Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės

200 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-7990-2968 Aspetos de pesquisas acadêmicas: toponimica, accentologia. DOI: doi.org/10.35321/all85-11 PASVSTYMAI DL KELI LITUVI UPI IR LÉJER NARD KILMS Considerations on the Origin of Several Names of Lithuanian Rivers and Lakes ANOTACIA No artigo são consideradas novas ou precisadas existentes trabalhos de toponimica já analisados hidronimos Mrglonas Mrglius, Mùmelis, Pasõdgiris, Pãtyralis, Pršenas, Rūvelỹs, Skérdynas, Skérdžia, Skerdumà Skerdùmė, Skerdyksnà Skerdiksnà Skirdyksnà, Šẽkštis, Šėkštėkštis, Šẽštýs Šẽkštis, Šẽvlpėyn, Uršulis, Žadik, Žadã, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik. Alternativas explicações de origem levantam baseamento de vandenvardžių kirčiação, suas motivações, toponiminio contexto e outros dados linguísticos análise. ESMINIAI VOODŽIAI: onomastika, toponimica, vandenvardžių kilmė, vandenvardžių motyvacija, vandenvardžių kirčiavimas. ANNOTATION The article considers new or revises existing assumptions concerning the origin of the hydronyms Mrglonas Mrglius, Mùmelis, Pasõdgiris, Pãtyralis, Pršenas, Rūvelỹs, Skérdynas, Skérdžia, Skerdumà Skerdùmė, Skerdyks Skerdiks Skirdyks, Šnàkštis, Šẽkštė, Šėkštė, Uršulis, Žadãlis, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadup, which have already been analyzed in the previous toponym of studies. Alternative interpretations of their origin are proposed referindo to the analysis of the accentuation and motivation of hydronyms, the toponymic context and other linguistic data. KEYWORDS: onomastics, toponymy, origin of hydronyms, motivation of hydronyms, accentuation of hydronyms. Straipsniai / Articles 201 Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės Lietuvių upių ir ežerų vardų kilmė yra sulaukusi nemažai tiek Lietuvos, tiek estrangeiros e é bastante detalhadamente exagerada. Lituvians hidronimikai importantes Kazimiero Būgos, Prano Skardžiaus, Bronio Savukyno e outros kalbininkų vandenvardžių etimologiniai tyrimai, mas detalidamente hidronimai (jų daryba, semantika, kilmė) analisatu onomasto Aleksandro Vanago (1970; 1981; 1981a). Neste lingüístico preparado Lituvians hidronimų etimologiniame žodyne (1981) isnagrinitada maioria dos Lituvians rios e ežerų nomes origmė, apibendrinti ligtoliniai tyrimai. Nos actuais trabalhos de toponimica anteriores destinações vandenvardžių mės aiškinimai yra koreguojami, svarstomos kitokios jų kilmės galimybės, nes kilatsiranda novos dados sobre hidronimų suscitação, relação com outros toponimais e etc. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Garliauskas 2013 e kt.). Investigando pré-esaginių hidronimų kirčiação dėsningumus e eles dėmusius veiksnius foram cuidadosamente avaliadas toponimica trabalhos apresentadas vandenvardžių darybos bem origem hypotheses. Diversos aspectos analisando hidronimos foi notado que algumas de rios e eçeros origem nomes poderia ser explicada e diferente do que outros pesquisadores (žr. Tamulaitienė 2020). O objetivo do artigo sair levantar novo e precisar as existentes assunções de origem de nomes de rios e ežeros já abordadas em trabalhos de vários toponimicos. Considera-se as hipóteses alternativas de origem dos vandenvardzes, baseadas na análise de hidronímicos (e de sua relação com acentuação das palavras básicas), motivação, estrutura, toponimino contexto, geolingvistários e outros dados linguísticos. Alguns dados anteriormente pesquisadores não foram fixados (p.g., parte bendrašaknių toponimų) ou recebem insuficientemente sua atenção (p.g., vandenvardžių kirčiavimas). Investiamajai materiais são aplicados descritomass analitis, estruturinines analeses, comparinamass, geolingvistinis métodos. Hidronimų kirchiação análiseé baseada morfonologicas acentologias principais. Mrglonas Mrglius up. NmŽ (C. Hennenbergerio XVI a. (1584 e 1595 m.1) em mapes da Prússia2 indica litis Mirgla3)4. Lá mesmo Mrglonai plk. (VK5). Upėvardžiai kildinami de liet. mirgti ‘šviesti, žibėti mirksinčia šviesa; 1 Straipsnyje baseia-se 1584 m. e posteriores de acordo C. Hennenbergerio mapaspius preparados mapas da Prússia, acessíveis internet (žr. Hennenberger 1584, 1634, 1638). 