Terminologija Latvijoje

UŽSIENIO AKTUALIJOS Regina KVAŠYTĖ TERMINOLOGIJA LATVIJOJE Visų sričių latvių terminologiją tvarko ir standartizuotų terminų įdiegimą į praktiką koordinuoja Latvijos mokslų akademijos Termi- nologijos komisija (LMA TK). Ši komisija veikia jau beveik 50 metų (nuo 1946 metų). 1959 metais ji buvo atkelta į LMA Kalbos ir litera- tūros institutą, o po jo pertvarkymo 1992 metais TK veikia Latvių kalbos institute. LMA TK veiklai vadovauja plenumas, kuris kviečiamas pagal TK nuostatus esant reikalui, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Ko- misijos vadovybė tvirtinama LMA Senato posėdyje penkeriems me- tams. TK vadovauja pirmininkas. Nuo 1976 metų šias pareigas eina MA akademikė, habilituota daktarė Aina Blinkena. Jai padeda du pernai patvirtinti jos pavaduotojai: MA akademikas, habilituotas dak- taras Juris Ekmanis ir MA narė korespondentė, habilituota daktarė Valentina Skujinia. TK garbės narys yra ilgametis jos vadovas kalbi- ninkas Rūdolfas Grabis. Savo ruožtu TK mokslinės sekretorės pa- reigas eina filologijos magistrė Marika Kirytė. Plenume pastaruoju metu darbuojasi 33 įvairių sričių specialistai, taip pat kalbininkai ir leidyklų atstovai. Reguliariam darbui sudarytas TK plenumo akty- vas — TK vadovybė bei 5-7 aktyviausi atskirų sričių atstovai. Beje, šis aktyvas turi teisę priimti terminų norminimo nutarimus. Sričių ter- minologiją pirminėje jos svarstymo stadijoje rengia atitinkamų sričių pakomisiai, į kuriuos įeina šios srities specialistai ir mažiausiai vie- nas kalbininkas. Pakomisiuose terminai kaupiami, apibendrinami bei sisteminami ir svarstomi terminų sarašų pirmieji variantai. Veiklos pradžioje Terminologijos komisijoje buvo 10 pakomisių, o 40-aisiais veiklos metais jų yra net 22.! Pakomisių skaičius kartkar- "Skujin a V. LPSR ZA Terminologijos komisijos darbibas ceturta desmitga- de un galvenas terminologiska darba problėmas // Valodas aktualitates. R., 1987., 72.-73. lpp. 70 tėmis keičiasi, nes atskiros komisijos po tam tikro darbo ar terminų žodyno parengimo bei išleidimo nustoja aktyviai veikusios. Vis dėlto pastebimas ir priešingas procesas — atsiradus reikalui, jos gali vėl pradėti savo veiklą (galbūt atnaujintos sudėties). Kuriamos ir naujų sričių pakomisės. Jų atsiradimo sąlyga — praktikos paklausa standar- tizuoti vienos ar kitos srities terminus. Iniciatyvą paprastai rodo tos srities specialistai. Pastaruoju metu aktyviai veikia 9 pakomisės: medicinos, žemės ūkio technikos, bibliografijos ir bibliotekininkystės, informatikos, energetikos, augalų apsaugos, silikatų cheminės technologijos, geo- logijos ir muziejininkystės. LMA TK užduotis yra parengti ir patvirtinti moksliškai pagrįstą ir suderintą latvių kalbos terminiją įvairioms mokslo bei praktikos sritims; rengti spaudai terminų žodynus ir žinynus; įvertinti ir patvir- tinti kitų organizacijų parengtus terminų sarašus, taip pat atskirus konsultacijai pateiktus terminus; išspręsti specialistų ginčus termi- nologijos klausimais ir priimti bendrą sprendimą; koordinuoti ter- minologijos darbą Latvijoje. Eilinis terminijos