Dėl kai kurių bendrųjų technikos terminų

Stasys ZAJANKAUSKAS DĖL KAI KURIŲ BENDRŲJŲ TECIINIKOS TERMINŲ Pirmiausia turėtų būti sutvarkyta bendrųjų technikos terminų sis- tema. Kalbininkai siūlo laikytis nuostatos, kad į terminų standartus turėtų būti įrašomi tik dabar vartojami, jau prigiję, abejonių neke- liantys terminai. Deja, ne viena terminų grupė dar nėra tinkamai sunorminta, susisteminta. Terminijos reikalai, nauji terminai turėtų būti sklebiami tinkamo- je spaudoje, svarstomi, kritikuojami, laiku pataisomi. Deja, tos tin- kamos spaudos kaip ir nėra. Štai rengiant elektronikos terminų standartus visu aštrumu iškilo nenusistovėjusių bendrųjų technikos sąvokų “jtaisas”, “prietaisas” ir “elementas” santykių neapibrėžtumai. Nepakankamai aiškūs taip pat ir terminai reikšmė ir vertė, režimas ir veika. Juos trumpai ir aptar- sime. Kuo skiriasi jtaisas nuo elemento? Manyčiau, kad norint apsispręsti, kaip geriau vadinti tam tikrą objektą — jtaisu ar elementu, — svarbu reikiamai suvokti kai kuriuos strateginius kalbos dalykus. Kas čia norima pasakyti, aiškiau bus iš pavyzdžio. Pavyzdžiui, švarką galima vadinti aprangos elementu, bet taip va- dinti verta tik tada, kai tikrai norima kalbėti apie aprangos sandarą ir jos atskirus sandus. Visais kitais atvejais švarkas turėtų būti vadi- namas drabužiu, o ne kažkokiu elementu. Juk galima rasti, kad iš esmės viskas yra elementas ko nors bendresnio, bet terminą elemen- tas, manyčiau, reikia vartoti su saiku. Tokie santykiai turėtų būti ir tarp terminų jfaisas ir elementas. Manyčiau, kad terminą e/ementas vertėtų vartoti tik tada, kai tikrai norime pabrėžti, kad negrinėjame kurio nors darinio, prietaiso, apa- rato ar įrenginio sandarą, jos atskirus sandus. Kitais atvejais reikia rasti tinkamą terminą objekto skiriamajai rūšiai pavadinti. 65 Pavyzdžiui, kaip tik todėl tranzistorius, diodas, tiristorius, nors dažniausiai panaudojami kaip grandinių elementai, bet apibrėžiami kaip puslaidininkiniai įtaisai (jie taip apibrėžiami ir daugeliu kitų kalbų: angl. — semiconductor device, pranc. — dispositif a semicon- ducteurs ir kt. Tik vokiečiams tai “puslaidininkiniai statybos elemen- tai”). Kuo skiriasi jtaisas nuo prietaiso? Reikia bendro pavadinimo telktiniams grandynams, puslaidinin- kiniams keitikliams, jutikliams, diodams, tranzistoriams, tiristoriams pavadinti. Dauguma jų yra tik elementai, detalės, bet yra ir tokių, kad elementu vadinti netinka. Daug svarsčius pavadinta pus/aidinin- kiniais įtaisais. Ne vienam tai neįprasta ar net nepriimtina. Kas kita — prietaisas. Minėtieji įtaisai gali būti ir savarankiški gaminiai, kaip atskiri da- rinio elementai (tada jie vadinami komponentais). Jie gali būti ir sudėtingesnės monolitinės sandaros elementai, neturintys net išva- dų, nematomi net pro mikroskopą. Pavyzdžiui, pagrindiniai telktinių grandynų sandaros elementai iš esmės yra tranzistoriai, kurių gali būti tūkstančiai ir milijonai. Bet puslaidininkinis grandynas tarptau- tinių standartų priskiriamas bendresnei ir didesnei pus/aidininkinių įtaisų klasei (angl. semiconductor devices), t.y. tai pačiai, kuriai pri- klauso ir tranzistoriai. Taigi apibrėžiant, pavyzdžiui, tranzistorių, jį reikia vadinti ffarsu. Be to, ši sąvoka apima iš