Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2196-8937 Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, valentingumas, semantika, tipologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-04 ATVIRauti, ATVIRAVIMAS VALENTINGUMAS DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – veiksmažodis atvirauti ir jo vedinys – daiktavardis atviravimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių žodžių junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kokią įtaką atvirauti (-avimas) valentingumui daro būdvardžio atviras ir predikatų iš minimalaus leksinio semantinio lauko semantika ir gramatika. Paaiškėjo, kad atvirauti (-avimas) būdingas trejopas valentingumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodis atvirauti, veiksmažodinis daiktavardis, valentingumas, leksinis semantinis laukas. ANNOTATION The object of this article is the verb atvirauti and its noun derivative atviravimas. The aim is to investigate their combinability from the valency perspective, using the data from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. The research findings indicate that the valency of atvirauti (atviravimas) is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates within its minimal lexical semantic field. It was observed that the verb atvirauti (the noun atviravimas) exhibits a threefold valency. KEYWORDS: verb atvirauti, verbal noun, valency, lexical semantic field. Straipsniai / Articles 75 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 1. ĮVADINĖS PASTABOS Šio straipsnio tikslas – remiantis verbocentrinio sakinio modelio samprata ir valentingumo teorijos principais nustatyti veiksmažodžio atvirauti ir jo abstrakto (atviravimas) valentingumą. Tyrimas grindžiamas empirine medžiaga, rinkta iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) (žr. 2 dalį). Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: a) trumpai aptarti žodžių, įeinančių į minimalų leksinį semantinį veiksmažodžio atvirauti (–avimas) lauką, valentingumus (žr. toliau 1 dalį); b) remiantis DLKT pavyzdžiais (žr. 2 dalį), išnagrinėti skirtingų atvirauti (–avimas) formų valentingumą ir pasvarstyti, kokią įtaką jam daro pamatinio žodžio (atviras) ir predikatų iš leksinio semantinio lauko valentingumai (žr. 3 dalį). Galiausiai visa apibendrinti (žr. 4 dalį). Tokiu aspektu, kiek yra žinoma, atvirauti (–avimas) nėra nagrinėtas. Taikomas tyrimo metodas – interpretacijos, aprašomasis analitinis, gramatinės, semantinės analizės. Pasirinkus nagrinėti atvirauti (atviravimas), trumpai pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurios sakinyje arba žodžių junginyje užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys (plg. Sližienė 1994: 16; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 19, 46 ir ten cituojamą literatūrą). Valentingumas siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu loginės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Loginės semantikos lygmenyje nustatomas žodžio laisvų vietų skaičius ir jų galimų aktantų semantinės funkcijos, sintaksės lygmenyje nustatoma valentinių aktantų gramatinė forma ir jų būtinumas arba fakultatyvumas, leksinės semantikos lygmenyje nustatoma valentinių aktantų semantika. Be valentinių sintaksinių aktantų, kurių būtinumas ir fakultatyvumas nustatomas sakinyje, skiriami laisvieji nariai – sakinio žodžiai, kurie nėra sąlygojami žodžio reikšmės ir nepriklauso jo valentingumui. Laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vietų, jų sąsają su predikatu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, būdingas gramatinis pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei jų formas (Sližienė 1994: 35). Būtinieji sintaksiniai aktantai sakinyje negali būti praleidžiami, kadangi juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtiniausiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aktualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakultatyvieji sintaksiniai aktantai yra tie, kurie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. Sakiniai be fakultatyviųjų aktantų reiškia maždaug tą patį, ką ir su jais, kadangi fakultatyvieji aktantai yra implikuoti pačioje žodžio reikšmėje (Sližienė 1994: 35). Pripažįstama, kad griežtos ribos tarp būtinųjų ir fakultatyviųjų aktantų ir laisvųjų narių nėra (Hentschel, Weydt 1994: 345). 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Leksema atvirauti nėra teikiama pagrindiniuose aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose: Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽė) ir akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽė). Tačiau atvirauti ‘būti atviram’ fiksuotas Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartotekoje (LKŽPapK) (žr. 1). Atskiru straipsniu atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotis’ įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (žr. 2). ND taip pat teikiami giminiškų atvirauti žodžių (paatvirauti, paatviravimas) straipsniai su pavyzdžiais (žr. 3). 