tvarkymas atliekamas Latvių kalbos instituto Terminologijos skyriuje, kur šiuo metu dirba 6 darbuotojai. Cia lygi- nami naujai pateikti terminų sarašai su anksčiau priimtais standarti- zuotais terminais, derinami ir redaguojami terminų žodynų ar kitų terminologijai skirtų leidinių rankraščiai. Teorinės latvių terminolo- gijos kūrimo nuostatos apžvelgtos ilgametės skyriaus vadovės Valen- tinos Skujinios monografijoje “Latvių terminijos tvarkymo princi- pai” (“Latviešu terminologijas izstrades principi” R.,1993), už kurią autorei suteiktas habilituotos daktarės mokslinis laipsnis. TK veiklos tikslas yra ir sunormintų terminų įdiegimas į praktiką bei netaisyklingų ar netikslių terminų pašalinimas iš kalbos. Norint, kad sėkmingai būtų realizuojama ši užduotis, reikia visuomenėje po- puliarinti komisijos priimtus nutarimus. Svarbiausi nutarimai spaus- dinami Latvijos Respublikos oficialiajame laikraštyje “Latvijas Véstnesis” ir LMA laikraštyje “Zinatnes Véstnesis”. Platesni termi- ny rinkiniai skelbiami biuleteniuose arba žodynuose. Neretai biule- teniai sudaro vienos ar kitos srities didesnės apimties terminų Zody- 71 nų pagrindą. Iki šiol yra išėję 63 biuleteniai ir 15 žodynų mokslinės terminijos serijoje. Paskutiniuoju metu žodynų leidimo darbo orga- nizavimas yra žymiai pakitęs. Dabar daugelis mokymo įstaigų, ver- slo įmonių ir kitų organizacijų savarankiškai kaupia terminus ir lei- norminiai, jie turi būti suderinti ir patvirtinti LMA TK. Deja, tokių leidinių nepakanka. Leidybos firmos dažnai nekoordinuoja savo veik- los ir kiekviena iš jų savo iniciatyva leidžia žodynus arba kitus leidi- nius, kuriuose vartojami nesuderinti terminai. TK pritariant pastaruoju metu išleisti keli dideli terminų rinki- niai. Čia pirmiausia reikėtų paminėti istoriko Janio Grauduonio pa- rengtą keturkalbį iliustruotą “ Archeologijos terminų žodyną“ (“Ar- heologijas terminu vardnica” R., 1994), už kurį jo autorius gavo Spy- duolos apdovanojimą, skiriamą Latvijos Kultūros fondo. Išleistas taip pat aiškinamasis anglų-rusų-latvių kalbų žodynas “Duomenų perda- vimo ir apdorojimo sistemos?" (“Datu parraides un apstrades sistemas” R., 1995), kurį buvo parengusi informatikos pakomisė. Šis žodynas yra gražus pavyzdys, ką gali nuveikti savo darbo entuziastai net tokioje srityje, kur labai plačiai paplitę skoliniai iš kitų kalbų. Šiame žodyne siūlomi latviški atitikmenys dabar sėkmingai vartoja- mi vietoje anglybių, pav.: reference — atsauce, converter — parvei- dotajs; driver — dzinis, draiveris, port — pieslėgvieta, ports (pataria- ma vartoti tą terminą, kuris rašomas pirmas). Net ir paties įrenginio pavadinimas dators (a. computer) yra naujadaras, kuris jau įsigalėjo vartosenoje. Jis sudarytas iš latvių kalboje įprasto žodžio dati (“duo- menys”) ir Piss -ors, su kuria dažnai sudarinéjami įrenginių pa- vadinimai. Sis terminas sėkmingai vartojamas vietoje anglybés komp- jūters. Pagal TK reikalavimus ir su jos parama išleisti ir kitų sričių terminų žodynai. Dažnai tai tokios sritys, kur iki šiol didelę reikšmę turėjo rusų kalba ir trūko latviškos terminijos. Dabar