Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalba: I dalis. Fonetika ir fonologija

Recenzijos / Reviews 303 PĒTERIS VANAGS Università della Lettonia, Università di Stoccolma ORCID id: orcid.org/0000-0003-0718-364X Mokslinių tyrimų direzioni: baltų kalbų istorija, latvių bendrinės kalbos istorija, kalbos politika. DOI: doi.org/10.35321/all88-15 Dalia Kiseliūnaitė KURŠI NERIJOS KURŠININK LOGHA: I DALIS. FONETICA IR FONOLOGIA Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022, 219 p. DOI.org/10.35321/e-pub.41.kursininku-kalba-I-dalis ISBN 978-609-411-320-8 (generras), ISBN 978-609-411-321-5 (Parte I) Kuršininkų kalba questo certora baltų idioma, dalla quale è stato parlato Kuršių nerijoje nonché a lei vicine territoriijose forse dal XVXVI a. fino XX a. antosios partės. Questo fu persikėlėlių dal latviško Kuršo e i loro palikuonių lingua, sperimentata influenza delle vicine lingue (vokiečių e lietuvių) e estintusi per cambiusi motivi storici e politici. Essa fissifica dalla XIX a., ma più recenti tempi i ricercatori ancora spero registrare e degli ultimi sua gimtakalbių šneką. Molta attenzione a questa varietà delle lingue baltiche negli ultimi decenni ha dedicato profesorė Dalia Kiseliūnaitė, tiek surinkdama gausią medžiagą, tiek publikuodama dell'Università Klaipėda molti articoli su questo tema. Revisita monografia questo sua ricerche sommariazione nonché ulteriore approfondimento in questa problematica. Monografia la costituisce Įvadas, due principali sezioni e Išvados. Ją appieldo e priedai linguaggi record dei frammenti, che citati e discussi in libro. Nella prima parte del libro Kuršininkų kalbos ištakos, istorija, statusas, sociolingvistinis paveikslas, dokumentavimas ir tyrinėjimai (p. 1574) platus generale carattere tema introduzione. Autorė, basandosi ampia scientifica e teorine letteratura a tutte le questioni esaminate, trattainėja origini del linguaggio, Kuršių nerijos istoriją, popolazione numerous kaitą, kuršiškai (latviškai) parlančių žvejų apsigvenimą regione, nuovi eventi storici, a causa dei quali ondate immigrazioni e vico altri PĒTERIS VANAGS 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII socialini processi. D. Kiseliūnaitė ampiamente tratta la questione dello status della lingua kuršininkų come meglio descrivere idioma. Autrice opinione, meglio tikrebbero geolekto, sociolekto e etnolekto termini. Tutte spėjime basate serite passerstymi, tuttavia questo non mette possibilità idiomą definire e come separą, sebbene e più nuove origine, baltų kalbą. Toliau sezione discute nerijoje qualche secoli esististavusi dvikalbystė e kuršininkų lingua prestižo problematica. Molto prezioso poskyris e su kuršininkų documentazione e studiinamento della lingua. Qui è raccolta abbondante materia con riferimenti a fonti. Minimi Adalberto Bezzenbergerio, Jurio Plakio (Jurio Plāķio), Richardo Pietscho, Wolfgang P. Schmido, Friedhelmo Hinzės e altri tyrėjų lavori. Paminėti e quei ricercatori e lingua entuziastai (Janis Kuškis (Jānis Kušķis), Laimduotas Ceplytis (Laimdots Ceplītis), Austris Grasis, Ilmaras Bernovskis, Richardas Pietschas, stessa monografije autorė), che XX a. antrojoje pusėje e a XXI a. inizio surinko gana la gausia della collezione di registrazioni della lingua dei kurš. Nella prima parte del libro si finisce samprotavimenti sul kuršininkų