Full text
224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3755-7406 Diretrizes de pesquisas acadêmicas: neologia, palavras doyba, estilística, linguística da internet. DOI: doi.org/10.35321/all87-11 NAUJIEJI PAVAMINMAI PAGAL LYTIES SKIRTUM New Names Based on Gender Attribution ANOTACIA Straipsnyje darybiškai examinam lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai resumia-se femininist linguistic activism (angl. feminist linguistic activism), e reforma de linguagem (angl. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform e pan) também também a Vilniaus universitus lyčiai jautrios kalbos gairės, lytant hipotezę, que isso podia ter influência žymį naujadarų kūrybai. O artigo estabelece os métodos e meios de fabricação mais produtivos desses itens; descreve-se quantos e quais (stilistiicamente marcados ou neutrais) novos nomeamentos por diferença de gênero façam-se com tradicionais e inovoviškomis (sou desta categoria de fabricação não buding) meios de fabricação; por último apresenta-se lytį indicando novosadaros disseminação na internet estatística. ESMINIAI VOODŽIAI: naujažodžiai, naujadarai, palavras de daryba, femininis linguvistinis aktivvizmas, linguagem reforma. ANNOTATION The article addresses new gender-denoting coinages present in the Database of Lithuanian Neologisms from the formational point of view. It furthermore offers a brief overview of the feminist linguistic activism and the feminist language reform (also known as the genderbased language reform, non-sexist language reform, etc.), as well as the Gender-sensitive Guidelines of Vilnius University, advancing a hypothesis that this could have played a role in the appearance of new gender-denoting coinages in the Lithuanian language. O article identifica the most productive methods and tools of the formation of such coinages; descreve the quantity of new names based on gender attribution that are made with the traditional and novel (ou unconventional as far como esta category of formation is concerned) tools of formation, bem como the nature of the
Artigos Articles 225 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą new words (que pode ser stylistically charged or neutral); and concludes with the statistics on the dissemination of gender-denoting new Lithuanian coinages on the Internet. KEYWORDS: neologisms, new coinages, word-formation, feminist linguistic activism, language reform. ĮVADAS Feminizmas laikomas pagrindiniu šio amžiaus socialiniu judėjimu (Pauwels 2001: 137), incentiinusiu a reforma de linguagem (anglų k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform e pan.), que pretende panaikinti kalboje slypinčią lyčių nelygybę. Embora algumas pesquisas de diferentes países mostrem que tal reforma da língua dificilmente implementável, pois a sociedade é acostumada consumir formas tradicionais (Maldonado 2015: 247), embora enfatize-se que só mudanças de linguagem nãožtikrins igualdade dos sexos, se homens e mulheres não estiverem iguais na sociedade (Hong 2018: 702)1, embora afirma-se que a língua não pode ser artificialmente mudada (Laugesen 2019: 256), o esforço para pertvar a língua se espalhou e espalhou em muitos países do mundo. Esta reforma de linguagem neaplenkė e Lituânia. 2021 m. foram publicadas Vilniaus universitus lyčiai jautrios kalbos gairės (toliau VU LJKG, gairės), nas quais escreve-se que konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią jest atgiusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Embora na língua lituânica, mąstant sobre homem de, sempre nemymėta será menriškosios gênero denominação forma (Holvoet, Semėnienė 2006: 106), tal varosena de palavras de viriškosios giminės apibendrinamąja significado inaceitável e peiktina em muitos países do mundo. Este documento gairės estimulou a experimentinėti, quanto a estas, como rašo gairių sudarytojai, sąmoningumo e kalbinės kūrybos sarea envolveu criadores naujadarų. Objeto do estudo, remetendo devólinos, escolher Lituvias línguas naujažodžių duomenyne (toliau ND, duomenynas) fornecer naujadarai, įeinantys į pavadinimų 1 Beje, sobre isso no artigo Apie jautrią gramatiką rašo Laimantas Jonušys: Lietuvoje de fato existe discriminação de mulheres. Violência no íntimo ambiente ainda permanece difundido fenôskinho. Bêda não só a própria violência, mas também o fato de que parte da sociedade acha, que auka mesma esprovoca a violência. Em algumas áreas, às mulheres é mais difícil do que aos homens perseguir carreiras e ocupar cargos importantes. Existe e de deslocações positivas. Realmente me alegro do atual governo, que alguns alguns jocosamente chamam materiausybe. Verdade, a visão para esta autoridade, perhaps, depende mais da avaliador politicas e ideológicas pažiūrų, e não de a visão para mulheres, mas talvez assim e deve ser. No entanto, é óbvio que o trato desprezável a mulheres ministres em freqüentes casos atiduca claramente misoginija. No entanto, seria difícil imaginar que todos esses bêbos e positivos poslincos (não só no poder) de alguma forma relacionados com gramatísticas gimines vartosena kalboje (15min.lt 2021-10-18).