1) Įtarusi, kad atvirauti – neatsargu, paklausė: – Tai pirksit ar ne. („Švyturys“ 1982-12-18) 2) V. Adamkus knygoje atvirauja apie savo ir A. Adamkienės sveikatą [antraštė] (delfi.lt) 3) Voice Film dirbantis Johnas Hobermanas paatviravo, kad išėjęs iš filmo premjeros Kanuose jautėsi „šviesus, atsinaujinęs ir nesuvokiamai laimingas“. (bernar-dinai.lt (iš: „Naujasis židinys-Aidai“) Iš būdvardžio atviras, –a¹ padarytas atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotis’ yra susijęs su atviras reikšme ‘3. viską pasakantis, nuoširdus’ (DLKŽė), ‘9. viską pasisakantis, neturintis paslapčių’ (LKŽė) (žr. 4, 5). 4) Jis visada man atviras, viską pasako rš. (LKŽė) 5) Ekspeditorius buvo atviras su manimi, o aš taip pat mažai ką nuo jo slėpdavau J.Dov. (LKŽė) Iš Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumo aprašo aiškėja, kad, remiantis turėta empirine medžiaga, subjektą atitinkantis būdvardžio atviras ‘nuoširdus, viską pasakantis’ aktantas žymimas vardininku arba kitu derinimo daviklio³ lemiamu linksniu, o netiesioginį objektą atitinkantis gali būti reiškiamas naudininku ir prielinksnio su konstrukcija (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje variantiškai žymimas netiesioginiu objektu einantis sintaksinis aktantas yra fakultatyvusis (cituojamuose 6–9 pavyzdžiuose rašomas skliaustuose). Abiem ¹ Toliau straipsnyje kalbant apie skirtingas šio ar kito būdvardžio gimines apibendrintai pasakoma tik vyriškoji – nežymėtoji būdvardžio giminė. ² Semantinė būdvardžio nuoširdus ir atviras sąsaja matyti ir Jono Paulausko Sisteminiame lietuvių kalbos žodyne (SisŽė): abu būdvardžiai patenka į nuoširdumo lauką, kuriame taip pat minimas tiesus, tiesiaširdis, tiesiakalbis, tiesmukas, atviraširdis, atlap­aširdis ir kt. ³ Plačiau apie derinimą, derinimo daviklio ir derinimo gaviklio sampratą, kuria čia remiamasi, žr. Semėnienė (2003: 38–42). Straipsniai / Articles 77 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ atvejais semantinis atviras valentingumas yra vienodas: subjektas atliepia perci-pientą⁴, o netiesioginis objektas – beneficientą⁵ (žr. 4–7). Trumpai tariant, dvivalentčio atviras sintaksinis valentingumas yra Nom, Dat / suInstr⁶, o semantinis – [Pcp, B]. Semantiniu aspektu šis būdvardis, panašiai kaip nuoširdus ir kt., patenka į būdvardžių, kurie nusako vieno asmens simpatijas, palankumą ar anti-patijas kito asmens atžvilgiu, grupę (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99). 6–9 pavyzdžiai rodo, kad semantinis ir sintaksinis būdvardžių atviras ir nuoširdus valentingumas yra panašus. Tai matyti ir DLKŽ, kur būdvardis nuoširdus apibrėžtas kaip ‘linkintis gera; atviras’. 6) Jis (visiems) buvo atviras ir nuoširdus. (cituojama iš Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 80) 7) Joniukas, visados buvęs toks vaikiškai atviras (su savo motute), dabar jai nieko nebepasisako. (cituojama iš ten pat, 87) 8) O tamsta, ponas Petrai, dabar (su manimi) nesi nuoširdus. (cituojama iš ten pat, 88) 9) Šią retą atvirumo valandėlę jis buvo (jai) nuoširdus. (cituojama iš ten pat, 35) Lyginant 1–3 pavyzdžius su 4–7 matyti, kad būdvardžio atviras reikšmėje eksplikuotas (pa)sakymo (pasakyti) turinys – kontentyvas⁷ yra laisvasis narys (žr. 4, 7), kuris, panašau, įtraukiamas į valentinę atvirauti struktūrą (žr. 2, 3; žr. toliau). Ar kontentyvo laisvasis narys turi įtakos netiesioginio objekto raiškai atviras sakiniuose ir kaip (ar) tai galėtų būti susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hipoteze – predikato sintaksiniai aktantai gali būti leksikalizuoti, gramatikalizuoti laisvieji nariai – atskiro tyrimo verta tema. Šiame straipsnyje keliami klausimai: koks yra sintaksinis ir semantinis atvirauti valentingumas ir (ar) kokios įtakos jam turi pamatinio žodžio (atviras) ir su juo artimai semantiškai susijusių leksemų (nuoširdus, pasakyti, pasakoti ir kt.) valentingumai. Pastarajam klausimui pagrindo duoda prieraišus (-umas) valentingumo tyrimas (Vaičiulytė-Semėnienė ⁴ Percipientas [Pcp] – psichinės būsenos patyrėjo funkcija, būdinga gyvoms būtybėms, suvokiančioms tikrovės dalykus, turinčioms tam tikrą nusiteikimą jų atžvilgiu, psichologiškai į juos reaguojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32). ⁵ Beneficientas [B] – adresato, turėtojo funkcija, būdinga daugiausia gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas yra ar darosi (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 21). ⁶ Kalbos normos požiūriu, prielinksnio su konstrukcija yra šalutinis (dalinis) normos variantas ir prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje. Tačiau pirmenybė teikiama pagrindiniam (neutraliam) normos variantui – naudininkui (žr. KP2 S2 2003: 98; Miliūnaitė 2022: 535). ⁷ Kontentyvas [Con] – būsenos ar ypatybės turinio funkcija, būdinga įvairiems daiktams bei reiškiniams (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22). 