karto ir elementinį, ir komponentinį tranzistorius! Jie vienų vadinami įtaisais, kitų — prie- taisais. Rusai, lenkai juos vadina “prietaisais”, vokiečiai — “statybos elementais”, o anglai ir prancūzai — pačiu bendriausiu terminu, ma- no nuomone, reiškiančiu ffaisą, bet ne prietaisą. Lietuviams taip pat reikia tokio bendrojo pavadinimo. Tokiam pavadinimui, manyčiau, labiausiai tiktų žodis ffaisas, kurio leksinė reikšmė dar nėra viena- reikšmiškai nusistovėjusi ar sistemiškai apribota. Iš tikrųjų prietai- sas turėtų reikšti tik tam tikrą “galutinės vartotojiškos paskirties įtai- są". Įtaisas yra vienas iš pagrindinių bendrųjų daug kur nuosekliai var- 66 tojamų technikos terminų. Tačiau žodynuose teikiama ne visai taip. Pavyzdžiui, “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" 2-ojoje laidoje (1972 m.) įfaisas — tai “kas įtaisyta, įrenginio ar prietaiso detalė", 0 3-ojoje laidoje (1993 m.) jau “kas įtaisyta; koks įrenginys (paprastai nesudė- tingas)”. Tuo tarpu prietaisas 2-ojoje laidoje apibūdinamas kaip “spe- cialus koks nors įrankis, aparatas”, o 3-ojoje — kaip “jtaisymas (? — St. Z.), veikiantis sudėtingų fizikinių reiškinių pagrindu, aparatas". Manyčiau, kad bandymas taip atriboti sąvokas “jtaisas” ir “prietai- sas” yra nepagrįstas — kas vienam sudėtinga, tas kitam atrodo pa- prasta! Kas pasvers? Be to, juk, pavyzdžiui, mokomųjų dalykų pavadinimai e/ektroni- niai ir kvantiniai mikrobangų įtaisai, impulsiniai ir skaitmeniniai įtai- sai apima ir įtaisus, ir prietaisus. Pagaliau sąvoka “prietaisų gamy- bos pramonė" niekada neaprėpė tranzistorių ar telktinių grandynų gamybos pramonės! Prietaisas (pranc. appareil) gretintinas prie apa- rato! Tad įtaisu vadinkime bet kurį medžiaginių priemonių vienetą ko- kiam nors tikslui pasiekti, o ypač medžiaginę įrangą, neturinčią sa- varankiškos ar galutinės vartojamosios funkcijos. Arba kai ta funkci- ja ar paskirtis nesuvokiama, ir todėl sunku parinkti konkretesnį sis- teminį pavadinimą. Tuo tarpu prietaisas reikštų tik tam tikros sava- rankiškos vartojamosios paskirties medžiaginės įrangos vienetą. Toks sąvokos ir termino įtaisas pataisymas nieko labai negriauna, nes ko nors sandaros elementus ir toliau tiks vadinti kaip vadinta — įtaisais. Verta ir į kaimynus pasižvalgyti. Galutinai susisteminant minėtas sąvokas, svarbu žiūrėti ir tarptautinio bendravimo dalykų. Reikia tin- kamų lietuviškų atitikmenų kitų kalbų terminams. Angliškojo termino device atitikmuo ffaisas pirmiausia pavadina “kūrinį", t.y., kas sukurta, išrasta ar sugalvota, sugudrauta (žr. Vebs- terio žodynus, pavyzdžiui, Webster's New International Dictionary, 1918 arba Webster's New World Dictionary (of American English), 1989). Kai neabejojama, kad tam tikrą įtaisą būtina tiksliau pavadin- ti, jo pavadinimas tikslinamas: instrument, apparatus, equipment ir t.t. Neturintys galutinės vartojamosios funkcijos įtaisai, mišrių įtaisų grupė pavadinama bendresniu terminu — devices. 