vediniai signifient souvent positif des particularités (plg. darbštuolis, šaunuolis, gražuolis et etc.). Sudaiktavardėję įvardžiuotiniai būdvardžiai blogasis, -oji, bonasis, -oji aussi bien pas toujours dans le propos tinka. Ainsi vartosena indique que la norme fournie n'est pas itin durari. Quel est la codification sortie? Dans le but de maintenir des vedins parlants fondée et daybos signification systèmeškumu, communrinée le langage de tels vedinių, juolab sémantiquement très limités, reikėtų et continuer ne reconnaître norme laisser les substandartui. À la recherche adequva des correspondmenes, davantage explootines possibilités de doigts de mots de langues Lituanies. Menkinamąjį atspalvį contenant des preesagų peut être trouvé pas un (žr. ŽDV): blogūnas, -ė, blogišius, -ė (ND) et kt. 2.2. Priesagos -ietis, -ė dariniai iš keliažodžių junginių noms de personnes selon le lieu de résidence ou appartenance à communauté Vartosenoje exista priesagos -ietis, -ė noms de personnes, padarytų mišriuoju dūrybos-priesagų (Keinys 1999: 23 2020), ou kompozicijos-sufiksa, manière où formytas va priesaga sykiu su dūrybos forma (sandūra) (Urbutis tirgus propaguotojas), formant des mots du priesagos rinka i dar -ietis6 (cf. -mula Muritytė: 4). des descriptions de mots Lituiniens de la doive est noté que vivs de tel doive de mots visai peuug tėra, 6 Beje, ND est et de la même signification doive variant avec présague -ininkas, -ė: laisvarinkininkas, -ė. Dar plg. plokščiažemininkas, -ė teorijos, kad Žemė 2009: 341). Pavyzdžiui, į ND įtrauktas naujažodis laisvarinkietis, -ė (‘laisvosios plokščia, šalininkas, composé du composé plokščia žemė et présagos -ė, -ė (ND).
RITA MILIŪNAITĖ 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV par exemple, keturvėjininkas, -ė, pelėkautai et kt. (Keinys 1999: 23), et son vaidmuo des mots de langue litouvienne daryboje assez menkas (Urbutis: 2009: 341). Ces aprašues reflétée norminée XX a. pab. vartosena des langues Lituiniens. Cependant réellement à ce moment tels dariniai plito non sans ruses langue influence7, donc sovietmecius langue pratiques éditions gausu leurs taisymų. KPP1 insérée une vartoseną limitant recommandation: les prénoms des personnes composer de dvižodžių habitations, lieux de travail noms. Taisomi tipiški de la période soviétique exemples naujagyvenimietis et rougeonžvaigždietis (KPP1 1976: 88). La même recommandation répétée et à sudurtins mots, seulement définitiontis combien élariesta (KPP1 1976: 255): [Nevart.] 1. sudurt. les noms de personnes, fait de dvižodžių et keliažodžių gyve- (priesagos -ietis et sudurtinių mots dans les namųjų arba darbo vietų, įstaigų, įmonių arba organizacijų pavadinimų“. KPP2 ši rekomendacija kiek koreguota ir taip pat pateikta dviejose vietose articles), à des exemples précèdents ajouté metalokonstrukcijietis (KPP2 1985: 89; 283): 1) -ietis nevart. pour les noms de personnes de dvižodžių collectifs ou noms de lieux habitables: naujagyvenimietis (= Naujojo življenja kolūkio member), raudonžvaigždietis (= Raudonosios žvaigždės fabriko darbinikas). 2) Sudurtiniens mots. III. Priesagos. 3. personnis réiskiants sudurt. des mots faits de deux mots ou de voyageodges de lieux d'habitation ou de travail, d'établissements, d'entreprises ou d'organisations: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), naujagyvenimietis (= Noujojojo gyvenimo kolūkietis, Noujojojo gyvenimo kolūkio darbinys), raudonžždietis (= Raudonosios žvaigždės artelės), metalokonstrukciijetis (= metal konstruktoris). Dans taisomues exemples prédominent les préposages -ietis, -ė dariniai de lieux de travail, collectives dénominations. Des noms de lieux d'habitation déplajods correcomas seulement un darinys naujavilnietis. DKKS (1997) repris une telle même appréciée approche à l'égard des suivants darins: rekotiek le mendacija panaši, tik, be naujavilniečio, pridėti dar du dariniai – iš dvižodžio gyvenamosios vietos pavadinimo ir iš žodžių junginio vaikų namai, kuris reiškia lieu d'habitation, tant appartenance concrètement à la communauté: 7 Les dictionnaires principaux à l'époque étaient à légisinti vertiniai du rusų kalbos jaunagvardietis, -ė (Jaunoji gvardija) ironar raudmietis, -ė (Raudonoji Armija) (Simonaitytė 1979: 44).
