Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)

270 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-0346-8421 Le linee di ricerca scientifiche: geolingvistica, sociolingvistica. DOI: doi.org/10.35321/all87-13 METE ZEMAIČI RASEINIŠKIJ ŠIAURINS DALIES TARMIŠMO MODIČII (XX A. 2-OJI PUS A. XXI 2-ASIS DEŠIMTMETIS) Dialectal Changes in the Northern Part of the Southern Samogitian of Raseiniai (2nd Half of the 20th Century – 2nd Decade of the 21st Century) ANOTATIA Articolo viene esaminato dei sud lowaičių raseiniškių nordsinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. I cambiamenti di intermici vengono rivelati analizzando i dati di due periodi di materiale (fragmenti di testi manoscrittivi della seconda metà del XX secolo e audio-registri del XXI secolo del secondo decennio) tra i più ben XX secolo raseiniškių patarmę turėjusių rappresentare sette punti LKA: Kúrtuvėnų (LKA 1956), Kušle (LKA 195), Pãdubysio (LKA 22), Kržių (LKA 25), Kelmai (LKA 257), Adom 29 (LKA 292) e Pãkražančio (LKA 293). Per più di sei decenni decenni, nella parte settentrionale della patarmè, le caratteristiche tarmini vartosena pakito. Tuttavia XXI a. nella 2-aj decade in raseiniškių patarmės vyresniosios ir vyriausios generacijos patarmės atstovai kalba vietiniais raseiniškių patarmės variantais (tarmine kalba), susiformususiais tradicinės patarmės požymų pagrindu. Minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumai bei vyraujančių rodiklių svyravimai provano, che tarminis heterogeniškumas studiama Kelmės zona caratteristico già XX a. 2o partėje. Tuttavia maggiori svyravimai delle ververzioni di tarmibilità nei suoni negli scritti che nei fragmenti dei testi Articoli Articles 271 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) cautamente permette teigti spartesnę patarmės kaitą XXI a., svolgstanciata per vergencijos procesų. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų žemaičių raseiniškių patarmė, Kelmės zona, tarmiškumas, kontarmiškumo indiclis. ANNOTATION The article addresses dialectal speech (dialecticism) in the northern part of the Southern Samogitian of Raseiniai in the 2nd half of the 20th century and the 2nd decade of the 21st century. Dialectal changes are revealed by analysing the dialectal data of two periods (the fragments of manuscript texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of were considered the 2nd decade of the 21st century) from seven points of Lithuanian Language Atlas, which the best representatives of the subdialect of Raseiniai in the 20th century: 225 Kurvėtunai (LLA 195), Kušleikiai (LLA 195), Padubys (LLA 227), Kražiai (LLA 25), Kelmė (LLA 25), Adomaičiai (LLA 25), and Pakantis (LLA 293). The usage of dialectal features has undergone certain changes over more than six decades. However, in the 2nd decade of the 21st century the representatives of the subdialect of Raseiniai of the older and oldest generation use the local varieties of the subdialect of Raseiniai (dialectal speech), which developed on the basis of the features of the traditional subdialect. The differences between minimum and maximum dialectal indicators and the variations in dominant indicators prove that the area of Kelmė already exhibited dialectal heterogeneity in the 2nd half of the 20th century. However, more pronounced variations in dialectal values demonstrated in audio recordings compared to textual fragments implice a careful conclusion about a more rapid change of the subdialect in the 21st century as a result of the processes of convergence. KEYWORDS: Southern Samogitian subdialect of Raseiniai, Kelmė area, dialecticism, dialectal indicator. 1. ĮVADAS Un approfondito studio dell'intera area dei zemaici raseiniškių patarmė ha rivelato nella parte settentrionale una zona Kemės caratterizienčia da attivi collegamenti comunicativi delle comunità (Dambrauskienė 2021: 65, 19 fig.)1. Nella ją patenka trylika Lietuvių kalbos atlaso (toliau LKA) dei punti: Gùdmoniškė (LKA 162), Šáukėnai 1 Comunicacinie relazioni si intendono come contatti comunitàomeni di con altre comunitàè, nulmemti frequniausių movimento direzioni in determinati oggetti, plačiau zr. Dambrauskienė 65 e lì indicata letteratura. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII (LKA 194), Kùrtuvėnai (LKA 195), Váiguva (LKA 224), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 226), Kiaunoria (LKA 227), Krãžiai (LKA 257), 25 Kemė (LKA 258), Kubliai (LKA 259), Týtuvėnai (LKA 260) Adomáičiai (LKA 292) e Pãkražantis (LKA 293). Sociokultūrinių tinklų duomenimis, žemaitiškosios bendruomenės tiesiogiai 2021: 64 o per strutturali duobes legate con gli altištaičiai (vakarų šiauliškiais ir kauniškiais) e (ar) žemaičiais varniškiais (Dambrauskienė 2021: 6375)2. Questo dimostra che i tradizionali patarmè caratteristiche fondamento besiformandosi Kemės geolektas è pereiginis (plg. : Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 259260; Dambrauskienė 2021: obiettivi (sociodemographinių), sia e da 93–97). O tarmiškumo rodiklių patikra patvirtino Kemės zonos, arba patarmės šiaurinės dalies, tarminį heterogeniškumą (Dambrauskienė 2021: 102–106). Tarmiškumas naujuosiuose tarminiuose dariniuose geolektuose (ir regiolektuose) suprastinas kaip tarminių požymių realizacijos, priklausančios tiek nuo soggettiyvių (kalbinių nuostatų) veiksnių, espressška (Mikulėnienė 2020: 45)3. Sulla base della XX a. 2oia metà determinati distintivi e caratteristiinghii segni di isofonių analisi, sciariškinta, che miscelazione zemaitiškųjų e aukštaitiškųjų tarminių peculiarità poteva essere solo patarmės paribyje con vakarų aukštai šiauliškiais, su Gùdmoniškę (LKA 162) e Kùrtuvėnus (LKA 195), (plg. : LKA II: 4445, sott. 27; LKA II: 5354, sott. 35; LKA II: 7779, sott. 64; LKA II: 7779, sott. 66; LKA II: 8486, sott. 69; LKA II: 8788, sott. 71; LKA II: 9397, zemėl. 80; Dambrauskienė 2021: 40), cfr. 1 fig. Dalla fig. 1 si vede che kamieno kirčiuotų ė (27) e o (35) isofonės išsidėsčiusios patarmės pačiame settentrionaliame perraštia (plg. LKA II: žemėl. 27, 35). Dall'angolo settentrionale a sud patarmè ritine riba, separančia žemaičius e aukštaičius, va kamieno kirčiuotų ie (64) e uo (66) izofonės, a vakarine, separančia žemaičius raseiniškius e varniškius, kamieno tvirtagalių am, an (69) e em, en (71) izofonės (plg. LKA II: map. 64, 66, 69, 71). Solo senųjų junginių *tj, *dj (80) izofonė, besitęsianti dal nordinio pernaccio verso sud, divija patarmės plotto (plg. LKA II: žemėl. 80). Quindi isofonių pluoštas coincide con riba, distinguančia raseiniškius dagli vakarų aukštaičių šiauliškių. Hentigi, interminių caratteristiche misimo non poteva essere dal paribio in località remote. 2 Tuttavia Circa il concetto delle reti sociokulturali più ampiamente cfr. Dambrauskienė 2021: 6364 e lì indicata letteratura. Struktūrine duobe si chiama la situazione in cui tra due punti LKA è intersperpesso uno o più fonti di diffusione secondarie di una lingua, in grado fare influenza ai cambiamenti della lingua locale; più a lungo su strutturini duobi concpratà c. Burt 1992: 8311; 2000: 345423; 2004: 349399; dar plg. Gečienė 2009: 133; Dambrauskienė 2021: 63, isnaša 90. 3 Pofrezzina, che il concetto di tarmiškumo nei nuoviosi tarminiuose dariniuose talpina sia tarminę, sia e tarmiškąją lingua. Circa tarminese e tarmiškosios linguaggio sampratą см. questo articolo capitolo 3. Articoli Articles 273 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) qualche anno fa zemaitiškųjų e aukštaitiškųjų caratteristiche persidengamento confermato Kemės (LKA 258) punto XX a. 2a parte tarminessa materiale (Mikulėnienė, Čepaitienė, Bakšienė e kt. 2019: 1527016,). 1 PAV. Skiriamųjų e caratteristiingųjų tarminių peculiarità isofonės pietų žemaičių raseiniškių patarmės plote (sudarė L. Geržotaitė). Izofones segni numeri, corrispondenti LKA II mappelapiu numeri. LKA puntus marcanti cifre corrispondono indicati LKA punti numeri (LKA I: 2130; LKA II: 917; LKA III: 919) Išaiškinti tarminių ypatybių vartosenos neatitikimai XX a. 2-ojoje pusėje bei si afferminato tutta Kemės zona pereigiškumas XXI a. 2-aj decadeio permette spettare, che caratteristiche già XX a. non erano consistentemente mantenute e in altre meglio raseiniškių patarmę turėjusiose rappresentare LKA punti. Pertanto DIANA DAMBRAUSKIENĖ 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII è importante valutare tarminių peculiarità realizavimento in quegli punti LKA, nei quali XX a. 2-ojoje parte i segni dovevano essere mantenuti meglio. Lo scopo di questo articolo stabilire sud dei lowaici raseiniškių nord della parte tarmiškumo cambiamenti dalla XX a. 2° parte fino XXI a. 2-oio decenmecio. A scopi raggiungere escilikiti questi compiti: 1) isnagrinare la realizzazione di tarminii peculiarità fragmenti di testi manuscriptini della XX a. 2a metà e XXI a. 2o decenlio di lingua