On the Meaning of the Lithuanian Preposition po: A Cognitive Perspective

Acta Linguistica Lithuanica 2026, 94, p. 1-19 Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (online elektroninis) Autorių teisės © 2026 Ieva Stasiūnaitė. Išleido Lietuvos kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos straipsnis, platinamas pagal "Creative Commons Attribution License" sąlygas, leidžiančias neribotą naudojimą, platinimą ir reprodukciją bet kurioje terpėje, jei nurodomas originalus autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal Creative Commons priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gautas: Gauta: 2025-11-06. Priimtas: Priimta: 2026-04-13. 1 Apie LITUANIJOS PREPOSITION po reikšmę: Kognityvinis požiūris Lietuvių kalbos prielinksnio po reikšmė: kognityvinė perspektyva IEVA STASIŪNAIT Vilniaus universitetas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-6787-2602 Tyrimo sritys: prepozicinė semantika, akademinis rašymas. (https: www.doi.org 10.35321 all94-10) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abstrakcija Prepozicinių reikšmių tyrimai yra gana produktyvūs kognityvinėje lingvistikos srityje. Tačiau Lietuvos "po" vis dar remiasi intuityviu paaiškinimu, o ne korpusu pagrįstais įrodymais, atspindinčiais tradicinę tyrimo liniją. Todėl šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama: 1) pirmosios prepozicijos reikšmės nustatymui; (2) nagrinėti jo išplėtimus arba pagrindinius naudojimo tipus fiziniame ir nefiziniame kontekste ir (3) sujungti nustatytus pojūčius, kurie skiriasi statusu tinklo pavidalu. Buvo ištirtas 1000 konkordanso eilučių su po iš literatūros segmento "Šiandieninės lietuvių kalbos korpuse". Principiškas polisemijos modelis (Tyler, Evans 2003) buvo naudojamas skirtingoms pojūčiams ir jų kontekstualiems variantams, taip pat pirminės pojūčių identifikavimui. Kontekstualiniai užuominai taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Tyrimo rezultatai rodo, kad pirminė prasmė, pagrįsta proto-scenos figūra po žeme, sukuria kitus prepozicijos pojūčius. Kai kurie iš jų yra konkretūs […] diferencijuojami pagal F ir G tipus ir jų geometrinius ir (arba) funkcinius santykius, o kiti išplėtimai yra abstrakčiai ir motyvuojami metafora. Straipsnyje taip pat aptariama, kaip po reikšmė sąveikauja su jo valdomomis vardinių vardų rūšimis. KELIMAI: lietuviškas prepozicija po, konkreti ir abstrakčios prasmės, principinė polisemija. ANOTACIJA Kognityvinėje kalbotyroje nemažai dėmesio skiriama fleksinių kalbų prielinksnių semantikai. Šiame straipsnyje keliami trys tikslai: (1) pagal figūros ir fono tipus bei jų geometrinius ir (arba) funkcinius santykius nustatyti po pirminę reikšmę, (2) išskirti kitas su fizine ir abstrakčia erdve susijusias prielinksnio reikšmes bei (3) ištirti jų motyvacinius ryšius. Išanalizuota 1000 konkordanso eilučių su prielinksniu iš grožinės literatūros registro Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Tyrime taikytas principinės poliseminės analizės modelis (Tyler, Evans 2003), be to, atsižvelgta į kontekstinius požymius, susijusius su pastovia po vartosenos dažnio raiška. Nustatyta, kad iš pirminės reikšmės, siejamos su protoscena, kurioje figūra yra fono apačioje, galima išvesti kitas penkias prielinksnio reikšmes. Kai kurios iš jų yra konkrečios, o likusios abstrakčios ir motyvuotos konceptualiųjų metaforų. Straipsnyje taip pat trumpai aptariama, kaip po reikšmė sąveikauja su linksniais, kuriuos prielinksnis valdo. ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalbos prielinksnis po, konkrečios ir abstrakčios reikšmės, principinė polisemija. 2 1. Įžanga Šio straipsnio tikslas - prisidėti prie kognityvinės prepozicijų semantikos tyrimų linijos, daugiausia dėmesio skiriant lietuvių po […]under[…], kuris priklauso vienai iš labiausiai išsivysčiusių pogrupų, prototipiškai apimančių nuorodą į vertikalią ašį (žr. taip pat vertikalią erdvę Dirven 1993: 74). Jo įtraukimas į tyrimą buvo ne atsitiktinis, o sąmoningas, motyvuotas prepozicijos semantinio turtingumo ir įvairovės, todėl atsirado daugybė mokslinių tyrimų linijų. Pavyzdžiui, Jonas Šukys (1998: 538) labiau tradiciniu būdu nagrinėja po, sutelkdamas dėmesį į jo erdvinį, laikinąjį ir paskirstomą naudojimą šiuolaikinėje lietuvių kalboje, su preskripcinėmis pastabomis apie atvejų valdymą. Vytautas Ambrazas (2005: 444; 2006: 300), kita vertus, išplėsta analizę į sekvencinį, laipsnišką, judėjimą ir smulkesnius greta esančių pojūčius, taip pat pateikdamas istorinius ir dialektinius įrodymus. Lietuvių leksikografiniai šaltiniai, nors ir skiriasi apibūdinimo ambicijomis, taip pat atlieka svarbų vaidmenį žemėlapyje po semantinio diapazono. Pavyzdžiui, Šiuolaikinės lietuvių kalbos žodynas (DLKŽ8e 2021, toliau - DLKŽ8e) priima ekonomiškesnį požiūrį, suspaudžiant daikto vartojimą į jausmų rinkinį (vieta, laikas, būdas, paskirstymas ir t. t.), iš kurių kiekvienas iliustruotas keliais reprezentatyvais pavyzdžiais. Kita vertus, Lietuvos kalbos žodynas (LKŽe, toliau - LKŽE) siūlo išsamius duomenis iš dialektų, senesnių