scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuviškasis Logo pasaulis

Angelė Kaulakienė

Full text

LIETUVIŠKASIS LOGO PASAULIS Ne per seniausiai su malonumu perskaitėme kompiuterijos specialistės V. Dagienės knygą „Kelionė į kompiuterių šalį“ [1]. Šiandien galime pasidžiaugti nauja jos kartu su bendraautorėmis T. Balvočiene ir A. Klupšaite parašyta knyga „Logo žinynas“ (V., 1966. 248 p.). Jis yra rekomenduotas Švietimo ir mokslo ministerijos ir išleistas Atviros Lietuvos fondo lėšomis. Logo, kaip nurodoma pratarmėje, yra ir pedagoginė filosofija, ir programavimo kalba. Šios kalbos autoriaus — visame pasaulyje žinomo amerikiečių mokslininko S. Paperto — tikslas buvo sukurti kompiutering sistemą, kuri būtų patraukli vaikams ir skatintų norą kuo daugiau sužinoti, patirti, išmokti, o svarbiausia, kad atitiktų kūrybinius jų polinkius. Knygoje aptariamos IMB asmeninių kompiuterių „Logo Writer“ sistemos lietuviškosios versijos komandos. Zinynas yra skiriamas vidurinių mokyklų mokytojams, mokiniams bei visiems vaikams, besidomintiems slėpiningu Logo pasauliu. Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje trumpai supažindinama su pagrindinėmis Logo kalbos sąvokomis. Antrojoje dalyje aptartos visos komandos. Jos pagal atliekamų veiksmų panašumą suskirstytos į penkias grupes: 1) lapai, 2) grafika, 3) tekstas, 4) programavimas, 5) kompiuteris. Trečioji knygos dalis — tai 14 priedų rinkinys. Čia ir trumpas „Logo Writer“ komandų aprašas, apimantis lapų, grafikos, teksto, programavimo, kompiuterio komandas, ir darbo su pele apibūdinimas, ir klavišų aprašas, ir „Logo Writer“ sistemos pranešimų pateikimas, ir ryšys su DOS: katalogai bei rinkmenos, ir spalvų, garsų, dažnių, kodų lentelės, ir net kompiuterio bei „Logo Writer“ sistemos terminų žodynėlis. Knygos pabaigoje nurodyta panaudota ir rekomenduojama literatūra. Tai rodo, kad knyga parašyta apgalvotai ir gana metodiškai. Ją nenuobodu skaityti. Vaikai pagrindiniam knygos veikėjui Vėžliukui gali pateikti įvairių įvairiausių komandų, kurias jis turi atlikti, pvz.: imkkaukę 30, įprkaukės (įprastos kaukės) 58, keiskfoną 83, keiskkaukes, keisksiaskaukes 58, keisksp (keisk spalvą) 84, leiskkeisti 55, piešktekstą 28, valykkl (valyk komandų lauką) 51, Zenklaspo 86 ir t.t. Dėl šių komandų 89 pavadinimų rašybos galima ir suabejoti. Nors, kita vertus, kaip nurodo autorės, „Vėžliuko žodžiai šiek tiek savotiški: visa, kas sudaryta Iš raidžių ir skaitmenų, ir netgi iš kitokių ženklų, laikoma žodžiu“ (32). Tad paprastas, netgi šiek tiek vaikiškas knygos stilius lyg ir padeda sukurti pašnekesio su Vėžliuku įvaizdį. O kokia šio pašnekesio kalba? Apskritai tariamojo pašnekesio kalba yra aiški, sklandi ir taisyklinga. Štai vienas kitas pavyzdys. „Vėžliukas turi teptuką, juo piešia ar brėžia linijas, spalvina figūras. Teptukas yra po Vėžliuko pilveliu, pačiame centre. Kai kada norime, kad judėdamas Vėžliukas pieštų, o kai kada — kad nepieštų. Tam reikia, kad jis mokėtų pakelti ir nuleisti teptuką. Komanda eisim nusako tolesnę Vėžliuko būseną: reikės tik eiti, nepiešti, todėl teptukas turi būti pakeltas. Taigi po šios komandos Vėžliukas judės nieko nepiešdamas ir nespalvindamas tol, kol nepakeisim būsenos. Vėžliukas sugeba piešti ar spalvinti tik tuomet (=tada), kai jo teptukas nuleistas. Komanda presim nusako Vėžliuko būseną: toliau bus piešiama, todėl reikia nuleisti teptuką“ (70—71). „Pradžioje Vėžliukas žiūri į viršų — į šiaurę. Bet štai paliepėm pasisukti į vieną pusę, į kitą pusę — ir nebeaišku, kokia kryptimi dabar žiūri mūsų Vėžliukas... Galima paklausti — kryptis, ir gausime skaičių, kuris išreikš kampą tarp pradinės Vėžliuko padėties (O laipsnių, kai žiūri į šiaurę) ir esamos“ (77). Knygoje nemažai matematikos ir kompiuterijos terminų. Kad moksleiviai galėtų geriau įsiminti šiuos terminus, jie išspausdinti kitu šriftu. Dauguma jų yra taisyklingi, pvz.: gaubiantysis katalogas 210, įvesties klavišas 168, kintamasis 38, realieji skaičiai, sveikieji skaičiai, neigiamieji skaičiai, teigiamieji skaičiai 31, pakatalogis184, spausdintuvas 168, veikiamasis diskas 183, veikiamasis katalogas 184 ir kt. Tačiau dėl vieno kito termino ar leksikos dalyko galima ir suabejoti. Autorės specialų lapą, kuriame pateikta reikiama informacija, siūlo vadinti atmena (31). Tiksliau tokį lapą būtų vadinti atmintine. Šis žodis kaip tik ta reikšme ir vartojamas mūsų kalboje [2]. Tad visai natūralu, kad kompiuterijos specialistai jį bando sutermininti ir siūlo vartoti vietoje termino atmintis, kai kalbama apie kompiuterio įtaisą duomenims priimti, laikyti ir pateikti, kitaip tariant, apie jtaisą, sugebantį atsiminti. Dėl termino by/a (100) nemažai diskutuota ir dar tebediskutuojama kompiuterijos specialistų [3]. Apie jį jau ne kartą buvo rašyta ir kalbėta kalbininkų [4]. Matyt, vis dėlto tinkamiausias lietuviškas fžriJo atitikmuo būtų rinkmena. Pastaruoju metu iš sinonimiškai vartotų terminų kompiuterinis paštas, kompiuterių paštas (9) ir elektroninis pastas įsigalėjo terminas elektroninis paštas. Tikslintini ir tokie terminai, pvz.: galima paprašyti Vėžliuko rašyti tekstą pusjuodžiu pabrauktuoju kursyvo šriftu (= kursyvu) 171; turi viršelį — titulinį (= antrastinį) lapą, turinį ir daugybę lapų <...> 15; Air B — diskelių (lanksciyjy) (= diskelių) įrenginys 183, o knygoje „Kelionė į kompiuterių šalį“ rašoma, kad „kartais dar sakoma „lankstus diskelis“ visai be reikalo — ir taip aišku, kad jis lankstus, magnetinis“ (50); jis turi savo nuosava (=savajj, savo) turinį, jame galima kurti naujus lapus 227, plg. dar savasis rezonansas, rus. COOCTBEHHBIĖ pe3OHaHc, angl. proper/natural resonance MTZ 191 [5], savasis svyravimas, Tus. cobcTBeHHoe KO/IeOaHHe, angl. proper oscillation MTZ 228; darbo su turinio lapu klavišai 213 (= turinio lapo klavišai), plg. teksto tvarkymo klavišai 214, kaukių tvarkymo klavišai 216. Kam reikalingas vertikalusis brūkšnys 32, horizontali linija 20, specifinis veiksmas 225, jei galima pasakyti stačias brūkšnys, gulsčia linija, savitas veiksmas)? Vienas kitas žodis pateiktas nevartotina reikšme, pvz.: bet koks — nevart. r. „kiekvienas, visoks“: Kintamojo vardas gali būti bet koks (=kiekvienas) VeZliuko kalbos žodis... 39; Lapo varda galima sudaryti iš bet kokių (=visokių) lotyniškos abėcėlės raidžių... 49; bet kuris— nevart. r. „kiekvienas“: Prieš lapo vardą, lygiai taip pat kaip ir prieš bet kurį (=kiekvieng) kitą vardą rašomos dvigubos kabutes 49; ...jos zymeklj galima pastumti ant bet kurio (=kiekvieno) mygtuko 210; duotas — nevart. r. „šis“: ... VeZliukas duotąjį (=sj) žodį pakeičia skaičiumi...34; 9] stoveti—nevart. r. „būti“: ...vietoj vardo stovi (=yra) trys klaustukai 48; tuo pačiu — nevart. r. „drauge, kartu“: ...supažindinama su pagrindinemis Logo kalbos (tuo pačiu (=kartu) ir „Logo Writer“ sistemos) sąvokomis 11; Logo kalba (tuo pačiu (=kartu) ir „Logo Writer“ sistema) pagrįsta Vėžliuko ... įvaizdžiu 17. Veiksmažodžius saugoti, paruošti geriau būtų keisti veiksmažodžiais laikyti, (pa)rengti, pvz.: ... derėtų parinkti prasmingus vardus, primenančius jy saugomus (=laikomus) duomenis 39; Vėžliiukas visus jam pateikiamus duomenis saugo (=laiko) tam tikrose mažytėse dėžutėse 38; Visi nurodytieji Vėžliukai pasiruošia (=pasirengia) vykdyti tolesnes komandas 17; O ką daryti, jei norime kompiuteriu paruošti (=parengti) ir išspausdinti sąrašą <...> 169 ir pan. Norminės ir įprastos veiksmažodžio formos yra pasidalyti, jvardyti. Jas reikėtų ir vartoti, pvz.: geriausia lapą įvardinti (= įvardyti) taip ..49; Vėžliukas, prieš imdamas naują lapą, visuomet paprašo įvardinti (=įvardyti) ankstesnįjį ir jį įsimins <...> 9, plg. dar terminus Dbulvinė, bet ne bulvių saugykla TT 93 [6], vandens baseinas, vandens talpykla; tvenkinys, bet ne vandens saugykla TT 93; įstatymų, nutarimų rengimas, bet ne įstatymų, nutarimų ruošimas TT 91, specialistų rengimas, bet ne specialistų ruošimas TT 91. Kiek neįprastai atrodo žodžių junginys dirbti su lapu, pvz.: jis ją mato ir Zino (=jsimena) tik tada, kai dirbama su tuo lapu ... 60; Šios abi komandos galioja tik tam lapui, su kuriuo dirbame 55, plg. dar 25, 36, 55 193 p. Ar nebūtų tikslesnis toks žodžių junginys: /apas, kuriame piešiame ar rašome, juoba kad ir pačios autorės linkusios taip manyti, pavyzdžiui, <...> turime tik vieną lapą, kuriame piesiame ir rašome 21. Pasitaiko viena kita linksnio klaida ar šiaip nesklandaus stiliaus apraiška, pvz.: <...> Jei <...> padarė aktyviais kai kuriuos Vėžliukus (=tam tikrus Vėžliukus aktyvius), tai jie ir liks tokie <... > 82: <...>pavyzdžiui, jei norime į “Logo Writer“ lapą įkelti tekstą, sukurtą kuriuo nors tekstų redaktoriumi (=tam tikro tekstų redaktoriaus) <...> 225; Norimas įsiminti lapas turi turėti vardą, kurį turime jam suteikti (=jam suteikiame) 21. 92 Nepaisant minėtų netikslumų, žinyną skaityti įdomu Ir, matyt, reikėtų pritarti autorių nuomonei, kad vaikai jį perskaitę galės kompiuteriu realizuoti savo kūrybą, fantaziją ir netikėčiausias idėjas. Literatūra l.Dagieneé V. Kelionė į kompiuterių šalį.Vilnius: Lietus, 1995. 2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, 3.Zajankauskas S. Kas tas failas? Kas ta byla? Kas tas tvarkinys? O gal kiti terminai būtų geresni? // Informacijos mokslai. 1996. Nr. 4(1). P. 123-127, Grigas G. Keletas terminų iš dviejų informatikos žodynų // Veidrodis (kompiuterinis leidinys). 1996. Nr. 3. P. 26-31. 4. Gimtoji kalba. 1994. Nr. 8-9. P. 17; 1995. Nr. 4. P 21-22. 5.MTŽMatematikos terminų žodynas / Moksl. red. J. Kubilius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 6. TT — Terminologijos taisymai. Vilnius: Mokslas, 1992. Angelė KAULAKIENĖ