Kompiuterija ir jos pagrindiniai terminai

SVARSTYMAI, SIŪLYMAI Angelė KAULAKIENĖ, Vytautas VALIUKĖNAS KOMPIUTERIJA IR JOS PAGRINDINIAI TERMINAI Viename “Lietuvos ryto" numerių buvo rašyta, kad nei neseniai Lietuvoje išleistas K.V.Paulausko ir R.Jasinevičiaus “Aiškinamasis kompiuterijos Zodynas”, nei šiek tiek vėliau pasirodęs V.Dagio, A.Klupšaitės ir A.Žandario parengtas aiškinamasis žodynėlis “Informatika ir kompiuterių įranga" kasdieninės kompiuterių specialistų ir eilinių kompiuterių mėgėjų kalbos dar nepakeitė [1]. Be abejo, kad dar nepakeitė ir vargu ar greitai pakeis. Apskritai lietuviškoji kompiuterijos terminija, lyginant ją su kitų mokslų terminija, kuriama kiek neįprastai. Pirmosios skaičiavimo tarnybos Lietuvoje buvo pradėtos steigti apie 1960 m., o 1969 m. pabaigoje jau veikė 200 skaičiavimo biurų, 30 skaičiavimo stočių, buvo naudojama 11000 klavišinių ir 79 komplektai perforacinių skaičiavimo mašinų. Skaičiavimo centruose įvairiai informacijai apdoroti pradėti naudoti perforaciniai skaičiavimo kompleksai, galingos ir sparčios programinio valdymo elektroninės skaičiavimo mašinos [2]. Kartu su nauja skaičiavimo technika atsirado ir daug naujų įrenginių, įtaisų, detalių, jų veikimo ypatybių, darbo veiksmų, kuriuos reikėjo pavadinti. Specialistai susidūrė su akivaizdžiu lietuviškų skaičiavimo technikos terminų trūkumu. Šią spragą tuo metu iš dalies užpildė 1971 m. išleistas “Rusų-lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų Zodynas”, kuris ilgą laiką buvo bene vienintelis iš tos srities. Pastaraisiais metais pliūptelėjus gausiam naujų kompiuterijos sąvokų srautui, dėl kurių dažnai net patys specialistai nesutaria, iškilo kita problema, būtent: kurį terminą pasirinkti — skolinį ar lietuvišką atitikmenį, ar pramaišiui vartoti abu. Tokią padėtį rodo ir “Lietuvos ryto" “Kompiuterikos” skyrelio, ir vadovėlių [3-5], ir naujausių kompiuterijos žodynų [6-7] terminija. Joje gausu ir skolinių, ir sinonimų, ir variantų. Tad dabartinis kompiuterijos terminijos tarpsnis yra tarsi 56 pradinis jos formavimosi etapas, kurio pagrindinės ypatybės — sinonimiškumas ir variantiškumas. Iš dalies jas lemia ir kitos kalbos. Kaip nurodoma “Aiškinamojo kompiuterijos žodyno" [7] pratarmėje, daugelyje mokslo centrų bei laboratorijų vienu metu sukuriama nemaža tų pačių ar labai artimų sąvokų, bet dažnai jos pavadinamos skirtingai. Ypač daug sinonimiškų kompiuterijos terminų yra anglų kalba, nes šią kalbą vartojančios šalys yra kompiuterijos pradinikės. Kita vertus, angliškųjų sinonimų gausą lemia ir tai, kad Anglijoje ir JAV nėra valstybinių mokslo ir technikos kalbos norminimo institucijų [7]. Tad pradinio lietuviškosios kompiuterijos terminijos formavimosi etapo sinonimiškumas ir variantiškumas yra natūralus jos raidos vyksmas. Todėl vargu ar reikėtų per daug nuogastauti ar piktintis, jei viename žodyne duomenų, saugomų išorinėje atmintinėje, rinkiniui, turinčiam vardą, pavadinti pateikti terminai byla, rinkmena [6], o kitame — failas, rinkmena [). Tik laikas parodys, kurie iš šių sinoniminių terminų įsigalės. Vartotojai sugebės pasirinkti. Bet ką daryti tada, kai nėra iš ko pasirinkti, kai brukte brukamos svetimybės, pavyzdžiui, hostai, plg. angl. hosts, formatavimas, plg. angl. formatting, portas, plg. angl. port, routeris, plg. angl. router, svopingas, plg. angl. swapping ir t.t. iame straipsnyje ir norėtųsi aptarti kai kuriuos pasirinkties dalykus bei pasamprotauti dėl vieno kito kompiuterijos termino. 