2 Plačiau žr. https://www.mlimuziejus.lt/lt/mazosios-lietuvos-istorijos-muziejus/mazoji-lietuva-irprusija-senuosiuose-zemelapiuose/; https:www.vle.lt/straipsnis/hennenbergerio-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) como fonte indicou (talvez falhandoi) Hartnocho II mapa-pí. 4 Pėteraitis (1992: 126) indica que ainda é chamada e Mrglonė. PKK e Prano Skardžiaus (1943: 282) indicada lytis Mrgluonas. 5 Užrašyta Palendrių (1960 m.) ir Degučių k. (1981 m.). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 202 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV movėti, virpėti, marguliuoti, kaitaliojendo a cores ou luzes e šešėli6. Jų motyvacija relacionada com água mirgėjimu, luzumu ou etc. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pėteraitis 1992: 126, 203; também consul. LVvGDB). Tokia possibilidade de origem completamente esperável, por motivo motivação plg. liet. Marà up. Kpč (: balt. *marā- ‘mirganti) (Mažiulis 2013: 611612 [=1996: 149151])7, Žibà Žibãlė up. Plng, Žibùlė up. Lbv, Žbilas up. Lb (: liet. žibti ‘švytėti atmušama šviesa, blizgėti, spindėti, liet. žibùs ‘blizgus, spindintis) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). No entanto, estendestina chacnis mirgl-8 permite considerar, que hidronimai de todos os primeiros gretintini com liet. mrgla ‘kas neprimato, spangys, liet. mirglinti ‘merktis, markstytis (ape os olhos), liet. miglinti: Mirglinti é frequentemente um prisimerk (LKŽe)9, plg. mirglius10: Žgando em um homem, ele daria muito densamente mirkchiada (Juška), 2020 mirk, nesve, mirksi, mirks, mirks, liet. mirklini, - mirksi, mirks, kurie toliau jau sietini su mirgti. Dėl vardažodžių analogijos plg. liet. mrkla mirks. nesse caso upėvardžių Mrglonas Mrglius motivação poderia ser relacionada com peculiaridades do fluxo de água, i. i. nestiprios srovės or pan. upė, plg. Pãspitris up. Šd (: liet. paspitrióti ‘kiek neprimatyti, liet. paspitrỹs ‘gana spitras, neprimatantis) (Bilkis 2014: 151)11, Kurtinỹs up. Rgv (: liet. kutinas ‘kurčias, liet. kurtina ‘aklinai, completamente) (ten pat)12, Ãklė up. Dbg, Imbr, Krš (: liet. ãklas, -à ‘tamsus; fechado, aclinas) (Vanagas 1981: 37; LVŽ 1: 34–36). Dėl aptariamųjų hidronimų šaknies kirčio ir akūtinės priegaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. mrgla (1 a. p.) (LKŽe) (dar žr. Tamulaitienė 2020: 92). Dartina chamou a atenção à possível discussão hidronímicos relação com liet. miglyti ‘smulkiai lyti, purkšti Šll (žr. LKŽe), fixsuoto na mesma tarmės plote14, no qual está riverė. Genetiicamente este veiksmažodis também sietinas com liet. mirg6 Se não denotado de outra forma, palavras significâncias apresentadas de Lituânia linguagem dicionário eletrônico (toliau LKŽe). 7 Vanagas (1981: 204) vandenvardį liga com liet. mãrės, mãrios ‘jūra. 8 Vanagas hidronimą Mrglonas atribui à prefixagem -onas vedinių, mas priebalsio l aparecimento šaknyje plačiau nekommentoja (žr. Vanagas 1970: 188; mais vé. LVvGDB; Skardžius 1943: 282 (čia excluída prefeita -uonas)). 9 Veiksmajodį miglinti ‘eiti prisimerkęs < mirgant judėti, também miglyti ‘smalkiai lyti, purkšti comparação por causa da raiz mirg-lnurodo e Pėteraitis (1992: 126). 10 Pronomeiro descrição de Homem. 11 Vanagas (1981: 247) hidronímum tempos antedėlio pavediniu de avd. Sptris, Spitrỹs. 12 Vanagas (1981: 175) liga com liet. kurtinỹs ‘tetervinų šeimos paukštis. 13 A variante Mrglius aqui não fixou. 14 Straipsnyje tarmių fronteiras são estabelecidas com base aos mapas dos tarmių da língua Lituânia chrestomatijoje (2004) fornecidos. Artigos Articles 203 / Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės ti, plg. la. mirgot ‘mirguliar, mirgėti, raibuliati, spindėti, tviskėti, blykčioti, žybčioti; lynoti, krapnoti, dulkti, dulksnoti, la. mirdzināt ‘mirginti, twiskinti, blisginti; lynoti, krapnoti (LLKŽe). Por analogia plg. upėvardį Murgãlis Klp, que greta sąsajos com la. murga ‘nešvarus água, bala (ME 2: 669), liet. murglà ‘tiršta migla; muito smulkus lietus, liet. murglótas, -a ‘su smulkiu lietumi, miglotas e etc. (Kiseliūnaitė 2020: 48; Pėteraitis 1992: 127)15 pode ser gretenado com liet. murgti, mùrga ‘smulkiai lyti, purkšti Grg. No entanto dúvidas sobre vandenvardžių Mrglonas Mrglius e veiksmažodžio miglyti ryšio coloca suas raízes priegaidžių skirtumas. Mùmelis ež. Gl. Lá também está Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksandras Vanagas (1981: 221) hesitando vandenvardį liga com liet. mùmėlis ‘tylus, nemalbus