Nuostabi kelionė į kompiuterių šalį

NUOSTABI KELIONĖ Į KOMPIUTERIŲ ŠALĮ “Kompiuterių šalis susikūrė visai neseniai. Kaip ir kiekvienoje jaunoje valstybėje, joje dar daug netvarkos, dar neaišku, kas kur gyvena, kartais netgi — kaip ji vadinasi. Užtat beveik viskas čia nauja, traukia dėmesį — keičiasi, tobulėja, atsiranda vis geresnių ir jmantresnių įrenginių". Taip pradeda rašyti savo naująją knygą žinoma kompiuterijos specialistė V.Dagienė. Jos “Kelionė į kompiuterių šalį" (V., 1995. — 127 P.) yra rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijos ir išleista Atviros Lietuvos fondo lėšomis. Knygos tekstą tvarkė V. Bėkštienė, paveikslėlius piešė V. Bortkevičienė, juos į knygelę dėjo R. Rekašienė, o viską vertino A. Klupšaitė. Neabejojant galima sakyti, kad šia knyga susidomės ne tik jaunesniojo, bet ir vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Atsivertę pirmąjį puslapį, jie susipažins su intriguojančiu knygos turiniu: būkite pažįstami — tai kompiuteris (6), kompiuterio smegenys (30), kompiuterio atmintis (38), diskų ir diskelių mieste (46), kaip susišnekėti su kompiuteriu (54), Logo karalystė (62), kompiuteris žaidžia (78), kompiuteris piešia ir groja (86), kompiuteris — redaktorius (94), kompiuteris — paštininkas (110), kompiuterio seneliai ir proseneliai (118). Tolesniuose puslapiuose skaitytojai ras išsamesnių paaiškinimų apie pagrindines kompiuterijos sąvokas, kompiuterių sandarą, sistemas, programas, jų darbo principus, susipažins su kompiuterių istorija. Papildant autorės mintį, kad kompiuterių šalyje tvarka griežta ir knygelė sudėliota pagal šio krašto taisykles (5), norėtųsi dar pridurti, kad ir dauguma žodžių bei sakinių sudėlioti pagal gramatikos taisykles, išskyrus vieną kitą leksikos mažmožį, pvz.: atstatymas (= atkūrimas, atnaujinimas): <...> demoduliacija reiškia atvirkštinį procesą (— vyksmą) — pakeisto signalo atstatymą (= atkūrimą) (112); įsisavinti (= išmokti, įsiminti) : Taigi jūs įsisavinote (= išmokote, įsiminéte) dar vieną komandą (66). Norint įsisavinti (= išmokti, įsiminti) Logo kalbą, reikia <...> (70); paruošti, paruošti (= rengti, parengti): Vadinasi, kompiuteris yra puikus padėjėjas paruošti kokį nors tekstą (= kokiam nors tekstui parengti) (96). Dabar beveik visos knygos ruošiamos (= rengiamos) lazeriniais spausdintuvais (106); 101 sutikti (= aptikti) : Gyvenime sutinkame (= aptinkame) daug pavyzdžių (39). Kadangi knygos kalba aiški, sklandi, vaizdinga, tai ir keliauti po tokią šalį labai įdomu. Pavyzdžiui, štai kaip apibūdinamas kompiuteris. “Gyveno kartą Televizorius. Kasdien linksmino vaikus, rodė filmus, sekė pasakas. Bet ilgainiui jam pasidarė liūdna. Jis visus šnekina, pasakoja, o jam kad kas nors žodelį... Nutilo Televizorius. Ir čia pasigirdo Rašomosios mašinėlės taukšėjimas: tuk-tuk, tuk-tuk... Mašinėlė guodėsi: “Liūdna man. Visi tik įsakinėja, nurodinėja, ką spausdinti. O pati aš negaliu niekam pasiskųsti, neturiu su kuo pasišnekėti". Padūsavo juodu šitaip ir nutarė susivienyti: ką Rašomoji mašinėlė pasakys, Televizorius parodys, ko Televizorius paklaus, Mašinėlė atsakys... Televizorius pasivadino Displėjumi, o Rašomoji mašinėlė tiesiog — Klaviatūra. Taip gimė Kompiuteris. Tiesa, jam dar daug, oi daug ko reikėjo. Svarbiausia — smegenų" (7). Taip ir norisi vienu prisėdimu perskaityti šią knygą ir sužinoti, ką gi veikia tas kompiuteris, kaip su juo reikėtų susišnekėti. O susišnekėti, pasirodo, galima labai lengvai. Reikia tik vartoti taisyklingus