Fizikos terminų kūrėjas I. Končius

Eglė MAKARIŪNIENĖ FIZIKOS TERMINŲ KŪRĖJAS I. KONČIUS 1996 m. plačiai minint fiziko ir kraštotyrininko prof. Igno Končiaus 110 gimimo metinių sukaktį buvo dar kartą nuodugniau susipažinta su archyvine medžiaga, laikoma Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų rankraštynuose. Visose minėtose bibliotekose yra prof. Ig. Končiaus fonda:. Ig. Končius gimė 1886 m. liepos 31 d. nuošaliame Žemaitijos Žarėnų valsčiaus Kantaučių parapijos Purvaičių kaime (dabar Plungės rajonas). Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos gimnazijoje. 1913 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą ir įgijo fiziko kvalifikaciją. Greta savo pagrindinės specialybės Ig. Končius buvo aktyvus kraštotyrininkas, visuomenininkas, daugelio draugijų įkūrėjas ir pirmininkas. Viena jo veiklos sritis, artimai susijusi su fiziko kvalifikacija, — tai fizikos terminija ir fizikos terminų žodyno rengimas. Jo apsisprendimui siekti mokslo, visuomeniškumui ir domėjimuisi aktualiais Lietuvai reikalais neabejotinai turėjo įtakos tėvas Antanas Končius. Jis, apsišvietęs, turtingas ūkininkas, spaudos draudimo laikais Kantaučių apylinkėse slėpė ir platino lietuviškas knygas. Jis taip pat ir XIX a. pabaigoje sumanytos atstatyti Žlibinų bažnyčios fundatorius — pirko bažnyčios statybai medžiagas, samdė meistrus 2 Mokslų aka- "Kon ius I. Terminai fizikos reikalams // Lietuva, 1923, Nr. 108, 109, 125, 141, 149, 209, 218, 233, 234, 275, 277, 278, 285, 286; 1924, Nr. 3, 30: Švietimo dar. bas, 1924, Nr. 9, 10ir 11; To paties. Dėlei lietuvių kalbos vidurinėse mokyklose /I Lietuvos žinios, 1914 m. birželio 20 d., nr. 134. P 1. Parašas: Jus: Kaulakienė A. Rankrastinio I. Končiaus fizikos vadovėlio kalba /I Lituanistika. 1984, Nr. 3(19). P. 18-27, Tos pačios. Lietuviy fizikos terminografijos pradmenys // Lituanistika. 1993. Nr. 3(13). P 32-43: Tos pačios. Profesorius Ignas Končius ne tik fizikas, bet ir terminologas // Fizikų žinios. 1996. Nr. 10. P 16-18. "Kviklys B. Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. V.: Mintis, 1992. T. 4. P 84. 63 demijos bibliotekos rankraštyne (MABR) yra A. Končiaus trys užrašų knygelės.* A. Končius buvo raštingas žmogus. Tos knygelės rašytos lietuviškai žemaičių tarme, lenkų ir rusų kalbomis, 1869-1900 m. Išlikę keli 1904 m. ir 1905 m. įrašai. Jose aprašyti meteorologiniai stebėjimai, vaistų receptai, dažymo ir auksinimo „kaip pazalatyt geltonai“ būdai, pastabos apie derlių — „atols aug dydelej diel dydun lytun“. Išvardytos ūkio pajamos ir išlaidos. Surašytos svarbiausios šeimos datos: „1873 ropa despana 23 gua 6pak c Anacracueii B IliyHre B BOCKpECEHHE.T...> 1875 r. sauBaps 25 nua pomwiach Į[O9b.....> 1882 r. mions 29 gus 9 yacos Beuepa B neHb Ilerpa pomuics CbIH.<...”> 1884 roma 3 HosGūpsa 8 yacoB yTpa poAMJICS ChIH OKPELIEH Cranucnasom. <...> 1886 roma 31 urns pommics celH okpelieH HrHaTHEM B Konrayyaii. Paskutinė įrašo eilutė — tai būsimo prof. Igno Končiaus gimimo data ir krikšto vieta. Ignas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Viename lapelyje surašytas rusiškų žodžių vertimas į lietuvių kalbą' (lietuviški žodžiai taip pat rašyti kirilica). Lapelyje žodžiai sunumeruoti. Jų — 20. Tai daugiausia namų apyvokos reikmenys, valgiai. Ne visi žodžiai išversti tiksliai. Pateikiame to lapelio žodžių sąrašą:,I. Bern — gairikraii. 2. NueOHer — ners MokKcira. 3. Jlocka — robimye. 4. Hrpyiuka — 3a60Ba. 5. Maunks — rima. 6. ITacyra — Hruna. 7. Tape/rka — ropeaka. 8. Yanika — 6mroxemucs. 9. Brrono — 6orronacs. 10. Topurok — mygemuces. 11. Korers — Karsuracs. 12. Kysurmuns — Y360Hacs. 13. Kacrpions — Y3bonacs. 14. CamoBaps — CamaBopacs. 15. Kyuiransit — Ba/rrucs. 16. Iw — xonyera. 17, Kama — Kama. 18. Cyirs — Bupaiacs. 19. XKapkoe — kapirr<umacs”, 20. Kymrebaka — KerreHHc cyasioBecs”. Vienas žodis, kaip matome, susijęs su mokymu — de/ mokslo. *MABR F. 12, B. 1683, B. 1684, B. 1685. *MABR E. 12, B. 1685, L. 5. * Ten pat. L. 7. 64 „r M / EP BL Ū, ar SE TRE . 4 Vingis / a ša AP Deut £ SO RL A X / 5 4 be RA’ Jd el tte 7 Mas i tat mal of et flo J ki Į Yas vai 5 70 a a KLR pr At 87 p di “ > oe 1 "r e.2 -- ay A J Jada gat 5 BS karnitino i . Kainas ei fies, t. į Correa Eau po Aka RA a 4 foley i Ad pcie Būta istorijos ir dėl Končia Peterburgo kunigų seminarije pavardę į Končevskij, kad tikybą. Negalėdamas tokiam rimo pas kalbininką Kazimie us pavardės. Igno brolis Petras mokėsi je ir buvo verčiamas keisti Končiaus atitiktų jo dvasinį luomą ir lenkiškąją įkalbinėjimui atsispirti, jis nuėjo užtarą Jaunių ( 1849-1908), tuo metu (18981906) dėsčiusį graikų, lotynų ir hebrajų kalbas Peterburgo dvasinėje akademijoje. Tas jam Išaiškinęs, kad Končiaus pavardė pareina nuo žemaitiško posakio: „Per končią savo“ ir dėl to nereikią jos keisti, ji gerai atitinkanti jo būsimą dvasininko luomą. Tačiau brolis Petras kunigu taip ir netapo.“ Tai kelios rankraščių ir pasakojimų nuotrupos apie prof. Ig. KonČiaus šeimos sąsajas su žodžių vertimu ir kalbininkais. ' Iš Ig. Končiaus sūnaus Algirdo pasakojimo.