Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas

198 Acta Linguistica Lithuanica XCI LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-1930-1762 Les directions de recherches scientifiques: baltes langues arealines recherches, dialectologie, geolingvistique, perceptivioji dialectologie. DOI: doi.org/10.35321/all91-08 JAUNJ EYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN, KUPIŠKN UTENIŠKI TARMINS KALBOS VAIZDINIAI: RIBOS IR OBJEKTYVUSIS TARMIŠKUMAS Il est important de noter que, dans le cas d'un contrat de location, il s'agit d'un contrat de location conclu entre deux ou plusieurs sociétés. Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. L'article présente dans l'article des jeunes eastern aukštaičių anykštėnų, kupiškėnų et uteniškių tarminės kalbos vaizdinių tyrimas. Materiel tiriable données des dispositions des gymnazistes, rassemblées selon les principaux metodologiques de la perceptyviose dialectologie parengté anketą. Analyse des données montre que les plus actifs utilisateurs du code interminien se considèrent les jeunes uteniškiai (Utenõs et Rõkiškio tiriamieji). Tarmiquement parlant se confesse anykštėnai (Anykšči moksleiviai). De cette raiškos s'affriboter linksta kupiškėnai (Kùpiškio gimnazistai). Des dispositions similaires investigables révèlent des peštiniai (mentalinie) tarmių cartes-maps. Tarmiquement parlant personnage les jeunes jeunes d'est hautštaičiai reconnaissent avant tout de sons des particularités. Tiriamųjų objectifiviojo tarmiškumo bruožų sistema comprend non seulement analysés pararmių blankiuosius, mais et caractéringuosius ainsi distincamuosius signes. Des jeunes consommateurs de la langue et interprétateurs des dispositions éryškėję tarmiškumo imagdiennes (vietų ir bruožų) permet tiriamuosius membres de la communauté de la langue identifier non seulement comme rytų aukštaičius, mais encore et comme rytų aukštaičius anykštėnus, kupiškėnus et uteniškius. ESMINIAI VOODŽIAI: perceptivioji dialektologija, mentalinis mapėlapis, tradicinė tarmė, riba, objectivusis tarmiškumas. Articles Articles articles 199 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas ANNOTATION The article presents a study of the images of the dialect spoken by the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. The research material is the data on and schoolchildren’s attitudes from their answers to the questions in the questionnaire conducted prepared according to the methodological principles of perceptual dialectology. Utenà and The data analysis shows that young Eastern Aukštaitians of Utenà (the subjects of Rõkiškis) consider themselves the most active users of the dialect code. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (schoolchildren from Anykščia) also admit to speaking distance the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to themselves from this code. Drawn (mental) maps of the dialects reveal the similar attitudes of the subjects. Young Eastern Aukštaitians recognise a person who speaks the dialect mainly by the sound characteristics. Le system of the objective dialecticity features of the speakers under research includes not only the fuzzy but also the characteristic and distinguing traits of the subdialects analyzed. The images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. KEYWORDS: Perceptual Dialectology, Mental Map, Traditional Dialect, Border, Objective Dialecticity. ĮVADAS Ces dernières années, le discours de la dialectologie perceptyvienne a été consacré à plus d'une publication (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 89120; 2016b: 1733; 2019: 122; Geržotaitė 321339; 2019: 175198; Geržotaitė, Čepaitienė 84100; Kardelytė-Grinevičienė 112; Aliūkaitė 2019: 122; 2020a: 85100; 2020b: 22; 2016: 26229; Brazaitienė 2016: 2020: 267291; Mikulėnienė et kt et kt). Outre beaucoupitude d'articles, émises deux monographies de science. À la première d'entre elles sugulée les membres de la communauté de la langue jeune1 les résultats de la compétence géolingvistes comprêpèrent kalbines homtines2, tarmines et communrines les capacités de langue à reconnaître le variantiškume de la langue et le relier à certains géographiques, sociaux, culturels arealais (Diercks 2002: 5253; Aliūkaitė, Mikulėnien 1 Geolingvistinė paprastųjų kalbos bendruomenės narių kompetencija yra apibrėžiama kaip žinios ir 2016: 92). de cet environnement par les différences linguistiques et les distances spatiales (Diercks 2002: 51; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2 Kalbine gimtine (angl. linguistic homeland) vadinama individo kalbinė aplinka ir ji yra siejama su 