„Kasyba“, „iškasenos“, „gręžyba“, „išgavos“

Jonas KLIMAVIČIUS KASYBA, IŠKASENOS, GREZYBA, IŠGAVOS Plačiai vartojama kalnų kasybos ministerija, kalnų kasybos pramonė ir t.t., t.y. visur sakoma, kad kasa kalnus, o turima omenyje, kad rausiasi po žeme. Gal čia vertimas iš rusų eopropyousiii, bet visai blogai išversta, nes rusų eopno yra lietuviškai žaizdras. Tai gal kalnų kasybos pramonę geriau vadinti žaizdrinės rūdos pramone? Nors ir pirmas variantas nekoks, bet ir šis ne geresnis. Iš laiško Įdomu, nors specialistams jau ne naūja — geologas Eduardas Vodzinskas “Mūsų kalboje" jau rašė prieš 16 metų ir pagrįstai teikė naują terminą, nors ir panašų — kasyba: kasybos pramonė, kasybos institutas, kasybos inžinierius (MK 1979 5 62-63). Taigi ne naujiena, bet dar ir ne séna, dar daug kam nežinoma ar nesuprantama. Todėl pravartu išsamiau, sistemiškiau panagrinėti — vertybos praeitį apžvelgti ir sąvokų įvardijimo išgales ir negales pasvarstyti. Iš tikrųjų yra dvikamienis žodis kalnakasyba, o ne klausėjo minimas Žodžių junginys kalnų kasyba, nors seniau greta būta ir jo: eopnax nayka — kalnų kasybos mokslas BZ, 101. Kalnakasyba, LKŽ V duomenimis, fiksuojama tik nuo 1932 m. (eopnbrti npoMbice1 — kalnakasyba BŽ 448), tikrai būtų tam tikras vertinys iš rusų kalbos (“vertinys — iš kitos kalbos skolintos reikšmės, motyvacijos, o neretai ir struktūros žodis, žodžių junginys ar posakis" KTŽ). Tik sietinas ne su žodžiu eopné (norminis variantas opr — iš zopems “degti”), o su būdvardžiu eopnbiti (iš daiktavardžio eopa “kalnas”) ir dūrinių sandu e0pno-. Atitinkamuose junginiuose e2opmbriti turi reikšmes “Įeinantis į Žemės plutos sudėtį", “išgaunamas iš Žemės gelmių“ ir “susijęs su naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimu" (žr. CCPJISI III). Rusų kalbos jungi32 niai ir dūriniai 20proe de.10, copran nayka, 20pHoNPOMBILLICHIOC INE, 20] Ho3a600cKkull savo ruožtu Yra vertiniai iš vokiečių Bergbau, Bergwesen ir kt. pan.: Berg “kalnas”, o dėmuo -wesen — tai kaip rus. deo “dalykas", bet ir “darbas; veikla; amatas; verslas”, net “įmonė; verslamonė" (lietuviškai šį rus. deo dažnai atitinka kokia priesaga: crecapnioe de.10 — Saltkalvysté, mokapnoe dJeno — tekinimas, eoermoe de.10 — karyba, plačiau žr. LKK XXIV 204); Bau — “statyba; statinys", “urvas, landa" iš bauen 1. “statyti; tiesti; gaminti": Nester bauen — lizdus sukti, die Bienen bauen Waben — bitės siuva korius; 2. “auginti, sėti"; 3. “įdirbti, apdirbti laukus“ (iš čia Bauer “valstietis, ūkininkas", prk. “šachmatų pėstininkas", kortų “valetas, arba Zemys”). Kalnakasyba pirmuoju dėmeniu būtų formaliai tikslus, bet semantiškai vergiškas vertinys. Antrasis dėmuo anaiptol nėra vergiškas — visai laisvas ir net sistemiškas, dera su kasykla (1884 m.), kasinys (1887 m., plg. žem. kasinys “sukastas