Dėl kai kurių metrologijos terminų

Vytautas VALIUKĖNAS, Pranas Juozas ŽILINSKAS DĖL KAI KURIŲ METROLOGIJOS TERMINŲ „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [1] žodis metrologija apibrė- žiamas taip: metrologija — matų mokslas. Lietuvos standarte LST 1281-93 „Metrologija. Terminai ir apibrėžimai“ [2] randame, kad tai „mokslas apie matavimus, metodus ir priemones jų vienovei palai- kyti bei būdus reikiamam matavimų tikslumui pasiekti“. Spaudai ren- giamame „Tarptautiniame pagrindinių ir bendrųjų metrologijos ter- minų žodyne“ [3] metrologija — matavimų mokslas (angl. science of measurement, pranc. science de la mesure). „Tarptautinių žodžių žodyne“ [4] tai — mokslas, tiriantis matavimus, jų metodus, matavi- mo vienetus, vienetų etalonus. LTE [5] randame: metrologija — fizi- kos šaka, tirianti matavimus, metodus, kuriais pasiekiama jų vieno- dumo ir reikiamo tikslumo. Matome, kad metrologijos kaip mokslo apibrėžimai dabartinėje lietuviškoje literatūroje nėra vienodi, tačiau beveik kiekviename apibrėžime yra žodis matavimas, išskyrus „Da- bartinės lietuvių kalbos žodyną“. „Tarptautinėje standartų klasifika- cijoje“ [6] metrologijai yra skirta sritis, kurios pavadinimas ,,Metro- logija ir matavimai. Fizikiniai reiškiniai“. Mūsų nuomone, ,,Dabarti- nės lietuvių kalbos žodyne“ metrologijosapibrézimas taisytinas. Nau- jai rengiamame žodyne metrologiją reikėtų apibrėžti taip: „metrolo- gija — matavimo mokslas“. Jau kelinti metai diskutuojama dėl terminų verte ir reikšmė var- tojimo [7-9]. Lietuvos standarte [2] fizikinio dydžio vertė apibrėžia- ma taip: fizikinio dydžio skaitinė išraiška pasirinktais vienetais. Lie- tuvos standarto LST ISO 31 „Dydžiai ir vienetai“ 0 dalyje randame: verte — dydžio vieneto ir skaičiaus sandauga; toks skaičius yra vadi- namas „dydžio, išreikšto šiuo vienetu, skaitine verte“. Žodyne [3] dydžio verte (angl. value of a guantity, pranc. valeur d'une gran- deur) apibrėžiama taip: „kiekybinė tam tikro atskirojo dydžio išraiš- ka, dažniausiai sudaryta iš matavimo vieneto, padauginto iš skaičiaus“. Taigi specialiuosiuose metrologijos leidiniuose išaiškinta, kas yra dy- džio vertė, kurią trumpai galėtume apibrėžti taip: dydžio vertė — šio 48 dydžio skaitinė išraiška pasirinktais vienetais. Kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [1], aiškinant žodį verte, nekalbama apie dy- džio vertę, tai šio žodžio reikšmes siūlytume papildyti labai svarbiu fizikos, technikos ir kitų sričių metrologijos terminu dydžio vertė ir vartoti mūsų siūlomą apibrėžimą. Termino reikšmė vartojimas yra aptartas [7]. Būtinai reikia aptarti ir anglų bei prancūzų kalbų žodžių referen- ce ir référence lietuviško atitikmens vartojimą. Standarte [2] anglų kalbos termino reference material ir prancū- zy kalbos termino matériau de référence lietuviškas atitikmuo yra etaloninė terpe. Taigi anglų ir prancūzų kalbų žodžiai reference(angl.) ir référence (pranc.) verčiami lietuvišku būdvardžiu efaloninis (-ė). Jei laikomasi sistemiškumo principo, tai anglų ir prancūzų kalbų ter- minų reference standard (angl.) ir étalon de référence (pranc.), ku- riy apibrėžimas “matas, matuoklis, pamatinė medžiaga (etaloniné medžiaga) ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms apibrėžti, realizuoti, išsaugoti ar atkurti“ [3], lietuviškas atitikmuo būtų etaloninis etalonas (?)). At- kreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienoje kalboje — anglų, prancūzų, vokiečių ar rusų — sudėtiniame termine reference material (angl.), matériau de rėfėrence(pranc.), Refernzmaterial(vok.), cramgaprtoe BeII[ECTBO (rus.) nėra žodžio etalonas. Metrologijoje eta/onas yra ypatinga sąvoka, kuri turi būti vartojama tik pagal paskirtį. Rengia- mame „Tarptautiniame pagrindinių ir bendrųjų metrologijos termi- nų žodyne“ angl. reference material, pranc. matériau de référence yra teikiamas lietuviškas atitikmuo pamatine medžiaga, o ne — etalo- nine terpė. Terminas eta/onine medžiaga yra pavartotas ir kituose standar- tuose [10-12]. Ten taip pat rašoma etaloninis metodas, etaloninė terpė, etaloninis tirpalas, darbinis etaloninis tirpalas, etaloninės me- džiagos mėginys, pirminė (antrine) etaloninė medžiaga, etaloninės medžiagos charakteristika ir pan., o turėtų būti pamatinis metodas, pamatinė medžiaga, pamatinis tirpalas, darbinis pamatinis tirpalas, pamatinės medžiagos (terpės) meginys, pirminė (antrinė) pamatinė medžiaga (terpe), pamatinės medžiagos parametrai ir pan. 49 Kitas terminas, kuriame vartojami žodžiai reference (angl.) ir référence (pranc.) yra reference standard(angl.) ir étalon de rėfėren- ce (pranc.). Rengiamame „Tarptautiniame pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodyne“ jo atitikmuo yra pamatinis etalonas. Buvo siūlymų vadinti jį aframiniu etalonu. Taigi atraminis ar pamati- nis? Atrama — ramstis, daiktas, kuris ką nors paremia, O pamatas— tai vieta ar daiktas,įkurį remiamasi [1]. Aptariama- sis etalonas — tai etalonas „paprastai turintis geriausias metrologines savybes toje vieto(vé)je ar toje organizacijoje, kurioje matuojama“. Jis yra esminis, svarbiausias, pagrindinis etalonas, kuriuo re - miasi visi kiti pagal pavaldumą nuo jo priklausantys etalonai. Taigi be jokios abejonės reference standard (angl.) ir étalon de référence (pranc.) reikia vadinti ne atraminiu etalonu, o pamatiniu etalonu (plg. pamatinis desnis |1), pamatiniai filosofijos klausimai [13], pa- matinis Žodis arba darybos pamatas (kalbotyroje) ir t.t.). Remiantis apibrėžimu, minėtąjį etaloną būtų galima vadinti pagrindiniu etalo- nu, bet etalonų sistemoje dar yra pirminis etalonas, „patvirtintas ar- ba plačiai pripažintas kaip geriausių metrologinių savybių etalonas, kurio vertė nustatoma nesiremiant kitais to paties dydžio etalonais“. Taigi būti painiojami dviejų nevienodo pavaldumo etalonų pavadini- mai. Mūsų nuomone, taisytiny dalykų yra ir valstybiniuose dokumen- tuse. Pavyzdžiui, „Metrologijos įstatyme“ (I-1452) yra vartojamas ter- minas valstybés etalonas. Dar yra žinomi terminai masės etalonas, laiko etalonas, dažnio etalonas ir t.t. Dabar Standartizacijos depar- tamente parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 518 (1997 05 27) patvirtintas kitas dokumentas, kuriame jau numa- toma turėti valstybės etalono saugotoją. Galiojančiame standarte [2] yra pateiktas geresnis terminas valstybinis etalonas (būdvardis vals- tybinis nusako etalono rūšį), kurio kažkodėl Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos standartizacijos departamentas ne- vartoja. Toks nepagrįstas etalono pavadinimo pakeitimas ardo etalo- nų terminų sistema, plg., farptautinis etalonas, pirminis etalonas, ant- rinis etalonas, darbinis etalonas, tarpinis etalonas, pamatinis etalo- nas. Reikėtų labai rūpestingai aptarti termino kalrbravimas vartojimą dokumentuose. Terminas kalibravimas yra apibrėžiamas taip: verks- muy visuma, kuri nurodytomis sąlygomis nustato matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių arba verčių, kurias tei- kia matas ar pamatine terpe, ryšį su etalonų sukurtomis atitinkamomis vertėmis [3]. Standarte [2] yra teikiami šie terminai: kalibravimas, calibration (angl.), étalonnage (pranc.). Atsižvelgus | apibrėžimą ir remiantis prancūzų kalba, būtų daug logiSkiau vietoje termino kalibravimas vartoti terminą etalonavimas (plg. pranc. éfa- lonnage). Tai leistų išvengti nesusipratimų ir aiškinant šį terminą, ir taikant minėtojo apibrėžimo