Zur Etymologie von lit. alėti, almuo, almė, elmės etc. und deren Zusammenhang mit dem deutschen Ortsnamen Ulm und dessen Verwandten

Acta Linguistica Lithuanica 2025, vol. 92, pp. 119 Contents link Turinio nuoroda / ISSN 2669-218X (online elektroninis) / Copyright © 2025 Harald Bichlmeier. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal Creative Commons priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: Gauta: 2025-02-03. / Accepted: Priimta: 2025-05-15. / 1 ZUR ETYMOLOGIE VON LIT. AL TI, ALMUÕ, ÁLM, EMS ETC. ANDER DERO ZAMEKLANHANGAS SU DEUTSCHEN ORTSNAMEN ULM UN DESSEN VARNAGTEN Dėl liet. al ti, almuõ, álmė, emės ir kitų etimologijos bei jų santykio su vokiečių vietovardžiu Ulm ir jo giminaičiais HARALD BICHLMEIER Sächsische Akademie der Wissenschaften zu Leipzig Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-0001-1677 Fields of research: Onomastics (toponymy), historical phonology of the Germanic languages, IndoEuropean linguistics, Aljamiado-texts. https://doi.org/10.35321/all92-01 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANNOTATION Lit. al ti ‘fließen, tröpfeln, laufen, eilen, nual ti ‘überlaufen, (Felder) überschwemmen, almuõ (3) m. ‘Eiter, álmė alm (4) f. ‘out the body austretende materie, emės (4) f. Pl. ‘dass. yra tradiciškai etimologizuojami remiantis viena šaknis, kuri ‘fließen turi reikšti. Čia yra argumentuojama, kad žodžiams mažiausiai du skirtingi šaknys pagrindu turėtų būti: viena vertus uridg. * h1elh2-‘wohin treiben arba uridg. * h2elh2-‘ziellos eiti, kita vertus šaknis uridg. * h1el(H)-‘modrig, faulig būti. Pagal pagrindą šaknis uridg. * h1el(H)-‘modrig, faulig būti yra taip pat vietos pavadinimas nhd. Ulm ir su tuo giminaičiai pavadinimai paaiškinti. Tai pasirodo, kad šios vardensippe labiausiai tikėtini į urgerm. * ulma-‘Moder, Fäulnis pateikti yra. Iš kitų trijų ant pirmo žvilgsnio veikiančių atvedimų šiam vardensippe yra viena anksti kaip neaktuali pasirodė, du kiti yra semantiniu požiūriu prasmingūs, tačiau tik viena iš jų yra taip pat garsiai įmanoma. Pasiūlymas, vardą per urgerm. * al(l)-, * ul-‘wallen pateikti, turi lauthistorically nė vieno turto. Išvedimas iš vieno ‘alteuropiečių vandenynų vardo lieka principe viena galimybė, nuo Hans Krahe gebotene etimologija turi bet būti modifikuota. Kadangi germaninė etymologija gangbar yra, yra ši […]alteuropiečių[…] sprendimas pirmenybė. 2 SCÜSSELWÖRTER: Alteuropinė hidronimija, litauische etymologie, vokiečių toponyme, istorinė Lautlehre of the Germanic languages. ABSTRACT Lith. al ti ‘to flow, to drizzle, to hurry, nual ti ‘to inundate (fields), to flow over, almuõ (3) m. ‘pus, álmė (1), alm (4) f. ‘matter flowing out of a body, emės (4) f. Pl. ‘id. have been traditionally etymologized as deriving from a root meaning ‘to flow. This article argues instead that these words originate from at least two distinct Proto-Indo-European (PIE) roots. On the one hand, they may be linked to PIE * h1elh2 - ‘to drive somewhere or PIE * h2elh2 - ‘to go around aimlessly, to wander around. On the other hand, some of them appear to derive from PIE * h1el(H) - ‘to be foul, rotten. The root PIE * h1el(H) - ‘to be foul, rotten also underlies the place-name NHG Ulm and related toponyms in Germany. These names can be connected to PGerm. * ulma - ‘foul(ness), putrid(ity). Among the three prevailing explanations for these names, one can be ruled out entirely, while the remaining two others are semantically plausible but only one of them also fits phonologically. The proposal to connect the names to the root PGerm. * al(l) -, * ul - ‘to boil, to seethe is impossible. The alternative hypothesis interpreting them as ‘Old European hydronyms, at first proposed by Hans Krahe remains possible but requires revision. However, since a Germanic explanation free of semantic and phonological contradictions can be provided, it is methodologically preferable to the ‘Old European hypothesis. KEYWORDS: Old-European hydronymy, Lithuanian etymology, German toponyms, historical phonology of the Germanic languages. 