žmogus, tylenis; aptingęs, nerangus homem, liet. mùmas ‘maumas; não existirá; talvez plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Kitus šaknį mumturinčius onimus Mumia mš., pv. Rt (ir Mùmiškė upl. Rt17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) mais pagrindo é sieti com avd. Mùmas (Zinkevičius 2008: 119), *Mumis ar pan., plg. ist. avd. Christophori Mumis Ad 1657 m. (IAK), prvd. Mumà Dt (Butkus 1995: 317), embora nãomestina e apeliativesa possibilidade de origem. Tanto hidronimo Mùmelis, quanto helonimo Mumẽlė relação com mùmas, mùmėlis dúvidaotinas motivação ponto de vista19, embora analogia existama, plg. Savlis up. Pkr (: liet. savlis ‘kas nepilno proto, nepastabus, žioplys), Lebedà up. Dbk, Pbrd (: liet. lebedà ‘ištižęs, nerangus, apsileidęs žmogus, ištižėlis, liurbis) (Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Talvez mais provável (especialmente balos nomo) união com vardažodžiu mùmas tendo em mente seu significado ‘vaikų baidyklė, baubas. Isso seria lugar (bala, ežeras) na qual existe mumų ou etc., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b., rst. Skm, rst. An, Čln e hidronimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: liet. vadas ‘vaiduoklis, šmėkla, vaidalas) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; também ver Vanagas 1981a: 11011). Vandenvardžio Mùmelis gretinação com mùmas, mùmėlis coloca quanto dúvidas e por causa apeliativas prevalência área. Com base em LKŽe dados, estes daiktavardžiai espalitem eastern aukštaičių uteniškių ir panevėžiškių tarmėse. Dar plg. as mesmas 15 Vanagas (1981: 221222) hidronimą tempo vediniu de germanismo mùrgas ‘margas, terra matas. 16 Reičiausiai o mesmo objeto 1983 m. (VK) fixado como bala. 17 Vandenvardis LUEV e Vanago em trabalhos não fixado. Inscrito entreukario Telšių condado Rietavo valsčiaus Stirbiškės aldeia terra vardyno enqueto (1937 m.). 18 Vandenvardis LUEV e Vanago nos trabalhos não fixado. Inscrito entreukario Šiaulių apskrities e valsčiaus Žadžiūnų aldeia terra vardyno enqueto (1935 m.). No questionário como objeto indicada tekmė, uma das significações desta palavra é ‘upė, upelis (žr. LKŽe). 19 Vandenvardis pertence a significância hidronímia que descreve a física estado da água (Vanagas 1981a: 8386). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 204 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV šaknies maũmas, maũmė ‘vaikų baidyklė, baubas; silencius, nemalbus homem, tylenis, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas, maumõkas ‘vaikų baidyklė, baubas amplamente utilizados a leste e meridões aukštaičių, conhecidos pakraštiniams žemaičiams (LKŽe; darūna Jasižitė 2000: 176177). Hidronimas está nas vakarų aukštaičių kauniškių tarmės plote20 (Užnemunėje). Não recalca a possibilidade de que falados apelativos pudessem ser usados e neste área da Lituânia. Outra vertus, considerastytina itokia vandenvardžio Mùmelis origem pressuposta. (vo. Mummel) ‘lūgnė (Nuphar), que Ežero vardas gali būti gretinamas su vandens augalo pavadinimu liet. mùmelė fixado em escritos de Rytų Prūsija e Klaipėda krašto, F. Kuršaičio, G. H. F. Neselmano palavrasynuose (žr. LKŽe; também zr. AK 2: 1438). Germanismo podia ser conhecido e Užnemunėje (Gelgaudiškio apylinkėse21), que XVIII c. pertenceu Prússia (plačiau žr. VLEe; MLEe). Do ponto de vista motivação isso seria um lago, no qual cresce muitos mumelių ou pan. Com denominações de plantas siejamų vandenvardžių Lituânia é gausu (žr. Vanagas 1981a: 9094), plg. ežerų vardus Indralis ež. Ds (: liet. ndrė ‘nendrė), Lùkštinis ež. Mlt, Smal (: liet. lùkštas ‘vandens lelija), Švóginas ež. Ign (: liet. švógės ‘tokios balų žolės, nendrės) (Vanagas 1981: 130, 198, 338). Devido à estrutura hidronimo plg. Žiežùl-is ež. Ktk, Sem, Vrn (: liet. žiežul ‘raudė, mekšras), Lapk-is ež. Rdm (: liet. lapkas ‘varnalėša; água lelija; puriena; lūgnė; pelkinis žinginys) (žr. Vanagas 1970: 6566). Kilmės do mùmelė (1 a. p.) possibilidade não opõeuja e constantus hidronimo Mùmelis primitivo skiemens kirtis (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgiris (Pasódgiris?22) up. KzR. Acredita-se que o upêvardis é originado de spėjamo alguma outra lugar (miško ou pan.) sudurtino nome *Pasod-giris, cujo primeiro dėmento seria de Pasóda pv. < liet. pasóda ‘zemės pllypas miške, dado ao eiguli; terra, onde está de pé sodyba (Vanagas 1981: 247). Vietovardžių coletadas a partir de dados de língua viva análise indica, que hidronimas kildintinas de pasto ou raisto nome Pasõdgiris. O nome de Pieva inscrito entreuario Kazlų valsčiaus Marackų aldeia terra vardyno enqueto (1935 m.)23, e helonimas 20 Vakarų Lietuvoje encontram-se de artimos significância daiktavardžiai liet. mėm ‘tylus, lėtas, mažakalbis žmogus, nevykėlis, žioplys, užaušėlis, mèmelis, mèmelis ‘kat neaiškiai, kalbaeli, memeklis, Rsb, mem e Jr. (žr. LKŽe). 