schnekamosios su registri, stabilire tarmiškumą; 2) calcolare gli indicatori tarmiškumo e stabilire il livello tarmiškumo; 3) eseguire generendrinte tarmialità invertzioni verifica e valutare tarmialità cambiamenti. intermiškumo della zona. Tyrimo objektas – XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio Kemės Materiale di ricerca e sua metodica di selezione. a. 225 nella 2o parte non in tutti i punti LKA della zona Kemės le caratteristiche tarminè sono state mantenute consistentemente4, e meglio raseiniškių patarmę rappresentava sette punti LKA: Kùrtuvėnai (LKA 195), Kušlekiai (LKA 227), Padubysỹs (LKA 257), Krãčiai (LKA 25), Kemė (LKA 258), Adomčiai (LKA XX 292) e Pãkražiai (LKA 293) (plg. Zinkevičius 1966: 1314, 101102, 448, 452, 453, 106108; LKA II: 73, 7778, 80, 8485, 8788, žemėl. 3, 7, 19, 20, 27, 32, 35, 40, 41, 43, 64, 473, 477–479, 487–489, 491–493, 503, 505, 512, 513, 515–516, 518; 1994: 66, 68, 69, 71, 105; LKT 1970: 2223; inoltre cfr. tarminius testi LKT 1970: 100103, 106108, 111112, 115117, 118128; LKTCH 2004: 206208; 211212; Salys 1992: 36; plg. Dambrauskienė 2021: 4041, 43). pertanto nell'articolo giuntiamo due periodi (XX a. 2-seta fino XXI a. 2-o decenlicio) dati di materia tarminesa da queste sette ni Kemės zona LKA punti. I dati del primo periodo materiali raccolti da Lituanian Language Institute Geolingvistikos centro Tarmių archyve conservati manuscriptini sąsiuvinių tekstų, raccolti e zarašytų circa 19571961 m., fragmentų (žr. 1 priedą). Manuscriptativi testi si basa per ciò che XX a. 2-seta delle tarmine audio registrazioni da studiati LKA punti Lituvians lingua instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve non. I dati del secondo periodo materiale dell'autore di questo articolo 2016 2019 m. raccolti e registrati in dictofoną presentatori orali fatti (žr. allegato 2). Fragmenti di testi tarminici manoscritti provenienti Kùrtuvėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), Krãžių (LKA 257), Kemės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) e 4 Terminių ypatybių vartosenos nenuoseklumai stabilire Gùdmoniškėje (LKA 162), Šáukėnuose (LKA 194), Váiguvoje (LKA 224), Kiaunoriuosè (LKA 227), Kubliuose (LKA 259) e Týtuvėnuose (LKA 260), (plačiau žr. Dambrauskienė 2021: 3031, 4043 e là indicata letteratura). Pertanto le intermiškumas di questi punti LKA nell'articolo non analizzati. Straipsniai / Articles 275 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Pãkražančio (LKA 293) è rišlūs, da Pãdubysio (LKA 226) nerišlūs5. Le registrazioni sonore da dittofono ricerca selezionate così che il materiale fosse quanto autentiškesnė, i. i. non pokalbio inizi, e quanto tardi, quando pateikėjai parla abitua, nebetaisendo i propri linguaggi. Nagrinėjamų registrazioni audio durata 3 ore 29 min. 3 sec., pateikėjų amžius da 43 a 85 anni, cfr. 2 allegato. Esempi ilustranti i segni terminici da fragmenti di testi della XX a. 2a metà vengono forniti manuscript di susiuvini, e da a. 2o decennio di audio registrazioni autore dell'articolo sutranscribuiti internazionale fonetine Poiché i processi di raccolta di entrambi i abėcėle (TFA)6. Atsižvelgiant į tai, kad tarminiai tekstai, kaip įprasta tradicinėje dialektologijoje, buvo rinkti remiantis NORM kriterijumi7, tikintis kuo objektyvesnio duomenų palyginimo, tarmiškumas nustatomas nagrinėjant vyresniosios ir vyriausiosios kartos garso įrašus8. periodi separano più di XXI 50 anni, l'analisi della materia di tarmi separò non solo i cambiamenti delle caratteristiche dei tarmi dal XX a. 2a metà fino al XXI a 2o decennio, ma anche il livello di Keynes nella zona. Metodologia. Tarmiškumo sia fragmenti di testi, sia ingressi viene stabilito fissando tutti il possibile realizzare e realizzare (užescritito e pronunciatas) distintiamusie, caratteristingusie e blankiąsie caratteristiche. Skiriamosios peculiarità: 1) bendrinese lingua dvibalsia uo, ie atliepiami [iː], [uː] oppure diftongoidais [iːi ], [uːŭ]; 2) dopparsiai an, am, en, em mantenikomi sani (Zinkevičius 1966: 1314, 101102, 503, 505, 512, 513; 1994: 106, 108; LKA II: 7778, 8485, 8788, 64, 66, 68, 69, 71 mappe; LKTCH 2004: 206 e kt. ). Būdingosios peculiarità: 1) kamieno e kirčiuote galūnės ilgieji įtemptieji ė, o atliepiami [ɪɛ], [ɔ] (Zinkevičius 1966: 473, 479; 1994: 107; Salys 1992: 36; LKA II: 27, 35; LKTCH 2004: 207), 2) nenuosie mantenute le vecchie jungeklikiniai *tj, *dj (Zinkevičius 1966: 518; 1994: 107; LKA II: 80 mapapis); tose galūnėse nonariami LKTCH 2004: 208). Blankiosios ir kitos, arba savitosios, ypatybės: 1) trumpieji balsiai nekirčiuo- (rimane solo tra s, š, z, ž e l, r, m, n), lungieji trumpėja 5 Rišlaus užrašyto teksto iš Pãdubysio (LKA 226) LKA punkto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo fonde nerasta. 