Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)

270 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-0346-8421 Las direcciones de investigaciones Científicas: geolingvistica, sociolingvistica. DOI: doi.org/10.35321/all87-13 SUET ZEMAIČI RASEINIŠKIH NIAURINS DALIES TARMIŠMO CIMIČIAI (XX A. 2-OJI PUS A. XXI 2-ASIS DEŠIMTMETIS) También Dialectal Changes in the Northern Part of the Southern Samogitian of Raseiniai (2nd Half of the 20th Century – 2nd Decade of the 21st Century) ANOTACIÓN el Artículosnij se examina suros tierrasaichos raseiniškių nores de la parte XX a. 2-os de la y XXI a. 2-o decenmicio tarmiškumas. Los cambios de intermitencia se revelan analizando datos de dos períodos de material (fragmentos de textos manuscritos de la segunda mitad del siglo XX y grabaciones de sonido de la segunda década del siglo XXI) de los siete puntos de LKA que mejor representan la raceiniškių patarmę turėjusių: Kùrtuvėnų (LKA 1956), Kušle (LKA 1953), Pãdubysio (LKA 22), Kržių (LKA 25), Kelmai (LKA 257), Adommičių (LKA 292) y Pãkražančio (LKA 293). Durante más que seis décadas diez años patarmés en la parte noreste de tarmínicos peculiaridades vartosena pakito. Sin embargo XXI a. en la 2-ajamés de la década raseiniškių patarmės vyresniosios ir vyriausios generaciones patarmės representantes habla locales raseiniškių patarmės variantes (tarmine kalba), susiformususios tradicinės patarmės požymių pagrindu. Minimalios y maximales tarmiabilidad indicadores diferumai así como vyraujantes indiciklių svyravimai demuestran que tarminis heterogeniškumas estudiama Kelmės zona característico ya XX a. en la 2o partėje. Sin embargo mayores tarmiškumo įverčių svyravimai en Artículos Articles 271 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) grabaciones de sonido que textos fragmentos cautelosamente permite afirmar spartesnę vergencijos procesų. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų žemaičių raseiniškių patarmė, Kelmės zona, tarmiškumas, patarmės kaitą XXI a., vykstančia dėl kontarmiškumo rodiklis. ANNOTATION The article addresses dialectal speech (dialecticism) in the northern part of the Southern Samogitian of Raseiniai in the 2nd half of the 20th century and the 2nd decade of the 21st century. Dialectal changes are revealed by analysing the dialectal data of two periods (the fragments of manuscript texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of were considered the 2nd decade of the 21st century) from seven points of Lithuanian Language Atlas, which the best representatives of the subdialect of Raseiniai in the 20th century: 225 Kurvėtunai (LLA 195), Kušleikiai (LLA 195), Padubys (LLA 227), Kražiai (LLA 25), Kelmė (LLA 25), Adomaičiai (LLA 25), and Pakantis (LLA 293). The usage of dialectal features has undergone certain changes over more than six decades. However, in the 2nd decade of the 21st century the representatives of the subdialect of Raseiniai of the older and oldest generation use the local varieties of the subdialect of Raseiniai (dialectal speech), which developed on the basis of the features of the traditional subdialect. The differences between minimum and maximum dialectal indicators and the variations in dominant indicators prove that the area of Kelmė already exhibited dialectal heterogeneity in the 2nd half of the 20th century. However, more pronounced variations in dialectal values demonstrated in audio recordings compared to textual fragments implican a careful conclusion about a more rapid change of the subdialect in the 21st century as a result of the processes of convergence. KEYWORDS: Southern Samogitian subdialect of Raseiniai, Kelmė area, dialecticism, dialectal indicator. 1. ĮVADAS Un exhaustivo estudio de toda el sur de los tierras raseiškių patarmės área reveló en la parte norte activa con las conexiones comunicativas comunitarias pairaiminčią Kemės zoną (Dambrauskienė 2021: 65, 19 fig.)1. Į ją patenka trylika Lietuvių kalbos atlaso (toliau LKA) de puntos: Gùdmoniškė (LKA 162), Šáukėnai 1 Comunikacinías relaciones se entienden como contactos comunitenios con otras comunidades, nulemti frecuniausių de movimiento direcciones a ciertos objetos, plačiau vé. 65 y allí mencionada literatura. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII (LKA 194), Kùrtuvėnai (LKA 195), Váiguva (LKA 224), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 226), Kiaunoria (LKA 227), Krãžiai (LKA 257), 25 Kemė (LKA 258), Kubliai (LKA 259), Týtuvėnai (LKA 260) Adomáičiai (LKA 292) y Pãkražantis (LKA 293). Sociokultūrinių tinklų duomenimis, žemaitiškosios bendruomenės tiesiogiai Dambrauskienė 2021: 64 o per struktūrines duobes vinculadas con los altštaičiais (vakarų šiauliškiais y kauniškiais) y (ar) žemaičiais varniškiais (Dambrauskienė 2021: 6375)2. Esto demuestra que los caracteres de las tradicionales patarmés fundamento besiformándose Kemės geolektas es pereiginis (plg. : Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 259260; Dambrauskienė 2021: 93–97). O tarmiškumo rodiklių patikra patvirtino Kemės zonos, arba patarmės šiaurinės dalies, tarminį heterogeniškumą (Dambrauskienė 2021: 102–106). Tarmiškumas naujuosiuose tarminiuose dariniuose geolektuose (ir regiolektuose) suprastinas kaip tarminių požymių realizacijos, priklausančios tiek nuo objetivos (sociodemographinių), tanto y desde subjektyvių (kalbinių nuostatų) veiksnių, expresška (Mikulėnienė 2020: 45)3. Basándose en la XX a. 2-ojea mitad establecidos isofonios de distintivos y caracteringíos signos, esclarecido que la mezcla de particularidades zemaitiškųjų y aukštaitiškųjų tarminių pudo ser sólo patarmės paribyje con vakarų aukštai šiauliškiais, sobre Gùdmoniškę (LKA 162) y Kùrtuvėnus (LKA 195), (plg. : LKA II: 4445, bajo. 27; LKA II: 5354, bajo. 35; LKA II: 7779, bajo. 64; LKA II: 7779, bajo. 66; LKA II: 8486, bajo. 69; LKA II: 8788, bajo. 71; LKA II: 9397, bajo. 80; Dambrauskienė 2021: 40), vé. 1 figura. De fig. 1 se ve, que kamieno kirčiuotų ė (27) y o (35) isofonės išsidėsčiusios patarmės pačiame norestimiame perraštía (plg. LKA II: žemėl. 27, 35). Desde el ángulo norteño al sur patarmé ritine frontera, separančia bajos y altostaičius, va kamieno kirčiuotų ie (64) y uo (66) izofonės, y vakarine, separančia bajos raseiniškius y varniškius, kamieno tvirtagalių am, an (69) y em, en (71) izofonės (plg. LKA II: mapa. 64, 66, 69, 71). Sólo los viejos junginos *tj, *dj (80) isofonė, besitęsianti desde el norteño pakraščio hacia el sur, divija patarmės plotoa (plg. LKA II: žemėl. 80). Así isofonių pluoštas coincide con riba, distinguančia raseiniškius desde vakaros alštaičių šiauliškių. Higieneci, intermínicas peculiaridades mezimo no pudo estar del paribio remotas localidades. 2 Sin embargo Sobre los conceptos de las redes sociokultúricas más ampliamente vé. Dambrauskienė 2021: 6364 y allí mencionada literatura. Struktúrine duobe se denomina la situación cuando entre dos puntos LKA está intervinspés uno o varios fuentes de disfraz de lengua secundarias, que puedan hacer influencia á canita de la lengua local; más por sobre struktúricos duobios conceptó vé. Burt 1992: 8311; 2000: 345423; 2004: 349399; más plg. Gečienė 2009: 133; Dambrauskienė 2021: 63, isnacha 90. 3 Pombėžtina, que el concepto de tarmiškumo en los nuevosos tarmónicos dariniuose talpina tanto tarminę, tanto y tarmiškąją lengua. Sobre tarminesa y tarmiškosios lengua sampratą vé. deste artículo capítulo 3 en. Artículos Articles 273 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) hace unos años las particularidades zemaitiškųjų y aukštaitiškųjų persidengamiento confirmado Kemės (LKA 258) punto XX a. 2 a. de la tarmineta material (Mikulėnienė, Čepaitienė, Bakšienė y kt. 2019: 152716,). 1 PAV. Skiriamųjų y característicaingųjų tarminių peculiaridades isofonės pietų žemaičių raseiniškių patarmės plote (sudarė L. Geržotaitė). Izofones marca números, correspondientes LKA II mapasapios números. LKA punktus marcantes cifras corresponden a los números indicados de los puntos LKA (LKA I: 2130; LKA II: 917; LKA III: 919) Išaiškinti tarminių ypatybių vartosenos neatitikimai XX a. 2-ojoje pusėje bei apoderándose toda Kemės zona pereigiškumas XXI a. 2-ajam década en permite spėti, que peculiaridades ya XX a. no fueron consistentemente mantenidas y en otras mejoramente raseiniškių patarmę turėjusiose representar LKA puntos. Por consiguiente DIANA DAMBRAUSKIENĖ 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII es importante evaluar tarminių particularidades realizavimą en aquellos puntos LKA, en los cuales XX a. 2-ojoje parte los signos tenían ser mantenidos mejoramente. El objetivo de este artículo determinar los cambios de tarmiškumo de la parte noreste de las raceiniškias del sur desde la XX a. 2-a mitad hasta XXI a. 2-o década. A fin de lograr salikilcer estas tareas: 1) iznagrinarse la realización de las particularidades tarmínicas fragmentos de textos manuscritos