scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Danguolė Mikulėnienė „Lietuvių kalbos instituto istorija: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija“

Olga Mastianica; Violeta Meiliūnaitė

Full text

Recenzijos / Reviews 347 OLGA MASTIANICA Lietuvos istorijos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3094-3539 El número de identificación de la empresa es el siguiente: Direcciones de investigaciones Mokslinių: Siglo XIX sociokultūrinye reiškinye, inteligentija y bajorija tapatybė, tarpetninye relaciones. VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-0862-0709 El número de identificación de cada una de las especies es el mismo que el número de identificación de cada una de las especies. Mokslinių investigaciones direcciones: dialektología, geolingvistica, sociolingvistica. DOI: doi.org/10.35321/all87-17 Danguolė Mikulėnienė LIETUVI LABOS INSTITUTO HISTORIA: LITUVI KALBOS Y KALBOTYROS INSTUCIONALIZAción Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2021, 242 p. ISBN 978-609-411-310-9 (bendras), ISBN 978-609-411-311-6 También se puede consultar en el sitio web de ISBN 978-609-411-310-9 (Parte I) Ossliniai lietuvių kalbos tyrimai tiene bastante larga y turiningą istoriją, cuya comienzos se pueden buscar aún en el siglo XIX. y atar con el afianzamiento comparamosios-historines kalbotyros en la lingüística1. En ese momento el mundo de investigaciones de la lengua lituanas sužimba tales personalidades como Augustas Schleicheris, Friedrichas Kurschatis, lietuvių kalba domisi representantes de la lingüística mundial Karlas Brugmannas, 2010 m. detalladamente discutiu el Augustas Leskienas, Adalbertas Bezzenbergeris ir kiti. Įkvėpti užsienio kolegų 1 Bene išsamiausiai lietuvių kalbos tyrimo ir aprašymo bandymus nuo pat seniausių laikų iki académico Algirdas Sabaliauskas tritomio de la historia del estudio de la lengua lituània (I, 1979; II, 1982; III, 2012). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 348 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII mattąją lengua toma estudiinėti y Lietuvos šviesuoliai Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius y otros. Parece, atención a lenguas lituanas nestinga: encontrasi científicas gramaticas (tiesa, al principio con más frecuencia no lietuvių kalba, porque escriben otros países científicos), imamasi lengua á codificar y kurti generrinį, oficialųjį, variantą... Pero todo esto ocurre por iniciativa de asignų personas, en diferentes instituciones educativas y no raras veces apriorita a los esfuerzos de un hombre (hablando de materialá proporcionusius estudiantes u otros ayudantiscos, más informantus que tirėjus-colegas) y una vida. Así hablando sobre los lituanos lengua en general, detallos complejosinos, prolongados, precisinos, adecuantes a las necesidades del estado besiformándose, pasakytina, que todo to muy stigo. XX. en la primera parte surgió akivaizdi las investigaciones lituanas de consolidación y institucionalizamiento būtinybė. Requecía fortalecer las posiciones y status de las lituanas estatales , fundamentar su turtingumbre y profilios raíces históricas, y sobre históricas fundas construir y programar el futuro raid. Tal tarea tuvo lugar cuatriego del XX a. década del final establecurtam Antano Smetonas lituanistikos instituto, cuyo steigim y primeros pasos hasta šiol más ampliam ratai de sociedad eran menca conocidos y exigía atidesnio miro. Posimilidad esa historia á pakedarse y mejor conocerla ofrece la más reciente Danguolės Mikulėnienės mokslo studija2 Historia instituto lietuvių kalbos: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalización3. Este es un extremadamente significativo y muy laído estudio, destinado a la lengua lituanas y lingüotyros institucionalizaciones comienzas. El día de nacimiento del instituto de idiomas Lituanos todobésejama con la fundación de la Academia de Ciencias de Lituania 1941 m. enero 16 d., aunque aún 1999 m. el historiador Antanas Tyla ofrecía peržiūrėti los institutos humanitarios ensteigimų ištakas4. Danguolė Mikulėnienė Lietuvos kalbos instituto istoriją, más concretamente lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizaciją, relaciona con Antano Smetonos lituanistikos instituto fundaūrimu 1938 años (jei remsimės teisės aktais) o 1939 años, cuando Institutas comenzó actividades (p. 9). Siendo justificado Antano Smetonas lituanistikos instituto, como 2 Publinio volumenties, la completitud de los hechos presentados y nuevos datos, sin ninguna duda, leistų llamarlo monografía, por lo tanto atribución al género de estudios, por una parte, puede ser considerattinas expresión de modleza autorés, o, por otra parte, nuteija al lector esperar partes de mayor volumen de investigación. 