Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu

Straipsniai / Articles 47 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-8679-3253 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių terminologija, lietuvių medicinos terminologijos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all88-03 APIE KAI KURIUOS DETERMINATYVINIUS A. XIX PAB. XX A. PR. MEDICINOS TERMINUS DŪRINIUS SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU On Certain Determinative Medical Compound Terms of Late 19th – Early 20th Century with Noun as the Second Component ANOTATIA L'articolo riguarda principalmente dal punto di vista strutturale esaminati determinativi XIX a. pab. XX a. pr. termini dūrinie di pubblicazioni tematiche di medicina e salute, che (o solo i loro significativi) non ficificati LKŽe, discussibile uno di quei dūrini darybos tipo dūrinie con daiktavardinio secondo sandu e i suoi modelli strutturali, spiegandosi, quali sono i pavadina dūriniai, kokios pirmųjų sandų reikšmės, sandų jungimo būdai, svarstomi probleminiai sandų santykio, pamatinių žodžių parinkimo ir kiti susiję klausimai. Tiriamiesiems caratteristici dūrini + D + D, B + D, V + D, P + D strutturali. Produttivi dūrinie, i quali entrambi sandai sono daiktavardžiai. Più spesso dūrinių entrambi sandù fondamento e il loro rapporto è facilmente percepibile, terminiche significazioni esclama da darybinių significazioni, quindi noncesia identificozate. Dūrinie įvardia parti del corpo, organus e malattie. Tuttavia di alcuni dūrinių sandų fondamenti keblu fondsi, si può veleriopai tratttuare sandų sąsają o invis difficile lei descrivere. D + D strutturale modello primi sandaisiais più spesso indicato PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 48 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII appartenimento e specie sąvoka, o B + D, V + D caratteristica. D + D strutturinio modello dūrinių sandai più spesso si collegano con jungiamaisiais vosi (vyrauja vosi -a-), né senza loro, mentre B + D, V + D e P + D, atversi entrambi sandai principalmente si collegano be jungiamųjų balsių. ESMINIAI WORDS: medicina, termine, determinativis dūrinys, darybos tipo, struktūrinis modelis, termininė reikšmė, darybinė reikšmė. ANNOTATION The article takes a predominantly structural approach in analysing the determinative century, compound terms from medical and healthcare publications of the late 19th – early 20th which (or the meanings of which) were not recorded in The Dictionary of the Lithuanian Language. It focalizza on a peculiar type of formation of the said compounds, i.e., compounds with the noun as the second component, and its structural models; it mira a scoprire what is designated by compounds, what meanings are conveyed by the first components and in what ways these components are combined; it also discusses the problematic questions of relationship between the components, the choice of base words, etc. The compound terms under analysis demonstrate the following structural models: D + D, B + D, V + D, P + D (where D stands for noun, B stands for adjective, V stands for verb and P stands for preposition). The most productive compounds are with nouns as their both components. As a rule, the base word of the two components and their relationship are easy to identify; their terminological meanings derive from their word-formation meanings, and they are therefore easily identifiable. Compound terms denote body parts, organs and diseases. However, the base words of certain components are difficult to explain; the relationship between components can be interpreted in different ways or it is difficult to describe altogether. The first components of the D + D structural model usually designate belonging and the concept of type/kind, whereas the B + D and V + D structural models are usually combined without linking express a feature. The components of the D + D structural model are more commonly combined by means of linking vowels (where the vowel -atakes the lead), whereas in the case of the B + D, V + D and P + D structural models, on the contrary, both components vowels. KEYWORDS: medicine, term, determinative compound, formation type, structural model, terminological meaning, word-formation meaning. INTADINS NOTABLE Tradiciškai lietuvių kalbotyroje dūrinys suprantamas kaip univerbacijos keliu da due silvarankiche parole unione sussistita parola, che ha lessina e delibino significato (pastarąją costituisce dėmenų leksinės réikšmės e la loro reciproca Articoli Articles 49 / Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu relazionezione). Jį identificare e definire in lingue Lituanee non problemiška1 (Urbutis 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg. Stundžia, Jarmalavičius 2019: 18–19, 52). delle parole Lituanee darybos ricercatore Prano Skardžiaus osservėjimu, dūrinių2 darumas raggiunge anche stesse indoeuropiečių prokalbės tempi. Dūriniuose svarbiausia yra „žodžių vidinė (reikšminė) sąjunga“, ir jie nuo seno daugiausia buvo naudojami „specialinėje mokslo terminologijoje“. Būdami „specialesnio contenuto, dūrinie di loro natura principalmente si addiceam acclesiam, condensuotesniam e turiningam, più significativiam modo di