Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

Straipsniai / Articles 75 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2196-8937 Las direcciones de investigaciones: morfosintaksė, valentingumas, semántica, tipología. DOI: doi.org/10.35321/all89-04 El Consejo de Administración y Administración de la Unión Europea (CEEA) ha decidido aprobar el Reglamento (CE) n.o ATAIRAUTI, ATAIRAMISTO También VALENTINGUMAS ACTUAL LIETUVI LABORE Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language ANOTACIJA El objeto de este artículo veiksmajodis atvirauti e su vedinys daiktavardis atviración. Aimslas basado Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) material, esclareškinti estos palabras junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas mostré, qué influencia la influir a atvirauti (-avimas) valentingumui hace adjetivo atviras y predicakatų de minimalaus leksinio semantino campo semántica y gramatica. Paaiškėjo, que atvirauti (-avimas) característico trijopas valentingum. ESMINIAI VOODŽIAI: veiksmažodis atvirauti, veiksmažodinis daiktavardis, valentingumas, leksinis semantinis campoas. ANNOTATION The object of this article is the verb atvirauti and its noun derivative atvira. The aim is to investigate their combinability from the valency perspective, using the data from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. The research findings indicate that the valency of atvirauti (atviración) is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates within its minimal lexical semantic field. It was observed that the verb atvirauti (the noun atviración) exhibits a threefold valency. KEYWORDS: verb atvirauti, verbal noun, valency, lexical semantic field. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 1.ÚVADINS PASTABOS El objetivo de este artículo basado verbocentrinio modelo sentencial concepta y (aperturación) valentingumą. Investimas basado empirine valentingumo teorijos principais nustatyti veiksmažodžio atvirauti ir jo abstrakto material, recopilado de discutirti palabras, entrandocias en un minimalos leksinio Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) (žr. 2 dalį). Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: a) trumpai semantinio veiksmajodžio atvirauti (-avimas) campo, valentingumus (žr. adelante 1 parte); b) basado DLKT ejemplos (žr. 2 parte), iznagrinėti diferentes atvirauti (-avimas) formas de valentingumą y pasmarstyti, qué influencia la le hacen del término base (atviras) y predicakatų de léxinio semantino campo valentingumai (žr. 3 parte). Gálicamente todo resumir (žr. parte 4). Toki aspektu, cuanto es conocida, atvirauti (-avimas) no está examinado. Aplicado método de estudio interpretaciones, descripomasis analítico, gramatinas, semantinas análisis. Pasirinkus nagrinėti atvirauti (atviravimas), trumpai pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių espacios vacíos que en la oración o en la combinación de palabras ocupan palabras de cierto significado así como sus formas o sus correspondientes (žr. Sližienė 1994: 16; VaičiulytėSemėnienė 2001: 19, 46 y allí citada literatura). Valentingum ataja con tres niveles: abstracaktiu logines semanticos y dos concretos niveles del lenguaje sintakses y leksines semanticos. En el nivel de semántica logística se determina el número de lugares vacíos de la palabra y sus posibles aktantos semantísticas, en el nivel sintaksés se determina la forma gramatical de los valentines aktantías y su būtinidad o facultatividad, en el nivel de semántica leksística se determina la semántica de los valentines aktantías. Además de valentinos sintaksísticos aktantá, cuya esenciainidad y facultatividad se establece en la oración, se asignan miembros libres palabras del enunciado, que no klauso jo valentingumui. Laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vieson condicionales de la palabra significaciones y nepritų, su unión con predicatu lemia a él, como a cierta parte del lenguaje, característico puramente gramatical capacidad de unir otras palabras y sus formas (Sližienė 1994: 35). Essinieji actantai juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtinaisiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aksintaksiniai en la oración no pueden ser omitidos, puesto tualiausia (Sližienė 1994: rie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. 