de la XX a. 2a mitad y XXI a. 2o decenlio de la lengua šnekamosios sonido enrašuos, determinar tarmiškumą; 2) calcular los indicadores de tarmiabilidad y establecer el nivel de tarmiabilidad; 3) realizar apibendrintų tarmiškumo estimvercias comprobá y Tyrimo objektas – XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio Kemės evaluar tarmiškumo cambios. intermiškumo de la zona. El material del estudio y su metodología de selección. a. En la 2o mitad no en todos los puntos de LKA de la zona Kemės se mantuvieron las características tarminas consecutivamente4, y mejor 225 raseiniškių patarmę representaba siete puntos de LKA: Kùrtuvėnai (LKA 195), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 227), Krã (LKA 257), Kemė (LKA 258), Adomčiai (LKA XX 292) y Pãkražiai (LKA 293) (plg. Zinkevičius 1966: 1314, 101102, 448, 452, 453, 106108; LKA II: 73, 7778, 80, 8485, 8788, žemėl. 3, 7, 19, 20, 27, 32, 35, 40, 41, 473, 477–479, 487–489, 491–493, 503, 505, 512, 513, 515–516, 518; 1994: 43, 64, 66, 68, 69, 71, 105; LKT 1970: 2223; también vé transminius textos LKT 1970: 100103, 106108, 111112, 115117, 118128; LKTCH 2004: 206208; 211212; Salys 1992: 36; plg. Dambrauskienė 2021: 4041, 43). consiguiente artículo juntaban dos períodos (XX a. 2-a mitad hasta XXI a. 2-o decenlicio) tarminesa datos de material de estos setynių Kemės zona LKA puntos. Los datos del primer período materiales recopilados de Instituto de la lengua Lituania Geolingvistica centro Tarmių archyve conservados manuscritos de sąsiuvinių tekstų, compilados y записаны about 19571961 m., fragmentų (žr. 1 priedą). Manuscriptativos textos se basa por tanto, que XX a. 2a parte de tarmíns grabaciones de sonido de investigados LKA puntos Lituvias del instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve no. Los datos del segundo período material autorés de este artículo 2016 2019 m. recopilaría y a dictofoną grabados presentadores orales hechos (žr. apéndice 2). Fragmentos de textos tarmíns manuscritos desde Kùrtuvėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), Krãžių (LKA 257), Kemės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) y 4 Terminių ypatybių vartosenos nenuoseklumai establecer Gùdmoniškėje (LKA 162), Šáukėnuose (LKA 194), Váiguvoje (LKA 224), Kiaunoriuosè (LKA 227), Kubliuose (LKA 259) y Týtuvėnuose (LKA 260), (plačiau žr. Dambrauskienė 2021: 3031, 4043 y allí mencionada literatura). Por lo tanto, estos puntos LKA no se analizan en el artículo. Straipsniai / Articles 275 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Pãkražančio (LKA 293) es rišlūs, de Pãdubysio (LKA 226) nerišlūs5. Las grabaciones de voz de dictofono investigación seleccionadas así, para que el material fuera cuanto autentiškesnė, i. i. no pokalbio inicios, y cuanto más tarde, cuando pateikėjai habla habitualmente, nebetaisydami sus idiomas. Nagrinėjamos grabaciones de sonido duración 3 horas 29 min. 3 sec., pateikėjų amžius desde 43 hasta 85 años, vé. 2 anexo. Ejemplos ilustráficos de rasgos terminos de fragmentos de textos de la XX a. 2a mitad se presentan manuscripciones de susuiviones, y de a. 2o década de sonido grabaciones artículo autores sutranscribuiti internationale fonetine Dado que los abėcėle (TFA)6. Atsižvelgiant į tai, kad tarminiai tekstai, kaip įprasta tradicinėje dialektologijoje, buvo rinkti remiantis NORM kriterijumi7, tikintis kuo objektyvesnio duomenų palyginimo, tarmiškumas nustatomas nagrinėjant vyresniosios ir vyriausiosios kartos garso įrašus8. procesos de recopilación de ambos períodos separan más de XXI 50 años, el análisis de la materia de termios no solo distingue los cambios de las peculiaridades de los termos desde la XX a. 2a mitad hasta la XXI a. 2a década, sino también el nivel de Keynes en la zona. Metodología. Tarmiškumas tanto textos fragmentos, tanto en inscripciones se establece fijando todos posible realizarse y realizándose (užescrito y pronuncitartas) distintivos, caracteringąsias y blankiąsias peculiaridades. Skiriamosios peculiaridades: 1) bendrinesa lengua dviblasías uo, ie atliepiami [iː], [uː] ó diftongoidais [iːi ], [uːŭ]; 2) dvigarsiai an, am, en, em mantenikomi sanos (Zinkevičius 1966: 1314, 101102, 503, 505, 512, 513; 1994: 106, 108; LKA II: 7778, 8485, 8788, 64, 66, 68, 69, 71 mapas; LKTCH 2004: 206 y kt. ). Būdingosios peculiaridades: 1) kamieno y cručiuotas galūnės ilgieji įtemptieji ė, o atliepiami [ɪɛ], [ɔ] (Zinkevičius 1966: 473, 479; 1994: 107; Salys 1992: 36; LKA II: 27, 35; LKTCH 2004: 207), 2) nenuosos manten mantenimientos de las antiguas juntas *tj, *dj (Zinkevičius 1966: 518; 1994: 107; LKA II: 80); mapapis; tose galūnėse no LKTCH 2004: 208). Blankiosios ir kitos, arba savitosios, ypatybės: 1) trumpieji balsiai nekirčiuodiariami (consiste sólo entre s, š, z, ž y l, r, m, n), longieji trumpėja 5 Rišlaus užrašyto teksto iš Pãdubysio (LKA 226) LKA punkto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo fonde nerasta. 