Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW)

ALBRECHT GREULE Regensburgo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: tekstų gramatika, teolingvistika ir dvasinė giesmė, onomastika, istorinė sintaksė. DOI: doi.org/10.35321/all89-01 NUO ANTREITEN IKI EISCHEN. IŠ VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS SINTAKSINIO VEIKSMAŽODŽIŲ ŽODYNO (MSVW) DIRBTUVĖS Nuo antréiten iki eischen. Iš Vokiečių vidurio aukštaičių veiksmažodžių sintaksės žodyno (vok. MSVW) dirbtuvių ANOTACIJA Svarstymai dėl Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių žodyno, svarbios istorinės vokiečių gramatikos dalies, sudarymo tarptautiniu mastu ne kartą buvo keliami maždaug nuo 2000 metų. Iki šiol visi bandymai nedavė rezultatų. Nuo 2006 m. pasirodžius Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos žodynui (MWB) tiek spausdintu, tiek internetiniu pavidalu, MWB naudojamas nuo 2018 m. nuolat rengiant Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) straipsnius. Straipsnyje pristatoma metodika, pagal kurią rengiami žodyno straipsniai, ir išankstiniam skelbimui pateikiami mhd. ænigen, antreiten, arzātieren, backen, bären, dringen, eischen. veiksmažodžių žodyno straipsniai. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Istorinė sintaksė, Vidurinė aukštoji vokiečių kalba, valentumas, leksikografija, reikšmės kaita. ANOTACIJA Svarstymai dėl Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos valentumo žodyno, svarbios istorinės vokiečių gramatikos dalies, rengimo tarptautiniu mastu buvo ne kartą atlikti maždaug nuo Straipsniai / Articles 11 ALBRECHT GREULE 2000 metų. Iki šiol visi bandymai nedavė jokių rezultatų. Nuo 2006 m. išleidus Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos žodyną (MWB) tiek spausdintu, tiek internetiniu pavidalu, MWB nuo 2018 m. bus naudojamas nuolat rengti Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) straipsnius. Straipsnyje pristatoma metodika, pagal kurią rengiami žodyno straipsniai, ir išankstiniam skelbimui pateikiami mhd. ænigen, antreiten, arzâten, backen, bâren, dringen, eischen. veiksmažodžių žodyno straipsniai. RAKTINIAI ŽODŽIAI: istorinė sintaksė, Vidurinė aukštoji vokiečių kalba, valentumas, leksikografija, reikšmės kaita. 1. MSVW PARUOŠIAMIEJI DARBAI Svarstymai dėl Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW), iš dalies taip pat vadinamo „Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių valentumo žodynu“, tarptautiniu mastu ne kartą buvo keliami maždaug nuo 2000 metų. Iki šiol visi bandymai nedavė leksikografiškai reikšmingo rezultato. Iki pasirodant „Devintojo amžiaus senosios aukštosios vokiečių kalbos tekstų sintaksiniam veiksmažodžių žodynui“ (Greule 1999), istoriniai valentumo tyrimai, viena vertus, buvo sutelkti į senąją aukštąją vokiečių kalbą, kita vertus – į ankstyvąją naująją vokiečių kalbą (Korhonen 1978), todėl buvo pareikalauta Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos valentumo žodyno. Be to, tapo aišku, kad veiksmažodžių valentumo aprašymas, būdingas istorinėms vokiečių kalbos pakopoms, ypač Vidurinei aukštajai vokiečių kalbai, būtų esminė istorinės gramatikos dalis sintaksės ir leksikos sankirtoje. Tikroji veiksmažodžių valentumo aprašymo vieta yra paprastojo sakinio struktūrų aprašymas, t. y. sakinių modelių arba sakinio struktūros planų tipologija (Greule 2005: 51–54, plg. taip pat Schmid 2017: 185–201). Tyrimo uždavinys buvo ir tebėra iškelti vidurinės aukštosios vokiečių kalbos tekstuose slypintį veiksmažodžių valentumo potencialą, aprašant kiekvieno veiksmažodžio sintaksines aplinkas, jį sistemiškai aprašyti ir padaryti prieinamą bei panaudojamą (vidurinės aukštosios vokiečių kalbos) valentumo žodyne. Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos valentumo žodynas taip pat būtų esminis indėlis į kalbos raidos ir reikšmės kaitos istoriją ir galėtų būti svarbus tarpinis žingsnis kuriant diachroninį valentumo žodyną. Be to, jis turėtų būti sumanytas kaip pagalbinė priemonė medievistikos srityje, nes toks žinynas konkrečių tekstų analizę ir interpretaciją 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW) vidurinės aukštosios vokiečių kalbos tekstų kalbiniu požiūriu (Greule, Braunn 2010: 71). Konkrečių tekstų analizė būtų taip pat remiama tuo, kad vidurinės aukštosios vokiečių kalbos valentumo žodynas, kaip ir jo senosios aukštosios vokiečių kalbos atitikmuo, būtų grindžiamas tekstais. Kaip metodas visuose ankstesniuose bandymuose buvo taikoma korpuso analizė, paremta sakinių vertinimu. Skirtingai nuo metodo, taikyto rengiant Devintojo amžiaus senosios aukštosios vokiečių kalbos tekstų sintaksinį veiksmažodžių žodyną (Greule 1999), t. y. spausdintų tekstų leidimų laipsniško nagrinėjimo, išskiriant ir segmentuojant pavyzdinius sakinius bei atliekant jų sintaksinę analizę (plg. Greule, Korhonen 2021: 149 ir toliau), vidurinės aukštosios vokiečių kalbos valentumo tyrėjai rėmėsi „Bochumo korpusu“ (Greule 2003: 418; Greule, Lénard 2004: 25–31). Bochumo korpusas yra atrankinis korpusas, į kurį integruoti tik vidurinės aukštosios vokiečių kalbos eiliuotų, prozos ir dokumentinių tekstų rankraščiai, bet ne leidimai. Jis saugomas elektroninėse laikmenose; naudojantis lemų sąrašu veiksmažodžio vartosenos vietas buvo galima gauti automatiškai. Tačiau su predikatu susijusį kotekstą (sakinį) ir toliau reikėjo išgauti iš užkoduotų tekstų ir interpretuoti (Greule 2006). 2. VALENTUMO ANALIZĖS, PAREMTOS INTERNETINIU VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS ŽODYNU 2006 m. pasirodžius Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos žodynui (MWB) spausdintu pavidalu (1 tomas 2006, ²2013), MSVW rengimo šaltinių padėtis vėl ir iš esmės pasikeitė. „Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos žodynas (MWB) yra epochos žodynas, skirtas ankstyvųjų viduramžių (aukštajai) vokiečių kalbai (1050–1350). Jis apima viso tuo laikotarpiu išlikusių vokiškų tekstų spektro žodyną ir žodžių vartoseną. [...] Aprašomam žodynui MWB pateikia ne tik gramatinę informaciją ir reikšmių paaiškinimus, bet ir, kaip iliustruojamasis žodynas, išsamiai parodo patį interpretuotą kalbos vartojimą.“ (Cituojama iš Mainco Mokslų ir literatūros akademijos lankstinuko, 2017). Leidinys penkiais tomais turėtų būti baigtas 2025 m. Lygiagrečiai su spausdintu leidimu MWB pateikiamas ir internete adresu www.mhdwb-online.de. Šiuo metu galima iškviesti visas vidurinės aukštosios vokiečių kalbos lemas nuo a iki kachez (2023-08-01). Straipsniai / Articles 13 ALBRECHT GREULE Prieš pradedant naudoti MWB internete ir jame prie veiksmažodžio lema surinktus pavyzdinius sakinius, buvo atliktas atvejo tyrimas, kuriuo siekta patikrinti, kiek istoriniai žodynai, ypač „Jacobʼo ir Wilhelmʼo Grimmų vokiečių kalbos žodynas“ (DWB), apskritai gali būti naudojami kaip istorinio valentumo tyrimų šaltiniai (Csiky, Greule 2008). Šis klausimas taip pat yra svarbiausias rinkinyje, inicijavusiame tarptautinį Istorinio sintaksinio veiksmažodžių žodyno projektą (Greule, Korhonen 2016), kuriame Michael Prinz (2016) iš esmės pasisako už skaitmenines pavyzdžių saugyklas kaip MSVW šaltinius ir skeptiškai vertina žodynus kaip MSVW šaltinius. Tačiau vidurinės aukštosios vokiečių kalbos brüeten valentumo analizės pavyzdys, atliktas remiantis MWB internete (Greule 2018), rodo tam tikrų praktinių skaitmeninio leksikono naudojimo pranašumų: su šaltiniais susietus pavyzdinius sakinius ir semantinį pavyzdžių suskirstymą; net gramatinė-semantinė informacija, tokia kaip „asmens kilmininkas“ ir kt., gali būti naudojama kaip pirminė nuoroda į aktantų pobūdį. Pirmasis