1. LITHUANICA 1 Diepe(n) um lit. al ti ‘fließen, 2 tröpfeln, laufen, eilen, nual ti ‘überlaufen, (Felder) überschwem3 men, almuõ (3) m. ‘Eiter, (1), álmė alm (4) f. ‘iš kūno išeetende Materie, emės (4) f. Pl. ‘dass. 4 buvo(n) iš Sergio Neri (in Neri, Ziegler 2012: 56f. ir in Neri et al. 234f. 2016:) susijusiu su 5 nhd. dial. Eller ‘žemės ūkininkavimo ne 1 Įrašas grindžiamas paskaita On the Etymology of the Placename Ulm and its Relatives in Germany and its Potential Connections with Some Baltic Words, surengta ant susitikimo 5-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija Kalbos ir kultūros dialogas XXI amžiaus nomastikoje 5th International Scientific Aleksandras Vanagas Conference Language and Culture Dialogue in 21st Century Onomastics, Vilnius, 7.8. 2024 lapkričio. Aš dėkoju dviem anoniminėms recenzentams įrašo už jų pastabas; jie iš esmės į įnašą įėjo. Dar egzistuojančias galimas klaidas ir nesuderimtes verantworte aš vienas. 2 Ne in LitEW (dėl to bus LitEW I 7 tik al ti ‘arm būti ir al ti ‘alala rufen minėtas); LithED I 17 pateikia al ti 1 ‘trickle, drip, ooze, wander į vieną šaknį uridg. * h2el -, be jai reikšmę priskirti (ebenso SEJL 2024 s.v. al ti 1) ir nurodo į lemma almuõ ‘pus, purulent effusion from a wound, purulent sputum (LithED I 20f.; panašiai SEJL 2024 s.v. almuõ), kur autorius bet šį urindogermanų šaknį neminėja, o vėl į al ti 1 nurodo. Į problematiką tokio požiūrio s. taip pat dar toliau žemiau įnaše. 3 Vgl. LitEW I 8; LithEW I 20f. ; SEJL 2024 s.v. almuõ (ir pirmesnė pėdsakas). 4 Vgl. LitEW I 8. LithEW I 20f. (s.v. almuõ) ir SEJL 2024 s.v. almuõ paaiškina álmė kaip neubildymą remiantis iš almuõ abstrahuoti neowurzel ur(ost)baltlit. * alm -/* elm -. Ši išvedimas negali akutą in álmė paaiškinti. 5 Vgl. LitEW I 8; LithEW I 20f. (s.v. almuõ) ir SEJL 2024 s.v. almuõ paaiškina e mės kaip neubildymas ant pagrindo iš almuõ abstrahintų neowurzel ur(ost)balt./lit. * alm -/* elm -. 3 naudotė pläche, Ödland arba susijusiu su nhd. dial. Ülme ‘verrufene vietovė, drėgnte vieta acker, ülmig ‘stellenweise nass aptarta. Iš viso yra paaiškinime trys urindogermanijos šaknys už vieno ar kitų iš nurodytų formų išvedimą į Anschlag: - uridg. * h1elh2 - ‘wohin treiben (IEW I 306f.; LIV 2001 [1998]: 235), - uridg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27f.; LIV 2001 [1998]: 264), - uridg. * h1el(H) - (arba * [s]h1el[H] -?) ‘modrig būti (IEW I 305). 6 7 Toliau išnagrinėjamos atitinkamai. Atvedimai yra nurodomi: Bei Neri 2012: 57 bus almuõ, álmė, emės tentativ su lit. álksna f. ‘Pfütze, Lache, lett. al(u)ksna f. ‘einschießende morastige Stelle susijungęs, tačiau paskutinėsminė formos iš vorurbalt. *h1ol(H)-s-nah2 - ‘die Morastige (su innerbaltisch sekundär eingeschobenem * -k - prieš *s -) būti paaiškinta. Kitos trys formos nėra explicit etymologizuojamos, vienas gali bet gerai šiuos preformus implikuoti: 8 - lit. almuõ < urbalt. * almōn, Gen. * almenes < vorurbalt. *h1ol(H)-- mōn, Gen. *menes, - lit. álmė < urbalt. * almiā - < vorurbalt. *h1olH-miah2 -, - lit. emės < urbalt. * elmiā - < vorurbalt. *h1el(H)-miah2 -. Die ryšys į nhd. dial. Eller arba atitinkamai šiam pirmiau liekančiam mhd. * elle ‘unfruchtbarer Acker egzistuoja per taip pat šiam pagrinde esančią tą patį šaknį: mhd. * elle < ahd. * elana < urgerm. * elanō ‘Morast, Sumpf < vorurgerm. *h1el(H)-onah2 - ‘Fäulnis, kuris substantiviavimas į urgerm. * ulana -< vorurgerm. *h1(H)-ono - ‘verfault yra. Lit. al ti nėra paminėtas šiame kontekste. In Neri et al. 2016 yra visa tai šiek tiek diferencialiau vaizduojama: Deklaracija iš 2012 yra iš esmės toliau kaip įmanoma laikoma. Daneben yra po nuoroda į Harald Bichlmeier 2013a: 406ff. ir Bichlmeier 2011: 184 bet svarstė, Lietuvos 9 Žodžiai, kurie ‘Eiter, iš negyvo kūno tekėjančios masė reiškia su verbu lit. al ti ‘fließen, tröpfeln, laufen, eilen sujungti. 6 Šaknis turi saugius appellativinius fortsetzeris tik graikiškoje ir armėniškoje ir yra LIV 2001 [1998] su ‘? nustatytas; der Verf. laiko metodą bet už įtikinamą. 7 Šaknis turi saugius appellativinius fortsetzeris graikiškame, lotynų ir galbūt latvių kalboje. 8 Vgl. LitEW I 8; cf. taip pat ALEW 34, kur bet jokia etimologija paties prasme siūloma; LithED I 19 (s.v. a ksnis) veda lit. álksna ‘place covered with alder trees, alder grove ir lett. àlksna ‘forest marsh į vyresnes * aliksna < * alis nā - atgal, tačiau akutinis pagal pakaitinį ištempimą po svundo vidurio *i - atsirado, ir svarsto ne net ryšį su lit. al ti, álmė etc. In SEJL 2024 s.v. a ksnis paminėja autorius dabar vis tiek indogermaninės vorform uridg. * h2elis no -, tačiau taip pat čia nėra sujungimo su tos in Anm. 2 paminėti šaknis * h2el - vietoj. 