„Kasyba“, „iškasenos“, „gręžyba“, „išgavos“

Jonas KLIMAVIČIUS KASYBA, IŠKASENOS, GREZYBA, IŠGAVOS Plačiai vartojama kalnų kasybos minis- terija, kalnų kasybos pramonė ir t.t., t.y. visur sakoma, kad kasa kalnus, o turima omenyje, kad rausiasi po žeme. Gal čia vertimas iš rusų eopropyousiii, bet visai blogai išversta, nes rusų eopno yra lietu- viškai žaizdras. Tai gal kalnų kasybos pra- monę geriau vadinti žaizdrinės rūdos pra- mone? Nors ir pirmas variantas nekoks, bet ir šis ne geresnis. Iš laiško Įdomu, nors specialistams jau ne naūja — geologas Eduardas Vo- dzinskas “Mūsų kalboje" jau rašė prieš 16 metų ir pagrįstai teikė naują terminą, nors ir panašų — kasyba: kasybos pramonė, kasybos institutas, kasybos inžinierius (MK 1979 5 62-63). Taigi ne naujiena, bet dar ir ne séna, dar daug kam nežinoma ar nesuprantama. Todėl pravartu išsamiau, sistemiškiau panagrinėti — vertybos praeitį apžvelg- ti ir sąvokų įvardijimo išgales ir negales pasvarstyti. Iš tikrųjų yra dvikamienis žodis kalnakasyba, o ne klausėjo mini- mas Žodžių junginys kalnų kasyba, nors seniau greta būta ir jo: eopnax nayka — kalnų kasybos mokslas BZ, 101. Kalnakasyba, LKŽ V duome- nimis, fiksuojama tik nuo 1932 m. (eopnbrti npoMbice1 — kalnakasyba BŽ 448), tikrai būtų tam tikras vertinys iš rusų kalbos (“vertinys — iš kitos kalbos skolintos reikšmės, motyvacijos, o neretai ir struktūros žodis, žodžių junginys ar posakis" KTŽ). Tik sietinas ne su žodžiu eopné (norminis variantas opr — iš zopems “degti”), o su būdvardžiu eopnbiti (iš daiktavardžio eopa “kalnas”) ir dūrinių sandu e0pno-. Ati- tinkamuose junginiuose e2opmbriti turi reikšmes “Įeinantis į Žemės plu- tos sudėtį", “išgaunamas iš Žemės gelmių“ ir “susijęs su naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimu" (žr. CCPJISI III). Rusų kalbos jungi- 32 niai ir dūriniai 20proe de.10, copran nayka, 20pHoNPOMBILLICHIOC INE, 20] Ho3a600cKkull savo ruožtu Yra vertiniai iš vokiečių Bergbau, Bergwesen ir kt. pan.: Berg “kalnas”, o dėmuo -wesen — tai kaip rus. deo “daly- kas", bet ir “darbas; veikla; amatas; verslas”, net “įmonė; verslamo- nė" (lietuviškai šį rus. deo dažnai atitinka kokia priesaga: crecapnioe de.10 — Saltkalvysté, mokapnoe dJeno — tekinimas, eoermoe de.10 — karyba, plačiau žr. LKK XXIV 204); Bau — “statyba; statinys", “urvas, lan- da" iš bauen 1. “statyti; tiesti; gaminti": Nester bauen — lizdus sukti, die Bienen bauen Waben — bitės siuva korius; 2. “auginti, sėti"; 3. “įdirb- ti, apdirbti laukus“ (iš čia Bauer “valstietis, ūkininkas", prk. “šach- matų pėstininkas", kortų “valetas, arba Zemys”). Kalnakasyba pirmuoju dėmeniu būtų formaliai tikslus, bet seman- tiškai vergiškas vertinys. Antrasis dėmuo anaiptol nėra vergiškas — visai laisvas ir net sistemiškas, dera su kasykla (1884 m.), kasinys (1887 m., plg. žem. kasinys “sukastas kelias, vieškelis, pylimas": Impiltis- kiams visur blogi keliai, kol kasinį prigauna 1 .kž. O kad vežė kasinéliu, smiltelés dulkėjo Vz), iškasena. Iškasena bendrinės kalbos kūrimosi pradžioje turėjo reikšmę “daik- tas, randamas kasinėjant žemę" Bs, V. Kudir, Š, Vr (taip pat iskasinvs J. Jabl, Vr). Net DŽ, iškasena — “kas iškasama iš žemės": archeologi- nės iškasenos. Tačiau DZ, — 1972 m. — iškasenų reikšmės “iškasamos iš žemės senovės Žmonių kultūros liekanos, naudingi mineralai ir kt." pirmoji dalis (tik ji ir turi iliustraciją: archeologinės iškasenos) jau yra anachronizmas. Jis pašalintas tik po 21 m. — DZ, kasinėjant (o ne kasant!) randami senovės iškasiniai jau yra archeologiniai radi- niai, o iškasenos — tik “iškasamos mineralinės Zaliavos”: naudingo- sios iškasenos. Beje, jau K. Sirvydo iškasynos yra “geležies rūda": Ru- da/Materia seu terra metallica fossilis. Ižkasinos/materia ižkasama gieta- Zies/ ete.” SD 392, nors SD 119 turi ir neapibrėžtą reikšmę: Kopdne rzeczy w žiemi. Fossilia, orum. Izkasinos/ ižkasti dayktay iž žiemes. Pa- sak LKŽ IV, Sut iškasinės irgi yra “kas iškasama iš žemės (metalai, rūda)". Darybiškai kalnakasyba yra ne dūrinys (sudurtinis žodis), nors dvi- * Čia ir kitur spaudai sunkūs senųjų šaltinių rašmenys pakeisti dabartiniais. 33 kamienis (pagal sandarą, o ne darybą!). Kalnakasyba yra priesagos -vba vedinys iš dūrinio kalnakasys (panašus dalykas yra ir reta ka- nakasybė NdZ). Kalnakasys irgi gerokai skiriasi nuo savo šaltinių — TUS. eopnar, vok. Bergmann (0 Bergvolk — eopuw skiriasi reikšme — kalniečiai, kalnénai). Pridurtina, kad, LKŽ V duomenimis, be viena- laikio su kalnakasyba žodžio kalnakasys BZ, 493 (pydokon — rūdakasys, kalnakasys, kalnavertys), yra ir ankstesnis kdlnakasis J. Ir čia, nors skambėtų ir banaliai — tarsi šiandieniškai, reikia pasi- sukti į Europą per lietuvių tautos seną langą į Vakarų kultūrą - Ma- žąją Lietuvą. Nors žodžiai čia gal kiek ir aplenkia daiktus, tačiau jie gerokai ankstesni, gausūs ir tikri. Štai didžiausiame šio krašto regio- niniame žodyne — E Kuršaičio “Deutsch-iitauisches Wėrterbuch" (ul, 1870) yra: Bergwesen — kalnkasystés dalykai. kailnkasystė K I 210, Berg- bau —etwa: kalnū kasimas. kalnakasysté. vralt. u. ungebrauchlich: rūdū kasimas K I 209, Bergarbeit — etwa: kalnakasystės darbas K I 209, Ber- gakademie — etwa: kalnakasystės šiūilė K 1209; Bergmann — kalnaka- svs K I 210, Bergarbeiter — etwa: kalnkasys K 1209, Bergknappe — jauns kalnakasys K 1210. Cia pridurtina ir kalnévé bei kalnkasis: Bergwerk — alt und ungebriuchlich: kalnowe. rūdū kasimas. besser: kalno ka- simas. od. auch etwa: kalnkastis. ies K I 210 (pirmasis čia buvo jau P, Ruigys: Bergwerk — Kalnéwe, ės, Kalnū Rudū Kassimmas R 62; taip pat ir MZ. 83; tik Kalnowe N); kalnkasis — ein Bergwerk K. Iš raštų žinoma