scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

Laimutis Bilkis

Abstract

Straipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose oikonimo susidarymas sietas su pilies gynyba ir šis vietovardis kildintas iš liet. gnti(s) ‘vaduoti ką užpuolus; atremti puolimą’. Remiantis gyvenamosios vietos vardo užrašymų XVI–XX amžiaus istorijos šaltiniuose analize rekonstruojama ankstesnė jo forma *Ginutėnai, pirmą kartą paminėta 1554 metais ir vartota iki XX amžiaus pradžios. Konstatuojama, kad iš gyvosios kalbos užrašytas tik dabartinis variantas Ginùčiai, kuris istorijos dokumentuose fiksuotas nuo XVII amžiaus I pusės. Nuo to laiko abi formos vartotos pramaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo priesagos -ėnai neturintis oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama iš patroniminio avd. *Ginutėnas, kurio galimumą patvirtina iki šių dienų išlikusi pvd. Ginùtis bei istoriniai antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pabrėžiant, kad šie asmenvardžiai bent nuo XVI amžiaus vidurio neužfiksuoti Ginùčių kaime ar netolimose apylinkėse, daroma prielaida, jog čia jie galėjo būti anksčiau. Vėlesnės oikonimo formos Ginùčiai atsiradimas siejamas su XVII ir XVIII amžiaus šaltiniuose (daugiausia bažnyčių metrikuose) pastebėtu besikaitaliojančių gyvenamųjų vietų vardų su priesaga -ėnai ir be jos vartojimu.

Full text

114 Acta Linguistica Lithuanica XC LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: toponymika, anthroponimika. DOI: doi.org/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On the Origin of the Oikonym Ginùčiai ANOTATIUM Straipsnyje diskutiert sich Ignalnos r. sav. befindliches Ginùčių Dorfnamens Raida und Herkunft. Diese Siedlung eingerichtet an der Seite des piliakalnio, auf dem wahrscheinlich stand Liñkmenų kassil, in historischen Quellen erstmals erwähnt wurde 1373 Jahre, deshalb in einigen früheren Arbeiten osikonimo Susterung sietes mit kastes verteibe und dieser Ortovardis kildinet aus. gnti(s) ‘vaduoti was angefallen; abzuwehren Angriff. Basierend auf Bewohnungsorts Namens Aufschriften XVIXX Jahrhunderts Geschichts Quellen in Analyse rekonstruiert frühότερη seine Form *Ginutėnai, erstmals erwähnt in 1554 Jahren und gebrauchte bis XX Jahrhunderts Anfänge. Konstatiert wird, dass aus lebosios Sprache eingeschrieben nur der gegenwärtige Variant Ginùčiai, der in Historiedokumenten fiksiert seit XVII Jahrhunderts I pusės. Von der Zeit an beide Formen benutzt für pramaiši, bis im 20. Jahrhunderts I-Hälfte anfing zu pfesagen -ėnai keinen oikonimis. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama aus patroniminium avd. *Ginutėnas, dessen Möglichumus bestätigt bis diesen Tagen verbliebene pvd. Ginùtis und historische Antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pflėζοντας, dass diese Personennamen zumindest seit dem mittleren XVI. Jahrhundert nichtžfiksieren Ginùčių kaime oder nichtolimene umgelinkėse, macht sich Annahme, jog hier sie konnten sein früher. Vėlesnės oikonimo Form Ginùčiai Entstehen verbindet sich mit XVII und XVIII Jahrhundert Quellen (meistens Kirche-Metrikuen) bemerketu besikaitaliojenden Wohnungsorten Namen der mit Befangenheit -ėnai und ohne ihr Verbrauchim. ESMINIAI WORDŽIAI: oikonimų raida, oikonimų kilmė, Ortovordžių mit Zufall -ėnai daryba, Dorfname Ginùčiai, Personennamen mit Kamienu Ginut-. Straipsniai / Articles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų ANNOTATION The article explores the evolution and origin of the name of Ginučiai village nestled within Ignalina district municipality. Positioned close to the hillfort presumed to have housed the Linkmenys castle, initially documented in historical records dating back to studies have linked 1373, the settlement’s history intertwines with this fortress. Consequently, some earlier the oikonyms formation to the castles defensive nature, suggesting its origins stems from Lith. gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Based on the analysis of historical sources spanning from the 16th to the 20th century, the earlier form of the oikonym can be reconstructed as *Ginutėnai, initially documented in 1554 and remaining in use until the early 20th century. It is deduced that the variant Ginùčiai, present in historical documents from the first half of the 17th century, was prevailing form in common usage. Subsequently, both forms were used interchangeably until the version without the suffix -ėnai gained prominence in the first half of the 20th century. The primary form *Ginutėnai is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas the likelihood of which is confirmed by the extant surname Ginùtis and historical anthroponyms Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, and Ginutatis. These names were documented in Ginučiai village or its vicinity from at least the mid-16th century, suggesting a probable earlier presence in this area. The immergence of the later oikonym form Ginùčiai is associated with the interchangeable usage of oikonyms with or without the suffix -ėnai, evident in the 17th and 18th century sources, particularly within church records. KEYWORDS: development of oikonyms, origin of oikonyms, formation of toponyms with the suffix -ėnai, village name Ginùčiai, personal names with the stem Ginut-. 