Dėstytojų ir studentų žodinio bendravimo trūkumai

Leonora BARZDŽIUKIENĖ, Vida LIOLIENĖ DĖSTYTOJŲ IR STUDENTŲ ŽODINIO BENDRAVIMO TRŪKUMAI Nėra kultūros srities, kuriai kalba neturėtų jokios įtakos ir kurio- je ji kaip nors nesireikštų. Tam tikra prasme kalba formuoja kultūrą, o kultūra — kalbą. “Gimtoji kalba yra tarytum vartai, pro kuriuos visos didžiosios ir vaisingos idėjos pasiekia Žmogaus sielą" (L.Rėza). Taigi kalba apima visą kultūrą, nes ja išreiškiami bendravimo tikslai ir interesai. Dėstytojų — kalbininkų ir kitų specialybių — bendravimo su studentais pagrindinis tikslas yra tas, kad kuo daugiau gimtosios ir pasaulinės kultūros lobių pasiektų studentų sąmonę taisyklinga logiška forma. Geras gimtosios kalbos mokėjimas — kultūringo žmogaus požy- mis. Nuo jo priklauso visuomeninis ir profesinis asmenybės aktyvu- mas. Todėl labai svarbu, kad mūsų studentai gerai mokėtų gimtąją kalbą. Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose kalbos mokymas išdės- tomas koncentrais, t.y. dėstomojo dalyko skyriais, kurie vienodi pa- grindiniu turiniu, bet skirtingi dėstymo platumu ir išsamumu. Tai va- dinamasis pakopinis mokymas (1-oji pakopa — I-IV kl., 2-oji — V-IX kl., 3-ji — X-XII kl.). Koncentrai praplečiami aukštojoje mokykloje suteikiant jiems profesinį kryptingumą. Tai turėtų būti jau ketvirtoji pakopa. Negalima iš koncentro išskirti atskirų temų. Privalu laikytis bendros mokymo sistemos — nagrinėti visas programoje numatytas temas: mokyti studentus tarties normų, kartu formuoti rašybos įgū- džius; kartoti kirčiavimo dėsnius ir taisykles, atkreipiant dėmesį į būdingiausius jų pažeidimo atvejus. Ne mažiau svarbus ir leksikos bei frazeologijos kursas. Jį dėstant reikia atkreipti dėmesį į įvairius kalbos leksikos sluoksnius, frazeologizmus. Ypač sudėtinga morfo- loginių formų sistema, kurios pagrindinės dalys — daryba ir kaityba. Tiek darant naujadarus, tiek vartojant įvairias žodžių formas pasitai- ko didelių kalbos normų pažeidimų. Kad to išvengtume, reikia tvir- tai išmokti lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius, morfologijos for- 39 mų vartojimo taisykles, kurios taip pat padės sudaryti ir taisyklingos gramatinės struktūros sakinius. O viso to rezultatas būtų stilinga, kiekvienam vartojimo atvejui pritaikyta kalba. „Ypač blogai parengti specialiųjų vidurinių mokyklų studentai. La- bai dažnai jie gerai mokosi tiksliuosius mokslus, jiems gerai sekasi braižyba, nes minėtose mokyklose šiems dalykams skiriama ypač daug dėmesio. Lietuvių kalbai skirtų valandų skaičius sudaro tik pusę ben- drojo lavinimo mokyklų programose numatytų valandų. Dėl to ne- spėjama išdėstyti programos, mažai laiko skiriama kalbos įgūdžiams formuoti. Baigusieji specialiąsias vidurines mokyklas nesuvokia gim- tosios kalbos struktūros, neišmano jos normų, neišmokę pagrindinių lietuvių kalbos gramatikos taisyklių. Ypač daug baigusių specialią- sias vidurines mokyklas stoja į neakivaizdinį skyrių. Kaip juos išmo- kyti neakivaizdžiai, tik per konsultacijas? O reikia mokyti iš naujo visko: taisyklingos tarties, rašybos, skyrybos, leksikos, žodžių dary- bos bei