scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

Laimutis Bilkis

Abstract

Straipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose oikonimo susidarymas sietas su pilies gynyba ir šis vietovardis kildintas iš liet. gnti(s) ‘vaduoti ką užpuolus; atremti puolimą’. Remiantis gyvenamosios vietos vardo užrašymų XVI–XX amžiaus istorijos šaltiniuose analize rekonstruojama ankstesnė jo forma *Ginutėnai, pirmą kartą paminėta 1554 metais ir vartota iki XX amžiaus pradžios. Konstatuojama, kad iš gyvosios kalbos užrašytas tik dabartinis variantas Ginùčiai, kuris istorijos dokumentuose fiksuotas nuo XVII amžiaus I pusės. Nuo to laiko abi formos vartotos pramaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo priesagos -ėnai neturintis oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama iš patroniminio avd. *Ginutėnas, kurio galimumą patvirtina iki šių dienų išlikusi pvd. Ginùtis bei istoriniai antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pabrėžiant, kad šie asmenvardžiai bent nuo XVI amžiaus vidurio neužfiksuoti Ginùčių kaime ar netolimose apylinkėse, daroma prielaida, jog čia jie galėjo būti anksčiau. Vėlesnės oikonimo formos Ginùčiai atsiradimas siejamas su XVII ir XVIII amžiaus šaltiniuose (daugiausia bažnyčių metrikuose) pastebėtu besikaitaliojančių gyvenamųjų vietų vardų su priesaga -ėnai ir be jos vartojimu.

Full text

114 Acta Linguistica Lithuanica XC LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Las direcciones de investigaciones Científicas: toponimica, antroponimica. DOI: doi.org/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On the Origin of the Oikonym Ginùčiai ANOTACIÓN el Straipsnyje se discute Ignalnos r. sav. ubiccio Ginùčių nombre del pueblo raida y origen. Este asentamiento asentada al lado del piliakalnio, sobre el cual probablemente estaba Liñkmenos castil, en fuentes históricas se menciona por primera vez en el año 1373, por lo que en algunos trabajos tempranos sus oikonimo se sieta con castiles defensa y este topovardis kildinto del liet. gnti(s) ‘vaduoti qué zafalus; repulir ataque. Basándose en el análisis del nombre del lugar de residencia de las inscripciones en fuentes de historia del XVIXX siglo reconstruye más tempránea su forma *Ginutėnai, primera vez mencionada en 1554 años y usada hasta el XX siglo comienzos. Konstata se que de la viva lengua inscrito sólo la actual variante Ginùčiai, que en documentos de historia fijado desde XVII siglo I pusės. Desde ese tiempo ambas formas usadas pramaišiui, hasta la mitad del XX I siglo adquilió prensagas -ėnai tener oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama de patroniminio avd. *Ginutėnas, cuyo possibilumą confirma hasta estos días sobreviviua pvd. Ginùtis y históricas antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pruèciendo, que estos nombres personales al menos desde la mitad del siglo XVI noúžfiksuoti Ginùčių kaime o netolimes apilinkėse, se hace asunción, que aquí ellos podían estar antes. Vėlesnės oikonimo forma Ginùčiai aparición se relaciona con XVII y XVIII siglo fuentes en (mayormente iglesias metricuas) observétu besikaitaliojantes nombres de lugares de vivienda con apéndice -ėnai y sin su consumo. ESMINIAI VOZŽIAI: oikonimų raida, oikonimų kilmė, lugarovardžių con sucesaga -ėnai daryba, nombre del pueblo Ginùčiai, nombres personales con kamienu Ginut-. Straipsniai / Articles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų ANNOTATION The article explores the evolution and origin of the name of Ginučiai village nestled within Ignalina district municipality. Positioned close to the hillfort presumed to have housed the Linkmenys castle, initially documented in historical records dating back to studies have linked 1373, the settlement’s history intertwines with this fortress. Consequently, some earlier the oikonyms formation to the castles defensive nature, suggesting its origins stems from Lith. gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Based on the analysis of historical sources spanning from the 16th to the 20th century, the earlier form of the oikonym can be reconstructed as *Ginutėnai, initially documented in 1554 and remaining in use until the early 20th century. It is deduced that the variant Ginùčiai, present in historical documents from the first half of the 17th century, was prevailing form in common usage. Subsequentemente, both forms were used interchangeably until the version without the suffix -ėnai gained prominence in the first half of the 20th century. The primary form *Ginutėnai is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas the likelihood of which is confirmed by the extant surname Ginùtis and historical anthroponyms Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, and Ginutatis. These names were documented in Ginučiai village or its vicinity from at least the mid-16th century, suggesting a probable earlier presence in this area. The immergence of the later oikonym form Ginùčiai is associated with the interchangeable usage of oikonyms with or without the suffix -ėnai, evident in the 17th and 18th century sources, particularly within church records. KEYWORDS: development of oikonyms, origin of oikonyms, formation of toponyms with the suffix -ėnai, village name Ginùčiai, personal names with the stem Ginut-. 1. ĮVADAS Eastern Lituania, Aukštaitijos nacional parko centre, estando Ginùčių aldea y su nombre domino no uno historia, lengua o krašto tyrėją. Juos más masino asentamientos exclusiva situación geográfica. Ginùčiai asentúrę sólo por 1 km de el famoso Ginùčių pliakalnio1, sobre el cual probablemente estaba el castillo Liñkmenų, primera vez mencionada en 1373 años Hermanno Wartberges (Hermano Vartbergės) Livonijas kronikoje (SRP II 103; vé también. Būga I 262; Batūra 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gyvojoje llamado Pliakalniu en la lengua de los habitantes locales. Toks oronimas de los locales Pãpiliakalnės pueblo habitantes inscrito en 1935 años (žr. LVvGDB), él de gyvosios kalbos зафиксирован и других tyrėjų trabajos (žr. Ermanytė, Eigminas 1966: 234; Rimantienė 1966: 17; El objetivo de este artículo basado en detallados datos lingüísticos Vaitkevičius 2006: 335). LAIMUTIS BILKIS Acta Linguistica 116 Lithuanica XC 2425; Steponavičienė 312; LK 198199; Baranauskas 2003: 83; Garliauskas mentis, que el 2004: 47–48)3. Tikriausiai dėl šios kaimo ir piliakalnio giminystės ne kartą kelta origen del nombre del pueblo quizás sietina con Liñkmenų pilies defensa, por lo que oikonimas Ginùčiai puede ser originado de liet. apeliativvo gnti ‘vaduoti qué za attackus; atremti puolimą (Matkevičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Tal posibilidad de origen se basa en la aldea geográfica situada él asentado en ejamaco de ežerų, junto al arroyo, a través del cual ėjo camino del norte a Linkmenų pilį, por lo que pudo haber en este lugar nukirstų medžių zavedara, protegiendo castles apilinkes de un inesperado enemigo invasion4 (Batūra 1966: 39). Relašys con liet. gnti, matyt, á discernitábil y aquel, cuando este nombre de pueblo se considera precesagos -utvediniu, aunque directamente mencionado apeliativis fundiniu palabra no indicado (Ermanytė, Eigminas 1966: 231). Por otra parte, hay trabajos, en los que oikonimas Ginùčiai se considera derivoso de avd. Ginùtis (LVŽ III 188; LVvGDB). Así encuentasi razones continuar y expandir el estudio de origen del lugarovardío. así como históricos determinar y presentar cuanto posible confiimτερη versión del nombre del pueblo de origen. Norint esto realizar pretende conregistrar y analizar estos oikonimo históricos apuntes, de viva lengua zarpicados sus formas, también discutir históricas y actuales variantes de nombre de doybos y posibilidades de origen en teniendo en cuenta más amplio contextos de toponymía Lituvias resp. baltas. Además, intentamos averiguškinti, si no hubo directos lugarovardžio relaciones con la misma šaknis históricos personajes. Considerando ambas hipótesis de origen krepiense la atención y en todas Lituania y concretas zonas de polinkios de origen y darybos de los topovardžių, tendencias de darybos de las palabras comunes. Oikonimų estudios de origen estrechamente relacionados con sus peculiaridades de desarrollo, con titulinamos asentamientos desarrollymusi. Por lo tanto en muchos de este carácter giamasi pateikti kuo išsamesnius gyvenamųjų vietų vardų užrašymo istorijos trabajos stenšaltiniuose datos, que pueden ser kertiniai determinando la verdadera origen, mat anteriores, históricas, formas de lugarovardžių pueden no coincidir con las actuales. Debido a esta razón los estudios de origen oikonimía de varios idiomas se apoyan cronológicamente presentados históricas formas de topovardíos (plg. Przybytek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemir 2 Trabajo no publicado, exactos su tiempo de realización desconocido. 3 Aunque en antiguas fuentes de la historia mencionadas localizar los castillos de Lituania a menudo es complejo y levantando mucho discusiones (plg. Jurgaitis 2005: 6380), otrookias opiniones sobre determinada Liñkmenų pilies lugar de estar igual y no fue pareikšta. 