6 Sull'applicazione TFA alle lingue linguistiche caratteristiche di Lituania iscrivere più ampiamente cfr. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 105–135; Bakšienė, Čepaitienė 2017a: 203–229. 7 Angl. non-mobile older rural man, lie. sėslus vyresnis kaimo vyras (plg. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 3233 e lì citata letteratura). 8 Vienieri Generation da 36 a 60 anni, più anziani da 61 anni. Per l'attribuzione dei pateikėjų generazioni cf. Dambrauskienė 2021: 10. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Zinkevičius 1966: 448, 452, 453, 1994: 107; LTC 1970: 23; LKA II: 3 e 7 mappaggi; LTCKH 2004: 207), 2) nekirčiuotoje galūnėje o, ami [ɑ], [ɪ], [ɛ] (Zinkevičius 1966: 478, 487, 489, 2004; LKA II: 323) 3) trumpinami nekirtimuoti y, 108 10) kamine e chiudaroje galūnai (Kinkevičius 1966: 511, 1052, 49; LKA II: 1061, 1061, 115; LKA II: 1061, 118; see also the text LKT1, 1970: 103, 103, 108, 112, 1151, 117, 117, 117, 117, 117, 117, 117, 117, and 12), 2004 i.e.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i.e., i. i.e., i. i. i. i. i. i., i. i. i. i., i. i. i., i.e., i. i. i. i. i. i., i. i. i. i. i., i. i. i. i. i. i., i. i. i. i. i. i., i. i. i. i. i., i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i I dati terminali vengono presentati in matrice, compostaggio sulla base dei dati terminali di entrambi i periodi. Metodai. Articoli nell applicati quantitativi inverzioni, statistical, adetinamosios analisi e descritomasis metodi. Per determinare gli indicatori di tarmibilità si applica la metodologia della scala kaitos dei vari vari vari di tarminio sviluppata da Danguolės Mikulėnienė, preparata su base degli įverčių kiekybinių kalbos Fumio Inoue (Inoue 2012: 121122; Mikulėnienė 2020: 6; Dambrauskienė 2021: 89–106). Metodo statistico parankus per calcolare il tarmiškumą nonché tarmiškumo indiciklių vidurkius10. Gretinamiche analisi e descritomassi metodi applicati eseguendo obiettivamente calcolati indicikgli tarmialità analisi, gretinando tarminių peculiarità attributi dei vartosenà, tarmialità indiciklių dati e descrivendo i risultati ottenuti. mai,per la Straipsniu tęsiami pietų žemaičių raseiniškių patarmės variantiškumo tyriprima volta esaminati raseiniškių tarmiškumo įverčiai skirtingų laikotarpių tarminėje medžiagoje. 9 Questo segno LKA tomeose (LKA II, LKA III) neišskirtas, però indicato LKTCH (2004), (žr. Dambrauskienė 2021: 39). 10 Vidurkių apskaičiavimo metodiką žr. šio straipsnio 16 išnašoje. Straipsniai / Articles 277 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) 2.TERMINO IMPOSTAZIONI DI REALIZZAZIONI MATRICA Secondo analisi della materia Tarminesa, in sei decenni in parte settentrionale della patarmesa tarmini caratteristi dei vartosena pakito. Fissato che sia XX a. 2-ojoje parte, sia XXI a. 2-aj decade in la realizzazione dei segni tarmini differisce non solo quasi in tutti i punti LKA, ma e ogni pateikitore li usava differentemente spesso, cf. tabelę. Si è iscritto che il distintivo signo divibalsių ie, uo atliepima unvoloi [iː], [uː] oppure diftongoidais [iːi ], [uːŭ] nei frammenti di testi della seconda metà del XX secolo viene usato nesistemiamente, ad esempio: [lpi] ~ lepė, [vna] ~ veną, ma [nika] ~ niko, [nc] ~ tipad (L 195), [kũkas] ~ kaēka Padegi (Padegi), [kũmi] autemi, [kũka], [kũka], [kũka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [kūka], [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [] [k] [k] [] [] [k] [] [] [] [] [] [] [] [k] [] [] [] [] [] [] a. XXI 2-oio decennio nei registri sonori questo segnois raro. Ogni frequenza ie, uo atliepima monbalsie [iɑː], [uɑː] o diftongoidais [iːi ], [uːŭ] zaffissato solo dei pateikėjų da Kušlekių (LKA 225) e Krãžių (LKA 257) šnekamojoje kalboje ([ʋ1ˈjuːdɑ] ~ važiúodavo (LKA_3_1), [ˈmjiɛjɛ] ~ varšè (LKA 257_31),] pateikėjai 225 sono altri corrispondenti comuni della lingua varrinesa. Požymis non registrato (o registrato solo una volta) Pãdubysio (LKA 226), Adomáičių (LKA 292) e Pãkražančio (LKA 293) nei punti (in alcuni dei quali registrata non po uno