1.Kompiuterija ar kompiuterika Dabartiniu metu mokslo ir technikos sričiai, apimančiai kompiuterių projektavimą, gaminimą, eksplotavimą ir kt., pavadinti vartojami du terminai — kompiuterija ir kompiuterika. Kurį iš jų reikėtų pasirinkti? Atrodo, kad termino kompiuterika autoriai prie anglų kalbos žodžio computer pridėjo prancūzų kalbos priesagą -igue, kuri paprastai vartojama būdvardžiams sudaryti, pavyzdžiui, chimie (liet. chemija) — chimique (liet. cheminis), économie (liet. ekonomija) — économique (liet. ekonomiškas, ekonominis) ir t.t. [8]. Ilgainiui dalis tokių būdvardžių prancūzų kalboje virto daiktavardžiais, pavyzdžiui électronique (liet. elektronika), balistigue (liet. balistika) ir t.t. 57 Iš prancūzų kalbos jie pateko į lietuvių, rusų ir kt. kalbas. Vadovėlyje “Kompiuterika” [4] rašoma, kad “pasiūlytasis terminas gerai dera prie visos analogiškų terminų sistemos: technika, ekonomika, informatika, matematika ir kt.” Šiuo teiginiu reikėtų suabejoti. Pirma, minėti terminai susiję su graikų (fechnikos, oikonomikė (technė), mathėmatikė < mathėma) ir lotynų (informare) kalbų žodžiais, kurių prancūziški atitikmenys yra technique, économique, informatigue, mathėmatigue. Antra, pracūzai šiai mokslo sričiai pavadinti vartoja terminą science des ordinateurs [9]. Vadinasi, mes sudarome prancūzų kalbos terminą ir, remdamiesi analogiškais, iš tikrųjų esančiais mokslo sričių pavadinimais, bandome jį įteisinti. Anglų kalboje vartojami terminai computer science “kompiuterių mokslas, t.y. mokslo ir technikos šaka, tirianti elektronines skaičiavimo mašinas, jų naudojimo principus" [10-12], computing “kompiuterių taikymas" [10]. Nenorėdami vartoti žodžių junginio kompiuterių mokslas ir technika, galėtume pasirinkti terminą kompiuterija, plg. dar angl. engineering, pranc. ingéniere [9], liet. inžinerija. Taigi pirmenybę reikėtų teikti terminui kompiuterija. 2. Rūšiniai kompiuterių terminai Dar nenusistovėjusi dalis rūšinių kompiuterių terminų, pavyzdžiui, nešiojamasis ar porta tyvūsis kompiuteris, asmeninis ar personalinis kompiuteris. Remdamiesi mūsų terminologijos pradininko prof. S.Salkauskio ZodZiais, kad skolinimasis “terminijos reikalui pateisinamas yra visy pirma tada, kai reikiamas terminas negali buti gautas nei paprastos Žmonių kalbos žodžio pritaikymui, nei naujo termino sudarymu durstymo arba išvadžiojimo biidais” [13], šiuo atveju neabejodami galime siūlyti lietuviškus atitikmenis. Vadinasi, sudėtinio termino personalinis kompiuteris skolintas rūšinis dėmuo personalinis keistinas lietuvišku atitikmeniu asmeninis. Anglų kalboje toks kompiuteris vadinamas dviem sinonimais: personal computer ir private computer [11], o prancūzų kalboje net trim — ordinateur personnel, ordinateur individuel ir ordinateur privé [9]. Vietoje termino portatyvusis kompiuteris vartotinas nesiojamasis 58 kompiuteris. Asmeninių kompiuterių grupei priskiriami buitiniai kompiuteriai, plg. angl. home computer, pranc. ordinateur domestigue, (gulstieji) staliniai kompiuteriai, plg. angl. desktop