Enciklopedinis geografijos žodynas

terijus — “ką aš čia dar prisimenu?" Štai pluoštelis pavyzdžių: ich- tiofauna, ichtiologija, ichtiozaurai, iguanodontai, iguanos, Jūrų fauna, jūrų karvė, jūrų kopūstai, jūrų lelijos, jūrų liūtai. Argi laikomasi princi- po, kad atsisakyta specialių terminų, būdingų tolimesnių šalių geog- rafijai? Juk ichtiozaurai yra tik viena iš paukščiadubenių dinozaurų būrio roplių šeimų, be to, išmirusi. Išvardytieji jūrų faunos atstovai tikrai nėra kuo nors ypatingi, kad juos reikėtų minėti specialiai (bio- logijos terminų šiame žodyne yra tik koks trečdalis). Taip būtų gali- ma vardyti ir toliau. Netgi galimas pasiteisinimas, kad, esą, visiems suprantamų terminų nuspręsta neįtraukti į žodyną, čia netinka. Jei visiems moksleiviams aišku, ką reiškia terminas gyvenvietė, tai tiek pat suprantama ir kas yra miestelis arba vienkiemis. | Taigi, prieš pradedant žodyną rašyti, būtina žinoti kam, kokiems tikslams jis skirtas, kokios apimties jis bus. Jeigu skiriama mokyklai, vertėtų vengti tokių terminų aiškinimų, kaip gargždas “birių ir ce- mentuotų uolienų stambioji frakcija <...>“ (galbūt geriau tiktų DŽ aiškinimas “jūros, upių vandens aptrinti, suapvalinti akmenys"). Jei žodyne neįmanoma apimti visų tos srities terminų, reikėtų kruopš- čiai atsirinkti reikiamus pagal abstraktumą, vartojimo dažnumą, vie- tą tos srities terminų struktūroje. Daug naudos duotų abėcėlinis si- nonimų išdėstymas; tarkim, mokinys randa vadovėlyje terminą izo- hipsės, žodyne jis neaiškinamas, o iš kur jam žinoti, kad šiuo atveju reikia ieškoti aiškinimo prie horizontalės. O jeigu jis rastų rodyklę su nuoroda “Zr. horizontales”, nesusipratimo neliktų. Be to, tai realus būdas populiarinti lietuviškus terminų atitikmenis: skaitytojas Zino- tų, kad “specialiai organizuotas viešas pardavimas, prekyba, peri- odiškai veikianti tam tikroje prekyvietėje" yra varžytynės, dar kitaip vadinamos aukcionu, o ne atvirkščiai. Be to, reikėtų kūrybiškai pasinaudoti anksčiau išleistų tos srities leidinių medžiaga. Tada neliktų tokių griozdiškų terminų kaip svy- ruojamieji Žemės plutos judesiai, kai jau S. Agapovo “Geografijos žo- dyno” lietuviškame vertime yra tiesiog Žemės plutos svyravimai. Tai- gi, kad žodynas būtų tikrai naudingas moksleiviams ir kitiems besi- domintiems geografija, reikėtų jį patobulinti, o idėja parengti tokį leidinį tikrai gera. | | Jurgita JERINAITE II Stasio Vaitekūno parengtame “Enciklopediniame geografijos žo- 96 dyne” (Kaunas, “Šviesa", 1994) straipsniai išdėstyti vienas po kito antraščių abėcėlės tvarka. Antraštės sukirčiuotos. Prie daugumos žo- dyno straipsnių, kurių antraštėje yra tarptautinių žodžių, pateikta etimonų. Žodynas skiriamas vidurinei bendrojo lavinimo mokyklai. Kaip rašoma pratarmėje, “skirtingai nuo iki šiol buvusių verstinių (daugiausia iš rusų kalbos) žodynų ir žinynų, šiame žodyne atsisaky- ta Lietuvos moksleiviui nereikalingų labai lokalizuotų (vietinių) ir specialių terminų bei sąvokų, būdingų tolimesnių šalių geogralijai. Čia daugiau dėmesio skiriama lietuviškajai geografijos terminijai” (p. 3). Tačiau tam prieštąaraudamas autorius aiškina, kas yra Afrikos vystymo bankas, Daueso planas, Europos anglių ir plieno susivieniji- mas ir kt. Be to, žodyne pateikta terminų mažai tesusijusių su geog- rafija, pvz.: cholera “[gr. cholera < cholė — tulžis-+rheč — teku], ūminė užkrečiamoji žarnyno liga <...