Articles Articles articles 301 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai 2.3. Neteiktini sudurtiniai žodžiai 2.3.1. Persmenis réškiantys préposages -ietis, -ietė mots, faire de dvižodžių ou keliažodžių résidentiels, lieux de travail, établissements, entreprises ou organisations nommés, eg.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= enfants du maison auklėtinis). Actuelle dans vartosenoie existait abejopes de ce darybos type darinių. 1) Dariniai asmenims pavadinti su priesaga -ietis, -ė sudaromi iš keliažodžių tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gyvenamųjų vietų pavadinimų (plačiau žr. Liutkevičienė 2008: 80102). On le traduit généralement de deux façons: a) les noms de personnes se composent seulement du second mot, de sorte que les préfixes -ietis, -ė vedinys dans ce cas ne normes violent pas, par exemple: Kudirkos Naumiestis – naumiestietis, -ė8 (RekB, DLKŽ); des îles Marshall Marshalietis, -ė (VGP); Timor de l'Est timorietis, -ė (VGP); b) la limite de la norme codifiée est violée lorsque les noms de personnes sont composés de deux combinaison mots des châteaux ou parfois du premier tout mot9. DVK fixée: Kazlų Rūda kazlųrūdietis, -ė10, Naujoji Akmenė novaakmenietis, -ė, Naujoji Vilnia naujavilnietis, -ė Nouvelle Orléans naujaorleanietis, -ė, Naujoji Zelandija naujazelandietis, -ė11. 8 Les résidents de Zemaičių Naumiesčio ou apilinkių appellent utilisé les préfixes -iškis, -ė vedinys: naumiestiškis, -ė (DLKŽ). 9 Ce cas ne comprend pas des darines, constituées de déplazodges noms de lieux habitables, dont premier dėment est nekaitomas, car un tel nom composé conditionnellement traitué comme mono-verdis, plg. : Fasas burkinafasietis, -ė; Costa Rica kostarikietis, -ė, San Marinas sanmarinietis, -ė et kt. (VGP). 10 Certes, VLKK KB à cause de ce mot est faite une réserve: siūlomas kazlinis (vartosenoje souvent nécessite unonociel entrardijimo) neprigijo, Kazlų Rūdos habitants utilisait kazlųrūdietį, taigi kazlųrūdietis pourrait être interprété comme exemption hors règles. [vuité 2021-08-27]. 11 VGP listeche inséré seulement le nom composite Naujosios Zelandijos gyventojas, cependant dans BŽ antraštyną est inclus et naujazelandietis (kol kas be straipsnio), tad possible espérer des changements de codifikacijos.