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 2023), kur parodyta predikatų iš leksinio semantinio lauko semantikos ir gramatikos įtaka valentingumui. Ieškant atsakymų į klausimus taip pat, be jau minėto nuoširdus, svarbu referuoti pa(si)sakyti, pasakoti(s) apibrėžtis žodynuose ir jų valentingumą. Pavyzdžiui, DLKŽe iš leksemos pasisakyti nukreipiama žiūrėti pirmosios pasakyti reikšmės (t. y. pasakyti – ‘1. žodžiu (ar raštu) pareikšti mintį ar nuomonę’), o kita pasisakyti reikšmė apibrėžiama kaip ‘2. prisipažinti⁸’. Iš akademinio LKŽe aiškėja, kad sangrąžinės pasakyti formos gali būti vartojamos keliomis reikšmėmis: ‘12. pasipasakoti’ (žr. 10), ‘13. prisipažinti’ (žr. 11), ‘14. išpažinti’ (žr. 12), ‘15. pasiskel̇bti; pasigarsinti, pareikšti’ (žr. 13) arba ‘16. kng. pareikšti nusistatymą’ (žr. 14). 10) Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. (LKŽe) 11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylis KII28. (LKŽe) 12) Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. (LKŽe) 13) Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. (LKŽe) 14) Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariaṅs V.Myk-Put. (LKŽe) Tiek DLKŽe, tiek LKŽe veiksmažodžio pasakoti pirmosios reikšmės teikiamos kaip ‘apsakyti kokį įvykį, atsitikimą’ (žr. 15, 16, plg. 3). 15) Jis niekam savo bėdų nesipasakojo. (DLKŽe) 16) Tikrą teisybę pasakoja tas senis Jsv. (LKŽe) Iš Nijolės Slėžienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyno (LKVJŽ) (Slėžienė 1998: 130) aiškėja, kad veiksmažodis pasisakyti, vartojamas reikšmėmis ‘1. pasipasakoti’ (žr. 17), ‘2. a) pranešti žodžiu, pareikšti; prisistatyti; b) prisipažinti’ (žr. 18), yra trivalentis, o reikšmė ‘3. pareikšti savo nusistatymą, pritarti arba nepritarti’ (žr. 19) – dvivalentis. Taigi pasisakyti apima ir (dalį) pasakoti(s) semantikos ir gramatikos (žr. toliau). 17) Ji beveik neturi žmogaus, kuriam [ji] galėtų pasisakyti savo vargus (plg. apie savo vargus). (cituojama iš Slėžienė 1998: 130) 18) Vaikas pasisakė motinai sudaužęs puoduką / kad sudaužė puoduką (apie praganytą žąsiuką). (cituojama iš ten pat, 130) 19) Už pasiūlytą kandidatą (prieš pasiūlytą kandidatą) pasisakė visi kalbėtojai. (cituojama iš ten pat, 130) ⁸ Veiksmažodžio prisipažinti ‘1. pareikšti savo kaltumą’, ‘2. pasakyti teisybę apie save’ valentingumą plačiau žr. LKVJŽ (Slėžienė 1998: 257), pvz., Ji niekam neprisipažintų, kad jis jai patinka. Straipsniai / Articles 79 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Iš 17 pavyzdžio matyti, kad pasisakyti reikalauja vardininku žymimo agento-vaus9 subjekto, naudininku reiškiamo netiesioginio objekto, atliepiančio beneficiento funkciją, ir variantiškai galininku, prielinksnio apie konstrukcija, šalutiniu sakinio dėmeniu žymimo kontentyvo (tiesioginio) objekto. Pagal antrąją pasisakyti reikšmę, valentiniai aktantai 18 pavyzdyje pasakomi vardininku žymimu agentyviu subjektu, naudininku reiškiamu netiesioginio beneficiento objektu, ir variantiškai – prielinksnio apie konstrukcija, dalyviu, padalyviu ar šalutiniu sakinio dėmeniu – žymimu kontentyvu. Beneficientą atliepiantis aktantas yra fakultatyvusis. 19 pavyzdys rodo, kad dviralenčio pasisakyti subjek­tas taip pat yra agentyvus, o prielinksnio už arba prieš konstrukcija žymimas objektas atliepia kontentyvą. Remiantis LKVJŽ (Sližienė 1998: 123–124) ir jame teikiamais pavyzdžiais (žr. 20–22), veiksmažodis pasakoti reikalauja vardininku žymimo agentyvaus subjekto, naudininku reiškiamo beneficiento netiesioginio objekto ir variantiškai – galininku, prielinksnio apie konstrukcija, galininku su dalyviu ar padalyviu, dalyviu, padalyviu, šalutiniu sakinio dėmeniu – žymimo kontentyvo (tiesioginio) objekto. Kaip ir pasisakyti atveju, naudininku žymimas aktantas – fakultatyvusis. 20) Virpša nesivaržydamas jai pasakoja ciniškus anekdotus. (cituojama iš Sližienė 1998: 124) 21) Mano tetulė dažnai mums pasakodavo apie praeitį. (cituojama iš ten pat, 124) 22) Papasakok, kaip ten buvo. (cituojama iš ten pat, 124) Antano Lyberio Sinonimų žodyne (SŽe) matyti, kad pasakoti yra vienas iš kalbėti10 ‘apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, dėstyti mintis’ sinonimų. Remiantis tuo, kas sakyta, manytina, kad veiksmažodis atvirauti fakultatyviai reikalauja beneficiento naudininko, o būtinаsis kontentyvo funkciją atliepiantis aktantas galėtų būti žymimas įvairiau nei iliustruota ND. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Pavyzdžiai su 9 Agentas [A₁] – veiksmo iniciatoriaus ar atlikėjo funkciją, būdinga gyvoms būtybėms (Sližienė 1994: 19). 10 Plačiau kalbėti valentingumą žr. LKVJŽ (Sližienė 1994: 330–331). 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje skirtingomis straipsnyje nagrinėjamų žodžių formomis sakinyje rinkti11 DLKT išplėstinės paieškos laukelyje įrašius atvira, ir pasirinkus žodžio vidurys kriterijų. 