specialistai ir kiti žmonės gali naudotis šiais žodynais: “Rusų-latvių karinės leksi- kos žodynas" (“Krievu-latviešu militaras leksikas vardnica” R.,1993) su 3500 terminų bei leksiniy vienetų, “Uosto terminų Zodynas™ (“Os- tas terminu vardnica” Ventspils, 1995), kurį parengė Ventspilio pre- kybos uosto naftos rajono viršininkas Jurijus Oleinikas ir Latvių kal- 72 bos instituto darbuotoja Marika Kirytė. Išleisti taip pat “Angly-lat- vių energetikos ir elektrotechnikos žodynas" (“ Anglu-latviešu energčtikas un elektrotehnikas vardnica” R., 1995), kuriame sukaupta apie 12 000 žodžių; anksčiau yra išėjęs šios srities rusų-latvių kalbų žodynas “Krievu-latviešu energétikas terminu vardnica” (R., 1992). Naujausias TK darbas — ka tik išėjęs labai reikalingas “Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminų žodynas" (“Ekonomi- kas, lietvedibas un darba organizacijas terminu vardnica” R., 1995), kuriame surinkta maždaug 11000 latviškų terminų ir jų atitikmenų rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Žodyne sukaupta plati terminolo- ginė medžiaga: įvairių ūkio sričių ekonomikos, raštvedybos, komer- cinės veiklos, darbo organizavimo, planavimo, šių procesų automati- zavimo bei duomenų apdorojimo, bankų veiklos terminai ir termi- nologinio pobūdžio žodžių junginiai, taip pat ir statistikos terminai. Artimiausiu metu laukiame pasirodant šios pačios srities aiškinamo- jo žodyno, kurį yra parengusi Latvijos universiteto docentė Ruta Gre- vinia. Žmonėms vis dar labai reikalingas 1977 metais išleistas “Rusų- lietuvių kalbų politechnikos žodynas" (“Krievu-latviešu politehniska vardnica”), dabar jau tapęs bibliografine retenybe. Šiuo metu reda- guojamas didelės apimties statybos terminų žodynas, kurį sudarė šios srities entuziastas Talivaldis Keivas. Išleista taip pat keletas jūreivys- tės terminų rinkinių — prieš keletą metų “Jūreivystės terminų biule- tenis” (“Jūrniecibas terminu biletens”), o šiemet “Jūreivystės tech- ninės termonilogijos pagrindai" (“Jūrniecibas tehniskas termino- logijas pamati” R., 1995). Terminų žodynų leidimas dabar pakanka- mai gerai sutvarkytas, ir, nors šiam darbui reikia daug lėšų, vis dėlto galimybių išleisti galima rasti. Kita TK veiklos kryptis — terminų standartų sudarymas. Šiam dar- bui atlikti, deja, kol kas trūksta ir jėgų, ir lėšų. Terminijos tvarkymo darbo pradžioje visi TK priimti terminai bu- vo registruojami kartotekoje. Dabar, susidarius geresnėms techni- nėms sąlygoms, kartoteka perkeliama į kompiuterį, tačiau tai vyksta gana lėtai. Beje, šis darbas neseniai ir pradėtas. TK yra įsigijusi 1 kompiuterį, tikimasi įsigyti dar vieną, šiuolaikiškesnį. Kol kas taip 73 sutvarkyta tik naujojo “Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organiza- vimo terminų žodyno" bei “Rusų-latvių kalbų politechnikos terminų žodyno" medžiaga. Sudaryta programa leidžia duomenų banke su- rasti bet kurį terminą, jo atitikmenis kitomis kalbomis, taip pat ter- minų sinonimus. Kompiuterizavimas vyksta lėtai dėl kelių priežas- čių. Viena jų — TK negali skirti pakankamai lėšų programuotojams ir kompiuterių