6 Sobre aplicación del TFA a las lenguas lituanas peculiaridades a apuntar más ampliamente vé. Bakšienė, Čepaitienė 2017: 105–135; Bakšienė, Čepaitienė 2017a: 203–229. 7 Angl. non-mobile older rural man, lie. sėslus vyresnis kaimo vyras (plg. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 3233 y allí mencionada literatura). 8 Viejeros de la generación desde 36 hasta 60 a., más viejos desde 61 a. Debido a agradedores atribución a generaciones vé. Dambrauskienė 2021: 10. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Zinkevičius 1966: 448, 452, 453, 708, 107; LTC 1970: 23; LKA II: 3 y 7 mapas; LTCKH 2004: 207, 2) en una galón o, amati [ɑ], [ɪ], [ɛ] (Zinkevičius 1966: 478, 487, 489]; LKA II: 32 y 40 mapapiai), 3) trumpinami nekiroti y, 108; LKA II: 109; LKA II: 109; LKA II: 10611; LKA II: 109; LKA II: 118; LKA II: 108; LKA II: 118; LKA II: 118; LKA II: 118; LKA II: 109; LKA II: 118; LKA II: 109; LKA II: 109; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II Los datos interinos se presentan en matriz, constituida sobre la base de los datos interinos de ambos períodos. Metodai. Artículos utilizados métodos de estimaciones quantitativas, estadístico, adetinamonios de análisis y descritomas. Para determinar los indicadores de tarmiabilidad se aplica la metodología de escala kaitos de variantes tarmínicas desarrollada por Danguolė Mikulėnienė, preparada por Fumio Inoue (Inoue 2012: 121122; Mikulėnienė 2020: 6; Dambrauskienė 2021: 89–106). Método estadístico parankus al calcular calculando el tarmiškumas y tarmiškumo indiciklių vidurkius10. Gretinamosas análisis y descritomasis métodos se aplican realizando objetivamente calculados indiciklios de tarmiabilidad análisis, gretinando tarmínicos características de signos vartosená, tarmiškumo indiciklios datos Straipsniu tęsiami pietų žemaičių raseiniškių patarmės variantiškumo tyriy describiendo obtus resultados. mai,primera vez examinados raseiniškių tarmiškumo įverčiai diferentes períodosų tarminėje materiaagoje. 9 Este atributo LKA tomoes (LKA II, LKA III) neišskirtas, pero mencionado LKTCH (2004), (žr. Dambrauskienė 2021: 39). 10 Vidurkių apskaičiavimo metodiką žr. šio straipsnio 16 išnašoje. Straipsniai / Articles 277 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) 2.TERMIN OBSERVACIÓN DE LA REALIZACIÓN El objetivo de la iniciativa es mejorar la calidad de la vida de las personas. MATRICA Según análisis de la materia Tarminesa, durante seis décadas patarmés en la parte noreste de tarmínicos signos de vartosena pakito. Nunciado que tanto XX a. 2-ojoje parte, tanto XXI a. 2-ajamen década en la realización de tarmíns signosía difiere no sólo casi en todos los puntos LKA, pero y cada pateikedor los usaba diferentemente a menudo, vé. tabelę. Ishaikinta, que el distinguimísimo signo divalsios ie, uo atlepamiento unbalsiais [iː], [uː] ó diftongoidais [iːi ], [uːŭ] XX. Fragmentos de textos de la segunda mitad del siglo XX, se utiliza nesistémicamente, por ejemplo: [lpi] ~ lepė, [v.na] ~ veną, pero [nika] ~ niko, [nc] ~ tipad (L 195), [kũkas] ~ kakaka Padegi (Padegi), [kũmi] ~ autemi, [kũmi], [kũmi], [kũmi], [kũmi], [kũmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [k] [kūmi], [kūmi], [k] [kūmi], [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [k] [k] [kūmi] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [ a. XXI 2-o decenio de los registros de sonido este signo es raro. Kiekhe frecuencias ie, uo atliepamiento monbalsiais [iɑː], [uɑː] ó diftongoidais [iːi ], [uːŭ] zafixado solo pateikėjų de Kušlekių (LKA 225) y Krãžių (LKA 257) šnekamojoje kalboje ([ʋ1ˈjuːdɑ] ~ važiúodavo (LKA_3_1), [ˈmjiɪjɛ] ~ varšè (LKA 257_31),] pateikėjai 225 más frecuentes correspondientes de la lengua de la ciudad varrinesa. Požymis no fijado (o зафиксированный только раз) Pãdubysio (LKA 226), Adomáičių (LKA 292) y Pãkražančio (LKA 293) en puntos (algunos en los que grabada no po uno presentóją), y esto indica su menkstančią vartoseną. Kamieno y