3 Atraeña la atención en el hecho de que este estudio cónsula consistentemente las investigaciones llevadas a cabo por la científica de la historia de los lingüotyros lituanos 2018 m. apareció monografía dedicada a la historia tarmėtyros Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida y paradigminiai lūžiai (I parte, Vilnius: Mokslo and encyclopedia Publishing centers). Dado que a los estudios de lenguas lituanas comienzo dió la descripción de distintos de las variantes regionales de lengua, esta monografía puede considerarse nuosekliu preparaciónmienda estudiada, y leitytojas aquí puede encontrar antesistoría de institucionalizamiento de lenguas lituanas. 4 Tyla (1999: 13). Danguolė Mikulėnienė Lietuvių kalbos instituto istorija: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija Revenzías Reviews 349 del actual Instituto Lituáneo de Lengua pirmtako, idėją, estudios de ciencia Lituanian Language Institute historia: Lituanian language and linguotyros institutionalization objek autorės pasirinkta Lietuvių kalbos skyriaus veikla. Antano Smetonos lituanistikos institute actuó tres secyria: Lituvias de lengua, Lituania historias y Tautosakos capítulos. En comparación con otros departamentos del Instituto la actividad del departamento de lengua Lituania, como afirma studios Autorė, fue exclusiva kalbininkai tenía varias tareas adicionales: organizar y realizar la gestión de la lengua estatal, y junto con ella activinar y modernizar la ciencia de lengua en Lituania (p. 10). En la primera sección de estudios de ciencia Institucinė Antano Smetonos lituanistikos instituto charakteristika investigadora reconstruyó no solo científica así organizacinę Lituvians lengua skyriaus, sino y todo Lituanistikos instituto actividades. Hasta šiol Lituaniografijoje investigada solamente ideológico y sociokulturinis contexto de kūrimosi Lituanistikos instituto y su priešistorė5, pero Lituanistikos instituto objetivos, tareas, estructura, gobierno, a lo más importante, Instituto personalas y su kaita no fue centro de atención Lituaniografiijos. Chama la atención el hecho de que la actividad del departamento de historia de Lituania del instituto Lituanística es completamente abandonada aruodas actividades historiadores, investigándose solo las personalidades individuales y su legado histórico6. Sin embargo, como muestra el más reciente estudio Danguolės Mikulėnienės, entre historiadores y kalbininkų habido una estrecha cooperación, sobre lo que puikiai relata Mykolo Biržiškos narystė Lietuvių kalbos skyriaus Taryboje (p. 31). Por consiguiente, el estudio de la ciencia historia del Instituto de la lengua lituana: la institucionalización de la lengua lituana y la lingüotira es enorme axstín para los historiadores iniciar estudios comparativos, juolab, que Danguolė Mikulėnienė con sorprendido minuosismo, basándose en fuentes archivísticas (planas de actividades del Instituto Lituanistikos, protocolos, primeras lenguas, informes), de los cuales por primera vez se introduce en la circulación científica, describió detalladamente la dirección del Instituto Lituanistikos, los consejos, el departamento de Lituanos y su personal, analizando y evaluando el potencial del Instituto Lituanistikos en universidades extranjeras (p. 3334). Este estudio detallú perfectamente complementa los anexos de estudio de ciencia Biogramas. Antano Smetonos, miembros del Consejo del Instituto Lituanístico, personal administrativo y de la lengua trabajadores (p. 178195), Dokumentales biogramas ilustraciones (p. 196207), en los cuales presentada nueva, hasta ahora desconocida material documental sobre Mykolo Biržiška, Eleną Horodniči Napūtę (Samaniūtę), Viktorą Kamantauską, Aleksandrą Lengviną, histori netiką Vincą Trumpą, comproblados hechos sobre sus funciones como director del Instituto Lituanístico. 