1 lentelėje parodyta, kaip rastos 303 (in)finitinės atvirauti formos pasiskirsto pagal žanrus. Matyti, kad dauguma pavyzdžių (251, arba 83 proc.) yra iš publicistikos, gerokai mažiau iš grožinės literatūros (41, arba 14 proc.), pavieniai atvejai (10, arba 3 proc.) – negrožinėje literatūroje. Sakytinėje kalboje rastas vos 1 pavyzdys, o administracinėje kalboje jų nebuvo. 1 LENTELĖ. Skirtingos atvirauti formos DLKT tekstyne 11 DLKT pavyzdžiai tyrimui rinkti 2023 m. gegužės mėn. Straipsniai / Articles 81 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Tekstyno dalis | Atvirauti forma | Pavartojimo skaičius | Bendras pavartojimo skaičius Publicistika | atvirauji 2; atviraukime 1; atvirauti 43; atviravo 103; atviravome 1; atviravęs 1; neatviraudavo 1; neatvirauja 5; neatvirauk 1; neatvirauti 1; neatviravo 3; paatviraukite 1; paatvirausiu 1; paatvirauti 5; paatviravo 4; paatviravęs 1 | 251 Sakytinė kalba | atviravo | 1 | 1 Iš viso | | 303 | 303 DLKT rasti 39 pavyzdžiai su kalbamąja veiksmažodžio abstrakto formomis (žr. 2 lentelę). Panašiai kaip atvirauti atveju, pavyzdžių nėra administracinėje kalboje. Taip pat nerasta sakytinės kalbos pavyzdžių. Daugiausia pavyzdžių su atviravimas formomis yra iš publicistikos (21, arba 54 proc.), gerokai mažiau iš negrožinės (12, arba 31 proc.) ir grožinės (6, arba 15 proc.) literatūros. ² LENTELĖ. Skirtingos atviravimas formos DLKT tekstyne Tekstyno dalis | Atviravimas forma | Pavartojimo skaičius | Bendras pavartojimo skaičius Grožinė literatūra | atviravimas 2; atviravimo 2; atviravimų 1; paatviravimas 1 | 6 Negrožinė literatūra | atviravimai 2; atviravimas 2; atviravimo 5; atviravimui 1; atviravimą 1; paatviravimai 1 | 12 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Tekstyno dalis | Atviravimo forma | Pavartojimo skaičius | Bendras pavartojimo skaičius Publicistika | atviravimai 7; atviravimas 4; atviravimo 2; atviravimu 1; atviravimui 1; atviravimus 3; atviravimą 1; atviravimų 1; paatviravimų 1 | 21 Iš viso | 39 | 39 Taigi skirtingos atvirauti (atviravimas) formos sakinyje dažniausiai vartojamos publicistikoje, kuriai, remiantis DLKT¹², priskiriama: bendroji periodika, populiarioji periodika, mokslinė periodika, knygos (autobiografijos, memuarai, atsiminimai, kronikos, metraščiai, dienoraščiai, laiškai, esė, apybraižos ir kt.) ir kt. Toliau pavyzdžiai pagal funkcinius stilius nėra atskirai aptariami. 3. SKIRTINGŲ ATVIRАUTI (-IMAS) FORMŲ VALENTINGUMAS Prieš imantis DLKT pagrindu nagrinėti atvirauti semantiką ir gramatiką, svarbu pasakyti, kad šiame tekstyne taip pat galima rasti pavienių pavyzdžių ir su kitu būdvardžio atviras dariniu – atvirėti (-ėjimas) ‘darytis atviram’ (žr. 23, 24). Tai, kad būdvardis atviras veiksmažodėja, rodo ir be vargo gūglo (google) naršyklėje randami pavyzdžiai tiek su atvireti (žr. 25, 26), tiek su atvirauti (žr. 27, 28) formomis¹³. 23) Konkursas parodė, kad moksleiviai nori būti aktyvūs atvirėjančios mūsų visuomenės nariai. 24) Kokie, Jūsų akimis, pastaruoju metu pastebimi visuomenės atvirėjimo procesai? ¹² Žiūrėta [2023-10-10] čia: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=about. ¹³ Plg. VLKK nuomonę: „Žodžio atvirauti turbūt neišvengsime, tik nereikėtų jo paversti nuvalkiotu štampu, išstumiančiu kitas raiškos priemones: atvirai pasakoti, atvirai kalbėti, būti atviram ir pan.“ (cituojama iš: https://vlkk.lt/konsultacijos/4226-atvirauti). Straipsniai / Articles 83 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 25) Šiandien krikščionis turi atvirėti Kristui ir pasauliui¹⁴. 26) Kultūra ir apskritai visuomeninis gyvenimas atirėja¹⁵. 27) Aplinkiniams arba šeimyniškiams nelabai atvirauju. Tik geriausiai draugei trumpai raportuoju, ar draugaujam šią savaitę ar ne¹⁶. 28) Jums derėtų labiau atsirinkti, su kuo galite atvirauti, o su kuo – ne¹⁷. DLKT pavyzdžiai su atvirauti (-avimas) formomis rodo, kad adresatas, kuriam ir / arba su kuriuo atviraujama, paprastai aiškėja iš (sakinio) konteksto (žr. 29, 30). Turima pavyzdžių, kur adresatas sakinyje yra pasakytas (žr. 31–33). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad 33 pavyzdyje jis galėtų būti žymimas ne tik prielinksnio su konstrukcija, bet ir naudininku (žr. toliau). 29) Nuo to laiko mūsų santykiai tapo šalti, gal ne šalti, bet neatviri. Aš užsidariau, ji irgi nepuolė (plg. man, su manimi) atvirauti. 30) – Vyrai, jūs mane išgelbėjote, – atviravo klubo narė Edna. 31) – Man Kalentovas – kaip tėvas, – atviravo naujakurys naujiesiems kaimynams. 32) Ir pradėjo trinti vokus. Tada uždengė veidą delnais, alkūnėmis remdamasis į stalą. Pažiūrėjo į mane pro pirštus. Mane suėmė juokas. Ką aš čia veikiu? Atvirauju pavargusiam tipui, kuris vaidina susidomėjusį. – Visai neįdomu. Bjauru. 33) Nors, žinoma, esama dalykų, kurių neįmanoma atleisti, tad geriau jų ir nesakyti. Svarbu, su kuo (plg. kam) ir kokioje aplinkoje atvirauji. Atviravimo turinys taip pat gali būti aiškus iš (sakinio) konteksto (plg. 30, 31, 33, 34). Valentingumo aspektu kur kas svarbesni yra 35–38 pavyzdžiai, kur matyti, kad kontentyvas reiškiamas ne tik apie konstrukcija (žr. 35) ar šalutiniu sakinio dėmeniu (žr. 36, 37), bet ir dalyvine konstrukcija (žr. 38). Tokią kontentyvo raišką gali pavad uoti turinio įnagininkas (žr. 39). 