tekstų, folkloro, religinio diskurso ir idiomatinio naudojimo, todėl pirmenybė teikiama išsamumui ir empiriniam dokumentavimui. Nors šie darbai suteikia vertingų klasifikacinių ir aprašomųjų įžvalgų, jie po pojūčius vertina kaip atskiras kategorijas, o ne kaip radialinį tinklą. Kitaip tariant, leksikografai, regis, mano, kad prepozicijos reikšmė yra pernelyg sudėtinga ir nesisteminga, kad būtų vaizduojama kaip tarpusavyje susijusi struktūra. Kognitivistai, kurie prepozicinius pojūčius laiko motyvuotais išplėtimis, o ne izoliuotomis reikšmėmis, taip pat patiria iššūkius, ypač ankstyvuosiuose tyrimuose. Pavyzdžiui, Inesa Šeškauskienė (2001) savo diskusijoje apie po ir jo beveik sinonimą žemiau lietuvių kalba, kartu su jų pagrindiniais vertimo ekvivalentais po ir žemiau anglų kalba, teigia, kad bendros sąvokos (pvz., […]lower than[…]) žodynuose ir lingvistinėje literatūroje dažnai yra netikslios arba pernelyg supaprastintos. Todėl ji akcentuoja ne tik geometriją, bet ir funkcinius santykius arba jų tarpusavio sąveiką, semantinėje elementų interpretacijoje; Tačiau šis metodas taikomas tik jų konkretiniams pojūčiams. Kiti tyrimai, susiję su pagrindiniais vertimo ekvivalentais po ir jų sinonimais, atskleidžia papildomus sunkumus. Pavyzdžiui, Barbara Wege (1991) aptaria toliau, bet mano, kad tai yra atsparus analizei pagal būtinas ir pakankamas sąlygas. John R. Taylor (1993) ir René Dirven (1993), nagrinėjant daugialypiškumą daugelyje anglų žodžių, nagrinėja, nors jų diskusija apie jo abstrakčias prasmes lieka apžvalga. Andrea Tyler ir Vyvyan Evans (2003) tyrinėja žemiau ir žemiau pagal principinę polisemijos modelį; Tačiau jų analizėje kartais trūksta argumentų, kaip jie elgiasi su kitais prepozicijomis. Ieva Stasiūnaitė (2018, 2025) išnagrinėjo žemiau ir žemiau motyvuotą polisemiją, naudodama tą patį modelį, parodydama, kaip jų pagrindinė reikšmė sukelia tiek konkrečius, tiek abstrakčius jausmus. Nors nustatyti pojūčiai tik iš dalies sutampa su žodynų įrašais, principinis tinklu pagrįstas metodas, atrodo, suteikia sistemingesnį aprašymą nei ankstesni tyrimai. Kiti tyrimai, susiję su besikeičiančiomis kalbomis, nors ir nesusiję su po, taip pat padarė reikšmingų atradimų. Pavyzdžiui, Elżbieta Tabakowska (2010) tiria lenkų za ("už, už, už") ir iliustruoja, kaip prepozicija sąveikauja su prefiksų ir atvejų formomis. Jos rusų ir lietuvių atitikmenis nagrinėja atitinkamai Daria Shakhova ir A. Tyler (2010) bei I. Šeškauskienė ir Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė (2015), demonstruojant, kaip daugybė pojūčių sudaro motyvuotą tinklą aplink centrinį erdvinį pojūtį. Kiti darbai sutelkti dėmesį į tarpkalbinį prepozicijų tyrimą. Pavyzdžiui, E. Žilinskaitė-Šinkūnienė ir kiti (2019a) praneša, kad "containment" ir "support" yra skirtingai išreikštos latviškai ir lietuviškai, o E. Žilinskaitė-Šinkūnienė ir kiti (2019b) mano, kad "containment" yra panaši lietuviškai, latviškai ir estoniškai. Tačiau palaikymas rodo didesnį lotynų ir estų kalbų 3 ryšį. E. Žilinskaitė-Šinkūnienė ir kiti (2020) pabrėžia topologinių ir geometrinių bruožų svarbą dviejų objektų erdvinių santykių aprašymuose, atskleidžiant skirtumus, susijusius su artumu, atstumu ir atstumu lietuvių ir latvių kalbose (žr. Šķilters ir kiti 2020). I. Šeškauskienė ir Rita Juknevičienė (2020) rodo, kad lietuvių mokiniai kovoja su in ir on dėl nekongruentinių L1[…]L2 atvaizdavimų, formuojamų semantinių ir inflexinių bruožų, palaikančių motyvuotą polisemijos požiūrį. E. Žilinskaitė-Šinkūnienė ir I. Šeškauskienė (2021) lygina latvių aiz ir lietuvių už […]behind, beyond[…], demonstruodami, kaip jų pojūčiai skiriasi nepaisant bendros domeno dėl atvejų žymėjimo ir žodinio prefiksacijos, kuri pabrėžia prepozicinę reikšmę kaip platesnių morfologinių-semantinių tinklų dalį. Tačiau, nepaisant šių pažangų kognityvinio-semantinio tyrimo srityje, nė vienas tyrimas nebuvo susijęs su lietuvių po, todėl svarbu iš naujo nustatyti jo semantinius elementus, kad būtų galima pateikti vienareikšmišką aprašymą. Ši analizė turi tris pagrindinius tikslus: (1) nustatyti pirminę prepozicijos prasmę, (2) ištirti jos išplėtimus arba pagrindinius naudojimo tipus fiziniame ir nefiziniame kontekste, ir (3) parodyti, kaip nustatyti pojūčiai, kurie skiriasi statusu, gali būti sistemingai susiję viename tinkle. 2. Duomenys ir metodika Šiame skyriuje aprašomas duomenų rinkimas ir metodinė sistema, pagal kurią buvo nustatyti šio tyrimo tikslai. 