5 Mačiulis (2002: 1938); Juzefovičius (2019: 88103). 6 Gieda (2017). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 350 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Atskirą dėmesį Danguolė Mikulėnienė destró piriesiems Lituanistikos instituto sovietinimo insignes. Knygoje historia del instituto de lengua Lituania: de la lengua lituana y la lingüotira institucionalización parodiada, cómo 1940 m. junio de los libros, skaityklų, bibliotekuų tenían que ser eliminados todos los libros y publicaciones de Antano Smetonos sobre él, como de sus funciones fue absuelto directorus Lituanistikos instituto Kazimieras Masiliimai, discutiéndose con Aldona Pupkiu por muestrinimas Juozą Balčikonį pašoliu de los grandes Lituanian diccionarios, citar Vinco Krevės-Mickevičiaus obligados a los empleados a participar en la revena anual, imágenes mostradas, cómo Lithuanian suėmė y trėmimai Lithuanistikos instituto. Mokslo studiijā Danguolė Mikulėnienė kalbinės ir kalbotyrinės veiklos viziją ir misiją nagrinėja pasiremdama pirminiais šaltiniais ministro de educación Jono Tonkūno, Lituanistikos instituto director Kazimiero Masiliūno šventinėmis kalbomis Lituanistikos instituto inauguración ocasión y Lituanian language Council se departamento de sesiones protocolo (1939 m. 18 de marzo), en el cual zafixo las obligaciones del Instituto kalbininkų Lietuvos visuomenei. Este extremadamente valioso para historiador de lengua y historiik document material se presenta en apéndices del libro (p. 208226). Interesante observar que K. Masiliūnas cuatrtuojuo (bet seguro nepaskutiniu) asdaviniu previsto Lituvias historia de la lengua y aniais raštija monumplos investigación así como sus publibá (p. 95). Esį tarea, como muestra Danguolės Mikulėnienės estudio, departamento del idioma Lituanio exitosamente llevó (p. 126). Danguolė Mikulėnienė, examinando los planes y informes del departamento de lengua Lituania, acedió a una conclusión itin significativa, digna de aparte citación: Lituanistikos instituto kalbininkai kūrė moderni litvians kalbotyrą, ideológicamente y metodológicamente turėjusią pranokti XX a. comienzos [Kieroazim] Būgos y [Jono] Jablonskio escuelas y así incluir el lingüotyrą científico de Lituania en el discurs (p. 101 en Europa). En otras palabras, puede afirmarse que desde aisladas, paulatinas y a menudo corto plazo de las investigaciones y sus planteados objetivos, pasa a sistemática, compleja y sostenible investigación de las lenguas lituanas planificación y organización. Telviendo grupos de científicos, se buscó una más detallada, delesa y varioripusiškagoa evaluación de objetos de investigación. Además, hay que no olvidar que orientotasi no solo en, llamemos, el mercado local, pero galvota y donde cos más brečiau siekta entrar a el mokslinį lingvistikos Europoje diskursą, en otras palabras, panaikinti Lietuvos kalbotyros atskirtį. Esto es evidente y por el hecho que Institute trabajó científicos, apręsi en instituciones extranjeras y no de nuogirdos conociéndos esa europinio discurso (žr. 1 anexo presentados biogramas). Aparte de los estudios de ciencia en el segundo capítulo Kalbinės ir kalbotyrinės veiklos vizija y misión: rekonstrukcinė perspektyva evaluada, en qué difiéronse las ideas del departamento de Lituvias de lengua sobre el ordenamiento de terminología desde anteriores Danguolė Mikulėnienė Lietuvių kalbos instituto istorija: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija Reviews 351 sumanymų, resaiškinta, como el gran redacción de diccionario de la lengua Lituania contribuyó al lituanistas preparando, como Lituanian Language Branch cuidó aplicomosios lingüotyros áreas por ejemplo toponimica y antroponimika Vilniuje y Vilniaus krašte. Es importante señalar que este detallado análisis permite por primera vez en Lituani historiografijā revelar y evaluar, qué papel en acciones de conducción vilnius desempeñó Antano Smetonos Instituto Lituanistikas, a concretčiau Lietuvių kalbos skyrius7. Danguolei Mikulėnienei también cuidó aspectos de la política comunicativa kalbininkų relaciones con extranjero así como locales de educación y públicas instituciones