21 Notavelmente, que Gelgaudiškio dvarão XVIII a. adquiriu baronų von Keudellių giminė e em apylinkes atsikėlė muito vokiečių (plačiau žr. www.gelgaudiskis.lt/istorija; https://www.mle.lt/ artigos https/papruse). 22 Assim sukirčiuota Vanago (1981: 247) (matyt, com base no nome de meias Pasóda e apeliatyvo pasóda kirčiavimu), porém akūtinės priegaidės autentiškumas dúvidosino. LUEV: 119 indicada lytis Pasõdgiris. Tokį kirchiação testemunha e dados da língua viva. 23 Zaprašė professora Petronėlė Pajaujytė. Straipsniai / Articles 205 Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės fiksuotas to paties valsčiaus Jūrės girininkijos anketoje (1936 m.)24, kurioje numostrou-se que raistas25 está perto do vilarejo Jūrės (VK; também žr. LVvGDB). Quanto mais plausível, que o riajel assumiu o nome da meia localizada na mesma aldeia. No entanto Marackų e Jūrės aldeias limitamasi, portanto rejeitar sąseios com raisto nome não pode. Do ponto de vista motivação isso seria per (pro) pevą ou raistą Pasõdgiris fluindo riajel ou pan. Notavelmente, que a enquete de nomes de terra n'escolta de anotações do nome de praderia inscritaita que lá senhora foi galima teigti, kad onimo Pasõdgiris pirmasis dėmuo yra iš apeliatyvo pasodà, o ne iš pievos vardo Pasóda kaip manyta Vanago. Beje, duomenų rodančių, kad pasoda (miškų sargybos). Assim, nas menêas aldeias ou greta situadas assentamentos existia pastagens com esse nome, autorais artigo não conseguiu captar26. Pãtyralis up. Žr. Vandenvardis é considerado pavedinho do prefixo de *Tyralis, que é com mažybine apêxago -alis feito do nome de pasto Týrai ou Týras (Vanagas 1981: 249). Os dados sobre upės (tiksliau upelio28) e outras objetos localização permitindo determinar que o vandenvardis kildintinas de um vizinhos em Medingėnų dvaro terra enqueto (1935 m.)27 dados sobre telšių apskrities Žarėnų valsčiaus upelio28) e outros objetos permite decidir que vandenvardis kildintinas do vizinhos miško vardo Tyralis. Isso seria o riacho que flui pro bosque ou atinga de ele. Dar plg. Pãtyralis ar., drp. Žr (VK; também žr. LVvGDB). Pršenas29 ež. Blnk30. Vandenvardis gretinamo com hidronimais Pesas ež. Srj, Perškė up. Brb, Peršokšnà up. Švnčl, Parsvtas ež. Dkšt e kt., que abaixo se associam com liet. prã-paršas, pra-peršà, pró-perša ‘neužšalusi lugar lede; retότερη lugar miške, plg. s. i. párś-āna- ‘tarpeklis, bedugnė, praraja < ide. *per-/*p-. Šaknis piršvertintina como baltų apofonijos parš-/perš-piršrezultatas (Савукинас 1966: 169170; Vanagas 1981: 260, 245246; 1981a: 70). No entanto não descarta a possibilidade de que o nome do lago Pršenas é cognato com liet. (pl.) pršys, pršės, pršiai ‘arklio krūtinė, plg. s. sl. (pl.) prъsi, le. piersi ‘krūtinė, que kildintini de balt.-sl. *pirśi- ‘krūtinė; dianteis < ide. *per- ‘šonkaulis, krūtinė < *perk- ‘t. p. (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis e etc.); mais 24 Užrašė girininkas Juozas Jurkėnas iš Antano Mitkaus. 25 Matyt, tas pats objektas nurodytas kaip balos 1982 m. užrašytoje VK kortelėje (užrašė A. Mėdžiūtė). 26 Arčiausiai to ploto pieva fiksuota Kupreliškių kaime (Pilviškių apyl.) (VK; 1981 m., užrašė K. Eigminas). Também fixadas fazendas Gulioniškių e Karališkės kaimuose (VK; 1982 m., zárašė O. Arminienė). Mas ainda assim meia e fazendas são (foram) suficientemente afastadas dos Marackas e Jūrės kaimes localizados de objetos. 27 Zaprašė professora Anelė Laurusevičiūtė de agradecido Petro Vitkaus. 28 Escreve-se que Teka por vidurão dvaro. 29 Kazimiero Būgos (Būga RR 3: 537) fixou lytis Piršėnas. 30 Tarpukario Ukmergės apskritii Žemaitkiemio girininkijos enqueto inscrita apslavinta ežero nâo lytis Piršanka. Užrašė giralista Antanas Lukošiūnas. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV plg. giminiškos kilmės liet. pištas, la. pr(k)sts (Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286287]; Smoczyński 1982: 222223; também žr. BEŽK). Falbam os vardažodžiai esplitem nas vakarinėse tarmėse (zemaičių ir vakarų aukštaičių kauniškių), mas daiktavardis pršys fixos e e rytų aukštaičių panevėžiškių tarmės plote (apie Smilgius (Panevėžio r.)) (žr. LKŽe). Apeliatyvai podia ser conhecidos e no rytiniame Lituane areale, no qual há eczera. Hidronimo Pršenas motivação seria apoiada sua configuração, i. i. destacikišęs, dianteira estando, semelhantes à krūtina formas ou pan. ežeras. Com denominações de partes do corpo gretinamos vandenvardžių esama e mais, plg. ežerų vardus Pãpis Rdš (: liet. pãpas ‘krūtis; spenys; qual desiguumas, atsikišimas), Pãkalas Lkm (: liet. pãkalas ‘nugara, запакalis), Pakalỹs Šv (: liet. pakalỹs ‘užpakalis) (Vanagas: 244, 1981; ver também 239a: 65). Talvez ainda plg. Pršatis pv. Kpč (VK). Tal a pressuposta de origem paremia e constantovus vandenvardžio Pršenas šaknies kirtis (1 a. p.) (LUEV: 125), que pode ser associado com pršys, pršės, pršiai baritoniniu kirčiavim (1 a. p.) (LKŽe; sobre kirčiavimento também ver Tamulaitienė 2020: 117). Rūvelỹs up. Krš. Lá mesmo Rūvelia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau ir dvaras). Hidronimas comparado com onimais Ruvelia (ar Rùveliai?) mš. Krš, Ruvelė mš. Lnkv, Ruvelnė plk. Pln, Rùvelio kálnas kln. Žr, Rveliškė mš., gn. Žr, Ruvélkas (ar Ruvélkos) mš. Tt, pr. Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Bent alguns dos fornecidos locais (p.ex., Rùvelio kálnas) podem sieti com avd. Rùvelis (LPDB), Ruvẽlis, Rùvelas (Zinkevičius 2008: 237, 130) ou liet. rùvelis ‘piktas žmogus, sukčius; verksnys. Vanagas (1981: 285) upėvardį dubidamente liga com o passado surdažodžiu, indicando e LKŽe não fixou sua significação ‘storas, obucęs žmogus31. A ligação com apeliativo parece duvidoso por causa motivação (calcoman configurūracinės significações hidronimu) (Vanagas 1981a: 61). Talia pressupostos de origem contr contraduja e kilnojamasis hidronimo kirčia (3b a. p.) (LUEV: 140), vacijos e estruturações (taipén nes vardažodis rùvelis turi pastovų kirtį šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl tų pačių priežasčių kilmė iš avd. Rùvelis taip pat labai abejotina. Labiau pagrįsta motykirčiação) ponto de vista parece hidronimo sąsaja com la. ruvêtiês ‘nurimti, nutilti, nuščiūti (ME 3: 565), plg. Ruvesỹs up. Tj (Vanagas 1981: 285). Cuidadosamente considerestituto que hidronimas reflectoia priebalsio s aferezę e é suręs de liet. srti, srva ‘sruventi, tekėti, dar plg. srvis ‘tekėjimas, plūdimas. Priebalsio s extincção neste caso considerytinas sporadišku, plg. liet. tangùs, - ‘nepasiduodantis lenkti, flexyti, nelankstus; duro, rígido; ir kt. < stangùs, - (žr. Zinkevičius 1966: 178; LKŽe). Motivação relacionada com fizine água būsena (vandens tekėjimu e etc.) hidronimais é itin característica (žr. Vanagas 1981a: 8390), plg. Alma upjà. Lkm, Amajas ež. Lkm, Amenas ež. Lkm (: liet. almti 31 Kaip šaltinis nurodyta Lietuvių kalbos žodino kartoteka. Artigos Articles 207 / Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės ‘sunktis pouco a pouco, varvėti, pūliuoti; pamažu sroventi), Sálva Salvùkas up. Bsg, Sálvis up. Pkr (: liet. salvti ‘pamažu tekėti, sunktis) (Vanagas 1981: 39, 289; Savukynas 1960: 294; LVŽ 1: 7576). Devido à estrutura hidronimo e levnojamojo kirchiação plg. Metelỹs 3b ež. Srj, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV: 102, 172; sobre kirčiação mais consul. Tamulaitienė 2020: 61). Skérdynas up. Kv, Skérdžia up. Mlt, Skerdumà Skerdùmė up. Krk, Skerdyksnà Skerdiksnà Skirdyksnà up. Pbrd. Hidronimo Skérdynas (ten pat b., pv. Pšl, Plk, Pn, mš. Dj, Skerdỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981: Skerdýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne visiškai aiškia. Dėl vedinių su skerdynpopuliarumo, plg. Skerdýnas b. Pkr, Skerdỹnbalė b. Rk, Skerdỹnė 302) considera que existira do termo fisiográfico *skerdynas ‘skerdimas ou etc., plg. skerdmas ‘iškirsta miške vieta, skynimas, que ainda sietinas com veiksmajodiju. liet skesti *‘stikir árvores, pecauti arbustos ou etc. (dar zr. Kazlauskas 1968: 61). Tokia hipótese de origem parece plausível, porém questões levantam diferentes hidronimo e ação do verbo raiz priegaidês. Pode considerar-se que o hidronimo Skérdynas šaknies akūtas é surgido