31). Los facultativos sintaksiniai aktanta son aquellos, kuSakiniai sin fakultativųjų aktantų significa aproximadamente lo mismo, qué y con ellos, puesto que facultativos aktanta son implicitados en la misma palabra significante (Sližienė 1994: 35). Aceptándose que los estrictos límites entre būtinųjų y facultativiųjų aktantá y libresųjų miembros no hay (Hentschel, Weydt 1994: 345). Artículos Articles / 77 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Leksema atvirauti no se proporciona en los principales explicaciónamuosios diccionarios de la lengua lituanas: Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ), kalbos žodyne (DLKŽe) ir akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe). Tačiau Dabartinės lietuvių atvirauti ‘būti atviramteko fiksuotas Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartoje (LKŽPapK) (žr. 1). Atskiru artículo atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotisʼ incluido en Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (žr. 2). ND también se proporcionan giminichos atvirauti palabras de (paatvirauti, paatviración) artículos con ejemplos (žr. 3). 1) Sospechusi, que abvirauti neatsargu, pregunté: Es pirksit o no. (Švyturys 1982-12-18) 2) V. Adamkus knygoje atvirauja apie savo ir A. Adamkienės sveikatą [antraštė] (delfi.lt) 3) Voice Film dirbantis Johnas Hobermanas paatviravo, kad išėjęs iš filmo premjeros Kanuose jautėsi „šviesus, atsinaujinęs ir nesuvokiamai laimingas“. (bernardinai.lt (iš: Naujasis jidinys-Aidai) Iš būdvardžio atviras, -a1 padarytas atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotisʼ yra relacionado con un significado abierto ‘3. todo contando, sincerishartusʼ (DLKŽe), ‘9. todo hablando, teniendo pasapčiųʼ (LKŽe) (žr. 4, 5). 4) Él siempre me es abierto, todo dirá rš. (LKŽe) 5) Ekspeditorius fue abierto conmigo, y yo también poco qué de él esėpdavau J.Dov. (LKŽe) De la descripción de valentinidad de los adjetivos de la lengua lituánica esclarece que, según turitada material empirine, sujeto correspondiente adjetivo abiertoas ‘nuoširdus2, todo pasakantisʼ aktantas significimas vardininku o otro daviklio3 de la armonización, mientras que indirectamente objectos usando puede ser reiški atitinkaminku variantiškai žymimas indirectamente objectis ir prielinksnio su konstrukcija (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje sintaksinis aktantas es fakultatyvus (cituojamos en 69 ejemplos se escribe en lusklia). Abiem 1 Toliau artículo hablando sobre distintos de este o otro atributo descrendrintai pasakoma sólo varriškoji nežymėtoji būdvardžio giminė. 2 Semantinė būdvardžio nuoširdus y abierto sujaja visto y Jono Paulausko Sisteminiame lietuvių sus, tiesiaširdis, tiesiakalbis, tiesmukas, atviraširdis, atlapaširdis y kt. 3 Plačiau sobre derinimą, derinimo daviklio y derinimo gaviklio sampratą, cuya aquí remiamasi, vé. kalbos žodyne (SisŽe): abu būdvardžiai patenka į nuoširdumo lauką, kuriame taip pat minimas tieSemėnienė (2003: 3842). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX casos la semántica abierta valentingum son iguales: sujeto atliepia percipientą4, y el objeto indirecto beneficientą5 (žr. 47). En pocas palabras, dvivalencio abierto sintaxis valentingum es Nom, Dat suInstr6, a semanti69 ejemplos indican que semantic y sintaxis būdvardžių abierto y sincerus nis – [Pcp, B]. Semantiniu aspektu šis būdvardis, panašiai kaip nuoširdus ir kt., patenka į būdvardžių, kurie nusako vieno asmens simpatijas, palankumą ar antipatijas kito asmens atžvilgiu, grupę (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99). valentingum son panašus. Esto se ve también DLKŽe, donde būdvardis nuoširdus se define como ‘linkintis bona; abiertoasʼ. 