Terminologija Latvijoje

UŽSIENIO AKTUALIJOS Regina KVAŠYTĖ TERMINOLOGIJA LATVIJOJE Visų sričių latvių terminologiją tvarko ir standartizuotų terminų įdiegimą į praktiką koordinuoja Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisija (LMA TK). Ši komisija veikia jau beveik 50 metų (nuo 1946 metų). 1959 metais ji buvo atkelta į LMA Kalbos ir literatūros institutą, o po jo pertvarkymo 1992 metais TK veikia Latvių kalbos institute. LMA TK veiklai vadovauja plenumas, kuris kviečiamas pagal TK nuostatus esant reikalui, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Komisijos vadovybė tvirtinama LMA Senato posėdyje penkeriems metams. TK vadovauja pirmininkas. Nuo 1976 metų šias pareigas eina MA akademikė, habilituota daktarė Aina Blinkena. Jai padeda du pernai patvirtinti jos pavaduotojai: MA akademikas, habilituotas daktaras Juris Ekmanis ir MA narė korespondentė, habilituota daktarė Valentina Skujinia. TK garbės narys yra ilgametis jos vadovas kalbininkas Rūdolfas Grabis. Savo ruožtu TK mokslinės sekretorės pareigas eina filologijos magistrė Marika Kirytė. Plenume pastaruoju metu darbuojasi 33 įvairių sričių specialistai, taip pat kalbininkai ir leidyklų atstovai. Reguliariam darbui sudarytas TK plenumo aktyvas — TK vadovybė bei 5-7 aktyviausi atskirų sričių atstovai. Beje, šis aktyvas turi teisę priimti terminų norminimo nutarimus. Sričių terminologiją pirminėje jos svarstymo stadijoje rengia atitinkamų sričių pakomisiai, į kuriuos įeina šios srities specialistai ir mažiausiai vienas kalbininkas. Pakomisiuose terminai kaupiami, apibendrinami bei sisteminami ir svarstomi terminų sarašų pirmieji variantai. Veiklos pradžioje Terminologijos komisijoje buvo 10 pakomisių, o 40-aisiais veiklos metais jų yra net 22.! Pakomisių skaičius kartkar- "Skujin a V. LPSR ZA Terminologijos komisijos darbibas ceturta desmitgade un galvenas terminologiska darba problėmas // Valodas aktualitates. R., 1987., 72.-73. lpp. 70 tėmis keičiasi, nes atskiros komisijos po tam tikro darbo ar terminų žodyno parengimo bei išleidimo nustoja aktyviai veikusios. Vis dėlto pastebimas ir priešingas procesas — atsiradus reikalui, jos gali vėl pradėti savo veiklą (galbūt atnaujintos sudėties). Kuriamos ir naujų sričių pakomisės. Jų atsiradimo sąlyga — praktikos paklausa standartizuoti vienos ar kitos srities terminus. Iniciatyvą paprastai rodo tos srities specialistai. Pastaruoju metu aktyviai veikia 9 pakomisės: medicinos, žemės ūkio technikos, bibliografijos ir bibliotekininkystės, informatikos, energetikos, augalų apsaugos, silikatų cheminės technologijos, geologijos ir muziejininkystės. LMA TK užduotis yra parengti ir patvirtinti moksliškai pagrįstą ir suderintą latvių kalbos terminiją įvairioms mokslo bei praktikos sritims; rengti spaudai terminų žodynus ir žinynus; įvertinti ir patvirtinti kitų organizacijų parengtus terminų sarašus, taip pat atskirus konsultacijai pateiktus terminus; išspręsti specialistų ginčus terminologijos klausimais ir priimti bendrą sprendimą; koordinuoti terminologijos darbą