ir kalnkasyklė LC 1886 41 “kalnų pramonės įmonė". EF. Kuršaičio tradiciją tęsė išeivijos ieksikografija — Antano Lalio “Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas" (III leid., Chicago, 1915); kalnakasys — miner L, kalnakasystė — mining; art or science of mining L (ir kalnavertis, -čio — properly: demolisher of mountains; miner L), kalnovė — hill; hillock; // mine L, mining —kalnakasyste, kastynés; <...> L 432. Nors $nekoje įsigalėjo anglybés maina ir mainierius. Taigi turime rusišką vertinj kalnakasyba ir vokišką kalnakasystė, o J. Barono kalnakasys gali būti ir paimtas iš FE. Kuršaičio. Tikriausiai nuo kalnų ir prasidėjo, tik kasė ne kalnus, o kalnuose, iš kalnų — į darybos motyvaciją nereikėtų žiūrėti tiesmukai kaip ci- tuotame laiške. Tačiau jau P. Ruigio pateikiamas visai aiškios moty- vacijos kalnų rūdų kasimas, o į kalnakasį visai panašus, tik daug aiš- 34 kesnis rūdakasys (su visa grupe) yra daug pirmesnis: Kruszeowy ko- pacz/ Scrutator auri, Kudakasis/ [korektūros klaida: K= R — J.K.] rudu kaseias SD 133, Rudakassis — ein Erzgriiber N, rūdkasys I, J; Čia gyve- na rūdakasiai, kur dirba žemės gelmėse J. Jabl; ret. rūdų kasinkas: Berg- mann, oder Knappe — Rudi Kassinkas, duksa= (Sidabra = )Kassis, sio R 62; rūdininkas: Hammerschmid — Rudininkas, ko R 189, M7, 252, Rudininkas, 0 — ein Metallarbeiter, Eisenschmidt N, rūdininkas, -0 — ein Metall- oder Erzarbeiter [K] (2. Plv, Zp "Kazlų Rūdos, Višakio Rūdos apylinkių gyventojas" LKŽ XI), rūdininkas = rūdakasys NdZ; ret. rūdakasyba — Bergbau NdŽ.. Naujoviška rūdvietė E nc VI 568, NdŽ “vieta, kur yra rūdos, rūdynas" LKZ XI turi gausių ir senų sinonimų — rūdynas 4. M, BZ, 493, NdŽ “rūdos telkinys, kasykla" (plačiausiai vartojamas 1. O 515, Lex 85, Krz 158, N, JbL 209, D. Pošk, J, dz., žem. “pelkė su rudu vandeniu, durpynas", ret. 3. Dg “rūdos turinti žemė") LKŽ XI; rūdnė KzR “geležies lydymo krosnis, įmonė" (rud- nia ūš žr. rudnė) LKŽ XI; net rūda 2. “geležies gavybos įmonė: gele- žies liejykla" LKŽ XI: 1. ein Hammer, Eisenhiitte (2. das Erzt) R, MZ, Metall, Erz; eine Metallhiitte, ein Eisenhammer, in letzterer Bedeu- ting besser Rudinvezia N, der Eisenhammer |K); ret. rūdystis O 79 “rūdos kasykla" LKŽ XI. Yra ir visai panašių (sandais) į į žodį rūdka- sys vietų pavadinimų: rūdkasis “rūdos kasykla" LKŽ XI: Erzbergwerk — rūdkasis K 1410, Erzgrube — rūdū dūbė. rūdkasis, io K 1410 (yra ir dar kitokių: Erzhiitte — rūdū tirpnycžia K 1 410); rūdkasa Kn “vieta, kur kasama rūda" LKŽ XI. Ankstyva ir “gelžkasybos" leksika: gele- žiavietė “kalnai, vietos, kur yra geležies rūdos" LKŽ III: Zelazne gory/ huty. Ferrariae, Gielažiawiete SD 541; eėlžkasis “geležies kasykla" LKŽ III: Eisenbergwerk — etwa: gėlžkasis, io K 1 364, Eisengrube — gėlžkasis, io K I 364; gelzkalysté “geležies gamykla" LKŽ III: Eisenhammer — etwa: gelžkalystė (ir Eisenhiitte s. Eisenhammer) K 1 365. Ji nunyko nereikalinga (neprigijo ir akmuo geležiatraukis “magnetas" SD 161). Vėliausias ir negausiausias yra angliakasybos žodynas — tik angliaka- svs Š, Vd, angliavieté tsp ir ret. tarm. aiglés [ky © ‘angliy kasyklos" (prie šios grupės nepriklausytų medžio anglių žodžiai angliade- gys, angliaduobė ir chemijos terminai angliarūgštė, angliavandenis, .. J. Taigi tik kalnakasys, kalnakasyba kalnais “motyvuota” (iš tikrųjų, 35 kaip įprasta vertiniams, nemotyvuota). Neturi “kalny” ne tik minėti kasykla, kasinys, iškasenos; rūdkasys, angliakasys (ir auksakasys), bet ir daug kitų, plg.: e0pnonpoxodweckax Gpuzada — prakasėjų brigada, 20pHopyOHoe deo — rūdų gavyba, eopuvie Goeamemea — žemės gelmių [mineraliniai] turtai, eopnoe macno — geol. žemės aliejus RLKŽ I. Zemės aliejus, paimtas iš GTŽ, nėra patekęs nei į LKŽ I, nei į LKŽ L, nei į DZ. Ar jis iš rus. e0pnoe macao, ar tiesiai iš vok. Erdėl, bet tai yra “nafta". Nafta yra ir vok Bergėl — F. Kuršaičio kalninis (od. ūlinis) aliėjus K I 210, būta ir Steinėl — F. Kuršaičio akmenis aliėjus, pėtrėlija K II 206, pasak LKŽ I, esas “Zibalas” (dabart. vok. Kerosin), nors ir LL 95 lenk. nafta — akmeninis aliejus, nafta. Motyvacija — iš žemės gelmių, iš žemės gelmėse esančių akmenų, uolų, plg.: Gilumi- niai krikščionybės klodai tūno kaipn afta korėtame akme- nyje ir prašosi išsiurbiami LA 1994 68 11. Taigi žemės ir akmens/ akmeninis, uolinis aliejus yra motyvuoti (nors irgi yra vertiniai), O kalninis aliejus — nelabai. Ir akmens anglių (jau iš, deja, likusio nespausdinto, bet matyt, naudoto J. Brovodskio žodyno žinoma akmens anglis) motyvacija nėra vienaprasmė — jos gal tiek pat “akmeninės" (ar “tarsi akmeninės"), plg. kūlių (t.y. akmenų) anglis J (plg. taip pat vok. Steinkohlenberg- bau “akmens anglių pramonė"), tiek pat ir “kalny”, nors ir tie kalnai uoliniai [plg. akmens ožys B “kalnų oZys”, dar labiau erelis akmeninis N “kilnusis erelis (Aquila chrysaétos)”], taigi tikrieji kalnai, lietuvių neretai taip ir vadinami: akmeniniai kalnai JV 311, kalnai akmeningi SD 94. Žinoma, yra ir tokių akmeninių, kurių motyvacija — ne “kalni- nis”, bet ir nėra visai tiesioginė (“iš akmens") — akmeninis 2. “prisi- taikęs gyventi prie akmenų (kalnuose arba miestuose)": zool. akme- ninė kiaunė (Martes foina) Dž. akmėnė |. zool. "tilvikinių būrio ak- menuotų pajūrių paukštis" (Aronaria interpres) [vok. Steinwdlzer); 2.