Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Kazimieras GAIVENIS APIE DU TARPUKARIO LAIKŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIUS 1.S.Salkauskio pedagogikos terminy Zodynélis Filosofas S.Salkauskis sukūrė ne tik originalią terminologijos teoriją, normino filosofijos terminus, bet domėjosi ir pedagogikos terminija. Jo nebaigtas keturkalbis pedagogikos terminų žodynėlis, pavadintas “Bendroji pedagogikos terminija" (lietuvių-prancūzų-vokiečių-rusų kalbomis), išspausdintas “Raštų? antrajame tome (V., 1991). odynėlio paaiškinimuose rašoma: “Surankiota iš viso 1600 pedagoginių terminų. Iš jų 600 paimti iš “Bendrosios filosofijos terminijos”. Jie pažymėti ženklu +. 400 terminų yra svetimos kilmės. Jie pažymėti ženklu -. Jiems svarbu būtų rasti lietuviškųjų atitikmenų. Liekantieji 600 terminų yra lietuviškos kilmės ir turi specifiškai pedagoginį pobūdį. Jie nepažymėti jokiu ženklu. Visus terminus bandyta kirčiuoti"(277). Šis žodynėlis buvo svarstytas Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos sekcijoje ir šiek tiek papildytas, bet liko nebaigtas. Terminografijos principais jis mažai kuo skiriasi nuo “Bendrosios filosofijos terminijos”. Pastarąjį žodynėlį, kaip žinoma, yra kirčiavęs kalbininkas P. Skardžius. Vadinasi, galima manyti, kad pliusu pažymėtieji terminai yra P. Skardžiaus kirčiuoti. Šiame straipsnelyje nesistengsime S. Šalkauskio pedagogikos terminijos įvertinti šios srities sąvokų sisteminimo atžvilgiu, o domėsimės tik dviem kalbiniais dalykais, būtent: 1) S. Šalkauskio terminizuotos leksikos pobūdžiu ir 2) S. Šalkauskio pedagogikos terminų kirčiavimu. 1.S. Šalkauskis, apibūdindamas terminijos šaltinius, rašė: “Jei paimsime bet kurį mokslą, turėjusį susidaryti moksliškąją terminiją, tai lengvai patirsime, jog šita jo terminija yra pasemta iš trejeto šaltinių. Būtent vieni jos terminai yra paimti iš gyvosios žmonių kalbos ir tik yra pritaikyti specialiam mokslo reikalui; kiti terminai yra naujai sudaryti pagal kalbos dėsnius ir šiaip jau pagal analogiją su tipingomis jos apraiškomis; pagaliau trečia terminų grupė tiesiog paskolinta iš kitų kalbų ir tik mažiau ar daugiau modifikuota pagal fonetines bei 89 morfologines savybes kalbos, kuriai žodžiai yra skolinti" (Šalkauskis 1991 24). S. Šalkauskis naudojosi visais trim minėtais terminijos šaltiniais, tačiau naujadarų kūrė palyginti nedaug. Manytume, kad S. Šalkauskio pedagogikos terminijos naujadarai yra žodžiai atkak/a (obstination, entėtement; Eigensinn, Trotz), aumenybé (intelligence; Intelligenz), erdvėmenis (art d'espace; Raumkunst), im/a (réception; Rezeption, Aufnahme), kvotinj's (objet sur lequel on examine; Prifungsgegenstand), mokslaamzis (scolarité, Schulalter), pergyvena (survivance), rasfimas (Iécriture et la lecture), sie/ingiimas (caractere de ce qui est animé, Seelenhaftigkeit), sauna (brovoure; Bravour) ir kt. Deja, beveik visi jie buvo blankios darybos arba įvardijo dirbtines sąvokas ir todėl vėlesnėje pedagogikos terminijoje neprigijo. Kas kita S. Šalkauskio terminizuoti ar sudaryti žodžiai, kurie “Lietuvių kalbos žodyne" (toliau LKŽ) pateikiami tik neva iš sovietinių raštų, pvz.: globotinis (pupille; Pflegling), paauglystė (adolescence; Adoleszenz) ir kt. Jie vartojami ir dabartinėje mūsų terminijoje. Nelietuviškus žodynėlio papildymus S. Šalkauskis žymėjo