vivybingumma della lingua nonché delle sue possibilità di ripristino. Seconda parte della monografia Kuršininkų kalbos fonetika i fonologija (p. 75 185) assegnata alla descrizione fonetica idioma. Ji iniziaama trampa panoramica della storia della ricerca fonetica e fonologia della lingua kuršininkų (p. 7578). Dopo quest'introduzione sistematicamente vengono discussi skiemuo (p. 7881), kirchiazione kirčio luogo e priegaidės (p. 8191), vocalismo (p. 91135) e consonantizmo (p. 135178). Ogni sezione di costituisce pochi o anche alcuni poskyri. Le conclusioni rese utilizzando gausia, sia stessa autorè registrata, sia da più vecchie registrazioni o записа, raccolta, materiale. Ogni caratteristica della lingua kuršininkų veniva paragonata con latvians lingua, specialmente kuršiškųjų patarmių, bruožais, stabilisce possibile altri linguaggi influenza, anche così come e stesse kuršininkų idioma innovazioni. Nei fenomini della lingua tentò di guardarsi sia sincroniniu, sia diachroniniu aspetto. Qualcheos osservazioni e menzioni, sorciuti leggendo molto preziosa monografia. Aptariant kirčiavimą (p. 8182), viene menzionato che qualche volta nei pretdėliniuose veiksmažodži accade nekirčuotas priešdėlis ne- (ni-), pvz., praes. 1. ni‘atsecerûos ‘neprenderemo, praes. 3. nepalīi ́ ‘nepėjo, praes. 3. ni‘ãzmaksa.i ‘neužmokėjo. Analoghi fatti di indicato e precedenti ricercatori, ecc., Adalbertas Bezzenbergeris (1888: 42) mini qualche esempio di con kirčiuota šaknimi e po altri priešdėlių, ecc., atnáku, salaulát. Kyla questione, se qui non anterne e libervesnės latvians language kirčiavimo sistema, delle quali reflinzii osservimi e XVIIXVIII a. latviškoje poezijoje (plg. Ancītis 1936), reliktas. Interessus analogo delivigamento, del quale non c'è comunrinessa lingua latvių, caso menzionato in 96-amma pagina. Come precedentemente descrisse e Plakis (Plāķis 1927: 48, 64), nel paradigma di asmenazione dell'azioneverbo šaknies balsių/e iræ articuliacija esligginama, todėl praes /. 2. sg. šaknies ē stesso stesso come 1. sg. es bgu, tu bgi ir pan. Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalba: I dalis. Fonetika ir fonologija Recensioni Reviews 305 / Come e in alcune pių Kuršo tarmėse, kuršininkų vartotas daiktavardis puĩšis ‘bernas, samdinys (p. 100) con antrinio š da gen. sg. e moltiskaitos linksnių. Non del tutto si può concordare con l'autore affermazione, che senesnė prielinksnių struttura viene mantenuta priešdėliuose: latvių uzveiksmažodžiuose ha bidibalsinę formą: fut. 2. sg. uõzdaba. ‘saugok (MS), partic. a. praet. m. N. sg. uõzâu ́s ‘užaugęs (EK_03), praet. 3. uõzlik ́ ‘uždėjo (EK_31) (p. 101). In questo particolare caso l'allungamento più probabilmente secondino (Endzelīns 1951: 688689). Abejotino e tale autoreė aiginamento: Prielinksnis aiz qui monoftonguojamas fino az, a priešdėlyje, come e meridionali Kuržemės tarmėse, la sua forma è su ilguoju balsiu āz: praet. 