kelias, vieškelis, pylimas": Impiltiskiams visur blogi keliai, kol kasinį prigauna 1 .kž. O kad vežė kasinéliu, smiltelés dulkėjo Vz), iškasena. Iškasena bendrinės kalbos kūrimosi pradžioje turėjo reikšmę “daiktas, randamas kasinėjant žemę" Bs, V. Kudir, Š, Vr (taip pat iskasinvs J. Jabl, Vr). Net DŽ, iškasena — “kas iškasama iš žemės": archeologinės iškasenos. Tačiau DZ, — 1972 m. — iškasenų reikšmės “iškasamos iš žemės senovės Žmonių kultūros liekanos, naudingi mineralai ir kt." pirmoji dalis (tik ji ir turi iliustraciją: archeologinės iškasenos) jau yra anachronizmas. Jis pašalintas tik po 21 m. — DZ, kasinėjant (o ne kasant!) randami senovės iškasiniai jau yra archeologiniai radiniai, o iškasenos — tik “iškasamos mineralinės Zaliavos”: naudingosios iškasenos. Beje, jau K. Sirvydo iškasynos yra “geležies rūda": Ruda/Materia seu terra metallica fossilis. Ižkasinos/materia ižkasama gietaZies/ ete.” SD 392, nors SD 119 turi ir neapibrėžtą reikšmę: Kopdne rzeczy w žiemi. Fossilia, orum. Izkasinos/ ižkasti dayktay iž žiemes. Pasak LKŽ IV, Sut iškasinės irgi yra “kas iškasama iš žemės (metalai, rūda)". Darybiškai kalnakasyba yra ne dūrinys (sudurtinis žodis), nors dvi- * Čia ir kitur spaudai sunkūs senųjų šaltinių rašmenys pakeisti dabartiniais. 33 kamienis (pagal sandarą, o ne darybą!). Kalnakasyba yra priesagos -vba vedinys iš dūrinio kalnakasys (panašus dalykas yra ir reta kanakasybė NdZ). Kalnakasys irgi gerokai skiriasi nuo savo šaltinių — TUS. eopnar, vok. Bergmann (0 Bergvolk — eopuw skiriasi reikšme — kalniečiai, kalnénai). Pridurtina, kad, LKŽ V duomenimis, be vienalaikio su kalnakasyba žodžio kalnakasys BZ, 493 (pydokon — rūdakasys, kalnakasys, kalnavertys), yra ir ankstesnis kdlnakasis J. Ir čia, nors skambėtų ir banaliai — tarsi šiandieniškai, reikia pasisukti į Europą per lietuvių tautos seną langą į Vakarų kultūrą - Mažąją Lietuvą. Nors žodžiai čia gal kiek ir aplenkia daiktus, tačiau jie gerokai ankstesni, gausūs ir tikri. Štai didžiausiame šio krašto regioniniame žodyne — E Kuršaičio “Deutsch-iitauisches Wėrterbuch" (ul, 1870) yra: Bergwesen — kalnkasystés dalykai. kailnkasystė K I 210, Bergbau —etwa: kalnū kasimas. kalnakasysté. vralt. u. ungebrauchlich: rūdū kasimas K I 209, Bergarbeit — etwa: kalnakasystės darbas K I 209, Bergakademie — etwa: kalnakasystės šiūilė K 1209; Bergmann — kalnakasvs K I 210, Bergarbeiter — etwa: kalnkasys K 1209, Bergknappe — jauns kalnakasys K 1210. Cia pridurtina ir kalnévé bei kalnkasis: Bergwerk — alt und ungebriuchlich: kalnowe. rūdū kasimas. besser: kalno kasimas. od. auch etwa: kalnkastis. ies K I 210 (pirmasis čia buvo jau P, Ruigys: Bergwerk — Kalnéwe, ės, Kalnū Rudū Kassimmas R 62; taip pat ir MZ. 83; tik Kalnowe N); kalnkasis — ein Bergwerk K. Iš raštų žinoma ir kalnkasyklė LC 1886 41 “kalnų pramonės įmonė". EF. Kuršaičio tradiciją tęsė išeivijos ieksikografija — Antano Lalio “Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas" (III leid., Chicago, 1915); kalnakasys — miner L, kalnakasystė — mining; art or science of mining L (ir kalnavertis, -čio — properly: demolisher of mountains; miner L), kalnovė — hill; hillock; // mine L, mining —kalnakasyste, kastynés; <...