scieee Open visual document viewer

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Albina Auksoriūtė

Full text

Albina AUKSORIUTE L. IVINSKIO “PRIGIMTUMENES” TAKSONU PAVADINIMAI Lau ynas I inskis (1810-1881) — ienas Zymiausiy XIX a. idu- TiO Zemaiciy S ie éjy —{ Lie u os kul i os is o ija j¢jo kaip pi ma- sis kalendo iy leidéjas lie u iy kalba. Jo “Kalendo ius a ba Me u skaj lus ukiszkas” bu o leidZiamas nuo 1846 iki 1867 me y. Kalen- do iy u inys labai j ai us — kadangi jie bu o ski i als ieciams, ai nemaza L. I inskis juose pa eiké p ak isky pa a imy Zemés ukio klausimais, is o ijos i as onomijos Ziniy, au osakos ki inéliy, ai8- kino zoologijos, bo anikos dalykus. I§ kalendo iuose pa eikiamy s aipsneliy bo anikos klausimais ma y i, kad L. I inskis doméjosi Sia s i imi i neblogai bu o pa s su ja susipazings. T ijuose kalendo- iuose (1862-1864) jis i8spausdino sa o s aipsnj “P igim ine”, ku apla e gy aja i negy aja gam a, bo anikos, zoologijos, mine alogi- jos dalykus. Siame s aipsnelyje L. I inskis pa eikia augaly klasi i- kacija pagal Linejy i Fiasié. Be didZiausias L. I inskio gam os moksly da bas “P igim umené” y a nedaugeliui zinomas, nes liko ik jo ank as is. Siame da be au o ius a siskleidzia kaip ge as bo- anikos Zino as i lie u i8ky bo anikos e miny ki éjas. L. I inskis plana o pa asy i is “P igim umenés” dalis, aciau kol kas as os ik d i Sio ank a8¢io dalys. Pi moji ank aS¢io dalis “P igim umené. Taj i a: su aszimas dalijku Zemies, Zoliun i giwo- liu su pa odimu anun wa ojimo” ( oliau Siame s aipsnelyje adi- namas iesiog “P igim umené”) y a saugoma Lie u iy li e a i os i au osakos ins i u o biblio ekoje, jq suda o 42 puslapiai. Da bg L. I inskis p adeda jZanga, ku ioje aiSkina ZodZio p igim- umené da yba: “<...> p igim umené, pasida eé isz dwijun zodziu: P i- gim is i minia.” Siuo a eju L. I inskis u bi klydo, ai g eigiausiai p iesaginés da ybos, o ne sudu inis Zodis. P igim umene L. I ins- kis ski s o j is dalis: “<...> pasida ie ins didiejej A skie ej, kaip pap as aj neku ie p igim ies moki ojej wadin: p igim ies ka alis iemis: 1. Ka alis é negiwojé a ba Lemie as. 2. Ka alis é pus-giwoje a ba Zole- 58 nes, 3. Ka alis é giwojé a ba Giwolenes” (p.1). Toliau jZangoje au o ius aSo, kad dél aigkesnio sup a imo i ismokimo jis didZiuosius a sky ius ski s o smulkiau i pa eikia lie u iskus, lo yniskus i len kiSkus sis ema ikos ka ego ijy e minus: “Anajs pa ski imajs i a: A ski ius. Regnum. K éles wo. Skajdma. Di isio. Dzial. Nuodalis. Classis. Oddzial. Podalis. Sub-classis. Pod-dzial. Ejla. O do, Rzed. Paejla. Sub-O do. Pod zed. D augmie. Familia. Rodzina. Riez as. T ibus. P ok ewiens wo. Gamas. Genus. Rodzaj. Pagamas. Sub-genus. Pod odzaj. Wejslé. Species. Ga unek. Pawejslé. Sub-species. Podga unek. A majna. Va ie as. Odmiana. Paa majnis. Sub- a ie as. Pod-odmiana” (p.2). Ka