2016: 92a). LAURA BRAZAITIENĖ 200 Acta Linguistica Lithuanica XCI code localisations et autres questions (Aliūkaitė et kt. 2017). Deuxiième, afin d'étudier la compétence géolinguistique des jeunes, analysées nouveaux terminustates, révélant l'objectif duumiškumu du point de vue nių darinių požymių ir jų kalbinės vertės sąsajos su klaidingos bendrinės kalbos (kvazistandarto3) vaizdiniu (Aliūkaitė ir kt. 2020). Gauti rezultatai patvirtina du consommateur du langage ordinaire, l'importance pour la viabilité et la continuité des variantes de langue4. Neuvumas et actualité. Du point de vue de vitivité terminios stipriõsios nų patarmės gyvybingumą, analysée seulement une partie des jeunes uteniškių ir jų poveikį patiriančių anykštėnų bei kupiškėnų patarmių atstovų percepcijos beveik netirtos. Bene vieninteliu tyrimu, siekiant įvertinti kupiškėkupiškėnų et uteniškių dispositions (Geržotaitė 2019: 175198). Sukaupta le plus matériel, qui aiderait à éclairer toutes les trois adarmies représentants de savimonée fixés des limites des tarmies et des langues des caractéristiques de lieu variant et permissent donner prognosticatifs de ces nés, anykštėnų et uteniškių patarmių vertinimus, dar neanalizuota. Taigi šio straipsnio tikslas – remiantis perceptyviosios dialektologijos tyrimų modeliu, aprašytu ankstesniuose tyrimuose, atlikti rytų aukštaičių kupiškėpatarmėms représentantants gymnazistes tarmines de langue représentés (ribs et bruožų) analyse et évaluer ces trois adarmies vivybingume. L'objet de l'article Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio et Utenõs moksleivių tarmiškumo imagdiniai. Tiriamieji sont quatre des gymnasies (1518 ans) moksleiviai (information sur respondentus voir. lentelée). LENTEL. Tiriamųjų Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio, Utenõs jeunes hommes caractéristique Tiriamosai ios De Tarmišktout De ai tout De termišktout ai Tarmę mentions Tarmės des Tarmiškfemmes des enquêtes ne mokoka en langue nekalba Anykščia 131 (100,00 %) 81 (61,83 %) 50 (38,17 %) 50 (38,17 %) 81 (61,83 %) 47 (35,88 %) 73 (55,73 %) Kùpiškis 119 (100,00 %) 73 (61,34 %) 46 (38,66 %) 29 (24,37 %) 90 (75,63 %) 17 (14,29 %) 77 (64,71 %) Rõkiškis 72 (100,00 %) 21 (29,17 %) 51 (70,83 %) 34 (47,22 %) 37 (51,39 %) 30 (41,67 %) 38 (52,78 %) Utenà 68 (100,00 %) 42 (61,76 %) 26 (38,24 %) 50 (73,53 %) 18 (26,47 %) 41 (60,29 %) 16 (23,53 %) 3 Kvazistandartu įvardijamas klaidingas kalbinio (tarminio) varianto vaizdinys, pvz., tarminis variant peut être reconnu comme nonarminis et à l'inverse (žr. Long 1996: 118135; Aliūkaitė 2009a: 168; 2019: 6768; Mikulėnienė 2016: 340346); 4 Distincte dvejopas termiškumas: objectifusis, ou bruožu basé, et subjectivusis, ou sietine avec valeur (bruožo, linguinien variante ou de ce variant consommateur) (Aliūkaitė 2019: 6769). Articles Articles articles 201 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Gimnazistus galima priskirti vienai amžiaus grupei, skyrimo kriterijumi pasirinkus pas leur biologique agžių, mais lingubinée, culturelle et sociale expérience (Eckert 1997: 151167; Aliūkaitė 2007: 145). Tyrimo metu moksleiviai apklausti remiantis ne viename iš ankstesnių darbų pristatyta anonimine sąmoningųjų nuostatų anketa „Tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos vertinimas“, kuri parengta 2014–2016 m. vykdyto projekto Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje lors (plavietos), čiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 97–99). Įvadinėje jos dalyje fiksuojami sociodemografiniai tiriamųjų duomenys (lytis, amžius, kilmės ir gyvenamoji sont présentés tarmės mokėjimui et consommation aktyvumui, questions destinées paplitimui des variantes de langue. La partie principale constituée de tarminée et bendrinée destinées à la localisation de la langue tassies de map mapping et elle compleldances questions de nature ouverte, auxquelles se prie indiquer tarmiquement et bendrine langue parlantius humain associaté, pavarditer des particularités, caractéristiques tarmiquement parlančiamui et kt. (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 9799; Aliūkaitė et kt. 2017: 51–59). Le material étudiable est composé 390 questionnaires. Parmi ceux-ci 119 questionnaires remplisent Kùpiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gymnasius moksleiviai 20142016 dans le cadre du projet Place de la langue Bendrinės mentaliniame lietuvių kalbos mappage5 mené en 2014. Ces données complètent avant la publication de la pandémie mondiale COVID-19 Lituvojè article autorée Anykšči Jono Biliūno gimnazijoje a recueilli 131 questionnaires, Rõkiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje 72 et Utenõs Adolfo Šapokos gimnazijoje 686. La partie Kùpiškyje et Utenojè accumulées des données, auxquelles se base cet article, à savoir, prototypiques tarmines langues areales peštiniuose map mapsapies, est publiée (plačiau voir Aliūkaitė et 2017: 78 102, 140, 18 kt 265, Geržotaitė 2019: 175198). Les jeunes eastern haštaičių savimonée s'étant formée de la langue intermédiaire visuels en soulignerti issikelti les tâches suivantes: 1) discuter des données des réponses des élèves à des questions de questionnaire destinées au code intermédiaire mokėjimui et au consommativum; 2) isnagriner les données de tous les trois adarmées représentantant des cartes d'investigations, où on a demandé marqué, où on parle tarmiquement, matériel et 3) isnagriner les réponses des gymnasistes à l'ouvrant question du questionnaire, où on a demandé indiquer des caractéristiques de langue, d'où reconnaît l'homme parlant tarmiquement, 5 Le projet a été réalisé par les fonds de la Statybnej lietuvių kalbos komisija (sutarties No K-5/2014). Chef de projet prof. dr. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Daiva Aliūkaitė. Plus loin sur ses résultats voir. Aliūkaitė et kt. 2017. 6 Kùpiškio gimnazijoje remplis des questionnaires sont conservés Vilniaus université Kauno faculté Kalbų, littérature et traduction études institute, Anykšči, Rõkiškio et Utenõs gymnazis Lituviens instituto kalbos Geolingvistikos centro Tarmių archyve. LAURA BRAZAITIENĖ 202 Acta Linguistica Lithuanica XCI Tiriamosios patarmės XXI a. au début: objectifusis tarmiškumas. L'article traiteamées adarmées, comme déjà mentionné, tarminio point de vue de vitybiness diffère. Il y a dix ans et plus tôt effectués geoling vistiniais recherches a établi que les anykštėn sont caractéristiques kirčiuoto pailgėjusio kamien balsio a tarim comme o su a atspalviu, exemple., r.tas ‘ratas, fixé vis rečiau (Aliūkaitė et kt. 2014: 184). Pastebimiausio kupiškėnų tarminio traožo (balsių e, ẹ à la fin du mot et avant kietąjį priebalsį atliepimo de différentes longueurs a, pvz., dãda. ‘dėdė) tend à renoncer (tenim: 188; kt Balčiūnienė et. 2017: 544.55; 2019: 21) Skiriamoji eastern aukštaičių uteniškių ypatybė nekirčiuotų ė ir ie atliepimas e., rečiau o ir uo a., pvz., te.v.li.s ‘tėvelis, pe.n.li. ‘spienelis, a.ba.l.s ‘obuolys presque cohéremment maintenue dans le langage de représentants de tous les temps (Aliūkaitė et kt. 2014: 176; Balčiūnienė et kt. 2017: 5455; 2019: 214). Konstatuée que des lingubinées particularités kupiškėnai et anykštėnai ressembleėja à gretimas et stipriomis tebelaikytinas panevėžiškių et uteniškių patarmes. Sur la base des Uteniškių patarmės, les chercheurs fixent seformant un nouveau plus grand local langbinis darinys rytinių rytų aukštaičių regiolektas (avec centre de traction tena) comprend non seulement les mêmes, mais aussi les environs anykštėnų et kupiškėnų (Aliūkaitė, Mikulėė 2014: 261; Geržnienitė, Mikulė 2014, carte et commentaire; Mikulė, Meiliūnaitė, 169 […] 2017: XIII195). Shį arealą lieja et nouveaujo darinium montre la stabilité d'autres caractéristiques, des utilisateurs de la langue non identifiables comme tarminių, eg., nekirčiuoto o tarimo comme a, vartosena (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 261; Geržotaitė 2019: 190191). Ainsi rentrent aux aukštaičių anykštėnų (Anykšči gimnazijoje), kupiškėnų (Kùpiškio) et uteniškių (Rõkiškio et Utenõs) plots pour rassembler des perceptions sur les (ne)tarmines langues locales arealus et leurs caractéristiques les caractéristiques tarmines données pour susciter une plus complète perception du choix du ploteau des conseils examinés dans les lois de science et pour prévoir son avenir. 1.TERMINIO KODO VARTOSENOS Il est à noter que le présent règlement n'est pas applicable à l'Union européenne. (NE)ACTYVUMAS JAUNJANYKŠTN, KUPIŠKN IR UTENIŠKI POŽIŪRIU L'analyse des données indique que tous les trois eastern hautštaičių patarmėms représentantant les gymnazistes ont déclaré mokantys tarmę (tarmiškai kalbėti) (žr. lentelę). La plus grande partie la payante est entre Utenõs (73,53%) moins entre Rõkiškio (47,22%) et Anykšči (38,17%) le moins entre Kùpiškio (23,53%) des enquêtes. Straipsniai / Articles 203 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Demander, quelle tarmę moka, jeunesieji rytų aukštaičiai, sauf kupiškėnus, ont le plus souvent indiqué aukštaičių (Ut_M01, Rk_M18, Rk_M01, An_M02), aukštaitiškai (Ut_M18,05, Rk_V An_M17), aukštaitišką (Rk_V10, An_M16)7. Plusieurs Kùpiškio moksleivis ont vérifié leurs réponses, par exemple, écré, que moka kupiškėnų (Kp_1(4)_M01, Kp_1(4)_M58), kupiškėnų tarmę (Kp_1(4)_M17), kupiškėnišką (Kp_1(4)_M28) ou kupiškėniškai (Kp_1(4)_M47). Tokies réponses fixée et parmi Rõkiškyje appoustés des gymnazistes. Ils ont affirmant mokantys, par exemple, aukštaičių šiaurės rytų (Rk_M10), šiaurės rytų aukštaičių (Rk_V39), aukštaitiškai, rokiškėniškai (Rk_V18), rokiškėnų aukštaičių (Rk_V41), (Ut_V04, Ut_V05), Rokiškio tarmę (Rk_M06), rokiškietišką (Rk_M17), rokiškietiškai (Rk_V48), rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08), rokiškėniškai (Rk_V12). Utenõs ir Anykšči tiriamieji savo tarmę patikslino rečiau, pavyzdžiui, Utenos anykštietiškai, aukštaitiškai (An_M49). Des dispositions similaires émergèrent non seulement le paiement de tarmie, mais aussi en termes de sa consommation (žr. lentelę). Tarmiquement parlantčiais se temps eastern aukštaičių uteniškių (Utenõs et Rõkiškio) des représentants patarmės. Tarminė raiška est aussi caractéristique et non nombreuses partie anykštėnų. Tarminée du point de vue de la consommation de la langue passiviausiais considérytini kupiškėnai. Donc tarminį codă ne seulement moka, mais et unokiu ou à un autre degré, manytina, uttoja de tous trois eastern hautštaičių patarmių plotues appriseusti jaunuoliai. Uteniškių patarmė, disponibles selon données, considérytina gyvybingiausia, et kupiškėnų nykstančia. 2.TERMINS TALLOS VIVIZDINIAI JAUNJ ANYKŠTN, KUPIŠKN ET UTENIŠKI PIEŠTINIUOSE ZEMLAPIUOSE Il est à noter que le Les résultats de paiement et consommation du code terminal complètent les marquements jeunes eastern aukštaičių peštiniuose (mentaliniuose) tarmių mapes8. Parmi eux bene le plus, comme montrent déjà effectuées des recherches Lietuvojè, tarmines langue imagini le révèle et le nombre de marquésions la plus abondante groupe constitue prototypitinių tarmines kalbos arealų žemėlapiai. 7 Darbe vartojami tokie vietovių trumpiniai: Anykščia – An, Kùpiškis – Kp, Rõkiškis – Rk, Utenà – Ut; M et V indiquent les lettres dirtųjų sexe; les chiffres marquent les numéros des questionnaires. 8 Dans les études de dialectologie percepyvienne du crayon (mental) map mappeau tâche est deux pų: tiriamieji žemėlapiuose tik lokalizuoja žinomus dialektus arba pažymi žemėlapiuose klausomų titarmines langues (ar autres variants) textes-stimulų arealus (Aliūkaitė et kt. 2020: 54). LAURA BRAZAITIENĖ 204 Acta Linguistica Lithuanica XCI Plus que tričdalis uteniškių (Utenõs et Rõkiškio moksleivių), comme voir eastern iš jų žymėjimų žemėlapiuose, tarmiškiausiu pirmiausia linksta laikyti gretimų aukštaičių panevėžiškių plote esantį Pãnevėžį (39,29%) (žr. 1 figure.)9. Les locutions des langues maternelles Utenõs (30,71%) et Rõkiškio (30%) tarmiškumą ces jeunes reconnaissent, mais tarmiškesnėmis indiquent des recherches précédemment effectuées émergeées des zones de tarmes vakarų aukštaičių et žemaičių: Marijámpolę (37,86%), Plùngę (3436,3%), Mažeikiùs (32,14%) et Télšius (31,43%). 1 PAV. Jaunųjų eastern aukštaičių uteniškių prototipiškiausios tarminės langue zones de la région Vos ketvirtadalis jaunųjų uteniškių su tarmiškumu susiejo gretimus Anýkščius. Kùpiškis iš šių apklaustųjų žymėjimų žemėlapiuose išryškėjo kaip žemo tarmiškumo laipsnio zona. Tant Utenojè, que Rõkiškyje utilisée langue, l'opinion des élèves locaux, est beauzi, mais netaisyklinga (Rk_M01), sur teną, Moltus, même Kėdáinius beauzi (Rk_M13) et t. t. Attenurtine que belle, régulière est considérée non seulement des natifs des apilinques, mais et adjoints des localités de Anýkščius, Kùpiškį (Rk_M14), Anýkščius, Kùpiškį, Bržus et Pãnevėžį (Rk_M14) population parle (žr. Fig. 2). 9 Une étude antérieurement résumée seulement Utenojè, donc dans un un est des hautštaičių uteniškių patarmės ploto zonee, rassemblées des données des signes des élèves au crayon dans les cartes tarmiques a évidé des polinkį étudiés prototypiškiausia tarminės kalbos zona considérer kalbinę maternelle (Geržotaitė 2019: 185). Articles articles 205 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_M01 Rk_M14 LAURA BRAZAITIENĖ Acta Linguistica Lithuanica XCI 206 Ut_M11 Ut_M13 2 PAV. Les jeunes eastern aukštaičių uteniškių kalbinės gimtinės parmi d'autres prototipinių tarminės kalbos zonų žymėjimo žemapais exemples Kalbinės gimtinės ou leurs apylinkės jaunųjų eastern aukštaičių uteniškių vertina- (Ut_M05), utilisée tarmė mos kaip vienos iš tarminiu požiūriu ryškesnių rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, pvz., labiausiai pabrėžtos tarmės ir savitumas: Jurbarkas, Šiauliai, Panevėžys įvardijama comme aukštaičių tarmė. Netaisyklinga. Graži (Rk_M15), et la utilisant comme aukštaičiai graži, sont