AGNĖ ALEKSAITĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII de acordo com a diferença de gênero darybos categoria, i. i. savakilmiai e emprintado šaknį turintys dariniai (hibridai). 2022 m. maio 5 d. ND foram apresentados 7691 linguagem ta 3124, dos quais vienetas (žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos). Lietuviškų daiktavardžių rasselecionadas 55 novos nomes segundo o diferencial de gênero. Objetivo do artigo examinar, como e com quais meios de faças fazomasi novos nomes de acordo com a diferença de gênero. Saliente-se que a língua lituânica em geral nėra pelo menos quanto mais detalhadamente estudada géneros raiškos pusiusvyros (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 57), exceto a mais recente e bene única investigação nova de expressões de gênero (Murmulaitytė 2021: 5169). Para atingir este objetivo, prevê-se os seguintes objetivos: (1) uma seleção manual de ND naujadarus nomes por diferença de sexo; 2) realizar faibria análise desses novadaros; 3) pesquisar e descrever denominações por diferença de sexo modos e meios de façanha; 4) determinar, quanto tais darininhos faço-se com tradicionais e inovoviškomi (a esta categoria de darininhos não existindo) meios de darininhos; 5) estudar estilisticamente marcėtų e estilisticamente neutrais denominações de acordo diferença de gênero relação; 6) verificar o quão amplamente os novos nomes por diferença de gênero estão difundidos no portoseno Internet; 7) verificar, que ies lytį mostrantes naujadarai incluir no preparado Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (toliau BŽ) e 8) determinar, que parte a parte nova da leksikos lietuviška ND constituem tais dariniai. Métodos de estudo: farybiamente dividindo novosadarus, aplicada sinchroninė darybinė analizė; pesquisando e descrevendo as peculiaridades de novažodžių da língua lituânica e vartosena, aplica-se o método descritivo analítico; para examinar novos nomes por diferença de gênero disseminação na internet, aplica-se o método paiseškos; analisando dações numéricas de freqüência expressão, produtivos modos e meios de dação investigando quantitivamente, aplicado método de cálculo. 1. FEMINISTINIS LINGVISTINIS AKTYVIZMAS Este conceito (anglês k. feminist linguistic activism) entende-se caip atividade conscientida, pela qual se pretende umokias ou outrosokias línguas habituais, suas unidades de formas e semântica mudanças (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). O estudo popularinamosa da ciência Apie a corektiškumą da palavra: própria e importada autorais opinião, [P]aviršutiniškai olhando seus objetivos parecem fundamentar: buscar igualdade de gêneros na linguagem raiškoje, exaltar moters experience, moters 2003, i. e. Este discurso feminista do linguista alcançou o zauamazur em 1970 m.2, quando feminista akiratė atsidė (Cameron Pauwels 2003: 551; 138; Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1; 2007: išreikšti pasaulį moters akimis“ (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42).
Artigos Articles 227 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą 285; Laug Lee 2019: 241, 244, Ehrlich, 1996: 156; Pauwels 2001: 137, cit. Tokia reforma da linguagem ingressou mais uma denominação verbal higiene (anglês k. verbal hygiene; Deborah Cameron termas, vére Laugesen 2019: 241; plačiau vére Cameron 1995). No estrangeiro publicada considerável veicais, nas quais pradėta siekti panaikinti šią kalboje slypinčią nelygybę ir pakeisti per šimtmeescreve sobre o efeito da linguagem sexistina, dano à sociedade (plačiau žr. Parks, Roberton 1998: 478; 1998a: 446). Claro, principalmente foi feita inglês k. pesquisas3, que mostraram que a) Professão com alto status social, por exemplo, professor, são varisškosios giminės, e profissão com baixo status social, por exemplo, profesora, são femeriškosios giminės. Essas palavras são usadas em significado generizadoria do giminos masculinosa ou femeriškosa mesmo quando não existe conhecida a representante de determinada profissão biológica lytis ou ela parece nereikšminga, nekeičianti essencialmente, por exemplo, universitete trabalham professores, e nas escolas professoras (Fuertes-Olivera 2007: 225; ver mais sobre social status. artigo de Arvydo Matulionio Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (http: www.vle.lt/straipsnis socialinis-statusas/), acessível na internet: https: www.vle.lt/straipsnis socialinis-statusas/); b) palavras de conotação negativa nomes femininos (anglês k. shrew, bitch) não têm homiliškosios giminės atitikmenų (Lakoff 2003: 162); c) seksologijoje usados termos, relacionados com o homem posição, i. i. o que o homem faz à mulher, e não inversamente (Ehrlich, King 1994: 5960) e muitos kt. Principalmente críticas de várias línguas do mundo recebe por causa do varriškosios giminės vartosenos generendizador em significado4 (inclu c. Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1, 3). Naturalmente, não excepção e língua Lituânia, porque [Ž]olhando em parâmetros quantitativos obviamente, que liços raiškos pusiausvyra em línguas indoeuropeias muito onde pažeista (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Mencionada estudo de popularização da ciência os autores chamam a atenção não só a desiguodá raiškos pusiausvyrą (į vyrų viršesnumą em língua lituanas, como observou Egidijus 2 em 1960 surgiram termos seksizmas e racizmas, visando chamar atenção a formas de discriminação das mulheres (Wodak cit. 1997, de Formato 2016: 375). Isso pode ser considerado as primeiras inovações linguísticas feministas (Ehrlich, King 1994: 61). 3 Aqui alguns estudiosos de imediato fazem uma distinção entre inglês de outras línguas, enfatizando que os resultados das pesquisas de inglês não podem ser generalizados e aplicáveis a línguas estruturalmente distintas (Braun, Sczesny, Stahlberg 2005): 4 Plg. Na língua Lietuvių [A]pibendrinamento caso é usado só virriškoji giminė: [...] rectorių taryba (Paulauskienė 2007: 72), quando em esta councilá ingressam tanto rectoriai, quanto rectorês.