ego ijoms pa adin i L. I inskis s engiasi su as i lie u iskus e minus, o kai ku iuos i pa s suku ia. Po umpu es jZangos, jau eciajame puslapyje, au o ius p ade- da ka alys és negy osios a ba Zemé y ap asa. Sioje dalyje jis ap a- So uolienas, di ozemius, didziausius zemaiciy kalnus, pelkes, eze- Tus, upes, akmenis, me alus i ki a negy aja gam a. Toje pacioje biblio ekoje y a saugomas i Sios L. I inskio da bo dalies odykliy ank aS is “Su aszimas zemieminu. Index Fossilio um. Spis mine- a ow”, ku iame pa eik os ke u ios odyklés — lie u isky, lo yni§- ky, lenkiSky i oki8ky e minu. Lenkijos MA biblio ekoje K oku- oje y a saugoma an oji L. I inskio “P igim umenés” dalis “P i- gim imené u en e sawieje dalijkus Zemies, zoliun i giwunun su pa odimu anun wa ojimo. Spis mine a ow, oglin i wo 6w zyja- cych (zwie zgcych), su ejk a pa L. I i iski. Dalis 2. CzeSé 2. Zolié- mina. RoSliny. Vege abilia. K okuwa. C aco iae, K akow, K akau.” Sio ank a8cio kopija y a Moksly akademijos biblio ekoje, o apie jj 59 y a as¢ K. Janke idius i R. Janke igiene'. Jie ap a é Sig K oku o- je as a ank aS¢io dalj, o kadangi ank aS is p asideda ik nuo 43 puslapio, ai pada é i8 ada, kad L. I inkis nepa ases planuo os da - bo iZangos. Jie neZinojo, kad jZanga i pi moji da bo dalis pa aSy a i saugoma Lie u oje. An ojoje L. I inskio da bo dalyje ap aSomi Zemesni esnieji augalai. Didziaja dalj suda o pa eik as sis eminis augaly sq- asas, ku iame minima 2521 gen is, p iklausan i 215 Scimy. Pa eikia- mas lic u iskas, lo yni’kas, lenkigkas, o kai ku i oki8kas gen ies pa adinimas. Toliau L. I inskis pa eikia abécclines augaly pa adini- my odykles “Su agzimas Zoleniu, aj i a Zoliun i medziu paga od- ba su ej os 1. Lie uwiszkaj”. Ki os odyklés pa adin os lo yni8kai - “Index plan a um”, lenkigkai — “Reges oslin” i okiSkai — “Ve - zeichniss de P lanzen”. Augalus sa o da be L. I inskis iSdés o, em- damasis Ziusjé sis ema, ku i y a pi moji iS na i aliyjy sis emy. L. I inskio da be y a daug jdomiy i o iginaliy genciy pa adini- my, ku iy né a uZ iksuo a nei “Lie u iskame bo anikos Zodyne” (LBZ, 1938), nei “Lie u iy kalbos Zodyne” (LKZ). Au o ius jdéjo i kele a iSiy pa adinimy, aciau augaly isiy e miny y a pa eikiama labai nedaug. Siame s aipsnelyje nebus nag inéjami gen¢iy pa adi- nimai, am eikeé y gana placios s udijos, bus pabandy a umpai ap- la i sis ema ikos ka ego ijy aksony pa adinimus. Visus sa o da be ap a iamus augalus L. I inskis ski s o j 3 skaid- mas —belapés, ienlapés i d ilapés: skajdma I - Belapes. Aco yledo- neae, skajdma an ojé - Wienlapes. Monoco yledoneae i skajdma e- cziojé — Dwilapes, Dico yledoneae. Zodis skajdma pa eikiamas LKZ XII 659, jj andame ne ik L. I inskio da be, be i ki uose senuo- siuose aS uose. L. I inskis skaidmg a ojo sky iui pa adin i. Skaidmas au o ius oliau ski s o j nuodalius, pyz.: Nuodalis IT. clas- sis II. Ke pes. Lichenes. ajce. Flech en (ke pés) (p. 71), Nuodalis II. classis HI. Zalumina. Chlo ophy a (Zalumina) (p. 77) i k . L. I ins- ‘Janke icius K,Janke iéiene R. Kai ku ie nauji duomenys apie L. I inskio da bus lie u iskos bo aninés e minijos s i yje// Bo anikos klausimai. V,, 1962. T.Il. P. 151-163. 