RITA MILIŪNAITĖ 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV pogrupio vedinių semantinis champas XXI a. pačių vietovardžių sudaromi su priesaga -ietis, -ė (pvz., salantiečiai) (Simonaitytė 1979: 40). Išeinant iš sovietinės sistemos ir ėmus kurtis privatiems ūkiams, šio pr. ryškiai keitėsi. Quelle aujourd'hui actualiens collectifs appartenant aux personnes dénominations daryba avec preesage -ietis, -ė de lieuovardžių, regis, n'est pas plus largement étudiée. 2) Des noms de personnes, faire de collectives (sport, art, éditions, édykles et etc.) des noms symboliques. Ce pogrupis de dénominations de personnes extrêmement gausus et constamment atsnouve. Sovietmečiu tels vedins encouragent et vertiniai de russes langue, où ils ont le préesagą -ец, a et Lituiniens parables selon cet exemple pasidissent vediniai užgožia autres formes, surtout daiktavardžius avec le préesaga -ininkas (Simonaitytė 1979: 41). Antyvuoi période post-soviétique DVK fixée beaucoupybė pareils exemples (dažnai comme kuopinių pavadinimų), exemple.: (organisizacijos plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo nariai), hermiečiai (banko „Hermis“ darbuotojai), respublikiečiai – dienraščio „Respublika“ darbuotojai, santariečiai Santara-Šviesa члены), vaidiliečiai (Vilosaid teatro aktoriai) et kt. Ils en abondent et aujourd'hui dans la vartosène, par exemple: pegasiečiai (knygų prekybos tinklo Pegasas klubo nariai, ND), bohemiečiai (operos meno trupė selon la première construitée operą Bohema, ND) et kt. 3) Des noms de personnes, faits de daiktavardžių (rečiau būdvardžių), qui intoeinaient composites en noms d'entreprises et indiquent leur production; telles vediniai et sovietmečiu étéées reti, inaccoustiques et généralement non justifiées, exemple.: hydraulietis, -ė (Hidraulinių pavarų gamykla) (Simonaitytė 1979: 4243). Sovietmečiu taisity autokompressorietis (Autokompressorių gamykla), grąžtietis (Grąžtų gamykla), metalietis (Metalo dirbinių gamykla) (RekB 1983) et kt. Atkūrus indépendomybę en Lituanie apparut des entreprises avec nelietuviškais ou hybridiniais dénominations. Comme s'appellent les employés de ces entreprises, voudrait des recherches distinctes, basées sur des enquêtes. 4) Des prénoms des personnes, faits de personnages, auxquels les signes des personnes prénoms appellent collectif, movėjimai et etc., exemple.: čiurlioniečiai (Čiurlionio vidurinės meno mokyklos auklėtiniai), janoniečiai (Janonio papieriaus fabriko darbininkai). V. Simonaitytės affirme, c'est nouveau, inhabituel expression du langage; lui plisti peut aider les russes langue (Simonaitytė 1979: 42). Recommandations de la période soviétique correcter kudirkietis, -ė (= kudirkaitis, -ė; kudirkininkas, -ė; kudirkinukas, -ė), maironietis, -ė (= maironaitis, -ė) (RekB 1989) et kt., aussi bien des personnalités d'origine surnomnée des écoles de philosophie shalininkų ou sekėjųinimai, exemple, berklietis (= berklininkas) (RekB 1987). Reckūrus indépendance, réveivées diverses sociétés religieuses, taisiti et leurs noms: birutietės (= birutininkės), uršulietės (= uršulininkės), zitietės (= zitininkės) (RekB 1994, 1996). Šių dienų vartosenoje de noms personnels de faits personnels des noms de personne existe également, pvz. (DVK): daukantiečiai (1. Vilniaus Simono Daukanto gymnasies auklėtiniai,
Straipsniai / Articles 309 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai 2. Simono Daukanto bibliofilų klubo membres et kt.), vydūniečiai (1. Vydūno draugijos nariai, 2. Šilutės Vydūno gimnazijos auklėtiniai) et pan. Ils ont aussi tendance à concurrencer avec d'autres présagas vediniais. DVK fixée čiurlioniukai (Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai), naujaliukai (Kauno Juozo Naujalio gimnazijos muzikos auklėtiniai). 5) Des prénoms des personnes, faits de divers collectifs et organisations communines nommés, eg.: darželietis, -ė (darželio auklėtinis), leidyklietis, -ė (leikad dyklos darbuotojas), švietimietis, -ė (liaudies švietimo darbuotojas) ir pan. (Simonaitytė 1979: 43). Darželiečiai (greta varianto darželinukai) ir švietimiečiai plačiai paplitę ir šiandieninėje vartosenoje, nors rekomendacijose aiškinta, dernierarasis est rusų kalbos просвеще vertнецinys (RekB 1990). Reconnaîtue à l'état des entretient des exceptions (ansamblietis, tautietis), mais dauginti de tels exceptionnels darins nonikslinga (RekB 1992). Vartosenoje ensembliečiai jusqu šiol concurrence avec diegtu variantu ensembleininkai. Stipri norminamoji koba utilisé à long temps a eu lieu sur le terme des travailleurs des transports ferroviaires nommer: ferrovinkelietis, -ė ou ferrovinkelininkas, -ė. Comme note S. Keinys, norminis variant ferrovinkelininkas, -ė était déjà fourni par la 1926 m.usios valstybinės konkurologijos komisijos, et son Terminentas