AGNĖ ALEKSAITĖ Acta Linguistica 228 Lithuanica LXXXVII Zaikauskas), mas e em especial da femeriškosios giminės daiktavardžių esminių, mais importantes conceitosų dominação: Prieš ketvirtį amžiaus, kai feministinio lingvistinio aktyvizmo apraiškų Lietuvoje dar nebūta, Egidijus Zaikauskas, em relação ao feminizmo e masculinizmo peržiūrėjęs lietuvių kalbos gramatiką, leksikos ir žodžių darybos lygmenis, dava conclusão, que lietuvių kalba rodanti vyrų viršesnumą. Cês aquela afirmação apoiantes exemplos da anuometini seu relatório na conferência. Šaknies vyrvediniai: açãomazônio VYRauti significação, daiktavardis didVYRė5; šaknis tėv-: TVynė, TVai (pã e mãe); [...] (Zaikauskas 1994: 27). Assim, não pode dizer-se que femininizmo ativistês completamente incorretos, constantemente repetindo, que língua esanti prikimšta virriedade, moteriškąją giminę nustumianti into šalį. No entanto aqui mesmo deveríamos lembrar, que não um nosso pesquisadora cultural, aprofundado-se em nativa língua, nãoaprasos da língua nuovokos mestre da palavra é levantado atenção à exclusiva daiktavardzes de giminos moteriškosios lugar leksinėje semantikoje da língua Lituânia. Poeto Marcelijaus Martinaičio observado: Bequest todos os grandes conceitos litvios são moteriškosios giminės: zemė, saulė, gyvybė, tiesa, dvasia, laisvė, meilė... (Martinaitis 2006: 155). Tal semântica palavras suaip compensa quantitativo virriškųjų formų vyravimą formaliojoje gramatikoje. (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 4243) Embora em todo o mundo se debate sobre a (ne)requidência e (ne)importância do ativismo linguístico feminista, ainda assim tanto os apoiadores como os oponentes deste movimento percebem que mesmo e forma neutralia adquiris sexistinho tinguvão sexismo nas bocas das pessoas propagando sexismo (Ehrlich, King 1992: 152) e então a própria reforma da linguagem ser bem sucedida só se a sociedade puder usar precisamente, conscientemente, e não superficialmente rinksis formas alternativas (Pauwels 2003: 56). 2.VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIAI JAUTRIOS KALBOS GUIRI VALORIAMENTO INTERNETO ŽINIASKLAIDOJE Šiame straipsnyje jokiu būdu nesiekiama pateikti visapusiško ir nuodugnaus VU LJKG de avaliação (straipsnyje não possuída tal objetivo), porém mantida que, aparecendo tal a inovatviam documento, pravartu breustai apontada, como tal pela primeira vez na Lituânia preparado um documento, estimulando consumir lyčiai jautrią kalbą, avaliado na mídia online, juolab que e os próprios organizadores da guirių reconhecendo que em algumas línguas e kulture lyčiai jautriškai kalbainusi, 5 Beje, ND incluído stilisti ddė Bobiron ‘. trabalhos e peregrinhas famėjanti mulher. Naujadaras posidaryt como atsvara à palavra hervyris.