60 kis nuodaliais ski s é belapes i d ilapes skaidmas i $j Zodj a oj: ie oj daba a ojamos klasés. Zodis nuodalis pa eik as LKZ VII 911, ik ki okia jo eik8me. Kele u a eju nepa eikiama e miny nuo- daliams pa adin i, a¢iau daZniausiai nu odomi jy pa adinimai, pa- yzdziui, d ilapiy augaly pa dinimai: Ziedaj dwiwejslej belapenej. Ape- alae monoclinae (Ziedai d i eisliai belapeniai) (p. 153); Daugskiau es posieklininkines. Polype ala hypogyna (daugskiau és poséklininki- nés) (p. 160); Aplinkwajsininkines. Pe igyna (aplink aisininkinés) (p. 184). Kaip ma y i i§ pa eik y pa yzdziy, L. I inskis klaséms pa adin- i a oja i ai ius e minus — ien? ius, d iZodZius i ne iZodzZius, jo e minai ne u i biidingos ik Siai ka ego ijai p iesagos, kaip kad u i daba a ojamy klasiy pa adinimai. Belapiy skaidmg L. I inskis smulkiau ski s o j eilas i paeilas, ku- ios daba adinamos eilémis i poeiliais. Zodis eila y a Zemai iskas i daba Zemaiéiy a ojamas — LKZ II 1061 pa eik i pa yzdziai odo, kad Sis Zodis andamas K e ingoje, Plungéje, Silaléje i kad jj a ojo ne ik L. I inskis, be i M. Valandius, jis jdé as i j Ju’kos Zodyngq. G ybus L. I inskis suski s e j is eiles: J Ejla. Dulkmenas. Coniomy- ce es (dulkmenos) (p. 43). Ejla IL. Pelie énej. Hyphomyce es (pelé e- niai) (p. 47). Ejla II. Kajlie énej. De ma omyce es (kailé eniai) (p- 54). Jis aip pa iSsky é is ke piy klasés eiles: Ejla 1. Plu énes. Cn- opso ae (plu enés) (p. 72). Ejla I. Klés mina. Thallopsosae (kles mi- na) (p. 74). Ejla III. Rem umina. Pode iopso ae ( em umina) (p. 75). Zaluminos pi moji eilé Mau umina (Wandumina). Algae (mau umi- na, andumina) (p. 77) ski s oma j pocilius. Paejla I. Pligzmina. Schi- zophyceae (plySmina; dél y ple. LBZ 314 J.A. Pab ézos an plysé, Schizophyllum commiine) (p. 79). Paejla IT. G udzaliémina. Gonidiop- hyceae (g udzalémina ?) (p. 84). Paejla II. Dumpliémina. Ascophyce- ae (dumplémina) (p. 91). Paejla IV Suk mina. Gy ophykea (suk mi- na) (p. 96). An oji Zaluminos klasés eilé (Ejla I. O do II. Kiminaj. Musci (kiminai) (p. 97)) poeiliy ne u i, o ecioji - Papa eniszkes. Filicoideae (papa eni8kés) (p. 114) - ski s oma {3 poeilius: 1) Pa- pa ej. Filices (papa Ciai) (p. 114); 2) Szqnd iekéniszkes, Lycopodia- ceae (Sund iekeniskés) (p. 116); 3) Geguzeniszkes. Equise aceae (ge- guzeniskés) (p. 117). Vienlapiy sky ius u i ke u ias ciles, o poeiliy 61 neski iama: 1) Zoles wandenines (Zolés andeninés) (p. 118); 2) Ke - es, A oideae (ke musenés) (p. 120); 3) Pelimina. Glumaceae (pelumina) (p. 124), o ke i oji eilé