pavyzdinis MWB naudojimas internete susijęs su „Istorinio sintaksinio žodyno“ (HSVW) planais (Greule, Korhonen 2016; 2021: 156 ir toliau, 190–192) ir įgyvendina pagal tam parengtą Istorinio sintaksinio veiksmažodžių žodyno straipsnio rengimo internete modelį nustatytas gaires (plg. Burghardt, Reimann 2016). Rengiant vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinį veiksmažodžių žodyną, kuris, kaip ir MWB, turėtų būti pateiktas ir spausdintu, ir internetiniu pavidalu, „Bendrinių parafrazių“ anotavimas ir išvedimas, parodytas vidurinės aukštosios vokiečių kalbos brüeten pavyzdžiu (Greule 2018: 69–72), nėra būtinas. Apskritai siekiama sudaryti galimybę greitai parengti MSVW straipsnį tiesiogiai kompiuteriu, naudojantis MWB internete pateikiama medžiaga (žr. toliau, 3 skyrių). 3. VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS SINTAKSINIS VEIKSMAŽODŽIŲ ŽODYNAS (MSVW): TRUMPAS PROJEKTO APRAŠAS IR METODAS Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinis veiksmažodžių žodynas (MSVW), kaip epochos žodynas, tęsia „Devintojo amžiaus senosios aukštosios vokiečių kalbos tekstų sintaksinį veiksmažodžių žodyną“ (Greule 1999), tačiau skiriasi tuo, kad MSVW rengiamas remiantis kita tekstų baze. Jis sumanytas kaip MWB santrauka, t. y. MWB internete esanti 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW) informacija apie veiksmažodį X skaitmeniniu būdu išrenkama ir, atsižvelgiant į valentumo teoriją, interpretuojama, apibendrinama santrumpomis ir sujungiama į žodyno straipsnį. Su veiksmažodžiu X vartojamų sakinio dalių (valentumo teorijoje tradiciškai: papildinių, trumpiau E) interpretavimą rengėja arba rengėjas atlieka dviem kryptimis – analogiškai išsamiai aprašytai procedūrai (Greule 2018: 69–72), tik be skaitmeninio išsaugojimo: 1) semantiškai, remiantis veiksmažodžio reikšme, kaip semantinis vaidmuo / giluminis linksnis; 2) morfologiškai, pagal linksnį. Ši struktūra vadinama veiksmažodžio aktantų konfigūracija (VAK). Pavyzdys: pagal MWB internete vidurinės aukštosios vokiečių kalbos ænigen/enigen reikšmė yra išlaisvinti ką nors / save nuo ko nors / ko nors; atsikratyti ko nors. Todėl predikatas priskiriamas „veiklai“, ir turi būti vienas papildinys (E), atliekantis „veiklos vykdytojo / agento“ vaidmenį. Iš MWB internete pateikiamų pavyzdinių sakinių matyti, kad agentas pasirodo daiktavardžio vardininko forma. Tai formulėmis užrašoma taip: E Agentas (išlaisvintojas / tas, kuris išlaisvina) → Sn Santrumpos, tokios kaip Sn, Sg, Sd, Sa = daiktavardis (atitinkamai vardininko, kilmininko, naudininko, galininko linksniu), perimtos iš Helbig, Schenkel (1973: 97–99). Simbolis S apima ir kitokius korpuse paliudytus substituentus, einančius papildinių / aktantų pareigas, pvz., daiktavardžių grupę, prielinksninę grupę, įvardį, prieveiksmį arba (šalutinį) sakinį. Aktantų vaidmenų pavadinimai iš esmės atitinka Peterio von Polenzo semantinių vaidmenų aprašą (2008: 167–172). Iš MWB internete pateikiamo reikšmės aprašo ir pavyzdinių sakinių taip pat matyti, kad vidurinės aukštosios vokiečių kalbos ænigen/enigen, eidamas predikato funkcijas, yra apsuptas dar dviejų sakinio dalių (E): a) sakinio dalies, žyminčios tą, kurį kas nors slegia, ir b) sakinio dalies, žyminčios tai, kas yra varginantis dalykas, pvz., visame sakinyje (biblinio pobūdžio): Jėzus (= agentas) išlaisvina sunkiai prislėgtuosius (= pacientas) nuo jų naštos (= objektas). Todėl atsiranda dar du papildiniai su šiomis formulėmis: E Pacientas (prislėgtasis) → Sa (daiktavardis galininko linksniu) E Objektas (našta) → Sg (daiktavardis kilmininko linksniu). Apibendrinant, remiantis MWB internete pateiktais duomenimis, suformuluojamas toks straipsnis: ænigen / enigen išlaisvinti ką nors / save nuo ko nors / ko nors; atsikratyti ko nors P Veikla (išlaisvinti) Straipsniai / Articles 15 ALBRECHT GREULE E Agentas (išlaisvintojas, pvz., žmogus, angelas) → Sn E Pacientas (prislėgtasis, pvz., žmogus) → Sa (taip pat sangrąžinis) E Objektas (našta) → Sg Pavyzdžiai: a) ir ji Mychaelenui tarnauja / su savo dešimt pirštų, / kuriuos angelas išlaisvina / iš Šėtono pasiuntinių. HeslApk – b) ir nenori nuo jų išsigelbėti [...], tada tau garbingieji įsakai turės įsakyti tai, esant ekskomunikacijos ir interdikto grėsmei. PrBerth. Pavyzdiniai sakiniai atrinkti iš MWB internete pateiktų pavyzdinių sakinių aibės, siekiant parodyti maksimalų valentumą. Jie kartu su MWB šaltinių nuorodomis (santrumpų forma) nukopijuojami į straipsnį. MSVW nekartojama informacija, nesvarbi VAK aprašymui, pvz., informacija apie veiksmažodžio morfologiją, nes ji yra MWB ir ten gali būti patikrinta arba iškviesta. Komentaras: veiksmažodžiui ænigen / enigen priskirtas tik vienas sememas. Jis monosemis ir turi trijų vietų VAK, t. y. veiksmažodį, kaip predikatą, visuose pavyzdiniuose sakiniuose „supančioja“ trys aktantai. Ypatybė: vaidmuo Pacientas → Sa taip pat užimamas sangrąžine forma. 4. POLISEMINIAI VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIAI SU TRIMIS SEMEMAIS Skirtingai nuo mhd. ænigen/einigen, dauguma vidurinės aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių yra polisemiai, t. y. iš viso turi bent du sememus. Sememai jau atskirti MWB internete ir iš ten perkeliami į straipsnį (prireikus su pataisymais). 4.1. antre iten ką nors tvarkyti, sutvarkyti, parengti kam nors Sememas 1 P Veikla (tvarkyti) E Agentas (tvarkantysis) → Sn E Paveiktas objektas (sutvarkytasis) → Sa (fakultatyvu) 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW) Pavyzdžiai: a) tave myli ir gerbia [...] trys karalystės, / [...], / kurias tu, kaip nori, surenki ir sutvarkai, siauras ir plačias. Himmerl 2,7 – b) nuo šio pasaulio pradžios mūsų Viešpats viską parengė, kai sukūrė vargšą žmogų. Spec 148,31. Sememas 2 P Veikla (sutvarkyti) E Agentas (tas, kuris sutvarko) → Sn E Efektuotas objektas (sutvarkytasis) → Sa E Paveiktas objektas (iš ko / kuo sutvarkoma) → pS (p = nuo) Pavyzdys: dvi kelnes jis aprengė, / jos buvo sutvarkytos / auksu ir berilais. Rol 3320. 2723. Sememas 3 P Veikla (paruošti, priskirti) E Agentas (a paruošia) → Sn E Efektuotas objektas (kas paruošiama) → Sa E Adresatas (kuriam b paruošiama) → Sd Pavyzdys: paguodą, kurią tu, Viešpatie, parengei ir sutvarkei visam šiam pasauliui (Konr(Sch) 28,15). Komentaras: Nėra be problemų priskirti veiksmažodžiui antreiten, kaip MWB, polisemiją vien todėl, kad trys sememai priklauso etimologiškai vieningam veiksmažodžiui – kitaip nei bâren (žr. toliau, 6). antreiten polisemija turėtų būti semantiškai įrodyta, o homonimija, remiantis tuo, atmesta. 4.2. eischen / heischen Sememas 1 ko nors (iš ko nors) prašyti, reikalauti, norėti P Veikla (prašyti, reikalauti, norėti) E Agentas (prašantysis, reikalaujantysis) → Sn E Adresatas (žmogus, kurio ko nors prašoma / iš kurio ko nors reikalaujama) → Sd / pS / Sa / Sg (p = ane + galininkas / von) E Objektas (prašomas, reikalaujamas dalykas) → Sa / Inf / NSdas Pavyzdžiai: a) jis prašo iš mūsų pinigų. SM: UvS 35: 5,2 – b) ištikimybės [...] Dievas turi iš manęs reikalauti. Gen 2409. Straipsniai / Articles 17 ALBRECHT GREULE Semema 2 (ko nors) teirautis’ P Veikla (teirautis) E Agensas (klausiantysis) → Sn E Objektas (teiraujamasis dalykas) → pS / Adv / NSob (p = nach) Pavyzdžiai: a) Jonas Chrizostomas klausia apie tai ir teiraujasi to. JvFrst 9522 – b) Pilotas [...] klausė, ar mūsų Viešpats buvo galilėjietis. JvFrst 6467. Sememas 3 (teisinėje kalboje) ko nors prašyti, reikalauti, kviesti į teismą P Veikla (prašyti, reikalauti, kviesti į teismą) E Agentas (reikalaujantysis) → Sn E Adresatas (pakviestasis) → Sa E Tikslas (į ką kviečiama) → Inf / Adv / pS (p = į) Pavyzdžiai: a) Portugalijos karalius [...] iškvietė Brabanto kunigaikštį. RvEWJh 8455 – b) vargšą jauną berniuką / jis vyriška drąsa / kvietė pas save ateiti. GTroj 8993. Komentaras: Be kai kurių morfologinių ypatybių (protetinio h ir stipriojo būtojo laiko formos (h)iesch greta eischete), dėmesio vertas „labai diferencijuotas teisinis objekto laukas“ (taip jį vadina MWB), čia apibendrintas kaip 3 sememas. 