minusu, bet į jų tarpą turbūt per apsirikimą pateko ir keletas lietuviškų terminų, pvz.: įdėmūs, įdėmų (attentif; aufmerksam), kūdikis (petit enfant; Wickelkind), miégas, miegai (sommeil; Schlaf), patirtinis (expérimental; experimentell) ir kt. Zodynélyje randame terminų, kurie dabar laikomi nenorminiais arba rašomais netaisyklingai, pvz.: pramatymas (prévoyance; Voraussehen), pramatyti (prévoir; voraussehen), pusidusvyras, -a (équipondérant; das Gleichgewicht haltend), pusiausvyrimas (qualité de ce qui est équipondérant), savigina, -os (défense de soi-méme; Sebstverteidigung, Selbstschutz). Pirmasis terminas dabar keičiamas Zodžiu numatymas, antrasis — numatyti, trečiasis — pusidusviras, -a, ketvirtasis — pusiausvirimas, penktasis — savigyna. Daugelis S. Šalkauskio įtvirtintų pedagogikos terminų vartojami ir dabar. Pavyzdžiui, L. Jovaišos žodyne “Pedagogikos terminai" (K., 1993) rasime tokius, jau ir tada vartotus, abstrakčiųjų sąvokų pavadinimus, pvz.: atgarninimas, atkakla, atpažinimas, atsakomybė, atsipalaidavimas, auginimas, auklėjimas, bendravimas, brendimas, darbingumas, darbštumas, dėmesys, dėstymas, dorovė, drausmė, dva90 singumas, gabumas, gerumas, globa, išsiblaškymas, įgūdis, įprasminimas, įprotis, įsitikinimas, įspėjimas, jautrumas, kūryba, lavinimas, lūkestis, pamėgdžiojimas, pareiga, pašaukimas, patirtis, paveldėjimas, pažangumas, pomėgis, potraukis, pratybos, prigimtis, stropumas ir kt. Terminologijos sekcijos posėdžiuose padaryti šio žodynėlio papildymai daugiausia susiję su tarptautinės terminijos pateikimu. Tik vienur kitur šalia tarptautinių terminų prirašomi dar ir lietuviški sinonimai, pvz.: aktyvumas — veiklumas, aritmetika — skaičiamokslis, cholerikas — staiguolis, degeneracija — išsigimimas, difuzija — išsklidimas, egoizmas — savimyla, etika — doromokslis ir kt. S. Šalkauskio terminologijos teorijoje išeities taškas buvo žodis, o ne sąvoka, todėl jo terminijos rinkiniuose antraštiniais žodžiais pateikiami ne tik daiktavardžiai, bet ir būdvardžiai, veiksmažodžiai, net dalyviai. Tačiau apskritai jo žodžių atranka, terminizacijos ir terminografijos principai buvo pakankamai aukšto mokslinio lygio. 2. Terminų kirčiavimas — keblus darbas nelituanistams. Kaip jau minėjome, dalį S. Šalkauskio pedagogikos žodynėlio terminų yra kirčiavęs P. Skardžius. Kitus terminus kirčiavo jis pats. Išvis nekirčiuotų palikta labai nedaug, tik keletas, pvz.: enciklopedinis, jausminis *, justi“, klausumas, kryptis*, kūnotyra, mitrėti, partiškas, pozityvinis (str. pozityvus), rūšis*, Žmoginis * (žvaigždutėmis pažymėti terminai filosofijos terminijoje buvo kirčiuojami). Įdomūs tie iš “Bendrosios filosofijos terminijos?" paimti terminai, kurių kirčiavimas nesutampa su dabartinėmis akcentologijos normomis. Tokių terminų yra keliolika, pvz.: jtaka, -6s, taka (=įtaka DLKŽ, LKTŽ), įtaiga, -Os, įtaigą (={taiga DLKŽ, LKTŽ), įvykdyti (=įvgkdyti DLKŽ), kiekinis (=kičkinis 1 DLKŽ, LKTŽ), kliūtis, -iés (=kliūtis DLKZ, LKTŽ), kūninis (=kūninis DLKŽ), meninis (=méninis DLKŽ, LKTZ), mokslinis (=mėksliniš DLKŽ, LKTŽ), néigiamas, - a (=neigiamas, -ė DLKŽ), reikšmė, -ės, reikšmę (=reikšmė 3 DLKŽ, LKTŽ), sąžiningas (=sąžiningas DLKŽ, LKTŽ), téigiamas, -a (=teigiamas, -ė DLKZ), visiomeninis (=visuomeninis DLKZ, LKTZ), 2méniskas (=¥méniskas DLKZ, LKTZ) ir kt. Kai kurie šių kir&iavimo