1000 ištarimų su po (iš 50243) buvo atsitiktinai surinkti iš Šiuolaikinės lietuvių kalbos korpuso (DLKT, toliau), išskyrus jo idiomatinius ar kitaip apribotus naudojimo būdus. Tačiau iš įvairių segmentų buvo atrinkta tik fikcija, nes manoma, kad ji atstovauja plačiam nagrinėjamo objekto pojūčių spektrui (tokį pasirinkimą taip pat galima pateisinti atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus; žr. pavyzdžiui, Šeškauskienė, ŽilinskaitėŠinkūnienė 2015). Pasakojimai buvo glosiruojami pagal Salos Glossing taisykles, pritaikytas Baltijos morfologijos specifiškumui (Nau, Arkadiev 2015). Šiuo tyrimu laikoma, kad prepozicija išreiškia ryšį tarp dviejų subjektų išoriniame lingvistiniame pasaulyje, pvz., suolas po langu […]a bench under the window[…]. F - konceptualiai priekyje esantis objektas, paprastai mažesnis ir judantis (t. y. stogas), o Žemė (G) tarnauja kaip atskaitos objektas, kurio atžvilgiu yra F, todėl paprastai yra didesnis ir nejudantis (t. y. langas) (Talmy 2000). Kokybinis metodas buvo naudojamas identifikuoti ir klasifikuoti skirtingus po pojūčius arba pagrindinius naudojimo tipus, o rezultatai buvo pateikti kaip santykiniai dažniai, nes tai leido išsamiau ištirti reikšmę. Pagal šį požiūrį anotacijos procedūros metu buvo ištirtos konkordancijos linijos, kad būtų galima nustatyti, ar F ir G vaizduoja konkrečius objektus, žmones, abstrakcijas, ar veiksmus, procesus. Taigi, erdvė čia apima, be fizinės, taip pat keletą kitų erdvių, kurios seka Gilles Fauconnier's (2007) Mental Space Theory. Be šių parametrų, analizėje buvo atsižvelgta į F ir G erdvinę konfigūraciją, jų idealizuotas geometrines formas ir (arba) vidines struktūras bei jų funkcinę sąveiką. Taigi, reikšmės kūrimo procese buvo daroma prielaida, kad prepozicija skatina daugybę konceptualių operacijų, pagrįstų enciklopedinėmis žiniomis. Tuo pačiu metu tam tikrus naudojimo būdus gali motyvuoti kalbėtojo polinkis ar bendravimo ketinimas, leidžiantis tą pačią situaciją interpretuoti iš įvairių perspektyvų. Todėl tam tikriems scenos aspektams priskirtas specifiškumo ir svarbos laipsnis taip pat buvo atsižvelgiamas į pojūčių identifikavimo procedūrą, atsižvelgiant į Hans J. Schmid's (2007) diskusiją apie svarbą ir susijusias sąvokas, tokias kaip Ronald Langacker's (2000) ir Leonard Talmy's (2007) dėmesio reiškiniai. 4 Kokybinis metodas taip pat reiškė principinį skirtumą tarp skirtingų pojūčių ir jų kontekstualių variantų. Šiuo tikslu buvo priimtas žodžių reikšmės modelis, žinomas kaip principinė polisemija (Tyler, Evans 2003). Nepaisant didelės kritikos, ji tebėra viena iš nedaugelio sistemų, siūlančių sistemingą ir aiškią metodiką prepozicinių pojūčių nustatymui. Pirma, kad jausmas būtų išskirtinis arba įregistruotas atmintyje, jis turi turėti papildomą elementą, kuris nėra akivaizdus jokiuose kituose pojūčiuose. Kitaip tariant, atskira prasmė turi apimti arba (A) nuoseklų sąvokų rinkinio pasikeitimą, pvz., (a) stiprią tarpusavio priklausomybę tarp prepozicijos ir G dinamiškų (kinetinių) ir (arba) geometrinių savybių (pvz., statinė prieš dinamišką, matmeninė prieš be matmenų), (b) atitinkamus F apibrėžiančius bruožus, kaip reikalaujama konkrečio išreikšto ryšio, arba (c) santykių tarp subjektų pobūdį, nesvarbu, ar tai topologinė (pvz., kontaktas, artumas) ar funkcinė, arba (B) projekcija į naują domeną (ibid. Nors (B) apima daugybę domenų, (A) taikoma pokyčiams toje pačioje domenoje, nes lokalizacinė sąvoka gali sukelti kitą lokalizacinę sąvoką, laikiną sąvoką į kitą laikiną sąvoką ir t. t. Kitaip tariant, perėjimai tarp sąvokų, arba, kaip sako Ignacio Navarro i Ferrando (2006: 176), perėjimai, vyksta palaipsniui. Galiausiai, atskira prasmė negali būti išvestas iš kitos prasmės ar konteksto, kuriame ji atsiranda, bet turi veikti kaip stabilus, konvencinis vienetas (Tyler, Evans 2003: 42 […] 43). Principiškas polisemijos modelis taip pat suteikia nurodymus, kuriais galima vadovautis pagrindinio pojūčio identifikavimui (ibid.: 47 […] 50); Tačiau šiame straipsnyje jie buvo pritaikyti taip, kad atspindėtų faktines semantines tendencijas: (1) F ir G fizingumas, kuris yra susijęs su tokiais kognityvinės lingvistikos principais kaip patirtinis požiūris ir įkūnijimas, nurodant, kad pirminė prasmė paprastai yra labiau fizinė, arčiau kūno patirties (Johnson 1987; Lakoff 1987; Steen et al 2010). (2) konteksto užuominų, susijusių su pagrįstai stabiliu įvykio dažniu (Sinha, Kuteva 1995); 3) seniausia patvirtinta prasmė, kuri atitinka kitus kognityviniu požiūriu orientuotus darbus apie inflectines kalbas (Pawelec 2009; Tabakowska 2010); (4) prepozicijos naudojimas sudėtinėse formose; (5) santykiai su kitais prepozicijomis, kurios sudaro kompozicinius arba kontrastinius rinkinius, skiria įvairius erdvinį matmenis, pvz., po prieš virš; 6) naudojimo dažnis tinkle; Tačiau tai nėra lemiamas veiksnys dėl didžiulio po dažnio, kai jis nurodo laiko ryšius (žr. Stasiūnaitė 2018; 2025). Norėdami apibrėžti pagrindinę prasmę, A. Tyler ir V. Evans (2003: 52) taip pat įvedė protoscenos sąvoką arba "idealizuotą psichinį vaizdą per pasikartojančias erdvines scenas", susijusį su prepozicija. Galiausiai radialinės kategorijos metodas (Lakoff 1987), pagrįstas Rosch's (1978) prototipo teorija, buvo naudojamas, kad būtų galima paaiškinti motyvuotą po polisemiją. Šioje sistemoje žodžio reikšmė yra struktūrizuota aplink centrinę, prototipinę prasmę, iš kurios kiti mažiau atstovaujantys pojūčiai tęsiasi ne atsitiktiniu būdu, formuodami tinklą, o ne nesusijusių pojūčių sąrašą. Semantiniai išplėtimai paaiškinami atsižvelgiant į vaizdų schemos transformacijas ir metaforą. Vaizdo schemos transformacijos yra sistemingi pagrindinės vaizdo schemos pakeitimai, pvz., masto, orientacijos ar perspektyvos pokyčiai, kurie yra pagrįsti pasikartojančiomis vizualinėmis ir kinestetinėmis patirtimis. Metafora, savo ruožtu, apima struktūros žemėlapį iš konkretesnio šaltinio domeno į abstrakčiau tikslinį domeno (Lakoff, Johnson 1980; Lakoff 1987; Kövecses 2010), leidžiant erdvinės patirties formuoti abstrakčius pojūčius. Taigi prepozicija tarnauja kaip "puiki "laboratorija" tyrinėti, kaip erdvinė patirtis grindžia daugelį kitų ne erdvinės, ne fizinės koncepcijos rūšių" (Tyler, Evans 2003: ix). 