presentatoją), e questo indica il suo menkstančią vartoseną. Kamieno e crociute galūnè lunghi intentoji ė, a atliepazione [ɪɛ], [ɔ] nei fragmenti dei testi molto frequenti ([tuoksvakšas] ~ tóks vagšas, [žmuõgus] ~ žmogùs (LKA 195), [pradejau] ~ pradjau (LKA 225), [ kalejima] ~ į kaljimą (LKA 293). Le registrazioni garso il segno viene usato nenuoseclamente: se uno dei (LKA 226), [pridejuom žuoliẽs] ~ pridjom žols (LKA 257), [ejú.o] ~ žvejóti (LKA258), [múotinas] ~ mótinos (LKA 292), [valduõvs] ~ valdõvas, [idiẽs] ~ įds graziei nel linguaggio è molto frequente, questo Pãkražančio (LKA 293) abitante LKA 293_3 nel linguaggio non fissuoto (ˈkoːlukji] ~ kolkyje, [bjɪˈbjl2ːtjɑkɛ] ~ bibliotekà]. Sopravvissuto brevi vosi di i, u (ir dvigarsių il, ir, ul, ur bei dvibalsio ui pirmųjų dėmenų) diffusione bei kirčio atitrazione, però entrambi i segni e fragmenti di testi, e audio invarišu sono usati nenuosekliai. 11 I Pavyzzzy sono presentati così come iscrivere originali, quindi né questo, né altri casi di circonchiazione non corretti. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII LENTEL. Tarmialità matrica12 LKA punto Test ir garso įrašas Skiriamosios caratteristBūdingosios Būdingosios caratteristiche Blankiosios y, ū Tvirtagal. an, am, en, em (on, om (un, um)) *tj,* dj Ilg. įtempt. ė, o kamiene e kirč. galūn. : ie, uo kirč. Tvirtapradž. am, an, em, en ą, ę, į, ų nekirč. galūn. : a, e, i, u (an, en) i, u (an, en) ė, o nekirč. kamiene ir galūn. : nekirč. kamiene ir y, ū u galūn. : i, u i, u (il, ir, ul, ur, distribuzione ei: a, e Galūnių abbreviazione tra s, š, z, ž e l, r, m, n) Ritiro di Kirčio ritiro Kontrad. perir priel. per par-, par par-, par Priel. pas con kilm. Fragmento Kùrtuvėnai (LKA 195) LKA 195 (+) +(-) ++++0 (+) ++++0 LKA 195_2 (-) +(-) +/- +++(+) (+) 0 +/- (+) 0 +/- LKA 195_3 (-) +0 (+) +++++/- (-) +(+) ++/- Kušlekiai (LKA 225) LKA 225 (+) +(-) +++++/- +(+)++/- +0 LKA 225_3_1 (+) +0++++(+) (+) 0 ++ 0/- 0 LKA 225_3_2 (-) +0+++++(+) 0 (+) +/- 0 0 12 Significati dei segni: + molto spesso (o universalmente) usato indice; (+) segno si usa per pramaiši con corrispondmeniu di lingua comunrinesa; +/- più volte registrato un segno; (-) una volta (o molto raramente) pavimentato indizio; 0 nessuna volta non valutato segno. I frammenti di testo in tabella e gli esempi ulteriormente nel testo sono illustrati indicando LKA punto numberį (p.e., un frammento di testo da Kùrtuvėnai (LKA 195) contrassegna LKA 195), le registrazioni audio indicando LKA punto numberį, pateikėjo amžių (2 significa la registrazione audio della generazione più anziana, 3 delle carte più anziane) e pateikėjo numerį del punto, se di loro (pateik) ci sono più di 225 (p.e., registrazioni dei presentatori della generazione più anziana 225 Kušlje (LKA 225) Limi_3_1 e 225_3_2). LKA punto Test Fragmento ir garso įrašas Skiriamosios iche caratteristiche caratteristiche Blankiosios caratteristiche ie, uo: y, ū ie, uo: Tvirtagal. an, am, en, em (on, om (un, um)) *tj,* dj Ilg. įtempt. ė, o kamiene i galūn. : ie, uo Tvirtapradž. am, an, em, en ą, ę, į, ų nekirč. galūn. : a, e, nekirč. kamiene ir ė, o a, i, e galūn. : a, i, e y, ū nekirč. kamiene ir galūn. : i, ui) i, u (il, ir, ul, ur, ui) distribuzione ai, ei: a, e ai, (išsk. Galūnių abbreviazione (išsk. tra s, š, z, ž e l, r, m, n) di Kirčio Prieš:d. perir priel. per: l. Priel. pas con kilm. l. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226 (+) +(-) +++++0+++++ LKA 226_2 0 +0+++++0 0 +(-) 0 0 LKA 226_3_1 0 +0+++++(-) 0 ++ 0 0 LKA 226_3_2 (-) +0++++++/- 0 ++ 0-00 Krãžiai (LKA 257) LKA 257 (+) +(-) + + (+) +(+) (+-) (+) ++/- ++/- LKA 257_3_1 (+) +0++++++0+(+) 0 0 LKA 257_3_2 +/- +0++++(+) (+) 0 ++/- 0 0 Kemė (LKA 258) LKA 258 (+) +0++++(+) 0 (+) +(+) ++/- LKA 258_2 (-) +0 +/- +++(+) (+) 0 +(+) (-) 0 LKA 258_3 +/- +0++++++0 (+) +0 0 LKA Adomáičiai (LKA 292) LKA 292 (+) +0++++0) +(+) + +0 (-) LKA 292_2 0 +0 (+) ++++/- (-) 0 (+) +/- 0 0 Pãkražantis (LKA 293) LKA 293 (+) +(-) ++++(+) 0 0 ++ +(-)/- 293_2 0 +0 (+) +(+) ++ +/- 0 + (-) 0 0 LKA 293_3 0 +0 0 ++/- +/- +/- 0 0 ++ 0 (-) Articoli Articles 285 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Come visto in questo diagramma, dal più piccolo invertivo (apie 0,57) fino al più grande (apie 0,96) è piuttosto nonzes svyravim. Tuttavia la principale valutazione (apie 0,79) permette fare assunzione, che le località studiate residenti di generazione anziani e più anziani parlano