geležinkelietis, -ė rejeté, car dans le langage lituanien aux personnes selon leur domaine de travail ou d'activité, ainsi que le lieu, son outil, son objet et panamies - -ininkas, -ė vedagos (Ke 1921 2000). Les principaux dictionnaires de la langue lituanienne fournissent les préposages -ininkas, -ė vedinį comme principal variantą (LKŽe) ou comme seul seul norminį17, terminijoje seulement il et est fourni utiliser, cependant libres des styles vartosenoje ces deux vediniai tebekonkuruoja. Infructueusement tenté de corriger les mots olimpietis, -ė (= olimpininkas, -ė, olimpiadininkas, -ė), pasienietis, -ė (= frontiinier, -ė; frontiinkas, -ė) (RekB 1993, 1996, 2000). Olympiietis, -ê n' était ajouté à DLKŽ, ditas seulement olympiadidininkas, -ê ninkas, -ė, tačiau dabartinėje vartosenoje šių žodžių reikšmės išsiskyrė: olimpiasignifie ‘mokinį ou studentą, scientifique olympiadas participantį, et olimpietis, -ė ‘olimpischen gamesynių participantį et habitants de la Grèce du mont Olimpo, l'un des dieux de l'ancienne grec mitologijoje (BŽ). Pasienietį, -ę à l'origine recommandée de laisser seulement les habitants frontière appeler, cependant tyti abiejų variantų konkurencija ir nusistovintis teikimas šį vedinį vartoti reikšme ‘šalies pasienio sargybos karys’ (DLKŽ7). Dar plg.: klubietis, -ė ‘klubo narys’ vartosenoje dažnesnis už variantą klubininkas, -ė (ND). Tai rodo, kad priesagos dans les dictionnaires principaux ma- -ietis, -ė vediniai pour appeler divers membres des collectivés occupe souvent du plus fort concurrent posétį. 17 Plg. :DLKŽ à partir de la 3e publication (1993) fournie: ferrovinkelietis, -ė ntk. = ferrovinkelininkas.
RITA MILIŪNAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 310 6) Atskirą pogrupį, qui sovietmečiu a été pasitraukęs dans passyviąją vartoseną, constitue les noms des membres des partis, à eux schliejasi et noms des membres des mouvements sociaux. Dans les dictionnaires principaux fixé seulement le mot partietis, -ė avec référence žr. dans gerėlesnį variantą partinis, -ė. Le mouvement social […] Lituanie Persitvarkimo Sąjūdžio qui est apparu isvakarėse de la rétablissement de l'indépendance de Lituanie les participants sont jusqu šiol souvent appelés sąjūdiečiais, bien que ce vedinys soit souvent taisit et concurre avec l'officielle vartai direinesnie variante sąjūdininkai, et parfois et avec vediniu sąjūdistai18 ayant une nuance négative. Restūrant l'indépendance de la Lituanie et simultanément commençant à raivir les partis vivants à l'ennuskariu, aussi bien steigti nouveaux, leurs membres appeler généralement collkomasi préjages -ietis, -ė vediniai, font de noms de partis ou séparés de leurs mots, exemple.19: darbiečiai (membres du parti démocratique du travail de Lituanie, plus tard membres du Parti Du Travail); prislieikėčiai (Tautos membres du parti de la résurrection); tvarkiečiai (membres du parti Tvarka ir teisingumas); libertviečiai (Laisvės partis membres)20 et kt. Voir aussi: maršiečiai de lévénement Didys familia defimo maršas et de son besirutuliojančio mouvement participants21. En général partis dénominations compilation, leurs variants concurrence perspectivesivi sujets d'études distinctes. Toute servictoji vedinių grupė noms de personnes selon būrimąsi quelque quel jusių išimčių, tiek dėl ribų tarp normos ir klaidos nykimo, tiek dėl nuolatinio ir commun raisonnement est complikuočiausia en ce qui concerne les normes tant à cause acquisalėgausaus nouveaux vedinių radimosi. Comme l'écrit une recommandation, préesagų -ietis, -ė et -ininkas, -ė reikšmių sistema suardyta (RekB 1996). Ainsi actuelle vartosena marque longus années qui se déroule processus préesagos -ietis, -ê augmentation de productivité22 et doybos possibilités développtr, simultan distanimą de la norme codifiée. Au cours de plus de cent cent années de développement des normes de langue communrines dans certains cas codifikacija švelnėjo, devrait être évalués tačiau keli ryškūs vartosenos polinkiai jai iki šiol prieštarauja. Kodifikacija turėtų atspindėti tik bendruosius realiosios normos polinkius, o konkretūs vediniai en fonction de chacun de leurs concurrentiels traits 18 Plus largement pour cette châtie vedines de fabrication et consommation de fréquence voir. Čižik-Prokaševa 2018: 149 150; 161–162. 19 Présenté et de tels noms de partis, qui fixés DVK et ND, mais olguini même des partis n'ilco. 20 ND fixée et plus de options pour les membres de cette partie nommer: laisvistai, laisvūnai, laisvininkai. 21 ND fixée et plus de variations de ce mouvement membres nommer: maršininkai, maršistai, šeimamaršininkai, šeimamaršiai. 22 Pour la productivité du concept des mots dans la fabrication voir Urbutis 2009: 309314. Tiriamam casjui important le pouvoir avec cette annexaga créer nouveaux vedinius.