9 In Neri et al. 2016: 244 yra literatūrosvertikelyje po Bichlmeier svarstymai klaidingai Bichlmeier 2013b vietoj Bichlmeier 2011 angeführt. 4 Už lit. emės tampa tuo implikit urbalt. * elmiā - < vorurbalt. *h1elh2-miah2 rekonstruiuojama, o už ebenda (Neri in Neri et al. 2016: 234f. atsižvelgiant į nhd. dial. Ülme, ülmig) aptarias urgerm. * ulman - arba vienas amphikinetisch flektierantis n -stamm *h1élh2-mon -*h1h2-mn- ́ ‘mit Flüssigkeit Versehenes > ‘Eiter, Fäulnis (šiame atveju būtų daryti prielaidą, kad lit. almuõ sekundinę o -Stufe įvedė) arba tik innergermaninė substantiviizacija adjektivo * ulma - ‘modrig < *h1h2-m(n) ó - ‘eitrig, flüssig yra priimti. / Toliau galima taip pat *h2élh2-mon -*h2h2-mn- ́ ‘su skysčiu versedenes / > ‘Eiter, Fäulnis prisiimti, kad germanų ir lietuviškų formų be Zusatzannahmen pagrinde yra. Klausimas lieka čia žinoma, ar vienas čia priimto semantinio vystymosi ‘su skysčiu versedese> ‘Eiter, fėulnis taip be tolesnio gali sutikti, zumą tai jau tiesiog taip pat o.a. Wurzel uridg. * (s)h1el(H) - ‘modrig būti (IEW I 305) iš tikrųjų yra, net jei klausimas, ar tai yra šaknis su s mobile, v.a. 10 nuo to priklauso, ar graikijos ir indoiraninės žodžiai, kurios ‘vandenbekenas, ežeras, sumpf u.Ä. (ai reiškia. sáras - n. ‘Wasserbecken, Teich, [End-]See, jav. * harah - n. im choronym jav. Haraxvaitī - f., apers. harauvatī-/ f. ‘Arachosien, gr. / λος n. ‘šlogu miese, sumpfige Niederung, Sumpf, Marschland) dabar eben iš vienos Wz. uridg. * sh1el(H) - ‘modrig būti išvesti yra arba jiems savo šaknis uridg. * sel - ‘Sumpf, sumpfig (vgl. IEW I 901) pagrindu yra. 11 Dėl baltų žodžiųformų reikia vieną preurbaltinį šaknį be anlautendo * s -, bet su uždariniu laryngal pradėti (also uridg. * h1elH -), nes kitaip akutierte žodžiųformos giminės nėra paaiškinti, o indoiranų ir graikiškų žodžių anlautendo * s - reikalauti, bet nei į *h1 - nei į išlautendo *-H - suteikti mažiausią nuorodą (also uridg. * sel -). Vienas gali abi sippen dabar po vienu požiūriu uridg. * (s)h1el(H) - vieninti, galima tai taip pat leisti; tai yra gerai Geschmackssache. Apsvarstymai H. Bichlmeier 2011 ir 2013a buvo įdarbinti, be viena šaknis uridg. * (s)h1el(H) - ‘modrig būti į tyrimą miteinuorinti. Kadangi tai dabar išreiškiškai v.a. kuris liudijtas fortsetzeris germanų kalbose neabejotinai yra, kyla klausimas, ar nurodyti lietuviški žodžiai visi suformuoti ant tos pačios urindogermanų šaknies pagrindo, ar jiems ne mažiausiai du pagrindu yra: Lit. al ti ‘fließen, tröpfeln, laufen, eilen, nual ti ‘überlaufen, (Felder) überschwemmen gali paprasčiausiai į vorurbalt. * h2elh2 eh1 -/* h2elh2 eo - / 10 Apsisprendimas vienos šaknies su s mobile šalia vienos kitaip su Laryngal anlautančios šaknies nors ir nėra regelfalas, galima bet visai taip pat kitaip tikriausiai padaryti; vgl. Mark R. V. Southern 1999 passim. 11 Dėl diskusijos į šią problematiką būtų į Neri 2016: 234f. nukreipti; šias atkurti, būtų čia per toli sukelti. 5 grąžinami; vorurbalt. * h1olh2 eh1 -/* h1olh2 eo - pasirodo dėl tada prisiimamų o -Stufe mažiau tikėtina. Lit. almuõ (3) m. ‘Eiter yra paprasčiausias apie vorurbalt. * h1olH mon - su uridg. * h1elH - ‘modrig būti sujungti: perėjimas ‘Moder > ‘Fäule > ‘Eiter atrodo unproblematinis. Susijungimas su […]Bewegungsverbwurzeln[…] uridg. * h1elh2 - ‘wohin treiben (IEW I 306f.; LIV 2001 [1998]: 235) arba uridg. * h2elh2 - ‘ziellos eiti (IEW I 27f.; LIV 2001 [1998]: 264) būtų būtina padaryti priimti, kad pavadinimo motyvas už žodį už ‘Eiter būtų fließen. Wohl su tuo jungti yra tada taip pat lit. álksna f. ‘Pfütze, Lache, lett. al(u)ksna f. ‘einschießende morastige Stelle < vorurbalt. *h1olH-s-nah2 - ‘die Morastige. Lit. álmė (1), alm (4) f. ‘iš kūno išsiskirianti materija, emės (4) f. Pl. ‘dass. yra mažiau saugiai įvardinti: Jei masės ‘išvykimas, taigi kurio judėjimas turėtų būti pavadinimomotivas, gali būti viena iš dviejų ‘bėgimo verbų šaknų pagrindu (urbalt. * álmiā - < vorurbalt. * h2elh2 mieh2 mieh2 mieh2 priešingai. * h1elh2 mieh2 priešingai. * élmi urbā - < vorelh2 mieh2 mi). Buvo bet tai Pavadinimasmotiv, kad tai pasisėdančios masės tiesiog apie Fauliges elgėsi, gali čia taip pat urbalt. * álmiā - < vorurbalt. * h1olH mieh2einerseits