Straipsniai / Articles 229 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą kitose vyksta bandymai“. Straipsnyje chronologiškai pateikiama viešųjų asmenă reação a tal teste: Na linguagem há muitas situações, quando vale, digamos, sinekdochos princípio: parte atesta o todo. Tomemos o famoso aforismoo Blaiseo Pascalio (sutrumpintą): Žmogus isso pensando nendrė. Todos entendem que embora žmogus aqui usado singularmente, o que tem em mente não alguma qualquer uma pessoa, e as pessoas como todo (a parte retesta o todo). Liguia também é entendido que por dizer žmogus pensada não sobre os homens, e žmones. Antra vertus, „žmogoms“ čia yra kompensacija: „nendrė“ yra moteriškosios sobre todos giminés. Ou talvez seja preciso imti svaičioti, por que [...] não poucas palavras importantes são femineriškosios giminės asmenybė, valdža, visuomenė, pergalė, kalba e t. t. [...]. No entanto não se pode negar que língua dentro das fronteiras do sentido kinta lyčiai neutraliais vartosenos direcme. Dar bemokai antes de todos novos vedores vivia esse tradicional apelimasso: ponios e senai. Agora semelhante de dois gramatários genícios vartosena išsiplėté trabalho advertimentos, em línguas oficiais, escritos e pan. Isso é normal, nuosaiku e à sociedade compreensível. (15min.lt 2021-10-18, Laimantas Jonušys) Lembramos mais uma palavra lituanišką, que é usada, quando é difícil aperceber sobre o gênero, žmogysta žmogus, pessoa (sem gêneros) (Negali nė suprast, o que tę per žmogysta). Não é tal significado busca organizadores das orientações? E rejeitado ele foi bene por causa do pejorativo tinguevo. Na cultura tradicional vertybe considerado clarous do homem letiškumo, moters do homem, percepção. Justiça, em línguas lituanianas temos perspectiva de gênero e neutralų kreipinį tamsta tamstos /. (lrt.lt 2021-10-19, Asta Katutė) Tai é de parte pasityčiojimo de lituãos língua. Ao homem lituano e Lituviamente falante ao homem será por longos, talvez e nunca, desentendama, diz Audrys Antanaitis, presidente da Comissão Estatibária Lituãs de Língua. (kauno.diena.lt 2021-10-31, Audrys Antanaitis) Embora os críticos digam que o varriškoji giminė perfeitamente se encaixa como neutri e não tem nenhum adicional cartaiso formar relações sexuais, que isso só gramatica, ainda assim pensado de outra forma entendríamos, quį um fortalų zatisą lingua savyje tem: poucos críticos, especialmente homens, matyt, concordariam ser descritúmi na moteriškąja gimine aš esu fizikė, pardavėja e semelhantes. Isso indica que a língua não é Jame (gairėse – aut. past.) problemą „išsprendė“ labai paprastai – pasiūlė žmogaus neutra. (15min.lt 2021-11-02, Jūratė Juškaitė) pavidalá contendo uma feminística lição essência chamar žmoga. Por não žmogiene, se já estou casada? Ou žmogaite, se sou ainda panê. E se não quiser anunciar a situação marital, posso chamar-me žmogė, [...].
AGNĖ ALEKSAITĖ 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII E se não quiser me identificar nem com um só sexo, poderia chamar-me žmogo, analogiškai rusiškam „ono“, nes lietuvių kalboje nekatrosios giminės nėra. (skrastas.lt 2021-11-05, Regina Musneckienė) [...] Mesmo e agora só deste ano 15 dia de outubro honoringo Vilniaus Universidade publicadas lyčiai jautrios kalbos gairės, minha cabeça, é completamente imotivuado, até gildingas tradicionais nusistovėjusių lietuvių kalbos normų griovimas, sua posição expressou o professor. (etaplius.lt 2021-11-16, Juozas Pabrėža) Panašius palavras podem išradinėti como okazinius (individualius, stilistinius) naujadarus, brincando, kvailiojant (tape televisão Dviračio žinių pelės ao invés as pessoas narram para os vartosenos da língua nativa..?! [...] A língua é onde o que mais variiresė, flexível, paslankesnė negu a vê jautrios idiomas kūrėjos e kūrėjai. Só precisa ser capaz dela criativamente usar e neprasimanyti daqueles negativos, depreciativos sentidos e disposições onde deles não há. Iluminíssimas mulheres de nossa nação (entre elas não uma izkili feministė, ravnų teisių siekėja) Gabrielei PetkevičaiteiBitei, Meilei Lukšienei, Vandai Zaborskaitei, agora Viktorijai Daujotytei viriliškoji žodžių giminė, em certos casos usada apibendrinamąja de ambos os sexos significado, nekliuvo. Nekliūva milharesços de lituãs mulheres. Kliūva toms, as quais possêdo madinga ideologia. (pozição.org 2022-01-06, Kazimieras Župerka) Neste momento, como mostram dados das fontes apresentadas, stipresnė negativa a disposição, outra parteu, não é claro, queeis mudanças mentais da sociedade podemimi em perspectiva prolongikessa. Anot guirios organizadores, [I]lgainiui uma forma prigis, outra extinguirá; popularidade de uma e será institucionalmente habituais, outras permanecerão apenas individualiais raiškos espavês, além disso, atsiras e completamente de novas form. Por exemplo, em língua inglesa ainda em 1970 feministês criou abrevião Ms, que deveria substituir abreviaturas Miss (panelė, nãotekėjusi moteris) e Mrs (ponia, ištekėjusi moteris)6. Naujoji santrumpa Ms (moteris) foi criada analogicamente segundo santrumpą Mr (mãe) e nerodė moters šeiminės situações (Ehrlich, King 1992: žr; Fuertes-Olivera 2007: 139; dar. Pauwels 2001: 124141). Verdade, esta abrevipa Ms geralmente foi rejeitada ou usada inadequadamente, por exemplo, neutralia, a conjiminês situação turėjusia não expressar santrumpa começada referir-se em se separadas mulheres, karjeristes, prostitutes e kt. (plačiau žr. Ehrlich, 6 Santrumpos Miss e Mrs foram criticadas por causa de que a mulher era definida por sua relação com o marido (ne)bução (Lakoff 1975: 30, cit. de Pauwels 2001: 139). King 1992: 154; Ehrlich, King 1994: 62–63; Fuertes-Olivera 2007: 222).