specialistams už darbą atlyginti. Kitose srityse tokių spe- cialistų paslaugos yra gerai apmokamos, todėl sunku surasti gerą spe- cialistą, norintį dirbti prie terminų banko sudarymo. Dar viena TK veiklos krypčių — savo darbo rezultatų populiarini- mas. Tai ne tik žodynų leidimas bei straipsnių skelbimas rinkiniuose ar spaudoje, bet ir įvairių konferencijų organizavimas ar dalyvavi- mas kitų įstaigų surengtose. Kadangi plėtojasi ryšiai su užsienio ko- legomis, tai atsiranda progų dalyvauti svetur vykstančiose termino- logų konferencijose, kurių metu nagrinėjami teoriniai bei praktiniai terminologijos klausimai. Tarp svarbiausių Latvijoje surengtų moks- linių konferencijų galima paminėti Jūrmaloje 1992 metais įvykusią tarptautinę konferenciją “Terminologijos mokslas: padėtis ir perspek- tyvos". Joje dalyvavo terminologai iš 14 valstybių. Ji buvo skirta žy- maus latvių terminologo E.Drezeno šimtmečiui paminėti. 1996 me- tais, kai bus minimas LMA TK 50-metis, rengiama konferencija “Na- cionalinė terminologija: istorija, dabartis ir perspektyvos". Šįkart tai bus Latvijos masto renginys, tačiau į jį numatyta pasikviesti ir arti- miausių šalių terminologus, pasikeisti nuomonėmis, pasidalinti pa- tirtimi. Latvijoje terminologijos srityje dar daug darbų nepadaryta. Atei- tyje daugiau dėmesio turėtų būti kreipiama į standartų sudarymą, reikėtų plėtoti žodynų leidybą, spartinti terminų duomenų bazės au- tomatizavimą, taip pat gilinti teorinius tyrinėjimus. Mažai nuveikta terminologijos pagrindų mokymo srityje — reikėtų ne tik skaityti at- skiras paskaitas specialistams, bet ir dėstyti terminologiją kaip mo- komąjį dalyką aukštųjų ir specialiųjų mokyklų studentams. 74 Naujausių latviškų terminų žodynų bibliografija (1990-1995) 1. Anglu-latviešu energétikas un elektrotehnikas vardnica. R.: Pétergailis, 1995. 143 Ipp. (Angly-latviy kalbų energetikos ir elek- trotechnikos Zodynas). 2. Anglu-latvieSu-krievu vardnica Radiotehnikas fakultates stu- dentiem. Sast.L.Maizite. R.: RTU, 1991.- 61 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalby Zodynas radiotechnikos fakultety studentams). 3. Anglu-latviesu-krievu šūšanas riipniecibas terminu vardnica. Sast.I.Blumfelde. R.: RTU, 1990. 1.d.(A - K)-204 Ipp., 2.d. (K-Z)- 205 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų siuvimo pramonės terminų Zody- nas). 4. Anglu-latvie$u-krievu terminologijas vardnica Celtniecibas fa- kultates studentiem. Sast.G.Cakure u.c. R.: RTU, 1992., 1.d. — 194 Ipp., 2.d. - 162 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų terminijos žodynas sta- tybos fakultety tsudentams). 5. Apgades, tirdzniecibas un finansu lietvedibas termini. LZA TK 61. biletens. R.: Zinatne, 1990. - 95 Ipp. (Tiekimo, prekybos ir finan- sy raštvedybos terminai). 6. Augu un dzivnieku nosaukumi: krievu-latinu-latviešu vardnica. Sast. R.Ava. R.: LU, 1990. - 98 Ipp. (Augalų ir gyvūnų pavadinimai: rusy-lotyny-latviy kalbų žodynas). 7. Blūma D. Pedagogijas un metodikas leksikas minimums anglu- latviešu un latviešu-anglu valoda. R.: LU, 1992. — 83 Ipp. (Pedagogi- kos ir metodikos leksikos minimumas angly-latviy ir latvių-anglų kal- bomis). 