procedūrą. Abejonių kyla ir dėl termino matavimo vienovė vartojimo. „Met- rologijos įstatyme“ (I-1452) ir galiojančiame standarte [2] šis termi- nas apibrėžiamas taip: Matavimų kokybės charakteristika, kai jų re- zultatai pateikiami įteisintais vienetais, paklaidos žinomos su reikia- ma tikimybe ir jos neviršija nustatytų ribų. Tuo tarpu žodyne [3] (plg. angl. traceability, pranc. tragabilitė): Matavimo rezultato arba etalo- no savybė, leidžianti juos sieti su pamatinėmis vertėmis, dažniau- siai su valstybiniais ar tarptautiniais etalonais, taikant pasirink- tos neapibrezties nepertraukiamajj lyginimų būdą. Iš anglų ir pran- cūzų kalbos būdvardžių, plg. angl. traceable, pranc. tragable, padaryti daiktavardžiai, plg. angl. traceability, pranc. tracabilité, lietuviškai verčiami daiktavardiniu junginiu matavimų vienovė, kuris neturi būd- vardzio. Taigi traceable (angl.) ir tracable (pranc.) neturi lietuviško atitikmens. Tai kelia daug sunkumų verčiant įvairius dokumentus į lietuvių kalbą. Žodyne [3] termino (angl.) traceability, (pranc.) tragabi- litė lietuvišku atitikmeniu siūlytume žodį sietis (plg., žodis imtis iš žodžio imti ir atitinkamai: jungtis iš jungti, sudetis iš sudeti, baigtis iš baigti, šlytis iš šlyti ir pan.). Tada anglų ir prancūzų kalbos žodžius traceable(angl.) ir tragable (pranc.) atitiks dalyvis susietas, kuris var- tojamas visai kaip būdvardis. Tai tik keli metrologijos terminai, kurių vartosena lietuvių kalbo- je dar nenusistovėjo. Jų yra ir daugiau. Manome, kad ir kiti metrolo- gijos srities specialistai pareikš savo nuomonę. Literatūra 1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1983. 2. LST 1281-93. Metrologija. Terminai ir apibrėžimai. 3. International Vocabulary of Basic and General Terms in Metrology. Gene- va, 1993. P59. 4. Tarptautinių žodžių žodynas. V., 1985. 5. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1981. T. 7. P. 447. 6. Tarptautinė standartų klasifikacija, 1997 (Lietuvos standartizacijos departa- mento leidinys). 7.Ušpalis K. Matematikos terminų žodyno sulaukus // Terminologija. V., 1995. Kn. 2. P. 27-31, 8.Zajankauskas S. Dėl kai kurių bendrųjų technikos terminų // Termino- logija.V., 1996. Kn. 2. P. 65-69. 9.Zebrauskas S. Kai kurių elektrotechnikos terminų vartosenos sunkumai II Terminologija ir dabartis (Mokslo darbai). K., 1997. P. 216-221. 10. LST 1320:1993. Kokybės užtikrinimas laboratorinėje medicinoje. Pagrindi- niai terminai ir apibrėžimai. 11. LST 1386:1995. Cheminė analizė. Terminai ir apibrėžimai. 12. LST 1435:1996. Etaloninės medžiagos ir sertifikuotos etaloninės medžia- gos. 13.Šliogeris A. Transcendencijos tyla. V., 1996. 52 SUMMARIES OF THE MAIN PAPERS Kazimieras Gaivenis. Terminisation and de-terminisation. This article analyses two processes: the turning of words into terms and the turning of terms into simple words. The former often changes the grammatical and lexical character of words: valency, relations of synonymy and antonymy. For example, a word of standard language druska (salt) does not have a plural, but in chemistry the plural druskosis used to name a class of chemical compounds. The antonym of the standard language word si/uma (heat) is the word sa/tis (cold), but the term of physics s7/uma does not have an antonym, because as a concept “Saltis” does not exist in physics. In some fields of science (botany, zoology, cattle-breading, meteorology) the creation of terms using terminologisation is a frequent occurrence. In other fields (chemistry, computer science, astronomy) it happens quite rarely. There have to be certain conditions for terms to turn into standard language words. First of all a term has to be widespread and well known not only to