prieš urbalt. * élmiā - < vorurbalt. * h1elH mieh2andererseits anzusetzen būti. Vienas gali gerai jokių argumentų rasti už tai, kad visi trys pradžioje nurodyti šaknys lituanų kalboje tęsiasi, bet kontrastas ‘Bevegungsverbwurzel versus ‘Moder, Fäule pasirodo vis tiek kaip tikėtina. Ar ‘Bevegungsverbwurzel dabar uridg. * h1elh2 - ‘wohin treiben (IEW I 306f.; LIV 2001 [1998]: 235) arba uridg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27f.; LIV 2001 [1998]: 264) buvo, arba ar abu (Vor-)Urbaltiniame į vieną šaknį frühurbalt. * elH -/* alH - susijungę yra, negalima daugiau nuspręsti arba priklauso nuo to, kokią argumentatyvią vertę vienas teoretiškai galimiems (pre-)urbaltiniams morfologiniams vaizdomechanizmams zugręžta. Šalia ką pavaizduotos paaiškinimo skirtingų vokalų (a -: e -) lietuviškų žodžių anlauto ant įvairių urindogermanų šaknų ir/arba ant įvairių ablautstufenų pagrindu būtų taip pat dar į tai nuorodytas, kad taip pat yra galimybė, kad tai yra čiabei viena (dialektale) innerlitauische arba innerbaltische variation, prie kurios pagal ‘Lex Rozwadowski, lit. e - eben mit lit 12 dial. - a keičiasi, kaip z.b. in lit. ẽžeras m. ‘See vs. lit. dial. ažaras, ažeras m. ‘dass., apreuß. assaran ‘dass.. Apspręsti pasiteina tai greičiausiai mažai. Į galimybę skirtingų pagrindžiamų šaknų gali intonacinis skirtumas lietuviškų žodžių formų rodyti: formos su akut (álksna, álmė) gali beveik kitaip nei ant pagrindo urindogermanų šaknis su išluotinančiu laryngal būti paaiškinta, tokios su zirkumflektierter šaknis gali čia mažai prisidėti prie sprendimo, nes čia taip pat prie iš pradžių stūsstonig intonierterio šaknio sufiksas *iā - zirkumflex išviešintas 12 Vgl. prie to Jan Rozwadowski 19141915. 6 gali turėti. Erškesnė tampa intonacijų vertės vertinimas už paaiškinimą taip pat tuo, kad kartu o -stūpinės šaknys laryngal pagal de Saussuresche taisyklę iš tikrųjų turėtų anksti išnykti ir jokio akuto turėtų egzistuoti. Šiame kontekste taip pat dar į tai atkreiptas dėmesys, kad vienas elementas urbalt. * alma - palyginis dažnai lietuviškoje atitinkamai bendrai baltų hidronimijoje susitinkama; vgl. maždaug upėsvardžiai lit. Alm, Almajà, Almuonė ar jūrosvardžiai lit. A majas, A menas etc. Šios yra tradiciškai su veiksmažodžiu almti sujungtos arba laikomos net kaip iš šio išvestos. Nė vienas iš šių vardų atrodo turintis stūsstoningą šaknį. 13 Be to, šie vardai taip pat dažnai su dviem rytindogermaninių žodžių sujungti, ai. árma - m. ‘Brunnen ir toch. ālme n. ‘Quelle. Abi formos rodo į pirmąją formą be išlautančių laryngal atitinkamai leidžia jokio pareiškimo į. Abu žodžiai yra įprastai ant uridg. * h2el mo - į šaknį uridg. * h2el - ‘ernähren, wachsen (IEW I 26f. ; LIV 2001 [1998]: 262) pateiktas ir etymologiniu su lat. almus ‘nahrhaft, nährend litaučių vandens 14 vardų būtent ant šio pagrindo susikūrę ir kad taip pat lit. almti yra denominales veiksmažodis iš šio pagrindo, kuriame, be abejo, tvarkingas semantinis perkėlimas turi būti priimtas: ‘ernähren (uridg. * h2el > ‘hervorbringen > -) ‘Quelle, Brunnen (ai árma -, toch Blässme) > 15 identifiziert. Unter dieser Voraussetzung scheint es wahrscheinlich, dass die genannten ‘Frigendwas mit Wasser (litauische Gewerbernamen) > ‘/schwemmen (lit. almässti). Dėl primäres veiksmažodžio galėjo lit. almti freilich vis tiek niekada būti laikoma, d.h. šis veiksmažodis ir nurodyti vandenų pavadinimai yra labiausiai greičiausiai paralelūs formavimai iš tos pačios išėjimo bazės. Ant lygmens ‘ kažko su vandeniu/Flossen (litauški vandens pavadinimai) galėtų čia gerai taip pat aukščiau diskutuotos formos būti įterptos, kurios su lit. a - anlauten ir zirkumflektifikuota intonacija rodo, taigi galbūt almuõ (3) m. Eiter ir tikrai mater (4) f. iš kūno austretende almie akutierte ir tokios formos kurios su e - anlauten, gali su tariamai pagrindžiančiu šakniu uridg. * h2el - ne susitarta būti. Grįžtant prie germanų kalbos: Kūrulas, kuri […]modrig, faulig būti reiškia, yra gerai tęsiasi germanų kalboje. Ten atstovaujamos lexemos reiškia išvis tik tai ir atstovauja fortsetzerio vienos šaknies * h1el(H) -. Priartėjimas šio šaknio būtų tada nereikalingas (patektų mithin Ockhams rasiermesser į auką), jei vienas visi germanų žodžiai, kurie tradiciškai iš čia išvestos būti, įrodytai į abu o.g. ‘Bevegungsverbwurzeln