3. ãzmaksa ́ ‘užmokėjo (EK_28), az gâlda ‘už stalo (p. 101). Qui probabilmente non monoftongizzazione, ma mantenuta archajiškesnė forma prielinksnio (Endzelīns 1951: 636; Rudzīte 1964: 144). Forse per nonsi osservazione è apparsa tale frase: Dabartinių pateikėjų kalboje lat. b. k. priešdėlio pār- ‘veiksmo kryptis per kokį daiktą, kiaurai, un certo tempo e etc. e par- ‘grįžtamojo judėjimo kryptis corrispondenze anche non sempre chiaramente distinti (p. 105). Latvians comunrinette parlando non c'è prefetto par-, ma solo pār-, che ha entrambi menzionėtus significati atspalvius. Nella 110.ama pagina autorė sostiene: Tutti i casi con anaptikse indicano che il significato decisiamo probabilmente aveva mistriųjų dvigarsių primo componente cortoazione e spūdžio passlinkamento in priebalsį. Questo processo poteva cominciarsi in ziemgališkosi tarmėse e denominataia Kuršo žiemgališkajame kampe, da dove, come spėjo Endzelynas, venne maggiore parte della popolazione in nordinea parte nerija. Especialmente dėsningi il primo componente trumpò doppersiose con r, e in seguito e altre. Da questo punto di vista entrambi kuršininkai priegaidžių opposizione membri suarevano (netęstinė priegaidė perse i suoi distintivoli stumtinės priegaidės sintomi, e tęstinė dal seno era conservata il breve primo componenteą). Nonostante Janis Endzelynas processo a spiega atversi (Endzelīns 1951: 152), trumpas balsis prieš tautosilabinį r questo antico brevità mantenimento, caratteristico senųjų ziemgalių linguabai, e non secondinis reiškinys. Parlando di veiksmažodžių 1 e 2 pl. galūnių -am -ām, -atāt - istoriją (p. 126127), si afferma che Endzelynas trumpėjimą bando sieti con daiktavardžių dgs /. D.I. formų trumpėjimu (šis kuršininkų kalboje tikrai yra) (Endzelīns 1951: 884), però Kuržemės tarmėse a quale anche geograficamente chiaramente definito plot a tale sąsaja veikiausiai non caratteristica. Oltre a questo, ancora dovrebbe spiegare, perché daiktavardžių forme con -ām latvių tarmėse, pasak Endzelyno, paveikė ir veiksmažodžių 2 a. formą, che foneticamente nonlaši? Sembra che Endzelyno mentis in questo caso quanto differokia egli cerca soprattutto parallet pl tra fonelli. D.I. e pl. 1 galūnių -am -ām del consumo e solo dopo di che afferma che a causa pl. 1 galūnės fonetico shortėjimo apparso e analogiška galūnė pl. 2 -at con trumpuoju balsiu. Forse siirikta affermando che [L]atvių tarmėse ā kamieno formų galūnė į a kamieno paradigmą pereina rečiau (gadās > gadas ‘atsitinka, pasitaiko), negu atversiščiai (p. 128). Qui il termine si spiegaintinas contrariamente a kamieno galūnė PĒTERIS VANAGS 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII raramente pereina in ā kamieno paradigma. Successivamente su questo processoò autorė spėlioja: Se questa tendenza kuršininkų avenešta già da Kuršo, o si manifesta come una certa paragonazione del sistema [...], bisogna ancora sperimentare [...]. In questa questione dovrebbe essere considerato e in Endzelyno notabą (Endzelīns 1951: 905) che Nycoje, Gramzdoje, Vainiuodėje distinzione tra -as e -ās è stato mantenuto. Scrivendo su i e u distribuzione (p. 134), autorė come esempio mini formą iemacnate (= iemācināt) ‘iscompariti. Tokią priesagą indicò e Plakis (Plāķis 1927: 6566), ecc., mãcnu, kũrnu. Noteremo che il suffisso -envietoj -inplačiai viene usato nei testi XVI e XVII c., tra cui e Georgo Mancelio, ecc., aitzenaht, dahwena, pasudenati1. Quindi, può essere un vecchio espressione e non necessariamente fonetico. Analoghi e vediniai con -nieks: zmnieks ‘žemininkas, altro marių kanto residentejas e kt. (p. 134) corrispondono completamente vakarų Kuršo (Endzelīns 1951: 362) e XVIXVII a. forme di scritti con -enieks, ecc., Mancelio Darbeneeki, Ghräzeneeku, Muiteneekus2. Parlando su dei combinini k e g destino menėte ia kamieno azionimažodžių forme es lûûos ‘meldžiuosi, anche Bezzenbergerio zaficsuote praes. 