> L 432. Nors $nekoje įsigalėjo anglybés maina ir mainierius. Taigi turime rusišką vertinj kalnakasyba ir vokišką kalnakasystė, o J. Barono kalnakasys gali būti ir paimtas iš FE. Kuršaičio. Tikriausiai nuo kalnų ir prasidėjo, tik kasė ne kalnus, o kalnuose, iš kalnų — į darybos motyvaciją nereikėtų žiūrėti tiesmukai kaip cituotame laiške. Tačiau jau P. Ruigio pateikiamas visai aiškios motyvacijos kalnų rūdų kasimas, o į kalnakasį visai panašus, tik daug aiš34 kesnis rūdakasys (su visa grupe) yra daug pirmesnis: Kruszeowy kopacz/ Scrutator auri, Kudakasis/ [korektūros klaida: K= R — J.K.] rudu kaseias SD 133, Rudakassis — ein Erzgriiber N, rūdkasys I, J; Čia gyvena rūdakasiai, kur dirba žemės gelmėse J. Jabl; ret. rūdų kasinkas: Bergmann, oder Knappe — Rudi Kassinkas, duksa= (Sidabra = )Kassis, sio R 62; rūdininkas: Hammerschmid — Rudininkas, ko R 189, M7, 252, Rudininkas, 0 — ein Metallarbeiter, Eisenschmidt N, rūdininkas, -0 — ein Metalloder Erzarbeiter [K] (2. Plv, Zp "Kazlų Rūdos, Višakio Rūdos apylinkių gyventojas" LKŽ XI), rūdininkas = rūdakasys NdZ; ret. rūdakasyba — Bergbau NdŽ.. Naujoviška rūdvietė E nc VI 568, NdŽ “vieta, kur yra rūdos, rūdynas" LKZ XI turi gausių ir senų sinonimų — rūdynas 4. M, BZ, 493, NdŽ “rūdos telkinys, kasykla" (plačiausiai vartojamas 1. O 515, Lex 85, Krz 158, N, JbL 209, D. Pošk, J, dz., žem. “pelkė su rudu vandeniu, durpynas", ret. 3. Dg “rūdos turinti žemė") LKŽ XI; rūdnė KzR “geležies lydymo krosnis, įmonė" (rudnia ūš žr. rudnė) LKŽ XI; net rūda 2. “geležies gavybos įmonė: geležies liejykla" LKŽ XI: 1. ein Hammer, Eisenhiitte (2. das Erzt) R, MZ, Metall, Erz; eine Metallhiitte, ein Eisenhammer, in letzterer Bedeuting besser Rudinvezia N, der Eisenhammer |K); ret. rūdystis O 79 “rūdos kasykla" LKŽ XI. Yra ir visai panašių (sandais) į į žodį rūdkasys vietų pavadinimų: rūdkasis “rūdos kasykla" LKŽ XI: Erzbergwerk — rūdkasis K 1410, Erzgrube — rūdū dūbė. rūdkasis, io K 1410 (yra ir dar kitokių: Erzhiitte — rūdū tirpnycžia K 1 410); rūdkasa Kn “vieta, kur kasama rūda" LKŽ XI. Ankstyva ir “gelžkasybos" leksika: geležiavietė “kalnai, vietos, kur yra geležies rūdos" LKŽ III: Zelazne gory/ huty. Ferrariae, Gielažiawiete SD 541; eėlžkasis “geležies kasykla" LKŽ III: Eisenbergwerk — etwa: gėlžkasis, io K 1 364, Eisengrube — gėlžkasis, io K I 364; gelzkalysté “geležies gamykla" LKŽ III: Eisenhammer — etwa: gelžkalystė (ir Eisenhiitte s. Eisenhammer) K 1 365. Ji nunyko nereikalinga (neprigijo ir akmuo geležiatraukis “magnetas" SD 161). Vėliausias ir negausiausias yra angliakasybos žodynas — tik angliakasvs Š, Vd, angliavieté tsp ir ret. tarm. aiglés [ky © ‘angliy kasyklos" (prie šios grupės nepriklausytų medžio anglių žodžiai angliadegys, angliaduobė ir chemijos terminai angliarūgštė, angliavandenis, .. J. Taigi tik kalnakasys, kalnakasyba kalnais “motyvuota” (iš tikrųjų, 35 kaip įprasta vertiniams, nemotyvuota). Neturi “kalny” ne tik minėti kasykla, kasinys, iškasenos; rūdkasys, angliakasys (ir auksakasys), bet ir daug kitų, plg.: e0pnonpoxodweckax Gpuzada — prakasėjų brigada, 20pHopyOHoe deo — rūdų gavyba, eopuvie Goeamemea — žemės gelmių [mineraliniai] turtai, eopnoe macno — geol. žemės aliejus RLKŽ I. Zemės aliejus, paimtas iš GTŽ, nėra patekęs nei į LKŽ I, nei į LKŽ L, nei į DZ. Ar jis iš rus. e0pnoe macao, ar tiesiai iš vok. Erdėl, bet tai yra “nafta". Nafta yra ir vok Bergėl — F. Kuršaičio kalninis (od. ūlinis) aliėjus K I 210, būta ir Steinėl — F. Kuršaičio akmenis aliėjus, pėtrėlija K II 206, pasak LKŽ I, esas “Zibalas” (dabart. vok. Kerosin), nors ir LL 95 lenk. nafta — akmeninis aliejus, nafta. Motyvacija — iš žemės gelmių, iš žemės gelmėse esančių akmenų, uolų, plg.: Giluminiai krikščionybės klodai tūno kaipn afta korėtame akmenyje ir prašosi išsiurbiami LA 1994 68 11. Taigi žemės ir akmens/ akmeninis, uolinis aliejus yra motyvuoti (nors irgi yra vertiniai), O kalninis aliejus — nelabai. Ir akmens anglių (jau iš, deja, likusio nespausdinto, bet matyt, naudoto J. Brovodskio žodyno žinoma akmens anglis) motyvacija nėra vienaprasmė — jos gal tiek pat “akmeninės" (ar “tarsi akmeninės"), plg. kūlių (t.y. akmenų) anglis J (plg. taip pat vok. Steinkohlenbergbau “akmens anglių pramonė"), tiek pat ir “kalny”, nors ir tie kalnai uoliniai [plg. akmens ožys B “kalnų oZys”, dar labiau erelis akmeninis N “kilnusis erelis (Aquila chrysaétos)”], taigi tikrieji kalnai, lietuvių neretai taip ir vadinami: akmeniniai kalnai JV 311, kalnai akmeningi SD 94. Žinoma, yra ir tokių akmeninių, kurių motyvacija — ne “kalninis”, bet ir nėra visai tiesioginė (“iš akmens") — akmeninis 2. “prisitaikęs gyventi prie akmenų (kalnuose arba miestuose)": zool. akmeninė kiaunė (Martes foina) Dž. akmėnė |. zool. "tilvikinių būrio akmenuotų pajūrių paukštis" (Aronaria interpres) [vok. Steinwdlzer); 2.