4 Atrae la atención y al hecho de que el nombre del pueblo con gynyba senovėje sieja ir liaudies padavanje: Ginučiai el nombre del pueblo surgió. Anksčiau, kai būdavo karai, kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo, tai čia gynybos vieta buvo. Ir nuo to Artículos Articles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Además, oikonimų análisisé a menudo se realiza teniendo en cuenta no solo el lingüístico, sino también en los datos de la investigación histórica, que pueden proporcionar adicionalmente valiosa información sobre el origen de los nombres de lugares así como localización (plg. Ivoška 2016: 208225). Por lo tanto aclarando oikonimo Ginùčiai kilmę pretende determinar y la zona del primer mención de historia en fuentes período, revelarlo tardesnių sus fixsavimų histórico contextó, apercibirse en fuentes zaescritytų pueblo habitantes encarnamijimas. Vivencias lugar de nombre lietuviškos formas reconstrujadas comparando surastas formas históricas con otros lietuvių oikonimų записи similares período y carácter documentos en peculiaridades. Notasant, qué Lituvišką atitikmenį refleja uno o otro nelietuviškas registro, refiamasi gausius analogiškai de ese atitikmen, fijotai en historinėje lietuvių oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR GYVOSIOS KALBOS FORMOS La primera vez Ginùčių pueblo está mencionado 1554 año Liñkmenų valsčiaus inventoriuje (LI 9798; también véla Tyla 1966: 25, 32; Matkevičius 2019: 357). Lenkų kalba rašytame dokumente menciona asentamiento Sioło Giniutańcie, esanti por la milla y media desde Liñkmenų dvaro, también inscrita y probablemente kilmininko linksnio forma za siołem Giniutańcow. Unaúcas fijado truputí otrooks grafinis variante: za esa wsią wyżey mianowaną Giniutancze. este es realmente el mismo actual pueblo Ginùčių, muestra también la coincidencia de la ubicación de las tierras pertenecieras al asentamiento con el actual territorio Ginùčių: tierras limio se con Srovináičio (od jeziora Strawińćia), Amajo (od jeziora Olnia), Asko (miedzy jezioru Osakiem), Ukõjo (ku jezioru Ukaju), Liñkmeno (od jeziora Łyngmianskiego) ežerais, Srovs (od jeziora Strawiny, rzeczkow Strawin) y Upiakalu. También se indica que en ese momento vivían en el pueblo tres familias: Stas Pietraszkiewicz z Maciejewicz z Hryczem Maciulem Jakubowicz(em), Matel Piktewicz przysiężny5 z Piotrem bratem, Staniel bratem (LI 98). Givenvietė dos veces se menciona y 1636 año Liñkmenų dvaro, entonces perteneciúsito Vlniaus tijūnijai, inventoriuje: describiendo dorado perteneuscias Sio Sioło Giniutan y habitantes Waluk Rozÿ, Piotr Staszen, Sciepan Woszkun, Paweł Szerzan, Paweł Szermianÿ Minat, Piotr Szerzan, Stanisław Minat, Ian karwel, Vrban Szauhozda6, Petruc Gazac, Vrban Kisiel, Iurko Stakun, Adam Stasun (VTII 23) (también véÿ. 1 pañuelo). 5 T. y. juriekusisis. 6 Asmenudis difícilmente legible, por lo que posibles otras cosas sus variantes. LAIMUTIS BILKIS 118 Acta Linguistica Lithuanica XC 1 PAV. Vilniaus tijūnijos 1636 m. inventoriaus fragmentar, en el que inscrito Ginutėnų kaimas (Sioło Giniutanÿ) y sus habitantes. VUBRS, F1-F14 En la misma fuente, al enumerar Ginùčių kaimo viensėdžius, se da una algo diferente forma del kilmininko oikonimo: od Sioła Ginutow (VTII 24). El pueblo (Wies Ginutany) se menciona y de similar carácter 1732 año Liñkmenų dvaro descripción, indicando en él habidos 4 ūkius personas (Dymy), cuyos cabezos ingresados krzysztof Gayzuc, Iozef Narkun, Piotr Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) (también vé 2 pictslą). Straipsniai / Articles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2 PAV. Vilniaus tijūnijos 1732 metų inventoriaus fragmentas, kuriame užrašytas Ginutėnų pueblo (Wies Ginutany) y sus úkiai así habitantes. VUBRS, F1-F92 Ypač es a menudo mencionado en los libros de métricas de la iglesia Liñkmenas del siglo XVIII: de Ginutany 1758 (LkmKrI 3), 1713 (LkmKrI 13), 1714 (LkmKrI 20), 1716 (LkmKrI 2748), 1719 (Lkm 55; 1745 35), de Ginutany 1759 (Lkm 61), de villa Ginutany 1726 (Lkm 1726), ex villa Ginutany 1729 (Lkm 72), de Villa Ginteny 1731 (LkmKrI 79), de Vila ginuty 1734 (LkmKrI 86), de Ginutany 1740 Ginutany 1746 (Lkm 1760), de Ginutany 1746 (Lkm 1746), de Ginutany 1754 (Lkm 175), de Ginutany 1755 (Lkm 1746), de Ginutany 1754 (Lkm 52), de Ginutany 1754 (Lkm 175), de Ginutany 1748 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 175), de Ginutany 1747 (Lkm 1747), de Ginutany 1747 (Lkriny 1747), de Ginutany 1747 (LK KrII), de Ginutany 1747 (L 1747), de Ginutany 1747 (LK II II), de Ginutany 1747 (L 1747), de