Articles Articles Articles 311 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai (dažnumą, normminim tradition, nouvelle signification ou sa stylistino-fonctionnel nuance du dégagement et kt.). 2.5. Priesagos -ietis, -ė vediniai à certains noms de personnes selon la résidence ou le lieu d'origine faire Norminément préésages -ietis, -ė vediniai comme juste convient aux personnes selon habitation ou lieu d'origine nommer. Certaines eastern aukštaičių nord eastern et gretimos šnektos traditionnellement utilisée pasvaliečiai, pakruojiečiai, joniškiečiai et pan. Cependant cet annexe aux langues, différemment de la langue commune, n'est pas très caractéristique (Norkaitienė, Girdenis 1987: 13). Dans Diverses régions de Lituanie habituels autres préfixes, par exemple, -ėnas, -ė; -iškis, -ė; -, -ininkas; -uvis, -ė; -inis, -ė et kt. Par exemple, zemaiciens particulièrement caractéristiques des préposages -iškis, -ė vediniai (telšiškis, -ė; salantiškis, -ė; tauragiškis, -ė et kt.), Eastern Lituanie fréquente le préposage -ėnas, -ė (anykštėnas, -ė; kupiškėnas, -ė; запалėnas, -ė et kt.). En raison de la présage -ietis, -ė productivité et de l'action externe répitusies migrations cette présagés variétéé avec les tarmées bar dažniausiai ir linkstama daryti tokius pavadinimus (apeinant ir 2.3 skyriuje aptartą formalųjį apribojimą). Todėl vartosenoje atsiranda konkuruojančių vatraditionnelles nyksta. Avec ja dariantų, par exemple, linkuvis, -ė linkuvietis, -ė, telšiškis, -ė telšietis, -ė et pan. Tant sovietmecius, que les dernières décennies de la langue recommandent dans la communrinée de garder authentiques dans la langue diverses régions de Lituanie caractéristiques différents préesagų ou galūnių mos šnektos atstovą, pavyzdžiui: 1) -ėnas, -ė: anykštėnas, -ė ‘Anykščių ar jo apylinkių gyventojas’; vedinius, qui généralement signifient et correspondabržėnas, -ė ‘Biržų ou son apilinkių gyventojas; ratnyčėnas, -ė ‘Ratnyčios villageois; 2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės ou ses alentours habitant; skuodiškis, -ė ‘Skuodo ou son entourage d'habitants; nidininkas, -ė ‘senasis résident de Nidos; ventininkas, -ė ‘Ventės kaimoonismen; tu. Il nous semble que pour l'instant cette division serait skaudviliškis, -ė ‘Skaudvilės ar jos apylinkių gyventojas’; 3) -ininkas, -ė: assez artificielle, brukamas langbai par 4) -uvis, -ė:
RITA MILIŪNAITĖ 312 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV linkuvis, -ė ‘Linkuvos ou son apriinkies habitant; šeduvis, -ė ‘Šeduvos ou son environs habitants des environs; 5) -inis, -ė: sen. marijampolinis, -ė | marijampolietis, -ė ‘Marijampolės ou son apriunkies habitant; sen. šakinis, -ė | šakietis, -ė ‘Šakių ou son entourinkies habitant; f) -is, -ė: baisogalis, -ė ‘Baisogalos ou ses arroilquia resident. XX a. II part de la langue recommandations mentionnes vartosenos polinkis donner mentionnétus les noms traditionnels des habitants de villes et d'autres tambilleurs lieux habitables noms des habitants. Autrement dit, si on parle de la ville ou du canton habitants, peuvent être utilisés les préésages -ietis, -ė vediniai, et si faut souligner le lieu kilmę et tarmę ou šnektą, utilisés, si est, tradiciniai autres préésagų vediniai. Plg.: kupiškietis, -ė ‘Kupiškio résident de la ville, -a et kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio et ses apilinkių résident, apprenant cette place šnektą. 1987 m. magazine Mūsų kalba Milda Norkaitienė et Aleksas Girdenis rašė (Norkaitienė, Girdenis 1987: 1315): Telles šnektos, qui a plus de po un préesagą, leurs vedinius tendstama à donner selon signification. Par exemple, des lieux en hauts plateaux les préfixes -ėnas, -ė vediniai peuvent signifier une certaine environnentés ou šnektos žmogų, o -iškis, -ė ar -ietis, -ė vediniai l'habitant de la ville ou du canton concerné [...]