5 3. Rezultatai Šiame skyriuje pateikiami pagrindiniai šio tyrimo po semantikos rezultatai. Pirmiausia pateikiama jo pojūčių apžvalga kartu su jų santykiniais dažniais DLKT duomenų rinkinyje (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Po pojūčiai (sąlyginiai dažniai) Kaip parodyta aukščiau, po turi šešis pojūčius: tris, susijusius su fizine erdve, ir tris koduojančius santykius nefizinėje erdvėje. Kalbant apie konkrečių ir abstrakčių pojūčių ryšį (31,4%, iš viso 1 prieš 68,6%, iš viso 2), atrodo, kad prepozicija labiau mėgsta išplėtimus toli nuo fizinės erdvės. Be to, po valdo tris atvejų formas: GEN, ACC ir INS, pastarasis yra dominuojantis su konkrečiais pojūčiais (21,4%, iš viso 1). GEN, priešingai, nenaudojamas fiziniame kontekste, bet pasirodo 62,4% duomenų, susijusių su abstrakčiais pojūčiais (iš viso 2). "A.C.C. yra dažnesnis su po fiziniuose nei nefiziniuose kontekstuose (10% prieš 6,2%, atitinkamai ""Total 1"" ir ""Total 2"), o bendras rezultatas yra 16,2%. """ Be to, konkrečioje prasme, prepozicija sujungta su vardiniu vienu atveju, kaip parodyta "Total 3: INS (pirminė prasmė: 6,2%), "Cover: 15,2%) arba "ACC" (pervasion: 10%). Nefiziniuose kontekstuose atsiranda panašūs modeliai: GEN (laiko nuoseklumas: 3,8%), ACC (apdailos kiekis: 6,2%), GEN (laiko seka: 58,6%). Taigi, laiko seka yra dažniausia sąvoka sudarytame korpuse. Po semantiniai ypatumai, patvirtinti DLKT duomenimis, aptariami taip: Pirmiausia nustatomas pirminis jausmas ir nagrinėjami jo išplėtimai fiziniame ir nefiziniame kontekste. Toliau akcentuojami motyvuoti ryšiai tarp pojūčių, arba pagrindiniai naudojimo tipai, kurie skiriasi statusu, kaip tinklas. 3.1 Pagrindinės prasmės apibrėžimas 3.1.1. Proto-scenos elementai 1 paveiksle pateikiamas apytikslis dviejų subjektų sąvokinio erdvinio ryšio vaizdas, koduotas po ir vaizduojamas proto scenoje. PavadiniIš viso 1: mų atvejai GEN ACC INS Iš viso 3 1. Pagrindinis jausmas […]6,2% 6,2% 2. Apimtis […] 15,2% 15,2% 3. Pervasija […]10% […]10% Konkreti- (1+2+3) ški pojūčiai […]10% 21.4% 4. Laiko seka 58,6% […]58,6% 5. Laiko nuoseklumas 3,8% […]3,8% 6. Paskirstymo kiekis […]6,2% […]6,2% 31.4% Iš (4+5+6) viso 2: Abstraktieji pojūčiai 62.4% 6.2% […]68.6% Bendras Iš viso 1 + 2 skaičius: 62,4% 16,2% 21,4% 100% 6 1 paveikslas. Proto-scena erdvinėms scenoms su po DLKT duomenys patvirtina keletą proto-scenos bruožų, susijusių su tiriamuoju elementu. Pirma, schematinis konstruktas koduoja ryšį, kuriame F yra žemiau nei G Euklido erdvėje palei vertikalią ašį: (1) <...>mediniai karveliai po lubų sija <...>. Medinis. NOMPL. M doves.NOM. po stogo PL.GEN.PL. F beam.INS. SG […]...> mediniai balandžiai po lubų stulpu […].[…] Pavyzdyje, sija […]beam[…], į kurį daroma nuoroda pagal enciklopedines žinias, tampa G (tvirtąja linija 1 paveiksle), o karveliai […]doves[…], žyminti vertikalios erdvės ribą su jos apačia apatinėje dalyje, veikia kaip F. Subjektai yra vertikaliai suderinti eilės tvarka (žr. vertikalią nutrauktą liniją 1 paveiksle), todėl po reiškia ne tik geometrinius santykius, bet ir artumą, kuris gerai atsispindi jo naudojime su atstumo žymekliais […]. Toliau pateiktame 1 pavyzdyje akys "akys" ir kakta "šono" yra žmogaus veido dalis, todėl atstumo nebuvimas labiau yra konteksto pasekmė: 2 (2) […] po kakta […] akys […]. Po kaktos.INS. SG akys.NOM. PL […] […] akys […] […] po kaktą […]. […] Tačiau (3) ir (4) F ir G yra ne tik vertikaliai suderinti, bet ir veikia vienas kitą dėl jų greta, o tai atitinka funkcinius arba ekstra-geometrinius skaičiavimus (Vandeloise 1991; 1994; Coventry et al. 2001). Kitaip tariant, vaistas įžengia į žmogaus kūną per ranką, pritvirtintą prie lašinio tiesiai virš jo, o kompiuterinis kodas, esantis po nuotrauka, suteikia informaciją apie tai: (3) <...> [ranka gulėjo] po lašeline su įsmeigta adata venoje <...>. 1 Palyginimui, žemiau atveju, kuris atrodo artimas tyrinėjamos prepozicijos sinonimas, F […] vieta žemiau G, veikianti kaip geometrinė nuoroda, nėra aiškiai nurodyta. Tai gerai iliustruoja šis teiginys, kuriame adresas (F) užima daugiau vietos nei antspaudas (G), bet yra interpretuojamas kaip žemiau tik atsižvelgiant į antspaudo viršutinę ar apatinę ribą (Stasiūnaitė 2018; 2025): Žemiau pašto ženklo <...