Pirmųjų fizikos vadovėlių mechanikos terminai

PRAEITIES AIDAI Angelė KAULAKIENĖ PIRMŲJŲ FIZIKOS VADOVĖLIŲ MECHANIKOS TERMINAI XX amžiaus pradžioje vienu metu buvo rašomi du fizikos vadovėliai gimnazijoms. Tai I. Končiaus fizikos vadovėlis, kurį jis rašė mokytojauda- mas Estijoje, Palangos mergaičių gimnazijai persikėlus į Verro miestą. Šis vadovėlis nebuvo išspausdintas. Jo 312 puslapių rankraštis saugomas Vil- niaus universiteto rankraštyne'. Rankraštyje labai tiksliai nurodyta, kada Jis pradėtas rašyti (1916 m. sausio 28 d.) ir baigtas (1919 m. gruodžio 23 d.). Kitas fizikos vadovėlis gimnazijoms yra K. Šakenio. Kaip nurodo J. A. „Martišius, fiziką K. Šakenis dėstė į Įvairiose gimnazijose Vilniuje, Vorone- že, Kaune, Panevėžyje nuo 1912 iki 1926 m. 1917-1918 mokslo metais Voroneže vieną pamoką aiškindamas lietuviškai pajuto didelę būtinybę turėti lietuvišką vadovėlį. Voroneže ir parašė pirmąją jo dalį, o 1918 m. jau Vilniuje iki Kalėdų — II dalį, 1919 m. tėviškėje, Veleniškiuose (Vabal- ninko valsčiuje) — III dalį. Iš spaudos jos išėjo 1920 m., buvo perredaguo- jamos ir kartojamos iki 1940 m.? Tad ir I. Končiaus, ir K. Šakenio vadovėliai, galima sakyti, yra pagrin- diniai antrojo fizikos terminijos raidos tarpsnio“ $altiniaines P. Vileišio, Pr. Mašioto, J. Dragašiaus vadovėliai buvo skirti žemesnių klasių moks- leiviams, o šiek tiek vėliau išleistos V. Čepinskio „Fizikos paskaitos“ (1923— 1926) — studentams. Tad kokia jų terminija? Straipsnyje analizuojama tik šių fizikos vado- vėlių mechanikos skyrių terminija. Mechanikos skyriai pasirinkti todėl, kad fizikos kursas paprastai visada pradedamas dėstyti nuo mechanikos; "Končius I. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms: [Rankraštis]. 312p. // VUBR. Fl. F1039 (toliau — KF). , *Martišius J. A Konstantinas Sakenis — pirmųjų lietuviškų fizikos vadove- lių autorius // Fizikų žinios. 1996. Nr. 11. P. 16-17. ‘Kaulakieneé A. Fizikos terminijos raidos tarpsniai // Lituanistica, 1997. Nr. 3(31). P. 66-73. Stai vieno ir kito vadovėlio įžangos ir mechanikos skyriaus posky- rių dalis pavadinimų: KF ŠF' Įžanga Įžanga 1. Fiziškas kunas.* Medžgina 1° (=Medziaga)’ I. Fizikos kūnas 1. Fizika. Fizikos kūnas 3 2. Apsireiškimai. Fizika. Chemija 2 2. Fizikos ir chimijos reiškiniai 3 3. Fizikos uždavinys 2 4. Medžginos (= Medžiagos) stoviai 3 3, Molekulės 4 4. Trejopas kūnų stovis 4 5. Medžginos (= Medžiagos) privalumai (II. Kūnų savybės 1. Nelaidumas 5 2. Svarumas 6 6. Nekurie kiti fiziškųjų kunų privalumai 73. Statinė ir gulstinė kryptis 6 1) skaidymas 7 |4. Svambalas. Gulsčiukas 6 15. Dalymasis 7 2) susispaudimos ir i$siplétimos 8 {6. Gniužumas (gludumas) ir |didéjimas 8 3) skylétumas 9 |7. Akytumas 8 4) tamprumas 10 [8. Stangrumas 8 (7. Matavimai 12 III. Matai ir saikai 1. Dydis 9 8. Ilgio matavimas 