des erreurs (Rk_V09). Articles articles 213 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_V47 An_M08 LAURA BRAZAITIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica XCI Kup_1(4)_M27 7 PAV. Termins d'invention caractéristiques dans les commentaires des cartes exemples Esama et plus de tel commentaire sur les cartes exemples de: aukštaičių [Pasvalio, Anykščių] beauzi, netaisyklinga, car ilginamos balses (An_M62), [Pasvalyje] d'autres mots galūnės (Kp_1(4)_M07), [Biržuose] netaisyklinga, kapoja galūnes (Kp_1(4)_M31). Parmi les réponses résumées à l'énoncé à la 5ème question du questionnaire, on voit que eastern hautštaičių plote interroger des gymnazistes tarmiquement parlant personne d'abord reconnaît par des caractéristiques sonores (žr. 8 figure.). Articles articles 215 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 8 PAV. Tarmių skiriamosios ypatybės jaunųjų rytų aukštaičių atsakymų duomenimis Šį traožį jeunes uteniškiai conceptualisent par des exemples tels que ilgina trumpuosius balsius arba ilguosius trumpina (Ut_M20), remplacées certaines voix (Ut_M39), voix sukeistos (Ut_V22), allongées, raccourcies telles que balses šaknyse (Ut_M0501), longues balses (Ut_M04), au lieu de o, u change souvent taria a (Rk_M05), remplacement des lettres: o ou a (Rk_M01), au lieu de o dit a (Rk_M), railk_M14), des lettres communs de la langue (Rk_V05), même si elles sont raides (Rk_V5). Du vardijables signes d'abord visible, que les gymnasistes commentent sa, proches environnement, autrement dit, eux mêmes zinomą, familiįstamą, tarmiškumą. Les investigateurs distincateurja uteniškių patarmės particularité est indiqué o, uo atliepim a. cess langues communautées membres sont connus (dar plg. leur pachs utilisés variante įvardijimą rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08). Les perceptions des sœurs éryškėjęs algination ou abrégation des vosiés est également l'un des exclusifs et, comme montrent effectuées systématiques geolingvistes recherches, jusqu šiol fixeojants cette adarmée traožes (Aliūkaitė et kt. 2014: 176: 177). Abstaktesnio caractère réponses (t. y. balsiés remplacement ou sukeitiment) peut être associées tant avec distincanteja uteniškių patarmės particularité, tant avec tous eastern aukštaičius de vakarų et pietų aukštaičių am, en, em atliepimu un, um, in, im. Panašios ir anykštėnų nuostatos. Anot apklaustųjų, tarmine raiška išsiskidistincantčiu dvigarsių an, riančių personnes parvoje balsiai, dvibalsiai, dvigarsiai et t.t. allginés ou abrégés, changés (An_M34), changées mot du letés (An_M39), prailgintes balses (An_M49, An_M62), voix, dvibalses, dvigarsiai et t.t. elginés ou LAURA BRAZAITIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica XCI balsių paryškinimu (An_M05). 216 Acta Linguistica keičiami (An_M34), pailgina žodyje kokias nors raides (An_M01), vienų ar kitų Lithuanica XCI balsių paryškinimu (An_M05). 216 Acta Linguistica Lithuanica XCI balsių paryškinimu (An_M05). 216 Acta Linguistica Lithuanica XCI Ces jeunesils est connu du nors pačių nurodomas kaip būdingas kitai, žemaičių, tarmei – kitaip tariami žotyrėjo perspective uteniškius ainsi que certains autres eastern aukštaičius distinguant balsio o tarimas, džiai, žemaičiai vietoj o taria a exemple. obuolys abalys (An_V32). Les jeunes kupiškėnai, comme vu du discutable caractéristiques groupe (t. y. garss tarimas) attribués des réponses, aussi bien mini sons lginimą et emphėžimą, unų garsų atliepimą autres. Les représentants de cette adarme, plus souvent que déjà abortis des uteniškių et anykštėnų adarmių plote interrogé moksleiviai, leurs réponses soconcrétées, par exemple, prolongina votes mas (Kup_1(4)_M57), balsių ar priebalsių savotiškas pabrėžimas (Kup_1(4)_V02), pagal balsių keitimą (Kup_1(4)_M36), kupiškėnai vietoj a sako o: lapai į lopai (Kup_1(4)_M29), keičia e į a (Kup_1(4)_M38), skirtingai tuose pačiuose žodžiuo- (Kup_1(4)_M16), ryškus ilgųjų balsių tarimas (Kup_1(4)_M17), ilgųjų balsių (Kup_1(4)_M21), pailamosgina_es (Kup_1(4)_M56), bals balsiesies et dvibalssiai (Kup_1_M(4)40), remplace raides (Kup_1(4)_M65), le plus souvent en disant quand au lieu du mot bal a_ama o (Kup_1(4)_M68), l'accent est mis (Kup__1(4)_M27). Donnés exemples montrent que les jeunes kupiškėnai distinguent nattąją patarmę des voisinines patarmių. Kalbinès gimtines distinctifs bruožų (balsių e, ẹ à la fin du mot et avant kietąjį priebalsį atliepimas diversiraus longueur a) savoiranymas, tarminiu point de vue, est très exaclus. Vardijamos caractéristiques, notamment les mêmes caractéristiques et gretimas apylinkes sur Anýkščius distinguant kirčiuoto