8. Datu apstrades un parraides sistėmas. Anglu-krievu-latviešu skaidrojoša vardnica. R.: A/s SWH Informativas sistėmas, 1995. — 247 1pp. (Duomenų apdorojimo ir perdavimo sistemos). 9. Ekonomikas, lietvedibas, darba organizacijas terminu vardnica. sast. aut.kolekt. V.Skujinas vadiba. R.: LIC, 1.d.(A — D)- 123 Ipp. (Ekonomikos, raštvedybos, darbo organizavimo terminų žodynas). 10. Ekonomikas, leitvedibas un darba organizacijas termini lat- viski, krieviski, angliski, vaciski. R., 1995. — 911 Ipp (Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminai latvių, rusų, anglų, vo- 75 kiečių kalbomis). Lt, Ekonomikas terminu vardnica latviešu, krievu, anglu, vacu, nču, lietuviešu, 1gaunu valoda. Sast. J.Porietis. R.: LU, 1992. — 163 pp. (Ekonomikos terminų žodynas latvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, lietuvių, estų kalbomis). | 12. Energetikos likumdošanas aktos un normativajos materialos lietojamo pamatterminu skaidrojums. R., 1996. — 31 Ipp. (Energeti- kos įstatymų aktuose ir norminiuose dokumentuose vartojamų pa- grindinių terminų aiškinimas). 13. Graudonis J. Arheologijas terminu vardnica: Latviešu, krie- vu, anglu, vacu valoda. R.: Zinatne, 1994. — 453 Ipp. (Archeologijos terminų žodynas). 14. Gravniece S. Vardnica sievietėm: Kulinarija. Vacu-latviešu- krievu vardnica. R.: Baltika, 1993. — 75 Ipp. (Žodynas moterims: ku- linarija. Vokiečių-latvių-rusų kalbomis). 15. Isa krievu-latviešu energétikas terminu vardnica. Sast. aut.kol. R., 1990. — 248 Ipp. (Trumpas rusų-latvių kalbų energetikos terminų žodynas). 16. Isa krievu-latviešu ražošanas terminu vardnica: Lauksaim- niecibas tehnika. Sast. J.Pommers. R.: Zvaigzne, 1991. — 64 Ipp. (Trumpas rusy-latviy kalbų gamybos terminų žodynas. Žemės ūkio technika). 17. Jūras navigacijas standartteicienu vardnica (autoru kolektivs). R., 1995. - 192 Ipp. (Jūrų navigacijas standartizaoty posakių Zody- nas). 8. Jurkane M. Vardnica sievictém: Kosmétika un higiéna. Anglu- latvieSu-krievu vardnica. R.: Baltika, 1993. -37 Ipp. (Žodynas mote- rims: Kosmetika ir higiena. Angly-latviy-risy žodynas.) 19. Jurniecibas tehnisk@s terminologijas pamati. Sast.M.Grins- teins, J.Baldunciks. R.: Elfs, 1995. — 135 lpp. (Jūreivystės technikos terminijos pagrindai). 20. Karklin$ L. Mūzikas leksikons. R.: Zvaigzne, 1990. - 336 Ipp. (Muzikos Zodynas). | 21. Kartografijas terminu vardnica. Sast. J Strauhmanis. R.: LU, 1991. — 24 Ipp. (Kartografijos terminų Žodynas). fra 76 22. Krievu-latviešu dzelzcela terminologijas vardnica. (3 dalas). Sast. J.Vanags. R.; 1991. — 241 Ipp. (Rusų-latvių kalbų geležinkelio terminijos žodynas). 23. Krievu-latviešu energétikas terminu vardnica. R.: Latvener- go, 1992. — 208 Ipp. (Rusų-latvių energetikos terminų žodynas). 24. Krievu-latviešu gramatvedibas terminu vardnica. R.: firma AFS, 1994. — 47 lpp. (Rusy-latviy kalbų buhalterijos terminų Zody- nas). 25. Krievu-latviešu juridisko terminu vardnica. Red. J.Alfejeva. R.: Alkor, 1993. — 206 Ipp. (Rusy-latviy kalbų teisės terminų Zody- nas). 