6) Él (a todos) era abierto y sincero. (citado de Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 80) 7) Joniuk, siempre habiendo sido tan puerilmente abierto (con su motute), ahora a nada ya nolepaspasa. (citado por del allí mismo, 87) 8) O oscursta, señor Petrai, ahora (con manimi) nesi sinceros. (citado id, 88) 9) Šią retą atvirumo valandėlę jis buvo (jai) nuoširdus. (cituojama iš ten pat, 35) Comparando 13 ejemplos con 47 se ve que el atributo abierto en significado explícikuotas (pa)pasakido (pasacir) contenido kontentyvas7 es un miembro libre (žr. 4, 7), que, panašu, se incluye en valentina atvirauti estructura (žr. 2, 3; más adelante žr. cuál es sintáctico y semántico Ar kontentyvo laisvasis narys turi įtakos netiesioginio objekto raiškai atviras sakiniuose ir kaip (ar) tai galėtų būti susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hipoteze – predikato sintaksiniai aktantai gali būti leksikalizuoti, gramatikalizuoti laisvieji nariai – atskiro tyrimo verta tema. Šiame straipsnyje keliami klausimai: atvirauti valentingum y (or) cuáles influencia le tiene del fundamento palabra (atviras) y con él intimes semantiticamente relacionados leksemų (nuoširdus, pasisakiti, contarti y kt.) valentingumai. A esta última pregunta da base el estudio de la aderaïsus (-beneum) valentingum (Vaičiulytė-Semėnienė 4 Percipientas [Pcp] psíquicas huesenas experimentėjo función, característica a seres vivos, percibientes de las cosas de la realidad, que tienen una cierta disposición hacia ellos, psicológicamente rea5 Benefiecientas [B] destinatato, turio función, guojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32). característica a seres vivos, especialmente principalmente a personas, cuyosas o no usas lo que es o hace (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 21). 6 Desde el punto de vista de la norma de la lengua, prielinksnio con construcción es secundario (delinis) variante de la norma y según necesitas puede ser utilizado genrinėje habboje. Sin embargo, se da prioridad a la variante principal (neutral) de la norma beneficiario (žr. KP2 S2 2003: 98; Miliūnaitė 2022: 535). 7 Kontentyvas [Con] función del contenido de estado o característica, característica de diversas cosas así como fenómenos (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22). Artículos Articles 79 / Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 202 donde parodyta predicakatų de leksinio semantino campo semántica y gramatica influencia valentingumui3), Buscando respuestas a preguntas también, sin ya mencionado sinceros, es importante referirse pa(si)sakiti, contar(s) definiciones en diccionarios y sus valentingumbre. Por ejemplo, DLKŽe de leksema pasipiti encrepiama mirar ver la primera decir significanzas (i. y. decir ‘1. verbalmente (o por escrito) planteikšti mentį o opinięʼ), y otra pasiplicir significado se define como ‘2. confesar8ʼ. Del académico LKŽe se explica que sangrąžinės formas decir pueden ser utilizadas en varias significados: ‘12. pasipasakotiʼ (žr. 10), ‘13. confesarʼ (žr. 11), ‘14. ispiarintiʼ (žr. 12), ‘15. pasarsepublicar; pasigraminti, pareikštiʼ (žr. 13) o ‘16. kng. pareikšti nusistatimąʼ (žr. 14). 10) Ella casi y no tiene hombre, al que pudiera pasarse por decir su vargus I.Simon. (LKŽe) 11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylįs KII28. (LKŽe) Naturalmente, algunos quién muy disfrutó que ya no tendríamos que apesartear al sacerdote sus delinquimientos Blv. 12) (LKŽe) 13) Pasisakau tamstai esąs zemaitis Jn. (LKŽe) 14) Užėjus habbai sobre insurilimą, Bytautas abvirai pasisakė insurilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put. (LKŽe) Tanto DLKŽe, como LKŽe accionmaword contar el primeros significados se presentan como ‘describir kokí acontecimiento, acontecimientoʼ (žr. 15, 16, plg. 3). 15) Él a nadie sus aflicciones no apapasó. (DLKŽe) 16) Tikrą justiciaybę cuenta ese viejo Jsv. (LKŽe) Desde Nijolės Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo dicino (LKVJŽ) (Sližienė 1998: 130) clarifica que el veiksmažodis pasisakyti, se utiliza significmėmis ‘1. pasipasakotiʼ (žr. 17), ‘2. a) comunicar oralmente, pareikšti; presentarse; b) reconocirseʼ (žr. 18), es trivalent, y en significado ‘3. pareikšti su nusistatimiento, pritarti o nepritartiʼ (žr. 19) dvivalentis. Así aparse decir incluye y (dalį) contar(s) semántica y gramática (žr. adelante). Ella casi no tiene hombre a quien [ella] pueda confesar sus miserias (plg. 17) sobre sus miserias). (citado de Sližienė 1998: 130) 18) El niño pasisakė madre sudaužęs puoduką que sudaužė puoduką (apie praganytą žąsiuką /). (citiada del allí mismo, 130) 19) Por la propuesta candidá (prieš propuesta candidá) pasisaké todos los oradores. (citado id id, 130) 8 Verxicmón de confesar ‘1. expresar su culpaʼ, ‘2. decir justicia acerca de selfʼ valentingum más extensamente vé LKVJŽ (Sližienė 1998: 257), por ejemplo, Ella a nadie nepris admitirían, que él le gusta. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Iš 17 pavyzdžio matyti, kad pasisakyti reikalauja vardininku žymimo agentyvaus9 sujeto, usuarioinu reiškiamo indirecto del objeto, atliepiančio beneficiento función, y variantiškai galininku, prielinksnio sobre konstrukcija, šalutiniu sentinio dėmeniu žymimo kontentyvo (directoino) objeto. Según la segunda pasisakite significado, valentiniai aktantai 18 ejeddyse pasakomi vardininku señalimu agentegviu sujeto, naudininku reiškiamu indirecto beneficiente objeto, y variantiškai prielinksnia sobre konstrukcija, dalyviu, padalyviu o šalutiniu sentinio dėmeniu marcimu kontentyvu. Beneficientą atliepiante aktantas es facultativusis. 19 ejemplo muestra que el dobivalencio prosetas taip pat yra agentyvus, o prielinksnio už arba prieš konstrukcija žymimas objektas atliepia kontentyvą. Basándose LKVJŽ (Sližienė 1998: 123124) y en él ofrecidos ejemplos (žr. 2022), veiksmažodis contar exigen nominininku señalamiento agentyvaus sub jekto, naudininku reiškiamo beneficiento indirecto del objeto y variantiškai galininku, prielinksnio sobre konstrukcija, galininku su particiviu o padalyviu, šalviu, padalyviu,utiniu dėminio marcamento kontentyvo (directo) del objeto. Como y apasalti caso, beneficianinku señalimo aktantas facultativusis. 20) Virpša noivaržándose le cuenta ciniškus anecdotos. (citaida desde Sližienė 1998: 124) 21) Mi tetulė a menudo nos contaba sobre el pasado. (citatada iz allí mismo, 124) 22 Papasakok, como allí fue. (citado de allí mismo, 124) Antano Lyberio Sinonimos dicodyne (SŽe) se puede ver que hablar contar es uno de los10 ‘apresitar kokį sucesión, acontecimiento, dėstyti mintisʼ sinonimos. Basándonos en lo que se ha dicho, cretima que veiksmajodis atvirauti facultativamente requieren beneficiento beneficiario, a būtinasis kontentyvo función atliepiante aktantas podrían ser señalimas įvairiau que iliustruota ND. 2. TIRIAMOJI MEDŽAGA Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės o administrativas literatura) lengua textosi. Sakytines ejemplos de lengua allí son aparentemente menos. ejemplos con 9 Agentas1 [A1] acción iniciadoriaus o ejececto función, característica vivioms būtybėms (Sližienė 1994: 19). 10 Para hablar más ampliamente valentingumo véase LKVJŽ (Sližienė 1994: 330331). Straipsniai / Articles 81 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje distintas formas de palabras examinadas en el artículo en la frase recopti11 DLKT extéstinas paieškos campo en la inscripciones atvira, y seleccionus palabra mediurys criterios. Tabelel 1 muestra en cómo encontros 303 (in)finitinas atvirauti formas se desprende por géneros. Visitar, que mayoría ejemplos (251, o 83 por ciento) están de publicistikos, considerablemente menos de grožinės literatūros (41, o 14 por ciento), pavionie casos (10, o 3 por ciento) negrožinėje literatūroje. Sakytinėje calboje hallado apenas 1 ejemplo, y administrative calboje de ellos no. 1 LENTEL. Diferentes formas abiertas DLKT tekstyne Tekstynodalis Atvirauti forma Pavartojimo skaičius Total aporte de consumo skaičius Grožinė literatuusiu 1 ando 1 ja 4 ama 1 ančios 1 ate 1 ju 1 iu 1 atviravo ra neatvirauti 10 no 1 uja 1 paatvirautume paatviravau uti 1 paatviravęs atviraudatvirauatviraujatviraujatviraujatvirauatvirausatvirauti 7 neatvira1 atviravo paatvirapaatvira1 1 paatviravo 6 1 41 Negrožinė literatura atviraudaatvirauja atvirauti 2 ti 1 vo 1 3 atviravo 3 paatvirauatvirauda10 Publicistika ma 1 mas 1 vo 1 72 me 1 ntes 1 atviraudaatviraudaatvirauja atviraujaatvirauja251 11 DLKT ejemplos para estudio coleccionar 2023 m. mayo mes. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Tekstynodalis Atvirauti forma Pavartojimo skaičius Total aporte de consumo skaičius Publicistika atvirauji atviraukatvirauti atviravo atviravoatviravneatviraneatviraneatviraneatvirauti neatvirapaatvirapaatvirapaatvirapaatvirapaatviravęs 2 ime 1 43 103 me 1 ęs 1 udavo 1 uja 5 uk 1 1 vo 3 ukite 1 usiu 1 uti 5 vo 4 1 251 Sakytinė kalba abrióvo 1 1 De total 303 303 DLKT encontrar 39 ejemplos con hablativo accionmajordio formas abstractas 2 lentelę). Panašiai kaip atvirauti atveju, pavyzdžių nėra administracinėje kalbo- (žr. je. También no encuentra sakytinės lengua ejemplos. La mayoría de ejemplos con aberturación formas están de publicistikos (21, o 54 por ciento), bastante menos de negrožinės (12, o 31 por ciento) y grožinės (6, o 15 por ciento) literatura. 2 LENTEL. Diferente apertura de forma DLKT tekstyne Tekstynodalis Atviravimas forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Grožinė literatuientos 1 atriación ra 2 atriación 2 atriavimpaatriación 1 6 Negrožiiento 5 atriavimatriavimnė literatuatviravimą atriavimui 1 ai 2 atriavimra 1 ai 2 paatriavimai 1 12 Artículos Articles 83 / Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Tekstynodalis Atviravimas forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Publicísabríaviabríaviabríaviabríavitica abríaviatviravimą abríavipaatviramai 7 mai 4 mui 2 mu 1 abríavimus 3 1 mų 1 vimų 1 mui 1 21 Del total 39 39 Así distintas atvirauti (atviración) forma en la frase suelen utilizarse publicistikoje, a la que, basado DLKT12, atribuye: comúnji periodika, popularioji periodika, naukinė periodika, libros (autobiografías, memuarai, atminimai, kronikos, metraščiai, dienoraščiai, laiškai, esė, apybraižos y kt.) y kt. A continuación ejemplos según los estilos funcioncinos no se discuten por separado. 3. SKIRTING ATVIRAUTI (-IMAS) FORM VALENTINGUMAS Antes imitando DLKT fundamento examinar atvirauti semántica y gramática, es importante decir que en este texto también se puede encontrar pavorenios ejemplos y con otro adjetivo atviras del participio atvirarse (-ización) ‘darytis atviramʼ (žr. 23, 24). Esto, que būdwardis abrías veiksmažodėja, indica y be vargo gūglo (google) naršyklėje encontrados ejemplos tanto con atvirėti (žr. 25, 26), como con atvirauti (žr. 27, 28) formomis13. 23) El concurso mostró que los alumnos quieren ser activos miembros de nuestra sociedad abriėjanzas. 24) ¿Cuáles, en sus ojos, los procesos de apertura de la sociedad observados recientemente? 12 Žiūrėta [2023-10-10] aquí: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=about. 13 Plg. VLKK opinión: La palabra abríauti turbió neišvengsimos, sólo no debieran transformarlo nuvalkiotu estampu, expuliancio otros medios de raiškos: abvirai contar, abvirai hablar, ser abviram y etc. (citiendo desde: https://vlkk.lt/konsultacijos/4226-atvirauti). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Trivalentis abiertauti ‘3. atvirai hablar(s), šnekėtisʼ requieren agentivo sujeto, komitativ y kontentyvo funciones correspondientes indirectines objetos. En la frase komitatyvas reiškiamas būtinąja prielinksnio su konstrukcija, y kontentyvas puede ser facultativamente pasakomas prielinksnio sobre konstrukcija. Trivalentis abiertauti ‘2. atvirai (pa)decir, contar(s), reconocintiʼ en la oración requieren agentívaus objeto del sujeto, beneficiento y contentyvo funciones correspondientes de los objetos indirectos. Beneficient pasakomas facultativamente usuarioku, y kontentyv variantiškai puede ser marcimija necesidadia prelinksnio sobre o delyvine konstrukcija, laterutiniu sentin dėmeniu. Entonces, cuando duivalentis atvirauti se utiliza ‘būti atviramʼ significado, su sintaksiniai aktantai, según atviras analogiją, pasakomi esencialinuoju sujeto vardininku y facultativamente indirecto del objeto naudininku o prielinksnio su konstrukcija. El sujeto corresponde percipientinio agentą24, y variantialmente señalado indirecto objeto beneficientą. DLKT no encuentra ejemplos, donde en la sentencia fuera expresado facultativusis esta abvirauti significado aktanta. Turima material empirica le gustaría creer que así tiende a separar más atvirauti ‘būti atviramʼ del atvirauti ‘atvirai kalbėti(s)ʼ, cuando en el primer caso naudininkas y con construcción corresponde una semántica función, y segundo tos pãčios raiškos indica diferente semántica. El estudio mostré que en atvirauti (-avimas) ‘atvirai kalbėti(s)ʼ valentingumo estructuras de los libres dvivalenčio atviras ‘nuoširdus, viską pasakantisʼ miembros es incluido kontentyvas ((pa)sakymo, kalbėjimo(si) contenido) con sava raiška. ŠALTINIAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-asis patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. 