kamieno balsio a tarimas comme o su a atspalviu, non seulement indique son propre code d'expérience, mais et révèle certaines relations avec les représentants des anykštėnų patarmės. Certains interconnections, jugeant de commentaires sur les mêmes remarimą o tarimą, parut, exata et avec gretimais uteniškiais. Kitų tarminių ypatybių grupių (kirčiavimo, galūnių redukcijos, leksikos) konceptualizacija iš paskiroms rytų aukštaičių patarmėms atstovaujančių moksabrégés, les leivių réponses diffèrent. Les jeunes uteniškie ont indiqué que tarmiquement parlant personnage ils assez pat atpažįsta iš žodžių be galūnių (Rk_V28), arba, tyrėjų požiūriu, iš galūnių resouvent ainsi dukcijos. Leurs langues sont caractérisées galūnių manquement (Ut_M04), galūnių sutrumpėjimas (Ut_M12), coupirstos galūnės mots de (Ut_M15), sutrumpintos galūnės (Rk_V12) ir t. t. Rečiau tarminę raišką šie jaunuoliai sieja coupluuktos galūnės (Rk_M19), avec kirčiavim, comme kirčiuoja mots keistai.: (Ut_M26), kirčiuoja autrement que habituel (Ut_V11), autrement kirčiuojami (Ut_M12). Re tradumiquement parlant personnes interroger les représentants des uteniškių patarmės teigia identifiantantis du lexique, pvz.: naudoja neįprastus žodžius (Ut_M42), būna negirdėtų žodžių (Ut_M38), specifiniai žodžiai (Ut_V16), skolinti žodžiai (Ut_M25). De l'avis Anykštėnų, tarmine raiška se distinguant personnes utilise d'autres mots, que maintenant, senesnius, survisusius (An_M24). Ils affirment, ces mots Articles Articles articles 217 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas peuvent comprendre seulement l'homme qui parle la tarme (An_M77). Apibrinne-t-on que la personne parlant interprliquement utilise bendrine langue nevartijamus mots (An_V47). Rečiau anykštėnų patarmės représentants mini kirčiavimą (kitoks kirčiavimas nei man įprasta An_M13) et avec lui une redukciju tarmiškai žmonės kalbėdami tiesiog netaria galūnių (An_M12). Jaunieji kupiškėnai tarmiškai kalbantį žmogų dar atpažįsta pagal jo kirčių dėliojimą ant žodžių (Kup_1(4)_M09). Rečiau su tarmine raiška jie sieja galūnių regalūnių (il est un peu différent que nous, dukciju, laquelle ilustruoja par de telles réponses comme de plusieurs fois d'autres moksleivių mentionnés galūnių nukirtimas (Kup_1(4)_M28), galūnių nukirpimas (Kup_1(4)_M37), galūnių nukandimas (Kup_1(4)_M61) et kt. Re ils mini les différences du lexique, e.g.: neįprasti vārdi (Kup_1(4)_M02), seni, keisti vārdi (Kup_1(4)_M07), negirdėti vārdi (Kup_1(4)_M32), iš nesuprantamų žodžių (Kup_1(4)_V18). Ainsi de tous trois eastern hautštaičių patarmių plote apprusti gimnazistai distingue clairement sa propre lingubinée environnement objectiveųjį tarmiškumą. Il l'installe lier non seulement avec (pa)tarmiques blankiaisiais (plačiau paplitusiais), caractéringaisiais, mais aussi distincamaisiais traožais12. S'appuyant sur ces dernières particularités, ces sciencevius peuvent être considérés des représentants des gimtoies adarmies (anykštėnų, kupiškėnų et uteniškių). IŠVADOS Tradicinaires rytų hautštaičių patarmių anykštėnų, kupiškėnų et uteniškių plote effectué un étude imagdinių tarminės kalbos éclairškino les jeunes consommateurs de langue relation avec cette région. 1. Dialekto kompetencijai ir aktyvumui skirtų duomenų analizė rodo šiuos polinkius: 1) tarminį kodą moka et utiliseient les tiriamieji représentatifs de tous les trois adarmées; 2) principalement avec tarmine raiška self linksta sieti eastern aukštaičiai uteniškiai; 3) orliquement parlant se confessent et anykštėnai; 4) fixé lequel kupiškėnų atsiribojimas du tarminio variant. 2. Des crêtins tarmies mapapies on voit que les étudiés marquent non seulement les terres des terres et des occidentaux hautštaičių, dont les précoces études de perceptions ont indiqué les kaip tarminiu požiūriu stipriausios. Su šia raiška dažniau ar rečiau siedami gimmêmes districts et favorablement évaluant leur s'y usant un code linguistique, les enquêtes easternes hautštaičiai confirment le tarmiškumą des lieux analysés: 1) les plus lingubinęte et les districts avec tarmines linguistiques zonomis links sieti anykštė et uteništa; 2) kupiškėnų atsiribojimą de son linguinio variant possible indique créée actualiji distancija avec gretimas patarmės locovėmis. 12 Apie trinarę tarminių požymių (pirminių, antrinių ir tretinių) tipologiją (plačiau žr. Taeldeman 2005: 23–248). LAURA BRAZAITIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica XCI 3. Tarmiquement parlant personne à l'est aux hachtaiches plote interroger gymnazistes, remdamiesi savos kalbinės aplinkos projekcija, pirmiausia atpažįsta iš garsinių ypatybių. Šią požymių grupę iliustruojančių atsakymų analizė rodo, kad jaunuoliai aiškiai skiria objektyvųjį kalbinės gimtinės ir apylinkių tarmiškumą. 