1. ĮVADAS Eastern Lithuania, Aukštaitijas nationalparko centre, liegender Ginùčių Dorf und sein Name domino nicht einen Geschichts, Sprachs oder Landesto tyrėją. Juos am meisten masino Siedlungs ausschließliche geografische Lage. Ginùčiai etabürę nur für 1 km von dem berühmten Ginùčių pliakalnio1, auf dem wahrscheinlich standen Liñkmenų kassil, erstmals erwähnt 1373 Jahren Hermanno Wartberges (Hermano Vartbergės) Livonijas kronikoje (SRP II 103; siehe auch. Būga I 262; Batūra 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gyvojoje einheimischer Bevölkerungslaboie genannt wird Pliakalniu. Toks oronimas aus örtlichen Pãpiliakalnės Dorfwohnern aufgeschrieben 1935 Jahren (žr. LVvGDB), er aus gyvosios Sprache zaifsiert und anderer Tyrėjų Arbeiten (žr. Ermanytė, Eigminas 1966: 234; Rimantienė 1966: 17; Dieses Artikels Ziel basierend auf detaillierten Vaitkevičius 2006: 335). LAIMUTIS BILKIS Acta Linguistica 116 Lithuanica XC 2425; Steponavičienė 312; LK 198199; Baranauskas 2003: 83; Garliauskas mentis, dass 2004: 47–48)3. Tikriausiai dėl šios kaimo ir piliakalnio giminystės ne kartą kelta Dorfname herkunft möglicherweise sietina mit Liñkmenų pilies verteidigung, daher oikonimas Ginùčiai können sein entstanden aus liet. apeliativvo gnti ‘vaduoti was za attapus; atremti puolimą (Matkevičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Solche Herkunftsmöglichkeit beruht dem Dorf geografine Lage er beruhig's ežers gesammelung, an einem bäule, durch den ging der weg aus dem norden in Linkmens pilį, daher konnte an dieser Stelle sein nukirstų schäžių zaubera, schützende kastels umliegenes vor nicht zu erwartetem feindes angriff4 (Batūra 1966: 39). Verbindus mit liet. gnti, matyt, einsichtbar und dann, wenn dieser Dorfname betrachtet wird Präsagos -utvediniu, obwohl direkt genannte Appelliativs Grundwortiniu nicht angegeben wird (Ermanytė, Eigminas 1966: 231). Andererseits sind Werke, in denen oikonimas Ginùčiai als entstamstem aus avd. Ginùtis (LVŽ III 188; LVvGDB). Daher findetasi Gründe fortzustehen und auszuweiten den Ursprung des Ortovardzes. sprachbinigen sowie historischen Daten zu bestimmen und zu geben soviel möglich vertraumehr eine Herkunftsversion des Dorfnamens. Norint dies durchgeführt soll mitregistrieren und ausanalysieren dieses oikonym historische aufzeichnungen, aus lebούς sprache zaifizierten seiner formen, auch zu besprechen historischer und gegenwärtiger namensvarianten darstellung und ursprungmöglichkeiten in Bezug breitern litauens resp. balt. toponymies kontekst. Darüber hinaus, versucht sich auszurauschen, ob nicht gewesen direktiger Ortovardžio Verbindungen mit der gleichen Schöße historischen Personennamen. Wertend beide Ursprungshypothesen kreipiert sich Aufmerksamkeit und in aller Lithuaniens und konkretes Territoriums Ortovardzungen sowie Darybos polinkius, gemeinschaftlicher Wortes Darybos Tendenzien. Oikonimų Ursprungsforschungengehtengeht mit ihren Entwicklungsbesonderheiten, mit namensinamiger Siedlungenentwickymusi. Daher in vielen solcher Art Werks stenšaltnissen giamasi pateikti kuo išsamesnius gyvenamųjų vietų vardų užrašymo istorijos Daten, die sein können kertiniai feststellend die wahre Herkunft, mat älteren, historischen, ortovardžių Formen können nicht übereinstimmen mit heutigen. Aus diesem Grund werden die Untersuchungen der Oikonimie verschiedener Sprachen basiert chronologisch vorgestellten historischen Ortovernzungsformen (plg. Przybytek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemir 2 Werk unpubliziert, genaues sein Leistungszeit unbekannt. 3 Obwohl in frühyvu in der Geschichte Quellen erwähnten litauischen pilä lokalisierung oft ist komplex und erhebend viel Diskussion (plg. Jurgaitis 2005: 6380), andokies Meinungen über bestimmte Liñkmenä piles Befindungs Ort gleich und war nicht pareikšta. 