ik nu ody a, jos pa adinimas nepa cik as. D ilapiy sky iaus L. I inskis neski s o j eiles i poeilius. Lic u iski ciliy i poeiliy pa adinimai y a panasis, suda y i su om pa iom p iesagom, pa yzdziui, su p iesaga -mina: eiliy pa adi- nimai — kles mina, em umina, mau umina, pelumina, poeiliy pa adi- nimai — plysmina, g udzalémina?, dumplémina, suk mina; su p iesaga iskés suda y i 2 poeiliy pa adinimai: geguzeniskeés, Sund iekeniskes — i ienas eilés pa adinimas — papa eniSkés, Ras as pocilio pa adi- nimas papa ciai, 0 eiliy — kiminai, dulkmenos bei kele as eiliy pa adi- nimy, suda y y su p iesaga -eniai, - enés: kailé eniai, pelé eniai, ke - museneés, plu enés. Issiski ia ienas eilés pa adinimas, suda y as iS d iejy Zodziy — golés andeninés. Kaip ma y i iS ap a y pa yzdziy, L. I inskio e minai, ku iais jis pa adina eiles i pocilius, j ai uoja, a ojamos kelios p iesagos jiems suda y i. Daba eiliy pa adinimai y a suda omi su p iesaga -ieciai. L. I inskis sa o da be i8ski ia 215 augaly Scimy, aciau Sig ka e- go ijq jis adina ne ZodzZiu Seima, o d augmé: d augmie. | LKZ Sis Zodis nejdé as. Jis gali ba i L. I inskio naujada as. Belapiy sky iaus pi mosios klasés, ku y a ap aSomi g ybai, Seimy pa adinimi j ai- Tuoja, daugiausia pa eikiama daugiskai os o ma: D augmie 1. P o- e ibej. P ae o ma i i (p og ybiai) (p. 43); D augmie I. Riidminas. U e- dinei ( aidminos) (p. 44); D augmie V. Péliejej (Sqmpliekénej). Muce- dinei (peléjai; plg. LBZ 226 pap as ojo pelésio (Muco aceae) sinoni- ma peléjas; samplékeniai) (p. 45). D augmie VI. Pli¢kmes. Muso ini (plékmés) (p. 51). Nuo ki y pa adinimy ski iasi 5 Seimy pa adini- mai: Plonuméne. Byssacei (plonumené) (p. 47); Buozméne. Sphae ia- cei (buozmence) (p. 55); Ta pudmina. Hymenini ( a puomina?) (p. 63); Ka po énej. Tube cula ii (ka po eniai) (p. 46); Pumpo aukszlinej (Skuz- bezdinej). Lycope dacei (pumpo aukéliniai, skuzbezdiniai) (p. 57). An - osios klasés Seimy pa adinimai suda y i su p iesaga -mina, p z.: Rasz- mina. G aphideae ( aSmina) (p. 73); Bumbélmina. Umbilica ieae (bumbolmina) (p. 74); Dwiaszmina. Conioca picae (d iaSmina) (p. 75); Miegumina. Lecideaceae (miegumina) (p. 76) i k . Da iniai su 62 p icsaga -mina aip pa y auja 3-ios klasés Seimy pa adinimuose, p z.: K u iémina. Oscilla o ieae (k u émina) (p. 85); Umzdiémina. UI- aceae (umzdémina) (p. 88); G udzélmina. Sphae ococceae (g udzel- mina) (p. 93); Lapdmina. Phyceae (lapomina) (p. 94), a¢iau pasi ai- ko i ki okios da ybos e miny, p z.: Geguzéniszkes. Equise aceae (ge- guzeniskés) (p. 117); Lapg udéniszkej. Hymenophylleae (lapg adeni8- kiai) (p. 114); Szakniég udej. Rhizoca peae (Saknég idziai) (p. 116); Suk minas. Cha aceae (suk minos) (p. 96); G i dwa s es. Nos ochinae (g iid a s és) (p. 84). Vienlapiy sky iaus Seimy pa adinimy su p iesaga -mina nedaug, y auja ki okie e minai. Daugiausia