12 Ploto matavimas 14 Apimties matavimas 14 |2. Ilgio, pločio ir tūrio matai 9 mūamamamamėa EERE EE EEE EEE EEE EEE EEE EEE EEE EEE EEE EEE EEE Hm E EER EEE EEE EEE EE EE EERE EEE EE EEE EEE Mechanikos skyrius (=Mechanika) 25. Mechanikos uzdavinys 31 26. Kuséjimas (=Judejimas) (Kinematika) 33 I. Judesys ir jegos 1. Judesys 18 27. Tiesioginis lygnesSinis kušėjimas (=Tiesus lygneSinis judėjimas) 34 2. Judesio greitis 19 *Sakenis K. Fizika. I dalis, Mechanika — Silima. V., 1920. 142p. (toliau — * Skyrių, poskyrių pavadinimų ir terminų rašyba netaisyta. Čia ir kitur autorių tekstas pateiktas autentiškas. * Skaičius nurodo vadovėlių puslapį. "I. Končiaus ar jo kolegų taisiniai. 57 28. Tiesioginis nelygnešinis kušėjimas (=Tiesus nelygnešinis judėjimas) 36 29. Greitumo grafika 37 3. Judesio greitėjimas ir 30. Kušėjimų (=Judėjimų) ir greitumų |mažėjimas 20 sudėstymas 37 4. Sudėtinis judesys 21 31. Mažuma apie spėkas (=jėgas) 39 |5. Inercija 22 | Inercijos principas (Dinamika) 39 6. Jėgos ir jų matavimai 23 32. Spėkos (=Jėgos). Jų mataviniai 40 |38. Spėkų (=Jėgų) sudėstymas 47 II. Jėgų sudėtis ir skaidyba 1. Jėgų žymėjimas 32 | 2. Atstojamoji jėga 33 |39. Speky (=Jėgų) paralelogramas 47 |6. Jėgų lygiagretainis 34 40. Spėkų (=Jėgų) išdėstymas 48 7. Vienos jėgos suskaidymas į K dvi jėgas 36 41. Paralelių spėkų (=jėgų) sudéstymas 49|8. Dvi jėgos einančios į vieną i — Įpusę lygiagrečium 36 | 42. Paralelių spėkų (=jėgų) išdėstymas 519. Vienos jėgos išskaidymas į dvi = | lygiagretes jėgas 38 43. Paralelių spėkų (=jėgų) sudėstymas, |10.Dvi lygiagretės jėgos, einan- kuomet jy linkiai eina į įvairias puses 51 |čios Į priešingas puses 38 Kaip matyti iš pateiktų poskyrių pavadinimų, vadovėlių san- dara šiek tiek skiriasi. Tai visai suprantamas dalykas, nes sandaros sudarymo principus paprastai pasirenka pats autorius. Tačiau dau- guma sąvokų ir viename, ir kitame vadovėlyje apibrėžiamos panašiai ir net įvardijamos vienodais terminais, pavyzdžiui: fokru budu, s k y s- timo slėgimas dugnan, visvien kokio indo išvaizda ir kiek skystimo nebuty, bus lygus vertikalio s k ystimo stulpo svarumui K¥76; Taigi, jei uždarytame iš visų pusių inde imsime sleg- ti Skystima, tai tasai s1é gimas vienodai eis į visas Salis, ir kiekvienas ketvirtainis centimetras indo sienos bus spaudžiamas vie- nodai SF58; svirtis — visų paprasčiausi mašina, įrankis, kuris perduoda spėką į kokį nors priešinimos KF52; Įsivaizduokime sau virbalą, kuris yra paspirtas taške C, ir galus kurio A ir B traukia dvi lygiagretės jėgos P ir O. Toksai virbalas vadinasi svirtis SF47. Kita dalis sąvokų ir viename, ir kitame vadovėlyje apibrėžia- 58 mos Irgi panašiai,tačiau jų terminai skiriasi, pvz: apsireriški- m as — kiekvieng ar stovio ar padėjimo fiziško kuno atmainą vadina- me gamtosapsireiškimais KF2,o