. Ką daryti su dvejopų vedinių reikšminio skaidymosi polinkiu, sunku dabar pasakyprievartą – jį galėtume pagrįsti tik tais atsitikimais, kai vienas iš vedinių yra specialus mokslo terminas. Ainsi ces préceptages -ietis, -ė vedinių et leurs variants de relations ne sont pas durables, c'est longues trunkantis processus, besitêsiant et nos jours. Aiškios systèmes ne voient et dans les dictionnaires normminumioses (DLKŽ, BŽ). Changičius direction indique raiškos niveliaciju et peut être combien corrigée codifikacijos, en maintenant tant authentiškus noms des habitants locaux, tant fortifiant šnektų noms comme kalbotyros terminus. IŠVADOS 1.Norminement les précepags -ietis, -ė vediniai dans les principales grammaires de la langue lituanienne attribuent des noms de personnes selon leur ascension et
Articles Articles Articles 313 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai leur lieu de résidence à la catégorie de darybos, et les sources de codifikacijos indiquent certaines limites de base de darybos. Les actuelles Lituaniennes de la langue vartosens et des données de la langue recommandations montrent que realement fonctionnant les préposages -ietis, -ė vediniai ne correspondent pas toujours codifikuotą normą, donc forme de codifikacijos et vartosens prieštarų. 2.L'actuelle préesagas -ietis, -ė vedinių įvairovė reflète longs années en cours processus l'expansion des possibilités de darybinių de cette préesagas, i. i. la régularité et gausėjimą vedinių, en dépit des grammaticats fortifiés norms. Ce processus a renforcé dans les pays européens dans la dernière décennie un extrêmement ryški poststandardtizacijos banga, lemianti communines langues šnekiškėjimą, standardto et nebendrinių atmainų frontières nykimą. 2.1. Vartosenoie préésagas -ietis, -ė vedinių darybos fondement se fait plus complexe et variés, que indiqué dans les descripomaces: ces vedinių daromasi non seulement de darybiquement simple sandaros, mais et de plus complexes fondements mots kamienų, un autre cas pas seulement de daiktavardžių, mais et de būdvardžių. 2.2. La Partie du précepaga -ietis, -ė vedinių appartient non grammatikų indiomai noms de personnes selon leur ascension et lieu de résidence le domaine de la catégorie, et kitai vardažodinės particularités teniteurs noms de la catégorie du domaine. 2.3. Ce procédé est accompagné gausi des variantiques vedins concurrence, dans laquelle les présesages -ietis, -ė vediniai sont généralement tendé occuper stipresnę position et acquisalėti vartosenoje. Cela détermine les préceptes -ietis, -ė productivvité, principe de la économie (kazlųrūdietis, -ė patogiau que Kazlų Rūdos resident, -a), dans certains cas distinctyvumas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpietis, -ė). 3. Sur la base des mots fondamentaux formaliaisiais traits et sémantique, ainsi que vedinių appartenance à skirting catégories de mots de daybos, il est possible distinguer cinq codifikacijos égard problemiškas préesagas -ietis, -ė vedinių groupes. Partu, compte tenu de le système de doigtsningums de mots, vartosenes polinkius (vedinių vartojimo dažnumą) et changements directionn, il est possible de proposer quelques codifikacijos paržiūros solutions. 3.1. La codification contredit le façonnement des noms de personnes de déplazodžių junginių selon la personne habitationnelle place ou appartenance à la communauté (pvz., kazlųrūdietis, -ė, naujazelandietis, -ė). Codificacija švelnintina (et cela de manière exceptionnelle déjà commencée faire), car vartosens changer naturel et fonctionciellement déterminant due à la langue économie. 3.2. La codification s'oppose aux noms de population de noms des États avec -ija daryba (kinietis, -ė), quand il existe un nom traditionnel nonprixagine (kinas, -ė). Išlaikytinas actuel bâtiment de codifika tion, basé sur le principe de stabilité des normes. 3.3. Problemiška, sans aiškių normos bornų sont des personnes selon būrimąsi quelqu'un fondement (pagal profession, domaine activités, organisation, collective, etc.)