y a eikiama da iniy su p iesa- ga -iniai, -inés, p z.: Wilkdalginej. I ideae ( ilkdalginiai) (p. 136); Po- sajd inej. Cype aceae (posaid iniai) (p. 121); Lend ielines. Sci amine- ae (lend élinés) (p. 138); Zgnskuolines (Szwénd es). Typhaceae (Zas- kuolinés, end és) (p.120); Ke muszines. A oideae (ke muSinés) (p. 120) i k . Ki y Seimy pa adinimuose iesiog pa eikiamos genciy dau- giskai os o mos, p z.: P amaudaj. Res iaceae (p amaudai) (p. 129); Na cizaj. Na cisseae (na cizai) (p. 135); Sius enej. Mismaceae (sius e- niai) (p. 119); We bas. Palmae ( e bos) (p. 128); Ropi wes. Diosco e- aceae ( opu és) (p. 134) i k . T eciojo d ilapiy sky iaus Seimy pa adinimai daZniausiai pada y- lisu p iesaga -mina, p z.: Ka kliimina. Salicineae (Amen aceae) (ka - klumina) (p. 145); Pipi mina. Pipe aceae (pipi umina) (p. 148); Szi dimina. Gen ianeae (8i dumina) (p. 263); Ropi mina. Solaneae ( opu mina) (p. 238) i k . Nemazai y a i e miny su p iesaga -inés, -iniai, p z.: Jowa ines. Pla anaeae (jo a inés) (p. 145); No nie ines. U icaceae (no né inés) (p. 147); P oka klines. Elaeagnaceae (p oka - klines) (p. 136); Winkszninej. Ulmaceae ( ink§niniai) (p. 146) i k . L. I inskio da be pa eikiama Seimy pa adinimu i su p iesaga -eneés, -eniai, p z.: Kqnko iezénes. Coni e ae (kanko ézenés) (p. 143); Pla- ejkénes. Penaceae (pla eikenés) (p. 154); Lapk osénes. Phy olacceae (lapk osenés) (p. 157); Waszkuonénes. My iceae ( aSkuonenés) (p. 145); Rieszi énej. Juglandeae ( ieSu eniai) (p. 146) i k . D ilapiy sky- iuje pasi aiko Seimy pa adinimy, ku pa eikiama gen ics pa adini- mo daugiskai os o ma: Tau iines. (Gilend ines). Cupuli e ae ( au a- 63 nés, gilend inés) (p. 146); Aguo as. Podos emeae (aguo os) (p. 149); Muszka éles. My is iceae (muSka elés) (p. 149); Miénuwas. Menispe - maceae (ménu os) (p. 164) i k . L. I inskio da be Seimy pa adinimai j ai uoja, daugiausia pasi- aiko da iniy su p iesaga -mina, adiau y a i e miny su p iesaga -Iniai, ku i daba a ojama suda an Seimy pa adinimus. Kai ku ias Seimas L. I inskis ski s o smulkiau i po o pa eikia genciy pa adinimus. Jis da ski ia éz us. $j Zodj L. I inskis a oja ie oj daba a ojamo e mino iba, p z.: Riez as J. T ibus I. Rizines. C hyzeae ( izinés) (p. 122); Riez as I]. T ibus II. WikSz ines. Phala i- deae ( iks inés) (p. 122). Zodis éz as y a pa eik as LKZ, XI 511, jj a ojo ne ien L. I inskis, be i ki i au o iai, ik isai ki a eikSme. Red ai ski iami ik an ajame i eciajame sky iuose. Belapiy sky- iaus augalai neski s omi j éz us, ik kai ku ios Seimos ski s omos smulkiau nenu odan ka ego ijos pa adinimo, ad Si aip gali bi i i8- ski i poSeimiai, 0 ne ibos, p z.: D augmie VI. Pliékmes. Muco ini (plékmés) (p. 51). A. Plewiéd as. Rhacodiei (ple éd os) (p. 52) B. Plewiéd as ik oses. Muco ini genuini (ple éd os ik osios) (p. 53) C. Spi inaj. Pilobolei (spi iinai) (p. 54). D