Artigos Articles 231 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Outra tentativa lytį mostranços palavras (anglês k. chairman, spokesman) procurou substituir neutrais: presidindo pessoa, presidente, -ė (anglês k. chairperson) e delegat, -ė, representante, -ė (anglês k. spokesperson). Tokia reforma não funcionou, porque, como mostrou vartosena, essas neutras palavras perderam sua neutralidade: ingles k. palavras chairperson, spokesperson começarem usar exclusivamente atividades femininas descrever (Ehrlich, King 1992: 155; 1994: 63). Tais exemplos fundamentam a crítica do ativismo linguístico feminino, que a língua não pode ser artificialmente mudada, se a sociedade não estiver acostumada às mudanças e não entenda sua importância, poreikio: artificialmente introduziam mudanças de linguagem muito frequentemente neprigyja, de artificiais tentativas suregularizar a igualdade de sexos na língua a sociedade geralmente não entende e até neutras formas têm de ser utilizadas dviprasmiquement. 3. NAUJIEJI PAVADINMAI PAGAL LYTIES SKITUM: FLEXIN DERIVACIÃO Na Duomenyna, como mencionado, encontrar 55 novos nomes de acordo com a diferença de gênero, que, como indica a Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (toliau DLKG), marcam outra (vistas) gênero pessoas ou simplesmente vivas entidades (2006: 142). A grande maioria constitui galūnių vediniai (80 proc.; 44; consulte 1 tabelę)7, restę preesagų vediniai (20 proc.; 11). 1 LENTEL. Nomenamentos segundo a diferença de gênero darybos galūnės ND Eil. nr. Galūnė Vedinių skaičius (ND) abs. sk. -ė1.35 -2.ius (não acatalhada) 4 3. -as (não acatalhada) 2 4. -is (não as assignada) 2 -5.a (não atribuído) 1 Do total: 44 7 Como mostra o mais recente estudo de macroneologia, duomenyne esta é a única categoria de daryba, se destacando galūnių vedinių gausa (Aleksaitė 2022: 91).
AGNĖ ALEKSAITĖ 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Iš pateiktos 1-os lentelės matyti, kad naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą, fornecer ND, faromiesi com diversasnhas galões: não só com as gramáticas indicado uninte daybos priemone -ė (Lietuvių kalbos gramatika (toliau LKG) 1965: 418; DLKG 2006: 143), portanto, mas também com esta categoria de daybos nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. tradicionalmente LKG insinua-se que [A]nksčiau muitas das profissões não para mulheres de todo foram prejeitas, e ainda agora algumas profissões não para mulheres, naturalmente entende-se que na própria reija realidade não havia base para daimena feminista que reishi tais pessoas (LKG 1965: 165). Plg. tais pares de palavras: Lituvian Language Vodyne (toliau LKŽ) e Dabartinės lietuvių kalbos Vodyne (toliau DŽ8) fixado arkivyskupas em ND perkukta arkivýskupė ‘vyresnioji vyskupė (aukščiausio krikščionių dvasininkė), dirigentes de vyskupijoms (: arkivyskupas), budelis bùdelė mirties bausmė vykdytoja (: budelis), exampleivis karevė ‘karo prievolę atliekanti kare (taip pateltine reikšme, maestro, skruzdėlė) (: kareivis), ma ė ein ė ė ė viking viking viking ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Na fala Lietuvių [T]okias giminas masculinskosios e moteriškosios daiktavardžių pares constituem tanto de seus, quanto de internacionais palavras. [...] Esta faiba é tão regular, que remete a kaitybą (Paulauskienė 2007: 72), por exemplo, attorius aktorė, daktaras daktarė, diretor direktorė, escritor escritora, estudante studentė e kt. (Paulauskienė 2007: 72; também ver LKG 1965: 165), portanto, surgindo anteriormente, tanto agora, como para uma nova profissão e quando necessário, da feminina giminia daiktavard, nomeando a mulher de acordo com seu pastovė (pare) ou só temporário trabalho (Paulauskienė 2007: 72), era possível construir tais daiktavardas, [V] aut autis, de trabalho, em relação ao carbentzinho.) 72). Outro axtino criar tais novadaros procura pabrėžti ou, rečiau, suniveliu já antigamente nomeada (realijos) pertencimento a um certo gêncio (Murmulaitytė 2021: 51): autoritètė ‘moteriškos lyties autoritetas (: autoritetas), gènijė ‘moteriškės lyties didžiausių sugebėjimų (: genijus), indivdė ‘moteriškės lyties individas (: individas), izmižš indivis indivis indivis accumulusi (: indivis), kėdikė lyties moteris (: moteris), ėmoteriškės lyties kūdikė (: talentos), personã personã ėpers ėpers ė ėpers ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė . [...] Aiškios paralelės: amigo e amigaė, bičiulisbičiulė, professororiusprofesorė. Não em todas as línguas assim é (Daujotytė 1990: 5, cit. de Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 45).
