Enciklopedinis geografijos žodynas

TERMINOLOGIJA IR LEIDINIAI ENCIKLOPEDINIS GEOGRAFIJOS ŽODYNAS I Gyvename pokyčių laikotarpiu. Keičiasi ir Lietuvos mokykla, mo- kymo turinys bei forma. Rašomi nauji vadovėliai, metodinė literatū- ra, žodynai. Vienas iš jy — naujas Stasio Vaitekūno “Enciklopedinis geografijos žodynas", išleistas “Sviesos” leidyklos 1994 metais". Jis skirtas besimokantiems mokykloje gamtinės ir visuomeninės geog- rafijos. Geografijos sąvokos ir terminai žodyne apibrėžiami kur kas plačiau negu vadovėliuose, be to, čia rasime tokių, be kurių negali- ma išsiversti skaitant papildomą tos srities literatūrą. Lietuvoje geografija pradėta plėtoti dar XVIII a. Bet geografijos terminija tuomet buvo lotyniška arba lenkiška. Iš esmės lietuviški geografijos terminai imti kurti tik šiame amžiuje. Ši sritis ir vadina- maisiais tarybiniais metais nebuvo “nuskriausta" kaip, tarkim, kary- ba arba transportas. Tą nulėmė pats geografijos objektas, Ly. geog- rafine sfera. Ir šios srities terminijai yra būdinga tai, kad didelė ter- minų dalis yra sutermininti gyvosios kalbos žodžiai: ižas, paplūdimys, lanka ir kt. Kitą didelę dalį sudaro seni tarptautiniai terminai, varto- jami pagrindinėse Europos kalbose, kilę dažniausiai iš graikų arba lotynų kalbos, pavyzdžiui, horizontas, irigacija, introdukcija, litologija, populiacija ir kt. Galbūt todėl geografams nėra didelių rūpesčių dėl leksikografijos trūkumo — per pastarąjį keturiasdešimtmetį naujasis žodynas yra jau ketvirtas. Tiesa, 1972-jų ir 1987-jų metų žodynai yra verstiniai, bet lietuviškai terminologijai “nenusikaltg”. Gera geogra- fijos terminijos padėtis ir tuo požiūriu, kad nėra painiavos dėl termi- nų daugiareikšmiškumo. Vos vienas kitas terminas (akvatorija, ašiga- liai, locija) turi daugiau negu vieną reikšmę. “Enciklopedinio geografijos žodyno" autorius pabrėžia, jog čia stengtasi integruoti geografijos Žinias su kitų sričių — biologijos, isto- rijos, geopolitikos, astronomijos, geologijos — žiniomis. Siekiama, kad gamtinė ir visuomeninė geografija užimtų vienodą bendrosios geog- "Vaitekūnas S. Enciklopedinis geografijos žodynas. K.: “Sviesa”, 1994. 256 p. 92 rafijos dalį, todėl neatsitiktinai žodyne pateikiama daug ekonomi- kos ir socialinių terminų bei jų aiškinimų. Autorius yra įsitikinęs, kad ekonomikos žinios būtinos visiems, todėl čia rasime pagrindinių ekonomikos terminų minimumą. Zodyne toliau plėtojama lietuviška geografijos ir kitų minėtų sri- čių terminija, kai kada visai pajėgi varžytis su įprastais tarptautiniais terminais, pvz.: oro transportas (plg. aviatransportas), aptarnavi- mo geografija (plg. infrastruktūros geografija), indėliai (plg. depozi- tai), labdarybė (plg. filantropija), tarpledynmetis (plg. interglacialas), saulėgrįža (plg. solsticija), paplūdimys (plg. pliažas). Tarptautinis ter- minas šiais atvejais paliekamas kaip sinonimas. Verta pažymėti (nors ir ne visada tikslų) ir bandymą pasiūlyti lietuvišką konkurentą aero- uostui — orauostis, galaktikai — Paukščių Takas, ozui — ožnugaris. Svei- kintinas patriotiškumas pasirenkant ugnikalnį (ne vulkang), vande- nyną (ne okeaną), smailę (ne piką), pusiaują (ne ekvatorių), Paukščių Taką (ne Pieno Taką), lygiagretes (ne paraleles), ašigalius (ne polius), stačiatikybę (ne pravoslavybe). . Autorius siūlo naują terminą prietaisui kritulių kiekiui matuoti. Ankstesniuose žodynuose pateiktą lietmatį čia randame kaip kritul- mačio sinonimą. Šis terminas, be abejo, tiksliau atitinka apibrėžimą, bet keisti nebuvo reikalo dėl to, kad: a) pasunkėjo tarimas ir žodis pailgėjo vienu skiemeniu, b) visi krituliai matuojami virtę vandeniu, kitaip sakant, jie nesiskiria nuo lietaus (t.y. “skystų kritulių, krintan- čių iš debesų didesniais kaip 0,5 mm skersmens lašais", p. 112). Be reikalo