ŠF reiškinys — visi fizikos kūnų stovio ir sudėties kitimai vadinasi reiškiniai ŠF3; s pė ka — kiekviena kušėjimo priežastis, arba priežastis paverčianti tiesiąjį ir lygnešinį kusejima vingiuotu ir nelygnešiniu, vadiname spėka KF40,0 ŠF jėga — visa tai, kas išjudina iš vietos bet kokį daiktą ir kas gali tolyginį tiesios eigos judesį pa versti netiesioginiu arba netolyginiu vadinasi jėga SF23; kušėj i mas - tokiu budu kunokušėjim u vadiname atsikeitimą jo padejimo palyginant su padejimu kokių nors kitų nekusanciy kunų KF34,0SF judéji- mas — kalbedami apie daiktų j u d é j i m a,visuomet turime galvoje ir kitų daiktų, kurie stovi vietoje. Šitie daiktai ir padeda mums spręs- ti, kurion pusėn judas daiktas eina ir kuriuo keliu SF18. Tokių įvairuojančių vienažodžių ir sudėtinių terminų galima pa- teikti ir daugiau. Vienažodžiai terminai KF ŠF apimtis 14 blandumas 99 tūris 17 aukštumas 6 aukštis 5 dumplės 104 dumtuvės 92 greitumas 35 greitis 19, greitumas 27 ilgumas 6 i ilgis 5 kušėjimas 34 judėjimas 18 platumas (storumas) 6 plotis 5 pusiausvaruma 45 pusiausvyra 40 skylėtumas 7 | akytumas 8 skystimas 71 skystis 57, skystimas 58 spuogas 60 | taskas 43 spustis 92 slegimas 81 susiskaidymas 7 dalymasis 7 susispaudimos Ir Išsiplėtimos 7 gniuzumas (gludumas) ir dide- | jimas 8 59 sušlapimas 83 slampumas 63 svarumas 15 i svoris 13 tamprumas 7 stangrumas 8 Sudetinai terminai atvirasis manometras 100 manometras praskiesto oro slėgimui matuoti 88 kunų kritimas 63 | | daiktų kritimas 26 kunų sunkybė 57 daikto svoris 41 lygmenoji jėga 45 atstojamoji jėga 33 naugio manometras 100 i metalinis manometras 89 "paralelės spėkos 49 lygiagretės jėgos 38 SPeky paralelogramas 47 Jėgų lygiagretainis 34 |sunkybes vidurys 57 svorio centras 41 o tiesus lygnešinis kušėjimas 34 tolyginis tiesiaeigis judesys 19 | tiesus nelygnešinis kušėjimas 35 | netolyginis tiesiaeigis judesys 19 ugnegesių siurblis 109 ugnegesiy mašina 94 uzdarasis manometras 100 | manometras sutirstinto oro slegimui matuoti 88 | vandens varykliai 68 | kreivaeigis judesys 19 vanduo-kuSintojas 88 | vingiuotasis kušėjimas 37 DaZnai ir vieno, ir kito vadovėlio dalis sąvokų įvardijama tik dviem variantais arba sinonimais, iš kurių vienas paprastai yra skolinys. Jie pateikti labai įvairiai: atskirti vienas nuo kito kableliu, sujungti jung- tuku arba arba pateikti skliaustuose, pvz.: duja KF 92, 106, 110 ir dujos KF 110, ŠF 75; skistieji kunai arba skistimai KF 4: aerostatas (orlaivis) KF 111 ir aerostatas SF 85; apimtis (tūris) KF 90, 98 ir tūris SF 17; naugis KF 187 ir metalai arba naugeés SF 104; slėgimas (spūstis) KF 92 ir slégimas SF 81; spustis (blandumas) KF 99 ir tūris 17; špyžas (Cugunas) KF 67 ir ketus (špižius) SF 13, 104; Arkimedo įstatas KF 79, 81 ir Archimedo tiesa SF 70; gidrauliniai spaustuvai (presas) KF 