kaitybos, sintaksės, stilingos kalbos reikalavimų. Valandų lie- tuvių kalbos kultūrai mokyti mažai skirta. Atsiduriame tarsi užbur- tame rate: mokome vartoti įvairias žodžių formas, o studentas daž- nai neskiria dalyvio nuo padalyvio ar pusdalyvio. To pasekmė - labai netaisyklinga, su daugybe rašybos bei skyry- bos klaidų studentų kalba. Buvo analizuota keliolikos magistrantų tezių ir diplominių darbų kalba. Labai liūdna, kad ji rodo mūsų stu- dentų visišką kalbinį neišprusimą. Darbuose daugybė rašybos klaidų, pvz.: santikis, saveika, stam- biuju, imanoma, pirmiausiai, gelis, struktura, netiek, taipat, kūbelis, malunas, varijantas, aptimalia, ankščiau ir t.t. Ne geriau ir su skyryba. Magistrantai neskiria net vienarūšių sa- kinio dalių, įterpinių, atskiria veiksnį nuo tarinio, labai dažnai deda kablelį prieš ber (gal painioja su bet), išskiria neišplėstines aplinky- bes, o pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio, neskiria, pvz.:! 1. Patogu naudoti tiristoriaus modelį, sudarytą iš diodo ir įtampos šal- tinių valdomo Jungiklio. 2. Srovės, apkrovimo varžoje, priklausomy- bė nuo tiristorių valdymo impulsų sekos dažnio — buvo sudaryta kei- ! Klaidinga skyryba pabraukta brūkšneliais. 40 čiant dažnį intervale. Gausu gramatinių formų vartojimo klaidų. Iš vienaskaitinių daik- tavardžių daroma daugiskaita, pvz.: cementas — cementai, aktyvu- mas — aktyvumai, apsauga — apsaugos, priklausomybė — priklauso- mybės it t.t. Terminologijoje rūšinėms daiktų ar sąvokų ypatybėms žymėti pa- prastai vartojamos įvardžiuotinės formos. Magistrantams ši darybos priemonė beveik nežinoma. Jie apskritai įvardžiuotinių formų daž- niausiai nemoka vartoti, pvz.: 1. Specialios (= Specialiosios) litera- tūros nėra. 2. Nuo pirmo (= pirmojo) būdo skiriasi tik didesniu kom- ponentų sumaišymu (=tuo, kad komponentai geriau sumaišyti). Klystama, vartojant veiksmažodžių sangrąžines formas, pvz.: Tar matosi (= matyti) I priede pavaizduotuose grafikuose. Tokie miši- niai gerai susitankina (= tankėja). Daugiausia daroma linksnių vartojimo klaidų. Lietuviškąsias kon- strukcijas čia yra pakeitusios svetimos, pvz.: Dėl matematinių skai- čiavimo metodų netobulumy (= netobulumo) skaičiavime (= skaiciuo- jant) kyla problemos (= problemų). To pasekmėje (= Dėl to) gauna- ma sinusinė įtampa. Prielinksnių vartojimo klaidų taip pat gausu. Būdinga, kad lietu- vių kalbos neprielinksninės konstrukcijos keičiamos prielinksninė- mis, pvz.: Su šia sudėtimi (= Šios sudėties) buvo pagaminti keli miši- niai. Be linksnių, prielinksnių netaisyklingo vartojimo randame daug kitokių sakinio sintaksinės struktūros pažeidimo atvejų. Netaisyklin- ga žodžių tvarka sakinyje: dažnai pažyminys eina po pažymimojo žo- džio, šalutinis pažyminio sakinys — ne po to žodžio, kurį jis aiškina. Ypačnetaisyklingai vartojamos dalelytės. Iš gramatikos žinome, kad dalelytė stovi prieš tą žodį, kuriam ji teikia reikšminį atspalvį: atsi- dūrusi kitoje vietoje, ji tampa parazitiniu žodžiu. Padalyvis nežiūrint tampa prijungiamojo sakinio jungtuku, juo jun- giamas šalutinis sakinys, pvz.: Nežiūrint į sunkumus (= Nors ir daug sunkumų, kad ir sunku), reikia tobulinti gamybą. Labai dažnos verstinės konstrukcijos iš rusų kalbos su jungtuku kad, pvz.: Kad išeiti (= išeitume) iš šios padėties, reikia paleisti 41 (= įjungti) srovę. Magistrantų darbuose daug lietuvių kalbos leksikos pažeidimų. Vieni jų yra atsiradę dėl netikslaus žodžių parinkimo, sinonimų nepaisymo; kiti-dėl svetimų kalbų įtakos, pvz.: Skaičiavimo rezulta- tai išduodami (= pateikiami) grafiniame pavidale (= grafiškai). Tech- ninės savybės dėl eilės (= daugelio) priežasčių neišnaudojamos (= ne- panaudojamos). Verčiant iš rusų kalbos, nuolat pažeidžiamos lietuvių kalbos žo- džių darybos taisyklės, atsiranda vadinamųjų hibridų (žodžių, suda- rytų su svetimais darybos elementais). Gausu priesagų vertinių. Ypač daug netaisyklingos priešdėlinės žodžių darybos atvejų, pvz.: Kondensatorius užkraunamas (= įkraunamas). Koeficientus galima paskaičiuoti (= apskaičiuoti). Užpildytas oru (= Pripildytas oro). Magistrantų darbuose apstu įvairiausių stiliaus klaidų. Labai di- delė stiliaus negerovė — minties pseudomoksliškumas ir įmantrumas. Štai keletas būdingesnių pavyzdžių, kurių ne tik stilius blogas, bet juose daugybė ir kitokio pobūdžio klaidų: Kuo didesnis dalelių dy- dis, tuo šis branduolys didesnis. Kadišeiti iš šios padėties, išeitis yra viena. Tai vis magistrantų tezių klaidos. Kai kurie fakultetai bendrauja su lituanistais ir paprašius pateikia studentų mokslinius darbus ana- lizuoti, tik, deja, ne visi. 1993 m. pavasarį buvo suredaguoti 2-jų fakultetų — Mechanikos ir Chemijos technologijos — beveik visų studentų diplomantų ir visų fakultetų pavyzdiniai diplominiai projektai (272). Tuose projektuose padarytos kalbos, mokslinio stiliaus ir terminų vartojimo klaidos bu- vosusistemintos, apibendrintos ir, pridėjus atitinkamus teorinius aiš- kinimus, informacinio leidinio forma pateiktos studentams: “Kalbi- ninkų patarimai technikos specialybių studentams“ (1994 — 113 p.). Leidinio priedas — įvairių technikos mokslo specialybių nevartotinų terminų taisymo žodynėlis, kuris suskirstytas į pogrupius pagal spe- cialybes. Leidinio autoriai tikisi, kad šis leidinys bus naudingas stu- dentams, rašantiems mokslinius darbus, ir dėstytojams — studentų mokslinių darbų vadovams. Kad dėstytojų rašomoji ir šnekamoji kalba nedaug geresnė kaip 42 studentų, rodo analizuoti mokslinių tezių rinkiniai, išleisti paskaitų konspektai, kiti metodiniai leidiniai. Juose taip pat gausu rašybos, skyrybos, leksikos, žodžių darybos, kaitybos, sintaksės, stiliaus, logi- kos klaidų. Pateiksime keletą pavyzdžių: Rašybos klaidos: grafo-analizinis, varijantas, amonijakas. Skyrybos klaidos: Patikriname — ar šios srovių ir įtampų reikšmės tenkina (= atitinka) Kirchhofo lygčių sistemą. Negalima pasidžiaugti ir dėstytojų kalba per paskaitas. Jie daro daug tarties ir kirčiavimo klaidų. Ilginami trumpieji kirčiuoti balsiai i, u: tu-ri, skelbi-mas, stilius, puslapis; tarptautinių Žodžių o: fo-nas irkt.; kirtį iš žodžio galo atitraukia į kamieną, pvz.: apskritimus (= ap- skritimūs), nėra (= nėra), aštuoni (= aštuoni), tieses (= tiesės), ribo- se (= ribosė), režimus (= režimūs), stačiakampius (= staciakampius), klavišus (= klavišūs) ir kt. Netaisyklingai kirčiuojami tarptautiniai žodžiai, pvz.: temperamentas (= temperamentas), ornamentas, Or- namentu (= ornamentas, ornamentii), katalogas (= katalogas), kla- višas (= klavišas) ir kt. Vis dar neišmokstama taisyklingai sukirčiuoti žodžio inZiniérius... Kalbos kultūros klaidos Netaisyklingai vartojamos įvairios gramatinės formos, ypač daly- viai, padalyviai, pusdalyviai, pvz.: Sie įrenginiai turi veikti kiek galint (= kiek galima) geriau. Apskaiciavus (= Apskaičiavę) pirmus (= pir- muosius) du taškus, išvedame (= brėžiame) tiesę per juos. Iš sintaksinių konstrukcijų daugiausia linksnių bei prielinksnių ne- taisyklingo vartojimo atvejų, pvz.: Didžiausi sunkumai (= Didžiausių sunkumų) iškyla parenkant apsaugas (= apsaugą) linijoms, dirban- dioms Žiediniuose tinkluose (= linijų, dirbančių Žiediniuose tinkluo- se, apsaugą). Matavimas buvo atliktas prie trijų skirtingų įtampų reikš- mių (= esant skirtingoms trijų įtampų reikšmėms). Pasitaiko netaisyklingos žodžių tvarkos sakinių, pvz.: Jautrumo koeficientą padidinti galima (= galima padidinti) mažinant suveiki- mo srovę (= srovę, veikimo srovę). Kad padidinti (= padidintume, galėtume padidinti) skaitiklį. 43 Bendravimas gaunasi (= pasidaro) abipusiai naudingas. Kiekviena medžiaga gali būti dujinėje, skystoje ir kietoje būseno- je (= dujinė, skysta ir kieta). Vėliau mokslininkų pagalba buvo nustatyta (= Vėliau mokslinin- kų buvo nustatyta). Logikos (stiliaus) klaidos Čia, žinokit, jeigu kas parašyta, nekreipkit dėmesio! Gavosi tipi- nis Lietuvos pavyzdys (?). Jūsų grupėje gaunasi didesnis išsibarsty- mas... Kaip jūs jaučiatės savo rezultatais? Reikia Žiūrėti, kurioje vie- toje jūs kaip asmenybė randatės. Dirbant prie didelio perkrovimo kompiuteriai sustoja. Sudarant bloką turėtume pragalvoti, kokius duo- menis jis atiduos. Kursas yra siauras, todėl mes šios temos nepaliesi- me, nors kas užsiėmimą praeisime po dvi temas. Tokie klausimai gali būti statomi tada, kai norime prazonduoti situaciją. Pirmoje eilėje užsižymėkit... užsiduokit matmenis. Matyt ne geresnė ir kitų nehumanitarinių aukštųjų mokyklų dės- tytojų kalba. Vilniaus technikos universiteto I k. studentė V.Rudai- tienė straipsnyje “Ar galime iš savo dėstytojų mokytis gražios kal- bos” (Gimtoji kalba, 1990, Nr.6) labai vaizdžiai pateikia dėstytojų kalbą auditorijoje. Autorė patikina dėstytojus, kad “svarios mokslo tiesos įgis didesnę vertę, jeigu jas įvilksime į gražų lietuvišką apdarą, pateiksime lietuviška leksika, lietuviška sakinių struktira...”. Prancūzų mokslininkas A.Meje (Meillet) yra pasakęs “Kalbos yra tai, ką iš jų padaro jomis kalbančioji visuomenė. Valia tų, kurie tas kalbas vartoja, jas veikai ir ugdo". Posėdžių, pasitarimų kalba Per posėdžius, pasitarimus universiteto mokslininkai ir pedago- gai mažai seka savo kalbą ir “atsipalaiduoja”. Jie daro ypač daug kirčiavimo klaidų tokių žodžių, kurie visur girdimi — per televiziją, per kalbos valandėles, o gal ir iš studentų. Tai: Senate (= Senarė), inžinierius (= inžiniėrius), parlamentas (= parlamentas), raštinė 44 (= raštinė), dekanus (= dekanus), bibliotekoj (= bibliotėkoj), biudze- tas (= biudžėtas), klausimų (= klausimų), konkursas (= konkūrsas), ekspertai (= ekspėrtai), studentu (= studentū), projektas (= projėk- tas), telefonas (= telefonas), metodas (= metodas), komitetas (= komitėtas), yra (= yra), nėra (= nėrė), aparatūra (= aparatūrė), argumentas (= argumentas), procesas (= procėsas), bufetas (= buf- ėtas)... Kai kurių mokslininkų, administracijos atstovų kalba yra nesklandi, netaisyklinga; vartojama daug vertinių, semantizmų, “slavisky” kon- strukcijų. Būdingesnės tokios klaidos: komisijos sąstatas, pravesti an- ketas, pilnai suprasti, aplamai kalbėti, prie geriausių sąlygų negaliu užskaityti, balsavo sekančiai, duokite Žinoti, turi apsręsti katedra, taip vadinamųjų ..., kažkur tai..., kažkokį tai ..., kažkada tai ..., paim- ti už pagrindą; iš redakcijos į redakciją gerėjo .... pilnumoje aišku..., šitoje vietoje norėčiau pasakyti, pastatyti ant kelio eilę doktorantų; pasiūlymai pilnutinai nebuvo priimti; prieš pradedant aptarti reika- Ią, norėčiau ... įvesti Žodžius ... nukelti struktūrą visą eilę katedrų ...; po universitetine dvasia ...; smarkiai svarstomas klausimas ..., tame tarpe skaitau ...; bendramokslinis krūvis ..., susirišti su administraci- ja ..., nuo sekančio mėnesio, užsiėmimus dalinai apsprendžia tema, nuimti stipendiją; kaip taisyklė; ant kiek būsiu teisus ..., kas liečia; tiesiogiai išeiti į įmonę; kur noriu palenkti; kad sustiprinti universi- tetą; kad įvertinti ... . Kad nesikartoti; žiūrisi, gaunasi, pasikartosiu; kooperatyvas sta- tosi; prasiatestuoja laboratorijoje. Neliksite nuskriaustais ... fakultete; savaitės bėgyje; to pasėkoje, taikymo lygyje, mėnesyje, pilnumoje aišku; problema tame ... ; tame skaičiuje; pirmuoju klausimu svarstyti. Taisymų nepateikiame, o tik parašome netaisyklingus žodžius ar ištisus junginius. Ateityje vėl bandysime analizuoti ir lyginti kalbos taisyklingumą. Kalbininkų laukia ilgas ir sunkus dėstytojų įtikinimo darbas, kad jie privalo gerai mokėti bendrinę kalbą. Nuostatos “juk mes visi susi- kalbam" negalima toleruoti. Dėstytojų kalba, kaip ir jų asmenybė, studentams turi būti sektinas pavyzdys. “Iš to, kaip žmonės vertina 45 savo gimtąją kalbą, kaip ją gina ir saugo, kaip laikosi jos normų, ga- lima spręsti apie tautinę savimonę, pagarbą tradicijoms, inteligenci- ją, socializacijos laipsnį ir kitas vertybines orientacijas” (K.Stoškus). Tobulinant ir studentų, ir dėstytojų kalbą, reikėtų atlikti tokį dar- ba: 1. Sudaryti universitete kalbos priežiūros komisiją, kuri kontro- liuotų visų universitete leidžiamų mokslinių tezių, straipsnių, meto- dinių darbų kalbą; | 2. Studentų kursiniai ir diplominiai projektai, magistrantų tezės, daktarinės disertacijos turi būti parašytos taisyklinga kalba. Be litua- nisto teigiamos recenzijos reikėtų nepriimti ginti diplominių darbų, disertacijų. 3. Kadangi kalbinę aplinką ypač aktyviai formuoja universiteto mokslininkai pedagogai, tai reikia pasiekti, kad į dėstytojų atestavi- mo nuostatus būtų įrašytas vienas iš svarbiausių kvalifikacijos reika- lavimų — gerai mokėti bendrinę lietuvių kalbą. 46