Artigos Articles 239 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą ‘niek. transfereltine significado bevalė morusi viva femeriškosios sexos būtybė (27); estearás novoarar do estilistino atspalvio BŽ não tem. Naturalmente, tais dados são preliminarús, porque informação sobre muitos novosadaros indicando džiui, arkivyskupas, pastorius ir kt., BŽ yra renkama, todėl ateityje, tikėtina, į sexo, exempložodyną seria incluída mais produtivas denominações por diferença de sexo. Esses novos idiomas, um estudo de pronóstico mostrou que não há tendstama consumir sobre 43,6 por cento. novos nomes de acordo com o gênero diferimento, que pasidaryti espontaneamente, para juntoi: gùrė ‘dvasinė vadovė, kregždnas, šimtakojenė, šviesulė13 ‘iron. (normalmente conhecida pramogų pasaulio) mulher e kt. Assim também emryškėjo darybinių sinonimų (também vê Vaskelienė 2000: 5) vartosenos polinkiai: primemybė teikiama naujadarui áuklius (142) (plg. konkuruojančius variantus áuklinas (51) e aukliùkas (27)99), fyfinas (110) (plg. darybinį sinonimą ffius (22)), mzas (plg. mzius) e estrelanas (227) (plg. žvaginas (8)). Tal estudo do uso de novosadaros marcinhos sexo mostra que a sociedade, dada a necessidade, feriu e feriu novos nomes de acordo com a diferença de gênero (independentemente do idioma madų). Medes probabilidades de entrar na ativia vartosená têm referentiniai novosadarai, porque eles huavnija pessoas, que são importante parte da vida cotidiana (karevė, slaũgas, etc.). IŠVADOS 1. Na nova doomenyne (ND) da língua lituânica, no período de escrita do artigo, foram dados 55 novos nomes por diferença de gênero (2022 m. 5 de maio. dados, ND foi fixado 7691 unidades de linguagem). Tokie dariniai representam muito pequena parte de toda a nova léxica (tanto indigena quanto emprestada) (0,7 por cento). 2. A maioria desses daríns constitui galūnių vediniai (80 proc.; 44), restę preesagų vediniai (20 proc.; 11): 2.1. Lytį marcantes naujadarai daromiesi com diversasnês galūnėmis: não įprasta, būdinga darybos priemone -ė, bet ir su šiai darybos kategorijai tradiciškai nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. apenas com 2.2. Durante o período de investigação a daruma preceagų é bastante limitada. Nomenagens de acordo com a diferença de gênero daromiesi não só com as tradicionais preessagas -inas e -ienė, mas e com esta categoria de darybos não budingas meios de darybos -ūnas e -(i)uk. 13 Naujazodžiai kirčiuojami ou nekirčiuojami (se sua kirčiavanje ainda não é claro) de acordo pateikimą ND.