24 Apie dvisluoksnes semantines funkcijas plačiau žr. Drukteinis (2009). Straipsniai / Articles 91 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje LKŽPapK – „Lietuvių kalbos žodyno“ Papildymų kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkz-papildymu-kartoteka/. SisŽe – Paulauskas Jonas. Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sisteminis-lietuviu-kalbos-zodynas/ perziura. SŽe – Lyberis Antanas. Lietuvių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis patais. leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ sinonimu-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenztheorie, Tübingen. Drukteinis Albinas 2009: Semantinės sakinių struktūros su sinkretinės reikšmės predikatais. Res Humanitariae 6, 2441. Hentschel Elke, Weydt Harald 1994: Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl., Berlin, New York: De Gruyter. KP2 S2 Los consejos de lenguaje 2: Sintaksė 1. Prielinksnių y polinksnių consumo, sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas instituto de publicación, 2003. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. comienzos: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DOI: doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Loreta 2003: Būdvardžių derinación. Investigaciones sintaksíns de relaciones. Trabajos gramatícos de la lengua Lituvias 1, red. A. Holvoet, A. Judžentis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 37‒66. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mocklo y enciklopedijas editorial. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mocklo y enciklopedijas editorial. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2001: Valentingumas de los nombres de lengua Lituania: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta būd: Prieraišus, prieraišumas 2023 valentingumas en la actual lengua (rašto) lituana. Acta Linguistica Lithuanica 88, 181205. Acceso en Internet: httpsjournals.lki.lt://actalinguisticalithuanica/article/view/2245/2338. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language SUMARY El analysis of 340 examples with different forms of atvirauti and atviravimas drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language revela that their valency is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates from the minimal lexical-semantic field. The research shows that the generalised meaning of the predicate atvirauti is ‘to be open; to speak openlyʼ. In terms of valence, this meaning can be subdivided into ‘1. to be openʼ, ‘2. to say, to tell openly; to confessʼ, and ‘3. to talk, to indirect objects converse openlyʼ. The latter two meanings differ from each other in the direction of speech. The trivalent atvirauti ‘3. to talk, to converse openlyʼ requires the agentive subject, the corresponding to the comitative and the contentive. The comitative is expressed by the necessary construction of the preposition su, while the contentive can be expressed facultatively by constructing the preposition about. The trivalent atvirauti ‘2. to say, to tell openly; to confessʼ in a sentence requires an agentive subject and indirect objects, which correspond beneficiary and contentive. The beneficiary is expressed facultatively in the dative of the indirect object. In contrast, the indirect object contentive can be marked as necessary by constructing the preposition acerca, or with a participial construction, a subordinate clause. When the bivalent atvirauti is used in the meaning of ‘1. to be openʼ, its syntactic actants are, by atviras analogy, said in the necessary subject nominative and optionally in the dative or construction of the preposition su of the indirect object. The subject corresponds to the The study shows that the valency structures of atvirauti ‘to speak openlyʼ include a contentive percipient agent and the variantly marked indirect object to the beneficiary. with expression from the free elements of the adjective atviras. Įteikta 2023 m. octubre 11 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]