Latvijoje. Eilinis terminijos tvarkymas atliekamas Latvių kalbos instituto Terminologijos skyriuje, kur šiuo metu dirba 6 darbuotojai. Cia lyginami naujai pateikti terminų sarašai su anksčiau priimtais standartizuotais terminais, derinami ir redaguojami terminų žodynų ar kitų terminologijai skirtų leidinių rankraščiai. Teorinės latvių terminologijos kūrimo nuostatos apžvelgtos ilgametės skyriaus vadovės Valentinos Skujinios monografijoje “Latvių terminijos tvarkymo principai” (“Latviešu terminologijas izstrades principi” R.,1993), už kurią autorei suteiktas habilituotos daktarės mokslinis laipsnis. TK veiklos tikslas yra ir sunormintų terminų įdiegimas į praktiką bei netaisyklingų ar netikslių terminų pašalinimas iš kalbos. Norint, kad sėkmingai būtų realizuojama ši užduotis, reikia visuomenėje populiarinti komisijos priimtus nutarimus. Svarbiausi nutarimai spausdinami Latvijos Respublikos oficialiajame laikraštyje “Latvijas Véstnesis” ir LMA laikraštyje “Zinatnes Véstnesis”. Platesni terminy rinkiniai skelbiami biuleteniuose arba žodynuose. Neretai biuleteniai sudaro vienos ar kitos srities didesnės apimties terminų Zody71 nų pagrindą. Iki šiol yra išėję 63 biuleteniai ir 15 žodynų mokslinės terminijos serijoje. Paskutiniuoju metu žodynų leidimo darbo organizavimas yra žymiai pakitęs. Dabar daugelis mokymo įstaigų, verslo įmonių ir kitų organizacijų savarankiškai kaupia terminus ir leinorminiai, jie turi būti suderinti ir patvirtinti LMA TK. Deja, tokių leidinių nepakanka. Leidybos firmos dažnai nekoordinuoja savo veiklos ir kiekviena iš jų savo iniciatyva leidžia žodynus arba kitus leidinius, kuriuose vartojami nesuderinti terminai. TK pritariant pastaruoju metu išleisti keli dideli terminų rinkiniai. Čia pirmiausia reikėtų paminėti istoriko Janio Grauduonio parengtą keturkalbį iliustruotą “ Archeologijos terminų žodyną“ (“Arheologijas terminu vardnica” R., 1994), už kurį jo autorius gavo Spyduolos apdovanojimą, skiriamą Latvijos Kultūros fondo. Išleistas taip pat aiškinamasis anglų-rusų-latvių kalbų žodynas “Duomenų perdavimo ir apdorojimo sistemos?" (“Datu parraides un apstrades sistemas” R., 1995), kurį buvo parengusi informatikos pakomisė. Šis žodynas yra gražus pavyzdys, ką gali nuveikti savo darbo entuziastai net tokioje srityje, kur labai plačiai paplitę skoliniai iš kitų kalbų. Šiame žodyne siūlomi latviški atitikmenys dabar sėkmingai vartojami vietoje anglybių, pav.: reference — atsauce, converter — parveidotajs; driver — dzinis, draiveris, port — pieslėgvieta, ports (patariama vartoti tą terminą, kuris rašomas pirmas). Net ir paties įrenginio pavadinimas dators (a. computer) yra naujadaras, kuris jau įsigalėjo vartosenoje. Jis sudarytas iš latvių kalboje įprasto žodžio dati (“duomenys”) ir Piss -ors, su kuria dažnai sudarinéjami įrenginių pavadinimai. Sis terminas sėkmingai vartojamas vietoje anglybés kompjūters. Pagal TK reikalavimus ir su jos parama išleisti ir kitų sričių terminų žodynai. Dažnai tai tokios sritys, kur iki šiol didelę reikšmę turėjo rusų kalba ir trūko latviškos