žr. kūltupis — zool. “strazdų šeimos paukštis, lizdą kraunantis tarp akmenų" (Oenanthe oenanthe) [vok. Steinschmditzer) DZ, akménlinda zool. “labai judrus, rudas Simtakojis, gyvenantis po akmenimis, rąstais ir kitur" (Lithobius) DŽ,. Ne tik dviprasmė, o tiesiog apgaulinga — sinchroniškai, šiuolaikiškai žiūrint — motyvacija gali pasirodyti senųjų raštų ir tarmių, tautosakos būdvardžio mėdinis LKŽ VIII — 36 “iš medžio", bet tai jau būtų remotyvacija (— medis), o tikroji yra “miškinis, laukinis“ (— medė, medzias “miškas"): asilas medinis SD 271, medinis jaučias “stumbras" SD 9, medinė (t.y. kalnų “laukinė") ožka B, R 167, medinė kiaulė “šernas" R, girinis (medinis) paukštis K II 336, mėdiniai karveliai J. Jabl (Dv), gaidys medinis "tetervinas" R 75, medinė katė “vilpišys" R 402, medinis obelys Kal, mediniai obulai Sint; Valgydavo žiogus (t.y. džiovintus skėrius) ir medų medinį Bt Mr I, 6. Gal sunkiau apsigauti su variantu médinas, -a: ožka medinėji “stirna” Grv, teterukas — višta medindji Lz, medindja kiaulė "Šernas" Grv; O tu asile mėdinasis! Mžk. Gražiai apgaulingas yra net “naminis LKŽ VIII I. “prie namų gyvenantis": naminė pelė (Mus musculus) tsp [pršng. laukinė!]; Naminis žvirblis (Passer domesticus) — tai amžinas žmogaus kaimynas Blv; musia naminė Kp; Ei, broli, broli, broleli mano, kam šovei balandėlį, naminį paukštužėlį? LTR (Ds). Biologijoje šitokie organizmai vadinami sinantropiniais, net sinantropais (vėl saugokimės! — ne iš sinantropo — iškastinio “kinų žmogaus", 0 iš gr. syn- “kartu, su” + anthropos “"žmogus") — prie jų priklauso ir kambariniai (musė, svirplys, tarakonas, blusa), ir sodybų bei laukų piktžolės — žmogaus aplinkos parazitai (iš gr. para “greta, šalia" + sitos “maistas”), bet nepriklauso kultivuojamieji gyvūnai (platesnė sąvoka negu prijaukintieji — domestikuotieji), o LKŽ VIII šitai laiko tik minėtosios reikšmės — “prie namų gyvenantis" — poreikšmiu “Zmogaus globojamas, prie namų laikomas, auginamas": naminė antis, naminė bitė, naminiai gyvuliai. Pagaliau e20pmorit gali būti net geologinis: eopusiit koanac — geologinis kompasas, 2opnaa eeomempusa — geologinė geometrija. O e2opnaa nopoda — tiesiog uoliena. Neaiškus naujadaras kalnininkystė žr. kalnakasyba DŽ, vertintinas kaip beprasmybė. Eduardo Vodzinsko pastangos nebuvo tuščios. RLKŽ I 1982 m. dar mažai spėjo, tik prie dJe.10 jau e0pnoe deo šiek tiek pataisyta — (kalnų) kasyba. PolZ, 1984 m. daugiau pakeitė: 20proe deo — kasyba, 20pHas npoMbiuLieHKHocmb — kasybos pramonė, eopnak — kasybininkas. VLKZ I 1989 m., deja, viskas sena — “kalniška", kasybos visai nėra. PŽ III 1992 m. yra kasyba: atviroji kasyba 131, jūrų dugno kasyba 128, 37 129. DZ, reagavo, bet būdamas ne specialusis (terminų ar enciklopedinis), o visuotinis žodynas, negalėjo iš karto kalnakasybos atmesti: kalnakasyba “žemės turtų kasimo pramonė, kasyba”, o kasyba — tik “kalnakasyba”; įdėtas tik kalnakasys “žemės turtų kaséjas”, o kasvbininko, deja, dar nėra. Gailiausia, kad vis nėra naujo geologijos terminų žodyno. O laikraštiniams vertėjams nei Žodynai, nei kalbos straipsneliai nerašomi. Štai net taip jiems lengva (ar negrabia?) ranka išeina: Vakar prie Baltųjų rūmų buvo pastatyti piketai. Akciją surengė kalnų metalurgijos profsąjunga LA1994592. Nėra nei kalnų, nei pakalnių ar pelkių metalurgijos, nors yra pelkių rūda. Visai nelogiška tokia pora: Kuzbasokalnakasius palaiko Vorkutos angliakasiai LA1993 227 2. Priešpriešą galėtų sudaryti tik rūdkasiai ir angliakasiai. Visai keista: baigė <...