67 Prancūziškasis įtaiso atitikmuo dispositifreiškia ir ko nors sanda- ros tvarką, ir bendrąjį įtaisą arba nesavarankišką įtaisą (Žr., pavyz- džiui, Larousse Universel (en 2 volumes), Paris, 1922 ir Le Robert Dictionnaire d'aujourd'hui, Montreal, 1992). Vadinasi, tai yra bet kurio mechanizmo, bet kurio aparato (ar prietaiso) sudaromųjų da- lių visuma; taip pat bet kuris tas mechanizmas ar aparatas (prietai- sas) (žr. Petit Larousse en couleurs, Larousse, 1989). Tam tikros su- voktos galutinės vartojamosios paskirties įtaisai visada vadinami kon- krečiau: appareil, instrument, machine. Pavyzdžiui, paprasčiausias miliampermetras jau vadinamas appareil, bet tranzistorius ar diodas taip nevadinamas, nes jie neturi galutinės vartojamosios funkcijos. Tada pavartojamas terminas dispositif. Reikšmė ir vertė Matematikai beveik išsiverčia be termino vertė. Jiems ir funkci- jos reikšmė, ir dydžio reikšmė, ir vidutinė reikšmė, ir t.t. “Matemati- kos terminų žodyne" (1994 m.) pateikta tik tokie 4 terminai su ver- tės dėmeniu: padalos vertė, lošimo vertė, apatiné/Virsutiné vertė. Ra- dioelektronikos specialistai tam iš esmės pritartų, bet rastų ir dau- giau terminų, įvardijančių vertę (vertingumą) tikrąja šio žodžio pras- me. Tai pirmiausiai būtų fizikinių dydžių vienetų (bet ne pačių fiziki- nių dydžių), fizikinių dydžių atkūrimo matų ar etalonų, matavimo prietaisų skalių galinės ir pradinės padalų vertės, bet kurios fizikinės konstantos vertė, tam tikri įverčiai: efektinės ar vidutinės kvadrati- nės funkcijų vertės. Visur kitur gerai tiktų reikšmės terminas, ypač, kai kalbama apie bedimensius dydžius. “Fizikos terminų žodyne" (1979 m.) visai nėra termino reikšmė. Tad fizikai, pripažindami tik savo tiesą, ją be atodairos bruka kitiems. Pavyzdžiui, vadovėlyje “Tamašauskas, A. ir kiti. Fizika, 3 t., 1992”, P. 168 yra skyrelis “Kai kurių integralų vertės“. Režimas ir veika Vilniaus universiteto fizikai žodį režimas nori keisti terminu vei- 68 ka. Terminų lietuviškumas labai svarbu. Jei tik įveikiam, tai verskim, bet būkim atidūs žodžiui! Sąvoka “reZimas” radioelektronikoje apima ir vidines ... išorines įtaisų veikimo sąlygas, veikimo įtemptį (pavyzdžiui, ribiniai leistinie- ji režimai), ir veikimo būdą ar tvarką, ir veikimo būsenas, ir veikimo pobūdžio tipus ar klases. Teisininkai vartoja terminą veika, kiek su- prantu, veiklos pasekmėms ar rezultatui įvardyti. Taigi jau vien pa- viršutiniškai žiūrint verka radioelektronikoje negalėtų reikšti visai kito dalyko — veikimo sąlygų: elektrinių, šiluminių, klimatinių, radia- cinių ir t.t., taip pat veikimo būsenų ir kt. Vartojome terminą sijpno- jo signalo režimas. Dabar reikėtų vartoti silpnojo signalo veika! Bet juk čia ne signalas veikia! Galima būtų pavadinti si/pnojo signalo sąlygos. Vadinasi, vienu terminu veika čia neišsiversime. Kai tam tikri įtaisai laikomi sandėlyje, jiems būtinas tam tikras, vadinamasis sandėliavimo režimas. Tai ne vien aplinkos sąlygos, bet ir konservavimas bei kitokia priežiūra, pavyzdžiui, periodiškas aku- muliatorių pakrovimas ir kt. To dalyko sandéliavimo veika nepava- dinsi! Štai sakydavom, kad koks nors įrenginys veikia, pavyzdžiui, siuntimo režimu. Tarkim, šiuo laiku jis nieko nesiunčia, nes nėra ko siųsti. Pabandykim pavartoti naująjį terminą: įrenginys veikia siunti- mo veika. Nepatogumas čia dar ir tas, kad žodžio veika įnagininkas sutampa su vardininku. Reikėtų ir termino veikimo veika. Būseną verčiama pervardyti į veiką. Žinoma, būtų galima sąvoka skaidyti ir vartoti keletą terminų. 69