terminus. Jų, gimininių ir rūšinių, knygelėje apstu. Dauguma terminų paaiškinti ir net nurodyti teiktinesni jų sinonimai. Štai pluoštelis tokių terminų: algoritmas (Algoritmas — bet kokio (=kiekvieno) uždavinio sprendimo tikslus užrašas. Kai algoritmas užrašomas kalba, suprantama kompiuteriui, jis vadinamas programa (58); aritmometras (Tai nesudėtinga skaičiavimo mašinėlė, sugebanti atlikti keturis aritmetikos veiksmus. Pirmieji aritmometrai buvo mechaniniai, vėliau — elektriniai (120); braižytuvas (Kai reikia nubraižyti sudėtingus ir tikslius brėžinius, naudojami specialūs spausdintuvai — braiZytuvai. Seniausi yra piestukiniai braižytuvai (107); diskas (46) : kompaktinis arba kitaip optinis diskas (51), Vinčesterio diskas (48); diskelis (Kartais diskelis pavadinamas netaisyklingai — “diskete", Kodėl taip, visiškai suprantama — diskeliai gaminami užsienyje, ant jų vokelio dažnai būna parašyta angliškai diskette, na ir skaitome 102 paraidžiui. Beje, kartais dar sakoma “lankstus diskelis", Visai be reikalo — ir taip aišku, kad jis lankstus, magnetinis (50); | displėjus (Žodį displėjus lietuviai pasiėmė iš anglų kalbos žodžio “display" — “parodyti, pavaizduoti". Kai kas displėjų vadina “monitoriumi” (angliškas žodis “monitor” turi daug prasmių: viena iš jų — stebėjimo, kontrolės prietaisas) (16); Logo kalba (Ar žinote, iš kur kilęs Logo kalbos pavadinimas? Iš graikų kalbos “logos”, kuris reiškia “žodis arba “mintis” (64); kompiuteris (Žodis kompiuteris, žinia, kilęs iš anglų kalbos žodžio “compute” — skaičiuoti. Anglai šį žodį pasiėmė iš lotynų kalbos “computo” reiškia skaičiuoju (8) : asmeninis kompiuteris (10), buitinis kompiuteris (15), elektroninis kompiuteris (121), kišeninis kompiuteris (15), nešiojamasis kompiuteris (15); spausdintuvas (Angliškai spausdintuvas printer (ir tariamas panaiai - “printe”). Todėl kartais ir pas mus mėgstamas vadinti printeriu. Kai turime gražų lietuvišką žodį, nedera skolintis iš kitų kalbų (104) : adatinis spausdintuvas (103), lazerinis spausdintuvas (102), rašalinis spausdintuvas (103); Žymeklis (Staiga mūsų dėmesį patraukė ekrane judantis stačiakampiukas — parašai raidę, ir jis pasislenka į dešinę. Kas tai? Kam jis reikalingas? Tai Zymeklis (15). Į šį sąrašėlį būtų galima įtraukti ir dar daugiau taisyklingų ir teiktiny knygos “Kelionė į kompiuterių šalį" kompiuterijos terminų. Tačiau ir iš jo matyti, kad autorė yra gerai susipažinusi su kompiuterijos terminija ir nepaskęsta jos dabartinės sinonimijos jūroje. Nors dėl vieno kito termino būtų galima ir padiskutuoti. Labai gerai, kad autorė atsisako anglybės faflas. Tačiau jos siūlomas ir jos artimiausių bendradarbių nuolat vartojamas vienas iš failo sinonimų — Dy/a (59) kelia nemažai abejonių, apie kai kurias jau buvo rašyta'. Tad jų neverta kartoti. Galima tik pridurti, kad labai neaiški žodžio byla reikšmės perkėlimo motyvacija (perkeliama ne pagrindinė šio žodžio reikšmė). Taigi tinkamesnis lietuviškas failo atitikmuo, matyt, būtų žodis rinkmena. ! Žr. Gimtoji kalba, 1994, Nr. 8-9, p. 17; Nr. 4, p. 21-22. 103 Juodų ir baltų linijų kodas ant užsieninių prekių vadintinas ne brūkšnelių kodu (75), bet brūkšniniu kodu. Taisytini ir tokie terminai, kaip antai: pastovi atmintis (42) (=pastovioji atmintinė), sensorinis (=jautrusis) ekranas (74), skaneris (75)(= skaitlys). Kam reikalingas intervalas tarp eilučių (96), specifinės raidės (26), jei galima pasakyti paprasčiau: tarpas tarp eilučių, savitos raidės. Angelė KAULAKIENĖ 104