specialists. Most often it happens to terms of physics and engineering (e.g. kalibras (calibre), spektras (spectrum), aparatas (apparatus), impulsas (pulse, impulse), etc.). Stasys Keinys. The penetrating suffix of adjectives -inis, -¢€ It is stated in this paper that the number of adjectives with the suffix -inis, -ėin Lithuanian increased considerably in the 20th century. They took the place of adjectives with the suffix - iškas, -a which were frequently corrected by linguists and they also push cases out of usage. Such activity of these suffixes is kept up and often stimulated by foreign languages (especially Slavonic and Germanic). This statement is supported by the analysis of terms and combinations of words such as konstitucinė pataisa (amendment to the Constitution), autorinės teisės (copyright), prezidentiniai rinkimai (presidential elections), etc. 53 Jonas Klimavičius. Sirgalius, aistruolis, megėjas, fanas (fan). This paper deals with usage of four sporting synonyms (sirgalius, aistruolis, megėjas, fanas) in standard language and terminology. All of these synonyms name one concept — “sports fan”. The spreading of these words in dialects and writings is reviewed and their semantics is analysed. It is stated that attempts to push the word sirgalius out of usage were unsuccessful. The usage of the word aistruolis is not settled yet. The word mėgėjas is suitable to name a person who is interested in sports and likes it, although fanas names only a sports fan who thinks positively about himself. It is suggested not to use this word. None of these words are strictly standardised. Vilius Palenskis, Vytautas Valiukénas, Valerijonas Zalkauskas. On terms of darbas (work), veikimas (operation), veika (action) and veiksena (operating mode). This paper discusses the usage of Lithuanian terms darbas, veikimas, veika, poveikis and their relations with English (work, working, operation, action), French ( travail, fonctionnement, action), German (Arbeit, Betrieb, Wirkung, Einwirkung), Russian (pabora, GyHKUHOHHpOBaHHEe, AeHcTBHe, Bozjercrsue) terms. Their preciseness and correctness are also discussed. For example, to emphasise the functioning of some device or equipment, the Lithuanian term veikimas should be used, not darbas. It is suggested to use the Lithuanian term veika as an equivalent of the English term actionto describe the effect of one object or its part on another one. Antanas Buračas. Economic information and problematic aspects of terminology. In this paper, terms of the Lithuanian translation of Christopher Pass, Bryan Lowes and Leslie Davies “Dictionary of economics” (London, 1988) are discussed. The author touched upon some general 54 guestions of formation of terminology, selection of borrowings and usage ol professional jargon. In this translation, consistency of terms iš not always observed, e.g. the English term permanent income has the Lithuanian eguivalent nuolatinės pajamos, but economists normally use the term pastoviosios pajamos. Specific terms are not always properly laid out, e.g. the term akcijomis išmokamas divi- dendas (stock dividend) is given by the term akcija (share), not by dividendas (dividend). Vytautas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. About some Lithuanian terms of metrology. The article deals with the problems of translation into Lithuanian used in metrology. The standardisation, consistency and coherence and harmonisation of terms in different languages is accentuated. Some terms, i.e. metrology, value, reference material, reference standard, national standard, traceability and traceable are analysed and corresponding terms and definitions in Lithuanian are suggested. 55