Ginutany 1747 (L 1747), de Ginutany 1747 (L 1747), de Ginutany 1747 (L 1747), de Ginutany (LK II II II II), de Ginutany ( 1747), de Ginutany ( 1747), de Ginutany ( 1747), de Ginutany ( 1747), de Ginutany ( 1747), de Kr II II II II II II II (LkmKrII 1763), de Ginuty 1761 (LkmKrIII 5), de Kinutany (LkmKrIII 21), 1764 (LkmKrIII 26), de Ginutany 1764 (LkmKrIII 26), de Ginuci 1765 (LkmKrIII 41), de Ginucie 1765 (LkmKrII 41), de Ginutany 1766 (LkmKrIII 43), 1788 (1768 (LkmKrIII 57), de Ginucie 1771 (LkmKrIII 178), de Ginutany 1772 (LkmKrIII 78), de 1760 (Lkm Krdar 1773), de Ginutany 127 (Lkm 88), de Ginutany 127 (Lkm 117), de Krutany 175 (Lkm 107), de Krutany 175 (Lkm 175), de Krutany 178 (Lkm 1781) y de Ginutany 178 (Lkm 1781)). También se puede ver el ejemplo de las obras de Ginutany. Gvenvietė también aparece en 1783 años Liñkmenų parapías visitaciones documentos como Liñkmenų dvarui perteneciente al pueblo Gienutany (BrslDV 139). LAIMUTIS BILKIS 120 Acta Linguistica Lithuanica XC 3 PAV. LkmKrI fragmento (l. 3), en el que 1708 año (pierra vez en estas métricas) inscrito oikonimas Ginutėnai (de Ginutany) Oikonimas no rara vez inscrito en fuentes bažnytinio y administrativo del siglo XIX, plg. de villa Ginutany (KrI 3), 1802 (KrI 11), 1804 (Kr II 28), 1858, въ въ въ[евни] Гинуцяхъ (Kr II II II), Pl 68 (1886 (Kr III 19), Гинутях[е] 58 (Kr III (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 38), Ginutany (Kr II) 3837). Este habitado lugar entradousi y en XX siglo I partés administrativos sąwadus. Vlniaus gubernija 1905 año lista de asentamientos inscrito el pueblo Ginutan, perteneciente Švenčioni apskrities Liñkmenų valsčiui (VGGS 2888), y ya tiempos de la República de Lituania según los datos del censo de población 1923 compuesto en la publicación Ginučių km., estando Utenõs apskrities Liñkmenų valsčiuje (LAV 4349). Las primeras inscripciones oikonimo de viva lengua alcanza XX siglo I pusę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). No vez él captado y más tarde, plg. Ginučių caimas 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Además, el nombre del lugar de residencia se refleja y de sus derivados compuestos localovardjios Ginùčių girià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Describe que es un pueblo, en el que hay 23 fincas, 150 habitantes catalikos y 10 judíos. 8 Según fuente, en el pueblo vivían 204 habitantes, 108 hombres y 96 mujeres. 9 Šaltinio según, años 1923 habia 42 úquias y habitada 225 habitantes. 10 Užrašė maestrosa Teklė Šemelienė de el pueblo residente Antano Ruko. Artículos Articles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 3. INTERPRETACIÓN DE DADOS HISTÓRICOS el nombre de la persona a quien se refiere el artículo es el nombre de la persona que se refiere el artículo. Historicos inscribes análisisé permite afirmar que anticuamente fueron utilizados varios variantes deste oikonimo. Sus raíces Gintikrumas mayores dudas no suscitan. Aquí puede distinguir sólo el año 1783 visitaciones polkiškues documentos grabada formą Gienutany. Normalmente sulencintuas localidades lituanas tienen inscripciones ie reflejan po minkšto priebalsio einančius liet. [e] ó [ė], plg. historinius užrašymus de Miediny 1767 (LkmKr531, 1769 (LkmKr633)), 1771 (LkmKr531, 1771)), 1771 (Lkm542) Mẽdinos, de Piełeni, 1757 (Lkm582), 1758 (Lkm562) Pelnie, de Wyszyszczyki, 1767 (Lkm563) 599, 1769 (Lkm179) 170 = 170 = 1770, de Untowami, 1741 (Lkm542) un un unti, 1742 (Lkm542) unti, de Untilami, 1742 (Lkm542) Mẽdinos (Lkm582) Mẽdinos, 1588), de Antwerp (Lkm582), de Antwerp (Lkm582), de Antwerp (Lkm52) , de (= Antãbaltė), Wies Antylgie 1699, de Vntylgie 1711, Antylgie 1744, de Untylgie Antwerp (Lkm52) , de Antalk, etc. En algunos casos, la inscripción de Antiluski (Antiluski) se encuentra en el lugar de la ciudad de Podgorica, donde se encuentra la 1803–1808 (= Paudruv) (Mickienė, Venislovaitė 2011: 159). Kita vertus, istociudad de Podgorica (Lkm1764), el 15440, el 15480, el 15480, el 15480, el 1548 (Lkm55), el 15480, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150, el 150). Widgiery 1679, 1683 1684, 16911692, Widgierÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgiriai) (Maciejauskienė 2009: 183). Que la inscripción con Gienėra viva sea asunto del lenguaje, muestra y todas otras inscripciones oikonimo, entre ellas y el primero Sioło Giniutańcie, conintys šaknį Gin-. Cabe mencionar y históricas formas de lugaroverio del siglo XVIII con la palabra comienzos k, K: de villa kinucie 1757, de Kinutany 1760, 1763, 1764. Estas inscripciones nada encaja en nada la