espressione, a uno comune soggetto presacere (Skardžius 1996 [1943]: 396397, 401, 403). Lietuviškų terminų dūrinių darybą bene più dettagliatamente XX a. pab. discusęs lietuvių terminologijos klasikas Stasys Keinys3 attirò attenzione a didelį dūrybos aktyvumą attuale nella lietuvių terminologijoje, che egli aiškinęs soprattutto interniniu terminologijos poreikiu innominare sudėtines conceptos. Dūrybos metodo confortuoso ancora e nel fatto, che aiuta a comparare costitu brevi specie nomiini, aiutančius evitare pažyminių susitelkimo. Dūrinali spesso vengono e terminiškesni per i corrispondenti combinamenti di parole (Keinys 2005 [1983]: 129130). Questo articolo oggetto costituisce 72 determinativie termini medici dūrinie4 con daiktavardinie antraisiais sandais (senza varių5) i quali (o loro 1 Plačiau about nuovo approccio į dūrinius and their classification см. Lieber, Štekauer 2009: 48; Guevara, Scalise 2009: 101128. 2 Pr. Skardžius dūrinì chiamò termine composto un verbo (Skardžius 1996 [1943]: 39). Oltre termine dūrinys, nella linguistica letteratura si usa ancora termine sudurtinis verodis (KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281), kompozitas (LKE 2008: 148; Stundžia, Jarmalavičius 2019: 18). 3 Terminų dūrybą più o meno sono tyrinėję: Auksoriūtė 2001, 2015, 2016; Gaivenis 2014 [1998]; Gedrimas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Kurmiņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelova 2017; Rutkienė 2017, 2019, 2019a, 2021; Stunžinas 2004; Umbrasas 2005; Zemlevičiūtė 2016, 2019 e altri. 4 Articolisnyje asibirata dal strutturinio e (o) significminio punto di vista problemici dūrinių, di cui uno da sandų difficile pamatoare oppure išvis neaiški (neanche e dal contesto) e stesso dūrinio significato, zg., matchiose testi. Varianta qui intesoura strurai, i. e. dallo è considerata formalioji dello stesso verbo atmaina, aventi la stessa kastligē. 5 Kalbamojo laikotarpio publikacijose variantinių dūrinių fiksuota ne tik skirtinguose, bet ir tuose lessina e grammaticina significato nonché morfologica sandarą (Miliūnaitė 2009: 141, plg. Mitkevičienė 2004: 124, 140). In altre parole, qui teso a mente formusis strutturunitis varijavimas, non trascendante termine identità confini e nonuceliant jokių semantinių termine poslinkių, i. i. egli nesogneęs con semantine termine continio diferenciacija (Tatarinov 2006: 173). Tuttavia, la variantiškità dei termini medici dūrinių non è lo scopo di questo articolo, quindi le varianti più dettagliatamente non vengono Straipsnyje tais atvejais, kai dūrinys turi variantų (visoje empirinėje medžiagoje varijuoja 11 skirtingų medicinos terminų), pateikiama jų eilutė, atskiriant jos narius pasviraisiais brūkšniais. esaminate, essi sono un oggetto di studio separato. Direi va solo che alcuni dūrinie variguano diversamente graficamente informitomi voci, ecc., storžarnē e storžarnė. Tokie sono considerate PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 50 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII significazioni) nonžfiksuoti LKŽe. Determinativi6 qui sono considerati quei durianni, di cui normalmente il primo dėmeno determinerà il secondo dėmenì, susiaurendone il significato (Urbutis 1961: 68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148; Stundžia, Jarmalavičius 2019: 52). Dūrinie raccolte da XIX a. pab. XX a. pr. pubblicazioni di medicina e salute tematiche libri e librielli, scrittoytų o svelstu non solo medici, ma e di altre professioni rappresentu, non dimentišti e di quel meto giornalisti e calendari pubblicbti articoli. Dal punto (medicino) di vista di quelle pubblicazioni non esiste un eguovalente, tuttavia il loro contenuto per scopo puramente linguistico isnagrinare medici termini di dūrinių con daiktavardiniu antruoju sandu struttura non ha influenza. Nonapeinamas e aspetto semantico si aiškinamasi, quali dei concetti dei marcicli sono studiamieji dūrinie, quale primi dei sandų significativi. Essi problemi risolvere parankissimo analitico descritomasis metodo, darybinės analizės metodo, remiamasi interpretazione e, ove necessario, gretinamuoju metodo, metodo di calcolo quantitybiniams dūrinių rapportiem mostrare. Aprašomojoje analitinėje parte dell'articolo greta dūrinių indicato: sostrattamento del fonte, dūrinio leksinė reikšmė (ji suformulata autore dell'articolo, sulla base fonte(ių) informazioni)), e darybinė reikšmė išryškėja iš skustuliaose pateiktų pamatinių žodžių. Se dūrincio nelle fonti è fissato con significati diversi, si danno quelle significati con i dati bibliografici delle fonti (sutrumpinimu, negli, numeriu (se si tratta di giornalista), paginau). A volte dūrinių significazioni non sono perfrazuojamas autorės, ma vengono forniti iliustraciniai sakiniai o i loro estratti, particolarmente in quei casi, dove minimoi contesto sono informivus dūrinio creibinea significmei motyvati. varianti di scrittura. Altre dūrinie variano galūnėmis, jungiamaisiais voiais, ecc.: narikaulis e narykaulis, kriokligē e kriokliga. Essi sono considerati darybiniais varianti (per più su loro cfr. Vaskelienė 2013: 208 210). Darybinie varianti qui intesi come tuo gli stessi fondamenti parole e lo stesso darybos afiksą turintys dariniai, che differiscono da qualche secondarie mezzi di darybos (šaknies (plg. Mitkevičienė9). 