5. POLISEMINIS VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS VEIKSMAŽODIS SU KETURIAIS SEMEMAIS dringen Sememas 1 „ką nors stumti, veržtis kur nors“, ûf jmdn. ~ „ką nors pulti“ P Veikla (stūmimas, veržimasis, puolimas) E Agentas (stumiantysis) → Sn E Kilmė / kelias / tikslas → NSunz / daz / pS / Adv (p = unz / durch / ingēn / in / umb / zuo / nach / ûz) 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW) Pavyzdžiai: a) Ulisas [žengė ant laivo borto / ir smogė, ir] veržėsi, kol užšoko ant miesto Herb 4395; b) [kas tarnauja be padėkos, kai neturėtų, / retai už tai bus gerai atlyginta] kas taip veltui veržtųsi [stiebtųsi], / kad vis dėlto sudainuotų vieną posmą / […] / [jis buvo ir yra išminčių pajuoka] Jüngl 129; c) erškėčiai labai įsmigo per jo kepurę iki kaulo WernhM 9338; d) jo pyktis prasiveržė iš širdies Herb 2022. Sememas 2 ką nors raginti, spausti, (haeher ~ spausti didesniais reikalavimais) P Veikla (raginti, spausti) E Agentas (spaudžiantysis) → Sn E Pacientas (spaudžiamasis) → Sa Pavyzdžiai: a) (pasyvas) [taip atsitiko] Jėzus buvo spaudžiamas minios kelyje EvBerl 106,3; b) [to mums turėtų pakakti, ir] [kad mes] jokiu teismu jo labiau nespaustume UrkCorp (WMU) 1831.7. Sememas 3 ką nors išstumti, sangr. veržtis, stumdytis PVeikla (išstumti) E Agentas (stumiantysis) → Sn E Pacientas (stūmimo veikiamasis) → Sa/Refl. E Kilmė / kelias → pS / ADV (p = üz/von/durch) Pavyzdžiai: a) tas daugelio įvairių žemiškų dalykų saldumas tavęs nuo jo neatstumia Mechth 6: 5,10; b) savo kalavijo skambesiu jis nori prasiskverbti per mano širdį HeidinII_1722; c) (sangrąžinis) ar tu prasiverži per minią Parz 647,10. 637,10. Sememas 4 ką nors spausti, slėgti P Veikla (spausti, slėgti) E Agentas → Sn E Pacientas → Sa E Kilmė / tikslas → (pS) (p = in/von-an) Pavyzdys: tris kartus Dievas įspaudė savo atvaizdą į žmogaus vašką Mügeln 11,2. Komentaras: Neatsižvelgta į specialiąsias reikšmes: „ką nors versti“, pvz., [knyga] buvo išversta / iš graikų kalbos / į lotynišką raštą (LBarl 8), ir „ką nors austi, pinti“ (< suspausti audžiant / pinant), pvz., visi jo plaukai jau buvo Straipsniai / Articles 19 ALBRECHT GREULE suspausti GTroj 8833, taip pat frazeologinis junginys hoher dringen „spausti didesniais reikalavimais“, pvz., to mums turėtų pakakti, ir [kad mes] jokiu teismu jo labiau nespaustume UrkCorp (WMU) 1831,7. 6. HOMONIMINIAI VIDURINĖS AUKŠTOSIOS VOKIEČIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIAI 6.1. bâren ¹bâren / bæren paguldyti ką nors ant neštuvų, paguldyti ant neštuvų P Veikla (dėti) E Agentas (guldytojas) → Sn E Pacientas (kas guldomas, pvz., lavonai) → Sa E Vieta / vieta (kur paguldomas guldomasis) → pS (p = ûf, in) (fakultatyvu) Pavyzdys: į vieną sarkofagą jis bærinpamatė / abu kūnus. RvEWh 1968; RoI 7620; En 6797; Wh 462,29. Komentaras: visuose trijuose pavyzdžiuose bâren įtrauktas į infinitivinę konstrukciją: imperatorius liepė juos nešti; liepė juos guldyti; pamatė, kaip jie guldo. ²bâren elgtis, laikytis P Būsena (elgtis) E Būsenos turėtojas (taip besielgiantis žmogus) → Sn E Būdas (kaip kas nors elgiasi, pvz., mandagiai, dorybingai) → Adv Pavyzdys: jis susilaukė gražios dukters, vaiko dvylikos metų; ji taip pat mokėjo gerai elgtis / ir labai dorybingai. Hawich 4503. Komentaras: Nepaisant etimologiškai patvirtintos homonimijos, nustatoma viena bendra lema ir kiekvienam sememui sunumeruoti sublemos. Problemiška ²bâren kategorizacija kaip „būsenos veiksmažodžio“. 