cručiuotas galūnés largos ententojos ė, a la atliepamiento [ɪɛ], [ɔ] textos fragmentos muy frecuentes ([tuoksvakšas] ~ tóks vagšas, [žmuõgus] ~ žmogùs (LKA 195), [pradejau] ~ pradjau (LKA 225), [ kalejima] ~ į kaljimą (LKA 293). En los registros garso el atributo se usa nenuoseklamente: si unos de los (LKA 226), [pridejuom žuoliẽs] ~ pridjom žols (LKA 257), [ejú.o] ~ žvejóti (LKA258), [múotinas] ~ mótinos (LKA 292), [valduõvs] ~ valdõvas, [idiẽs] ~ įds agradecedores hablan es muy frecuente, eso Pãkražančio (LKA 293) residente en LKA 293_3 hablan nofiksuotas (ˈkoːlukji] ~ kolkyje, [bjɪˈbjl2ːtjɑkɛ] ~ bibliotekà]. Sobrevivido corto de los balsios i, u (ir dvigarsių il, ir, ul, ur y dvibalsio ui primeros dėmenų) platinación así kircio atitraction, pero ambos signos y fragmentos de textos, y sonido írašuas se utilizan nenuoseklamente. 11 Los ejemplos se presentan así, como apuntar originales, por lo que ni este, ni otros casos de circunchiación no corrigir. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII LENTEL. Tarmiškumo matrica12 LKA punto Texto ir garso įrašas Skiriamosios peculiaridadBūdingosios Būdingosios peculiaridades Blankiosios y, ū Tvirtagal. an, am, en, em (on, om (un, um)) *tj,* dj Ilg. įtempt. ė, o kamiene y kirč. galūn. : ie, uo kirč. Tvirtapradž. am, an, em, en ą, ę, en, ų nekirč. galūn. : a, : a, e, i, u (an, en) i, u (an, en) nekirč. kamiene ir galūn. : nekirč. kamiene y y, ū u galūn. : i, u i, u (il, ir, ul, ur, difusión difusión ai, ei: a, e Galūnių abreviamiento entre s, š, z, ž y l, r, m, n) Retiro de Kircio Antesd. perir priel. por: par-, par par-, par Priel. pas con kilm. fragmento Kùrtuvėnai (LKA 195) LKA 195 (+) +(-) ++++0 (+) ++++0 LKA 195_2 (-) +(-) +/- +++(+) (+) 0 +/- (+) 0 +/- LKA 195_3 (-) +0 (+) +++++/- (-) +(+) ++ Kušlekiai (LKA 225) LKA 225 (+) +(-) +++++/- +(+) ++/- +0 LKA 225_3_1 (+) +0++++(+) (+) 0 ++ 0/- 0 LKA 225_3_2 (-) +0+++++(+) 0 (+) +/- 0 0 12 Significaciones de los caracteres: + muy frecuentemente (o universalmente) se utiliza un signo; (+) signo se usa al pramaiši con la conformidad de lengua generrinesa; +/- varias veces registrado el signo; (-) una vez (o muy raramente) parado el atributo; 0 ni vez novartado signo. Los fragmentos de texto en la tabla y los ejemplos más adelante en texto se ilustran indicando LKA punto numberį (p.ej., el fragmento de texto de Kùrtuvėnų (LKA 195) marca LKA 195), las grabaciones de sonido indicando LKA punto numberį, pateikėjo amžių (2 significa la grabación de sonido de la generación mayor, 3 de la generación más vieja) y pateikėjo numerį, si de ellos (pateik) hay más de 225 (p.ej., las grabaciones de sonido de los presentadores de la generación más vieja 225 Kušlice (LKA 225) Limi_3_1 y Limi_3_2). LKA punto Texto fragmento ir garso įrašas Skiriamosios es peculiaridades peculiaridades Blankiosios peculiaridades ie, uo: y, ū ie, uo: Tvirtagal. an, am, en, em (on, om (un, um)) *tj,* dj Ilg. įtempt. ė, o kamiene i galūn. : ie, uo Tvirtapradž. am, an, em, en e, ą, ę, into, ų nekirč. galūn. ė, o nekirč. kamiene ir ė, o a, i, e galūn. : a, i, e y, ū nekirč. kamiene ir galūn. : i, ui) i, u (il, ir, ul, ur, ui) ai, ei: a, e (išsk. Galūnių abreviamiento (išsk. entre s, š, z, ž y l, r, m, n) Retiro de Kircio por:d Antes. perir priel. l. Priel. pas con kilm. l. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226 (+) +(-) +++++0+++++ LKA 226_2 0 +0+++++0 0 +(-) 0 0 LKA 226_3_1 0 +0+++++(-) 0 ++ 0 0 LKA 226_3_2 (-) +0++++++/- 0 ++ 0 0 Krãžiai (LKA 257) LKA 257 (+) +(-) + + (+) +(+) (+-) (+) ++/- ++/- LKA 257_3_1 (+) +0++++++0+(+) 0 0 LKA 257_3_2 +/- +0++++(+) (+) 0 ++/- 0 0 Kemė (LKA 258) LKA 258 (+) +0++++(+) 0 (+) +(+) ++/- LKA 258_2 (-) +0 +/- +++(+) (+) 0 +(+) (-) 0 LKA 258_3 +/- +0+++++++0 (+) +0 0 Adomáičiai (LKA 292) LKA 292 (+) +0++++0) +(+) + +0 (-) LKA 292_2 0 +0 (+) ++++/- (-) 0 (+) +/- 0 0 Pãkražantis (LKA 293) LKA 293 (+) +(-) ++++(+) 0 0 ++ +(-) LKA 293_2 0 +0 (+) +(+) ++ +/- 0 + (-) 0 0 LKA 293_3 0 +0 0 ++/- +/- +/- 0 0 ++ 0 (-) Artículos Articles 285 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Como se ve en este diagrama, desde el más pequeño envertido (apie 0,57) hasta el más grande (apie 0,96) es bastante considerables svyravimas. Sin embargo, la evaluación principal (apie 0,79) permite hacer asuncióná que los residentes de las zonas estudiadas de la generación senioría y senioridad hablan tarmine habla. Así ambos períodos resumirían los índices de tarmiabilidad mostraron que más que por cinco décadas décadas tradicionales raseiniškių patarmė Kemės zona no sufrió particularmente fuertes procesos de convergencia en esta parte de patarmė tanto fragmentos de textos de la XX a. 2a parte, tanto y XXI a. 2o década de los inscripciones de la lengua šnekamosios se utiliza lengua tarminė. Sin embargo mayores tarmiškumo įverčių svyravimai árašuas que fragmentos permite teigti XXI a. vykstančius spartesnius cambios. También es importante señalar que tarmiškumo estimaciones svyravimai así esryškėjusi ribinė situacija confirma sur de las tierras raseiniškių nórdenes partes, o Kemės zonas, LKA puntos pereigiškumą desde XX a. 2 a mitad. 