2004: 133135), ma da darybiniais varianti (plčiau apie darybinių ir morfologinių variantį santykį žr. balsių kaita, jungiamuoju balsiu ir (ar) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiūrima ne kaitybos, bet darybos aspektu, taigi variantai, besiskiriantys galūne, laikomi ne morfologiniais Vaskelienė 2019: 20 6 Determinativinius dūrinius Pr. Skardžius chiamava prijungtiniais, apspręstiniais dūriniais, mat loro primo dėmuo apsprendzia antrąjį dėmenį (Skardžius 1996 [1943]: 407, 410, plg. Urbutis 1961: 68). Straipsniai / Articles 51 Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Lituviškų terminų (caim e sempliųjų žodžių) dūrinių semantinis e grammaticalis centras è spesso il secondo sandas, che il primo sandas unaip o altrimenti definièzza, segna. Formalmente, morfologicamente, skirstant dūrinius7 viene presa in considerazione alla seconda sando di base della parola sąsają con parte della lingua. Secondo questa classificazione uno dei principali e prevalujanti tiphi sono dūrinni con daiktavardiniu antruoju sandu, supporttu daiktavardžiu. Questo tipo dūrinių le prime sandhe possono basarsi in altre parti del linguaggio, quindi dūrinie più finemente ancora suddivise secondo quello a cui parte del linguaggio appartiene il primo sando fondamentale (Urbutis 1961: 68104; Keinys 2005 [1983]: 134, 164). Tiri daybos tipo dūrinių menėtu riguardo distinguiamo tali strutturali modelli (žr. 1 lentelę): dūrinie da: due daiktavardžių (D + D), būdvardžio e daiktavardžio (B + D), forme di azionemažodžio e daiktavardžio (V + D), prielinksnio e daiktavardžio (P + D), ulteriormente discussi più dettagliatamente. Šių dūrinių daiktavardžiu basato il secondo sandas solito determina tutto dūrinio significato (konkrečią o abstrakčią), e la maggiorosia di quei dūrinių solito sono specie nomiinimi di cose, che žymimi pamatiniais del secondo sando daiktavardžiais (plg. Keinys 2005 [1983]: 135). 1 LENTEL. Determinatyvinių XIX a. pab. XX a. pr. termini medici dūrinių su daiktavardiniu antruoju sandu modelli strutturali secondo il primo dėmens parte del linguaggio Modello strutturale Dūrinių numero Percentinė espressione (%) D + D 48 67 B + D 14 19 V + D 8 11 P + D 2 3 1.1. Dūrinie da due daiktavardzii. Questo modello strutturale dūrinių termininė significato siforma per gran parte da entrambi sandų significato, in altri termini, approssimativamente coincide con darybine significato (tačiau, come vedremo da seguito discussi esempi, quella coincidenza non di uniforme grado). Da quei dūrinių secondojo sando dipende, di quale specie daiktas avvenniaamo, e il primo, marcantis kokį 7 Plačiau dūrinių klasifikacijos klausimu zr. Scalise, Bisetto 2005: 319332. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 52 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII nors įvardijamojo daikto bruožą, nulemia, kad dūrinys eina siauresnės reikšmės specieinu nome. Quest'ultimo, determinuojančiuoju, sandu sono indicati i seguenti argomenti: 1) appartenenza: • a quale parte del corpo o organo appartiene secondo sandu detto daiktas8: dirksniatinklis ‘svarbiausi[as] nervų centr[as][,] esąs pilve Žin 1911 107 (: dirksnis ‘nervas LKŽe + retklas), inpilkstavis ‘inksto geldelė KS 160 1911 (: ink + pilvas 5. ‘įlinkimas LKŽe). Questo dūrinio entrambi sandai va organų pavadinimais, e dūrinys įvardija organo, del cui nome supportato primo sandas, strutturūrinę parte. Come scrive in manuale di anatomia umana, la parte parlante più spesso simile a piltuvėlį, ma la sua forma molto diversa (ŽA 2005: 200). Fig. 1 vedere, che alla lettera C altri oggetti? pažymėta inksto dalis atrodo kiek išlinkusi. Sunku pasakyti, koks buvo knygos autoriaus motyvas renkantis antrojo sando pamatu daiktavardį pilvas. Gal tam turėjo įtakos tos dalies forma, gal lotyniškasis atitikmuo pelvis renalis, o gal visai 1 PAV. Islungati tagliato destiniso renstas; 1911 KS 160 8 Questa e la maggior parte degli altri dūrinių pirmųjų sandų reikšmių formuluočių pagrįstos šiais šaltiniais: Urbutis 1961: 6871; Keinys 1983: 135176; LKG I 438472. Articoli Articles 53 / Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu odataukiai ‘combine da derini adibalų liaukų prodotti e secreti da grassi S 1907 142 (: pelle + grukai), pelvaodis ‘pilvo plėvė S 1907 44 (: panvas + pelle 3. ‘plėvė (epidermis) LKŽe), smakrakaulis ‘smakras LB 1887 5/6 58 (: smakras + ossa). Dweioppo si può trattare questo dūrinio significato terminino. Da una parte, si ammette che l'ultimo scorra dal significato doybinske, tuttavia questa ipotese ne fa scepticare si presume che dūrinys significhi direttamente la parte del corpo del giandino tai, kad osteologijos nomenklatūroje toks veido kaulas neskiriamas. Tad labiau apatino atchiusciuta in avanti smakrą (žr. ŽA 2005: 76), smilksniokaulis ‘smilkinio osulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘luogo della testa tra ausies e akies, plon LŽK + kaulas), sprandulis sprando liga, che malga i piccoli bambini a causa del supmu, non il nome della parte del corpo, e dŽarnaus taubingrobis paktiesŽŽŽŽŽlČ 6; G 1912 583 LKSe questo durrino è fissato solo in una sola significazione ‘išineinamosios arba iškritus iš lopšio ir sutrenkus sprandą’ MTV 1898 27, plg. sprandoligė (p. 5) (: sprandas + liga). Šis darinys įdomus tuo, kad jo antruoju sandu eina organo, žarnos, però nei fonti investigamuosi lo si usa e in altri significati medici storoji mininė reikšmė nutolusi nuo darybinės, žarna Dž 21, 1903 išangės iškritimas (prolapsus ani) MTV 36, 1898 šiknažarnė ‘išineamoji, tiesioji žarna DN 28 (ž: šiknaž ‘pakalis, s +menys LKŽe žarna), M G 2 11 ( maxilla) MG 2 ( LKŽe buranga ė įnosaryklę) + 1913); • a cui secondo la sua origine appartiene secondo il sanduccio detto le cose: balsodēžē ‘organo, che si trova gerklės viršuje KS 1911 110 (: voce + dėžė). Greičiausiai qui va parla di voce plyšį (lat. rima glottidis) (ŽA 2005: 191 ‘), dźiovgariai džiovingų ligonių gyvenamųjų trobų tvaikas LAK 1885 ( 59: džiova + garai ‘smalkės, tvaikas LKŽe), dźiovnůdźiai ‘džiovos bakterijos LAK 1885 60 (: džiova + 1ai 1. ‘organizmui kenksminga medžiaga LKŽe), rauplapuliai ‘skiepai nuo raupų’ VL 1891 10 116 (: rauplės + pūliai), skilviakarszcziai ‘skrandžio karštinė’ LAK 1885 57 (: skilvis ‘skrandis’ + karščiai 1. ‘karštinė, karštligė, šiltinė’ LKŽe); • di cui parte dell'oggetto costituisce il secondo sanducato d'oggetto: kaulgalis ‘cosso galas U 1892 6 234 (: ossa + galas), rietgalis ‘strėnos VL 1890 38/7 9 (: rietas 1. ‘šlaunis, kulšis, staibis, 3. ‘vidinė šlaunies pusė, luogo tra šlaunies e inferioris abdominalis, kirkšnis, slėpsna, 4. ‘juos, strėnos, pusia LKŽe + galas'. Sulla base del termine minimalia PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII informazione di contesto: tulose giminėse mės matome rietgalio ligą (hip. disease), nugarkaulio sudarką VL 1890 38 9 si può fare presunzione che qui si parla apie su nugara, stuburu susijusias ligas, o tai pagrįstų kalbamojo dūrinio pirmojo sando rietas reikšmę ‘juosmuo, strėnos, pusiaujas’; 2) rūšies sąvoka: • kuri rūšies concetto, entreinanti in secondo sandu dettoita giminė concetto, rima galvoje: tudirksnialigėnervų liga S 1907 255 (: dirksnis ‘nervas LKŽe + liga), drigantligē (: drigantas (l. drygant) ‘eržilas, kumelys LKŽe + liga). La rialtina ora si chiama satze rašoma, kad „ta liga użpuola jaunus vyrus isz użsimanymo su didżiu noru moteriszkēs“ MTV 1898 33. Hipotetiškai galima numanyti, kad rašoma apie ligą, kuo besaikiu uomo gašlumu (satyriasis) MedŽinia: džiovaligė ‘džiovos liga Žinyria 1911 (: 492, džiova + liga), kaitraliga kajtraliga ‘drugys LK 1890 27 (: kaitra + liga), kirmē ‘kirmėlinė liga MTV (helminthiasis) 1898 12 (: kirmē liga), krupligė + krupinis krupingitas (croup, NG laryngitis crouposa) MTV 1896 13 + 167 (: 1908 - Lupa di Krup, krup, S. K. K. S.) Lupa di gerklėklės upperinės, L. LKŽe fissato facoltativo variante opaligė con tutto altro significato: ‘lėtinis suscitis stomaco o dvallikapirštės intestinos opom, raupleligė ‘rauplės Svk 1913 4 15 (: rauplės sr raupai ‘sunki ūminė užkrečiama liga, pasireiškianti išbėrimu, darančiu odą gruoblę (variola) LKŽe + +), saldyligė ‘cukraligė Svk League 1913 2 7 (: saldybė 1. ‘nepaprastumas LKŽe liga). Questa struttura del darinio può essere supportata come esempio prėvendo analoga dariby parola saldymedis, che, Pr. Skardžius sostiene, potrebbe essere derivęs da saldyb-medis (Skardžius 1996 [1943]: 421). Quindi analogicamente sarebbe possibile kildinti e dūrinio saldyligė primo dėjįmenį saldyb-ligė. Come vedere, primojo dėmens pagrindu presoto accortato fondinio daiktavardžio saldybė kamienas. Tokį formazione di baseini kamien V. Urbutis vadinęs semplicu fonetiniu trumpėjimu di baseini kamien (Urbutis 2009: 235), sprandoligē ‘mażų vaikų liga: arba supant, arba nesziojant, arba jei vaikas nukrinta nuo lopszio, nusikreczia sau sprandą’ MTV 1898 27, žr. sprandakaulis (p. 4) (: sprandas + liga), tauklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: taukai + liga). Questo da studiabili dūrinių, il cui unico significato terminino keblu identificare, perché essa direttamente non esusidaro da sandų pamatinių daiktavardžių significato ‘taukų liga. Vartosenos contesto contesto noninformativus termine solo riportato greta Articoli Articles 55 / Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu degli altri elencati nomi di malattie, taigi problemiška risolvere, quale malattia è innominata innominato dūriniu, Dūrinių džiovaligė, krupligė, niežligė, opligė, raupleligė utēllige ‘utėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: utėlė + liga). termininė significato coincide completamente con il primo sanduccio dei daiktavardžių džiova, krupas, niežai, opa, rauplės e ‘ligą (plg Urbutis 1961: 71; LKG I 440). Altų dūrinių pirmaisiais sandais žymimi įvairūs dalyki. Uneni di loro sono parti del corpo e organì denominazioni (dirksnis, krūtis, sprandas) con cui indicata antruoju sandu pasakito daikto lokacija. Da questo gruppo si distinguono dūrinie, il cui primo sandas sono animali (drigantas, kirmėlė, utėlė), sostanze (taukai) o caratteristiche (kaitra, saldybė) nomi, e che, considerando il lessino significato, forse più tikrebbero essere presentati greta dūrinių, il cui primo sandu indicato segno. Anche se di tutti menzionati dūrini determinuojantiezi sandai semanticamente riguardo e non esiste unireicšmiai, tuttavia