Keletas taisytinų terminų

Gina KAVALIŪNAITĖ KELETAS TAISYTINŲ TERMINŲ 1. Ką reiškia žodis prezentacija? Tarptautinių žodžių ir svetimybių vartojimas mūsų kalbą dažnai daro neaiškią ir netikslią. Bereikalingas prezentūcijos vartojimas — vienas iš tokių pavyzdžių. Į 66 “Kalbos kultūros" sąsiuvinyje paskelbtą Lietuvių kalbos komisijos apsvarstytų svetimybių sąrašą šis žodis neįrašytas. Jeigu turime gerų savų atitikmenų, nėra reikalo skolintis tarptautinį žodį. Lotyniškos kilmės žodis prezentacija (lot. praesento, -are “1. pristatyti; 2. perduoti, įteikti") yra daugelyje kalbų: angl. presentatio “1. pristatymas, supažindinimas; 2. (dovanos) įteikimas; 3. teatr. pastalymas”; vok. Prūsentierung “1. pasiūlymas; 2. pateikimas"; pranc. prėsetation “1. pateikimas, parodymas; 2. įteikimas, perdavimas; 3. apipavidalinimas; 4. pristatymas (pvz., apdovanojimui)". Kiekvienai šio daugiareikšmio žodžio reikšmei turime neblogų lietuviškų atitikmenų, tad geriau kur reikia ir nereikia nevartoti prezentūcijos, o sakyti lietuviškai — tiksliau ir aiškiau: parodės, salono, parduotūvės, firmos — ne prezentūcija, o atidūrymas, pristūtymas; čia tiktų sakyti ir parodos atidarymo iškilmės: koncėrto — ne prezentūcija, o pirmasis koncėrtas; dainos — pristūtymas; knygos — pristūtymas, supažindinimas su knyga. Nepamirstina, jog vietoj prezentas turim gerą lietuvišką žodį dovana. Pasitaiko, kad, matyt, prezentdcijq painioj (pranc. représentation “atstovavimas” zitas (=atstovy vizitas, reprezenticinis (=atstovaujancioji komanda). Ten, kur mintį galima tiksliau pasakyti lietuviškai, nebū tis tarptautinių žodžių. 2. Ar galima medicinos centrą, kuriame sutrikus nizmo funkcijos ne atnaujinamos, o išsau tusi jų būklė, vadinti abilitūcijos centrū? ant su reprezentūcija ) pasakoma ir prezentūcinis vivizitas), prezentūcinė komanda tina griebios ligonio orgagoma ir palaikoma nepaki41 Žodis abilitūcija giminiškas įprastam terminui reabilitacija (lot. rehabilitatio “atgavimas"). Pastarojo daryba gana akivaizdi, priešdėlis re-, reiškiantis veiksmo atnaujinimą ir pasikartojimą, ir lot. habilitas, -atis “tinkamumas, sugebėjimas". Kadangi šiame centre ligonio funkcijos nėra atnaujinamos, o tik palaikomos nepablogėjusios, pavadinimas abilitūcinis centras logiškai čia yra tinkamas. Bet geriau būtų tokį centrą vadinti lietuviškai: sveikūtos palaikymo centras. 3. Kaip pavadinti apvalų riestainio formos žaislą, skirtą vaikams su dygstančiais dantimis, kad jie turėtų ką graužti? Tą žaislą vadinkime krimstukū. 4. Ar galima sakyti beprocentiné paskola, bevizinis įvažiūvimas? Pagal “Lietuvių kalbos gramatiką" (V., 1994, 215 p.) priesagos -inis būdvardžius galima daryti iš prielinksninių konstrukcijų: išankstinis pranešimas, povestūvinė keličnė, tarptautiniai santykiai. Priesaginiai-priešdėliniai būdvardžiai turi nuo abiejų sudedamųjų dalių priklausomą reikšmę ir išskiria pažymėtus daiktus bei žymi jų rūšį: pvz.: tarpžvaigždiniai ūkai. Priesagos -inis vedinių nepatartina terminologiškai vartoti su priešdėliu be-: pvz., besimptominė (=besimptomė) ligos forma (žr.: “Terminologijos taisymai” V., 1992). Tai taisoma ir “Kalbos praktikos patarimuose”. Taigi šiuo atveju geriausiai tiktų priešdėlių vediniai beprocenté paskola, bevizis įvažiūvimas. Galime sakyti ir paskola be procenty, įvažiūvimas be vizų. Vietoje beprocentinė paskola “Terminologijos taisymuose" siūloma vartoti terminą nepalūkaninė paskola. S. Kriminogėninė, kriminolėginė ar nusikaltimo būklė, situūcija? Nusikaltimų suvestinėse šie žodžių junginiai vartojami, bet jie ne visiškai tinkami, nors patys jų žodžiai visai geri. Paanalizuokime kiekvieno iš jų reikšmes. Kriminogėninis ir kriminolėginis yra kilę iš lot. crimen, criminis “nusikaltimas", gr. genos “giminė, kilmė" ir gr. logos “Žodis, sąvoka, mokslas". Taigi kriminogėninis reiškia “nusikalstamas, atsiradęs pažeidžiant leistinas normas, kriminalinės prigimties”, plg. autogėninis, kancerogėninis. Nors nei “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” ( V., 1993), nei “Tarptautinių žodžių žodyne" ( V., 1985) žodis kriminogėninis nepateiktas, jis visai taisyklingas ir vartotinas, tik neteiktinas šiame žodžių junginyje. Kriminolėginis — nelabai vykęs prie42 sagos -inis vedinys iš žodžio kriminologija “mokslas, tiriantis nusikalstamumą, jo priežastis, rengiantis nusikalstamumo išvengimo priemones”. Priklausymui kuriai nors sričiai, šiuo atveju — kriminologijos mokslui — reikšti geriau tinka ne priesaga -inis, o nusakomasis kilmininkas: kriminolėgijos metodai, kriminologijos situūcija ir pan. Girdėdami sakant nusikaltimo būklė, situūcija, suprantame, jog kalbama apie paties įvykio situaciją arba aplinkybes. Taigi minėtu atveju, skelbiant kriminalinę kroniką, nė vienas iš išvardytų šio junginio požymių netinka. Čia geriau vartoti nusikalstamumo būklė, padėtis, kriminalinė situūcija. Abstraktusis daiktavardis nusikalstamūmas “įstatymo uždraustas, baudžiamas, neleistinas", reiškiantis atsietą, abstrakčią ypatybę, čia tinka. Šiuo atveju galima vartoti ir žodį kriminalinis, apibendrintos sudėtinės tarptautinių žodžių priesagos -alinis vedinį. 43