augmie XXVI. K u iémina. Oscilla o ieae (k u émina) A. K u iéminej. Oscilla o inae (k u éminiai) (p. 85) B. Rinkimina. Lyngbyeae ( inkumina) C. Sliégmina. Ri ula ieae (slégmina) (p. 86). Toliau pa eikiami kiek ienos g upés genciy pa adinimai. T iby kaip i Seimy pa adinimai j ai iis, daugiausia jie suda y i su p iesaga -inés, p z.: Riez as V Smilgines. Ag es is (smilginés) (p. 124); Riez as I. Didmines. Ra lesieae (didminés) (p. 152); Riez as I]. A bu- zines. Cucu bi eae (a biizinés) (p. 188); Riez as I. Bludwines. Ocymoi- deae (blid inés) (p. 227) i k . Ki a g upé iby pa adinimy suda y a su p iesaga -enés, p z.: Kapunénes. Cup issineae (kapiinenés) (p. 144); Medgénes. Gne aceae (medgenés) (p. 145); Gajlenes. Rhodo aceae (gailenés) (p. 214); Szilénes. E iceae (Silenés) (p. 215); Usnénes. Ca - duaceae (usnenés) (p. 253). Pasi aiko i okiy iby pa adinimy, ku pa eikiama gen ies pa adinimo daugiskai os o ma, p z.: Ka pienes. 64 Eupho bieae (ka pienés) (p. 150); Balandas. Cyclolobeae (balandos) (p. 158); Rajsz wes, Ced eleae ( ais és) (p. 174); Pipi aj. Pipe eae (pi- pi ai) (p. 148); Bézdaj (Aliwas). Sambuceae (bezdai, aly os) (p. 248) i k . Toliau ibos ski s omos j gen is, 0 genciy asiy pa adinimy pa eikiama ik ienas ki as, pyz.: CCL HI. Kal as. Cla iceps. (Scle o- ium. Ppe moedia. Scle : Cla us). Nasionak. Os ozka. Jundz. Ha pilz. Ko keime . Pagal wejslies g udun isz ku iun pa siwe , wadinas a. Kal as uginis. Cla iceps Secalis. Secale comu um. Balding, diss. 1771. Secale luxu ians. Bauhin. b. K. kwie inis. Cl. T i ici. Wall . c. K. Kaspeninis. Cl. Loli. Wall . d. K. Szwend inis. Cl. A undini. Wall . c. K. Pamieninis. Cl. Dac ylidis, Wall . {. K. Pomininis. Cl. Fes ucae. Wall . g. K. Mieli inis. Cl. Sesle iae. Wall . h. K. nuosmilginis. Cl. Poal. i. K. Saujeninis. Cl. Maydis. (p. 57-58) Apibend inan ap a a L. I inskio ank as j, galima da y i um- pas iS adas, kad an oje L. I inskio da bo “P igim umené” dalyje augalai iSdés y i sis emiskai. Ka ego ijoms pa adin i L. I inskis a - oja lie u iSkus e minus, kai ku iuos, ma y , pa s suku ia. Daba y a a ojamas e minas klasé, o L. I inskis a oja nuodalj (classis), ie- oj daba a ojamo i lo yny kalbos pasiskolin o e mino iba jis a oja ~ éz as (T ibus). Zodziai p igim umené i d augme is is nic- ku neuZ iksuo i, juos u bi a ojo ik L. I inskis. A ski y sis ema- likos ka ego ijy g upiy pa adinimai i ai uoja, be L. I inskis bando ienodin i - ienus pa adinimus da o su ienom p iesagom, o ki us — su ki om, pa yzdziui, d augmiy pa adinimai da%niausiai suda y i su p iesaga -mina, o éZ y y aujan i p icsaga y a -inés. L. I inskio da bas “P igim umené” jdomus i s a bus Zelgian j bo anikos e miny ki imo p ad iq. Gaila, kad Sis da bas nebu o i8- spausdin as i jo ank as is ilgai bu o neZinomas Lie u os bo ani- kams, aciau sa o e és i Siandien jis né a p a ades. 65