terminijos. Dabar specialistai ir kiti žmonės gali naudotis šiais žodynais: “Rusų-latvių karinės leksikos žodynas" (“Krievu-latviešu militaras leksikas vardnica” R.,1993) su 3500 terminų bei leksiniy vienetų, “Uosto terminų ZodynasTM (“Ostas terminu vardnica” Ventspils, 1995), kurį parengė Ventspilio prekybos uosto naftos rajono viršininkas Jurijus Oleinikas ir Latvių kal72 bos instituto darbuotoja Marika Kirytė. Išleisti taip pat “Angly-latvių energetikos ir elektrotechnikos žodynas" (“ Anglu-latviešu energčtikas un elektrotehnikas vardnica” R., 1995), kuriame sukaupta apie 12 000 žodžių; anksčiau yra išėjęs šios srities rusų-latvių kalbų žodynas “Krievu-latviešu energétikas terminu vardnica” (R., 1992). Naujausias TK darbas — ka tik išėjęs labai reikalingas “Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminų žodynas" (“Ekonomikas, lietvedibas un darba organizacijas terminu vardnica” R., 1995), kuriame surinkta maždaug 11000 latviškų terminų ir jų atitikmenų rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Žodyne sukaupta plati terminologinė medžiaga: įvairių ūkio sričių ekonomikos, raštvedybos, komercinės veiklos, darbo organizavimo, planavimo, šių procesų automatizavimo bei duomenų apdorojimo, bankų veiklos terminai ir terminologinio pobūdžio žodžių junginiai, taip pat ir statistikos terminai. Artimiausiu metu laukiame pasirodant šios pačios srities aiškinamojo žodyno, kurį yra parengusi Latvijos universiteto docentė Ruta Grevinia. Žmonėms vis dar labai reikalingas 1977 metais išleistas “Rusųlietuvių kalbų politechnikos žodynas" (“Krievu-latviešu politehniska vardnica”), dabar jau tapęs bibliografine retenybe. Šiuo metu redaguojamas didelės apimties statybos terminų žodynas, kurį sudarė šios srities entuziastas Talivaldis Keivas. Išleista taip pat keletas jūreivystės terminų rinkinių — prieš keletą metų “Jūreivystės terminų biuletenis” (“Jūrniecibas terminu biletens”), o šiemet “Jūreivystės techninės termonilogijos pagrindai" (“Jūrniecibas tehniskas terminologijas pamati” R., 1995). Terminų žodynų leidimas dabar pakankamai gerai sutvarkytas, ir, nors šiam darbui reikia daug lėšų, vis dėlto galimybių išleisti galima rasti. Kita TK veiklos kryptis — terminų standartų sudarymas. Šiam darbui atlikti, deja, kol kas trūksta ir jėgų, ir lėšų. Terminijos tvarkymo darbo pradžioje visi TK priimti terminai buvo registruojami kartotekoje. Dabar, susidarius geresnėms techninėms sąlygoms, kartoteka perkeliama į kompiuterį, tačiau tai vyksta gana lėtai. Beje, šis darbas neseniai ir pradėtas. TK yra įsigijusi 1 kompiuterį, tikimasi įsigyti dar vieną, šiuolaikiškesnį. Kol kas taip 73 sutvarkyta tik naujojo “Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminų žodyno" bei “Rusų-latvių kalbų politechnikos terminų žodyno" medžiaga. Sudaryta programa leidžia duomenų banke surasti bet kurį terminą, jo atitikmenis kitomis kalbomis, taip pat terminų sinonimus. Kompiuterizavimas vyksta lėtai dėl kelių priežasčių. Viena jų — TK negali skirti pakankamai lėšų programuotojams ir kompiuterių