devido ao veiksmazônio liet. skérdėti, -ėja (-i), -ėjo ‘eižėti, skeldėti, daužėti, pleišėti; skirsti, skilti (apie odą) kirčiação analogias, fixouoto e Kvėdarnoje (žr. LKŽe). Também não descarta a possibilidade de este verbemódio ser em geral considerado upėvardžio Skérdynas palavra base; ainda plg. aterdynas ‘smarkamente discretusi lugar (a mais ver Tamulaitienė 2020: 47). Não com veiksmažodžiu skesti (Vanagas 1981: 302303; 1981a: 71; Kazlauskas 1968: 61), e com skérdėti poderiam ser siejami e upėvardžiai (ou pelo menos alguns deles) Skérdžia, Skerdumà Skerdùmė, Skerdyksnà Skerdiksnà Skirdyksnà. Tokią última do hidronimo possibilidade de origem paremia lytis Skirdyksnà, por cuja šaknies skirdplg. liet. skisti, skido ‘eižėti, skeldėti, daužėti, pleišėti; skilti, skerdėti (apie odą), liet. skirdýnas ‘smarkiai suskirdusi vieta, liet. skirdùs, - ‘skerdėjantis, trapus, liet. skirdà ‘suskirdusi vieta odoje; vertical fišys pão kepale. tal caso de origem devido hidronimų motyvacijos plg. vandenvardžius Skistupis up. Prnv, Skistupelis up. Škn, Skirziùs ež. Lp (: liet. skisti, skido) (Vanagas 1981: 304; 1981a: 61). Vanagas (1981: 328) vandenvardžius Šẽkštis ež. Als, Šẽkštė up. Stlp, Šėkštỹs Škštis up. Krš dúvidas associou acima de tudo com liet. šẽkštis ‘šakės pakumpusiais nagais pelams semti34 (também veja Būga RR 2: 314). Esta a possibilidade de origem permite 32 No enquete do nome da terra deste vilarejo (1935 m.; zárašė mokytoja Marija Jagminaitė) fixou-se sudėtinė vandenvardžio lytis Skerdýnų upẽlis laikytina antrine, surgida do vilarejo nome Skerdýnai. 33 Sobre helonismos também ver Bilkis 2008: 183, 184. 34 Por outro lado, continua junta-se com Šekštas ež. JnšM (então mesmo). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV mais baseados Vanago não fixsuota sobrazoio significativas35 ‘šakotas pagalys; dvišakas pagalhas quem apontar; spyrys, ainda plg. šẽkštė ‘ilga kartis. Motivação seria apoiada ežero e upiųkonfigurūracija (išsišakojimu ou pan.), plg. Šakárnė up. Brž, Šakarns up. (: ps liet. šakanis ‘šakotas), Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al ir kt. (: liet. lùknas ‘kurio ragai vai para países) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59). Švlpynė up. Erž. Vietovardžių coletadas de língua viva no kartoteco fixada mais do que 70 šaknį švilpturinčių lugares nomes, pvz., Švlpa gn., pv. Brž, Švipinė ar. Šauk, kln. Tt, Švilpỹnė dr. Rs, k. Jrb, l. Klm, mš. Stč, Šll e kt. Bent parte deles (ypač zemėvardžius) pode teiti com liet. švipti ‘lūpami, švilpyne ou com quê outra издать garsą; tęsiamai čiulbėti; zvimbiant lėkti, skrieti oru. Nos trabalhos toponimicos de este veiksmazônio kildinami localovarzii Švlpė up. (Van Kvagas 1970: 61; plg. Vanagas 1981: 338) e Švilpiškė36 b. Slk (Bilkis 2008: 86; ainda žr. LVvGDB) não dujojando tal possibilidade de origem. Upėvardžio Švlpė motivação paremia outras da mesma estrutura hidronimai, ligamos com o som dissipamento marcinčiais veiksmažodžiais, plg. Klikė up. Nmk (: liet. clkti ‘rėkti, šaukti), Kniáukė up. Trš (: liet. kniáukti ‘miaukti, rėkti), Krokšt up. Onš (: liet. krõkšti ‘kriokti) e etc. (Vanagas 1970: 6061; 1981: 160, 161, 167). Possível ligação de nomes de lugares com švipti testemunha e dados de língua viva, ex, VK kortelėje (1978 m.) ao lado do nome de montanha Švilpiakalnis Dbg inscrita niekas neauga, švilpia ventos37. No entanto hidronimo Švlpynė up. Erž (plg. Švlpė up. Kv) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) e helonimo Švilpỹnė plk. Kž (plg. Švlpa b. Žml) (Bilkis 2008: 189) a origem é considerada não completamente clara, a interface com švipti é avaliada com cautela. Upėvardžio Švlpynė jetinação com švipti coloca dúvidas por causa do veiksmažodžio e hidronimo šaknies priegaidės diferença. Onimai Švlpė up. (LUEV, 170; Van Kvagas 1981: 338), Švlpa b. Žml, gn. Brž, pv. Rgv (Vanagas 1981: 338) šaknyje também tem akūtą, porém ele, matyt, lėmė metatonija característica galūnių vediniams, plg. švlpa ‘švilpynė; quem shvilpauja, shvilpautojas. Priesagos -ynė vediniams šaknies priegaidžių kaita não budinga. Possível que upėvardžio Švlpynė pertrūkiais (geralmente executando qual a melodiją) švilpti; pratisai, com intertrūkias čiulbėti, daiktavardžio švlpa ou pan. kirčiavimo analogijas. Hidronimas também poderia ser gretenado com akūtinės šaknies veiksmažodžiu liet. švlpti, -sta (?), -o ‘skleisti akūtas yra atsiradęs dėl išvestinių veiksmažodžių švlpauti, švlpuoti, švlpiuoti ‘su aukštą, šaižų garsą, mas seu vartosenos areal neaiškus, LKŽe apresentados 35 Talvez sobre elas tenha sido dados. 