gli stessi dūrini sono specie nominazioni di malattie, classificateotinų differenti basamenti. Lios in una sola gruppo di termini permette di aggregarsi si ricorrente secondo sandis liga; 3) segno: • in che posseduto soggetto si distingue al secondo sandu detto daiktas: dilgerauplės ‘išbėrimai su pelle dėlei blogo żlebčiojimo; molto įkyrųs izbėrimai, dando navatną nieżėjimą ir didelį neramumą SK 1905 50 (: dilgė žr. dilgėlė 1. ‘erbine pianta, il cui stelo e foglie con dilginanziali pelucheli (Urtica) LKŽe + rauplės), dilgiaraupiai ‘użdegtas isberim pavidale non uniodų puslelių, atsiżyminčių deginimu e nepriemniu nieżėjimu[,] paprastai [gimst[ąs] iš neatsakančio żlebčiojimo SK 22 1905 (: dilgė + raupai). Šių abiejų dūrinių primi sandai sostenereti nello stesso daiktavardžiu dilgė, a dūriniais innominijamas išbėrimas ricena sudilginimą quel piantuolo, del cui nome va menzionatois sandad, kaitrasłoges nom. pl. ‘slogos, paeinančios nuo kaitros LK 1890 28 (: kaitra + slogos sr. sloga 1. ‘kito kurio organo glivinės užitis LKŽe), kraujatriznē ‘dizenterija (dysenteria) MTV 1898 34 (: kraujas + trizna ‘viduriavimas LKŽe); 4) destinazione: • kam judėti (eiti, slinkti, tekėti) tinka antruoju sandu pasakytas daiktas: mēšlažarnē ‘tiesioji žarna’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išmatos’ LKŽe + žarna), orangis ‘atvara tra voce stygų KS 1911 278 (: air + anga). Dūrinio termininė significato probabilmente la stessa come e balsodėžės (žr. p. 5). senza contesto non c'è evidentemente medicininė, mat e in questo caso del rapporto di sandà la supposta terminica significazione e darybinė significazione sono atsazioni, dūrinio PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII siurbgįslė ‘žarnos gaurelis’ S 1907 245 (: siurbia, siurbė < siurbti + gysla). Šio sandas probabilmente denota la prima funzione, che svolge il secondo sandu detto da daiktas, taigi dūrinio darybinė significazione è ‘gysla, įsiurbianti į kraują nutrimente, traukpirdē ‘ti žesi traukarnoslung mėšukiais (proctospasmus) MTV 37 (: tra, tra < < 1898 26. Ecco come viene descritta questa dūrinio invatata liga: ta liga paein‘ nuo ilgo siedējimo, [...] comincia paszonēj e finą pelvo skaudēti; po valandos puol‘ in vidurius gēla, come kamuolys ima vartirsi po tutti vidurius, come katē kniaukdama. O quando cominciedi vaikszcziare, [...] isz vidurių cominciedi budēti e pirdauti. Questiarųjų dūrinių pirmųjų sandų pamatas neatrodo problemiškas akivaizdi loro sąsaja con veiksmažodžio forma anche probabilmente veikiamosios rūšies dalyviu. Come si collegano V + D strutturinio modelloio dūrinių sandai mostrata tabel 2, 3 nelle. 1.4. Dūrinie da prielinksnio e daiktavardzio. Si sono verificate solo due dūrinie di questo modello strutturino. Anche entrambi essi e fissati LKŽe, però sono interessanti nel fatto che nelle fonti trovati pavartoti con significati diversi, che indicati nel vocabolo: tarpnosis ‘šnervė SK 1905 15 (: tarpnosis ‘nosies ertmė, nosiaskylė LKŽe), plg. tarpnosis ‘tarpas tarp antakių LKŽe, tarpnosis ryjamoji stemplė [...] si trova nella ganglia tutta crut, ma passandovi per la via tra 1912 (Žepsien) e Žešinava fino alla parte inferiore, dove e si congiunge con il pil Gempilija 20, plg. [lau]stė] plg latina si lascia pervenire davanti e sopra lappa di diafragma, [...] between the two and the sierra (Averia: 1999). ‘vidinė patalpos pareta, pertvara, perdaras LKŽe. Šių darinių darybinė significato differisce dal termininė significato entrambi i termini dūrinamente chiamano diversi organų sistemų organs. By the way, dvejopai può essere spagnata questi dūrinių primojo sando sąsaja. Una parte tasta, il loro siiciterjantì primo primo sandà sarebbe possibile sieti con prelinksniu tra. in tale caso dūrinių strutturale modelis sarebbe prielinksnis + daiktavardis. Altrimenti, il primo sandà si può legare e con daiktavardžiu tarpas (plg. Urbutis 1961: 103). Allora questi dūrini modello strutturaleis sarebbe daiktavardis + daiktavardis. Nonostante V. Urbutis, pare, più incline a parlareamo il sandà sieti con prelinksniu tra. Antai dūrinių, il cui secondo sandas indica parte del corpo o organą, il primo sandà considera prielinksniniu, avente significato di luogo (žr. Urbutis 1961: 104). 12 In questa e congiunta sentenza retinta dell'articolo autore […] P. Z. Straipsniai / Articles 63 Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu IŠVADOS XIX a. pab. XX a. pr. pubblicazioni di medicina e salute tematiche trovare 72 determinativie termini medici dūrinie con secondo daiktavardinio sandu, dei quali non c'è LKŽe oppure le loro medicinines significazioni dizodine nefiksuate. Essi sono caratteristici 4 strutturali modelli D + D, B + D, V + D e P + D, secondo darumą atliepianti attuali lingue lituane termini di, anche e parole, dūrybos polinkius. Più frequenti, taí e più produttivi, dūrinie, le cui entrambe sandhi sono daiktavardžiai (67 perc. di tutti gli esempi esaminati). Quasi cinque volte meno dūrinių con il primo sanduccio būdvardžiu (19 percento), e dūriniai con quel sanduccio andančia forma dell'azionemažodžio e prelinksniu tutta rara (rispettivamente 11 Kai kurių dūrinių prieskyra vienam iš minėtųjų modelių gali būti traktuojama nevienareikšmiškai, t. y. gãlima