tarmine lingua. Quindi entrambi i periodi sommendriti index di tarmibilità diagrammi mostrarono che più di per cinque decenni decmei tradizionale raseiniškių patarmė Kemės zona non subì particolarmente forti processi di convergenzia in questa parte patarmės sia XX a. 2a parte dei testi fragmentati, sia e XXI a. 2o decennio di iscrizioni della lingua šnekamosios si usa lingua tarminė. Tuttavia maggiori tarmiškumo įverčių svyravimai negli scritšuone che fragmenti permette teigti XXI a. vykstančius spartesnius cambiamenti. Anche è importante notare che tarmialità auverzioni svyravimai e esryškėjusi ribinė situazione conferma dei sud zemaičių raseiniškių nördinės dalies, o Kemės zonos, LKA punti pereigiškumu dalla XX a. 2° parte. 4. IŠVADOS I risultati dell'esecuzione dello studio indicano che tarmiškumas, come tarminių požymių realizacijos izraška, nordina sudų žemaičių raseiniškių parte era caratteristica già XX a. 2-ojoje parte. Dal XX a. 2° metà fino al XXI a. 2o decennio cambiito quasi tutti i segni degli interminii vartosena. Da distintivi caratteristici non cambiatè solo tvirtagalių dopparsių an, am, en, em uso; uo, ie atliepimo vienbalsiais [iː], [uː] oppure diftongoidais [iːi ], [uːŭ] sumenko. Bingūdųjų segni di cambiamenti: lungųjų įtemptųjų ė, a rliepimo biliballiais [ɪɛ], [ɔ] è diminuito minimamente e rimase abbastanza frequente; i vecchi combinini *tj, *dj, quasi sempre atliepiati afrikatomi. Blankiųjų segni di cambiamenti: leggermente diminuì nekirčiuoto kamieno e galūnės ė, o atliepimo [ɑ], [ɪ], [ɛ], galūnių abbrevino, eccetto tra s, š, z, ž e l, r, m, n e kirčio attrazione dei casi; quasi neliko dvibalsių ai, ei vienbalsinimo, priešdėlio perir prielinksnio per tarimo [pr] e prielinksnio pas su vardažodžio kilmininku konstrukcijos; più frequentemente affettati nekirčiuotų y, ū kamiene e chiudaroie galūnėje abbrevina bei i, u (ir dvigarsių il, ir, ul, ur bei dvibalsio ui primių dėmenų) platinimas. Sia le mediane delle tarmibilità stimate, sia sommendrinti indici tarmibilità diagramma hanno confermato che dalla XX a. 2a parte fino alla XXI a. 2o decennio di Kemės zona vengono utilizzate locali raseiniškių patarmės varianti (tarminė kalba). DIANA DAMBRAUSKIENĖ 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Nustatyti minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumai bei vyraujanti indiclių svyravimai provano che a quest'area tarminis heterogeniškumas caratteristico già dalla XX a. 2-sia parte. Tuttavia maggiori tarmiškumo įverčių svyravimai in voci negli iscrizioni che testi in fragmenti permette affermare per convergenzia processi XXI a. svolgstanzia spartesnę patarmės kaitą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regionalinių dialektų formavimosi peculiarumai in Lituania. XXI a. iniziali Lituanei tarmės: geolingvistinis e sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, e IPA. Linguistica Vilnius: Briedis, 257–262. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017: Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės. – Baltistica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017a: Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija Lettica 25, 203229. Ronald S. Burt 1992: Structural Holes: The Social Structure of Competition, Cambridge: Harvard University Press. Ronald S. Burt 2000: The Network Structure of Social Capital. Research in Organizational Behavior 22, ed. by B. M. Staw, R. I. Sutton, 345423. Ronald S. Burt 2004: Structural Holes and Good Ideas. American Journal of Sociology 110(2), 349399. Dambrauskienė Diana 2021: Periigiškumas kalbinis Dambaičių Pietų raseiniškių: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Dambrauskienė Diana 2021a: Tarmiškumo indiciklių ir objektiviųjų ekstralingvistinių veiksnių koreliacija pietų žemaičių raseiniškių uždarų sociokultūrinių tinklų vietovėse. Profili della Lituvian dialectology: XXI secolo iniziali regionini varianti, loro relazioni e prospettive, sud. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Accedo internet: httplki.lt/wp-content/uploads/2022/01/Lietuviu-dialektologijosprofiliai-1.pdf. Gečienė Ingrida 2009: Socialinių tinklų analizė migracijos studijose. – Sociologija. Mintis ir veiksmas 2(25), 130–143. Inoue Fumio 2012: Improvements in the sociolinguistic status of dialects as observed through linguistic landscapes – utilization of google maps and google insights. – Dialectologia 8, 85–132. Articoli Articles 287 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Lapinskas Remigijus 2010: Pat più breve corso di statistica applicatòria con R, Vilnius: Vilniaus universitetas. Accedo internet: httpweb.vu.lt/mif/201a.reklaite://files/2013/02/0.01-Pats-trumpiausias-su-R.pdf. LKA II LKA I – 1977: Lietuvių kalbos atlasas I. Leksika, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas. 1982: Atlas del Lituano lingua II. Fonetica, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Scuola. LKA III 1991: Atlas della Lituania III. Morfologija, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Scuola. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės (chrestomatija), sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis. LKTCH 2004: Lietuvos kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKZ: Elektroninis lietuvių kalbos žodynas. Priega internet: http://www.lkz. lt?zodis=kristi&id=17217250000. Mikulėnienė Danguolė 2018: Multimodalusis tarmėtyros modelis: possibilità dello studio delle locali polkų kalbos varianti Lithuania. Accesso internet: httpwww.lenkutarmes.flf.vu.lt/files://mikuleniene_%20tarmetyros_modelis.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: dal tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus philologicus 35(40). Accedo online: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė 2020: Tarmiškuma come misurata grandezza. Lietuvių kalba 15. Priega internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietu/viu-kalba://article/view/22434/21/701. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialektometrinis klasifikacijos tradicinių lietuvių tarmių pjūvis: žvalgomasis tyrimas, D. Mikulė sudė, A. Čepaitienė, Vilnius: L'istituto della Lituania. Nerbonne John, Kleiweg Peter 2007: Toward a Dialectological Yardstick. – Journal of Quantitative Linguistics 14(23), 148166. Salys Antanas 1992: Raštai. delle lingue Lituane IV, Roma: Lituanian Katalikų Mokslo Akademija. Szmrecsanyi Benedikt 2011: Corpus-based dialectometry: a methodological sketch. Corpora 6(1), 4576. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lituvians kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Dialectal Changes in the Northern Part of the Southern Samogitian of Raseiniai (2nd Half of the 20th Century – 2nd Decade of the 21st Century) SUMARY A thorough study addressing the area of the Southern Samogitian subdialect of Raseiniai revealed that the area of Kelmė situated in the northern part of the subdialect demonstrates active intercommunity communication links. Thirteen points from Lithuanian Language Atlas (hereinafter the LLA) fall to this area: Gudmoniškė (LLA 162), Šaukėnai (LLA 194), Kurtuvėnai (LLA 225), Vaiguva (LLA 222), Kušleikiai (LLA 224), Padubysysysys (LLA 226), Kiaunoriai (LLA 227), Kražmai (LLA 257), Kelmė (LLA 25), Kubiliai (LLA 25), Adtuvėnai (LLA 299) and Pakrašantis (LLA 295). The links of Samogitian communities (direct or through structural holes) and Aukštaitians (speakers of the subdialect of Western Šiauliai and the subdialect of Kaunas) and/or the speakers of the Samogitian subdialect of Varniai prove that the geolect of Kelmė developing on the basis of the traditional features of the subdialect is transitional. Meanwhile, the investigation of dialectal indicators confirms the dialectal heterogeneity of Kelmė area. Based on the analysis of the isophones of distinctive and characteristic features established in the 2nd half of the 20th century, the blending of Samogitian and Aukštaitian dialectal features is only possible in the area where the subdialect borders the Western Aukštaitian of Šiauliai. However, several years ago, the overlapping of dialectal features was found in the dialectal data collected in the 2nd half of the 20th century in the point of Kelmė (LLA 258), which is situated at a greater distance from the border. We can guess that the dialectal features were also not consistently maintained in other LLA points, which best represent the subdialect of Raseiniai, in the 20th century already. The article compares the realization of dialectal features in the dialectal texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of the 2nd decade of the 21st century from seven LLA points falling to the area of Kelmė (Kurtuvėnai (LLA 225), Kušleikiai (LLA 225), Padubysysys (LLA 226), Kražiai (LLA 25 1952), Kelmė (LLA 25 252), Adomaičiai (LLA 292) Pakražantis (LKA 293). Articoli Articles 