variantų (pvz., jtaka, néigiamas ir kt.) nėra jokios klaidos, buvo 91 pateikiami LKŽ iš M. Niedermann'o, A. Senn'o, F. Brender'io ir A. Salio “Lietuvių rašomosios kalbos žodyno" (Heidelberg, 1932-1968) ir kitų šaltinių. Be to, esama ir apsirikimų. Pliusu pažymėtų žodžių sąmonėti (devénir conscient; bewusst werden), sąranga, -os, sąrangą (construction, structure; Gefiige, Bau, Struktur), sąveika, -Os, s§veika (interaction; Wechselwirkung) “Bendrojoje filosofijos terminijoje” išvis nėra, o terminai skirtūmas, -ai (différence; Unterschied), svajoné (réve; Traum), tramdyti (dompter; zugeln) minėtame šaltinyje kirčiuojami kitaip (skirtumas, svajoné ir trėmdyti). S. Šalkauskio pedagogikos terminų žodynėlyje pasitaiko ir paprastų kirčiavimo riktų (arba korektūros klaidų), pvz.: nacija, -os (nation; Nation), pagilinimas (approfondissement; Vertiefung), partija, -os (parti; Partei), savarankiškumas (indépendance; Selbstandigkeit), sielvartas, -ai (affliction; Seelenkummer), vienetas, -ai (unitė; Einheit), Zymiimas (valeur, eminence; Hervorrangendsein) ir kt. Kas kita toks terminų kirčiavimas, pvz.: antitezé (=antitézé DLKZ, LKTZ), enérgija (=enérgija DLKZ, LKTŽ), idėja, -ėjos (=idéja DLKZ, LKTZ), įžanga, -Gs, įžangą (={*anga DLKZ, LKTZ), jaunysté (=jaunysté DLKZ, LKTZ), konkursas (=konkirsas DLKZ, LKTZ), ligiistas (=lighistas DLKZ, LKTZ), mėginys, mėginio (=mégins 3a DLKZ, LKTZ), neiginys, néiginio (=neiginjs 3b DLKZ, LKTZ), 6rganas (=drganas DLKZ, LKTŽ), pitosas (=patdsas DLKZ, LKTŽ), pradedamas (=pradedamas), pramoga, -os (=pramoga DLKZ LKTZ), préza, -os (=proza DLKZ, LKTZ), prozininkas (=prozininkas DLKZ), savaniudiskas (=savanaūdiškas DLKZ, LKTŽ,), sieldtis (=sielotis DLKZ, LKTZ), sintézé (=siiitezé DLKZ, LKTŽ), skaiitas, -ai (=skautas DLKZ), vykdyti (=v§kdyti DLKZ, LKTŽ), žaismas, -ai (=%aismas DLKZ, LKTZ) ir kt. Dauguma šių terminų kirčiavimo netikslumų yra tipiškos inteligentų daromos klaidos. Jos būdingos ir dabartiniams mokslo kalbos tekstams. Kirčiuodamas priesagos -inis būdvardžius, dažniausiai einančius sudėtinių terminų pažyminiais, S. Šalkauskis buvo taip pat ne visai nuoseklus. Vienur jis tik šiek tiek nutolo nuo kirčiavimo normų (a), o kitur — kūrė net hipernormalizmus (b), pvz.: a) higieninis, higié niskas ( =higiėninis, higiėniškas DLKŽ), kiekinis (=kičkinis DLKZ, 92 LKTŽ), kūninis (=kūninis DLKŽ), /iturginis (=liturginis DLKŽ), norminis (=ndrminis DLKŽ, LKTŽ), profesinis (=profėsinis DLKŽ, LKTŽ), rūšinis (=rūšinis DLKŽ, LKTŽ), tarpinis, -ė (=tarpinis DLKZ, LKTŽ); b) kolektyvinis (=kolektjvinis DLKŽ, LKTŽ), kultūrinis (=kultūrinis DLKŽ, LKTŽ), literatūrinis (=literatūrinis DLKŽ), matematinis (=matemtinis DLKŽ), metodinis (= metddinis DLKŽ, LKTŽ), pedagoginis (=pedagdginis DLKŽ, LKTŽ), bet priésmokyklinis (=priešmokyklinis DLKŽ) ir kt. Apibendrinant pasakytas mintis, būtų galima padaryti tokias trumpas išvadas: 1. S. Šalkauskio pedagogikos terminų žodynėlis yra abėcėlinis, rūšiniai terminai jame nepateikiami. Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos sekcijoje jis apsvarstytas maždaug iki m raidės (paskutinis svarstymo posėdis įvyko 1940 06 12). Žodynėlis terminografiškai sutvarkytas panašiai kaip ir “Bendroji filosofijos terminija". 