RITA MILIŪNAITĖ 314 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV pavadinimų daryba (švietimietis, -ė; darželietis, -ė; maironietis, -ė; laisvietis, -ė). Puisque la codificació reconnaît certaines réservations et exceptions, et la vartosenne de tels vedins extrêmement abondants, écherotina de plus clairs critères, comment étendre et plus clairement définir les limites des normes. 3.4. Priesagos -ietis, -ė vediniai niveliuoja regions des différences reflétant des nommements traditionnels des personnes selon la résidence la place darybą (salantietis, -ė salantiškis, -ė). Traditionniquement établirinusių autres préesages (-ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -uvis, -ė; - palaikinis, -ė et kt.) vediniai 4. Per daugiau kaip šimtą bendrinės kalbos normų raidos metų susiklosčiusi priesagos -ietis, -ė vedinių kodifikacija turėtų geriau atliepti natūralius vartosenoje išryškėjančius žodžių darybos polinkius. Kodifikacijos stabilumas išlaikykodifikaciškaiytini. tinas là, où vartosenos changements sont apparuses due aux autres langues et n'a pas systématique et fonctionnel fondement pauvre dans les langues litauves. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga internete: https://ekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas [žiūrėta 2021-09-01–09-30]. DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas 1997-12-18. Nr. 68. 2019-01-31 nutarimas atšauktas. Prieiga internete: https:// www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E6FA99389109. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-oji pataisyta laida, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ6 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. DLKŽ7 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidimas, atnaujinta versija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. Prieiga internete: ekalba.lki.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas. DVK – Dabartinės vartosenos kartoteka, asmeninis e. išteklius. eKP – Kalbos patarimai. Kalbos rekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/kalbos-patarimai/ [žiūrėta 2021-09-16].
Straipsniai / Articles 315 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai KP 1939 – Kalbos patarėjas, par. L. Dambrauskas, red. A. Salys, P. Skardžius, Kaunas: Lietuvių kalbos draugija. KPP1 1976 – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, aut. A. Paulauskienė, V. Labutis, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemaitis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985 – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, vyr. red. Z. Zinkevičius, aut. A. Paulauskienė, V. Labutis, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemaitis, Vilnius: Mokslas. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai [žiūrėta 2021-10-02]. RekB – Kalbos rekomendacijų kompiuterinė bazė. [Netiražuota kompaktinė plokštelė], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. VGP – Rekomendacija „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“. Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008-10-02 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6; paskutinį kartą keista 20201221, Nr. PN11. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ svetimvardziai/valstybiu-gyventoju-pavadinimai [žiūrėta 2021-09-01]. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kalbos konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. ŽDV – Murmulaitytė D., Aleksaitė A. Žodžių darybos vedlys. [Elektroninis išteklius], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/ [žiūrėta 2021-09-10].