>" (p. 34). (Apie kitas ligas šiame ge- ografijos Žodyne nekalbama. Kodėl išskirta ši liga?), didmeninė kdi- na “kaina, kuria gamintojas savo prekes dideliais kiekiais realizuoja kitoms įmonėms, organizacijoms arba mažmeninei prekybai. Prekės didmeninė kaina būna mažesnė už jos mažmeninę kainą, kurią mo- ka individualus pirkėjas" (p. 41), mažmeninė kdina “kaina, kurią mo- ka gyventojai už prekes ir paslaugas. Ji visada yra didesnė už didme- nines kainas" (p. 120), fanera “[vok. Furnier], lakštinė medienos me- džiaga. Būna drožtinė, pjautinė ir klijuotinė. Klijuotinė fanera — 3-9 beržo ar alksnio medienos ploni lakštai, suklijuoti taip, kad gretimų lakštų medienos pluošto kryptys būtų statmenos. Klijuojama karš- tuose presuose. Jos storis — 1-12 mm <...>" (p. 50), įkainis “darbo apmokėjimo norma už išdirbio vienetą. Taikomas esant vienetinei užmokesčio sistemai <...>” (p. 73), peiisija “[lot. pensio — apmokėji- mas, išmoka), pragyvenimo lėšos, reguliariai mokamos pasenusiems arba atidirbusiems (=išdirbusiems) įstatymo nustatytą laiką Žmonėms, invalidams, šeimos nariams, netekusiems maitintojo" (p. 147). Gerai, kad atskirai yra paaiškinta, ką reiškia dėmenys bio-, geo- hidro-, bet galėtų būti paiškinti ir antropo-, sub-. Ne visi terminai patikslinti pagal bendruosius terminologijos ir kalbos kultūros rei- kalavimus. Žodyne yra net Valstybinės kalbos komisijos nutarimų nepaisymo atvejų, pvz.: bartėriniai (=natūriniai) mainai, Liz in-gas (=ilgalaiké nuoma), rašybos klaidų: fiordas (=fjordas). Termino radiozondas vietoje labiau tiktų radijo zondas. Ne vienur reikėtų vartoti ne priesagos -inis būdvardžius, o kilmininką, 97 pvz.: ekonominė (=ekonomikos) reforma, valstybinės (=valstybės) pajamos, valstybinės (=valstybės) paskolos, va Is- tybinis (=valstybés) bankas, valstybinis (=valstybés) biudžėtas ir t.t. 224 p. pateiktas terminas vieningoji energétiné sistemd (pagal rusų k. edunan snepeemuveckan cucmena). Šalia bandyta taisy- tis — bendroji energetinė sistema, bet abu šie terminai prasti. Vietoj JŲ tiktų bendroji energetikos sistema. -. Terminų aiškinimuose pasitaiko netaisyklingų terminų, pavyzdžiui, echolotas “clektronavigacinis (=elektroninis navigacijos) prietaisas jūros gyliui matuoti ultragarso bangomis <...>". Gal vie- toj geografijos žodyne įrašyto ekonomikos termino kapitaliniai įdėji- mai (p. 89) geriau tiktų kapitaliniai įdėjiniai? o Z.odyne yra labai kategoriškų, bet netikslių teiginių, pavyzdžiui, “Tarptautinės kalbos — anglų ir prancūzų" (str. “Kalba”, p. 87); “Tarp- tautinės kalbos yra anglų ir prancūzų" (str. “Pasaulio kalbos", p 145). Bet ar tik šios dvi kalbos laikomos tarptautinėmis? ia nesiimta plačiau vertinti šio žodyno. Šį kartą rūpėjo tik paro- dyti pluoštelį akivaizdžių jo netikslumų ir klaidų. Gailutis LAUKAGALIS MINTYS APIE PEDAGOGIKOS TERMINŲ ŽODYNĄ 1993 metais išėjo labai reikalingas prof. L. Jovaišos parengtas aiš- kinamasis verc¢iamasis žodynas “Pedagogikos terminai", kurį 3000 egzempliorių tiražu išleido “Šviesos" leidykla". Tai pirmasis Lietuvo- je išleistas aiškinamasis pedagogikos terminų žodynas, apimantis apie 1000 dažnesnių teorinės ir taikomosios pedagogikos, jos istorijos ir metodologijos terminų. Jį peržiūrėjo, kirčiavo bei kartu su kitais moks- lininkais recenzavo ir kalbininkai. Leidinys naudingas tiek moksli- ninkams, tiek dėstytojams, mokytojams bei mokytojo darbui besi- rengiantiems studentams. Žodyno pratarmėje rašoma, kad tai “pirmasis bandymas apibū- dinti ir susisteminti Žmogaus ugdymo mokslo sąvokas lietuvių kal- ba” (p. 3). Tačiau juk seniai turėjome, tiesa, tik pora metų anksčiau pirmą kartą iš rankraščio išspausdintą, nebaigtą prof. St. Šalkauskio ! Jovaiša L. Pedagogikos terminai. K.: Šviesa, 1993. 264 p. 98