vaizdingas ir įprastas paukščių turgaus terminas pakeistas paukščių kolonijomis. Reikia sutikti, kad pastarasis emociškai neut- ralesnis, tačiau šiek tiek gyvumo terminologijai nekenkia, juk lieka baltosios naktys, juodoji rinka ir pan. Užsibrėžtas tikslas “kuo daugiau tarptautinių žodžių pakeisti lie- tuviškais" (p. 3) pamirštamas, kai reikia kalbėti apie žemės reformą, prisitaikymą, salyną, prekyvietę, varžytynes, prekybą — čia agrarinė reforma, adaptacija, archipelagas, turgus, aukcionas, komercija. Ir ne- galima pasiteisinti, kad lietuviški terminai mažai kam žinomi, nepo- puliarūs! Zodyno autorių reikia pagirti už terminų taisyklingumą. Taisyklę patvirtina ir išimtis — neatpažinti skraidantys objektai. Paprastai ter- minijoje vartojamos įvardžiuotinės formos, pvz.: drėgnieji tropiniai miškai, bendrasis nacionalinis produktas, naudingosios iškasenos. To- dėl šis terminas turėtų būti neatpažintieji skraidantys objektai. 93 Vartant “Enciklopedinį geografijos žodyną" “užkliūva" termino seišos aiškinimas “stovinčios bangos". Reikia pasakyti, kad tai ne žo- dyno autoriaus sugalvota, šis terminas paimamas iš ankstesnių leidi- nių. Logiškai junginio žodžių reikšmės kertasi, plg. stovėti — “1. būti stačiam; 2. neiti, nejudėti, neveikti; 3. būti nedirbamam” (DZ, 737) ir banga — “vėjo ar ko kito sukeltas slenkantis vandens pavir- šiaus kauburys, vilnis". Galbūt seišas reikėtų aiškinti “vandens kau- burys” ar kokiu kitu žodžiu. | | | Vienas iš pageidaujamų terminų bruožų yra sistemiškumas. Vie- narūšių sąvokų pavadinimai turėtų būti vienodai įvardyti. Terminas turi kuo ryškiau atspindėti sąvokų ryšius su kitomis sąvokomis siste- moje. Taigi, jeigu * 23° 27' šiaurės ir pietų geografinių platumų ly- giagretes” pavadiname atogrąžomis, tai norisi ir išvestiniuose termi- nuose rasti šį gražų lietuvišką terminą, o ne tropikus (drėgnieji tropi- niai miškai, tropinio oro masė, tropinės juostos, tropikų miškai). Pana- šiai ir su horizontalémis — izohipsémis. Abu žodžiai yra graikiškos kil- més, bet antrasis įeina į darnią izo linijų sistemą: izohipsės (vienodo aukščio), izotermos (vienodos temperatūros), izobaros (vie- nodo atmosferos slėgio), izobatos (vienodo gylio taškus jungiančios linijos žemėlapyje, schemoje). Puiku, kad žodyno autorius siekia palengvinti ir kitų dalykų mo- kymąsi, įdėdamas populiarių ekonomikos, istorijos, sociologijos ter- minų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad žodynas vis dėlto “enciklopedi- nis geografijos". Mokiniams (o jiems ir skiriamas šitas leidinys) ne- prošal žinoti, kas yra respublika, katalikybė, kreolai, bet ar ateitų į galvą geografijos žodyne ieškoti, ką reiškia terminas maldaknygė ar- ba vadovėlis? Galima suprasti galimus autoriaus sentimentus hipiams, bet šiek tiek jaunenis skaitytojas nusivilia neradęs pankų. Jei jau “hu- manizuojamas" geografijos mokslas, tai kodėl ne sistemingai. Imant žodyną kaip visumą, sunku suprasti terminų atrankos kri- terijus. Pratarmėje teigiama: “Skirtingai nuo iki šiol buvusių versti- nių (daugiausia iš rusų kalbos) žodynų ir žinynų, šiame žodyne atsi- sakyta Lietuvos moksleiviui nereikalingų labai lokalizuotų (vietinių) ir specialių terminų bei sąvokų, būdingų tolimesnių šalių geografi- jai" (p. 3). Kitaip tariant, atsisakoma A. Solovjovo, G. Karpovo “Fi- zinės geografijos Zodyne-Zinyne” V. Gudelio iškeltos idėjos išpopu- liarinti daugelį retesnių gyvosios kalbos žodžių, kurie jau yra vartoja- mi mokslo literatūroje, bet mažai žinomi besimokančiai jaunuome- nei. Tokiu būdu labai “lokalizuoti” pasirodo esą dauba, duburys, dulks- 94 na, dumblas, gruodas, kalnynas, marios, raistas it kt. tačiau vargu, ar nuo jų kiek nors atsilieka ruzgos, panuovalis, žiogis, palios, palvė, plo- va, sėklius, zandras, kurie įtraukti į žodyną. Štai