computer, pranc. ordinateur portable, nešiojamieji kompiuteriai, plg ang]. portable computer, laptop computer, notebook computer, pranc. ordinateur portatif, ir kt. Šiuo metu dalyviu nešiojamas, -a bandoma pakeisti tris skirtingos reikšmės anglų kalbos žodžius. Iš veiksmažodžio nešioti sudarytas dalyvis nešiojamas, -a galbūt geriausiai atitiktų anglų kalbos žodį portable arba prancūzų kalbos žodį portatif. Angliškas terminas /aptop computer reikštų “ant kelių dedamas kompiuteris". Jį galima būtų vadinti skreitiniu kompiuteriu. Tai atskirai maitinamas 4-5 kg masės nešiojamasis kompiuteris. Notebook computer vadintinas kiseniniu kompiuteriu. Notebook computer sinonimas yra hand-held computer[10]. Be išvardytųjų kompiuterių, galima dar paminėti dlidfff, kartais vadinamą universaliuoju, kompiuterį, plg. angl. mainframe c., įmontuotąjį kompiuterį, plg. angl. embedded c., pagalbinį kompiute17, plg. angl. satellite c., pagrindinį kompiuterį, plg. angl. host c., master c., source c., pavaldyjj kompiuterį, plg. angl. slave c., sąsajos kompiuterį, plg. angl. interface c., tikslinį kompiuterį, plg. angl. target c., object c., valdantįjį kompiuterį, plg. angl. control c., profesinį kompiuterį, plg. angl. work-station, kuris paprastai yra galingesnis už asmeninį kompiuterį ir skirtas automatizuoti darbo vietai. Jis dar vadinamas ir darbine stotimi. Pastaruoju metu spaudoje jau pasirodė ir tinklo kompiuteris, plg. ang]. network computer. 3. Kompiuterių įrenginių terminai Paprastai su kompiuteriu yra susiję ir daugelis kitų įrenginių, vadinamų isoriniais įrenginiais, plg. angl. peripheral device, peripheral, pranc. dispositif periphérique. 3.1. Jiems priskiriamas spausdintuvas, plg. angl. printer, skaitytuvas, plg. angl. scanner, ir skaitlys, plg. angl. reader, pranc. lecteur, braiZytuvas, plg. angl. plotter, klaviatūra, plg. angl. keyboard, pelė, plg. angl. mouse, pranc. souris, ir kt. Spausdintuvai yra adatiniai, plg. angl. dot-matrix printer, stylus 59 printer, wire printer, būgniniai, plg. angl. barrel printer, drum printer, elektriniai šiluminiai, plg. angl. electrothermal printer, elektrografiniai, plg. pranc. imprimante člectrographigue, elektrostatiniai, plg. angl. electrostatic printer, galiniai, plg. pranc. imprimante terminale, juostiniai, plg. angl. band printer, lazeriniai, plg. angl. laser printer, matriciniai, plg. angl. matrix printer, nesąlytiniai, plg. angl. non-impact printer, rašaliniai, plg. angl. ink-jet printer, sąlytiniai, plg. angl. impact printer, šiluminiai, plg. angl. thermal printer, lapeliniai (arba spausdintuvai su “ramunėle" [3)), plg. angl daisy-wheel printer, petal printer, pranc. imprimante a marguerite, imprimante d rosace, spartieji, plg. pranc. imprimante rapide, ir kt. Apskritai spausdintuvai gali būti vrenspalviai, plg. angl. monochrome printer, ix daugiaspalviai, plg. angl. color printer. Vienspalviai spausdintuvai tekstą spausdina tik viena spalva, o daugiaspalviai — gali spausdinti keliomis spalvomis. Manome, kad angliškąjį color printer galima būtų vadinti spalviniu spausdintuvu. Angliško termino disp/aylietuviškas atitikmuo galėtų būti iš veiksmažodžio vaizduoti “reikšti, rodyti vaizdu (vaizdais)? [14] išvestas vedinys vaizduoklis, kadangi tai “tekstinės ir grafinės informacijos (at)vaizdavimo įrenginys" [10]. Išorinį įrenginį, angliškai vadinamą scanner, kompiuterijoje reikėtų vadinti skaitytuvu, o ne skeneriu arba skaneriu. Šis anglų kalbos žodis yra daugiareikšmis. Kai kuriose technikos srityse (pvz., oscilografijoje) jis reiškia skleidimo įtaisą arba sk/eistuvą, radijo ryšiuose (pvz., radiolokacijoje) — (ap)žvalgos įrenginį arba 2valgytuva, kompiuterijoje — leksikos analizatorių. Be to, kompiuterijoje ir faksimiliniame ryšyje terminu scanner vadinami įtaisai, kurie atpažįsta ir (nu)skaito rašytinį tekstą, vykstant skleidimo ir žvalgos vyksmams. Tokios paskirties įtaisą turėtume vadinti (nu)skaitymo įtaisu arba skaitliu. Tačiau skaitlys geriau tiktų įtaisui, angliškai vadinamam reader, prancūziškai — lecteur, rusiškai — unraiomee ycrporicrso, YeTpoiiCTBO C4KTHBAHHA, vadinti. Taigi angliško termino scanner lietuviskas atitikmuo būtų skaitytuvas. Yra plokščiųjų, miniatiūrinių, nešioJamuyjy ir kitokių skaitytuvų. Skaitliai plačiai naudojami kompiuterizuotos prekių apskaitos parduotuvėse, sandėliuose ir kitur prekių pavadinimams, produktų masei arba kiekiui, jų kainai ir kt. para60 metrams nustatyti. 3.2. Išoriniams įrenginiams priklauso ir vadinamieji gafiniai jrenginiai, plg. angl. terminal. Galiniu įrenginiu vartotojas arba operatorius sąveikauja su skaičiavimo sistema. Galiniams įrenginiams priskiriami informacijos arba duomenų įvedimo arba išvedimo įrenginiai (klaviatūra, vaizduoklis, spausdintuvas). Keli kompiuteriai ir galiniai įrenginiai gali būti sujungti į bendrą sistemą, t.y. galima sudaryti kompiuterių tinklą, plg. angl. computer network. Jei keli asmeniniai kompiuteriai turi ryšį vienas su kitu, tai toks tinklas vadinamas asmeniniu kompiuteriu tinklu, plg. angl. personal computer network. Jie dar skirstomi į vietinius, plg. angl. local area network, LAN, visuotinius, arba tarptautinius, plg. angl. wide area network, WAN, pasaulinius, plg. angl. global computer network, pranc. réseau global, kompiuteriy tinklus, duomeny perdavimo, plg. angl. data network, ir kt. tinklus. Pagal duomenų perdavimo būdus vietiniai tinklai skirstomi į tresioginio (benešlio) perdavimo, plg. angl. baseband LAN, pranc. rėseau local a Ia base de bande, ir plačiajuosčius (moduliuotojo nešlio) perdavimo, plg. angl. broadband LAN, pranc. réseau a large bande, tinklus. Kompiuteriy tinkluose galiniu jrenginiu vadinamas kiekvienas įrenginys, siun¢iantis arba priimantis duomenis. Todėl galinių jrenginių rūšių yar daug daugiau negu buvo paminėta. Tai įvedimo ir išvedimo, plg. angl. dumb terminal, spausdinantieji, plg. ang]. hardcopy terminal, grafiniai, plg. angl. graphics terminal, redagavimo, plg. angl. editing terminai, tekstų, plg. angl. alphanumeric terminal, character terminal, operatoriaus, plg. angl. console terminal, control terminal, paketų, plg. angl. packet-mode terminal, paketų apdorojimo, plg. angl. remote batch terminal, pavaldieji, plg. angl. slave terminal, vaizdų, plg. angl. CRT terminal, video terminal, tolimieji, plg. angl. remote terminal, specialieji, arba tikslieji, plg. angl. joboriented terminal, kasos, plg. angl. point-of-sale, POS terminal, intelektualieji, plg. angl. intelligent terminal, tariamieji, plg. angl. virtual