36 Balos nome pode ser gretinado e com avd. Švlpa, Švilpà (Bilkis 2008: 86; também consulte LVvGDB). 37 Kortelę записала Petkutė и Pėstiniakaitė. Artigos Articles 215 / Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės e. variantas, Vilnius: Lituvians kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versão, 2017). Prieiga na internet: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LLKŽe Grande Dicionário de línguas Lituãslatvias: edição digital, par. J. Balkevičius, J. Kabelka, E. Švageris, A. Navickaitė-Klišauskienė, G. Nešpore. Prieiga na internet: https://ekalba.lt/latviu-lietuviu-kalbu-zodynas/. LVvGDB Lituânia localovardžių geoinformacinė dados base. acessível na internet: https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/. LPDB Lituânia pavilhões base de dados. Prieiga na internet: https://ekalba.lt/ pavardziu-duomenu-baze/. LUEV Lituania USSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. LVŽ 1 Lithuanian vietovardžių žodynas 1, redactorių kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lithuanian instituto kalbos leidykla, 2008. LV 3 Dicionário de vietovars de Lituânia 3, autores V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, D. Sviderskienė, resposta. red. L. Bilkis, Vilnius: instituto de línguas da Lituânia, 2018. Mažiulis Vytautas 2013: Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 2-asis pataisito e complementado edição, par. V. Rinkevičius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras [= Prūsų kalbos etimologijos žodynas 14, Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla (t. 23), Mokslo i enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 19881996]. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus página web. Priega na internet: https://www.mlimuziejus.lt [visualizado 2021-10-15]. Kārlis Mülenbachs, Latviešu valodas vārdnīca ME 14, rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, Rīgā, 19231932. MLEe Mažosios Lietuvos enciklopedija: edição eletrônica, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. Prieiga na internet: https://www.mle.lt/ [visualizado 2021-10-01]. Pėteraitis 1992: Mažoji Lietuva e Tvanksta prabaltų ir pralietuvių laikais, Vilnius: Mocklo e enciklopedijų publikla. PKK Nazaržių ir vietovardžių komisijos surinktų vietovardžių kartoteka, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. Savukynas Bronys 1960: Ežerų vardai. Lituães linguotyros questões 3, 289300. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, Instituto da língua Lituânica. Smoczyński Wojciech 1982: Indoeuropejskie podstawy slownictwa baltyckiego. – Acta Baltico-Slavica 14, 211240. Tamulaitienė Dovilė 2020: Lietuvių priesaginių hidronimų kirčiavimas: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vanagas Aleksandras 1970: Lituânia TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1981a: Lituvians hidronimų semantika. Lituvians kalbotyros questões 21, 4153. Vanagas Aleksandras 1992: Įvadas. Lietuvos vietovardžių žodynas 1, Vilnius: Instituto de línguas Lietuvių, 2008, XIXXXI. VK Vietovardžių de vivo language kartoteka, Lituvians language instituuto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. VLEe Visuotinė lietuvių enciklopedija (20012015): e. variante, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. Prieiga na internet: https://www.vle.lt/ [visualizado 2021-10-01]. VŽe Vietovardžių žodynas: internetinis leidis, sud. M. Razmukaitė, A. Pupkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. Prieiga na internet: http://www.vietovardziai. lki.lt. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituvians dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zemės vardyno anketos (19351940 m.), Instituto Lituânico de Línguas Baltų kalbų ir vardyno centros de pesquisas fundo. Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в sulgoastna Lituve. Baltistica 1(2), 165176. Artigos Articles 217 / Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės Considerations on the Origin of Several Names of Lithuanian Rivers and Lakes SUMARY Based on the analysis of the accentuation and motivation of hydronyms as well as their links with other toponyms, the article considers new or revises existing possibilities concerning the origin of several hydronyms, which have already been addressed in toponymic studies. The hydronyms Mrglonas Mrglius (a river in Žemaičių Naumiestis) are linked with Lith. cintgti ‘to shine, twinkle; to move, vibrate, sparkle with changing colours or light and shadows, but the expanded root mirglentails a possibility of comparison with Lith. the eyes partly closed, mrgla ‘someone who does not see well, a weak-sighted person’, Lith. mirglinti ‘to look with squint, Lith. miglinti ‘to go with the eyes partly closed. The link between the river names and Lith. miglyti ‘to rain lightly, drizzle should not be rejected as well. The etymological connection between the lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Lith. mùmėlis ‘a silent, incommunicative, reserved person; a lazy, clumsy person, Lith. mùmas ‘a silent, dumb person raises certain doubts as to the motivation and the distribution area of the appellatives. It is considered whether the hydronym could be related to Lith. mùmelė (Ger. Mummel) ‘Nuphar. Presumivelmente, the hydronym Pasõdgiris (a river in Kazlų Rūda) derive from the name of another place *Pasod-giris. The data on proper names collected during the interwar period enable us to revise this assumption and to trace the river name to the meadow or marsh name Pasõdgiris. The data from the Land Names Questionnaires show that the river name Pãtyralis (Žarėnai) does not derive from the diminutive form *Tyralis of the meadow name Týrai or Týras but from the name of the nearby forest Tyralis. The etymological link between the lake name Pršenas (Balninkai) and Lith. prãparšas, pra-peršà, pró-perša ‘an unfrozen crack in the ice; an open place in a forest (< IE *per-/*p-) is convincing. However, the possible link with Lith. (pl.) pršys, pršės ‘a horses chest < Balt.-Slav. *pirśi- ‘chest; front < IE *per- ‘rib, chest < *perk- ‘idem is worthy of consideration. The connection between the hydronym Rūvelỹs (a river in Kuršėnai) and Lith. rùvelis ‘an angry person, cheat; weeper or the personal name Rùvelis is doubtful. The possibility of tracing it to Lat. ruvêtiês ‘to calm down, become quiet is more likely. We can carefully consider that the hydronym may have originated from Lith. srti, srva ‘to trickle, flow. The hydronym Skérdynas (a river in Kvėdarna) is traced to Lith. *skerdynas ‘slaughter < Lith. skesti ‘to slaughter, disembowel, but the accentuation of the river name allows us to consider the Lithuanian verb skérdėti, - (-ėjai), -ėjo ‘to crack, chap; to get chapped (about skin) to be the base word. The hydronyms Skérdžia (a DOVILĖ TAMULAITIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV river in Molėtai), Skerdumà Skerdùmė (a river in Krakės), Skerdyksnà Skerdiksnà Skirdyksnà (a river in Pabradė) may also be etymologically related to the latter verb. The possibility of tracing the hydronyms Šẽkštis (a lake in Alsėdžiai), Šẽkštė (a river in Stalupėnai), Šėkštỹs Škštis (a river in Kuršėnai) to Lith. šẽkštis ‘a fork with hooked prongs for raising chaff, which has previously been raised, is further supported by the meanings of the proper name ‘a branched pole; a forked pole for propping up something; prop. The link between the river name Švlpynė (Eržvilkas) and Lith. švipti ‘to produce sound by lips, a whistle or in another way; to chirp continuously; to move quickly through the air with a whistling sound raises doubts as to the difference between the root accent of the verb and the hydronym. It is more likely that the hydronym derives from Lith. švlpas ‘horsetail or Lith. švipis, švlpis ‘Typha. The hydronym Uršulis (a river in Skiemonys) is associated with the personal name Uršùlė. However, the link between the river name and Lith. ušti ‘to growl angrily; to buzz, hum; to be angry, grumble; to raise noise, bluster, din is also possible. Due to their structure, there are more grounds to associate the hydronyms Žadãlis (a river in Šilalė), Žãdikė Žadik Žãdikis Žỹadiks (a river in Pašušvys), Žadupỹs (a river in Alanta) with Lith. žãdas ‘voice, speech, sound rather than the prefixed Lithuanian verb žãdinti ‘to wake someone up. Įteikta 2021 m. outubro 18 d. DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia dovile.t[email protected]