certeza de la forma Lituviška con el comienzo G, porque refleja en las métricas Liñkmenų rara vez aptañándose g k kaitą, aparecida raštininkui mal desdegirdus o neatidžiai užrašius, plg. registros de Gimbaryszki 1765 (LkmKrIII 39 1770 (= Kimbõriškė), dewniszki (LkmKrIII 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė o pan.). Qué más neceškumų surge debido a fuentes de historia del XVI y XVII siglo pasitaikančių formų su kamienu Giniut-: Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za tą wsią wyżey mianowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ. Tal inscripción una vez se repite XVIII siglo I-oje parte, plg. ex villa giniutzen 1729. Normalmente antes liet. preesagą -ut-Kruč-) en los apuntes históricos no se minkštinamas, plg. de Girućie 1751 (ŠvnčKrI 11), de Girucie 1755 (ŠvnčKrII 23) (= Girùčiai), de Kukucie 1755 (Tvr 3), de Kukuci 1762 (Tvr Kr9 = Kukučia), de Szikutiszki 1742 (LkmKrII 13), de Szykuty 17547 (LkmKrII 27), de Szykucie 1755 (Lkm KrII 175), de Szykutzki 497 (Lkm KrII 175) LAIMUTIS BILKIS 122 Acta Linguistica Lithuanica XC 1759 (LkmKrII 66), 1760 (LkmKrJnII 22), 1764 (LkmKrIII 27), 1767 (LkmKrIII 53), 1769 (LkmKrIII 58 64), 1771 (LkmKrIII 86), Szykutiszki (LkmKrIII 115), 1786 (LkmKrIII 160), 1776 (LkmKrIII 171) , *Šikutiškė ar pan., *Šikučiai), dar plg. de Myszki a Miktiškiai XVII, ex v. Tribucie XVII a Tribù (Pal: 165, 17 de Minduciu 167, 168 de Minduciu 1691 =), de Rymu 1693, 1692, de Rumu 1691, de Rumu 1691, de Rumu 1691 =), de Tolstoicici (Taus, 163, 164) Taus, etc. Sin embargo fijada y tales casos, cuando -utperteikiama -iut-, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 y Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= y en la parroquial de Pavóveres oikonimo histórico la grabación Janiukaniśzki (IVK), probablemente suponu lietojente 1784. *Janukoniškės ar pan. Este hasta nuestros días neišlikęs Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškant analogijų atkreiptinas dėmesys Pabrads valsčiuje (LPDB), al que pertenecía y mencionadas Pavóverės parapías asentamientos. Así tal caso puede sospecharse tras n suelientes prefix -ukgyvenamosios vietos vardas kildintinas iš avd. Janukonis, užfiksuoto buvusiame (fragmento -nuk-) perteikimą -iuk- (-niuk-). Por lo tanto y las inscripciones Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za tą wsią wyżey mianowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ, ex villa giniutzen puede ser debido [n] minkštinimo12 surgida tal apéndaga -utrašybą reflindintys pavienia ejemplos, pasitaikę junta lo que más a menudo hay en dónde históricas variantes con Ginut-. Oimo con formas históricas, inscritas con baigmenimis -ańcieańcow) (Giniutańcie, kilm. Giniutańcow), -any (Giniutanÿ, -utany), -ani (Ginutani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. 6) Ginuna, -any or -(i)onys, -(i)onys, plg. Čukus de Czepka (1549 = 1664 = 1664 = 1684 = 1664 = 1684 = 1684 = 1684 = 1784 = 1684 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 17 = 17 = 17 = 17 = 17 = 17 = Sin embargo oikonimo históricas variantes de Villa Ginuteny y de Villa Ginteny, de Villa Gintieny, que escštininko acortado de Ginuteny, Ginutieny, bastante claramente suponuoja llu. *Ginutėnai (no *Ginutonys). Reconstruir precisamente tal forma permite y preesagą -ėnai contenedores de lugares de vivienda nombres, sobreviviéronse hasta estos días, transmiticción en los mismos Liñkmenų 11 En tal notradicional escritura señala la atención y misma autor de artículo. 12 lenguas en polaco antes balsius (išskyrus [i]) enanan minkštasis [n] escribes con el señal de minkštumo i. Artículos Articles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SUPRUMPINIMAI avd. nombre personal dab. ahora dial. dialecto kilm. – kilmininkas liet. lietuvių pvd. pavardė r. distrito lugar. diputado vls. r. sav. – rajono savivaldybė valsčius LITERATŪRA Y ŠALTINIAI AdKrII 2.a Księga Metryk Chrzestnych Kocioła Parafialnego Hoduciskiego Od año 1688. 7bra 23o do año 1699. 23o Augusta. Ambrazas Saulius 1993: Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas editorial. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas editorial instituto. Baranauskas Tomas 2003: Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. – Lietuvos archeologija 24, 57–106. Batūra Romas 1966: Linkmenų castillo y defensa del krašto XIIIXV a. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak Urszula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego województwa mazowieckiego, Kraków: Wydawnictwo Naukowe DWN. Bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai y priesagėtieji helonimai, Vilnius: Lituvias instituto del lenguaje. Bilkis Laimutis 2012: Debido a algunas lituanas oikonimų darybos y origen dvejopumo. Acta Linguistica Lithuanica 66, 99118. Blažienė Grasilda 2000: Die baltischen Ortsnamen im Samland (= Hydronymia Europaea, Sonderband II), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag. LAIMUTIS BILKIS 130 Acta Linguistica Lithuanica XC Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen (= Hydronymia Europaea, Sonderband III), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag. BrslDV Breslaujos dekanato visitación 17821783 m., par. R. Firkovičius, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2008. BržKrI [Biržų bažnyčios 18691878 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. BržKrII [Biržų bažnyčios 18861892 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimieras. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinés literatura editorial, 1958. DglšKr Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Ianuar(ii). 16. Hasta roku 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. DvJn [Dieveniškių bažnyčios 17571772 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. DvMr [Dieveniškių bažnyčios 18921899 m. morčių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. Ermanytė Irena, Eigminas Kazimieras 1966: Vietovardžiai. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 228241. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų iglesia de bautismo y matrimonio metrikos libro, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. Garliauskas Vidas 2005: Tauragnų valsčiaus kaimų vardai en fuentes de historia. Tauragnai, Vilnius: Versmė, 10411063. IAK Historinių asmenvardžių kartoteka. IAK Historinių asmenvardžių kartoteka. Saugoma Lituvias idioma instituto Baltos lenguas y vardyno centros de investigaciones. IVK Historinių vietovardžių kartoteka. Saugoma Lituvias idioma instituto Baltos lenguas y vardyno centros de investigaciones. Ivoška Darius 2016: Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel. Ivoška Darius 2016: Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel. Acta Linguistica Lithuanica 74, 208225. Jurgaitis Robertas 2005: Šiaulių žemė Viduramžiais. Sunaikintų pilios localizaciones problemas. Trabajos ir días 44, 6380. Kačinaitė Dalia 2009: Priesaginės darybos lietuvių oronimai: daktaro disertacija, Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Kalwaitis Wilius 1910: Lietuwiszkų wardų klėtele con 15000 wardų, Tilžėje: imprusdinta Otto v. Mauderodės. Kardelytė Jadvyga 1960: Linkmenų tarmės fonética. Kalbotyra 2, 631. Artículos Articles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mest Kovenskoj Gubernii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Kovna: V Tipografii Gubernskago Pravlenija] 1892. LAV Lituania de apoderados lugares, Kaunas: A. Bako imprustuvė, 1925. LI I Archivo Histórico 1. XVI siglo Lietuvos inventoriai, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno paustuvė, akc. b-vės Varpas imprustuvė, 1934. LK Latvis Henrikas, Vartbergė Hermanas. Livonías cronicos, par. J. Jurginis, Vilnius: Cánslas, 1991. LKG I Lietuvių kalbos gramatika 1, aut. A. Laigonaitė, V. Mažiulis, K. Ulvydas, V. Urbutis, V. Vaitkevičiūtė, A. Valeckienė, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LkmJnII Księga Metryk Slubnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Junii 3. día do Roku 1760. El 9 de noviembre. Dnia. Saugoma Linkmenų iglesia archyve. LkmKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Januarji 10 dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. Saugoma Linkmenų iglesia archyve. LkmKrII Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Maia 22. día do Roku 1760. 24. Oktobra día. Saugoma Linkmenų iglesia archyve. LkmKrIII – Księga Metryk Chrzestnych Kosćioła Parafialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. Novembra 9. día do Roku 1790. Novembra 25. día. Saugoma Linkmenų iglesia archyve. LPDB Lituvias apellidos base de datos. Priega en Internet: https://ekalba.lt/ pavardziu-duomenu-baze/. LpKr [Leipalingio iglesia 16741679 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LP I Ž Lietuvos pavardžių žodynas 1, aut. V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, ats. red. LP I Lietuvos pavardžių žodynas 1, aut. V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LVvGDB Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Acceso en internet: https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/. LVŽ III Lietuvos vietovardžių žodynas 3, aut. V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. D. Sviderskienė, ats. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, LŽVA las anketas de nombres de tierras de Lituania. Preservadas Lituvias idioma instituto Baltos lenguas y vardyno centros de investigaciones archyve. LAIMUTIS BILKIS 132 Acta Linguistica Lithuanica XC Maciejauskienė Vitalija 2009: Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII siglo bažnytinėje knygoje. Archivum Lithuanicum 11, 159188. Matkevičius (Matusa) Romutis 2019: Ignalinas krašt. Vietovių istorinė statistinė apžvalga amžių tėkmėje, Vilnius: Diemedžio editorial. Mickienė Ilona, Venislovaitė Aurina 2011: XIX a. comienzos Joniškio krašto oiko nimija. Lituanistica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. antrosios pusės Punios parapías persoonnardžiai y lugarovardžiai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. Palionis Jonas 2008: XVII a. finales XVIII a. primera pusés Punios parapías personalesvarji y lugarovardji, Vilnius: Vilniaus universitetas. Pėteraitis Vilius 1997: Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Metričeskaja kniga 18481868 Brakom-sočetavšichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 años jungtuvių knyga LVIA, F. 1330,], Ap. 1, B 12. PlšKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Połuskiego. Od roku 1800 Julii 15 do roku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšKrII [Palūšės bažnyčios 18541860 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšKrIII [Palūšės bažnyčios 18851897 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bałtyckiego w południowej części Prus Wschodnich) (= Hydronymia Europaea. Sonderband), Stuttgart: Franz Steiner Verlag. nėmis preesagomis, difundimas Razmukaitė Marija 1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patronimien Lituania. Lituáneos lingüotyros preguntas 32, 133165. Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytautas Didžiojo universitetas. Rimantienė Rimutė 1966: Draustinio arqueologiniai monumentos. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 1621. SG II Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 2, Warszawa: nakładem Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinkevičiūtė Daiva 2006: Dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. Artículos Articles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SRP II Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke, Leipzig: Verlag von S. Hirzel, 1863. Steponavičienė Irena: Lietuviški vietovardžiai Kryžiuočių y Livonijos ordino en documentos (mašinraštis). Preservado Lituvias del instituto de lengua Baltos lenguas y vardyno centro de investigaciones. ŠvnčKrI Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1749. Februari: 6. Do año 1753. Marca 8. dnia. Saugoma Švenčionių iglesia archyve. ŠvnčKrII [Švenčionių parapinės bažnyčios 17531759 m. libro de grabaciones bautisto]. Saugoma Švenčionių iglesia archyve. Tyla Antanas 1966: Primeras noticias sobre Linkmenų apylinkes. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 2242. TrkJn Liber Copulatorum Ecclesiae parochialis Tyrkszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. Tvr Kr Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1 do año 1778. Apryla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vaitkevičius Vykintas 2006: Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija, Vilnius: Instituto de historia de Lituania. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. VB Nomadías y localovardías comisiones Lituanas listas de lugares de asentamiento (bylos), (mašinraštis). Se guardan Lituvias idioma instituto Baltos lenguas y vardyno centros de investigaciones archyve. Wenzel Walter 2017: Die slawische Frügeschichte Sachsens im Licht der Namen, Hamburg: Baar-Verlag. VGGS Vileneska guoberniá. Polny spissoкъ naselených místě s statistikými danniami o každejdomъ poselenii, sestavljen po officiálnymъ svdnijamъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gubernija. Polnyj spisok naselennych svěděnijam I. I. Goškevičem], Vilna: mest’’ so statističeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sostavlennyj po oficial’nym’’ Губернская Типографiя [Vilna: Gubernskaja] Tipografija], 1905. VK Desde viviosios lengua zaprašytų lietuvių vietovardžių kartoteka. Saugoma Lituvias idioma instituto Baltos lenguas y vardyno centros de investigaciones. LAIMUTIS BILKIS 134 Acta Linguistica Lithuanica XC Wójcik Urszula 2001: Nazwy miejscowe dawnego województwa rawskiego, WarszawaKraków: Towarzystwo Naukowe Warszawskie, Wydawnictwo Instytutu Języka Polskiego PAN. VTII Inwentarz Wszÿ[s]tkiego Ciwuntwa