terminal, ir kt. galiniai įrenginiai. Kompiuterių tinklams sudaryti naudojami bendraa$iai, $viesolaidiniai, susuktieji ir kt. kabeliai, farpiniai suderintuvai, plg. angl. adap61 ter, device adapter, tinklų sąsajos įtaisai | io ų sąsajos įtaisai, plg. angl. gateway, kuriuos adinti tinklų sietuvais, rinkmenų stotys, plg. angl. file server, pranc. serveur de fichiers, tolimosios rinkmenų stotys, plg. angl. ri emote file server, spausdintuvų valdymo stotys, plg. angl. print server, ryšio valdikliai, plg. angl. communication controller, ir kt. Įrenginiai. | Tinklų sąsajos įtaisams, arba tinklų sietuvams, priskiriami sąsajos tiltai, plg. angl. bridge, ir sąsajos filtrai, plg. angl. filter. Tinklų sąsaJos įtaisas, arba sietuvas, laiduoja tinklų tarpusavio ryšį. Sąsajos tiltas — ryšį tarp skirtingose vietose esančių vietinių tinklų, o sąsajos filtras = ryšį tarp dviejų vienodo tipo vietinių tinklų. Jis priima duomenis iš vieno vietinio tinklo, juos saugo ir persiunčia į kitą vietinį tinklą. Tinklą valdo pagrindinis valdatysis kompiuteris, plg. angl]. server, kurį galima būtų vadinti tiesiog valdytuvu. Duomenys iš šaltinio (ar siuntėjo) į imtuvą (ar gavėjui) patenka tam tikra tinklo dalimi, vadinama trasa, arba maršrutu, plg. angl. route, pranc. route, chemin. Trasa, arba maršrutas, — tai duomenų perdavimo tinklo priemonių visuma, kuria duomenys iš šaltinio perduodami į imtuvą. Su šiuo terminu sudaromi kiti sudėtiniai terminai, t.y. trasos, arba maršruto, parinkimas, plg. angl. routing, pranc. routage, ir trasų, arba maršrutų skirstiklis, plg. angl. router, pranc. router. Trasų, arba maršrutų, skirstiklis — įrenginys, persiunčiantis duomenis iš vienos tinklo vietos į kitą ir parenkantis geriausias perdavimo trasas (maršrutus) bei optimalius duomenų srautų parametrus. 3.3. Kompiuterių tinklais galima keistis rašytine informacija. Tai vadinama kompiuteriniu paštu, plg. angl. computer mail, arba elektroniniu paštu, plg. angl. electronic mail, e-mail. Prancūzai vartoja vieną terminą courrier électronique, reiškiantį “elektroninę korespondencija”, t,y, keitimąsi laiškais arba kita rašytine informacija elektroninėmis priemonėmis ir kompiuteriais, įjungtais į visuotinius arba pasaulinius kompiuterių tinklus. Šiuo metu lietuviškoje kompiuterijos terminijoje baigia įsigalėti terminas e/ekroninis paštas. 3.4. Duomenys (arba informacija) yra įrašomi, laikomi, tvarkomi įtaisuose, lietuviškoje literatūroje vadinamuose atmintimi, pl g angl. memory, storage, pranc. mémoire. Daugelis autorių į vieną vietą su62 plaka atmintį, t.y. atminimo galią ir elektroninį įtaisą, kuriame yra žinios bei duomenys apie kokį nors dalyką ar įvykį. Tokį kompiuterijoje naudojamą įtaisą tinkslingiau būtų vadinti atmintine. Jų yra įvairių tipų. Tai puslaidininkiné, plg. ang]. semiconductor memory, integrinė, plg. pranc. mémoire intégrée, diodinė, plg. pranc. mémoire a diodes, feritinė, plg. pranc. mémoire a ferrite, magnetooptinė, plg. pranc. mémoire magnéto-optique, optoelektroninė, plg. pranc. mémoire opto-électronique, diskinė, plg. angl. disk storage, statinė, plg. angl. static memory, dinaminė, plg. angl. dynamic memory, vidinė, plg. angl. internal memory, išorinė, plg. angl. auxiliary memory, external memory, external storage, peripheral storage, backing storage, pagrindinė, plg. angl. main memory, pranc. mémoire primaire, mémoire principale, papildomoyi, plg. angl. add-in memory, sparčioji, plg. angl. immediate access memory, netrinioji, plg. angl. nonvolatile memory , trinioji, plg. angl. volatile memory, vienkartinio įrašymo, plg. angl. writeonce memory, operatyvioji, plg. pranc. mémoire opérationnelle, mémoire opératrice, superoperatyvioji, plg. angl. cache memory, scratchpad memory, pranc. mé moire cachable, mémoire cache, vaizdų, plg. angl. image memory, skaitomoji, plg. angl. read-only memory, tiesioginės kreipties, plg. angl. random-access memory, programuojama skaitomoyji, plg. ang]. programmable read-only memory, ir kt. atmintinės. 4. Greitis ir sparta Spaudoje galima aptikti, o per radiją ar televiziją išgirsti sakant “firma pardavė greičiausią savo superkompiuterį", “kompiuteris labai greitas", duomenys perduodami 5 Mb/s greičiu", “didėja kompaktinių diskų skaitymo greitis“ ir pan. Visuose šiuose pavyzdžiuose žodis greitis keistinas žodžiu sparta. Juk kompiuteris nejuda, jo padėtis erdvėje nekinta, t.y. greitis lygus nuliui. Norima apibūdinti jo veikimo spartą, t.y. per vienetinį laiką atliekamų operacijų (arba įvykių) skaičių. Todėl minėtus posakius reikėtų taisyti taip: firma pardavė sparčiausiąjį savo kompiuterį, didėja kompaktinių diskų skaitymo sparta ir t.t. Terminologizavus žodį sparta, su juo būtų galima sudaryti ir daugelį kitų sudėtinių terminų, pvz.: duomenų (informa63 cijos) perdavimo sparta, įrašymo, skaitymo arba spausdinimo sparta, dvigubosios arba keturgubosios spartos skaitytuvas ir pan. 5. Laikas ir trukmė Nereikėtų painioti laiko ir laikotarpio (trukmės) sąvokų. Literatūroje dažnai galima aptikti tokių sudėtinių terminų, kaip kreipimosi laikas, imties laikas, išrinkimo laikas ir pan. Tikslingiau būtų rašyti ir sakyti kreipimosi trukmė, išrinkimo trukmė, ryšio trukmė, stebėjimo trukmė, duomenų (informacijos) perdavimo trukmė, rašymo arba skaitymo trukmė, imties trukmė, komadų arba programos atlikimo trukmė ir t.t. Literatūra 1.Burgis B. Kada žodynų terminai prigis kalboje? / Lietuvos rytas, 1996 m. balandžio 29 d., Nr.99. 2.Kulvietis P. Gamybos mokslinis techninis potencialas ir jo efektyvumas. V., 1972. 3.Viljamsas R., Maklynas K. Kompiuteriai mokykloje / Vertė V.Dagys, M.Žukaitė. K.,1989. 4.Burgis B, Čirica V, Kulikauskas A, Lašienė A, Smolinskas J. Kompiuterika. K. 1994. 5.Kovertaitė V.R. Internet. K., 1995. 6. Informatika ir kompiuterių įranga: Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlis / Parengė V.Dagys, A.Klupšaitė, A.Žandaris. V., 1995. 7.Paulauskas K.V, Jasinevičius R. Aiškinamasis kompiuterijos žodynas. K., 1995. 8. Petit Larousse illiustrė. Paris, 1972. 9.bopoBuxkosa JI.K. Opamry3cko-pycCKuii cCJioBap) Mo HHOOpMaTHKE H BbIUHCJMTEJILHOH TexHuke. M., 1994. 10. BopkoBcku# AB. AHro-pycckuit coBaph 10 TIpOTpaMMHDpOBaHHIO H HHOĖdopMaTuKE (Cc TOJKOBaHHeM). M., 1992. 11. Kysmuyu H.M., Huxutun B.Il. AHIIo-pycckui CJIioBapb 110 pajMo1 MHKDpO3JIEKTpOHHKE. MuHcK, 1994. 12. ToJIKOBbIĖ CI0Baph IO BRYMCIMTENLHBIM cicTeMaM. M., 1989. 13.8alkauskis S. Raštai. V, 1991.T:2. 14. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. / Vyr.red.St.Keinys. V., 1993.