20 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Nuo antre iten iki eischen. Iš Vidurinės aukštosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) dirbtuvės 6.2. arzātīen / arzedīen ¹arzātīen, arzedīen mediciniškai gydyti ką nors, išgydyti P Veikla (mediciniškai gydyti) E Agentas (kas mediciniškai gydo, gydytojas) → Sn E Pacientas (kas gydomas mediciniškai) → Sa Pavyzdys: jie jį meldė ir gydė, nes gerai matė, kad jis buvo sunkiai sužeistas kūne. Lanc 192,37. – Sinonimas: arzen, arzenen. ²arzātīen, arzedīen (religiniame kontekste) skelbti kam nors išganymą, išpirkimą P Veikla (skelbti išganymą) E Agentas (kas skelbia išganymą) → Sn E Adresatas (kam skelbiamas išganymas) → Sa/Sd Pavyzdžiai: a) mes skelbėme Babilonui išganymą, tačiau jis nebuvo išgydytas. Cranc Jer 51,9 – b) šis grūdas gali išgydyti sielą. MarlbRh 5,1. – Sinonimas: arzen, arzenen. Komentaras: Nors abi lemos arzātīen / arzedīen yra etimologiškai tapačios, dėl aiškaus semantinio atotrūkio ir skirtingų vartojimo kontekstų nustatomi du straipsniai. 7. PROBLEMINIS ATVEJIS BACKEN / BACHEN Problema, kylanti, kai MSVW reikia suformuluoti straipsnį apie vidurinės aukštosios vokiečių kalbos backen / bachen, apskritai iškyla nagrinėjant dativus commodi (benefaktyvinį naudininką). Benefaktyvinis naudininkas (trumpai bD) valentumo gramatikoje, kaip „laisvas linksnis“, priskiriamas ne papildiniams, o „(laisviesiems) aplinkybiniams žodžiams“. Ieškodamas maksimalaus vidurinės aukštosios vokiečių kalbos backen / bachen paliudijimų skaičiaus, Prinz (2016: 35–44) įrodo, kad bD MWB ir įprastuose leksikografiniuose šaltiniuose kiekybiškai nepakankamai atstovaujamas. Aiškiai kitoks vaizdas – palankus bD pasitaikymui – susidaro, kai, kaip Prinzas, maksimalus paliudijimų skaičius nustatomas pasitelkiant Straipsniai / Articles 21 ALBRECHT GREULE Skaitmeninėse įrodymų saugyklose jų skaičius gerokai padidėjo. Kyla klausimas, ar ši išvada turėtų būti įtraukta į MSVW ir ar benefaktyvusis datyvas iš esmės turėtų būti laikomas E. Atsižvelgiant į reikšmę, kurią konstruktyvinei gramatikai turi sakinio modelis: Agens – Rezipient (Dativ) – Patiens, taip pat reprezentuojamas mhd. backen / bachen, jei bD įtraukiamas į sakinio modelį (plg. Greule, Korhonen 2021: 131 ir toliau), atitinkamas sememas pateikiamas straipsnio priede. backen / bachen Semema 1 ‘(ką nors) kepti, iškepti’ – ‘ką nors džiovinti’ – ‘ką nors skrudinti, kepti’ P Veikla (kepti, džiovinti, skrudinti, kepti) E Agens (kepantysis) → Sn E ‘efektuotas objektas’ (valgomas dalykas) → (Sa) (fakultatyvus) E Vieta → (pS), (p = in) (fakultatyvi) Pavyzdžiai: a) [įdėk [vieną tešlos virtinuką] į verdančius taukus ir] iškepk kietą BvgSp 27; b) ‘ką nors džiovinti’: taip pat saulėje gali džiovinti visokius vaisius Pelzb 134,13; c) ‘ką nors skrudinti, kepti’: kepk [lydeką] ant medinių grotelių [ir gražiai ją iškepk] BvgSp 17. Semema 2 (kaitinant) sukietėti P Procesas (sukietėti) E Proceso veiksnys (tešla) → Sn E Vieta (krosnis) → (pS), (p = in) (fakultatyvi) Pavyzdys: [paimk moliūgą ir sutrink jį tešloje, įmesk į krosnį, kol] tešla iškeps; [tada paimk sultis, kurios ištekėjo iš moliūgo, ir duok jam gerti] Barth 152,22. Priedas: semema 3 (su benefaktyviuoju datyvu) kam nors ką nors iškepti P Veikla (kepti) E Agens (kepantysis) → Sn E Adresatas (kam kepama) → Sd E Efektuotas objektas (duona) → Sa (fakultatyvus) Pavyzdys: Jie tikrai mums iškeps tą duoną Berthold v. Regensburg (aus Prinz 2016: 43). 22 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Nuo antreiten iki eischen. Iš Viduriniosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) rengimo dirbtuvių Komentaras: trys sememos, MWB pateikiamos po lema backen / bachen (ką nors kepti, iškepti, ką nors džiovinti ir ką nors skrudinti, kepti), MSVW apibendrinamos į vieną sememą, atsižvelgiant į tai, kad visais trimis atvejais kalbama apie valgomų dalykų gaminimą kaitinant. 