specialistams už darbą atlyginti. Kitose srityse tokių specialistų paslaugos yra gerai apmokamos, todėl sunku surasti gerą specialistą, norintį dirbti prie terminų banko sudarymo. Dar viena TK veiklos krypčių — savo darbo rezultatų populiarinimas. Tai ne tik žodynų leidimas bei straipsnių skelbimas rinkiniuose ar spaudoje, bet ir įvairių konferencijų organizavimas ar dalyvavimas kitų įstaigų surengtose. Kadangi plėtojasi ryšiai su užsienio kolegomis, tai atsiranda progų dalyvauti svetur vykstančiose terminologų konferencijose, kurių metu nagrinėjami teoriniai bei praktiniai terminologijos klausimai. Tarp svarbiausių Latvijoje surengtų mokslinių konferencijų galima paminėti Jūrmaloje 1992 metais įvykusią tarptautinę konferenciją “Terminologijos mokslas: padėtis ir perspektyvos". Joje dalyvavo terminologai iš 14 valstybių. Ji buvo skirta žymaus latvių terminologo E.Drezeno šimtmečiui paminėti. 1996 metais, kai bus minimas LMA TK 50-metis, rengiama konferencija “Nacionalinė terminologija: istorija, dabartis ir perspektyvos". Šįkart tai bus Latvijos masto renginys, tačiau į jį numatyta pasikviesti ir artimiausių šalių terminologus, pasikeisti nuomonėmis, pasidalinti patirtimi. Latvijoje terminologijos srityje dar daug darbų nepadaryta. Ateityje daugiau dėmesio turėtų būti kreipiama į standartų sudarymą, reikėtų plėtoti žodynų leidybą, spartinti terminų duomenų bazės automatizavimą, taip pat gilinti teorinius tyrinėjimus. Mažai nuveikta terminologijos pagrindų mokymo srityje — reikėtų ne tik skaityti atskiras paskaitas specialistams, bet ir dėstyti terminologiją kaip mokomąjį dalyką aukštųjų ir specialiųjų mokyklų studentams. 74 Naujausių latviškų terminų žodynų bibliografija (1990-1995) 1. Anglu-latviešu energétikas un elektrotehnikas vardnica. R.: Pétergailis, 1995. 143 Ipp. (Angly-latviy kalbų energetikos ir elektrotechnikos Zodynas). 2. Anglu-latvieSu-krievu vardnica Radiotehnikas fakultates studentiem. Sast.L.Maizite. R.: RTU, 1991.- 61 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalby Zodynas radiotechnikos fakultety studentams). 3. Anglu-latviesu-krievu šūšanas riipniecibas terminu vardnica. Sast.I.Blumfelde. R.: RTU, 1990. 1.d.(A - K)-204 Ipp., 2.d. (K-Z)- 205 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų siuvimo pramonės terminų Zodynas). 4. Anglu-latvie$u-krievu terminologijas vardnica Celtniecibas fakultates studentiem. Sast.G.Cakure u.c. R.: RTU, 1992., 1.d. — 194 Ipp., 2.d. - 162 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų terminijos žodynas statybos fakultety tsudentams). 5. Apgades, tirdzniecibas un finansu lietvedibas termini. LZA TK 61. biletens. R.: Zinatne, 1990. - 95 Ipp. (Tiekimo, prekybos ir finansy raštvedybos terminai). 6. Augu un dzivnieku nosaukumi: krievu-latinu-latviešu vardnica. Sast. R.Ava. R.: LU, 1990. - 98 Ipp. (Augalų ir gyvūnų pavadinimai: rusy-lotyny-latviy kalbų žodynas). 7. Blūma D. Pedagogijas un metodikas leksikas minimums anglulatviešu un latviešu-anglu valoda. R.: LU, 1992. — 83 Ipp. (Pedagogikos ir metodikos leksikos minimumas angly-latviy ir latvių-anglų kalbomis). 