76 ir vandens slėgtuvai arba presai SF 60 ir pan. Tokių sinonimijos apraiškų (tik gal kiek daugiau atvejų, kai abu 60 sinonimai lietuviški) gausu ir atskirai pacmus kiekviename vadovė- lyje, pvz.: KF — gaziniai kunai arba gazai (dujos) 4; gorizontaliai arba pašliausniai pasviesto kuno kušėjimas 65; normalės (paprastosios) Oro spusties supratimas 95; pabuklės (įrankiai) 95; relat 'yvusis (paly- ginamasis) kuno kušėjimas 43; svarai arba vogos 67, o SF — azotas (gesuonis) TT; azotas arba gesuonis 100; lygiagretasienis (paralelepi- pedas) 45; séros rūgštis, arba vitriolis 101: spindulys (radius) 29; svy- tuokle, arba krivulis 55 ir t.t. Be to, ir viename, ir kitame vadovélyje galima pastebėti terminų sisteminimo, gimininių ir rūšinių terminų skyrimo atvejų. Štai kaip apibūdinama medžiagos būsena. Pvz.: KF —, MedZgina buna trijuose stoviuose: kietame, skjstame ir ga- ziniame. 1) Daiktus iš medžio, stiklo, geležies ir t.t. mes vadiname kietaisiais (3) <...>. 2) Tokie kunai, kaip: vanduo, rašalas, gyvasis sidabras, spiritas ir t.t. vadiname skjstaisiais kunais arba skįstimais. 3) Tokie kunai, atskiros dalys kurių netik visai menkai tarp savęs surištos, bet jau pačios stengiasi į visas puses išsiblaškyti <...> vadi- name gaziniais kunais (dujomis) (4), plg. dar KF — pailgėjimas: pail- gėjimas (1) stačiai proporcionalis sunkumui (p); pailgėjimas (1) sta- čiai proporcianalis ilgumui (L) (27); deformacija: laikinoji deforma- cija III; tempimo deformacija V; likusioji deformacija III; siurblis: dviejų cilindrų oro siurblis, sviestinis siurblis, čiurkšlinis vandeninis oro siurblis (102); vandens siurblis (106). ŠF — „Kūnas gali būti kietas, skystas arba dujų pavidalo .<...> kietasai kūnas pats, nieko nepadedamas, išlaiko savo formą ir tūrį. <...>. Skystųjų kūnų pavyzdžiais gali būti vanduo, žibalas, spiritas Ir šiaip įvairūs skystimai“ (4) <...>. „Dujomis vadiname orą, vande- nilį, garg ir t.t.“ (5), plg. dar SF — daiktas: ištisiniai daiktai (95); juda- masai daiktas (18); kietas daiktas (16); panertasai daiktas (72); skys- tas daiktas (57); sudétiniai daiktai (95); sukamasai daiktas (29); tan- kus daiktas (8); trapus daiktas (9); dujos: sprogstancios dujos (98); svieciamosios dujos (77, 103); jėga: atmosferos jėga (81); atstojamo- Ji jega (33); atvirkscios jėgos (72); išcentrinė jėga (29); lygiagretės Jėgos (38); nepaliaujama jėga (24), nepaliaujamoji jėga (25); skaido- moji jega (38), spaudžiamoji jėga (38); staigi jėga (24), staigioji jėga 61 (25); sudedamosios jėgos (36) ir t.t. Vadinasi, Iš minėtų vadovėlių sąvokų pavadinimų įvairavimo, ter- minų sinonimijos, sisteminimo, rūšinių ir gimininių terminų derini- mo galima daryti išvadą, kad tuo metu fizikos terminija buvo tebeku- riama ir pasižymėjo visomis kuriamojo terminijos tarpsnio ypatybė- mis. 62