AGNĖ ALEKSAITĖ 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 2.3. Sinchroninė darybinė tokių naujadarų analizė parodė, kad ND fiksuota váriosiresnių de fabricação instrumentos com os quais constituem nomes de sujeitos do gênero masculiskões (-as, -is, -ius; -inas, -ūnas e -(i)uk), porém elas não são produtivos. Duomenyne entre o sexo indicantes novosadaros predomina nomes de sujeitos do sexo femeriškosios (71 proc.; 39), dos quais a mais produtiva darybos instrumento galūnė -ė. 3. Lytį mostrantes inovadaras são criadas por razões principais como estas: a) poreidėl desiglosčiusių kio įvardyti naują moters profesiją, veiklą, kuri anksčiau neegzistavo arba circunstâncias foi excepcionalmente destinada só a homens (pirãtė, urdė, výskupė e kt.); b) poreikio anular a ligações de um certo conceito exclusivamente com o mundo masculino (gènijė, kdikė, personãžė e etc.) e c) de efeito estilístico (kregždūnas, šviesulė e etc.). 4. Duomenyne predomina em dominis estilisticamente neutros, a função referential desempenhando nomes de acordo com a diferença de sexo (74,5%, 41). Eles são criados por razões designatárias poreikio introduzir uma nova realityiją. Likę dariniai (25,5%, 14) stilistiškai žymėti (ND predomina conotações negativas dariniai: ironiškieji, menkinamieji e niekinamieji). Além disso, pesquisa de uso da Internet revelou que alguns novosadares perdem sua função emocional-expressiva e mais comumente são usados como nomes de pessoas estilistiicamente neutras (áuklinas, zòmbė e kt.). 5. Tal estudo do uso de novosadaros marcinhos sexo mostra que a sociedade, dada a necessidade, feriu e feriu novos nomeamentos de acordo com a diferença de gênero (independentemente do idioma madų). Medes probabilidades de entrar na ativia vartosená têm referentiniai novosadarai, porque eles huavnija pessoas, que são importante parte da vida cotidiana (karevė, slaũgas, etc.). Exatamente tais novos nomes por diferença de gênero e estão a ser atraídos para a atualmente escrita Bendrinê diccionário de línguas lituãs. ŠALTINIAI Apie „jautrią“ gramatiką, aut. L. Jonušys. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/laimantas-jonusys-apie-jautria-gramatika-500-1583066?copied [žiūrėta 2021-10-18]. „Ar Jūs durną mane matot?“. Apie „lyčiai jautrios kalbos“ pradmenis, aut. K. Župerka. Prieiga internete: https://www.pozicija.org/prof-kazimieras-zuperka-ar-jus-durna-mane-matot-apie-lyciai-jautrios-kalbos-pradmenis/ [žiūrėta 2022-01-06]. Ar Lietuvai reikalinga „negyva“ bendrinė kalba?, aut. B. Alijošienė. Prieiga internete: https://www.etaplius.lt/ar-lietuvai-reikalinga-negyva-bendrine-kalba [žiūrėta 2021-11-16].
Straipsniai / Articles 241 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Aš nenoriu būti „žmoga“, aut. R. Musneckienė. Prieiga internete: https://www.skrastas. lt/komentarai/nenoriu-buti-zmoga [žiūrėta 2021-11-05]. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-oji pataisyta laida, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ8 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Lyčiai jautrios kalbos gaires vadina pasityčiojimu: prasidės draudimai sakyti tėvas ir motina. Prieiga internete: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/universiteto-parengtas-lyciai-jautrios-kalbos-gaires-vadina-pasityciojimu-1049615 [žiūrėta 2021-10-31]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai. Vilniaus universitetas: ideologiniai sprendimai mainais į Europos Sąjungos lėšas?, aut. A. Katutė. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1523555/asta-katute-vilniaus-universitetas-ideologiniai-sprendimai-mainais-i-europos-sajungos-lesas [žiūrėta 2021-10-19]. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga internete: https://www.vle.lt/. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. VU lyčiai jautrios kalbos gairės: pažangos ženklas ar radikalus eksperimentas?, aut. E. Zicari. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lyciai-jautri-kalba-tarp-pagarbos-visiems-ir-tradicines-gramatikos-56-1586510?copied [revisto 2021-11-02].
AGNĖ ALEKSAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 242 VU LJKG Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės, parengė N. Arlauskaitė, L. Vaicekauskienė, J. Pakerys, V. Vukotić, A. Giniotaitė. Accesso na internet: https://www.kf.vu.lt/dokumentai/VU_ly%C4%8Diai_jautrios_kalbos_gair%C4%97s.pdf. LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2022: Lietuvių kalbos naujažodžių daryba2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu): daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Possibilidades do uso do Paieškos sistema Google investigando fenómenos da linguagem. Bendrinė fala 81, 266282. Acesso à internet: https: journals.lki.lt/bendrinekalba/article://view/435419./ Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Braun Friederike, Sczesny Sabine, Stahlberg Dagmar 2005: Cognitive Effects of Masculine Generics in German: An Overview of Empirical Findings. Communications 30, 121. acessível na internet: https: doi.org/10.1515/ comm.2005.30.1.1. Cameron Deborah 1995: Verbal Hygiene. The Politics of Language, London and New York: Routledge. Cameron Deborah 2003: Gender and Language Ideologies. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 447–467. Ehrlich Susan, King Ruth 1992: Gender-based Language Reform and the Social Construction of Meaning. Discourse & Society 3(2), 151166. Ehrlich Susan, King Ruth 1994: Feminist Meanings and the (De)politicization of the Lexicon. Language in Society 23(1), 5976. Prieiga na internet: https://doi. org/10.1017/S004740450001767X. Formato Federica 2016: Linguistic Markers of Sexism in the Italian Media: A Case Study of Ministra and Ministro. Corpora 11(3), 371399. acessível na internet: https: doi.org/10.3366/cor.2016.0100. Fuertes-Olivera Pedro A. 2007: A Corpus-based View of Lexical Gender in Written Business English. – English for Specific Purposes 26, 219–234. Prieiga internete: https://doi.org/10.1016/j.esp.2006.07.001. Holvoet Axel, Semėnienė Loreta 2006: Giminės kategorija. – Daiktavardinio juninio tyrimai [= Trabalhos gramáticos da língua Lituânia 4], red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Lituvians kalbos institutas, 101120.