dvejopai ar net trejopai aiškinti tokių dūrinių sandų sąsają su viena ar kita kalbos dalimi. perc. e 3 percento). La maggior parte dūrinių sandų fondamento e la loro relazione sono chiara, e terminine significazioni non difficilmente identificate le loro approssimativamente coincide con darybiniene significazioni, sebbene quella coincitis a volte non di uniforme grado. In quei casi, quando lei non è così ryški, gelbsti vartosenos contesto. Dūrinii generalmente segnalati principali concetti dinimais, nors esama pavienių dūrinių, kurių sunku nusakyti sandų santykį ir aiškiai pagrįsti jų pamatinių žodžių pasirinkimą, tad tokių dūrinių reikšmė tik medici, t. i. essi vanno parti del corpo e organų e malattie pavaspėjamoji o affatto non è riuscito a definirle. D + D modello strutturale primi sandai più spesso indicati appartenenza (a cui parte del corpo o organo appartiene secondoju sandu detto daiktas) e rūšies sąvoka, rečiau segno (a che cosa possimo oggetto si distingue secondoju sandu detto daiktas), paskirtis (kam judėti tinka secondoju sandu pasakytas da) e similumas (katą panėši pasakytas sandu daiktas). peculiarità, dalla B + D, V + D struktūrinių modelių dūrinių pirmieji sandai daugiausia nuquale si contrassegna indica secondo sandu detto le cose. È stato stabilito che D + D strutturinio modello dūrinių sandai più spesso si collegano con jungiamaisiais balsi (vyrauja vois -a-), piuttosto che senza di loro (dūrinių rapporto 31 e 20), mentre B + D, V + D e P + D strutturinių modelų dūrinių, inverso entrambi sandai principalmente si collegano senza jungi balsių (dūrinių rapporto 10 e 6, 7 ir 1, 2 ir 0). Tyrimas parodė, kad iš dūrinių antraisiais sandais einančių daiktavardžių -ligė -liga è il più attivo sandas a specie termì gruppo di formare /. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 64 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII ŠALTINIAI KNYGOS IR KNYGELS BL Su badąją ligą arba syfilį (frenchus), secondo d-ro M. Člėnovo veikalėlį sutaisė d-ras A. V., Tilžėje, 1904. BGL Būdai trattamento nekurių ligų, iszleido Sveiklinkis per pagelbos ai suoi fratelli lituani, 1-oji laida, Tilžeje, 1895. Daktaras kišeniuje: chiaroųs esokinimai come zalaikyti sveikatą and how from diseases apprehendersi, con molteplici receptų raccolte da migliori daktarų, sutaisė M. Paltanavičia, Worcester, Mass, DK: spausdinta printveje M. Paltanavičiaus, 1908. DMS Daktarias e scienza sulla salute: più recente libro, Philadelphia, Pa.: pb. The Philadelphia Medical clinic, 1912. Dottas a casa, o, Apraszymas malattia e ju trattamento, secondo daktarus Basanaviciu, Vileiszi, collins, Stout e molti altro sutaise K. W. Gedeminas, So DN. Boston, Mass. : [isleid. ir] stampa Gedemino e Mickevičiaus, 1906. Dr. Knopf Siegmund A.: Džiova e la lotta con ella: populari Dž konkursinis darTilžė, 1902. bas, apdovanotas ant kongreso Berlyne (24–27 geg. 1899 m.), susirinkusio apsvarstyti kovos įrankius su džiova, sutaisė D-ras A. V., Tilžėje, 1903. GŽK – Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kune? Sutaisė pagal Lunkevyčių D-ras A. V., Sveikata, o, Tiesus e trumpas kelias į sveikatą, su correzione dr. A. L. Graičiunas, Chicago, Ill, KS 1911. LPr Ligoniû Prietelius. Virodys wisiem coloro, che alla apparandancziû Ligû stessi saw primaję Aiuto si prendiikti nor e questo Progai geras Namû Pryprowas įsitiekti wélyjas, F. Friedrich Adoph Richter, Leipcikej’ Rikterio Iszleidimo Itaisymas (Drukawotos prie Ad. Richter & Draugai, Rudolstadt), 1883. MTV Medega musu tautiszkai vaistinykystai, parupino Dr. J. Basanaviczius, attracuda isz Dirvos, Shenandoah, Pa, 1898. NamG – Naminis gydytojis, parašė A. Aitvaras, Ryga: lėšos A. Macejevskio, [i.e. 1906] (Ryga: H. Hempel ir ko), 1907. NG Dominis medico: Breve descrizione dei peggio malattie e dei peggio farmaci nel combattere con esse: D. 1. sulle malattie delle persone e loro trattamento, sutaisè D-rs A. Vileišis, Seinai, NotGyd – Isz dyka suglaudimas isz Dr. Airy’o „Noturôs-gydymo-mokinimo“, arba 1908. Isticimas accvedimento, secondo il quale tankiausey presso źmoniû apparantanczias ligas Articoli Articles 65 / Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu per prastas bey permegintas priprowas twirtay bey greitay stesso può curare: su molteeropais into raszto zodzius įdrukawotais źmogaus, senarû subject abrozais, perdirbto Dr. Adolpo Richterio, è Ricerys portinoziskous=garbês=zenklo beyezisezko bey niszan isynoar zenklo aptureto ricûeri=kryziaus auksinês wertybês=medalijaris nušsthaymokitezi Paryz bey mar mar martik Neupstadt i auk, [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] S Sveikata, da vokečių kalbos vertė kunigas J. Gerutis [Jonas 1907. Balvočius], Kaunas, SŽK Kaip sutaisytas żmogaus kunas, parašé S. M., Plymouth: Pa, 1902. SŽL Svarbiausios żmoniu ligos, Petro Nērio, Tilžeje, 1886. SŽL Importbiausios žmonių ligos, Dr. Mikols, Tilžeje, 1906. D Cosa bisogna sapere su džiovą, da tedeschi lingua traduttore D-ras Bagdonavičius, Vilnius, Žin Žinynas: libro conoscenze da mitologia, storia, etnografia, 1913. astronomia, aritmetica, medicina e altre scienze e le loro ramichì da varie fonti radinko J. Laukis [Domininkas Kuneliainkas], Chicago, Ill.: Aušros knygynas, (Chicago, Ill.: Lietuvos pruda), LAIKRAŠČIAI 1911. A Aušra 1915 32 418. LB Lietuwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58. Medicina e natura MG 1913 2 11. Svk Sveikata 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2. U Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297. V – Varpas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54. VL – Vienybė lietuvninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116. Ž Zemė 1909 2 14. CALENDORI LAK Lietuwiszkas Auszros calendario ant tempo 1885, Bitēnai: Kasztu M. Jankaus e J. Mikszo, 1885. LK Lietuwiszkas Kalendorius ant года... 1891, Vilniuje: Spauda i Kasztu Jůzapo Zavadskio, 1890. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII LKA Lietuwißkos Kalendros Su Abrozais metui 1907, Tilēje: Druck und Verlag von Otto v. Mauderode, 1907. LUK Lituania ukinįku calendario anto 1887, Tilžeje: Spauda ir kaszta Veyerio & Arnoldto, 1886. SK Severos kalendorius délei Lietuviu, W. F. Severa Co. Cedar Rapids, Iowa, 1905. VK Calendario Vilniaus... per l'anno 1914, Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1913. LITERATŪRA Auksoriūtė Albina 2001: L. Ivinskio mineralogijos naujadarai. – Terminologija 8, 95–111. Auksoriūtė Albina 2015: Naujieji dekoratyvinių augalų genčių vardai. – Terminologija 22, 61–77. Auksoriūtė Albina 2016: Lietuviški blakių pobūrio vardai. – Terminologija 23, 175–194. AV – Anatomijos vardynas [elektroninis išteklius], aut. R. Stropus, N. Paužienė, D. H. Pauža, J. Tutkuvienė, E. M. Jakimavičienė, P. Zemlevičiūtė, Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2020. Buivydienė Vaida, Rutkienė Lina 2016: Dabartinės technikos mokslų kalbos leksikos hibridizacija. – Baltu filoloģija 25(1), 5–19. Prieiga internete: https://dspace.lu.lv/ dspace/bitstream/handle/7/38317/Baltu_Filologija_25_1.pdf?sequence=1#page=5. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-as patais. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Gaivenis Kazimieras 2014 [1998]: Apie dvi lietuviškų sudurtinių terminų serijas su tais pačiais sandais. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 243–248. Guevara Emiliano, Scalise Sergio 2009: Searching for Universals in Compounding. – Studies in Natural Language and Linguistic Theory 76, ed. by S. Scalise, E. Magni, A. Bisetto, Springer Science + Business Media B. V., 101–128. Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudurtiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje. – Terminologija. Terminografija. Terminija, Vilnius: Technika, 212–223. Straipsniai / Articles 67 Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai lietuvių politechnikos terminijoje. – Terminologija. Terminografija. Terminija, Vilnius: Technika, 224–232. Keinys Stasys 2005 [1967]: Dėl sudurtinių terminų darybos. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 209–211. Keinys Stasys 2005 [1983]: Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 129–182. Kurmiņa Linda 2012: Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters. – Terminologija 19, 94–104. KTŽ – Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Labanauskienė Solvita 2009: Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai Aplinkos apsaugos žodyne EnDic2004. – Terminologija 16, 93–114. Labanauskienė Solvita 2010: Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai. – Terminologija 17, 54–67. Lieber Rochelle, Štekauer Pavol 2009: Introduction: status and definition of compounding. – The Oxford Handbook of Compounding, ed. by R. Lieber, P. Štekauer, Oxford University Press, 3–19. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, 2-asis patiksl. ir papild. leidimas, sud. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. MedŽ – Astrauskas Vytautas, Biziulevičius Stasys, Pavilonis Salezijus B., Vaitilavičius Adomas, Vileišis Aleksandras 1980: Medicinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas. Miliūnaitė Rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Mitkevičienė Asta 2004: V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11, 119–144. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Pospelova Ksenia 2017: Old Frisian Compaunds: Kinship Terms. – Žmogus ir žodis 19(3), 79–96. Prieiga internete: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/ bitstreams/84a32a1e-7eba-4df8-8866-bf88a3cee9f1/content. Rutkienė Lina 2017: Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksiniussemantinius sandų santykius. – Terminologija 17, 164–176. Rutkienė Lina 2019: Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sietiniais kamienais. – Terminologija 26, 153–174. Rutkienė Lina 2019a: 1918–1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai. – Bendrinė kalba 92. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/ article/view/368/437. Rutkienė Lina 2021: Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Scalise Sergio, Bisetto Antonietta 2005: The classification of compounds. – Lingue e linguaggio 4(2), 319–332. Skardžius Pranas 1996 [1943]: Lietuvių kalbos žodžių daryba. – Rinktiniai raštai 1, par. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Stundžia Bonifacas, Jarmalavičius Dalius 2019: Daiktavardžių dūryba vokiškuose XVII–XVIII a. baltų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Stunžinas Robertas 2004: Sudurtiniai elektrotechnikos terminijos būdvardžiai. – Terminologija 11, 52–69. Tatarinov Viktor A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1: Теория термина: история и современное состояние [Teorija terminovedenija 1: Teorija termina: istorija i sovremennoe sostojanie], Москва: Московский лицей [Moskva: Moskovskij licej]. Urbutis Vincas 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 65–121. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, e. variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2020. Prieiga internete: https://www.vle.lt. Vaskelienė Jolanta 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis 1, 206–214. Straipsniai / Articles 69 Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu Zemlevičiūtė Palmira 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika: monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zemlevičiūtė Palmira 2019: Словосложение литовской терминологической медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса Даукантаса [Slovosloženie litovskoj terminologičeskoj medicinskoj leksiki v bol’šom pol’sko-litovskom slovare Simonasa Daukantasa]. – Слово. Словарь. Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научнопрактической конференции памяти доктора филологических наук, профессора Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slovo. Slovar’. Termin. Leksikograf: sbornik statej po materialam Meždunarodnoj naučno-praktičeskoj konferencii pamjati doktora filologičeskich nauk, professora Jurija Nikolaeviča Marčuka (g. Moskva, 1–2 marta 2019 g.)], Министерство образования Московской области Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской области Московский государственный областной университет Лингвистический факультет [Ministerstvo obrazovanija Moskovskoj oblasti], 251–261. Prieiga internete: https://elibrary.ru/item.asp?id=38527972. ŽA – Stropus Rimvydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Neringa 2005: Žmogaus anatomija, 2-asis patais. ir papild. leidimas, Kaunas: Vitae litera. On Certain Determinative Medical Compound Terms of Late 19th – Early 20th Century with Noun as the Second Component SUMARY L'articolo affronta the determinative compound terms from the medical and healthcare publications of the late 19th and early 20th century with the noun as the second component, che non appaiono in The Dictionary of the Lithuanian Language o i loro significati medici non sono registrati in the dictionary; it discusses their structural models and attempts to find out what is designated by compound terms, what meanings are conveyed by their first components, in what ways the components are combined; it also considers the problematic questions of relationship between components, the choice of base words, etc. A total of 72 compound terms demonstrating D + D, B + D, V + D ir P + D structural Most compound terms have models and responding to the compounding tendencies apparent in the terms and words of Modern Lithuanian were identified in the study. nouns as their both components (67% of the examples). There are nearly five times less compounds featuring the adjective as the first component PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII (19%), mentre the compounds with the verb and the preposition as the first component are very rare (11% and 3% respectively). The attribution of certain compounds to one of the above models may be rather ambiguous. The base word of most of the components and their relationship are transparent, whereas their terminological meanings are easy to identify as they roughly coincide with their word-formation meanings. When the coincidence is not so pronounced, the context of usage is of help. Compounds denote body parts, organs and diseases. La relazione tra components è difficile da identificare and the choice of their base words is difficult to substantiate in isolated cases only. As a rule, the first components of the D + D structural model express belonging (to which body part or organ the thing expressed by the second component belongs to) and the concept of type/kind; meno comunemente, designa a feature (what makes the thing expressed by the second component distinct from others), purpose (what movement the thing expressed by the second component is intended for) and similarity (what the thing expressed by the second component is similar to). The first components of compounds featuring the B + D and V + D structural models mostly designate a feature characteristic of the thing expressed by the second component. The components of compounds which fall to the D + D structural model are more commonly combined by means of linking vowels (with the vowel -ataking the lead) than without them (proportion 31:20), mentre in the case of the B + D, V + D and P + D structural models, on the contrary, both components are usually combined without linking vowels (proportions 6, 10: 1, 7: 2: 0). The study revealed that out of all the nouns used as the second component of compound terms, -ligė -liga is the most active component in forming the group of terms expressing type/kind. inserita m. 28 marzo 2023 d. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]