raisto termino nėra, o lieknas, t.y. “vietinis pelkės pavadinimas, raisto atitikmuo yra. Nu- rodoma visa reljefo sistema, o jos sudedamosios dalys aiškinamos pasirinktinai: Reljefas por | — megareljefas makroreljefas mezoreljefas mikroreljefas nanoreljefas kalnų siste- aukštumos (-) slėniai (+) kauburiai (-) mos (-)* plokščiakal- plynaukštės (+) kalvos (+) kopos (+) niai (+) lygumos (+) žemumos (+) kalvagiib- dubenys (-) riai (+) vandenynų kalnynai (-) daubos(-) duburiai (-) plokščiakalniai kanjonai (+) (+) tarpukalniy žemumos (-) Kas gali mokiniui paaiškinti, kuo skiriasi “slénis” ir “dauba”? /.odyne randame terminus karalius, prezidentas, bet Lietuvos moks- leiviui ne mažiau reikalinga žinoti ir kas yra kunigaikštis. Jei svarbu latvių, lietuvių kalba, tai lenkų ir rusų kalba ne mažiau svarbu už kinų kalbą. Ta pati padėtis ir su kulto pastatų terminais: kažkodėl liko pamiršta sinagoga, nors yra bažnyčia, mečetė, cerkvė. Dar didesnė maišatis su biologijos terminais. Kodėl autorius ma- no, kad svarbu paaiškinti nedidelės apimties geografijos terminų žo- dyne, kas yra silkės, drambliai, kupranugariai ir delfinai? Ar šie termi- nai kuo nors sudėtingesni ar svarbesni už terminus žuvis, žinduolis, kurių čia veltui ieškotume. Kyla įspūdis, kad terminų pateikimo kri- * Pliusais pažymėti terminai Žodyne yra, minusais — ne. 95 terijus — “ką aš čia dar prisimenu?" Štai pluoštelis pavyzdžių: ich- tiofauna, ichtiologija, ichtiozaurai, iguanodontai, iguanos, Jūrų fauna, jūrų karvė, jūrų kopūstai, jūrų lelijos, jūrų liūtai. Argi laikomasi princi- po, kad atsisakyta specialių terminų, būdingų tolimesnių šalių geog- rafijai? Juk ichtiozaurai yra tik viena iš paukščiadubenių dinozaurų būrio roplių šeimų, be to, išmirusi. Išvardytieji jūrų faunos atstovai tikrai nėra kuo nors ypatingi, kad juos reikėtų minėti specialiai (bio- logijos terminų šiame žodyne yra tik koks trečdalis). Taip būtų gali- ma vardyti ir toliau. Netgi galimas pasiteisinimas, kad, esą, visiems suprantamų terminų nuspręsta neįtraukti į žodyną, čia netinka. Jei visiems moksleiviams aišku, ką reiškia terminas gyvenvietė, tai tiek pat suprantama ir kas yra miestelis arba vienkiemis. | Taigi, prieš pradedant žodyną rašyti, būtina žinoti kam, kokiems tikslams jis skirtas, kokios apimties jis bus. Jeigu skiriama mokyklai, vertėtų vengti tokių terminų aiškinimų, kaip gargždas “birių ir ce- mentuotų uolienų stambioji frakcija <...>“ (galbūt geriau tiktų DŽ aiškinimas “jūros, upių vandens aptrinti, suapvalinti akmenys"). Jei žodyne neįmanoma apimti visų tos srities terminų, reikėtų kruopš- čiai atsirinkti reikiamus pagal abstraktumą, vartojimo dažnumą, vie- tą tos srities terminų struktūroje. Daug naudos duotų abėcėlinis si- nonimų išdėstymas; tarkim, mokinys randa vadovėlyje terminą izo- hipsės, žodyne jis neaiškinamas, o iš kur jam žinoti, kad šiuo atveju reikia ieškoti aiškinimo prie horizontalės. O jeigu jis rastų rodyklę su nuoroda “Zr. horizontales”, nesusipratimo neliktų. Be to, tai realus būdas populiarinti lietuviškus terminų atitikmenis: skaitytojas Zino- tų, kad “specialiai organizuotas viešas pardavimas, prekyba, peri- odiškai veikianti tam tikroje prekyvietėje" yra varžytynės, dar kitaip vadinamos aukcionu, o ne atvirkščiai. Be to, reikėtų kūrybiškai pasinaudoti anksčiau išleistų tos srities leidinių medžiaga. Tada neliktų tokių griozdiškų terminų kaip svy- ruojamieji Žemės plutos judesiai, kai jau S. Agapovo “Geografijos žo- dyno” lietuviškame vertime yra tiesiog Žemės plutos svyravimai. Tai- gi, kad žodynas būtų tikrai naudingas moksleiviams ir kitiems besi- domintiems geografija, reikėtų jį patobulinti, o idėja parengti tokį leidinį tikrai gera. | | Jurgita JERINAITE II Stasio Vaitekūno parengtame “Enciklopediniame geografijos žo- 96