culturales. Justicia, en el estudio de ciencia menos atención dedicada interdalykiniam Antano Smetonos Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus (y sus instituciones) así como a la colaboración de miembros de la historia de Lituania skyriaus. Sin embargo tal elección Danguolės Mikulėnienės completamente comprensible Antano Smetonos Lituanistikos instituto de la sección de historia de Lituania actividad istoriografijoje no está separadamente tratada. Vale la pena mencionar también el hecho de que este estudio es sólo parte de un estudio más amplio al lado del título el lector fácilmente notará cifría 1, que permite esperar que el trabajo investigado se continuará se analizan períodos más tardíos, actualizará el desarrollo y continuidad de las individuales investigaciones, se presta atención a personas que han hecho mucho en la lengua lituana, pero bastante pocos conocidos no solo al plaom de los lectores en general, sino neretai y por kalbinismo ¿cuánto podemos decir de él hasta este nuevo estudio? Abusos documentos, presentados en apéndices, no sólo permite fundamentar las afirmaciones de la científica, sino y crea condiciones a otros investigadores autónankiamente adquirirse en esta materialá y ella utilizar a sus investigaciones, los cuales, sin duda, abordajoja estudio puede (matyt, y tiene) fomentar. Así no duda, que Danguolės Mikulėnienės estudio de ciencia Instituto de lengua Lituanos historia: institucionalización de lenguas lituanias y lingüotyros proporciona una sólida base teórica y metodológica, es un fuerte akstín no sólo historiikos de lengua, pero y historiikos, atsigręžti y comenzar a investigar sus propias áreas de ciencia institucionalizavimosi procesos así estos procesos comparar y evaluar. Además, aquí se proporciona muchos nuevos datos no sólo sobre Instituto, divino del instituto de lengua Lituania lopšiu, comienzo de actividades, primeras direcciones de investigaciones y alcance tis, sino y permite formarse impresiones sobre el general de ese momento vida Lituania, contextus, kylančius iššūkius y personalidades que los resolvieron. Como justo atención a personalidades, creadas por complejas investigaciones de lenguas lituanas, formuvos por recientes conocimientos basadas metodologías, brėžusiomas de desarrollo de lengua estatal, creusas por intersukario intelectualidad Lituana, es otro y sin importante excepcionalidad de esta estudio. 7 Mačiulis, Staliūnas (2015). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 352 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Taigi belieka palinkėti Autorei kuo geriausios sėkmės ir laukti kitų dalių, skirtų lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros institucionalizacijos raidai. LITERATŪRA Gieda Aurelijus 2017: Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883– 1940 m., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Juzefovičius Romualdas 2019: Lituanistinių mokslų institucionalizavimas 1939– 1955 m.: kultūrologinio diskurso bruožai. – Lituanistica 65, 2(116), 88–103. Mačiulis Dangiras 2002: Antano Smetonos Lituanistikos Instituto įkūrimas. – Lituanistica 2(50), 19–38. Mačiulis Dangiras, Staliūnas Darius 2015: Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.), Vilnius: LII leidykla. Mikulėnienė Danguolė 2018: Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Sabaliauskas Algirdas 1979: Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: iki 1940, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algirdas 1982: Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1940–1980, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algirdas 2012: Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1980–2010, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tyla Antanas 1999: Istorija lituanistikos kontekste. – Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos: mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti pranešimai, red. kolegija A. Kalėda, Z. Kiaupa, K. Morkūnas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 13–30. Introducida 2022 m. octubre 23 d. OLGA MASTIANICA Lietuvos istorijos institutas Tilto g. 17, LT-01101, Vilnius, Lituania mastianic[email protected]om VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]