4 Attention wird gewidmet und in das, dass Dorfnamen mit gynyba senovėje verbindet und liaudies padawing: Ginučiai Dorfnamen entstand. Anksčiau, kai būdavo karai, kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo, tai čia gynybos vieta buvo. Ir nuo to Artikeln Articles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Darüber hinaus, oikonimų analyseä wird oftmals durchgeführt im Hinblick nicht nur auf linguistischer, sondern auch auf historischer Untersuchung Daten, die zusätzliche wertvolle Informationen über die Ortsnamen Herkunft sowie Lokalization liefern können (plg. Ivoška 2016: 208225). Daher erklärend oikonimo Ginùčiai kilmę versucht zu bestimmen und Gebiets erstes Erwähnungs histories in Quellen Zeitraum, offenlegen spälesnių ihrer Fixsavimų historischen Kontext, umsehen zu Quellen za inscrytų Dorfbewohners erwärtigingen. Bewohnungsorts Namens litawiškos Formen rekonstruiert werden vergleichend surastas historische Formen mit anderer litauens oikonimų Zuschriften ähnliches Zeitraum und charakter Dokumenten besonderheiten. Setzend, welchen litauischischen Übereinsmen reflektiert eines oder andere nichtetuviške Aufzeichnung, basiamasi gausen analogiškai des Übereinsmens Überikimais, fixiotai historische litauischer oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR GYVOSIOS KALBOS FORMOS Das erste Mal Ginùčių Dorf wird erwähnt 1554 Jahres Liñkmenų valsčiaus inventoriuje (LI 9798; auch siehe Tyla 1966: 25, 32; Matkevičius 2019: 357). Lenkischer Sprache geschriebenem Dokument erwähnt Wohnort Sioło Giniutańcie, gesettier für anderthals Meile von Liñkmenů dvaro, auch gespielt und wahrscheinlich kilmininko linksnier Form za siołem Giniutańcow. Einąmal fürfiksiert einen etwas andoks grafinis Variant: za die wsią wyżey mianovanou Giniutancze. es ist wirklich das gleiche heutige Ginùčių dorf, zeigt auch die Übereinstimmung des Standorts der Siedlung gehörusischen Länders mit der heutigen Ginùčių territoriia: Landesgrenzojosi mit Srovináičio (od jeziora Strawińćia), Amajo (od jeziora Olnia), Asko (miedzy jeziora Kadaki Osem), Ukõjo (ku jezioru Ukaju), Liñkmeno (od jeziora Łyngmianskiego) ežerais, Srovs (od jeziora Strawiny, rzeczką Strawin) und Upe (ku horiczakal). Es wird auch angegeben, dass zu dieser Zeit im Dorf drei Familien lebten: Maciulem Jakubowicz(em), Matel Piktewicz przysiężny5 z Piotrem bratem, Staniel Stas Pietraszkiewicz z Maciejewicz z Hryczem bratem (LI 98). Gyvenvietė zweimal erwähnt und 1636 Jahres Liñkmenų dvaro, damals gehörigen Vlniaus tijūnijai, inventoriuje: beschreibend dvorum gehörigen Sioł Giniutan und Bewohner Waluk Rozÿ, Piotr Staszen, Sciepan Woszkun, Paweł Szerzan, Paweł Szermianÿ Minat, Piotr Szerzan, Stanisław Minat, Ian karwel, Vrban Szauhozda6, Petruc Gazac, Vrban Kisiel, Iurko Stakun, Adam Stasun (VTII 23) (siehe auch 1. Pauschslä). 5 T. y. schwiekusysis. 6 Primenwardis schwer übersichtlich, daher möglich andere Varianten seiner. LAIMUTIS BILKIS 118 Acta Linguistica Lithuanica XC 1 PAV. Vilniaus tijūnijas 1636 m. inventoriaus fragment, in dem eingeschrieben Ginutėnų Dorf (Sioło Giniutanÿ) und seine Bewohner. VUBRS, F1-F14 In derselben Quelle, bei der Auflistung Ginùčių Dorimo viensėdžius, wird eine etwas andere Form oikonims Kilminkins linksner gegeben: od Sioła Ginutow (VTII 24). Das Dorimas (Wies Ginutany) wird erwähnt und von ähnlicher Natur 1732 Jahres Liñkmenų dvaro beschreibe, angeben darin warvus 4 ūkius Personen (Dymy), deren Köpfen eingetragen werden krzysztof Gayzuc, Iozef Narkun, Piotr Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) (siehe auch 2 pauschslą). Straipsniai / Articles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 2 PAV. Vilniaus tijūnijos 1732 metų inventoriaus fragmentas, kuriame užrašytas Ginutėnų Dorf (Wies Ginutany) und seine ūkiai sowie Bewohner. VUBRS, F1-F92 Ypač ist oft erwähnt in den Metrikbüchern der Liñkmenenkirche des 18. Jahrhunderts: de Ginutany 1758 (LkmKrI 3), 1713 (LkmKrI 13), 1714 (LkmKrI 20), 1716 (LkmKrI 2748), 1719 (Lkm 55; 1735), de Ginutany 1759 (Lkm 61), de villa Ginutani 1726 (Lkm 1726), ex villa giniutzen 1729 (Lkm 72), de Villa Ginut Ginteny 1731 (LkmKrI 79), de Vila ginuty 1734 (LkmKrI 86), de Ginutany 1740 1746 (Lkm 1760), de Ginut 1746 (Lkm 1746), de Ginutany 1754 (Lkm 1745), de Ginut 1755 (Lkm 1746), de Ginut 1754 (Lkm 1748), de Ginut 1754 (Lkm 1748), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 1747), de Ginut 175 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 1747), de Ginut 175 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 1747), de Ginut 1747 (Lkm 175), de Ginut 1747 (Lkm 1747), de Ginut 1747 (Lk 1747), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (KrII), 1747 (Kr II), 1747 (Kr