289 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) La matrice dialettale basata su the dialectal data of the two periods dimostra che la realizzazione of dialectal features in the 2nd half of the 20th century and in the 2nd decade of the 21st century does not only differ in almost all the LLA points but anche every informant used them with a different frequency. Dialectal indicators were calculated on the basis of the dialectal speech (dialecticism) change scale. In order to evaluate dialecticism objectively, the mean values of the dialectal indicators of textual fragments and audio recordings and their differences were calculated. preserved local varieties of the subdialect of Raseiniai, which The above data showed the general tendences in the use of dialectal features, i.e., the formed on the basis of the traditional subdialect. To reveal dialectal level and language change, the limits of minimum and maximum a diagram, it was dialecticism were established. After the generalized dialectal indices were illustrated by proven that the traditional subdialect of Raseiniai has not undergone particularly strong processes of convergence in the area of Kelmė over the past six decades: dialectal speech is used in both the fragments of the texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of dialectal speech of the 2nd decade of the 21st century. Le differenze tra minimum and maximum dialectal indicators and the variations in the dominant indicators identified in the research lead to a conclusion that the area of Kelmė has demonstrated dialectal heterogeneity since the 2nd half of the 20th century. However, more pronounced variations in the dialectal values of audio recordings compared to textual fragments show more rapid dialectal changes driven by the processes of convergence in the 21st century. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 1 PRIEDAS Tarminių tekstų fragmentų registras LKA Sąsiuvinio Tarmės užrašytojas punto reg. nr. (-ai) Tarmės pateikėjai Data di iscrizione del materiale Kùrtuvėn- (LKA 195) 195 ai 629 (1) studente (1)VVU IV Albertas J. Rosinas corso M. M., circa 60 m. K., circa 70 an. D., g. 1883 m. 1960 m. / Kukiai 543 (LKA 225) 225 (1) (5) liter. fak. LietšleVVIII corso V. S., studentès UrbonavičiūElena Janina PI k. ir N., nato 1888 m. Žana R. B., 60 m. tė, S. V., 54 m. Tamošaitytė, B. V., 53 an. Keliotytė S. V., g. 1942 m. 96 m. Nenurodyta / Padubysỹs (LKA 226) 696 226 (1) L. (1)NenurodP. M. P. J. M. P. I. M. yta J. M. Nenurodyta / Krãžiai (LKA 257) 558 (2)G. / 257 (2) D. NarauskJonikaitė G. aitė L., 69 S., 78 m. Čičelytė G., 63 m. E. B., g. 1942 m. K., 97 m. K. duktė, 56 m. a. Nenurodyta Kemė 406 (3)Šiaulių maggio 5 d. lingua e pedagoginio A. L., 56 letteratura m. 1957 m. (LKA 258) fakulteto III corso Lukošiūtė 258 (3) instituto studentė Ona / lietuvių O. L., 55 m. Adomáičiai 672 (LKA 292) (1)Strodomsk292 a (1) K. ytė M. Š., g. J. R. S., g. 1894 m. 1900 m. Nenurodyta / Pãkražantis 721 V. Kapsuko (1)Vilniaus valst. vardo J. G., g. J. L., g. circa 1903 1898 m. k. K. N., g. 1895 m. Juozas S. V., g. Levickas A. m. 19601961 m. universitario III lituanista 1888 m. P., g. 1928 m. (LKA 293) 293 b (1) Straipsniai / Articles 291 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) 2 PRIEDAS Registro suono recordų LKA punto Pateikėjas Givenamoji luogo Įrašo durata Kùrtuvėnai LKA 195_2 (47 m.) Kùrtuvėnų mstl. 30 min. 47 sec. (LKA 195) LKA 195_3 (79 m.) Kùrtuvėnų mstl. 225 Kušlekiai LKA 225_3_1 (62 (LKA 225) Kušlekių k. 13 min. 14 sec. m.) LKA 225_3_2 (75 m.) Šaltẽnių k. (1 km nuo Kušlekių k.) 16 min. 36 sek. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226_2 (56 m.) Kaniūkų k. (anksčiau buvo Pãdubysio k.) 23 min. 49 sek. LKA 226_3_1 (78 era m.) Pãdubysio k.) Kaniūkų k. (anksčiau LKA 226_3_2 (80 m.) Kaniūkų k. Pãdubysio k.) (anksčiau era 12 min. 55 sec. Krãžiai LKA (LKA 257) 257_3_1 (61 m. Krãžių mstl. 9 min. 27 sec. LKA 257_3_2 (70 m.) Piliakalnio k. (1 Krãžių) km dal 13 min. 51 sec. Kemė LKA 258_2 (60 m.) (LKA 258) Kemės m. 12 min. 26 sec. LKA 258_3 (85 m.) Kemės m. 8 min. 40 sec. Adomáičiai LKA 292_2 (43 m.) Lãplėgių k. (1 (LKA 292) km dal 13 min. 54 sec. Adomáičių Pãkražantis LKA 293_2 (51 m.) (LKA 293) Pãkražančio k. 38 min. 58 sec. LKA 293_2 (72 m.) Pãkražančio k. 4 min. 26 sec. Iš viso įrašų: 3 val. 29 min. 3 sek. Įteikta m. 2022 giugno 30 d. DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]