1. sg. sáutschu sóutschu ‘šaukiu, lúdschu ‘meldžiu (p. 165 /). Altre forme di questo tipo mini e Plakis (Plāķis 1927: 64). Circa la loro secondaria origine già è scritto Endzelynas (Endzelīns 1905: 181182), menzionando e due esemplari da 1671 anno giesmyno e addurdando, che G. Mancelio Postilėje (1653) lui tali non trovęs. Infatti nei testi G. Mancelio di tali forme come luhdscho, luhdschu, luhdschohs si può trovare utilizzati più di 20 volte3. Mancelis vartojo e brautscho, peeśautscho, patteitschu, aißleedschu, kleedschu, anche śuhdschu. Tali sono e nella grammatica di Heinricho Adolfijaus (Adolphi 1685): Beidschu (139), Brautschu (141), Kleedschu (155), Leedschu (162), Schņahtschu (20), Schņaudschu (185 (184), Śmeltschu (194), trentśchu (203). Jų randama ir Gotthardo Friedricho Stenderio gramatikoje (1783)://: beidschu, kleedsu (dschu), schņaudsu (dschu), ślehdsu (dschu), śneedsu (dschu), steidsu (dschu), brauzu 1 Plačiau. http:senie.korpuss.lvword.indexjsp?form=%25ena%25&source=Manc1631_Cat source=Manc1631_LLP&source=Manc165431_LV&source=Manc1638 Source=Manc1638 Source=- Manc1638 Source=Manc1638 Source=Manc LP3&sort=asc&limit=50&cols=4. 2 Piuttosto zr. Syr senie.korpuss.lv http/index.jsp?wordform=%25eneek%25 source=Manc1631_Cat source=Manc1631_LVM Manc1631_Source Manc1637_Sal source Manc1638 L source Manc1638 Ph L source source L  source source source source L source source source 50&cols=4. 3 Plačiau žr. http://senie.korpuss.lvindex.jsp?wordform=luhd%25&sort=A-Z&limit=50&page= 2&cols=4&source=SENIE. Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalba: I dalis. Fonetika ir fonologija Recensioni Reviews 307 / (tschu), brehzu (tschu), mautschu, pluhzu (tschu), auzu (tschu), śmelku (tshu), teezu (tschu), trauzu (tschu), treezu (tschu), trenku (tschu) (Stender 1783: 111115). Sebbene della parte di queste forme si possa dubitare (plg. Rodas man šaubas arī par to, vai tiešām ir kaut kur bijušas pazīstamas tagadnes formas kā beidžu, kliedžu u. c. (pareizo beidzu, kliedzu u. c. vietā [...], kako teigia J. Endzelynas (Endzelīns 1914: 909)), ancora da un caso di consumo del linguaggio dei gyvos. Paskutinių kuršininkų protėviai questa tendenza forse atenešė ancora trasferikeldosi dal vecchio Kuršo. 175-amma pagina scrive che escecęs po šaknies o preessaga priebalsio, o -s N. sg. la forma si traduce -š (ceļš ‘kelias, kaimiņš ‘kaimynas e kt.). Questo non è vero, perché in queste parole in seguito galūnės balsio estinzione da l n e i apparso palatalinis priebalsis ļ ņ e precisamente dopo lui s pavirto in n. 276-oje iznašoje (p. 177) autorė rašo, che kiek teko girdėti, šventojiškiai reguliariai vartoja m. N. sg. /. mačs, G. sg. maģa ir t. t. davvero Se vardininkas si dice così, questo sarebbe un secondario morfologico tarim, perché il risultato del processo fonetico si vede in quegli stessi pagine citojamame kuršininkų tekste tac mač. L'ultimo capitolo del libroie (p. 179185) autorė descrendrina e descrive kuršininkų lingua traožos fonetica, spartisto loro in qualche gruppi: latvių kalbos Kuršo lyviškųjų patarmių požymiai, traužai del dialetto medio, abiem gruppi tarmių comuni traužai, kuršininkų kalbos inovacijos, vokiečių ir lietuvių kalbų įtaka. I dati linguistici analizze paremia ipotesi su due storicamente diversi gruppi kuršininkų da Kuršo nord e sud, i cui linguistici bruožai a causa interna migrazione successivamente ėmė mišytis. Pertanto in zaffissoto calbo si vedono sia lyviškųjų, sia sudų Kuršo ziemgališkojo angpo tarminie bruožai. Atsirado e locali linguini innovazioni. Solo ivi magari non bisognerebbe ritenere praes. 