žr. kūltupis — zool. “strazdų šeimos paukštis, lizdą kraunantis tarp akmenų" (Oenanthe oenanthe) [vok. Steinschmditzer) DZ, akmén- linda zool. “labai judrus, rudas Simtakojis, gyvenantis po akmenimis, rąstais ir kitur" (Lithobius) DŽ,. Ne tik dviprasmė, o tiesiog apgau- linga — sinchroniškai, šiuolaikiškai žiūrint — motyvacija gali pasirody- ti senųjų raštų ir tarmių, tautosakos būdvardžio mėdinis LKŽ VIII — 36 “iš medžio", bet tai jau būtų remotyvacija (— medis), o tikroji yra “miškinis, laukinis“ (— medė, medzias “miškas"): asilas medinis SD 271, medinis jaučias “stumbras" SD 9, medinė (t.y. kalnų “laukinė") ožka B, R 167, medinė kiaulė “šernas" R, girinis (medinis) paukštis K II 336, mėdiniai karveliai J. Jabl (Dv), gaidys medinis "tetervinas" R 75, medinė katė “vilpišys" R 402, medinis obelys Kal, mediniai obulai Sint; Valgydavo žiogus (t.y. džiovintus skėrius) ir medų medinį Bt Mr I, 6. Gal sunkiau apsigauti su variantu médinas, -a: ožka medinėji “stirna” Grv, teterukas — višta medindji Lz, medindja kiaulė "Šernas" Grv; O tu asile mėdinasis! Mžk. Gražiai apgaulingas yra net “naminis LKŽ VIII I. “prie namų gyvenantis": naminė pelė (Mus musculus) tsp [pršng. laukinė!]; Naminis žvirblis (Passer domesticus) — tai amži- nas žmogaus kaimynas Blv; musia naminė Kp; Ei, broli, broli, broleli mano, kam šovei balandėlį, naminį paukštužėlį? LTR (Ds). Biologijo- je šitokie organizmai vadinami sinantropiniais, net sinantropais (vėl saugokimės! — ne iš sinantropo — iškastinio “kinų žmogaus", 0 iš gr. syn- “kartu, su” + anthropos “"žmogus") — prie jų priklauso ir kamba- riniai (musė, svirplys, tarakonas, blusa), ir sodybų bei laukų piktžo- lės — žmogaus aplinkos parazitai (iš gr. para “greta, šalia" + sitos “maistas”), bet nepriklauso kultivuojamieji gyvūnai (platesnė sąvo- ka negu prijaukintieji — domestikuotieji), o LKŽ VIII šitai laiko tik minėtosios reikšmės — “prie namų gyvenantis" — poreikšmiu “Zmo- gaus globojamas, prie namų laikomas, auginamas": naminė antis, na- minė bitė, naminiai gyvuliai. Pagaliau e20pmorit gali būti net geologinis: eopusiit koanac — geologi- nis kompasas, 2opnaa eeomempusa — geologinė geometrija. O e2opnaa no- poda — tiesiog uoliena. Neaiškus naujadaras kalnininkystė žr. kalnakasyba DŽ, vertintinas kaip beprasmybė. Eduardo Vodzinsko pastangos nebuvo tuščios. RLKŽ I 1982 m. dar mažai spėjo, tik prie dJe.10 jau e0pnoe deo šiek tiek pataisyta — (kalnų) kasyba. PolZ, 1984 m. daugiau pakeitė: 20proe deo — kasyba, 20pHas npoMbiuLieHKHocmb — kasybos pramonė, eopnak — kasybininkas. VLKZ I 1989 m., deja, viskas sena — “kalniška", kasybos visai nėra. PŽ III 1992 m. yra kasyba: atviroji kasyba 131, jūrų dugno kasyba 128, 37 129. DZ, reagavo, bet būdamas ne specialusis (terminų ar enciklo- pedinis), o visuotinis žodynas, negalėjo iš karto kalnakasybos atmes- ti: kalnakasyba “žemės turtų kasimo pramonė, kasyba”, o kasyba — tik “kalnakasyba”; įdėtas tik kalnakasys “žemės turtų kaséjas”, o ka- svbininko, deja, dar nėra. Gailiausia, kad vis nėra naujo geologijos terminų žodyno. O laikraštiniams vertėjams nei Žodynai, nei kalbos straipsneliai nerašomi. Štai net taip jiems lengva (ar negrabia?) ranka išeina: Va- kar prie Baltųjų rūmų buvo pastatyti piketai. Akciją surengė kalnų metalurgijos profsąjunga LA1994592. Nėra nei kalnų, nei pakalnių ar pelkių metalurgijos, nors yra pelkių rūda. Visai nelo- giška tokia pora: Kuzbasokalnakasius palaiko Vorkutos angliakasiai LA1993 227 2. Priešpriešą galėtų sudaryti tik rūdkasiai ir angliakasiai. Visai keista: baigė <...