> adresas. Žemiau yra post.GEN. SG adresas.NOM. SG […] Adresas po antspaudu[…] 2 Kai po ir žemiau gali būti naudojami pakaitomis, ypač kūno santykiuose, jie sukelia skirtingą tos pačios erdvinės scenos konstrukciją, plg. : Sukryžiavau rankas žemiau krūtinės po krūtine. Cross.PST.1SG rankos.ACC. žemiau krūtinės.GEN. "SG po chest.INS". "Aš perkeliau rankas žemiau krūtinės". Duotame pavyzdyje žemiau atspindi dviejų nesusijusių objektų arba sub erdvių erdvinę konfigūraciją, kai viena sub erdvė konceptualizuojama kaip mažesnė už kitą (Šeškauskienė 2001; 2004). Po, kita vertus, yra labiau orientuota į kontaktą, nes rankos natūraliai susitinka su krūtine. 7 [arm.NOM.SG lie.PST.3SG] po drip.INS. SG su. PREP stab.PST.PP.INS.SG. F adata.INS. SG venos. LOC. SG […][…] [ranka] su lašintuvu su adata į veną […][…] (4) Po fotografija prilipintas kompiuterinis kodas <...>. Po fotografija.INS. klijai SG.PST.PP.NOM.SG. kompiuteris M-NOM.SG. F kodas. NOM. SG "Po nuotrauka buvo pridėtas kompiuterinis kodas […]". Taigi, dabartinėje analizėje proto scena, kuri yra po koduojamo erdvinio ryšio pagrindas, kuriame F yra vertikaliai žemesnis už G, iliustruoja mažiausiai išsiaiškintą prepozicijos turinį, palyginti su kitais jos pojūčiais. Tačiau F ir G gretimumas arba erdvinis artumas leidžia jiems suformuoti prasmingą vienetą, o tai rodo polinkį į funkcinius santykius. Šis proto scenos tipas bus laikomas labiausiai atstovaujančiu arba pagrindiniu po + INS jausmu (6,2% 1 lentelėje). 3.1.2. F ir G tipai Šiame skyriuje aptariami F ir G tipai, būdingi pagrindinei po prasmei. Pirma, pateikiami įvairūs šių subjektų deriniai su santykiniais dažniais, kurie vėliau patvirtinami DLKL duomenų rinkiniu. 2 lentelė. F ir G tipai pagrindinėje po prasme (relatyvūs dažniai) G F Žmogaus kūnas Konkretinis objektas Iš viso 2 Žmogaus kūnas 12,9% 27,4% 40,3% Betoninis objektas 33,9% 22,6% 56,5% Veiksmo procesas […] 3,2% 3,2%/ Iš viso 1 46,8% 53,2% 100% Kaip matyti iš 2 lentelės, svarbus pagrindinio pojūčio identifikavimo kriterijus, be jo mažiausiai sudėtingo turinio, yra F ir G fizinis aspektas. 53,2% atvejų (žr. Iš viso 1), G nurodo konkretų objektą, o likusiuose ištarimuose (46,8%, Iš viso 1), tai yra asmuo arba žmogaus morfologija. Nors žmonės, veikiantys kaip G, yra antras dažniausias pasirinkimas, jų atsiradimas erdvinėse scenose pabrėžia kūno patirties vaidmenį struktūruojant mūsų supratimą apie pasaulį (Gibbs 2006: 9; Rohrer 2007: 25 […] 47), kaip patvirtina konceptualios metaforos tyrimai (Lakoff, Johnson 1980; Lakoff 1987; Kövecses 2010). Tačiau ne tik konkretūs objektai, įskaitant žmones, yra G pagrindinėje po prasme; F pobūdis taip pat yra labai svarbus. Žymūs negyvi subjektai, kaip jo denotatai, sudaro 56,5% duomenų (iš viso 2), o žmonės ir žmogaus kūno dalys yra antras dažniausias tipas (40,3%, iš viso 2). Veiksmai ir procesai, kurių vieta nustatoma atsižvelgiant į konkretų objektą, pasitaiko tik 3,2% ištarimų; Tačiau šiuo atveju kaip G nėra pasirinktas joks žmogaus kūnas (iš viso 2). Konkretesnės statistinės tendencijos toliau iliustruojamos DLKT konkordancijos linijomis. Pavyzdžiui, žmogaus kūno dalys, paprastai veikiančios kaip G su po pagrindine prasme, yra kakta […] kaktas […], akys […] akys […], blakstienos […] rėmai […], krūtinė […] krūtinė […] ir t. t. Tada F poziciją užima ir žmogaus morfologija, pvz., akys […]akys[…], kumščiai […]puštai[…], rankos […]arms[…] ir t. t. (12,9%, lentelė 2), kartais net sudaro neatskiriamą G dalį: (5) […] po jomis [akimis] atsirado apdribę pilki maišeliai. PoINS.PL. [Feye.INS.PL] pasirodyti.PST.3PL nusileisti.PST.PA.NOM.PL. M pilkasis.NOM.PL. "M" krepšys "DIM-NOM". PL 8 Po nusileidžiusiomis akimis pasirodė pilki maišeliai. Be gyvybės esybės, pvz., akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys 3 […]akmenys […]akmenys […]akmenys […]akmenys>akmenys […]akmenys […]akmenys>akmenys […]akmenys […]akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys […]akmenys>akmenys>akmenys Kiti fiziniai objektai taip pat gali veikti kaip G, taip nustatydami žmonių ar žmogaus anatomijos elementų vietą (27,4%, lentelė 2): (6) Prie šilto tėvo šono prisiglaudęs. Po žvaigždžių lietumi. Netoliese. PrEP šiltas.GEN.SG. Tėvas M. GEN. SG pusė. GEN. SG snuggle.PST.PA.NOM.SG. M po žvaigždė. GEN. PL rain.INS. "S.G". "Snuggling up against the warm father" (S.G.) "Snuggling up against the warm father" (S.G.) "Snuggling up against the warm father" (S.G.) "Snuggling up against the warm father" (S.G.) "Snuggling up against the warm father" (S.G.) Po žvaigždžių liūtį. Be to, kai konkretus objektas, pvz., karnizas […] kornisas […], atbraila […] stulpelis […] ir t. t., naudojamas kaip G, kaip F veikia daugybė apčiuopiamų objektų (22,6%, 2 lentelė): (7) Landa dešinėje, po atbraila <...>. Hole.NOM. SG dešinė. LOC po ledge.INS. SG […] skylė yra dešinėje, po stulpu […]. […] Konkrečiai G pozicijoje esantys subjektai taip pat gali pasireikšti su dinamišku F tipu, nepažeidžiant pirminės prasmės interpretacijos (3,2%, 2 lentelė): (8) <...> raganius sugebėjo kilstelėti vielas ir spjovė po jomis. Magician.NOM. SG valdyti. PST.3SG pakelti. INF laidas.ACC. PL ir PL. CONJ spit.PST.3SG po 3PL. INS […]...