Artigos Articles 243 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Hong Xiuqin 2018: Sexist Language Reform in English Vocabulary. Advances in Social Science, Education and Humanities Research 233. 3rd International Conference on Contemporary Education, Social Sciences and Humanities (ICCESSH 2018), 699702. Kvašytė Regina, Maskuliūnienė Džiuljeta, Župerka Kazimieras 2021: Sobre a palavra korektiškumą: sava e importada, Vilnius: Žuvėdra. Lakoff Robin 2003: Language, Gender, and Politics: Putting Women and Power in the Same Sentence. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 161178. Laugesen Amanda 2019: Changing ‘Man Made Language: Sexist Language and Feminist Linguistic Activism in Australia. Everyday Revolutions: Remaking Gender, Sexuality and Culture in 1970s Australia, eds. by M. Arrow, A. Woollacott, Acton ACT, Australia: ANU Press, 241260. Jackie Lee F. K. 2007: Acceptability of Sexist Language among Young People in Hong Kong. Sex Roles 56, 285295. Accesso na internet: https: doi.org/10.1007/s11199-006-9170-4. Maldonado Garcia M. I. 2015: Spanish Politically Correct Movement: Reasons for Failure. Journal of Political Studies 22(1), 237252. Murmulaitytė Daiva 2021: Línguas Lituanianas novasžodžiai lties izraiškos aspektu. Lituânia fala 16, 5169. acessível na internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietu/viu-kalba://article/view/24927/24/771. Janet B., Roberton Mary A. Parks 1998: Influence of Age, Gender, and Context on Attitudes toward Sexist/Nonsexist Language: Is Sport a Special Case? Sex Roles 38, 477494. Accesso na internet: httpsdoi.org/10.1023/A:1018766023667. Janet B., Roberton Mary A. 1998a: Contemporary Arguments against Nonsexist Language: Blaubergs Parks (1980) Revisited. Sex Roles 39(5/6), 445461. Acessível na internet: https: doi.org/10.1023://A1018827227128. Paulauskienė Aldona 2007: Fundamentos da morfologia da língua Lituânia, Kaunas: Tecnologia. Anne Pauwels 2001: Spreading the Feminist Word: The Case of the New Courtesy Title Ms in Australian English. Gender across Languages. The Linguistic Representation of Women and Men, eds. by M. Hellinger, H. Bussmann, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 137151. Anne Pauwels 2003: Linguistic Sexism and Feminist Linguistic Activism. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 550570.
AGNĖ ALEKSAITĖ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Vartosena exemplos procurada sistema de busca da internet Google. New Names Based on Gender Attribution SUMARY During the period of writing this article, 55 new entries of names based on gender attribution were made in the Database of Lithuanian Neologisms (DLN) (as of 5 May 2022, the DLN featured 7,691 language units). Such formations account for a fraction (0.7%) of all new lexis (both indigenous and borrowed). Most of the formations are inflective derivatives (80%; 44); the rest are suffixal derivatives (20%; 11). New coinages are made both with the traditional tools of formation, such as the ending -ė and the suffixes -inas and -ienė, and the endings -a, -as, -is, and -ius and the suffixes -ūnas and -(i)ukas, which are not characteristic of this formational category. Even though the DLN was found to feature a broader range of formational tools used in the making of the names of masculine subjects, these are not productive. The Databases gender-denominating new coinages are dominated by the names of feminine subjects (71%; 39), with the ending -ė as a tool of formation demonstrating the highest output. The names based on gender attribution that are featured in the Database are predominantly stylistically neutral and referential (74.5%; 41); formations that have a stylistic charge are much less common (25.5%; 14). This study of the usage of gender-denominating new coinages reveals that the public has been and is still making new names based on gender attribution as necessary (regardless of what is fashionable in language). The main reasons behind the appearance of such coinages are: (a) the need to denominate a new feminine profession, activity that was not there before or has been circumstantially in the province of men; (b) the need to demolish the exclusive bond between a particular term and the domain of men; and (c) a stylistic effect. Entregada 2022 m. junho 9 d. AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia agne.aleksait[email protected]