8. Datu apstrades un parraides sistėmas. Anglu-krievu-latviešu skaidrojoša vardnica. R.: A/s SWH Informativas sistėmas, 1995. — 247 1pp. (Duomenų apdorojimo ir perdavimo sistemos). 9. Ekonomikas, lietvedibas, darba organizacijas terminu vardnica. sast. aut.kolekt. V.Skujinas vadiba. R.: LIC, 1.d.(A — D)- 123 Ipp. (Ekonomikos, raštvedybos, darbo organizavimo terminų žodynas). 10. Ekonomikas, leitvedibas un darba organizacijas termini latviski, krieviski, angliski, vaciski. R., 1995. — 911 Ipp (Ekonomikos, raštvedybos ir darbo organizavimo terminai latvių, rusų, anglų, vo75 kiečių kalbomis). Lt, Ekonomikas terminu vardnica latviešu, krievu, anglu, vacu, nču, lietuviešu, 1gaunu valoda. Sast. J.Porietis. R.: LU, 1992. — 163 pp. (Ekonomikos terminų žodynas latvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, lietuvių, estų kalbomis). | 12. Energetikos likumdošanas aktos un normativajos materialos lietojamo pamatterminu skaidrojums. R., 1996. — 31 Ipp. (Energetikos įstatymų aktuose ir norminiuose dokumentuose vartojamų pagrindinių terminų aiškinimas). 13. Graudonis J. Arheologijas terminu vardnica: Latviešu, krievu, anglu, vacu valoda. R.: Zinatne, 1994. — 453 Ipp. (Archeologijos terminų žodynas). 14. Gravniece S. Vardnica sievietėm: Kulinarija. Vacu-latviešukrievu vardnica. R.: Baltika, 1993. — 75 Ipp. (Žodynas moterims: kulinarija. Vokiečių-latvių-rusų kalbomis). 15. Isa krievu-latviešu energétikas terminu vardnica. Sast. aut.kol. R., 1990. — 248 Ipp. (Trumpas rusų-latvių kalbų energetikos terminų žodynas). 16. Isa krievu-latviešu ražošanas terminu vardnica: Lauksaimniecibas tehnika. Sast. J.Pommers. R.: Zvaigzne, 1991. — 64 Ipp. (Trumpas rusy-latviy kalbų gamybos terminų žodynas. Žemės ūkio technika). 17. Jūras navigacijas standartteicienu vardnica (autoru kolektivs). R., 1995. - 192 Ipp. (Jūrų navigacijas standartizaoty posakių Zodynas). 8. Jurkane M. Vardnica sievictém: Kosmétika un higiéna. AnglulatvieSu-krievu vardnica. R.: Baltika, 1993. -37 Ipp. (Žodynas moterims: Kosmetika ir higiena. Angly-latviy-risy žodynas.) 19. Jurniecibas tehnisk@s terminologijas pamati. Sast.M.Grinsteins, J.Baldunciks. R.: Elfs, 1995. — 135 lpp. (Jūreivystės technikos terminijos pagrindai). 20. Karklin$ L. Mūzikas leksikons. R.: Zvaigzne, 1990. - 336 Ipp. (Muzikos Zodynas). | 21. Kartografijas terminu vardnica. Sast. J Strauhmanis. R.: LU, 1991. — 24 Ipp. (Kartografijos terminų Žodynas). fra 76 22. Krievu-latviešu dzelzcela terminologijas vardnica. (3 dalas). Sast. J.Vanags. R.; 1991. — 241 Ipp. (Rusų-latvių kalbų geležinkelio terminijos žodynas). 23. Krievu-latviešu energétikas terminu vardnica. R.: Latvenergo, 1992. — 208 Ipp. (Rusų-latvių energetikos terminų žodynas). 24. Krievu-latviešu gramatvedibas terminu vardnica. R.: firma AFS, 1994. — 47 lpp. (Rusy-latviy kalbų buhalterijos terminų Zodynas). 25. Krievu-latviešu juridisko terminu vardnica. Red. J.Alfejeva. R.: Alkor, 1993. — 206 Ipp. (Rusy-latviy kalbų teisės terminų Zodynas). 