26. Krievu-latviešu keramikas tehnologijas terminu vardnica. R.: RTU, 1993. - 95 Ipp. (Rusy-latviy kalbų keramikos technologijos ter- minų žodynas). 27. Krievu-latviešu militaras leksikas vardnica. Sast. EJusts. R.: Junda, 1993. - 119 Ipp. (Rusy-latviy kalbų karinės leksikos žodynas). 28. Krievu-latviešu stikla tehnologijas terminu vardnica. R.: RTU, 1993. — 110 Ipp. (Rusų-latvių kalbų stiklo technologijos terminų Zo- dynas). 29. Kristalografijas un mineralogijas termini. LZA TK 63. biletens. R.:Zinatne, 1993, - 226 Ipp. (Kristalografijos ir mineralogijos termi- nai). 30. Krimkalne L., Kukle S., Landsbergs A., Petersons L. Anglu- latvieSu-krievu finansu gramatvedibas skaidrojosa vardnica. R.: SIA “Macibu gramata”, 1993. — 100 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų finan- sy buhalterijos aiškinamasis žodynas). 31. Kupds, J., Knipše G. Sporta terminu skaidrojoša vardnica. R.: LIC, 1992. - 60 Ipp. (Sporto terminų aiškinamasis žodynas). 32. Latviešu-anglu juridisko terminu vardnica. R.: 1993. - 175 Ipp. (Latviy-angly kalby teisés terminy Zodynas). 33. LatvieSu-anglu-vacu-krievu poligrafijas un izdevéjdarba ter- minu vardnica. R.: Litta, 1995. — 343 Ipp. (Latviy-angly-vokie&iy- rusų kalbų poligrafijos ir leidybinės veiklos terminų žodynas). 34. Latviešu-krievu un krievu-latviešu čku un būvju projektėša- nas terminu vardnica. 1.burtn. Projektu un tamju dokumentacijas 77 termini. Sast. J.Piešinš. R., 1990. — 18 Ipp. (Latvių-rusų ir rusy-latviy kalby pastaty projektavimo terminy Zodynas. 1 sas. Projektų ir s3- maty dokumenty terminai). 35. LatvieSu-krievu, krievu-latvie$u juridisko terminu vardnica. J.Vébera redake. R.: Rasma, 1994. — 487 Ipp. (Latviy-rusy, rusy- latvių teisės terminų Žodynas). 36. Latvijas putnu nosaukumi. LZA TK 60.biletens. R.: Zinatne, 1991. — 43 1pp. (Latvijos paukščių pavadinimai). 37. Lietvedibas termini. LZA TK 59.biletens. R.: Zinatne, 1990.— 83 Ipp. (Rastvedybos terminai). 38. Mébelriipniecibas terminu latviski krieviska un krieviski lat- viska vardnica. Autori: ZRA “Gauja”, Rigas mébeju kombinats, LLA Kokapstrades katedra, LZA Valodas un literatūras institiits. R., 1991. — 165 Ipp. (Baldy pramonės terminų latviy-rusy ir rusy-latviy kalby Zodynas). 39. Medicinas termini. LZA TK 62.biletens. R.: Zinatne, 1991. — 145 Ipp. (Medicinos terminai). 40. Oleiniks J., Kirite M. Prakti¢eskij russko-laty3skij slovarj por- tovoj tematiki. Ostas terminu vardnica. Ventspils, 1995. - 96 pp. 41. Rikmanis O., Baldunčiks J., Bibanajevs A. Jūras abece: Jar- niecibas termini. Stasi par jiru. R.: Spriditis, 1993. — 111 Ipp. (Jurei- vystés elementorius: jūreivystės terminai. Pasakojimai apie jūrą). 42. Russko-latišsko-anglijskij slovarj osnovnyh terminov po eko- nomike. Riga: LIC, 1991 —- 49s. 43. Skujina V., Kvasite R. Lietiško teicienu vardnica. Paligs liet- vedibas praksé. R.: Zinatne, 1991. -104 Ipp.: izd. 1992. 44. Tirdzniecibas ekonomikas, organizacijas un parveldes termi- nu vardnica. R.: Zinatne, 1992. — 254 Ipp. (Prekybos ekonomikos, organizavimo ir valdymo terminy žodynas). 45. Vėcinš E. Naudas lietas: Skaidrojoša vardnica. R.: Zvaigzne, 78