> burtininkas pakėlė laidus ir spjaudė po jais. […] Taigi, įvairūs F ir G tipai, išdėstyti eilės tvarka palei vertikalią liniją, pasirodo proto scenoje, esančioje po koduoto erdvinio ryšio pagrindu. Tačiau pojūčio tipiškumą sustiprina dalyvaujančių subjektų fizinis aspektas. Be to, bus parodyta, kaip mažiau tipiškos reikšmės, arba naudojimo tipai, yra susiję su šia prasme, transformuodami ją įvairiais būdais. 3.2 Apvalka Po + INS slėpimo jausmas yra dažniausias fiziniame kontekste, pasireiškęs 15,2% DLKT duomenų (Tabula 1). Jis išlaiko objektų erdvinę konfigūraciją iš pirminės prasmės, o F yra išdėstyta žemiau ir tiesiai po G palei vertikalią ašį, pabrėžiant judėjimo galutinį tašką (9) arba statinius santykius (10): […]...> paėmiau peilį ir sviedžiau po stalu. Paimk. PST.1SG peilį.ACC. ir SG. CONJ metimas.PST.1SG po lentelė.INS. SG […]...> Aš paėmiau peilį iš spintos ir numetiau jį po stalu. […] (10) Gulėdamas po antklode, Virginijus įsiklausė. Lie.CVB.SG. M po antklodė.INS. SG Virginijus.NOM. SG klausyk.PST.3SG […]Virginijus laikė ausis atviras, gulėdamas po antklode.[…] Tačiau tai, kas skiria semantinę struktūrą nuo pirminės prasmės, yra funkcinė arba ekstra-geometrinė sąveika tarp subjektų. Kitaip tariant, G, konceptualizuotas kaip dviejų matmenų objektas, gali apimti F, kuris yra mažesnis arba bent jau tokio paties dydžio ir yra tiesiai po juo. Norint tai padaryti, G taip pat turi būti lygiagrečiai F, kaip parodyta toliau pateiktuose pavyzdžiuose: (11) Moteris sėdėjo po paveikslu. Moteris. NON. SG sit.PRS.3SG po paveikslėlis.INS. SG 3 Tokie deriniai yra neįmanomi žemiau, kuris reikalauja labiau difuzinio, be kontakto F išdėstymo santykinai su G, pvz. : […]...> *žemiau kojų po kojomis plikas cementas, o ne purus kilimas. *Žemiau foot.GEN. PL po foot.INS. PL bare.NOM.SG. M. cementNOM. SG, bet. CONJ ne. NEG puikūs.NOM.SG. M kilimas.NOM. SG […][…] tuščias cementas, bet ne pluoštingas kilimas, […]po kojomis.[…] 9 "Moteris sėdėjo po paveikslu". Kažkas rausva gulėjo ant šaligatvio po (12) mano batu. INDEF. kas. NOM rožinis.NOM.SG. F lie.PST.3SG įjungtas. "Prep pavement.GEN". SG po 1SG. "GEN shoe.INS". SG "Kažkas rožinio gulėjo ant šaligatvio po mano batais". Po pagrindinė prasmė: paveikslas, konceptualizuotas kaip dviejų matmenų objektas, pakabintas ant sienos statmeniai, palyginti su moterimi, ir taip jos neapima, bet tik nurodo jos vietą netoliese. Kita vertus, 12 eilutėje prepozicija naudojama uždengimo prasme, nes batas užima lygiagrečią, dviejų matmenų padėtį tiesiai virš kažko rožinio, tikriausiai mažesnio, todėl sumažina jo ekspoziciją ar matomumą. Toliau esančiose konkordancijos linijose, nors žemė ir vanduo sudaro tęstines mases, tik jų dviejų matmenų horizontaliniai viršutiniai paviršiai metoniminiu požiūriu dalyvauja konceptualizavimo procese: (13) […] gynėjai būstinę įsirengė olose giliai po žeme […]. Gynybininkas. PL būstinė.ACC. RFL.set.PST.3PL SG cave.LOC. PL giliai. ADV po ground.INS. SG […][…] gynėjai pastatė būstinę urvuose giliai po žeme […][…] […]...> ji nugrimzdo po okeanu. 3.NOM.SG. F sink.PST.3SG po ocean.INS. SG Ji nuskendo po vandeniu. Kaip parodo adverbas giliai […] giliai[…] ir veiksmažodis (nu)grimzti […] sink[…], konteksto užuominų dar labiau palaiko po interpretaciją kaip slėpimo santykio išraišką. Kiti veiksmažodžiai, pvz., slypėti […]lurk[…], dingti […]disappear[…], (pa)(si)kišti […]put oneself/something under something[…], (pa)slėpti(s) […]hide somebody/something/oneself[…], (pa)laidoti […]bury[…] ir t. t., taip pat yra reikšmingi rodikliai, suderinti su V. Ambrazas (2006: 298) kuris pastebi tą patį semantinį prefikso paindėlį: […]...> fotografija, tūnanti (...) po celofano plėvele mažame albumėlyje […]. Fotografija. NOM. SG.PRS.PA.NOM.SG. "F po cellophane.GEN". SG sheet.DIM.INS. SG mažas.LOC.SG. albumas M.DIM.LOC. SG […]...> nuotrauka, paslėpta po celofano lapu mažame albume […]. […] […]...> šaknys palindusios po pirkios pamatais. Root.NOM. PL.PRS.PA.NOM.PL. F po kotedžas. GEN. SG fondas.INS. PL […]...> šaknys buvo palaidotos po namelio pagrindu. […] Pridėtiniai, tokie kaip neįskaitomas […]decipherable[…], arba vardiniai, pvz., užklotas […]bedcover[…], slėptuvė […]hiding place[…], taip pat dažnai pasitaiko su po, kad perteiktų padengimą: (17) […] stirti po tuo palaikiu užklotu[…]...>. Užšaldyk. INF po DEM.INS.SG. M thin.INS. SG lovos dangtelis.INS. SG […]...> užšaldyti po tą ploną lovą […]. […] […]...> šviesios akys neįskaitomos po ilgais kirpčiukais. Light.NOM.PL. F akys. NOM. PLEG.decipherable.NOM.PL. F po long.INS.PL. M fringe.INS. PL "Šviesos akys buvo nesuprantamos po ilgais plaukais". Taigi, vienetų eilinė konfigūracija palei vertikalią liniją yra išsaugota, tačiau G matmenumo ir orientacijos pokyčiai priverčia F užimti mažesnės ekspozicijos poziciją. Šis modifikavimas sustiprina jau latentinę funkcinę sąveiką, o tai rodo, kad po + INS slėpimo jausmas yra kilęs iš pirminio jausmo. 