uridg. * h1elh2 - ‘wohin treiben (IEW I 306f.; LIV 2001 [1998]: 235) arba uridg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27f.; LIV 2001 [1998]: 264) sugrąžinti galėtų. Tačiau kitaip nei pavyzdžiui pas lit. almuõ, álmė, emės, kurios ‘eiter, iš negyvo kūno išsiskiriantis skystis reiškia, galima pas germanų žodžius ne pradėtiniu būdu paimti reikšmę, kuri dar kažkaip su judėjimu (einu skysčiu) galėtų būti susijusi. Man bus todėl geriau prie tradicinės pažiūros likti. Vokiečių kalboje atsistoti prie šio šaknio maždaug ahd. olmo m. ‘fauliges, morsches Holz, mhd. ulmic, iges adj. ‘von Fäulnis angefressen (MH 2: 1721), vokiečių dialektuose tai galima save kaip ulmig ‘faulig, verpoult dar Alsässischen, Pfälzischen ir Westfälischen įrodyti, Thüringischen susidaro prie to eben Ülme ‘verrufene teritorija, drėgna 13 Vgl. 1981 Vanagas: 39f. 14 Vgl. DTB 2013 [1999]: 29, 60; EWAia I 120. 15 Vgl. EDLIL 35 (s.v. alō). 7 16 Stelle in acker, ülmig ‘stellenweise nass. Visos šios formos rodo į urgerm. * ulma - ‘Fäule, Fäulnis grįž. Be to yra bet taip pat dar pagrindinis žodis nhd. Ulm ‘fauliges Holz, Moder (DW XXIII 754 [Ulm 2]). Į tolesnes etimologines Anschlüssen viduje ir už germanų žr. EWAhd VI 11681171. Neaišku lieka, kodėl ebenda ahd. olmo m. ‘faules/morsches Holz ant uridg. * h1elh2 - ‘wohin treiben (LIV 2001 [1998]: 235) atitinkamai uridg. * h2elh2 - ‘ziellos eiti (LIV 2001 [1998]: 264) sugrąžinamas, nors tai šaknis uridg. * h1elH - (tradiciškai 3. - el: ol westgermurger./m. * ulma - < vorurgerm. * h1(H) m(n)ó - yra visiškai unbedenklich. ‘modrig sein, faulen’“ [IEW I 305]) gibt. Eine Herleitung westgerm./urgerm. * ulm-an - ← An šio Etymon galima toliau viena sippe vokiečių ortsund vandenynų pavadinimų problemingai prijungti, kaip toliau turi būti parodyta. 2. ONOMASTICA TEUTONICA Vietosvardis Ulm ir su juo giminaičiai pavadinimai iki šiol rado tris skirtingus prasmingus paaiškinimus ir vieną ketvirtą, iš kurios jau seniai buvo pripažinta, kad ji negali atitikti. Tas pats etimologija pagrindwortos parodo kai kurie dar ortsund Vandensvardenys (Nieder -Olm, Ober -Olm, Ulmbach, dar vienas Ulm ir t. t.) į, kurios visos viduramžių forformos formos Ulma (jei Ulm ant Donau) arba Ulmena, Ulmene, Olmena turi. Šie trys paaiškinimai turėtų toliau straipsnyje kartą į jų stichhaltybę ir jų gangumą būti nagrinėjami. Namensippe dažnai tapo į verb urgerm. * allea -/* ulea - ‘wallen pastatytas, antrant į vieną Etymon urgerm. / / * ulma - ‘Moder, Fäulnis ir galiausiai buvo su vienu alteuropiečių vandens pavadinimu į Gevässerwurzel * el -/* ol - kaip pradžia skaičiuojama. Keturios ką tik paminėtos sprendimų prietaisai ir kitos, čia ne daugiau aptariamos pasiūlymai, buvo labiausiai išsamiai nagrinėjami Lutz Reichardt (1986: 302310, bes. 307310). Visi vėlesni darbai siūlo tai nei pažangos nei jie visada vadina visus pasiūlymus. 16 Vgl. Martin, Lienhart 1899: 33; Christmann 1994: 874; Niebaum et al. 2021: 1075; DW XXIII 758. 8 2.1. Pavadinimai ir jų tradiciniai paaiškinimai Aktuellerioje literatūroje yra šie paaiškinimai už surinktą medžiagą siūlomi: DONB (= Niemeyer 2012: 632) suskaičia Jörn Riecke visus keturis iki šiol pateiktus sprendimus į ir paaiškina ortsvardį Ulm taip: 813 Ulmam ... villam (F. 2. Drittel 12. Jh.), 854 Hulmam [Or], 856 Ulma [Or]; Ulm (1334) [<...> Dem ON yra kelis kartus liudijtas GwN į priežastį, kuris arba su viena innergermaninės etymologija į stiprų verb germ. * walla - ‘wallen priklauso, arba in Anbetracht ähnlich lautender osteuropäischer GwN kaip vorgermanisches Gewässerwort (zu * el -/* ol -) išreikšti. Vienas ryšys an mhd. ulmic ‘von Fäulnis aangfressen yra kalbiniu požiūriu įmanoma, nes reikšmės vystymasis į ‘sumpfig yra galimas. Susijungimas paaiškina bet kilmę likusios Ulm-GwN ne. Susijungimas su Ulme yra išbrauktas, nes medis MA elm(boum) vadinamas. J. Riecke čia seka L. Reichardt 1986, kuris tuos pačius tris gangbarus galimybes vadina. Ne cituojamas čia kaip ten Adolf Bach (1953: 157, 235), kuris išvedimą iš mhd. ulmic ‘von Fäulnis įfressen šalia tos į * al(l) - anduoja ir save vėlgi į dar šiek tiek senesnę literatūrą remiasi. Kas išbraukimą medžio pavadinimo nhd. Ulme arba jų vorformų pagal vietos vardo paaiškinimą angos, galima J. Riecke (ir prieš jį jau Reichardt 1986: 307f. ir Bach 1953: 235) tik sutikti: Šis žodis yra tik vėlai(est)althochdeutsch arba mittelhochdeutsch in Gl. 3,40,59 (12. Jh., bair.) liudija ir yra galbūt paskolnvardis iš lotynų, nors nors paaiškinimas kaip germanisches erbwort negali būti išbrauktas (vsl. EWAhd IX s.v. ulm). 