> naftos irchemijos |tarbūt naftos chemijos — J.K.] institutą, kur įgijo ka In ų inžinieriaus specialybę LA 1993 206 9. Tačiau čia ne visai netikėtai paaiškėja tai, ko ir IE. Vodzinskas, net vėl kasybai pastraipą paskyręs (TV 1994 1 44), neaptarė — tai, kad naftos gavybai ir kasybos inžinierius netinka (o kas tiktų — truputį toliau). Taigi kalnakasyba labai netinka. Išvartęs LTE V kelis kalnakasybos puslapius ničnieko nerandi apie kalnus, tačiau randi tai, kas sveiku protu nesuvokiama: kalnakasybos pramonė — naudingųjų iškasenų gavyba ir pirminis apdorojimas (sodrinimas) — —- Yra 5 grupės: kuro gavybos pramonė (naftos, gamtinių dujų, anglių, durpių, skalūnų gavyba), rūdų, <... >. <...>; hidromineralinė pramonė (mineralinių, požeminių vandenų, vandens vandentiekiui ir kt. tikslams gavyba). Taigi ne tik durpių kasimas, bet net mineralinio vandens gręžiniai — tai kalnakasyba, dujos, vanduo — tai iškasenos!.. Net mokyklinis FGŽŽ jau 1987 m. aiškina: gręžinys — “apvalus kalnakasybinis kasinys uolienų storymėje, išgręžtas gręžimo instrumentu"... Juoba keista, kad daug anksčiau uz kasybą (1979 m.) liksuota gręžyba (1956 m.): 6ypoeoe deo — gręžvba GTZ. Priežastis — gręžybai nepavyko atitrūkti nuo 6ypoeoe de.10. Antai net Z. Kinderio knygoje “IHidrogeologija ir gręžyba" (1974) gręžyba... visiškai nevartojama. Joje yra tik gręžimas (gręžinių) ir gręžiniai. Niekur nėra kokios nors naftos gręžybos, dujų grezy38 bos. Gal užtai gręžyba nepateko į DZ,, DZ, (nors yra jau 1971 m. LRKŽ). Kol susidarys ir nusistovės visa kasybos sistema, užtruks. Nemoty vuotas vertinys kalnakasyba vaip ir liko nediferencijuotas. Kasyba, be abejo, lengvai gali būti skaidoma — anglių kasyba, rūdos kasyba, nors greta turint angliakasį, rūdkasį neatmestina ir kita galimybė — angliakasyba, rūdkasyba, jau pasitaiko auksakasyba LA 1994 81 6, 178 2 greta labai seno auksakasys R 62, auksakasis B, K 1 558. Deja, dar pasitaiko ir sidabro kalnakasyba M ir G 1990 10 21 — turi būti sidabro kasyba (sunkiau — sidabrakasyba, nors yra sidabrakasys Ser). Beje, auksas ir sidabras gali būti ne tik kasamas, bet ir renkamas, kitaip išgaunamas. Visų jaučiamas, bet netvarkomas, apeinamas naudingųjų iškasenų neatitikimas. Vieni rašo nesidrovėdami aiškiausias beprasmybes: Bet svarbiausia iš šio krašto naudingųjų iškasenų yra nafta M ir G 1973 11 22. Atskirą naudingųjų iš kas enų grupę sudaro geriamasis, techninis ir mineralinis požeminis vanduo bei sūrymai M ir G 1982 129. Kiti ieško, gausiai varijuoja, sakysim, A. Linčiaus knygos “Šimtas geologijos mįslių* (1980) tik viename p. 297 — ir naudingosios iškasenos, ir mineraliniai turtai, ir mineralinės žaliavos, ir požeminiai turtai, o juk yra ir organinių — durpės, gintaras (dėl naftos ginčijamasi — taigi būtų neparanku). Tiesiog gaila, kai išlenda dar kokios gamtinės iškasenos KB 1990 11 2 ar net žemės iškasenos KB 1994 12 8, kokie natūralūs ištekliai LA 1993 209 1. Ne viskas yra ir žemės gelmių turtai, nes yra ir atviroji, t.y. paviršiaus, kasyba. Gamtos turtai — vėl kitokia sąvoka, platesnė. Tačiau juk jau seniai yra neprastas žodis išgava “išgavimas": aukso, akmens anglių išgava DŽ,, DŽ, ir DZ, aukso išgava LmŽ 138. O “tai, kas išgaunama" būtų išgavos — šitas žodis jau yra LKŽ IV, tik ten jo vos vienas šaltinis — BŽ 117, reikšmė neapibrėžta — “laimikis, gausa". Galima būtų neatsisakyti ir “naudingumo" motyvacijos — naudingosios išgavos. Kita galimybė — naudingieji radiniai, nes juk ir ieškoma, žvalgoma (žvalgyba — pazeedounoe demo GTZ) ir randama. Tačiau išgaunama paskui, taigi išgavos — tikslesnis terminas. Laikas svarstyti, rinktis ir priimti. , 39 Sutrumpinimai DŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DZ, - I leid., V., 1954. DZ, - II leid., V, 1972. DZ, - III leid., V., 1993. FGŽŽ -Solo viovas V, Kar povas G. Fizinės geografijos Zodynasžinynas. K., 1987. GTZ -Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. V., 1956. KB —- “Kultūros barai". KTZ -Gaivenis K, Kein ys S. Kalbotyros terminų žodynas. K., 1990. LA - “Lietuvos aidas". LKK > Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1985. T. 24. LKZ > Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941. T. 1, I leid., 1968. T 1, II leid. 1956, T. 3. 1957, T. 4. 1959, T. 5. 1966, T. 7. 1970, T. 8. 1978, t. IL. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. LRKŽ -Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas. V., 1971. LTE - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1979. T. 5. Mir G - “Mokslas ir gyvenimas". MK — “Mūsų kalba”. PolZ, — Rusy-lietuviy kalbų politechnikos Zodynas/ Sudarė G. Daugėla. V., 1984. PZ III - Pažinimo džiaugsmas: Žemė ir jos gėrybės. V., 1992. RLKŽ - Rusy-lietuviy kalbų žodynas. V., 1982. T. 1/ Sudarė Ch. Lemchenas. SD - Pirmasis lietuvių kalbos žodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum (III leid. fotografuotinis tekstas]. V., 1979. Pus la piai skiriasi nuo LKŽ cituojamų SD V leid. puslapių. CCPJIS1 — CnoBapb coBpeMeHHoro PYCCKOTO JiMuTEpaTypHOTO s3bIKa. MockBaJlenunrpas, 1954. T. 3. TV - Terminologijos vagos. V., 1994. Kn. 1. VLKZ -KriZzinaukas J. Vokieciy-lietuviy kalbų žodynas. V., 1989. T. 1. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (roméniskieji — tomus), puslapius. 40