Lietuvių kalbos instituto terminologams

Lietuvių kalbos instituto terminologams' Perskaičiau 1992 m. išleistą Jūsų parengtą knygelę „Terminologijos taisymai“. Ačiū už labai reikalingą leidinį: jis užpildė nemaža terminologijos spragų, jame ištaisytos daugiau ar mažiau paplitusios kalbos klaidos. Kadangi Kauno knygynuose jau seniai šio leidinėlio irsu žiburiu nerasi, manau, jog reikėtų jį pakartotinai išleisti. Dėkodama noriu pasakyti ir vieną kitą pastabą. Be jokios abejonės, tarptautinius dėmenis video-, audio-, reikia siūlyti keisti lietuviškais atitikmenimis (tiesą sakant, manau, jog visiškai jų išguiti nepajėgsime: per vėlai susigriebta, be to, užsienio reklama daro savo). Aišku, kodėl būtina taisyti darinius videoįrašas, videojuosta, kodel gali būti vartojamas žodis videostudija, kodėl siūloma vartoti ne videomagnetofonas, tačiau kodėl videokasetę būtina keisti vaizdajuoste arba vaizdo kasete, audioaparatūrą — garso aparatūra? Kad taip geriau, pritariu, tačiau kasetė, aparatūra, kaip ir magnetofonas, studija — tarptautiniai žodžiai, todėl visų šių žodžių taisymas turėtų būti pagrįstas ta pačia taisykle: videokasetė (— vaizdajuosté, vaizdo kasėtė), videostudija (— vaizdo stūdija, vaizdo įrašų stūdija), videomagnetofonas (— vaizdo magnetofonas), audioaparatūra (— garso aparatūra), audiokasetė (— garso kasėtė, garsūjuostė). Panašus atvejis ir su autopakrovėju. 21 p. siūloma vartoti autokrautuvas. Manyčiau, jog šį žodį reikėtų taisyti automobilinis krautūvas. Ar ne geriau universamą (116 p.) taisyti nepriesaginiu būdvardžiu universali maisto parduotūvė? Išėmimas iš pardavimo (47 p.) taisoma uždraudimas pardavinėti. Taip tinka, jei uždraudžiama. O jei nedraudžiama, bet tų prekių niekas neperka ir jos grąžinamos į sandėlį arba gamintojui? Čia jau reikėtų kito termino. Labai gerai, kad 63 p. pateikta įvairių žodžio motininė taisymo va- ‘Tar Kauno m. valdybos vyr. kalbininkės V. Jurkienės į Lietuvių kalbos institutą atsiųstas laiškas. Dekui gerbiamai kalbininkei ir už dalykišką laišką, ir už leidimą jį spausdinti. Red. 96 riantų, 34 p. taisoma dukterinis atomas. Tačiau nėra pastaruoju metu dažnai vartojamo žodžių junginio dukterinė įmonė taisymo. Kadangi verslininkai taip vadina jau įsteigtos įmonės padalinius arba panašia veikla užsiimančias įmones, priklausančias tam pačiam savininkui, todėl galbūt pirmiau įsteigtą įmonę būtų galima vadinti pirminė (arba pagrindinė) įmone, o vėliau įsteigtą („dukterinę“) — antrinė? 78 p. plačiaekraninis kino teatras taisomas placiaekraniu kino teatrū.N. Sližienė „Gimtojoje kalboje“ (1992 m. 6-asis numeris, 9 p.) rašo, jog „Valstybinė lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi šią rašybos problemą, nusprendė, kad žodis teatras kalbant apie kiną visiškai nereikalingas, užtenka sakyti ir rašyti: kinas, videokinas (pvz., kinas „Vingis “)“. Manau, kad tai labai geras nutarimas, iš tiesų ten jokio teatro nėra, o toks sudėtinis pavadinimas, ko gero, ar tik nebus atėjęs iš tų laikų, kai prieš kino seansą vykdavo trumpi vaidinimai ar koncertai. Neabejotina ir rusų kalbos įtaka. Be to, vyresni žmonės dar ir dabar atsimena tuos laikus, kai tokia įstaiga buvo vadinama kinu. 129 p. žirnių sriuba (= žirniėnė). Sutinku, kad vienas žodis geriau. Bet argi sudėtinis pavadinimas — klaidingas? Todėl galbūt reikėtų tik siūlyti vartoti vienažodį terminą, o ne taisyti kaip klaidą. Juo labiau, kad ne kiekvieną sriubą visada galime pavadinti vienu žodžiu. Kopiistiéné, bulviéné, kruopiéné — taip. O makaronų, pupelių? Makaronienė? Pupelienė? (Yra tokia moters pavardė). Kai kada sriubas galima vadinti kopūstais, makaronais, bet tik tada, kai aišku, jog kalbama apie sriubą. O jei ne, gali būti painiavos su makaronais (pusgaminiais), kurie parduodami maisto parduotuvėse. Šalia medsesers, medpunkto (61 p.), vettarnybos, vetpunkto (122 p.) taisymų būtų galima parašyti ir sutrumpintą variantą, dažnai vartojamą ir labai patogų raštuose, reklamoje: med. sesuo, med. punktas ir t.t. 96 p. skerdiena taisoma skerdena. Ar tai reiškia, kad žodis skerdiena nevartotinas? „Lietuvių kalbos žodyne“ (XII t.) pateikiami abu žodžiai, 0 „Kalbos kultūros“ 54-ojo numerio 68-ajame puslapyje teigiama: „Priesagos -ena vediniai yra odų ir kailių pavadinimai, pvz.: arklena „arklio oda“, kiaulena „kiaulės oda“, ožkena „ožkos kailis arba ožkos oda“, o mėsos pavadinimai sudaromi su priesaga -iena, pvz.: arkliena, kiauliena, jautiena. Paskersto ir išskrosto gyvulio mėsa yra skerdiena. Šio termino 7—880 97 nereikėtų painioti su skerdena. Mėsos pramonės specialistai žodžit skerdena vadina paskerstą gyvulį iki jo išskrodimo ir apdorojimo“ (A. Montvilienės straipsnelis „Taisytini ir tikslintini priesaginiai prekių pavadinimai“)*. Nevienodai taisomas ir prailginimo laidas. „Terminologijos taisymų“ 80-ajame puslapyje prailgintojas (= ilgintūvas), jau minėtame „Kalbos kultūros“ straipsnelyje (68 p.) teigiama, jog „iš dviejų terminų ilgiklis ir ilgintūvas tam tikram elektros laidui nusakyti geresnis yra ilgiklis, mat mažesnių prietaisų ar įrankių pavadinimams geriau tinka priesagos -iklis daiktavardžiai. Su priesaga -tuvas paprastai sudaromi didesnių prietaisų pavadinimai, pvz.: drėkintūvas, gesintūvas, purkštūvas.“ Kalbos leidiniuose labai įvairuoja žodžio išlaikyti „išskirti, išskaityti iš sumos tam tikrą dalį“ taisymai. „Terminologijos taisymų“ 47 p. taisoma išskaityti, klaidų žodynėlio „Kaip nereikia kalbėti“ 36 p. — išskaičiuoti, A. Piročkino „Administracinės kalbos kultūros“ 68 p. — išskaičiuoti, o 152 p. — išskaityti. „Lietuvių kalbos žodyne“ (XII t.) išskaičiuoti ir išskaityti. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 253 p. pateikiami abu žodžiai, tačiau šia reikšme — tiktai žodis išskaityti. Reikėtų galutinai nuspręsti, kurį žodį iš dviejų vartoti kaip terminą. Jeigu tai jau padaryta „Terminologijos taisymuose“, galbūt reikėtų apie tai parašyti spaudoje, kad būtų išvengta painiavos. Tas pat ir su žodžio skorovarka taisymu. „Terminologijos taisymų“ 96-ajame puslapyje — greitpuodis, klaidų žodynėlio „Kaip nereikia kalbėti“ 88-ajame puslapyje — greitviris, troškintūvas. Nelabaiaišku, kodėl „Terminologijos taisymuose“ klaida laikomi kai kurie žodžiai, įrašyti į „Tarptautinių žodžių žodyną“: diametras (= skersmuo), futliaras (= dėklas, makštis), pliažas (= paplūdimys), tablo (=švieslentė), titulinis puslapis (= antraštinis puslapis), termoforas (= šildyklė). Žodis termoforas leidinėlio „Kaip nereikia kalbėti“ 32 p. duodamas kaip teiktinas. Kad šiuos „tarptautinius“ žodžius, patekusius į žodyną turbūt per klaidą, reikia keisti lietuviškais atitikmenimis, ne vienam aišku, tačiau labai praverstų straipsnis, kuriame būtų išsamiai paaiškinta, ar šių žodžių vartojimas -- kalbos klaida ar ne. Kauno miesto valdybos vyresnioji kalbininkė V. JURKIENĖ “Tai turima galvoje ir „Terminologijos taisymuose“, P. 96 taisomas ne pats žodis skerdfena, o jo vartojimas „skerdenos“ reikšme (tai rodo neteiktinos reikšmės pažyma ntk. r.). St. K. 98