> naftos irchemi- jos |tarbūt naftos chemijos — J.K.] institutą, kur įgijo ka In ų inžinie- riaus specialybę LA 1993 206 9. Tačiau čia ne visai netikėtai paaiškėja tai, ko ir IE. Vodzinskas, net vėl kasybai pastraipą paskyręs (TV 1994 1 44), neaptarė — tai, kad naftos gavybai ir kasybos inžinierius netinka (o kas tiktų — truputį toliau). Taigi kalnakasyba labai netinka. Išvartęs LTE V kelis kalnakasy- bos puslapius ničnieko nerandi apie kalnus, tačiau randi tai, kas svei- ku protu nesuvokiama: kalnakasybos pramonė — naudingųjų iškasenų gavyba ir pirminis apdorojimas (sodrinimas) — —- Yra 5 grupės: kuro gavybos pramonė (naftos, gamtinių dujų, anglių, durpių, skalūnų gavy- ba), rūdų, <... >. <...>; hidromineralinė pramonė (mineralinių, pože- minių vandenų, vandens vandentiekiui ir kt. tikslams gavyba). Taigi ne tik durpių kasimas, bet net mineralinio vandens gręžiniai — tai kalna- kasyba, dujos, vanduo — tai iškasenos!.. Net mokyklinis FGŽŽ jau 1987 m. aiškina: gręžinys — “apvalus kalnakasybinis kasinys uolienų storymėje, išgręžtas gręžimo instrumentu"... Juoba keista, kad daug anksčiau uz kasybą (1979 m.) liksuota gręžyba (1956 m.): 6ypoeoe deo — gręžvba GTZ. Priežastis — gręžybai nepavyko atitrūkti nuo 6ypoeoe de.10. Antai net Z. Kinderio knygoje “IHidrogeologija ir gręžyba" (1974) gręžyba... visiškai nevartojama. Joje yra tik gręžimas (gręži- nių) ir gręžiniai. Niekur nėra kokios nors naftos gręžybos, dujų grezy- 38 bos. Gal užtai gręžyba nepateko į DZ,, DZ, (nors yra jau 1971 m. LRKŽ). Kol susidarys ir nusistovės visa kasybos sistema, užtruks. Nemoty vuotas vertinys kalnakasyba vaip ir liko nediferencijuotas. Kasyba, be abejo, lengvai gali būti skaidoma — anglių kasyba, rūdos kasyba, nors greta turint angliakasį, rūdkasį neatmestina ir kita galimybė — anglia- kasyba, rūdkasyba, jau pasitaiko auksakasyba LA 1994 81 6, 178 2 greta labai seno auksakasys R 62, auksakasis B, K 1 558. Deja, dar pasitaiko ir sidabro kalnakasyba M ir G 1990 10 21 — turi būti sidabro kasyba (sunkiau — sidabrakasyba, nors yra sidabrakasys Ser). Beje, auk- sas ir sidabras gali būti ne tik kasamas, bet ir renkamas, kitaip išgau- namas. Visų jaučiamas, bet netvarkomas, apeinamas naudingųjų iškase- nų neatitikimas. Vieni rašo nesidrovėdami aiškiausias beprasmybes: Bet svarbiausia iš šio krašto naudingųjų iškasenų yra nafta M ir G 1973 11 22. Atskirą naudingųjų iš kas enų grupę sudaro geriamasis, techninis ir mineralinis požeminis