RITA MILIŪNAITĖ Acta Linguistica 316 Lithuanica LXXXV LITERATŪRA Il est Aitchison Jean 2013: Language Change: Progress or Decay? 4 th ed., Cambridge: Cambridge University Press. Ayres-Bennett Wendy 2021: Modeling Language Standardization. Ayres-Bennett Wendy 2021: Modeling Language Standardization. Ayres-Bennett Wendy 2021: Modeling Language Standardization. Ayres-Bennett Wendy 2021: Modeling Language Standardization. Ayres-Bennett Wendy 2021 is a modeling language standardization. The Cambridge Handbook of Language Standardization (Cambridge Handbooks in Language and Linguistics), eds. by W. Ayres-Bennett, J. Bellamy, Cambridge: Cambridge University Press, 2764. Balčikonis Juozas 1978: Rinktiniai raštai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland Nikolas, Kristiansen Tore 2011: SLICE: Critical Perspectives on Language (De)standardization. Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe, eds. by T. Kristiansen, N. Coupland, Oslo: Novus Press, 161176. Čižik-Prokaševa Veslava 2018: Sąvokos sąjūdis įsišaknijmas lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica 79, 144176. Ghyselen et al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Delarue Steven, Lybaert Chloé. Studying Standard Language Dynamics in Europe. Taal en Tongval 68(2), 7591. Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Des paroles choses. Esptie annexe 3, 8194; 4 118128. Aussi: Jablonskio écrits 4. Des sujets de paroles, ed. J. Balčikonis, Akcinė „Ryto“ bendrovė, 1935, 147–173. Keinys Stasys 1975: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros Kaunas: questions 16: Lietuvių terminologija, 756. Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Keinys Stasys 2000: Keletas réponses aux questions. Geležinkelininkas, octobre 16 d. Kniūkšta Pranas 1976: Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, significations, gramatinaires synonymes, Vilnius: Mokslas. Liutkevičienė Danutė 2001: À propos des nationalités et noms de habitants avec préposage -ietis, -ė. Culture de la langue 74, 6064. Accessible sur internet: http://www.bendrinekalba.lt Straipsniai/Liutkeviciene_KK_74_straipsnis.pdf. Liutkevičienė Danutė 2008: Les noms des habitants des États et tautovars. Culture de la langue 81, 80102. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/ Straipsniai/81/://Liutkeviciene_KK_81_straipsnis.pdf. Miliūnaitė Rita 2019: Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų postandartizacijos kontekste. Bendrinė parle 92, 129. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/92/Miliunaite_BK_92_straipsnis.pdf. DOI: doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.10. Il a été décidé que la Commission serait chargée de l'examen de l'application de la présente décision.
Articles Articles Articles 317 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Murmulaitytė Daiva 2016: Naujieji noms de personnes nommées darybos et semantiniu aspect. Lituiniens parle 10, 122. Prieige sur internet: httpswww.zurnalai.vu.lt/ lietuviu-kalba://article/view/22591/21824. Norkaitienė Milda, Girdenis Aleksas 1987: Pour le nommage des personnes selon gyvenamąją vietą. – Mūsų kalba 1, 13–15. Piročkinas Arnoldas 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. Piročkinas Arnoldas 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Simonaitytė Vida 1979: Priesagos -ietis, -ė daiktavardžiai parybinių metų raštų le langage. Culture de la langue 36, 3844. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/ Straipsniai//36://Simonaityte_KK_36_straipsnis.pdf. Urbutis Vincas 2009: Wordžių darybos teorija, 2-rasis édition, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų leidybos institutas. Derivatives with the Suffix -ietis, -ė in the Lithuanian Language: Norm and Changes in Usage SUMMARY Le object of the article is the derivatives with the suffix -ietis, -ė, which are problematic as from the point of view of the codification of the standard Lithuanian language. As far their formation is concerned, normative derivatives with this suffix in the mainstream grammars of the Lithuanian language are classed as personal names based on the persons place of origin or residence. Codification sources also point to certain restrictions of the derivational base. The derivatives with the suffix -ietis, -ė that are actually in use in the contemporary Lithuanian language do not always conform to the codified norm. Based on the formal and the semantic attributes of the derivational base, there are five groups of derivatives with the suffix -ietis, -ė that fall outside or exist in the margins of the codified norm. Les moments clés dans le développement de la codification des dérivés sont soulignés et les facteurs qui déterminent l'instabilité des normes de ces dérivés et le cours de leur transformation sont spécifiés. The usage data have been collected in the databases and other digital resources listed among the references. La variété de derivatives with the suffix -ietis, -ė in usage reflète the expansion of the derivational potential of this suffix the regularity of derivatives and the increase in their number regardless of the traditional norms rooted in grammars a process that has been taking place for years. The derivational base of the derivatives with the suffix