34) Per visą gyvenimą retai kada apsilankydavo pas gydytojus. Tik prieš trejetą metų širdies infarktas buvo surietęs. Dar žvit­rus, simpatiškas šeimininkas atviravo (plg. atviravo, kad prieš trejetą metų širdies infarktas buvo surietęs), o jo kalba buvo prisotinta daugybe rimtų faktų, datų. 35) Jis nebuvo linkęs atvirauti apie vykusias derybas, bet nurodė, kad vien profesinei sąjungai pan orėjus – atlyginimai nepadidėtų. ¹⁴ Cituojama iš: http://laiskailietuviams.lt/index.php/1963m-1-sausis/1769-atviroji-dvasia-ir-krikscionybe. ¹⁵ Cituojama iš: https://www.bernardinai.lt/2019-09-23-pogrindis-egzistuoja-visur-ir-visada-rasytoja-verteja-a-fominaite-kalbina-a-jakuciunas/. ¹⁶ Cituojama iš: https://www.tevu-darzelis.lt/forums/topic/draugas-nekelia-bendru-nuotrauku-i-fb-kodel/page/4. ¹⁷ Cituojama iš: https://lnk.lt/straipsniai/visi/savaites-horoskopas-deretu-labiau-atsirinkti-su-kuo-galite-atvirauti/208700. 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 36) [Į] pakvietė į tapybos darbų parodą rūmų antrojo aukšto fojė. Šis netikėtumas gražiai pailiustrino tradiciją, juolab kad savo tapybą pristatanti aktorė atviravo, jog paveikslai – tarsi monospektakliai, kuriuos ji kuria bemiegėmis naktimis, kai dar neatslūgsta scenoje patirta įtampa. 37) Stiprūs, daug pasiekiantys žmonės gali būti ir stebėtinai jautrūs. Kas antra su­laukusi pripažinimo visame pasaulyje manekenė duodama interviu atvirauja (plg. prisipažįsta), kad vaikystėje manė esanti itin negraži. 38) Dažnai po paskaitų prie manęs prieina merginos ir pasakoja patyrusios seksualinę prievartą, atvirauja norinčios pabėgti iš namų ar užsimena, kad jų draugės serga anoreksija arba piktnaudžiauja alkoholiu. 39) Žurnalistas įsitiko, kad prekybos centrų vadovai nėra labai linkę atvirauti šia tema (plg. apie šią temą). Lyginant turimus 30, 31, 40–43 pavyzdžius su, tarkim, 44–46 galima atsekti, kaip iš raiškos atvirai (pa)(si)sakyti, pasakoti (susi)formavosi atvirauti reikšme ‘atvirai (pa)sakyti, pasakoti(s)’ valentingumas yra susijęs su minėtu pa(si)sakyti, pasako-ti(s). Konkrečiau sakant, trivalentis atvirauti reikalauja agent-yvaus subjekto, beneficiento netiesioginio objekto ir kontentyvo objekto, reiškiamo prielinksnio apie, dalyvine konstrukcija arba šalutiniu sakinio dėmeniu. Sintaksiškai naudininku žymimas beneficientas yra fakultatyvusis (plg. 30–32 ir 36–39). Toks pat semantinis ir sintaksinis atvirauti valentingumas būtų ir tais atvejais, kai kalbamasis predikatas per pasisakyti (pri)artėja prie prisipažinti ‘2. pasakyti teisybę apie savę’ semantikos ir gramatikos (plg. 37, 47–49, dar žr. 9 išnašą). 40) „Tada jaučiu, kad tikrai atostogauju“, – atvirauja kasdien pareigingai pietus Lietuvoje verdanti moteris. 41) Su pasididžiavimu žiūgštelėjo į savo močiutę. Po siaubo – laiminga pabaiga. At­legus kelionės nuovargį ir papietavus, Vaido močiutę žemaičiuodama atoiravo: „Man trūksta žodžių, koks čia stebuklas įvyko. Po šitokio siaubo tokia laiminga pabaiga“. 42) Viską teks padaryti labai skubiai, atvirauja ministras. 43) Pats šis posakis yra gudrus žaidimas, atvirauja 27 metų visuomeninių santykių koordinatorius Jaunius¹⁸. 44) – O, jeigu bučiau jaunas!.. Jauną mane ji sugundytų, atvirai tau sakau (plg. tau atvirauju). 45) Kaunietis narkotikų prekeivis „Lietuvos rytui“ atvirai papasakojo (plg. atvi­ravo) apie savo veiklą. ¹⁸ Dar plg. DLKT pavyzdį: Vairuotojai nelinkę atvirauti ir sakyti priežasčių, kodėl jie grįžta į Lietuvą. Straipsniai / Articles 85 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 46) Kai sutiktas R. Šarmaitis paklausė, kaip laikausi, aš jam atvirai viską išpasakojau. 47) Turbūt todėl, kad ji tą savo grasinimą vėliau tikrai išpildė: susigavo mergytę su vienu gydytoju – Antano sugerovu bei namų draugu – ir viską atvirai vyrui prisipažino: ji norėjusi tapti motina19. 48) Kelionėmis keltais prekiaujame ir internetu. Apie 30% klientų – estai ir latviai, jie internetu naudojasi mieliau nei lietuviai, – atvirauja p. Vasiliauskas. Verslininkas prisipažįsta, kad šios veiklos apyvartas galėtų dar padidinti, tačiau kol kas per mažai reklamuoja paslaugas. 49) – Tiek ir vertinimo darbo metu jaučiau nemažą spaudimą, – prisipažino nacionalinio konkurso žiuri pirmininkas Darius Užkuraitis. Tačiau toliau atvirauti jis dar nepanoro20. Sakiniai su atvirauti (–avimas) formomis, kai netiesioginis objektas žymimas prielinksnio su konstrukcija, gali būti susiję su atvirai (pasi)kalbėti (šneketi(s)) (plg. 50–52), konkrečiau, su kalbėti(s) semantika ir gramatika. Iš DLKT turimas vienas pavyzdys, kur sakinyje formaliai išreikštas tiek adresatas, tiek atviravimo turinys (žr. 53). Remiantis LKVJŽ (Sližienė 1994: 330–331) teigiamu kalbėti(s) valentingumu teigtina, kad 53 pavyzdyje prielinksnio su konstrukcija žymimas netiesioginis objektas atliepia komitatyvą21, o prielinksnio apie konstrukcija kontentyvą. Sintaksinis komitatyvo aktantas yra būtinasis, o kontentyvo – fakultatyvusis (žr. 54, 55). 