8. APIBENDRINIMAS IR PERSPEKTYVOS Pirmojo MSVW projekto etapo rezultatai yra pirmiau „iš dirbtuvių“ cituojami MSVB straipsnių pavyzdžiai. Jis, atsižvelgiant į MWB rengimo internete eigą, apima daugiau nei kartą MWB tekstyne paliudytų paprastųjų (nevedinių ir nesudurtinių) viduriniosios vokiečių kalbos veiksmažodžių sememų struktūrą ir VAK. Veiksmažodžių, prasidedančių a, apdorojimas baigtas, o veiksmažodžių, prasidedančių b, apdorojimas vyksta. Antrajame projekto etape numatoma apdoroti vedinius ir sudurtinius veiksmažodžius. Publikaciją paprasčiausia skelbti kaip „work in progress“ platformoje, o užbaigus pirmąjį projekto etapą – taip pat išleisti spausdintą knygą. Jau rengiant MSVW straipsnius nuolat atsiranda nuorodų į duomenų analizę, kurios skatina tiesiogiai į žodyną perimti analizės impulsus, pavyzdžiui, lyginti su senosios vokiečių kalbos tekstuose paliudytais veiksmažodžiais. Siekiant sparčiai apdoroti medžiagą, tokių kryžminių nuorodų, peržengiančių viduriniosios vokiečių kalbos ribas, atsisakoma. MSVW pirmiausia yra sintaksinis MWB kompendiumas; jis turi suteikti medžiagą sakinio modelių rinkiniui mhd. gramatikoje ir, galiausiai, padėti aprašyti viduriniosios vokiečių kalbos laikotarpį HSVW, kuriuo remiantis galima parašyti naujosios vokiečių kalbos veiksmažodžių istoriją (reikšmės kaitą) (Greule, Korhonen 2021: 184–187). LITERATŪRA Burghardt Manuel, Reimann Sandra 2016: Elektroninio istorinio sintaksinio vokiečių kalbos veiksmažodžių žodyno parengimo ir naudojimo galimybės. – Istorinis sintaksinis veiksmažodžių žodynas, sud. A. Greule, J. Korhonen, Finnische Beiträge zur Germanistik, 34, Frankfurt am Main u. a.: Peter Lang Edition, 301–322. Straipsniai / Articles 23 ALBRECHT GREULE Csiky Nandor, Greule Albrecht 2008: Žodynai kaip istorinės valentingo tyrimo šaltiniai, veiksmažodžio verzeihen pavyzdžiu. – Istorinė sintaksė ir semantika nuo senosios vokiečių kalbos iki naujosios vokiečių kalbos. Yvon Desportes 60-ojo gimtadienio proga skirtas leidinys, sud. M. Lefèvre, F. Simmler, Berlin: Weidler Buchverlag, 371–377. Greule Albrecht 1999: Sintaksinis veiksmažodžių žodynas, paremtas IX amžiaus senosios vokiečių kalbos tekstais, Regensburger Beiträge zur deutschen Sprachund Literaturwissenschaft, Reihe B: Untersuchungen, 73, Frankfurt am Main: Peter Lang GmbH. Greule Albrecht 2003: Išankstinės pastabos dėl viduriniosios vokiečių kalbos veiksmažodžių žodyno. – Magister et amicus. Kurtui Gärtneriui jo 65-ojo gimtadienio proga skirtas leidinys, sud. V. Bok, F. Shaw, Wien: Praesens Verlag, 415–423. Greule Albrecht 2005: Viduriniosios vokiečių kalbos sintaksinis veiksmažodžių žodynas. – Sakinys – tekstas – kultūrinis kontrastas. Marja-Leena Piitulainen 60-ojo gimtadienio proga skirtas leidinys, sud. E. Reuter, T. Sorvali, Finnische Beiträge zur Germanistik, 13, Frankfurt am Main: Peter Lang GmbH, 51–61. Greule Albrecht 2006: Viduriniosios vokiečių kalbos zwiveln sintaksė. – „Apie mitus ir pasakų būtybes“. Viduramžių kultūros istorija mokslininko biografijos atspindyje. Otf rid Ehrismann 65-ojo gimtadienio proga skirtas leidinys, sud. G. Marci-Boehncke, J. Riecke, Hildesheim, Zürich, New York: Georg Olms Verlag, 441–450. Greule Albrecht, Braun Christian 2010: Istorinio valentingo tyrimo būklė ir uždaviniai. – Germanų kalbos istorijos tyrimų perspektyvos, sud. H. U. Schmid, Jahrbuch für germanistische Sprachgeschichte, 1, Berlin, New York: De Gruyter, 64–75. Greule Albrecht, Korhonen Jarmo, sud., 2016: Istorinis sintaksinis veiksmažodžių žodynas. Valentingo ir konstruktyvinės gramatikos indėliai, Finnische Beiträge zur Germanistik, 