II), 1747 (Kr II), 1747 (L), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk) (Lk) (Lk) (Lk) (Kr II), 17), 1747 (Lk) (Lk) (Lk) (Lk) (LkmKrII 1763), de Ginuty 1761 (LkmKrIII 5), de Kinutany (LkmKrIII 21), 1764 (LkmKrIII 26), de Ginutany 1764 (LkmKrIII 26), de Ginuci 1765 (LkmKrII 41), de Ginucie 1765 (LkmKrIII 41), de Ginutany 1766 (LkmKrIII 43), 1788 (1768 (LkmKrIII 57), de Ginucie 1771 (LkmKrIII 178), Ginuti 1782, (LkmKrIII 78), de 1760 Ginutany 1773 (Lkm KrIII 88), Ginutany 1779, (Lkm 117), Ginutany 175 (Lkm 12), Krutany 175 (Lkm 175), Krutany 178 (Lkm 178), Krutany 178 (Lkm 178), Krutany 1781, 1771 (Lkm 1771) und so weiter) sind alle von diesem Namen bekannt. Gevenvietä wird auch angegeben 1783 Jahres Liñkmenų parapiets visitations Dokumente als Liñkmenų dvar zu gehörendes Dorf Gienutany (BrslDV 139). LAIMUTIS BILKIS 120 Acta Linguistica Lithuanica XC 3 PAV. LkmKrI Fragment (l. 3), in dem 1708 (pierstes Mal in diesen Meteriken) eingeschriebener oikonimas Ginutėnai (de Ginutany) Oikonimas nicht selten eingeschrieben in 1800 und XIX Jahrhunderts bažnyt bei administrativen Quellen, plg. de villa Ginutany (KrI 3), 1802 (KrI 11), 1804 (KrI 28), 1804, въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ (KrI 18), 1886 (KrI 19), 68 (KrI 19), 58 (KrI 38) 58 (KrI) 57 (KrIII), 1888 (KrIII 3837). Dieser Wohngebiet geratenusi und in XX Jahrhunderts I halės administrative Sąwadus. Vlniaus Gubernijas 1905 Jahres Wohnviertelistraße eingeschriebenes Dorf Ginutan, gehörend Švenčioni apskrities Liñkmenų valsčiui (VGGS 2888), und schon Republik Lithuanias Zeiten nach 1923 Jahren Bevölkerungszählung zusammengestellter Daten in der Veröffentlichung eingeschrieben Ginučių km., gesetzter Utenõs apskrities Liñkmenų valsčiuje (LAV 4349). Die ersten oikonimo Aufzeichnungen aus lebosios Sprache beträgt XX Jahrhunderts I halę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Mehrmals er gefesselt und später, plg. Ginučių Kaimas 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Darüber hinaus widerspiegelt der Wohnsitzname sich und von ihm herusigen zusammengesetzten Ortovardjien Ginùčių girià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Beschrieben wird, dass es ein Dorf ist, in dem gibt 23 sodybos, 150 Einwohner kataliker und 10 Juden. 8 Laut Quelle lebte im Dorf 204 Einwohner, 108 Männer und 96 Frauen. 9 Schattinis Daten, 1923 Jahren gebute 42 ūkių und lebte 225 Bevölkerung. 10 Užrašė Lehrerin Teklė Šemelienė aus dem Dorfbewohner Antano Ruko. Artikeln Articles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų 3. HISTORICHEN DATEN INTERPRETATION Historischen Aufzeichnungen Analyse erlaubt zu behaupten, dass älter wurden verwendet mehrere Varianten dieses oikonims. Seine Wurzeln Gintikrumas größeren Zweifels erweckt nicht. Hier kann man ausschließen nur 1783 Jahres visitacijos polkiškuen Dokumenten eingeschriebete Form Gienutany. Gewöhnlich sulenkinten in den litauischen Gebietowardagen ie reflektiert po minkšto priebalsio einančius liet. [e] oder [ė], plg. historischen užrašymus de Miediny 1767 (LkmKr35), 1769 (LkmKr36), 1771 (LkmKr36), 1771 (LkmKr36), 1771 (Lkm35) Mẽdinos, de Piełeni 1757 (Lkm45), 1758 (Lkm58), 1758 (Lkm51), 1758 (Lkm56), 1758 (Lkm56), 1799) (Lkm59), 1709 (Lkm57), 1709 (Lkm57), 1704 (= 177), 1754 (= 177), de Unto Krani unti (Lkm54), 1742 (Lkm54), de Krani unti (Lkm54), 1742 (Lkm58), 1742 (Lkm58), 1742 (Lkm58), 1742 (= Antãbaltė), Wies Antylgie 1699, de Vntylgie 1711, Antylgie 1744, de Untylgie (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm) De Kranier 1803–1808 (= Paudruv) (Mickienė, Venislovaitė 2011: 159). Kita vertus, istound Antilen) Antilen (Krenier) Antilen) Antilen sind in der Lage, die Antilen zu schreiben, dass die Antilen in der Stadt sind. Widgiery 1679, 1683 1684, 16911692, Widgierÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgiriai) (Maciejauskienė 2009: 183). Dass die Aufschrift mit Gienėra lebosios Spraches Thema zeigt, zeigen und alle anderen oikonimo-Aufschriften, unter ihnen und der erste Sioło Giniutańcie, hartigen schaknį Gin-. Sollen erwähnt werden und historische XVIII Jahrhunderts Ortovernzusformen mit Wortbeginns k, K: de villa kinucie 1757, de Kinutany 1760, 1763, 1764. Diese Aufzeichnungen geißig nicht wechseln litauischer Formen mit anfänglicher G sicherheit, denn spiegeln Liñkmenų metrikuen selten auftaichende g k kaitą, entstandsene raštininkui schlecht ausgirdus oder neatidžiai zaurašius, plg. Aufzeichus de Gimbaryszki 1765 (LkmKrIII 39) 1770 (= Kimbõriškė), dewniszki (LkmKrIII 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė ar pan.). Wie mehr