1. plûču ‘mušu, slêu ‘uždarau, chiukinu e kt. (p. 184), perché, come già menzionata, tali forme conosciute e da senųjų XVIIXVIII a. raštų, oltre a questo, questo non fonetino, e morfonologico processo. Forse e priebalsio j iscritimo prima s, causėlęs progresyvinę asimiliację (s > š), kuršininkų kalboje palietė i įvardžiuotinę vyriškosios giminės nominativo formą: jâuna ‘išjaunasis, pmaišpir ‘masis e kt. (p. 184) non esiste specifinė kuršininkų innovazione, perché tali formhi ampiamente conosciuta e da sudų Kuršo tarmių, pvz., Rucava, Nyca, Barta e kt. (Endzelīns 1951: 200). Platesne generali conclusioni (p. 186189) suppildo pateikėjų nonché utilizzate letteratura liste (p. 190200). Pastabėlė J. Endzelyno descritus degli articoli forse ha dovuto fornire unodai. Ora due vengono citati dal raccolto Darbu izlase, e altri due dal giornale Filologu biedrības raksti, sebbene tutti quattro si trovano sia nella primaria, sia nella secondaria fonte. Monografie testo a completa e molto preziosi allegati, questo tutti monografijoje citare e discutti record di frammenti, permettenti di escogliere ancora vivas lingua suambesì. Dalios Kiseliūnaitės monografia dedicata in verità già uscnyusiai varianti delle lingue baltų kuršininkų alba, è un importante apporto in baltistiką, necessario a molti PĒTERIS VANAGS 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII altri ricercatori, pravartus non solo albinisti, ma anche storici, etnologhi e altri specialisti. Ora con impazienza si attende promessa stata seconda parte della monografia descris grammaticos. LITERATŪRA Adolphi Heinrich 1685: Erster Versuch Einer kurtz-verfasseten Anleitung Zur Lettischen Sprache, Mitau: George Radetzky. Ancītis Krišjānis 1936: Pārstatītais akcents nevācu dzejā. – Ceļi 7, Rīga: Ramave, 116–125. Bezzenberger Adalbert 1888: Ueber die Sprache der preußischen Letten, Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. Endzelīns Jānis 1905: Zur Erweichung der Gutturale im Lettischen. – Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen 29, 178–195 (= Endzelīns Jānis 1974: Darbu izlase 1, Rīga: Zinātne, 290–306). Endzelīns Jānis 1914: Vecā Stendera Latviešu gramatika un vārdnīca. – Druva 9, 907–911 (= Endzelīns Jānis 1974: Darbu izlase 2, Rīga: Zinātne, 548–553). Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valoas gramatika, Rīga: Latvijas Valsts izdevniecība. Plāķis Juris 1927: Kursenieku valoda. – Latvijas Universitātes raksti 16, 33–124. Rudzīte Marta 1964: Latviešu dialektoloģija, Rīga: Liesma. Stender Gotthard Friedrich 1783: Lettische Grammatik, Mitau: Johann Fried. Steffenhagen. inserita m. 2023 marzo 2 d. PĒTERIS VANAGS Latvistikas un baltistikas nodaļa Humanitāro zinātņu fakultāte Università della Lettonia Visvalža iela 4a, Rīga, LV-1050 peteris.vana[email protected]v Institution für slaviska och baltiska språk, finska, nederländska och tyska Università Stockholmms Universitetsvägen 10 E, Stockholm, SE-106 91 peteris.vana[email protected]