17 Kas prie Riecke nėra paminėta, yra aplinkybė, kad prie vietovės pavadinimo Ulm senkungas * u > o nebuvo įvykęs, nors folgesilbe tamsesnis vokalas stovi (westgerm. * Ulmō -). L. Reichardt (1986: 309f.) tai paaiškina tuo, kad ankstyvieji įrodymai per visą kelią lotynų dokumentuose liudijami būtų ir tai čia anksti prie pavadinimo formos beeinfluencing per lat. ulmus ‘Ulme būtų atėjo. Toliau priklauso čiaher vardas Ulmen (ir Eifel), kurį Albrecht Greule in DONB 632 nagrinėja: 17 EWAhd IX: Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen [Etymological Dictionary of Old High German] 9: t - u -, hrsg. nuo R. Lühr, erarb. nuo D. S. Wodtko (Arbeitsstellenleitung), H. Bichlmeier, M. Kozianka, R. Schuhmann, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Bandas bus tikėtina 2026 m. pasirodyti. 9 1074 Ulmena, um 112062 ulmene, 1253 Ulmen, 1434 Ulmen. III. Pavadinimas priklauso į seriją su ON Nieder -/Ober -Olm (prie Mainz), Ulm (Kr. Wetzlar), Ulm (Lkr. Rastatt) ir Ulm (Ortenaukreis), kurios visos ant vandenų yra ir Ulmena /Olmena kaip pagrindinė forma. Ulmen (Eifel) yra Ulmener Maar. Ulmena, vyresnė * Ulmana, yra mittels n -suffix iš germ. Adj. *(w)ulma-(zu * wula-‘wallen) išvestas. Ähnliches rašo A. Greule in DGNB 554 į vandensernamenį Ulmbach: 2Ulmbach, r.z. Lahn (z. Rhein), išplaukia Westerwald pietinėje nuo Mademühlen (Gem. Driedorf, Lahn-Dill-Kreis, Hessen, D), yra per Ulmbachtalsperre į vieną ežerą aufgestaut, mündet prie Biskirchen (Stadt Leun, Lahn-Dill-Kreis). 1000 (kopie 12. Jh.) flumen Ovmena (lies Olmena), 1313 mitten in de Ulmen, 1325 uff der Ulmene, 1341 zuschin ... der Olmene, 1486 (kopie 18. Jh.) uff der Vlme; ON. Ulm (Gem. Greifenstein, Lahn-Dill-Kreis), 1286 de Olmene (ir tolesni belege), 1308, 1328 de Ulmene, 1314 de Olmena (ir tolesni belege), 1321 de Ulmina, 1495 Olmen. Grundform FlN. ahd. * Ulmana > mhd. UlmeneOlmene, su n -suffix išvestas iš / (nord)gm. Adj. * wulma-‘tobend (awn. olmr ‘wütend) į verb gm. * wul-a-‘wallen; FlN. gm. * wulmanō su praradimu des anlautenden-w/ vor/u > * Ulmana. Su Flussund orts pavadinimu yra serija orts vardų, kurie šiandien OlmUlm laukia, identiškas. Kiti vietovės pavadinimai, kaip pavyzdžiui Nieder -OlmOber -Olm (vgl. jau Greule 1983: 280 / 282) taip pat priklauso šiai sippe; iš viso jau pateikia Greule 1983: 281 keturi vietovų pavadinimai Vokietijoje kartu, kurie kaip ėlesni įrodymai viduramžiais Ulmena, Ulmene, Olmene turi, kurie visi ant ahd. * Ulmana < westgerm. * Ulmanō - grįžti, Ulm (Kreis Wetzlar), Ulmen (Kreis Cochem-Zell), Ulm (Stadt Lichtenau, Kreis Rastatt), Ulm (OrtenauKreis), ir nurodo toliau į Olmen in Belgium. Vokietijoje randami pavadinimai su sudedamuoju Ulm(-) tai Hessen, Rheinland-Pfalz ir Baden-Württemberg. Neu -Ulm kaip miesto pavadinimas Bavarijoje (Regierungsbezirk Schwaben) skaičiuoja kaip viena rūšis Pavadinimas po Ulm čia ne. A. Greule DONB ir DGNB tik daugiau germanų sprendimą su sujungimu į urgerm. *allea -/* ulea - paminėtas, paminėja jis savo vyresniame straipsnyje (Greule 1983: 281) taip pat dar galimybę išvedimo šios Sippe priklausančių pavadinimų iš Gewässernamenwurzel * el -* ol - ir imasi su tuo H. Krahes analizę / (1957: 7f.) į. 16 DGNB: Vokietijos vandensernamenbuch. Etymology of Water Names and the Associated Area, Settlement, and Field Names], A. Greule, pagal bendradarbiavimą S. Hackl-Rößler, Berlin, Boston: De Gruyter, 2014. DONB: Deutsches Ortsnamenbuch [German Place Names Book], hrsg. nuo M. Niemeyer, Berlin, Boston: De Gruyter, 2012. DTB 2013 [1999]: A Dictionary of Tocharian B. Revised and Greatly Enlarged, 2 Bd.e., nuo D. Q. Adams, Amsterdam, New York: Rodopi. DW XXIII: Deutsches Wörterbuch [German Dictionary] 23, nuo J. Grimm, W. Grimm, München: dtv Verlagsgesellschaft mbH & Co. KG, 1999. EDLIL: Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages, nuo M. de Vaan, Leiden, Boston: Brill, 2008. EWAhd VI: Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen [Etymological Dictionary of Old High German] 6: mâda pûzza, hrsg. nuo R. Lühr, erarb. nuo H. Bichlmeier, M. Kozianka, R. Schuhmann, L. Sturm, Göttingen, Bristol: Vandenhoeck & Ruprecht, EWAia I: Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen [Etymological Dictionary of Old Indo-Aryan] 1, nuo M. Mayrhofer, Heidelberg: Winter, 1992. Greule Albrecht 1983: Die Ortsnamen der Verbandsgemeinde Nieder-Olm [The Place Names of the Nieder-Olm Municipality]. Nieder-Olm. Der Raum der Verbandsgemeinde, hrsg. nuo K. H. Spiess, Alzey: Verlag der Rheinhessischen Druckwerkstätte, 280287. Greule Albrecht 1998: Gewässernamenschichten į flußgebietą Lahn [Water Name Layers in the Lahn River Basin]. The world of names. Šeši vardenkundiniai įraščiai, 2017. hrsg. nuo N. Nail, Marburg: Universitetsbibliothek Marburg, 117. Greule Albrecht 2007: Etymologiniai tyrimai prie geografinės pavadinimų Europoje. Išrinktos įraščiai 19982006 [Etymological Studies on Geographical Names in Europe: Selected Contributions 19982006], hrsg. nuo W. Janka, M. Prinz, Regensburg: Vulpes Edition. Greule Albrecht 2004: Su m - suffigierte Germanic Water Names Suffixed with m -]. Namenvelten. Ortsund asmens vardas istoriniame požiūryje, hrsg. nuo A. van Nahl, L. Elmevik, S. Brink, Berlin, New York: De Gruyter, 93 102. IEW I: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] 1, nuo J. Pokorny, München, Bern: Francke, 1959. Hans Krahe 1957: Fluß- (ir Orts-)namen į -mana/-mina [River (and place) Names Ending in -mana/-mina]. Įmokos į vardų tyrinėjimą 8, 127. 17 Lehmann Winfred P. 1986: A Gothic Etymological Dictionary: Based on the Third Edition of Vergleichendes Wörterbuch der Gotischen Sprache by Sigmund Feist, with Bibliography Prepared Under the Direction of H.-J. J. Hewitt, Leiden: Brill. LitEW I: Litauisches Etymologisches Wörterbuch [Lithuanian Etymological Dictionary] 1, nuo E. Fraenkel, Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962. LithED I: Lithuanian Etymological Dictionary 1, by W. Smoczyski, ed by A. Holvoet, S. Young with the assist. of W. Browne, Berlin, Bern, Bruxelles, New York, Oxford, Warsaw, Vienna: Peter Lang GmbH Internationaler Verlag der Wissenschaften, 2018. LIV 2001 [1998]: Lexikon der indogermanischen Verben: Die Wurzeln und ihre Primärstammbildungen [Lexicon of the Indo-European Verbs: Roots and their Primary Stem Formations], vadovaujant H. Rix, bearb. nuo M. Kümmel, T. Zehnder, R. Lipp, B. Schirmer, 2., pagerinta Aufl., Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag. Ernst Martin, Lienhart Hans 1899: Wörterbuch der elsässischen Mundarten [Dictionary of the Alsatian Dialects] 1, Straßburg: Verlag von Karl J. Trübner. MH II: Mittelhochdeutsches Handwörterbuch. Tuo pačiu kaip Supplement ir alphabetischer High German Concise Dictionary. Also a supplement and alphabetical index to the Middle High German Dictionary by Benecke-Müller-Zarncke] 2, nuo M. Lexer, Leipzig: S. Hirzel, 1876. Index zum Mittelhochdeutschen Wörterbuche von Benecke-Müller-Zarncke [Middle Sergio Neri, Ziegler Sabine 2012: Horde Nöss: Etymologiniai tyrimai į thüringinius dialektus [Horde Nöss: Etymological Studies on the Thuringian Dialects], Hamburg: Hempen Verlag. Neri Sergio, Sturm Laura, Ziegler Sabine 2016: Von Hammeln, Leichen und Unken: Etymologische Studien zu den thüringischen Dialekten [Of Rams, Corpses, and Toads: Etymological Studies on the Thuringian Dialects] 2, Hamburg: Hempen Verlag. Damme Robert, Hrsg., 2021: Westfälisches Wörterbuch [Westphalian Dictionary] 5: Sl Z, hrsg. nuo Komisijos už Mundart ir vardensforschung Landschaftsverbandes Westfalen-Lippe, Neumünster, Kiel, Hamburg: Wachholtz. Noreen Adolf 1970: Altnordische Grammatik 1: Altisländische und altnorwegische Grammatik (Lautund Flexionslehre) unter Berücksichtigung des Urnordischen [Old Norse Grammar 1: Old Icelandic and Old Norwegian Grammar (Phonetics and Inflexion Theory) with Consideration of Proto-Norse], 5., unveränderte Aufl., Tübingen: Max Niemeyer. Reichardt Lutz 1986: Ortsnamenbuch des Alb-Donau-Kreises ir des Stadtkreises Ulm [Place Name Book of the Alb-Donau District and the Urban District of Ulm], Stuttgart: W. Kohlhammer. 