Enciklopedinis geografijos žodynas

TERMINOLOGIJA IR LEIDINIAI ENCIKLOPEDINIS GEOGRAFIJOS ŽODYNAS I Gyvename pokyčių laikotarpiu. Keičiasi ir Lietuvos mokykla, mokymo turinys bei forma. Rašomi nauji vadovėliai, metodinė literatūra, žodynai. Vienas iš jy — naujas Stasio Vaitekūno “Enciklopedinis geografijos žodynas", išleistas “Sviesos” leidyklos 1994 metais". Jis skirtas besimokantiems mokykloje gamtinės ir visuomeninės geografijos. Geografijos sąvokos ir terminai žodyne apibrėžiami kur kas plačiau negu vadovėliuose, be to, čia rasime tokių, be kurių negalima išsiversti skaitant papildomą tos srities literatūrą. Lietuvoje geografija pradėta plėtoti dar XVIII a. Bet geografijos terminija tuomet buvo lotyniška arba lenkiška. Iš esmės lietuviški geografijos terminai imti kurti tik šiame amžiuje. Ši sritis ir vadinamaisiais tarybiniais metais nebuvo “nuskriausta" kaip, tarkim, karyba arba transportas. Tą nulėmė pats geografijos objektas, Ly. geografine sfera. Ir šios srities terminijai yra būdinga tai, kad didelė terminų dalis yra sutermininti gyvosios kalbos žodžiai: ižas, paplūdimys, lanka ir kt. Kitą didelę dalį sudaro seni tarptautiniai terminai, vartojami pagrindinėse Europos kalbose, kilę dažniausiai iš graikų arba lotynų kalbos, pavyzdžiui, horizontas, irigacija, introdukcija, litologija, populiacija ir kt. Galbūt todėl geografams nėra didelių rūpesčių dėl leksikografijos trūkumo — per pastarąjį keturiasdešimtmetį naujasis žodynas yra jau ketvirtas. Tiesa, 1972-jų ir 1987-jų metų žodynai yra verstiniai, bet lietuviškai terminologijai “nenusikaltg”. Gera geografijos terminijos padėtis ir tuo požiūriu, kad nėra painiavos dėl terminų daugiareikšmiškumo. Vos vienas kitas terminas (akvatorija, ašigaliai, locija) turi daugiau negu vieną reikšmę. “Enciklopedinio geografijos žodyno" autorius pabrėžia, jog čia stengtasi integruoti geografijos Žinias su kitų sričių — biologijos, istorijos, geopolitikos, astronomijos, geologijos — žiniomis. Siekiama, kad gamtinė ir visuomeninė geografija užimtų vienodą bendrosios geog- "Vaitekūnas S. Enciklopedinis geografijos žodynas. K.: “Sviesa”, 1994. 256 p. 92 rafijos dalį, todėl neatsitiktinai žodyne pateikiama daug ekonomikos ir socialinių terminų bei jų aiškinimų. Autorius yra įsitikinęs, kad ekonomikos žinios būtinos visiems, todėl čia rasime pagrindinių ekonomikos terminų minimumą. Zodyne toliau plėtojama lietuviška geografijos ir kitų minėtų sričių terminija, kai kada visai pajėgi varžytis su įprastais tarptautiniais terminais, pvz.: oro transportas (plg. aviatransportas), aptarnavimo geografija (plg. infrastruktūros geografija), indėliai (plg. depozitai), labdarybė (plg. filantropija), tarpledynmetis (plg. interglacialas), saulėgrįža (plg. solsticija), paplūdimys (plg. pliažas). Tarptautinis terminas šiais atvejais paliekamas kaip sinonimas. Verta pažymėti (nors ir ne visada tikslų) ir bandymą pasiūlyti lietuvišką konkurentą aerouostui — orauostis, galaktikai — Paukščių Takas, ozui — ožnugaris. Sveikintinas patriotiškumas pasirenkant ugnikalnį (ne vulkang), vandenyną (ne okeaną), smailę (ne piką), pusiaują (ne ekvatorių), Paukščių Taką (ne Pieno Taką), lygiagretes (ne paraleles), ašigalius (ne polius), stačiatikybę (ne pravoslavybe). . Autorius siūlo naują terminą prietaisui kritulių kiekiui matuoti. Ankstesniuose žodynuose pateiktą lietmatį čia randame kaip kritulmačio sinonimą. Šis terminas, be abejo, tiksliau atitinka apibrėžimą, bet keisti nebuvo reikalo dėl to, kad: a) pasunkėjo tarimas ir žodis pailgėjo vienu skiemeniu, b) visi krituliai matuojami virtę vandeniu, kitaip sakant, jie nesiskiria nuo lietaus (t.y. “skystų kritulių, krintančių iš debesų didesniais kaip 0,5 mm skersmens lašais", p. 112). Be