2. Pedagogikos terminų globotinis, paauglystė negalima laikyti sovietmečiu atsiradusiais žodžiais (kaip gali atrodyti iš “Lietuvių kalbos žodyno"). Šiuos žodžius randame jau S. Šalkauskio žodynėlyje. Dauguma S. Šalkauskio siūlytų naujadarų (atkakla, imla, kvotinys, rašlūmas ir kt.) pedagogikos terminijoje neprigijo. 3. Dalį S. Šalkauskio pedagogikos žodynėlio terminų yra sukirčiavęs P. Skardžius. Kitus terminus kirčiavo pats žodynėlio autorius. Kirčiavimo riktų yra palyginti nemažai. Jie daugiausia susiję su netiksliu kirčio vietos nustatymu. 2. L. Dargio ir A. Salio “Prekybinės korespondencijos žodynėlis? 1938 m. “Tautos ūkio" žurnale ekonomistas L. Dargis kartu su kalbininku A. Saliu buvo paskelbę “Prekybinės korespondencijos žodynėlį". Vėliau šis žodynėlis, papildytas angliškais atitikmenimis, buvo išspausdintas A. Salio “Raštuose" (Roma, 1979). Visi lietuviški terminai jame sukirčiuoti, o kai kurie dar ir trumpai paaiškinti pavyzdžiais. Žodynėlio bendraautorystė A. Salio “Raštuose? aiškinama taip: “L. Dargis sutelkė anuo metu jo ir kitų Lietuvoje dažniausiai 93 vartojamus reikalingiausius ūkinius terminus, juos išvertė į vokiečių, dalį ir į anglų kalbą, o A. Salys padėjo tuos terminus sulietuvinti, nustatyti jų lietuviškąsias lytis. Dalis tų terminų (pavyzdžiai, antspaudas, įmonė, perlaida) buvo kitų jau anksčiau sudaryta, o kita dalis (kaip atlyginimas, išrankos, palūkanos) jau iš seno vartojama. Tačiau daugumą terminų, dažniausiai nelietuviškų, teko naujai apdoroti, susikurti naujų lyčių, išvestų ir jau vartojamų žodžių. A. Salys, L. Dargiui paaiškinus kurio termino sąvoką, dažnai pasiūlydavo po kelis lietuviškus terminų atitikmenis, pagaliau kartu su L. Dargiu pasirinkdavo tą žodį bei jo formą, kuri abiem labiau patikdavo. Pats L. Dargis vėliau (1975) yra pareiškęs, kad čia “lietuviškosios dalies naujų terminų pagrindinis autorius buvo prof. A. Salys" (Salys,I,455). Žodinėlyje rasime įdomių lietuviškų terminų, kurie dabar dar nevartojami arba retai kieno vartojami, bet galėtų tikti ir šiuolaikinei rinkos ekonomikos terminijai. Pvz.: apmoka (vok. Begleichungssumme, angl. payment). Anglišką terminą payment orderbūtų galima versti lietuvišku atitikmeniu apmokos dokumentas (kvitas). bendraskolis (vok. Gemeinschulder, angl. fellow debitor). Dabar ši sąvoka dažnai vadinama netaisyklingu lietuvišku terminu bendraskolininkis. darbimas (vok. Leistungsfihigkeit, angl. productivity). Šis žodis tinka apibūdinti tam, kas daug padaro. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (V., 1993; toliau — DLKŽ) žodis darbus paaiškintas sinonimu darbštus. Tačiau terminijoje būtų geriau šias sąvokas išskirti: darbštūs — kas mėgsta dirbti; darbūs (arba darbliis)- kas daug pada10. pirklimas (vok. Kaufkraft, angl. purchasing power). Pirklus yra tas, kas gali, turi kuo pirkti. Ekonomikos suiru¢iy laikais visuomenės pirklumas sumažėja. Dabar ši sąvoka dažniausiai vadinama terminu perkamasis pajėgumas. Vienažodis terminas būtų patogesnis. važtaraščio antrininkas (vok. Frachtbriefduplikat, angl. bill of Iading duplicate). Žodis antrininkas dublikato pakaitalo reikšme teikiamas ir DLKŽ. važūs (vok. transportabel, angl. easily transportable). DLKŽ pa94 teikiama tik šio žodžio reikšmė “kuris gerai veža". Tačiau prekybininkams reikalinga kita būdvardžio važus reikšmė — “transportabilus”. Tokią reikšmę jis gali turėti. Vadinasi, galima kalbėti ir apie prekių važumą. Šiame žodynėlyje yra