18 Reitzenstein Wolf-Armin F. nuo 2013: Lexikon schwäbischer ortsnamen: kilmė ir reikšmė. Bayerisch-Schwaben [Dictionary of Swabian Place Names: Origin and Meaning. Bavarian Swabia], München: C. H. Beck. Rozwadowski Jan 19141915: Przyczynki do historicalcznej fonetyki językow słowiaskich [Contributions to the Historical Phonetics of Slavic Languages]. Rocznik slawistyczny 7, 9–23. Schützeichel Rudolf 2012: Althochdeutsches Wörterbuch [Old High German Dictionary], 7., peržiūrėta ir pagerinta Aufl., Berlin, Boston: De Gruyter. SEJL 2024: Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language], nuo W. Smoczyski, Version nuo 30.1.2024; LII, 2308 S. Prieiga: www.rromanes.org/pubalii/Smoczyski W. Słownik etymologiczny języka litewskiego.pdf Southern Mark R. V. 1999: Sub-Grammatical Survival: Indo -European smobile and its Regeneration in Germanic, Washington: Institute for the Study of Man. Udolph Jürgen 2004: Suffixbildungen in alten Ortsnamen Nordund Mitteldeutschlands [Suffix Formations in Old Place Names of Northern and Central Germany]. Suffixformacijos senuose ortsvardžiuose. Aktai tarptautinio simpoziumo Uppsala 14. 16. Mai 2004, hrsg. nuo T. Andersson, E. Nyman, Uppsala: Kungl. Gustav Adolfs Akademien för svensk folkkultur, 137175. Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas [Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms], Vilnius: Mokslas. Dėl liet. al ti, almuõ, álmė, emės ir kitų etimologijos bei jų santykio su vokiečių vietovardžiu Ulm ir jo giminaičiais SANTRAUKA 1. Apeliatyvai liet. al ti ‘tekėti, lašėti, bėgti, skubėti, nual ti ‘driektis (apie laukus), užlieti, almuõ (3) m. ‘pūlinys, álmė (1), alminio (4) f. ‘iš kūno išsiskirianti masė, tradiciškai aiškinami siejant su viena šaknimi, jie nors dviejų skirtingų indoeuropietinių šaknų dariniai, t. y. judėjimą reiškiančio veiksmaž šaknis, senoji. * h1elh2 - ‘stumti, nešti arba senoji ide. * h2elh2 - ‘vaikštinėti (tai dviejų senųjų baltiškų susiliejusių šaknų * alH -/* elH darinys) ir senoji ide. * h1el(H) - ‘pūti. Etimologiniu požiūriu reikėtų atskirti lietuviškus, baltiškus vandenvardžius su pamatiniu * alm - ir greičiausiai to paties pamato liet. veiksmažodį alm ti, nes jie galbūt sietini su senąja indų árma -, tocharų ā Blme, lot. almus ir kildintini iš senosios ide. šaknies * h2el - 19 ‘maitinti, augti, auginti. 2. Su pirmosiomis minėtomis šaknimis sietini ir vokiečių vietovardžiai prie vandenvardžiai (Ulm ir kiti), sudaryti ankstyvosios vokiečių aukštaičių, vakarų germanų, senosios germanų šaknies * ulm - pagrindu. Ji sutinkama vokiečių kalbos bendriniuose žodžiuose, pavyzdžiui, sen. vok. aukšt. olmo ‘pūvanti, tręštanti mediena, sen. vok. vid. ulmic, iges ‘supuvęs, -usi, sutęšęs, -usi. Greičiausiai dėl vandens kokybinių ypatybių pirmiausia taip buvo įvardijami vandenvardžiai. Jų įvardijimo pagrindu laikytinas sen. germ. * ulma - < ankstyvojo sen. germ. * h1(H) m(n)ó - remiantis sen. germ. šaknimi * h1el(H) - ‘supuvęs, -usi, sutrešęs, -usi. 3. Senosios germanų šaknies * elH - ‘suktis, verstis vediniai vokiečių kalbos varduose negalimi. Tokios vardų grupės atvejai vakarų germanų (vokiečių) kalboje turėtų prasidėti * - > W-. Tuomet senosios germanų, vakarų germanų * ulm - turėtų virsti senąja vokiečių aukštaičių * wulm -. 4. Žvelgiant iš teorinės perspektyvos, galima teigti, kad tokie vardai yra Senosios Europos, t. y. ikigermaninio laikotarpio vandenvardžių palikuonys. Tai galimai atspindi šios šešios šaknys: - * el -/* ol -/* əl - spalvą reiškianti šaknis ‘raudonas, -a, rudas, -a (IEW I 302304) [šiuolaikinė: * h1el -], - * el -/* ol - ‘supuvęs, -usi, sutrešęs, -usi (IEW I 305) [šiuolaikinė: * h1el(H) -], - * el -* ol - skambėjimą, garsą reiškianti šaknis (IEW I 306) [šiuolaikinė: * Hel(H) -], - * el - elə* - *: * lā - ti, judinti, judėti, eiti (IEW I 306f.) [šiuolaikinė: * h1elhė2 - (LIV/E) 2001 [1998]: 235)], - * al - ‘baltas, -a (IEW I 29) [šiuolaikin2 ė: * h al-/* h el-], - * l - ‘vaikštinė2 ti, bėginėti (IEW I 26f.) [šiuolaikinė: * h elh -(LIV 2001 [1998] 26:4)]. 2 2 Šiuo atveju remtis bet kuria iš šių šaknų negalima. 5. Atsižvelgiant į metodologinį principą, kada aiškinant vėlesnę kalbos atmainą pirmenybė teikiama ankstesniajai kalbos atmainai, nors abiejų duomenys sutampa, šiuo atveju būtų įtikinamiau teigti, kad šios vokiečių vardų grupės aiškinimas sietinas su senąja germanų, vakarų germanų šaknimi * ulma -. Tuomet atkreiptinas dėmesys ir į sen. vok. aukšt. olmo ‘supuvusi, sutręšusi mediena, vok. vid. aukšt. ulmic, iges ‘supuvęs, -usi, sutrešęs, -usi ir kt., ir į lietuviškus ‘pūlinys lizdo žodžius.