4. IŠVADOS Los resultados del hecho estudio muestran que tarmiškumas, como tarminių požymių realizacijos izraška, nórdina surų žemaičių raseiniškių porción era característica ya XX a. 2-ojoje parte. Desde XX a. 2a parte hasta XXI a. 2o decenmicios pakito casi de todos los tarminių signos de vartosena. De los distintivos rasgos no cambiité sólo tvirtagalių dvigarsių an, am, en, em uso; uo, ie atliepimas vienbalesias [iː], [uː] ó diftongoidais [iːi ], [uːŭ] sumenko. Būdųjų señas de cambios: longųjų įtemptųjų ė, a la atliebamiento bidiblas [ɪɛ], [ɔ] redujo minimamente y permaneció bastante frecuente; los viejos conjuntos *tj, *dj, casi siempre atliepiaban afrikatomis. Blankiųjų signos de cambios: ligeramente redujo nekirčiuoto kamieno y galūnės ė, o atliepimo [ɑ], [ɪ], [ɛ], galūnių abreviamiento, excepto entre s, š, z, ž y l, r, m, n y kirčio retracción casos; casi neliko dvibalsių ai, ei vienbalsinimo, priešdėlio perir prielinksnio per tarimo [pr] y prielinksnio pas con vardažodžio kilmininku konstrukcijos; más frecuentes afectan nekirčiuotų y, ū kamiene y cerraroye galūnėje abreinación bei i, u (ir dvigarsių il, ir, ul, ur bei dvibalsio ui primeros dėmenų) platinación. Tanto las medias de las estimaciones de tarmiabilidad, como los diagramas resumidos de índices de tarmiabilidad confirmaron que desde la XX a. segunda mitad hasta la XXI a. segunda década de la zona Kemės se utilizan locales raseiniškių patarmės variantes (tarminė kalba). DIANA DAMBRAUSKIENĖ 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Nustatyti minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumai bei vyraujantes indiciklios svyravimai demuestran que a esta zona tarminis heterogeniškumas característico ya desde XX a. 2a partés. Sin embargo mayores tarmiškumo įverčių svyravimai en grabaciones de sonido que textos fragmentos permite afirmar por procesos de convergención XXI a. vykstančią spartesnę patarmės kaitą. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regionalinių dialektų formavimosi ypatumai Lituania. XXI a. comienzos de las lenguas lituanas: geolingvistinis y sociolingvistinis estudio (zemėlapiai y sus comentarios), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017: Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės. – Baltistica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017a: Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija e IPA. Linguistica Lettica 25, 203229. Ronald S. Burt 1992: Structural Holes: The Social Structure of Competition, Cambridge: Harvard University Press. Ronald S. Burt 2000: The Network Structure of Social Capital. Research in Organizational Behavior 22, ed. by B. M. Staw, R. I. Sutton, 345423. Ronald S. Burt 2004: Structural Holes and Good Ideas. American Journal of Sociology 110(2), 349399. Dambrauskienė Diana 2021: Periigiškumas kalbinas de los rasiniškių Pietų žemaičių: horizontalusis y verticalalusis variantiškumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Dambrauskienė Diana 2021a: Tarmiškumo rodiklių y objetyviųjų ekstralingvistinių veiksnių koreliacija pietų žemaičių raseiniškių uždarų sociokultūrinių tintores vietovėse. Profiles de Lituvias dialectologías: comienzos del siglo XXI regioniniai variantes, sus relaciones y perspectivas, sud. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Acceso en internet: httplki.lt/wp-content/uploads/2022/01/Lietuviu-dialektologijosprofiliai-1.pdf. Gečienė Ingrida 2009: Socialinių tinklų analizė migracijos studijose. – Sociologija. Mintis ir veiksmas 2(25), 130–143. Inoue Fumio 2012: Improvements in the sociolinguistic status of dialects as observed through linguistic landscapes – utilization of google maps and google insights. – Dialectologia 8, 85–132. Artículos Articles 287 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) Lapinskas Remigijus 2010: El más corto curso de estadística aplicada con R, Vilnius: Vilniaus universitetas. Acceso a Internet: httpweb.vu.lt/mif/201a.reklaite://files/2013/02/0.01-Pats-trumpiausias-su-R.pdf. LKA II LKA I – 1977: Lietuvių kalbos atlasas I. Leksika, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas. 1982: Atlás de Lituvias del idioma II. Fonética, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: La ciencia. LKA III 1991: Atlas de Lituvias del idioma III. Morfologija, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: La ciencia. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės (chrestomatija), sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis. LKTCH 2004: Lietuvos kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKZ: Electrónico diccionario de la lengua lituanas. Priega en internet: http://www.lkz. lt?zodis=kristi&id=17217250000. Mikulėnienė Danguolė 2018: Multimodalusis tarmėtyros modelis: posibilidades de estudio de las variantidades locales polkų kalbos Lituania. Acceso en internet: httpwww.lenkutarmes.flf.vu.lt/files://mikuleniene_%20tarmetyros_modelis.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: desde tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. Respectus philologicus 35(40) Acceso en Internet: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė 2020: Tarmiškumas como medido la magnitud. Lietuvių kalba 15. acceso en Internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietu/viu-kalba://article/view/22434/21/701. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialektometrinis klasifikacijos tradicinių lietuvių tarmių pjūvis: žvalgomasis tyrimas, D. Mikulė sudė, A. Čepaitienė, Vilnius: Instituto de lenguas Lituvias. Nerbonne John, Kleiweg Peter 2007: Toward a Dialectological Yardstick. – Journal of Quantitative Linguistics 14(23), 148166. Salys Antanas 1992: Raštai. de los idiomas Lituanos IV, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Szmrecsanyi Benedikt 2011: Corpus-based dialectometry: a methodological sketch. Corpora 6(1), 4576. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lituvias kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų publykla. Dialectal Changes in the Northern Part of the Southern Samogitian of Raseiniai (2nd Half of the 20th Century – 2nd Decade of the 21st Century) SUMARY A thorough study addressing the area of the Southern Samogitian subdialect of Raseiniai revealed that the area of Kelmė situated in the northern part of the subdialect demonstrates active intercommunity communication links. Thirteen points from Lithuanian Language Atlas (hereinafter the LLA) fall to this area: Gudmoniškė (LLA 162), Šaukėnai (LLA 194), Kurtuvėnai (LLA 225), Vaiguva (LLA 222), Kušleikiai (LLA 224), Padubysysysys (LLA 226), Kiaunoriai (LLA 227), Kražmai (LLA 257), Kelmė (LLA 25), Kubiliai (LLA 25), Adtuvėnai (LLA 299) and Pakrašantis (LLA 295). The links of Samogitian communities (direct or through structural holes) and Aukštaitians (speakers of the subdialect of Western Šiauliai and the subdialect of Kaunas) and/or the speakers of the Samogitian subdialect of Varniai prove that the geolect of Kelmė developing on the basis of the traditional features of the subdialect is transitional. Meanwhile, the investigation of dialectal indicators confirms the dialectal heterogeneity of Kelmė area. Based on the analysis of the isophones of distinctive and characteristic features established in the 2nd half of the 20th century, the blending of Samogitian and Aukštaitian dialectal features is only possible in the area where the subdialect borders the Western Aukštaitian of Šiauliai. However, several years ago, the overlapping of dialectal features was found in the dialectal data collected in the 2nd half of the 20th century in the point of Kelmė (LLA 258), which is situated at a greater distance from the border. We can guess that the dialectal features were also not consistently maintained in other LLA points, which best represent the subdialect of Raseiniai, in the 20th century already. The article compares the realization of dialectal features in the dialectal texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of the 2nd decade of the 21st century from seven LLA points falling to the area of Kelmė (Kurtuvėnai (LLA 225), Kušleikiai (LLA 225), Padubysysys (LLA 226), Kražiai (LLA 25 1952), Kelmė (LLA 25 252) and Adomaičiai (LLA 29). Pakražantis (LKA 293). Artículos