reikalo vaizdingas ir įprastas paukščių turgaus terminas pakeistas paukščių kolonijomis. Reikia sutikti, kad pastarasis emociškai neutralesnis, tačiau šiek tiek gyvumo terminologijai nekenkia, juk lieka baltosios naktys, juodoji rinka ir pan. Užsibrėžtas tikslas “kuo daugiau tarptautinių žodžių pakeisti lietuviškais" (p. 3) pamirštamas, kai reikia kalbėti apie žemės reformą, prisitaikymą, salyną, prekyvietę, varžytynes, prekybą — čia agrarinė reforma, adaptacija, archipelagas, turgus, aukcionas, komercija. Ir negalima pasiteisinti, kad lietuviški terminai mažai kam žinomi, nepopuliarūs! Zodyno autorių reikia pagirti už terminų taisyklingumą. Taisyklę patvirtina ir išimtis — neatpažinti skraidantys objektai. Paprastai terminijoje vartojamos įvardžiuotinės formos, pvz.: drėgnieji tropiniai miškai, bendrasis nacionalinis produktas, naudingosios iškasenos. Todėl šis terminas turėtų būti neatpažintieji skraidantys objektai. 93 Vartant “Enciklopedinį geografijos žodyną" “užkliūva" termino seišos aiškinimas “stovinčios bangos". Reikia pasakyti, kad tai ne žodyno autoriaus sugalvota, šis terminas paimamas iš ankstesnių leidinių. Logiškai junginio žodžių reikšmės kertasi, plg. stovėti — “1. būti stačiam; 2. neiti, nejudėti, neveikti; 3. būti nedirbamam” (DZ, 737) ir banga — “vėjo ar ko kito sukeltas slenkantis vandens paviršiaus kauburys, vilnis". Galbūt seišas reikėtų aiškinti “vandens kauburys” ar kokiu kitu žodžiu. | | | Vienas iš pageidaujamų terminų bruožų yra sistemiškumas. Vienarūšių sąvokų pavadinimai turėtų būti vienodai įvardyti. Terminas turi kuo ryškiau atspindėti sąvokų ryšius su kitomis sąvokomis sistemoje. Taigi, jeigu * 23° 27' šiaurės ir pietų geografinių platumų lygiagretes” pavadiname atogrąžomis, tai norisi ir išvestiniuose terminuose rasti šį gražų lietuvišką terminą, o ne tropikus (drėgnieji tropiniai miškai, tropinio oro masė, tropinės juostos, tropikų miškai). Panašiai ir su horizontalémis — izohipsémis. Abu žodžiai yra graikiškos kilmés, bet antrasis įeina į darnią izo linijų sistemą: izohipsės (vienodo aukščio), izotermos (vienodos temperatūros), izobaros (vienodo atmosferos slėgio), izobatos (vienodo gylio taškus jungiančios linijos žemėlapyje, schemoje). Puiku, kad žodyno autorius siekia palengvinti ir kitų dalykų mokymąsi, įdėdamas populiarių ekonomikos, istorijos, sociologijos terminų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad žodynas vis dėlto “enciklopedinis geografijos". Mokiniams (o jiems ir skiriamas šitas leidinys) neprošal žinoti, kas yra respublika, katalikybė, kreolai, bet ar ateitų į galvą geografijos žodyne ieškoti, ką reiškia terminas maldaknygė arba vadovėlis? Galima suprasti galimus autoriaus sentimentus hipiams, bet šiek tiek jaunenis skaitytojas nusivilia neradęs pankų. Jei jau “humanizuojamas" geografijos mokslas, tai kodėl ne sistemingai. Imant žodyną kaip visumą, sunku suprasti terminų atrankos kriterijus. Pratarmėje teigiama: “Skirtingai nuo iki šiol buvusių verstinių (daugiausia iš rusų kalbos) žodynų ir žinynų, šiame žodyne atsisakyta Lietuvos moksleiviui nereikalingų labai lokalizuotų (vietinių) ir specialių terminų bei sąvokų, būdingų tolimesnių šalių geografijai" (p. 3). Kitaip tariant, atsisakoma A. Solovjovo, G. Karpovo “Fizinės geografijos Zodyne-Zinyne” V. Gudelio iškeltos idėjos išpopuliarinti daugelį retesnių gyvosios kalbos žodžių, kurie jau yra vartojami mokslo literatūroje, bet mažai žinomi besimokančiai jaunuomenei. Tokiu būdu labai “lokalizuoti” pasirodo esą dauba, duburys, dulks94 na, dumblas, gruodas, kalnynas, marios, raistas it kt. tačiau vargu, ar nuo jų kiek nors atsilieka ruzgos, panuovalis, žiogis, palios, palvė, plova, sėklius, zandras, kurie įtraukti į žodyną. Štai