50) Su draugėmis gana atvirai apie viską pasikalbėdavo, juk rytą turėdavo laiko į valias, ir tėvai, ir Arnas būdavo darbe. 51) Ji sutiko, ir aš dar niekuomet nebuvau šitaip vakarieniavęs. Ji kalbėjo su manim labai atvirai, ir staiga aš nusimečiau visus savo šarvus. Mane užplūdo laisvė; dingo baimė, nes šio pasimatymo bijojau; nebekankino sąžinės priekaištai. 52) – Šnekėsiu visai atvirai, kaip su broliais. Lankėsi Mindaugo pasiuntinys ir pas mus. 53) Pavyzdžiui, FESTINA LENTE! Arba – MEA CULPA, irgi neblogai. Ilgainiui užsuktų koks nežinomas poetas, su juo ir paatvirautume apie kūrybos pradalges. Tik žinau: nei smuklės steigti, nei atvirausiu su nežinomuoju; ot, gal imsiu ir užrašysiu sau ką be jokios pretenzijos! 19 Dar plg. DLKT pavyzdį: Atvirai prisipažinsiu, kad mažai kas pasaulyje, o galbūt ir niekas nesukėlė man tiek pagarbos ir pasigėrėjimo, tiek entuziazmo, kiek Władysławas Studnickis. 20 Dar plg. DLKT pavyzdį: Kol sužeista siela kraujuoja, jis nesiryžta išpažinčiai, atviravimui. 21 Komitatyvas [Com] – antraeilio agento, paciento, percipiento ar beneficiento funkcija, pasirodanti greta atitinkamos pagrindinės funkcijos ir sakinyje dažniausiai atitinkanti prielinksninę konstrukciją suInstr (LKVJŽ 1994: 22). 86 Acta Linguistica Lituanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 54) Žinoma, vėliau, kai įsigyji tikrų draugų, gali su jais patv張rauti (plg. 50). 55) Beje, jis buvo vienas pirmųjų B. L. Laugalienės auklėtinių, prabilusių apie toje šeimynoje klestinčias negeroves. Iš globėjos namų dėl atviravimo su žurnalistais turėjęs sprukti D. Šliužas vėliau vis dėlto sugrįžo gyventi pas B. L. Laugalienę. Tai, kad netiesioginio objekto raiška komitatyvine su konstrukcija 53–55 pavyzdžiuose gali būti susijusi su abipusiu kalbėjimu, rodo ir 56 pavyzdys, kur prie linksnsnio su konstrukciją lemia daiktavardžio pokalbis valentingumas. Žinoma, pasitaiko neaiškių ar painiojimo atvejų. Tarkim, remiantis 57 pavyzdžio kontekstu, labiau nežymėtas būtų netiesioginio objekto naudininkas, kuriuo būtų reiškiamas vienakryptis kalbėjimas, t. y. pareigūnų (pa)sakymas visuomenei, panašiai kaip yra pasakyta 58, 59 pavyzdžiuose. Kita vertus, netiesioginio objekto raiškai 57 pavyzdyje įtakos galėtų turėti ir kitas atvirauti (-avimas) reikšmės aspektas – ‘būti atviram’ (žr. toliau). 56) Britų pasiuntinio atviravimai pokalbyje su K. Bizausku (plg. pasiuntinio atviravimai su K. Bizausku) išprovokavo nelojalius savo Vyriausybės atžvilgiu pastarojo žodžius demaršo metu. 57) Kiekvienais metais viešai deklaruoti savo interesus įpareigoja prieš kelerius metus priimti atitinkami Lietuvos įstatymai. Tačiau ne visi pareigūnai atvirauja su visuomene. Iš paskelbtų lentelių matyti, kad tik maždaug 150–200 aukštesnio rango tarnautojų ką nors įrašė į įvairias šios deklaracijos skiltis. 58) Eglė uždaresnė. Jeigu jai sekasi blogiau, ji man nepasakys. Gal nenori manęs jaudinti, graudinti. Kai kurių mano draugių dukros labai atvirauja mamoms, tada šios baisiai sielvartauja ir naktimis nemiega. 59) – Kodėl kalbate apie savo dukros mirtį, juk tai jūs jos nekenčiate. Kodėl taip atviraujate man, juk jūs manęs net nepažįstate, ką tik mane sutikote! – Aš nekalbu apie jos mirtį, aš tik įtariu. Turimas 60 pavyzdys rodo atvirauti vienakrypčio ((pasi)sakyti (kam)) ir abipusio (kalbėtis, šnekėtis (su kuo)) kalbėjimo aspektų raišką. Pripažįstant neaiškius ar semantiškai susipynusius atvejus, teigtina, kad atviro kalbėjimo aspektai turi įtakos renkantis netiesioginio objekto žymėjimą (vok. Markierung). Tarkim, turimo 61 pavyzdžio kontekste pasakę, kad jie atvirauja vienas su kitu apie savo gyvenimą, lyg kameros nebūtų, aktualizuotume jų tarpusavio šnekėjimąsi apie gyvenimą, o pasakę, kad jie atvirauja apie savo gyvenimą, pavyzdžiui, mums, kalbamoje situacijoje pabrėžtume ne pokalbyje dalyvaujančius (filmo protagonistus), bet juos už kameros klausančius (matančius). Jei taip, tada 62–64 pavyzdžių kontekstas riboja atvirauti abipusio, o 65 kontekstas vienpusio kalbėjimo raišką. 60) Su viena moterimi iš Vilniaus atviravome viena kitai… Straipsniai / Articles 87 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 61) Žiūrint Burajos filmus („Mama“, „Dienoraštis“) kyla nuostaba, kaip ji sugeba užmegzti tokį glaudų kontaktą su savo filmo protagonistais, kad ekrane jie atvirauja apie savo gyvenimą, lyg kameros nė nebūtų. „Kretos saloje“ filmo herojai žino kamerą juos stebint – ji verčia juos „pasitempti“. 62) Kodėl žinau tiek daug žmonių gyvenimo istorijų? Kodėl daugelis šneka šneka su manimi ir ima atvirauti, dalijasi slapčiausiomis mintimis? Nors man pačiai sunku atsiverti, išsipasakoti net tada, kai to tikrai reikia. 