34, Frankfurt am Main, Berlin, Bern Bruxelles, New York, Oxford, Wien: Peter Lang Edition. Greule Albrecht, Korhonen Jarmo 2021: Istorinė valencija. Vokiečių kalbos istorijos tyrimo įvadas valentingo teorijos pagrindu, Tübingen: Narr Francke Attempto Verlag GmbH + Co. KG. Greule Albrecht, Lénárd Tibor 2004: Viduriniosios vokiečių kalbos veiksmažodžių valentingo žodynas, paremtas „Bochumo korpusu“. – Studia Germanica Universitatis Vesprimiensis 8, 23–45. Helbig Gerhard, Schenkel Wolfgang 1973: Vokiečių kalbos veiksmažodžių valentingo ir distribucijos žodynas, Leipzig: VEB Bibliographisches Institut. 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Nuo antrêiten iki eischen. Iš Viduriniosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) rengimo dirbtuvių Korhonen Jarmo 1978: Priklausomybės, valentingo ir sakinio modelio tyrimai 2: tyrimas remiantis Lutherio tekstu, Europäische Hochschulschriften, 271, Bern, Frankfurt am Main, Las Vegas: Peter Lang. MWB – Viduriniosios vokiečių kalbos žodynas. Mainco Mokslų ir literatūros akademijos bei Göttingeno mokslų akademijos pavedimu, sud. K. Gärtner, K. Grubmüller, K. Stackmann. 5 t., t. 1 (a – ēvrouwe). Stuttgart: S. Hirzel Verlag, 2013. Polenz Peter von 2008: Vokiečių kalbos sakinio semantika, 3-iasis leid., Berlin, New York: De Gruyter. Prinz Michael 2016: Žodynai ir skaitmeninės įrodymų saugyklos kaip istorinio sintaksinio veiksmažodžių žodyno šaltiniai. Benefaktyviojo datyvo mhd. bachen pavyzdžiu. – Istorinis sintaksinis veiksmažodžių žodynas, sud. A. Greule, J. Korhonen, Finnische Beiträge zur Germanistik, 34, Frankfurt am Main u. a.: Peter Lang Edition, 17–53. Schmid Hans U. 2017: Įvadas į vokiečių kalbos istoriją 3, atnaujintas ir pataisytas leid., Stuttgart: J. B. Metzler Verlag. ŽODYNŲ INTERNETINĖS VERSIJOS MWB – Viduriniosios vokiečių kalbos žodynas. Prieiga: http://www.mhdwb-online.de/. Nuo antreiten iki eischen. Iš Vokiečių vidurio aukštaičių veiksmažodžių sintaksės žodyno (vok. MSVW) dirbtuvių SANTRAUKA Straipsnyje cituojami atvejai, paimti iš dar rengiamo Vokiečių vidurio aukštaičių veiksmažodžių sintaksės žodyno (vok. MSVW). Laikantis elektroninio Vokiečių vidurio aukštaičių kalbos žodyno (vok. MWB) rengimo tvarkos, čia pateikiama paprastųjų (ne išvestinių ir ne sudurtinių) veiksmažodžių, pastarojo žodyno archyve paliudytų daugiau nei vieną kartą, sememų struktūra ir aktantų išsidėstymo tvarka. Straipsniai / Articles 25 ALBRECHT GREULE Jau aprašyti veiksmažodžiai, prasidedantys raide A, darbas tebevyksta su prasidedančiais B raide veiksmažodžiais. Antrajame projekto etape numatyta išvestinių ir sudurtinių veiksmažodžių analizė. Tęsiant žodyno rengimo darbus, projekto medžiagą nuspręsta publikuoti elektroninėje erdvėje, o šiems pasibaigus, planuojama išleisti knygą. Ruošiant žodyno straipsnius duomenų vertinimas virto būtinybe įžvalgas ir stimulus tiesiogiai taikyti žodyne, pavyzdžiui, lyginti su senosios vokiečių aukštaičių kalbos veiksmažodžiais. Paprastai, nuosekliai aprašant duomenis, paliesti šiuos įvairiakrypčius, už vokiečių vidurio aukštaičių kalbos ribų išeinančius santykius atsisakoma. Visų pirma, rengiamas žodynas yra jau minėto elektroninio žodyno sintaksinis kompendiumas. Jo paskirtis – pateikti svarbiausią medžiagos dalį, reikalingą sakinio darybos sričiai vokiečių vidurio aukštaičių gramatikoje sudaryti, ir tik tuomet, įnešant indėlį į Istorinio veiksmažodžių sintaksės žodyno (vok. HSWV) vokiečių vidurio aukštaičių laikotarpį apimantį skyrių, turi rastis vietos ir naujosios vokiečių aukštaičių kalbos veiksmažodžių (reikšmės) kaitos istorijai (Greule, Korhonen 2021: 184–187). Įteikta 2023 m. rugpjūčio 28 d. ALBRECHT GREULE Regensburgo universitetas, Germanistikos institutas, D-93040 Regensburg [email protected] 26 Acta Linguistica LXXXIX