Wilenkiego... [Vilniaus tijūnijos 1636 m. inventorius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwentarz Ciwunstwa Wilenskiego... [Vilniaus tijūnijos 1732 m. inventorius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Christian 2017: Das Hersfelder Zehntverzeichnis und die frümittelalterliche Grenzsituation an der mittleren Saale. Das Hersfelder Zehntverzeichnis und die frümittelalterliche Grenzsituation an der mittleren Saale. Forschungen zur Geschichte und Kultur des östlichen Mitteleuropa, Bd. Köln Weimar Wien: Bölau Verlag, 52, Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU editorial Technika. Žilėnas Antanas 2019: Ginučiai. Saldutiškis, Vilnius: Versmė, 595648. On the Origin of the Oikonym Ginùčiai SUMARY Ginučiai village, located in Eastern Lithuania, and its name have attracted the interest of historians, linguists, and researchers of local history due to its intriguing geographical proximity to the renowned Ginučiai hillfort. This hillfort is believed to have housed the Linkmenys castle, first mentioned in 1373 in the Livonian Chronicle by Hermann von Wartberge. The villages close proximity to this significant historical site has fueled speculation about the possible connection between the village names origins and the defense of Linkmenys castle. Therefore, there is a recurring consideration that the oikonym Ginùčiai might have originated from the Lithuanian appellative gnti ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Historical records of the oikonym Ginùčiai reveal the usage of two forms throughout history: *Ginutėnai and Ginùčiai. The variant with the suffix -ėnai is considered the primary one, being the earliest mentioned variant dating back to 1554, persisiting in common usage until the beginning of the 20th century. The present-day oikonym Ginùčiai was already known in the first half of the 17th century and gained frequent use from 1734 onward in the 18th century. Gradualmente, se became universally established in common usage and administrative documents, solidifying su prevalencia from the first half of the 20th century. Straipsniai / Articles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų The oikonym’s etymology is intertwined with the quest to uncover the origin of the primary variant *Ginutėnai. Drawing on the tendencies of word formation and origin of oikonyms and other toponyms of a similar structure, the patterns of the formation of appellatives with the suffix -ėnas and the analysis of the personal names with the same root, we can state that *Ginutėnai can most likely be qualified as a plurialia tantum type formation which is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas. Severas reasons support personal names plural form such conclusions: 1) Lithuanian oikonyms with the suffix -ėnai are often formed from the with the same suffix, and such type of word formation is most widespread in Eastern Lithuania; 2) historical and contemporary anthroponymy attests to the personal name Ginùtis, the base word of the personal name *Ginutėnas, which may serve as the base word of the oikonym in question; 3) there are no other Lithuanian oikonyms and other toponyms formed with the suffix -ėnai from the deverbatives of the category of names denoting the possessors of a verbal property and the appellatives of the similar nature. There is uncertainty regarding whether the later village name Ginùčiai, lacking the suffix -ėnai, can be directly linked to the plural form of the personal name Ginùtis attested in Lithuanian historical and contemporary anthroponymy. This anthroponym is not documented in Ginučiai village, the Linkmenys manor area, or the Linkmenys parish in the 16th18th centuries, suggesting its disappearance from common usage in this area much earlier. The analysis of the parish oikonyms with the suffix -ėnai suggests that during the 17th and 18th centuries, the variant Ginùčiai might have emerged due to a tendencia of interchangeable usage of both forms with and without the suffix within that period. Considering the probable origin of the oikonym, there is uncertainty regarding whether the current village name Ginùčiai can be directly derived from the verb gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack or the likely Lithuanian deverbative *ginutis. Its link with Lith. gnti(s) could only be indirect: *Ginutėnai ← personal name *Ginutėnas ← personal name Ginùtis ← (personal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Lith. gnti (gna). Įteikta 2023 m. octubre 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]