26. Krievu-latviešu keramikas tehnologijas terminu vardnica. R.: RTU, 1993. - 95 Ipp. (Rusy-latviy kalbų keramikos technologijos terminų žodynas). 27. Krievu-latviešu militaras leksikas vardnica. Sast. EJusts. R.: Junda, 1993. - 119 Ipp. (Rusy-latviy kalbų karinės leksikos žodynas). 28. Krievu-latviešu stikla tehnologijas terminu vardnica. R.: RTU, 1993. — 110 Ipp. (Rusų-latvių kalbų stiklo technologijos terminų Zodynas). 29. Kristalografijas un mineralogijas termini. LZA TK 63. biletens. R.:Zinatne, 1993, - 226 Ipp. (Kristalografijos ir mineralogijos terminai). 30. Krimkalne L., Kukle S., Landsbergs A., Petersons L. AnglulatvieSu-krievu finansu gramatvedibas skaidrojosa vardnica. R.: SIA “Macibu gramata”, 1993. — 100 Ipp. (Angly-latviy-rusy kalbų finansy buhalterijos aiškinamasis žodynas). 31. Kupds, J., Knipše G. Sporta terminu skaidrojoša vardnica. R.: LIC, 1992. - 60 Ipp. (Sporto terminų aiškinamasis žodynas). 32. Latviešu-anglu juridisko terminu vardnica. R.: 1993. - 175 Ipp. (Latviy-angly kalby teisés terminy Zodynas). 33. LatvieSu-anglu-vacu-krievu poligrafijas un izdevéjdarba terminu vardnica. R.: Litta, 1995. — 343 Ipp. (Latviy-angly-vokie&iyrusų kalbų poligrafijos ir leidybinės veiklos terminų žodynas). 34. Latviešu-krievu un krievu-latviešu čku un būvju projektėšanas terminu vardnica. 1.burtn. Projektu un tamju dokumentacijas 77 termini. Sast. J.Piešinš. R., 1990. — 18 Ipp. (Latvių-rusų ir rusy-latviy kalby pastaty projektavimo terminy Zodynas. 1 sas. Projektų ir s3maty dokumenty terminai). 35. LatvieSu-krievu, krievu-latvie$u juridisko terminu vardnica. J.Vébera redake. R.: Rasma, 1994. — 487 Ipp. (Latviy-rusy, rusylatvių teisės terminų Žodynas). 36. Latvijas putnu nosaukumi. LZA TK 60.biletens. R.: Zinatne, 1991. — 43 1pp. (Latvijos paukščių pavadinimai). 37. Lietvedibas termini. LZA TK 59.biletens. R.: Zinatne, 1990.— 83 Ipp. (Rastvedybos terminai). 38. Mébelriipniecibas terminu latviski krieviska un krieviski latviska vardnica. Autori: ZRA “Gauja”, Rigas mébeju kombinats, LLA Kokapstrades katedra, LZA Valodas un literatūras institiits. R., 1991. — 165 Ipp. (Baldy pramonės terminų latviy-rusy ir rusy-latviy kalby Zodynas). 39. Medicinas termini. LZA TK 62.biletens. R.: Zinatne, 1991. — 145 Ipp. (Medicinos terminai). 40. Oleiniks J., Kirite M. Prakti¢eskij russko-laty3skij slovarj portovoj tematiki. Ostas terminu vardnica. Ventspils, 1995. - 96 pp. 41. Rikmanis O., Baldunčiks J., Bibanajevs A. Jūras abece: Jarniecibas termini. Stasi par jiru. R.: Spriditis, 1993. — 111 Ipp. (Jureivystés elementorius: jūreivystės terminai. Pasakojimai apie jūrą). 42. Russko-latišsko-anglijskij slovarj osnovnyh terminov po ekonomike. Riga: LIC, 1991 —- 49s. 43. Skujina V., Kvasite R. Lietiško teicienu vardnica. Paligs lietvedibas praksé. R.: Zinatne, 1991. -104 Ipp.: izd. 1992. 44. Tirdzniecibas ekonomikas, organizacijas un parveldes terminu vardnica. R.: Zinatne, 1992. — 254 Ipp. (Prekybos ekonomikos, organizavimo ir valdymo terminy žodynas). 45. Vėcinš E. Naudas lietas: Skaidrojoša vardnica. R.: Zvaigzne, 78