Articles 289 / Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) La matriz dialectal basada en el data dialectal de los dos períodos demuestra que la realización de dialectal features in the 2nd half of the 20th century and in the 2nd decade of the 21st century does not only differ in almost all the LLA points but also every informant used them with a different frequency. Dialectal indicators were calculated on the basis of the dialectal speech (dialecticism) change scale. In order to evaluate dialecticism objectively, the mean values of the dialectal indicators of textual fragments and audio recordings and their differences were calculated. preserved local varieties of the subdialect of Raseiniai, which The above data showed the general tendences in the use of dialectal features, i.e., the formed on the basis of the traditional subdialect. To reveal dialectal level and language change, the limits of minimum and maximum a diagram, it was dialecticism were established. After the generalized dialectal indices were illustrated by proven that the traditional subdialect of Raseiniai has not undergone particularly strong processes of convergence in the area of Kelmė over the past six decades: dialectal speech is used in both the fragments of the texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of dialectal speech of the 2nd decade of the 21st century. Las diferencias entre minimum and maximum dialectal indicators and the variations in the dominant indicators identified in the research lead to a conclusion that the area of Kelmė has demonstrated dialectal heterogeneity since the 2nd half of the 20th century. However, more pronounced variations in the dialectal values of audio recordings compared to textual fragments show more rapid dialectal changes driven by the processes of convergence in the 21st century. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 1 PRIEDAS Tarminių tekstų fragmentų registras LKA Sąsiuvinio Tarmės užrašytojas punto reg. nr. (-ai) Tarmės pateikėjai Data de registro del material Kùrtuvėn- (LKA 195) 195 ai 629 (1) (1)VVU IV estudiante Rosinas curso M. Albertas J. M., acerca de 60 m. K., alrededor de 70 a. D., g. 1883 m. 1960 m. / Kukiai 543 (LKA 225) 225 (1) (5) litros. LietšleVVfak. III curso 1888 m. UrbonavičiūElena Janina PI k. ir N., V. S., nacido studentés Žana R. B., 60 m. tė, S. V., 54 m. Tamošaitytė, B. V., 53 a. Keliotytė S. V., g. 1942 m. 96 m. Nenurodyta / Padubysỹs (LKA 226) 696 226 (1) L. (1)NenurodP. M. P. J. M. P. I. M. yta J. M. Nenurodyta / Krãžiai (LKA 257) 558 (2)G. / 257 (2) D. NarauskJonikaitė G. aitė L., 69 S., 78 m. Čičelytė G., 63 a. E. B., g. 1942 m. K., 97 m. K. duktė, 56 a. a. Nenurodyta Kemė 406 (3)Šiaulių de mayo studentė III pedagoginio A. L., 56 curso de la facultad m. 1957 m. (LKA 258) de lengua y Lukošiūtė 258 (3) instituto literatura Ona / lietuvių O. L., 55 m. 5 Adomáičiai 672 (LKA 292) (1)Strodomsk292 a (1) K. ytė M. Š., g. J. R. S., g. 1894 m. 1900 m. Nenurodyta / Pãkražantis 721 (1) V. Kapsuko (1)Vilniaus valst. vardo J. G., g. J. L., g. sobre 1898 m. III k. K. N., lituanista 1888 m. Levickas A. 1903 m. 19601961 g. 1895 m. Juozas S. V., g. P., g. 1928 m. m. (LKA 293) 293 b Straipsniai / Articles 291 Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) 2 PRIEDAS Registro de grabaciones Sonoras LKA punto Pateikėjas Vivenamoji lugar Įrašo durmė Kùrtuvėnai LKA 195_2 (47 m.) Kùrtuvėnų mstl. 30 min. 47 sec. (LKA 195) LKA 195_3 (79 m.) Kùrtuvėnų mstl. 225 Kušlekiai LKA 225_3_1 (62 (LKA 225) Kušlekių k. 13 min. 14 sec. m.) LKA 225_3_2 (75 m.) Šaltẽnių k. (1 km nuo Kušlekių k.) 16 min. 36 sek. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226_2 (56 m.) Kaniūkų k. (anksčiau buvo Pãdubysio k.) 23 min. 49 sek. LKA 226_3_1 (78 fue m.) Pãdubysio k.) Kaniūkų k. (anksčiau LKA 226_3_2 (80 m.) Kaniūkų k. Pãdubysio k.) (anksčiau fue 12 min. 55 sec. Krãžiai LKA (LKA 257) 257_3_1 (61 m.) Krãžių mstl. 9 min. 27 sec. LKA 257_3_2 (70 m.) Piliakalnio k. (1 Krãžių) km desde 13 min. 51 sec. Kemė LKA 258_2 (60 m.) (LKA 258) Kemės m. 12 min. 26 seg. LKA 258_3 (85 m.) Kemės m. 8 min. 40 seg. Adomáičiai LKA 292_2 (43 m.) Lãplėgių k. (1 (LKA 292) km desde 13 min. 54 sec. Adomáičių) Pãkražantis LKA 293_2 (51 m.) (LKA 293) Pãkražančio k. 38 min. 58 sec. LKA 293_2 (72 m.) Pãkražančio k. 4 min. 26 sec. Iš viso įrašų: 3 val. 29 min. 3 sek. Introducida m. 2022 de junio 30 d. DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]