63) Tik murma: Tu žinai... aš tau pasakysiu. Tau tau aš pasakysiu... girdi?! Dar bevilt iškiau pasijusdavau tuomet, kai apie savo nežmoniškas kančias imdavo atvirauti koks menžmogis – autorius, atlikėjas, aktorius, nesvarbu. 64) Žodis, kitas – ir partizanų ryšininkė suprato, koks paukštelis pas ją įplasnojo. Dar greičiau išmoko su tuo padaru elgtis: kai tik šnipė imdavo atvirauti (plg. jai, *su ja) apie partizanus, Lukevičiūtė visa dūšia pasinerdavo į poterius. 65) Dangstė darbus ir darbelius nepavydėtiną metą išgyvenusios Venecijos respublikos slaptosiose tarnybose. Galybė mylimųjų ir meilužių, su kuriomis atviraudavo įtakingieji, „dirbo“ Kazanovai tarsi agentų tinklas (plg. 50, 54). 66–68 pavyzdžiuose labiau pabrėžtas su nuoširdumu susijęs atvirauti (-avimas) aspektas – ‘būti atviram’. Tikėtina, kad pagal atviras analogiją tokio atvirauti netiesioginis objektas galėtų būti pasakomas naudininku ir prielinksnio su konstrukcija (plg. 69, 70). Tačiau turimuose sakiniuose šis fakultatyvusis atvirauti ‘būti atviram’ aktantas nėra pasakytas. 66) Kęstutis yra užklėjęs vienišius. „Nenoriu niekur lįsti, nemėgstu atvirauti (plg. nemėgstu būti atviras)“, – prisipažįsta vaikinas. 67) Kaimynė, pas kurią Vaišvilų kaime dažniausiai užsukdavo Žydrūnė, sielojosi dėl tragiško mergaitės likimo. „Ji yra labai uždaro būdo, nemėgdavo atvirauti. Jaučiau, jog jai sunku namuose, kur motina ir patėvis, neturėdami jokių nuolatinių pajamų, dažnokai girtaudavo“, – pasakojo pensininkė. 68) Kalbų – apie futbolą. Kitos – apie moteris. Per pertraukėles tarp šnekų apie futbolą ir moteris pakalbam apie darbą. Netiesa, kad visi vyrai nelinkę atvirauti. Aš nejuntu didelio poreikio išlieti jausmus, bet kai kurie mano draugai palyginti noriai išsipasakoja. 69) Moterys ieško identifikacijos su savim, įsižiūri į save, į savo jausmus, pajautas, į santykius su vyrais. Atvirumas (ne atvira vimas) sau yra pats sunkiausias išbandymas. Atvirumas sunkiai pakeliamas. 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 70) Kitas neigiamai nuteikiantis dalykas yra atviravimai, širdies išliejimas ne patiems artimiausiems draugams. Savo kompleksais ir emociniu apsinuoginimu galime atstumti net tolerantiškiausius žmones²². Galiausiai minėti sakiniai, kur atvirauti formos vartojamos greta antonimo slapukauti. 71, 72 pavyzdžiai rodo sakinyje pabrėžtą semantinę atvirauti (ar jo vedinių) sąsają su tiesos sakymu²³, kuri aiški 73, 74 arba apčiuopiama 67 pavyzdžio kontekstuose. 71) Ir apie kalnelyje trūnijantį jo bičiulį – taip pat. Gučka stebėjo jį, lyg iš anksto viską numatęs. Pats ir atviravo, ir slapukavo, nesirinkdamas žodžių, o tu, naujoke, kad ir priverstas, linkčiok. 72) „Atvirumas man kenkia“, – sakai, užsidėdama kaukę. Bet ar visada? – paklausė Virginija Rimkuvienė atviraujančiųjų ir slapukaujančiųjų. Taip Julius Girdvainis, žurnalistas: „Visiškai atviras žmogus pražūtų. Ypač atsargus turi būti viešumoje“. 73) Visada galima apsimesti, kad tai – ne ji, o tik pokštas, pašmaikštavimas, niekuo neįpareigojantis kalambūras. Lygiai tokie patys yra ir nūnai „atviravimu“ vadinami pašnekesiai įvairiose TV laidose ir bulvariniuose žurnaluose, nors su tikruoju atvirumu jie mažiausiai susiję, nes „atvirautojas“ dangstosi… 74) Šatrijos Ragana nebuvo linkusi į atvirumą kaip į atviravimą, nors 1907 m. vasario 16 d. laiške P. Augustaičiui ir sakė: „Mėgstu visados atvirumą“. Čia atvirumas labiau reiškia tiesumą. 4. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnagrinėti 340 DLKT pavyzdžių su skirtingomis atvirauti (atviravimas) formomis rodo, kad jų valentingumui įtaką daro pamatinio žodžio ir predikatų iš jo leksinio semantinio lauko semantika ir gramatika. Iš tyrimo paaiškėjo, kad apibendrinta predikato atvirauti (-avimas) reikšmė – ‘būti atviram; atvirai kalbėti(s)’. Valentingumo aspektu ji gali būti skirstoma į: ‘1. būti atviram’, ‘2. atvirai (pa)sakyti, pasakoti(s), prisipažinti’ ir ‘3. atvirai kalbėti(s), šnekėtis’. Pastarosios dvi tarpusavyje skiriasi kalbėjimo kryptimi. ²² Dar plg. DLKT pavyzdį: Daugelis mūsų esame priversti kasdien vaidinti tam tikrus socialinius vaidmenis, kurių scenarijuose dažniausia nėra vietos nuoširdžiam atviravimui. Šis reiškinys vis labiau dominuoja akademinę visuomenę. ²³ Plg. ŠŽe skiriamą atviras (neturintis paslapčių) sinonimų eilę: atviraširdis, atlap­aširdis, grynaširdis, tiesus, tiesiaširdis, tiesiakalbis, tiesmukas. Straipsniai / Articles 89 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Trivalentis atvirauti ‘3. atvirai kalbėti(s), šnekėtis’ reikalauja agentyvaus subjekto, komitatyvo ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Sakinyje komitatyvas reiškiamas būtinąja prielinksnio su konstrukcija, o kontentyvas gali būti fakultatyviai pasakomas prielinksnio apie konstrukcija. Trivalentis atvirauti ‘2. atvirai (pa)sakyti, pasakoti(s), prisipažinti’ sakinyje reikalauja agentyvaus subjekto, beneficiento ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Beneficientas pasakomas