3.3 Pervadinimas Po + ACC išreiškia įsiskverbimo jausmą, kuris taip pat susijęs su fizine erdve (10%, 1 lentelė). Tačiau semantinėje struktūroje svarbiausia yra F judėjimas per G: 16 REFERENCES Ambrazas Vytautas, ed., 2005: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika [Grammar of the Contemporary Lithuanian Language], 4th ed., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ambrazas Vytautas 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė [Historical Syntax of the Lithuanian Language], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Athanasopoulos Panos 2017: Language Alters Our Experience of Time. – Conversation, June 13. Internet Access: https://theconversation.com/language-alters-ourexperience-of-time76761?fbclid=IwAR0_clgcDwx53lAnM6xgrj6gVHy1hFXpgmHNutD2eLAMSWoks YDU_YvVtaU [accessed 05.11.2025]. Berg-Olsen Sturla 2004: The Latvian Dative and Genitive: A Cognitive Grammar Account: PhD dissertation, Oslo: Oslo University Press. Boroditsky Lera, Fuhrman Orly, McCormick Kelly 2011: Do English and Chinese Speakers Think About Time Differently? – Cognition 118, 123–129. DOI: doi.org/10.1016/j.cognition.2010.09.010. Coventry Kenny R., Prat-Sala Merce, Richards Lynn 2001: The Interplay Between Geometry and Function in the Comprehension of over, under, above, and below. – Journal of Memory and Language 44, 376–398. DOI: doi.org/10.1006/jmla.2000.2742. Dirven Rene 1993: Dividing up Physical and Mental Space into Conceptual Categories by Means of English Prepositions. – The Semantics of Prepositions: From Mental Processing to Natural Language Processing, ed. C. Zelinsky-Wibbelt, Berlin: Mouton de Gruyter, 73–97. DLKŽ8e 2021: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language], vyr. red. S. Keinys, 8-as patais. ir papild. leidimas (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Internet Access: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas. Fauconnier Gilles 2007: Mental Spaces. – The Oxford Handbook of Cognitive Linguistics, eds. D. Geeraerts, H. Cuyckens, Oxford: Oxford University Press, 351–376. Gibbs Raymond W. 2006: Embodiment and Cognition, Cambridge: Cambridge University Press. Haspelmath Martin 1997: From Space to Time: Temporal Adverbials in the World’s Languages, Newcastle, UK: Lincom Europa. Hong Tian, He Xianyou, Tillman Richard, Zhao Xueru, Deng Yumel 2017: The Vertical and Horizontal Spatial-Temporal Conceptual Metaphor Representation of Chinese Temporal Words. – Psychology 8, 1679–1692. DOI: doi.org/10.4236/psych.2017.811111. Janda Laura 2002: The Conceptualization of Events and Their Relationship to Time in Russian. – Glossos 2, [1–10]. Johnson Mark 1987: The Body in the Mind. The Bodily Basis of Meaning, Imagination, and Reason, Chicago: Chicago University Press. Kövecses Zoltan 2010: Metaphor. A practical introduction, Oxford: Oxford University Press. Lakoff George 1987: Women, Fire, and Dangerous Things, Chicago, London: Chicago University Press. Lakoff George, Johnson Mark 1980: Metaphors We Live By, Chicago: Chicago University Press. 17 Langacker Ronald W. 2000: Grammar and Conceptualization, Berlin, New York: Mouton de Gruyter. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian Language] (1–20, 1941–2002), el. variantas, redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė; programuotojai: E. Ožeraitis, V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, atnaujinta versija, 2018. Internet Access: https://ekalba.lt. Luodonpää-Manni Milla, Viimaranta Johanna 2010: Metaphoric Expressions on Vertical Axis Revisited: An Empirical Study of Russian and French Material. – Metaphor and Symbol 25(2), 74–92. Luraghi Silvia 2009: Case in Cognitive Grammar. – The Oxford Handbook of Case, eds. A. L. Malchukov, A. Spencer, Oxford: Oxford University Press, 136–150. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse [Observations on the Concept, Realization, and Use of Prepositions in Standard Lithuanian and Regional Dialects]. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys [Variable and New Phenomena of Contemporary Lithuanian at the Start of the 21st Century: Systemization and Trends of Change], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Nau Nicole, Arkadiev Peter 2015: Towards a Standard of Glossing Baltic Languages: The Salos Glossing Rules. – Baltic Linguistics 6, 195–241. Navarro i Ferrando Ignacio 2006: On the Meaning of Three English Prepositions. – Inroads of Language. Essays in English Studies, eds. I. Navarro i Ferrando, N. A. Crespo, Castelló de la Plana, Universitat Jaume I, 167–180. Oakley Todd 2007: Image Schemas. – The Oxford Handbook of Cognitive Linguistics, eds. D. Geeraerts, H. Cuyckens, Oxford: Oxford University Press, 214–233. Pawelec Andrzej 2009: Prepositional Network Models. A Hermeneutical Case Study, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. Rohrer Tim 2007: Embodiment and Experientialism. – The Oxford Handbook of Cognitive Linguistics, eds. D. Geeraerts, H. Cuyckens, Oxford: Oxford University Press, 25–47. Rosch Eleanor 1978: Principles of Categorization. – Cognition and Categorization, eds. E. Rosch, B. B. Loyd, Hillsdale, New York: Lawrence Erlbaum, 27–48. Schmid Hans J. 2007: Entrenchment, Salience and Basic Levels. – The Oxford Handbook of Cognitive Linguistics, eds. D. Geeraerts, H. Cuyckens, Oxford, Oxford University Press, 117–138. Shakhova Daria, Tyler Andrea 2010: ‘Taking the principled polysemy model of spatial particles beyond English: The case of Russian za’. – Language, Cognition and Space: The State of the Art and New Directions, eds. V. Evans, P. Chilton, London, Oakville: Equinox, 267–291. Sinha Christopher, Kuteva Tania 1995: Distributed Spatial Semantics. – Nordic Journal of Linguistics 18, 167–199. doi.org/10.1017/S0332586500000159. Stasiūnaitė Ieva 2018: On the Motivated Polysemy of the Lithuanian žemiau ‘below’. – Kalbų studijos 32, 5–20. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.sal.0.32.19290. Stasiūnaitė Ieva 2025: Encoding Vertical Space in Language: A Cognitive-Semantic Study of the English below as Compared to the Lithuanian žemiau. – Taikomoji kalbotyra 22, 156–175. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2025.22.10. 18 Steen Gerard J., Dorst Aletta G., Hermann Berenike J., Kaal Anna A., Krennmayr Tina, Pasma Trijntje 2010: A Method for Linguistic Metaphor Identification: From MIP to MIPVU, Philadelphia: John Benjamins. Šeškauskienė Inesa 2001: Cross-Linguistic Variation of Space Conceptualization. – Translation and Meaning 5, 85–95. Šeškauskienė Inesa 2004: The Extension of Meaning: Spatial Relations in English and Lithuanian. – Imagery in Language, eds. B. Lewandowska-Tomaszczyk, A. Kwiatkowska, P. Lang, 373–384. Šeškauskienė Inesa, Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė 2015: On the Polysemy of the Lithuanian už. A Cognitive Perspective. – The Baltic International Yearbook of Cognition, Logic and Communication. Perspectives on Spatial Cognition 10, 1–38. DOI: dx.doi.org/10.4148/1944-3676.1101. Šeškauskienė Inesa, Juknevičienė Rita 2020: Prepositions in L2 Written English, or Why on Poses More Difficulties than in. – Nordic Journal of English Studies 19(1), 65–96. DOI: doi.org/10.35360/njes.540. Šķilters Jurģis, Zariņa Līga, Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė, Bērziņa Nora, Apse Linda 2020: Topologic and Geometric Structure of Spatial Relations in Latvian: An Experimental Analysis of RCC. – Baltic Journal of Modern Computing 8(1), 92–125. DOI: https://doi.org/10.22364/bjmc.2020.8.1.05. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos [Cases and Prepositions in the Lithuanian Language: Usage and Norms], Kaunas: Šviesa. Tabakowska Elżbieta 2010: The Story of ZA: In Defence of the Radial Category. – Studies in Polish Linguistics 5, 65–77. Talmy Leonard 2000: Towards Cognitive Semantics 1–2, Cambridge, MA: MIT Press. Taylor John Robert 1993: Prepositions: Patterns of Polysemization and Strategies of Disambiguation. – The Semantics of Prepositions: From Mental Processing to Natural Language Processing, ed. C. Zelinsky-Wibbelt, Berlin: Mouton de Gruyter, 151–179. Torralbo Ana, Santiago Julio, Lupiáñez Juan 2006: Flexible Conceptual Projection of Time Onto Spatial Frames of Reference. – Cognitive Science 30, 745–757. DOI: doi.org/10.1207/s15516709cog0000_67. Tyler Andrea, Evans Vyvyan 2003: The Semantics of English Prepositions. Spatial Scenes, Embodied Meaning and Cognition, Cambridge: Cambridge University Press. Vandeloise Claude 1991: Beyond Geometric and Logical Descriptions of Space. A Functional Description. – Spatial Prepositions. A Case Study from French, ed. C. Vandeloise, Chicago, London: Chicago University Press, 3–20. Vandeloise Claude 1994: Methodology and Analyses of the Preposition in. – Cognitive Linguistics 5(2), 157–184. Wege Barbara 1991: On the Lexical Meaning of Prepositions: A Study of above, below and over. – Approaches to Prepositions, ed. G. Rauh, Tubingen: Gunter, 275–296. Wesche Birgit 1986/1987: At Ease with at. – Journal of Semantics 5, 385–398. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika [Historical Grammar of the Lithuanian Language] 2, Vilnius: Mokslas. Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė, Šķilters Jurģis, Zariņa Līga 2019a: Containment and Support in Baltic Languages: Overview, Experimental Evidence, and an Extended RCC as Applied to Latvian and Lithuanian. – Baltic Journal of Modern Computing 7(2), 224– 254. DOI: https://doi.org/10.22364/bjmc.2019.7.2.04. 19 Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė, Šķilters Jurģis, Zariņa Līga, Bērziņa Nora 2019b: Containment and Support: Similarities and Variation in Lithuanian, Latvian and Estonian. – Baltistica 54(2), 205–255. DOI: 10.15388/baltistica.54.2.2386. Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė, Šķilters Jurģis, Zariņa Līga 2020: Expressing Distance in the Baltic Languages: Remarks on the Use of an Extended RCC. – Baltic Journal of Modern Computing 8(1), 69–91. DOI: doi.org/10.22364/bjmc.2020.8.1.04. Žilinskaitė-Šinkūnienė Eglė, Šeškauskienė Inesa 2021: When the Search Domain is Back Region in Baltic: The Latvian aiz as Compared to the Lithuanian už. – Studies in Baltic and Other Languages: A Festschrift for Axel Holvoet on the Occasion of His 65th Birthday, eds. P. Arkadiev, J. Pakerys, I. Šeškauskienė, V. Žeimantienė, Vilnius: Vilnius University Press, 433–466. DOI: doi.org/10.15388/SBOL.2021.24.