raisto termino nėra, o lieknas, t.y. “vietinis pelkės pavadinimas, raisto atitikmuo yra. Nurodoma visa reljefo sistema, o jos sudedamosios dalys aiškinamos pasirinktinai: Reljefas por | — megareljefas makroreljefas mezoreljefas mikroreljefas nanoreljefas kalnų sisteaukštumos (-) slėniai (+) kauburiai (-) mos (-)* plokščiakalplynaukštės (+) kalvos (+) kopos (+) niai (+) lygumos (+) žemumos (+) kalvagiibdubenys (-) riai (+) vandenynų kalnynai (-) daubos(-) duburiai (-) plokščiakalniai kanjonai (+) (+) tarpukalniy žemumos (-) Kas gali mokiniui paaiškinti, kuo skiriasi “slénis” ir “dauba”? /.odyne randame terminus karalius, prezidentas, bet Lietuvos moksleiviui ne mažiau reikalinga žinoti ir kas yra kunigaikštis. Jei svarbu latvių, lietuvių kalba, tai lenkų ir rusų kalba ne mažiau svarbu už kinų kalbą. Ta pati padėtis ir su kulto pastatų terminais: kažkodėl liko pamiršta sinagoga, nors yra bažnyčia, mečetė, cerkvė. Dar didesnė maišatis su biologijos terminais. Kodėl autorius mano, kad svarbu paaiškinti nedidelės apimties geografijos terminų žodyne, kas yra silkės, drambliai, kupranugariai ir delfinai? Ar šie terminai kuo nors sudėtingesni ar svarbesni už terminus žuvis, žinduolis, kurių čia veltui ieškotume. Kyla įspūdis, kad terminų pateikimo kri- * Pliusais pažymėti terminai Žodyne yra, minusais — ne. 95 terijus — “ką aš čia dar prisimenu?" Štai pluoštelis pavyzdžių: ichtiofauna, ichtiologija, ichtiozaurai, iguanodontai, iguanos, Jūrų fauna, jūrų karvė, jūrų kopūstai, jūrų lelijos, jūrų liūtai. Argi laikomasi principo, kad atsisakyta specialių terminų, būdingų tolimesnių šalių geografijai? Juk ichtiozaurai yra tik viena iš paukščiadubenių dinozaurų būrio roplių šeimų, be to, išmirusi. Išvardytieji jūrų faunos atstovai tikrai nėra kuo nors ypatingi, kad juos reikėtų minėti specialiai (biologijos terminų šiame žodyne yra tik koks trečdalis). Taip būtų galima vardyti ir toliau. Netgi galimas pasiteisinimas, kad, esą, visiems suprantamų terminų nuspręsta neįtraukti į žodyną, čia netinka. Jei visiems moksleiviams aišku, ką reiškia terminas gyvenvietė, tai tiek pat suprantama ir kas yra miestelis arba vienkiemis. | Taigi, prieš pradedant žodyną rašyti, būtina žinoti kam, kokiems tikslams jis skirtas, kokios apimties jis bus. Jeigu skiriama mokyklai, vertėtų vengti tokių terminų aiškinimų, kaip gargždas “birių ir cementuotų uolienų stambioji frakcija <...>“ (galbūt geriau tiktų DŽ aiškinimas “jūros, upių vandens aptrinti, suapvalinti akmenys"). Jei žodyne neįmanoma apimti visų tos srities terminų, reikėtų kruopščiai atsirinkti reikiamus pagal abstraktumą, vartojimo dažnumą, vietą tos srities terminų struktūroje. Daug naudos duotų abėcėlinis sinonimų išdėstymas; tarkim, mokinys randa vadovėlyje terminą izohipsės, žodyne jis neaiškinamas, o iš kur jam žinoti, kad šiuo atveju reikia ieškoti aiškinimo prie horizontalės. O jeigu jis rastų rodyklę su nuoroda “Zr. horizontales”, nesusipratimo neliktų. Be to, tai realus būdas populiarinti lietuviškus terminų atitikmenis: skaitytojas Zinotų, kad “specialiai organizuotas viešas pardavimas, prekyba, periodiškai veikianti tam tikroje prekyvietėje" yra varžytynės, dar kitaip vadinamos aukcionu, o ne atvirkščiai. Be to, reikėtų kūrybiškai pasinaudoti anksčiau išleistų tos srities leidinių medžiaga. Tada neliktų tokių griozdiškų terminų kaip svyruojamieji Žemės plutos judesiai, kai jau S. Agapovo “Geografijos žodyno” lietuviškame vertime yra tiesiog Žemės plutos svyravimai. Taigi, kad žodynas būtų tikrai naudingas moksleiviams ir kitiems besidomintiems geografija, reikėtų jį patobulinti, o idėja parengti tokį leidinį tikrai gera. | | Jurgita JERINAITE II Stasio Vaitekūno parengtame “Enciklopediniame geografijos žo96