Unbewußheiten entsteht wegen XVI und XVII Jahrhunderts Historie Quellen passtaikantigen Formen mit Kamienu Giniut-: Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za die wsią wyżey mianowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ. So Schriftung eine einmal passt sich wieder in XVIII Jahrhunderts I-oje Seite, plg. ex villa giniutzen 1729. Gewöhnlich vor liet. Preesag. -ut-Kruč-) gehendes Prebalsis in historischen Aufzeichnungen nicht minkštiniert, plg. de Girućie 1751 (ŠvnčKrI 11), de Girucie 1755 (ŠvnčKrII 23) (= Girùčiai), de Kukucie 1755 (Tvr 3), de Kukuci 1762 (Tvr Kr9 = Kukučia), de Szikutiszki 1742 (LkmKrII 13), de Szykuty 17547 (LkmKrII 27), de Szykucie 1755 (Lkm KrII 175), de Szykutzki 497 (Lkm KrII) LAIMUTIS BILKIS 122 Acta Linguistica Lithuanica XC 1759 (LkmKrII 66), 1760 (LkmKrJnII 22), 1764 (LkmKrIII 27), 1767 (LkmKrIII 53), 1769 (LkmKrIII 58 64), 1771 (LkmKrIII 86), Szykutiszki (LkmKrIII 115), 1786 (LkmKrIII 160), 1776 (LkmKrIII 171) , *Šikutiškė ar pan., *Šikučiai), dar pl. de Myszki a Miktiškiai XVII, ex v. Tribucie XVII a Tribù) (Palionis: 165, 17 de Minduciu 167, 168 de Minduciu 1691 =), de Rymu 1693, 1692, de Rimu 1691, de Rumu 1691, de Rikučiai 1691 =), de Tolstoičiai 1693, Tautsu 164, etc. Allerdings fixierte und solcher Fälle, wo -utperteikiama -iut-, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 und Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= und in die Pavóverės Parapsies oikonimo historisches Lietenszauschreibung 1784 Janiukaniśzki (IVK), wahrscheinlich suponuend. *Janukoniškės ar pan. Dieser bis Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškant analogijų atkreiptinas dėmesys unseren Tagen nichtbliebens Pabrads valsčiuje (LPDB), dem gehörte und erwähnten Pavóverės parapsies Wohnstatt. Daher in diesem Fall kann man gyvenamosios vietos vardas kildintinas iš avd. Janukonis, užfiksuoto buvusiame verdächtigen nach n gehenden Prefixes -uk- (fragmento -nuk-) Überikung -iuk- (-niuk-). Daher und die Aufzeichnungen Sioło Giniutańcie, za siołem Giniutańcow, za tą wsią wyżey mianowaną Giniutancze, Sioło Giniutanÿ, ex villa giniutzen kann sein wegen [n] minkštinimo12 aufgetretene solche Beifagos -utrašybą reflindenden pauen Beispiele, passaikę neben was häufiger liegender wo historischen Varianten mit Ginut-. Oikonimo historischer Formen, eingeschrieben mit baigmenimis -ańcieańcow) (Giniutańcie, kilm. Giniutańcow), -any (Giniutanÿ, -utany), -Ginutani (Ginutani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. 6) Giutanъ, statt Ginutanъ, вънутянахъ) kann spindelt. -Liethen oder -(i)onys, -(i)onys, plg Chukunius de Czepkoance (= 1649 = 1664 (Kronichnai = 1648), de Alanyanyuk de Kronyanskis (= 1756 km = 175), de Staganyulany (= 1754 km = 1754), de Staganyulkas (= 157 km = 157 km = 157 km), de Kronich de Kronyanskis (= 157 km = 157 km = 157 km), de Kronich de Kronich de Kronyes (Kronich de Kronyes) = 1744 (Kronich de Kronyes), de Kronich de Kronich de Kronyes (= 1748 km = 175 km), de Riesch de Kronich de Kronyes (Kronich de Kronyeschen) = 1748 km, de Kronich de Kronich de Kronyes (= 1744 km), Riesch de Kronich de Kronich de Kronyes (= 17 km), 2008 Allerdings oikonimo historische Varianten de Villa Ginuteny und de Villa Ginteny, de Villa Gintieny, die schlaštners abgekürzt von Ginuteny, Ginutieny, ziemlich deutlich suponuoja liet. *Ginutėnai (ne *Ginutonys). Rekonstruieren genau solche Form erlaubt und preesagą -ėnai enthaltender Wohnungsortennamen, überlebenden bis diesen Tagen, Überikung in jenen gleichen Liñkmenų 11 In solche nichttraditionelle Schriftung richtet auch die Autorin des Artikels Aufmerksamkeit. 12 Lenkischer Sprach before balsius (išskyrus [i]) gehantis minkštasis [n] geschrieben wird mit minkštums Zeichen i. Artikeln Articles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SUPRUMPINIMAI avd. persönlicher Name dab. jetzt dial. dialekto liet. kilm. – kilmininkas litauischen pvd. pavardė r. distrikas ort. r. sav. – rajono savivaldybė stellnehmer vls. valsčius LITERATŪRA Und ŠALTINIAI AdKrII 2.a Księga Metryk Chrzestnych Kocioła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1688. 7bra 23o do roku 1699. 23o Augusta. Ambrazas Saulius 1993: Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publykla. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos institut. Baranauskas Tomas 2003: Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. – Lietuvos archeologija 24, 57–106. Batūra Romas 1966: Linkmenų schloss und krachtsverteidigung XIIIXV a. Ignalinos kraštas, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak Urszula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego województwa mazowieckiego, Kraków: Wydawnictwo Naukowe DWN. Bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai und priesagėtieji helonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bilkis Laimutis 2012: Aufgrund einiger litauischer oikonimų darybos und Ursprungs dvejopumo. Acta Linguistica Lithuanica 66, 99118. Blažienė Grasilda 2000: Die baltischen Ortsnamen im Samland (= Hydronymia Europaea, Sonderband II), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag. LAIMUTIS BILKIS 130 Acta Linguistica Lithuanica XC Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen (= Hydronymia Europaea, Sonderband III), hrsg. von. W. P. Schmid, Stuttgart: Franz Steiner Verlag. BrslDV Breslaujos Dekanato visitacija 17821783 m., par. R. Firkovičius, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2008. BržKrI [Biržų bažnyčios 18691878 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. BržKrII [Biržų bažnyčios 18861892 m. krikšto knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimieras. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinäs literaturunternehmensverlag, 1958. DglšKr Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Januar(ii). 16. Bis roku 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. DvJn [Dieveniškių bažnyčios 17571772 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. DvMr [Dieveniškių bažnyčios 18921899 m. morčių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. Ermanytė Irena, Eigminas Kazimieras 1966: Vietovardžiai. Ignalinos Kreštas, Vilnius: Vaga, 228241. Garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų Kirche's christšto und hochokos metrikų knyga, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos institut. Garliauskas Vidas 2005: Tauragnų valsčiaus Kaimų namda in Geschichtsquellen. Tauragnai, Vilnius: Versmė, 10411063. IAK Historischen Personennamen kartoteka. Saugama Lietuvos kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno Forschungscenter. IVK Historischen Ortovardzungen kartoteka. Saugama Lietuvos kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno Forschungscenter. Ivoška Darius 2016: Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel. Acta Linguistica Lithuanica 74, 208225. Jurgaitis Robertas 2005: Šiaulių žemė Viduramžiais. Sunaikintų pilien Lokalizations problemen. Werbei ir Tages 44, 6380. Kačinaitė Dalia 2009: Priesaginės darybos lietuvių oronimai: daktaro disertacija, Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Kalwaitis Wilius 1910: Lietuwiszkų wardų klėtele mit 15000 wardų, Tilžėje: spausdinta Otto v. Mauderodės. Kardelytė Jadvyga 1960: Linkmenų tarmės Phonetik. Kalbotyra 2, 631. Artikeln Articles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mest Kovenskoj Gubernii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Kovna: V Tipografii Gubernskago Pravlenija] 1892. LAV Lithuanias bewohnter Ort, Kaunas: A. Bako spaustuvė, 1925. LI I Historiijas Archiv 1. XVI Jahrhunderts Lietuvos inventoriai, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno spaustuvė, akc. b-vės Varpas druastufe, 1934. LK Latvis Henrikas, Vartbergė Hermanas. Livonijas chronikos, par. J. Jurginis, Vilnius: Wissenschaft, 1991. LKG I Lietuvių kalbos gramatika 1, aut. A. Laigonaitė, V. Mažiulis, K. Ulvydas, V. Urbutis, V. Vaitkevičiūtė, A. Valeckienė, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LkmJnII Księga Metryk Slubnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. 9. November. Dnia. Saugoma Linkmenų Kirche archyve. LkmKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Januarji 10 dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. Saugoma Linkmenų Kirche archyve. LkmKrII Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. 24. Oktobra dnia. Saugoma Linkmenų Kirche archyve. LkmKrIII – Księga Metryk Chrzestnych Kosćioła Parafialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. Novembra 9. dnia do Roku 1790. Novembra 25. dnia. Saugoma Linkmenų Kirche archyve. LPDB Lietuvių paarlžių database. Prieiga internet: https://ekalba.lt/ pavardziu-duomenu-baze/. LpKr [Leipalingio kirchis 16741679 m. krikšto buchga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LPŽ I Lietuvių pavardžių žodynas 1, aut. V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LVvGDB Lietuvos vietovardžių geoinformacinė Datenbank. Zugang internet: https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/. LVŽ III Lietuvos vietovardžių žodynas 3, aut. V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, LŽVA Lithuanian D. Sviderskienė, ats. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. lands vardyno anketos. Bewahrten Lietuvos kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno Forschungs centro archyve. LAIMUTIS BILKIS 132 Acta Linguistica Lithuanica XC Maciejauskienė Vitalija 2009: Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII Jahrhunderts bažnytinėje buchgoje. Archivum Lithuanicum 11, 159188. Matkevičius (Matusa) Romutis 2019: Ignalinas Krašt. Vietovių istorinė statistinė apžvalga amžių tėkmėje, Vilnius: Diemedžio Verlag. Mickienė Ilona, Venislovaitė Aurina 2011: XIX a. anhalts Joniškio krašto oiko nimija. Lituanistica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. antrosios pusės Punios Parapiets Personennamen und Ortovardnisse, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos institut. Palionis Jonas 2008: XVII a. Ende XVIII a. ersten Pasės Punios Parapiets Personennamen und Ortovardnisse, Vilnius: Vilniaus Universitätas. Pėteraitis Vilius 1997: Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo und encyclopedijų leidybos institut. PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jungtuvių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Metričeskaja kniga 18481868 Brakom-sočetavšichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 Jahres jungtuvių knyga LVIA, F. 1330,], Ap. 1, B 12. PlšKrI Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Połuskiego. Od roku 1800 Julii 15 do roku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšKrII [Palūšės bažnyčios 18541860 m. krikšto kniha], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšKrIII [Palūšės bažnyčios 18851897 m. Krišto buchga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bałtyckiego w południowej części Prus Wschodnich) (= Hydronymia Europaea. Sonderband), Stuttgart: Franz Steiner Verlag. nėmis priesagomis, Razmukaitė Marija 1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patronimiverbreitung im Lituanien. Lietuvos kalbotyros Fragen 32, 133165. Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytautas Didžiojo universitetas. Rimantienė Rimutė 1966: Draustiniens archeologische Denkmalla. Ignalinos Kreštas, Vilnius: Vaga, 1621. II SG Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 2, Warszawa: nakładem Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinkevičiūtė Daiva 2006: Dvikamienių asmenvardžių trumpiniai and their origin pavardės, Vilnius: Vilniaus Universitäts Verlag, 2006. Artikeln Articles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų SRP II Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschiechtsquellen preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft 2, hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke, Leipzig: Verlag von S. Hirzel, 1863. Steponavičienė Irena: Lietuviški vietovardžiai Kryžiuočių und Livonijos ordino Dokumenten (mašinraštis). Bewahram Lietuvos kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno Forschungscenter. ŠvnčKrI Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1749. Februar: 6. Do roku 1753. Marca 8. dnia. Saugoma Švenčionių Kirche archyve. ŠvnčKrII [Švenčionių parapinės bažnyčios 17531759 m. krešto rekordů buch]. Saugoma Švenčionių Kirche archyve. Tyla Antanas 1966: Erstes Wissenes über Linkmenų umylinkes. Ignalinos Kreštas, Vilnius: Vaga, 2242. TrkJn Liber Copulatorum Ecclesiae parochialis Tyrkszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. Tvr Kr Księga Metryk Chrzestnych Kirche Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1 do roku 1778. Apryla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vaitkevičius Vykintas 2006: Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. VB Namardžių und vietovardžių komisions Lituanien Wohnungsortenlisten (bylos), (mašinraštis). Saugubi Lituäischen Spracheninstituts Baltischer Sprachen und vardyno Forschungs centro archyve. Wenzel Walter 2017: Die slawische Frügeschichte Sachsens im Licht der Namen, Hamburg: Baar-Verlag. VGGS Wilenskaya guberniia. Vollny spisosoкъ bewohntenä lokalenä mit statisticischen dannen o jederdomъ sesseleniie, zusammengesetzt po offiçialnymъ свднiямъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gubernija. Polnyj spisok naselennych mest’’ so statističeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sostavlennyj po oficial’nym’’ svěděnijam I. I. Goškevičem], Вильна: Губернская Типографiя [Vilna: Gubernskaja] Typografija], 1905. VK Aus lebosios Sprachen zeichneten litauensischer Ortovardzungen kartoteka. Saugama Lietuvos kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno Forschungscenter. LAIMUTIS BILKIS 134 Acta Linguistica Lithuanica XC Wójcik Urszula 2001: Nazwy miejscowe dawnego województwa rawskiego, WarszawaKraków: Towarzystwo Naukowe Warszawskie, Wydawnictwo Instytutu Języka Polskiego PAN. VTII Inwentarz Wszÿ[s]tkiego Ciwuntwa Wilenkiego... [Vilniaus tijūnijos 1636 m. inventorius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwentarz Ciwunstwa Wilenskiego... [Vilniaus tijūnijos 1732 m. inventorius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Christian 2017: Das Hersfelder Zehntverzeichnis und die frümittelalterliche Grenzsituation an der mittleren Saale. Forschungen zur Geschichte und Kultur des östlichen Mitteleuropa, Bd. Köln Weimar Wien: Bölau Verlag, 52, Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU Verlag Technika. Žilėnas Antanas 2019: Ginučiai. Saldutiškis, Vilnius: Versmė, 595648. On the Origin of the Oikonym Ginùčiai SUMMARY Ginučiai village, located in Eastern Lithuania, and its name have attracted the interest of historians, linguists, and researchers of local history due to its intriguing geographical proximity to the renowned Ginučiai hillfort. This hillfort is believed to have housed the Linkmenys castle, first mentioned in 1373 in the Livonian Chronicle by Hermann von Wartberge. The villages close proximity to this significant historical site has fueled speculation about the possible connection between the village names origins and the defense of Linkmenys castle. Therefore, there is a recurring consideration that the oikonym Ginùčiai might have originated from the Lithuanian appellative gnti ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack. Historical records of the oikonym Ginùčiai reveal the usage of two forms throughout history: *Ginutėnai and Ginùčiai. The variant with the suffix -ėnai is considered the primary one, being the earliest mentioned variant dating back to 1554, persisiting in common usage until the beginning of the 20th century. The present-day oikonym Ginùčiai was already known in the first half of the 17th century and gained frequent use from 1734 onward in the 18th century. Gradually, it became universally established in common usage and administrative documents, solidifying its prevalence from the first half of the 20th century. Straipsniai / Articles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų The oikonym’s etymology is intertwined with the quest to uncover the origin of the primary variant *Ginutėnai. Drawing on the tendencies of word formation and origin of oikonyms and other toponyms of a similar structure, the patterns of the formation of appellatives with the suffix -ėnas and the analysis of the personal names with the same root, we can state that *Ginutėnai can most likely be qualified as a plurialia tantum type formation which is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas. Several reasons support personal names plural form such conclusions: 1) Lithuanian oikonyms with the suffix -ėnai are often formed from the with the same suffix, and such type of word formation is most widespread in Eastern Lithuania; 2) historical and contemporary anthroponymy attests to the personal name Ginùtis, the base word of the personal name *Ginutėnas, which may serve as the base word of the oikonym in question; 3) there are no other Lithuanian oikonyms and other toponyms formed with the suffix -ėnai from the deverbatives of the category of names denoting the possessors of a verbal property and the appellatives of the similar nature. There is uncertainty regarding whether the later village name Ginùčiai, lacking the suffix -ėnai, can be directly linked to the plural form of the personal name Ginùtis attested in Lithuanian historical and contemporary anthroponymy. This anthroponym is not documented in Ginučiai village, the Linkmenys manor area, or the Linkmenys parish in the 16th18th centuries, suggesting its disappearance from common usage in this area much earlier. The analysis of the parish oikonyms with the suffix -ėnai suggests that during the 17th and 18th centuries, the variant Ginùčiai might have emerged due to a tendency of interchangeable usage of both forms with and without the suffix within that period. Considering the probable origin of the oikonym, there is uncertainty regarding whether the current village name Ginùčiai can be directly derived from the verb gnti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack or the likely Lithuanian deverbative *ginutis. Its link with Lith. gnti(s) could only be indirect: *Ginutėnai ← personal name *Ginutėnas ← personal name Ginùtis ← (personal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Lith. gnti (gna). Eingeleitet 2023 m. Oktober 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]