ir nepriimtų terminų, kurių vietoje dabar įsigalėjo kiti žodžiai arba jų junginiai. Kitais atvejais jų vietoje dar vartojami svetimžodžiai. Pvz.: būdinė prekyba (vok. Hėkerhandel, angl. hawking trade), būdininkas (vok. Hoker, angl. hawker, peddler). Dabartinėje terminijoje šiam reikalui vartojami žodžiai kioskas ir kioskininkas. Nėra jokios vilties, kad juos galėtų pakeisti žodžiai būda ir būdininkas. gyvi, gyvieji pinigai (vok. Bargeld, angl. cash). Jau senokai Lietuvoje prigijo terminas grynieji pinigai. Dabar nėra reikalo šio termino keisti. mokmenys (vok. Zahlungsmittel, angl. means of payment). Terminas įvardija nelabai aktualią sąvoką. nūodarbis (vok. Leistung des Angestellten, ang]. piece of work, performance). Dabar yra įsigalėjęs terminas išdirbis. Jis ir vartotinas. padalas, pelninys (vok. Dividende, Gevinnanteil, angl. dividend). Šiai sąvokai pavadinti dabar vartojamas tarptautinis terminas dividendas. Pirmasis siūlomųjų lietuviškų naujadarų tikrai nepaplis, o antrasis — vargu bau. pagava (vok. Blickpunkt, Blickfangpunkt, blickfangende Ware, angl. eyecatching (in advertising or packaging) wares). Terminijoje dabar nevartojamas ir žodynėlyje pateikiamas būdvardis pagavis. Jis dažniausiai keičiamas būdvardžiu patrauk/ūs. Vadinasi, ir vietoje žodžio pagava terminijai geriau tiktų žodis patraukla. pradovis (vok. Vorschuss, angl. advance money). Atitinka dabartinį terminą avansas. Nydermano žodyne šis terminas yra žodžio rankpinigiai sinonimas. pėrstovis (vok. Ūberliegen, angl. lying-over time, days of demurrage). Dabartinis lietuviškas šios sąvokos pavadinimas yra prastova. Jis geriau derinasi su veiksmažodžiu prastovéti. saugove (vok. Stahlkammer, angl. safe). Kadangi žodis seifas da95 bartinėje terminijoje pavadina tik nedegamąją metalinę spintą vertybėms laikyti, 0 banko patalpa su tokiomis spintomis vadinama terminu saugykla, tai naujadaras saugovė pasidaro nereikalingas. Žodynėlyje antraštiniais žodžiais pateikiami ne vien tik vienažodžiai ir sudėtiniai terminai, bet jame rasime ir prielinksnių, prieveiksmių, dalyvių, bendračių, žodžių formų. Pvz.: apié (vok. betreff, angl. concerning, about); kdiningai (vok. preiswert, angl. priceworthy); laišku (vok. brieflich, angl. by means of a letter); naudai (vok. zu Gunsten, angl. to someone’s favor); padieniul, padaciui (vok. nach Tagen, nach Datum, chronologisch, angl. daily, day after day); panamiui (vok. vom Hause, zum Hause, ang). from house, to house); atlikta (vok. erledigt, angl. accomplished); - paliépti (vok. anorden, angl. to command, to decree); pérkelti (vok. tibertragen, angl. to carry over). L. Dargio ir A. Salio “Prekybinés korespondencijos Zodynélis” terminografiniu lygiu neišsiskiria iš kitų to meto daugiakalbiy terminų žodynėlių. Praktikai, be abejonės, jis būtų buvęs naudingas. Tačiau šiam žodynėliui nebuvo lemta turėti ryškios įtakos lietuviškai ekonomikos terminijai. Tai atsitiko todėl, kad jis buvo išleistas karo išvakarėse, o Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, terminija buvo susieta jau nebe su laisvosios rinkos, bet su planine centralizuota ekonomika. Nepaisant to, šis žodynėlis dar ir dabar nėra praradęs aktualumo. Sutrumpinimai DLKŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1993. LKTŽ — Lietuvių kalbos tarties žodynas/ sudarė V. Vitkauskas. V., 1985. 96