4. Non seulement blankiuosius, caractéringuosius, mais et distincamuosius objektyviojo tarmiškumo požymių sistema leidžia apklaustus moksleivius identifikuoti ne tik kaip rytų aukštaičius, bet dar ir kaip rytų aukštaičius anykštėnus, bruožus comprenant kupiškėnus et uteniškius. Ainsi du jeunes langues consommateurs et interpreteurs des dispositions éryškėję tarmiškumo (lieux et linguins bruožų) imaginiquement koreliuoja non seulement avec objectifviuyu des recherches kalbines environnement, mais et presque toute la partie orientale de la langue Lituanienne de la surface linguistique variantiškumu. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2007: Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir sub jektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė: daktaro disertacija, rankraštis, Vilnius: Vilniaus universitetas. Aliūkaitė Daiva 2009a: Bendrinės kalbos vaizdinių tikslumas: kvazistandarto problema. – Respectus Philologicus 16(21)A, 160–187. Aliūkaitė Daiva 2009b: Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. – Respectus Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. – Respectus Philologicus 35(40), 63–91. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717 [žiūrėta 2024-04-22]. Aliūkaitė Daiva 2020a: Tarmiškumo tvarumas didmiestyje: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Respectus Philologicus 38(43), 85–100. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/20645 [žiūrėta2024-03-22]. Aliūkaitė Daiva 2020b: Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Lietuvių kalba 15, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22435 [žiūrėta 2024-03-24]. Aliūkaitė Daiva 2021: Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 85, 262–292. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva Straipsniai / Articles 219 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis). – Acta Linguistica Lithuanica 74, 89–120. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016b: Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose. – Verbum 7, 17–33. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/10283 [žiūrėta 2024-05-04]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. – Lietuvių kalba 13, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22481 [žiūrėta 2024-04-03]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balčiūnienė Asta, Rinkauskienė Regina, Meiliūnaitė Violeta 2017: Kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektų fonetinė kaita XXI a.: Vabalninko, Daršiškių ir Salamiesčio punktų atvejis. – Lituanistica 63, 1(107), 38–60. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Brazaitienė Laura 2020: Research on perceptual dialectology in Lithuania: subjective dialectal variation of Lithuanian language area in relation to objective variation. – Lithuanian dialectology profiles: problems and findings, ed. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 267–291. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/01/KIDP6.pdf [žiūrėta 2024-05-15]. LAURA BRAZAITIENĖ 220 Acta Linguistica Lithuanica XCI Cramer Jennifer 2018: The Emic and the Etic in Perceptual Dialectology. – Language Regard: Methods, Variation and Change, eds. B. E. Evans, E. J. Benson, J. N. Stanford, Cambridge: Cambridge University Press, 6279. Il est également possible que l'on puisse Diercks Willy 2002: Mental maps. Linguistic-Geographic Concepts. – Handbook trouver des preuves de l'existence d'une religion chrétienne. of Perceptual Dialectology 2, eds. D. Long, D. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. Eckert Penelope 1997: Age as a Sociolinguistic Variable. Handbook of Sociolinguistics, ed. Il a été publié en 2004. F. Coulmas, Oxford: Blackwell, 151167. Geržotaitė Laura 2016: Vartotojo veiksnys: subjectivusis Lenkijos lietuvių šnektų vaizdas mentaliniuose žemėlapiuose. Lituanies tarmių kaita a. au début: Lenkijos lietuvių šnektos, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 321–339. Geržotaitė Laura 2019: Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 81, 175–198. Prieiga internete: https: www.journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article view 2199 [žiūrėta2024-03-05]. Geržotaitė Laura, Čepaitienė Agnė 2016: Vilkaviškio jeunes hommes kalbinė gimtinė: limites, règalité et attractionlume valeurs. Verbum 7, 84100. Accessible sur internet: httpwww.zurnalai.vu.lt/verbum/article://view/10288 [vue vérifiée 2024-04-02]. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimis Lituanie: mapėlapis et commentaires. XXI a. commencement des Lituiniens: geoling vistinis et sociolingvistinis étude (zemėlapiai et leurs commentaires), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII mapėlapis et commentair (sp. įklija). Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2018: Kvazistandarto variant: jeune génération de la génération hautštaitiškojo arealo représentantsų approche. Lituiniens parle 12, [112]. Accès internet: httpsetalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1550676206089 /J.04~2019~1550676206089.pdf [žiūrėta 2024-04-03]. Long Daniel 1996: Quasi-standard as a Linguistic Concept. – American Speech 71(2), 118–135. Mikulėnienė Danguolė 2016: Formationis des quaziregiolekto des hautstaiches sud, Punsko ir Seinų apylinkėse. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, sud D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: 340346 Institut du langage Lietuvių, Vilnius: 340346. Mikulėnienė Danguolė, Bakšienė Rima, Brazaitienė Laura, Čepatienė Agnė, Ivoška Darius, Šidlauskas Žydrūnas 2023: (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Articles Articles Articles 221 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2017: Tarmiškumo matmuo Lituanie dans la structure des régions ethnographiques. La constravimation de l'identité des nouvelles régions: integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. A. Augustinaitis, J. Zabarskaitė, Taeldeman Johan 2005: D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, L. Labanauskas, A. Kiškienė, R. Venckus, K. Rudokas, Vilnius: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 169–195. Polarisation Revisited. Language Variation. European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE3), ed. Il a été rédigé en 2003 et est diffusé dans de nombreuses langues. F. Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 23248. Accessible sur internet: https: benjamins.com/catalog/silv.1.15tae [vuité le 2024-04-09]. Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity SUMMARY The article discusses the images of the dialectal language of the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà analyzed using the methodological principles of perceptual dialectology. The research material is the data on schoolchildrens attitudes collected from the questionnaire that was administered in the central areas of the subdialectal zone (Anykščia, Kùpiškis, Rõkiškis and Utenà) before the global COVID-19 pandemic was declared in Lithuania. Based principalement on the material of the drawn (mental) map of dialects presented in the questionnaire and the answers to the question about the characteristics of a person who speaks the subdialect, an attempt is made to evaluate the viability of these subdialects. The data analysis shows that the dialect code is known and used more or less often by the subjects representing all three subdialects. The young Eastern Aukštaitians of Utenà (schoolchildren from Utenà and Rõkiškis) consider themselves the most active dialect users. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (the subjects of Anykščia) also admit to speaking distance themselves the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to from this expression. Les maps dessinés de dialectes révèlent que the subjects, marquant not only the areas of Žemaitians and Western Aukštaitians (qui were indicated by previous perception studies as the strongest from a dialectal point of view) but also their native places confirm the dialecticity of the localities analyzed. Mainly young people of the Eastern Aukštaitians of Utenà and Anykščia tend to associate their hometown and its surroundings with dialectal LAURA BRAZAITIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica XCI language areas. Creating an actual distance from the neighbouring areas, the schoolchildren of Kùpiškis possibly distance themselves from their linguistic expression. Based on the projection of their linguistic environment, young Eastern Highlanders recognise a person speaking in the dialect mainly by sound characteristics. The analysis of traits of the analyzed subdialects, including their nuanced and characteristic the answers illustrating this group shows that the schoolchildren clearly distinguish between the objective dialect of the native town and the surrounding area. The study of objective dialect features encompasses both the distinctive and defining elements. Thus, the images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. Mise à disposition 2024 m. juin 26 d. LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lituanie [email protected]