vanduo bei sūrymai M ir G 1982 129. Kiti ieško, gausiai varijuoja, sakysim, A. Linčiaus knygos “Šimtas geologijos mįslių* (1980) tik viename p. 297 — ir nau- dingosios iškasenos, ir mineraliniai turtai, ir mineralinės žaliavos, ir požeminiai turtai, o juk yra ir organinių — durpės, gintaras (dėl naftos ginčijamasi — taigi būtų neparanku). Tiesiog gaila, kai išlenda dar kokios gamtinės iškasenos KB 1990 11 2 ar net žemės iškasenos KB 1994 12 8, kokie natūralūs ištekliai LA 1993 209 1. Ne viskas yra ir žemės gelmių turtai, nes yra ir atviroji, t.y. paviršiaus, kasyba. Gamtos turtai — vėl kitokia sąvoka, platesnė. Tačiau juk jau seniai yra neprastas žodis išgava “išgavimas": aukso, akmens anglių išgava DŽ,, DŽ, ir DZ, aukso išgava LmŽ 138. O “tai, kas išgaunama" būtų išga- vos — šitas žodis jau yra LKŽ IV, tik ten jo vos vienas šaltinis — BŽ 117, reikšmė neapibrėžta — “laimikis, gausa". Galima būtų neatsisa- kyti ir “naudingumo" motyvacijos — naudingosios išgavos. Kita gali- mybė — naudingieji radiniai, nes juk ir ieškoma, žvalgoma (žvalgyba — pazeedounoe demo GTZ) ir randama. Tačiau išgaunama paskui, taigi išgavos — tikslesnis terminas. Laikas svarstyti, rinktis ir priimti. , 39 Sutrumpinimai DŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DZ, - I leid., V., 1954. DZ, - II leid., V, 1972. DZ, - III leid., V., 1993. FGŽŽ -Solo viovas V, Kar povas G. Fizinės geografijos Zodynas- žinynas. K., 1987. GTZ -Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. V., 1956. KB —- “Kultūros barai". KTZ -Gaivenis K, Kein ys S. Kalbotyros terminų žodynas. K., 1990. LA - “Lietuvos aidas". LKK > Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1985. T. 24. LKZ > Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941. T. 1, I leid., 1968. T 1, II leid. 1956, T. 3. 1957, T. 4. 1959, T. 5. 1966, T. 7. 1970, T. 8. 1978, t. IL. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. LRKŽ -Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas. V., 1971. LTE - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1979. T. 5. Mir G - “Mokslas ir gyvenimas". MK — “Mūsų kalba”. PolZ, — Rusy-lietuviy kalbų politechnikos Zodynas/ Sudarė G. Daugėla. V., 1984. PZ III - Pažinimo džiaugsmas: Žemė ir jos gėrybės. V., 1992. RLKŽ - Rusy-lietuviy kalbų žodynas. V., 1982. T. 1/ Sudarė Ch. Lemchenas. SD - Pirmasis lietuvių kalbos žodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum (III leid. fotografuotinis tekstas]. V., 1979. Pus la piai skiriasi nuo LKŽ cituojamų SD V leid. puslapių. CCPJIS1 — CnoBapb coBpeMeHHoro PYCCKOTO JiMuTEpaTypHOTO s3bIKa. MockBa- Jlenunrpas, 1954. T. 3. TV - Terminologijos vagos. V., 1994. Kn. 1. VLKZ -KriZzinaukas J. Vokieciy-lietuviy kalbų žodynas. V., 1989. T. 1. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (roméniskieji — tomus), puslapius. 40