fakultatyviai naudininku, o kontentyvas variantiškai gali būti žymimas būtinąja prielinksnio apie arba dalyvine konstrukcija, šalutiniu sakinio dėmeniu. Tada, kai dvivalentis atvirauti vartojamas ‘būti atviram’ reikšme, jo sintaksiniai aktantai, pagal atviras analogiją, pasakomi būtinuoju subjekto vardininku ir fakultatyviai netiesioginio objekto naudininku arba prielinksnio su konstrukcija. Subjektas atitinka percipientinį agentą²⁴, o variantiškai žymimas netiesioginis objektas – beneficientą. DLKT nerasta pavyzdžių, kur sakinyje būtų išreikštas fakultatyvusis šios atvirauti reikšmės aktantas. Turima empirinė medžiaga leistų manyti, kad taip linkstama labiau atskirti atvirauti ‘būti atviram’ nuo atvirauti ‘atvirai kalbėti(s)’, kai pirmuoju atveju naudininkas ir su konstrukcija atitinka vieną semantinę funkciją, o antruoju – tos pačios raiškos rodo skirtingą semantiką. Tyrimas parodė, kad į atvirauti (-avimas) ‘atvirai kalbėti(s)’ valentingumo struktūras iš laisvųjų dvivalenčio atviras ‘nuoširdus, viską pasakantis’ narių yra įtrauktas kontentyvas ((pa)sakymo, kalbėjimo(si) turinys) su sava raiška. ŠALTINIAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritenienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrinės-lietuvių-kalbos-žodynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-asis patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. ²⁴ Apie dvisluoksnes semantines funkcijas plačiau žr. Druktein­is (2009). 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje LKŽPapK – „Lietuvių kalbos žodyno“ Papildymų kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkz-papildymu-kartoteka/. SisŽe – Paulauskas Jonas. Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sisteminis-lietuviu-kalbos-zodynas/perziura. SŽe – Lyberis Antanas. Lietuvių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis patais. leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenztheorie, Tübingen. Drukteinis Albinas 2009: Semantinės sakinių struktūros su sinkretinės reikšmės predikatais. – Res Humanitariae 6, 24–41. Hentschel Elke, Weydt Harald 1994: Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl., Berlin, New York: De Gruyter. KP2 S2 – Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1. Prie linksnių ir polinksnių vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DOI: doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Loreta 2003: Būdv ardžių derinimas. – Sintaksinių ryšių tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1, red. A. Holvoet, A. Judžentis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 37–66. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2001: Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2023: Prieraišus, prieraišumas valentingumas dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 88, 181–205. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2245/2338. Straipsniai / Articles 91 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language SUMMARY The analysis of 340 examples with different forms of atvirauti and atviravimas drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language reveals that their valency is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates from the minimal lexical-semantic field. The research shows that the generalised meaning of the predicate atvirauti is ‘to be open; to speak openly’. In terms of valence, this meaning can be subdivided into ‘1. to be open’, ‘2. to say, to tell openly; to confess’, and ‘3. to talk, to converse openly’. The latter two meanings differ from each other in the direction of speech. The trivalent atvirauti ‘3. to talk, to converse openly’ requires the agentive subject, the indirect objects corresponding to the comitative and the contentive. The comitative is expressed by the necessary construction of the preposition su, while the contentive can be expressed facultatively by constructing the preposition apie. The trivalent atvirauti ‘2. to say, to tell openly; to confess’ in a sentence requires an agentive subject and indirect objects, which correspond beneficiary and contentive. The beneficiary is expressed facultatively in the dative of the indirect object. In contrast, the indirect object contentive can be marked as necessary by constructing the preposition apie, or with a participial construction, a subordinate clause. When the bivalent atvirauti is used in the meaning of ‘1. to be open’, its syntactic actants are, by atviras analogy, said in the necessary subject nominative and optionally in the dative or construction of the preposition su of the indirect object. The subject corresponds to the percipient agent and the variantly marked indirect object to the beneficiary. The study shows that the valency structures of atvirauti ‘to speak openly’ include a contentive with expression from the free elements of the adjective atviras. Įteikta 2023 m. spalio 11 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX