Medžioklės terminų žodynas

MEDŽIOKLĖS TERMINŲ ŽODYNAS Lenkų ir lietuvių „medžiojimo“ terminai duoda nemaža šviesos senovės laikams. K. Būga Panašaus leidinio dar neturėjome, tad sumanymas parengti šios srities penkiakalbį (lietuvių-anglų-vokiečių-prancūzų-rusų kalbų) ter- minų žodyną! išties yra geras. Juoba kad medžioklė ir jos tradicijos nuo senų senovės lietuviams nesvetimas dalykas. Žodynas sudarytas teminiu principu — terminai jame pagal temas suskirstyti į 8 skyrius, apimančius apie 1000 pagal abėcėlę išdėstytų bendrųjų medžiotojų vartojamų terminų ir posakių, medžioklės rū- šių ir būdų, medžiojimo reikmenų, medžioklinių šunų veislių, pauks- Čių ir žvėrių bei jų kūno dalių, taip pat trofėjų bei medžioklinių šau- tuvų pavadinimų. Paskutinieji du skyriai yra iliustruoti. Prie kai ku- rių lietuviškų terminų skliausteliuose yra paaiškinimai, o po dauge- lio gyvūnų ir paukščių pavadinimų pateikti ir lotyniški pavadinimai. Nemaža dalis terminų turi lizdus, tik nelabai aišku, pagal kokį prin- cipą šie lizdai sudaryti, nes, pavyzdžiui, banda, populiacija; kanopi- nių žvėrių banda, laukinių gyvūnų populiacija, medžiojamųjų žvėrių banda pateikti kaip atskiri antraštiniai terminai, o to paties skyriaus terminai ančių vada, vilkų vada, žąsų vada yra viename lizde su ant- raštiniu terminu vada. Toks sandaros netolygumas būdingas visam žodynui. Gerai, kad visi antraštiniai ir rūšiniai terminai (išskyrus 7 ir 8 skyrių terminus) yra sunumeruoti, todėl susirasti norimą terminą gali padėti leidinio pabaigoje pateiktos visų penkių kalbų abėcėlinės rodyklės, kuriose esančių terminų numeracija atitinka žodyne esan- čių terminų numeraciją. Tačiau ir čia yra netikslumų. Pavyzdžiui, vi- sų kalbų rodyklėse 196 numeriu nurodyto termino ančių medžioklė žodyno tekste nėra (praleistas), 0 95 ir 308 numeriais pažymėtų ter- minų nėra nei rodyklėse, nei tekste (praleisti arba terminai, arba numeriai). Reikėtų patikslinti, kad rodyklės termino eilės numeris "Petružis G. Medžioklės žodynas. Vilnius: Enciklopedija, 1997. 128 p. 77 parašytas ne „prie kiekvieno antraštinio žodžio“, kaip rašoma pra- tarmėje (šiose rodyklėse juk nėra lizdy!), o prie kiekvieno termino, nes medžioklės plotas ar šakotaragis antrametis stirninas nera žodis, o sudėtinis terminas. Taip pat neaišku, ką žodyno autorius norėjo paaiškinti, sakydamas, kad „rodyklės sudėtinių terminų žodžių tvar- ka palikta tokia, kokia buvo žodyne“. Kyla klausimas, ar ji galėtų būti kokia nors kitokia. Be to, dar nepradėjus gilintis į patį žodyną, | akis krinta jau pirmajame pratarmės sakinyje nepastebėta korektū- ros klaida ir kai kurie netikslumai: lizdai kažkodėl vadinami „poliz- džiais“; vietoj termino „niekatroji giminė“ geriau tiktų terminas „be- vardė giminė“. Reikėtų pasakyti keletą pastabų ir dėl pačių terminų. Vienas la- biausiai į akis krintančių šio žodyno trūkumų yra tas, kad Jame esan- tys lietuviški terminai nesukirčiuoti. Žodžių, taip pat ir terminų, kir- čiavimas labai svarbus dalykas lietuvių kalbos vartotojui, todėl sukir- Ciuoti lietuviškus terminus yra ne mažiau svarbu negu prie vokiškų ir prancūziškų antraštinių terminų pagrindinio žodžio nurodyti giminę ar pažymėti daugiskaitinius žodžius. Taip pat šiame žodyne yra kai kurių nedidelių terminų pateikimo netikslumų ir nevienodumų. Pa- vyzdžiui, nors pateiktas žodis dresuoti (20), bet vartojamas terminas gerai dresiruotas (=dresuotas) šuo (267). Terminas sumedžiojimas (147) paaiškintas taip: „gyvūnų skaičius, kuris gali būti sumedžiotas ar buvo sumedžiotas“. Kaip gali žodis sumedžiojimas reikšti skai- čių? Iš tikrųjų tai tik veiksmo pavadinimas. Keista, kad medžioklės žodyne randame terminą gaidys (330), bet nėra termino gaidukas (Philomachus pugnax). Randame ornitologijos terminus juodasis gan- dras (Ciconia nigra), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), bet nėra įdomaus lietuviško termino gargatūnas. Nerasime taip pat neseniai išnykusių medžiojamųjų žvėrelių pavadinimų, pvz.: ernis, vilpišys ir kt. Jeigu dedami terminai Šarka, varna, tai tiktų ir terminai kovas (Corvus frugilegus), /ingé (Circus). Šalia (ar vietoj) tarptautinių žoO- džių bei terminų kai kur pasigendame lietuviškų atitikmenų. Kuo blogiau tikrinti, prižiūrėti už inspektuoti, kontroliuoti (38); bulvinė saulėgrąža už topinambą (169); mentės ydos už mentės defektus (p.62) ir pan.? 18 Būtų įdomu žinoti, kokiais leksikografiniais šaltiniais ir terminy atrankos kriterijais rėmėsi žodyno autorius, nes skyrelyje „Medžiok- liniai šunys“ pateiktos vos kelios jų veislės, o enciklopedijoje „Šu- nys“ (V., 1995) medžioklinių šunų veislių yra per 50, pvz.: afganų kurtas, anglų fokoshaudas, auksaspalvis retriveris, azavakas (Pietų kurtas), bladhaudas (šv. Huberdo skalikas), estų skalikas, klamberio spanielis, kurtsharas (vokiečių trumpaplaukis paukštšunis), laikos, langharas (vokiečių ilgaplaukis paukštšunis), latvių skalikas, lietuvių skalikas, rusų ilgaplaukis kurtas, slugis (arabų kurtas), taiganas (kir- gizų kurtas), terjerai, veimaraneris (Veimaro paukstsunis), vengrų kurtas ir kt. Čia paminėti galbūt ne visi leidinio trūkumai, bet jie apskritai nesumenkina žodyno reikšmės. Jie gal pravers rengiant kitą, tobu- lesnį ir pilnesnį šio žodyno leidimą. Nijolė BANEVIČIENĖ 79