Dėl „darbo“, „veikimo“, „veikos“ ir „veiksenos“

Vilius PALENSKIS, Vytautas VALIUKĖNAS ir Valerijonas ZALKAUSKAS DĖL DARBO, VEIKIMO, VEIKOS IR VEIKSENOS „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [1] apie veiksmažodžio verk- ti vartoseną parašyta: mašina tebeveikia, nesugedusi, telefonas ne- veikia. Be to, dažnai girdime ir patys sakome: „Telefono aparatas, televizorius, radijo imtuvas, automobilio variklis ir pan. veikia (arba nebeveikia)“. Tai gal ir nereikėtų kalbėti apie verkima, tačiau, ieško- dami lietuviškų atitikmenų prancūzų kalbos terminams fonctionne- ment, régime de fonctionnement, action, marche, service ir anglų kalbos terminams operation, operating mode, action, running [2-6], pastebėjome, kad ir „Fizikos terminų žodyne“ [7], ir ,,Rusy-lietuviy kalbų politechnikos žodyne“ [8], ir daugelyje vadovėlių, o pastaruoju metu taip pat ir Lietuvos standartuose be jokio reikalo vietoje termi- no veikimas vartojamas darbas, o darbo režimas arba režimas bruka- mas ir ten, kur be jo galima lengvai išsiversti. Be abejonės, kad tai rusų kalbos įtaka, kadangi rusiškąjį žodį pabora atitinka du skirtingi lietuviški terminai: darbas ir veikimas. Terminas darbas (angl. work || pranc. travail (m) || vok. Arbeit (f) || rus. pabora (f)) tinka tokiam fizikiniam vyksmui apibūdinti, kurio metu mainosi arba kinta energija. Jis taip pat reiškia fizinę bei protinę veiklą. Tinkamos termino darbas vartosenos pavyzdžių yra jau minėtuose žodynuose [7, 8], fizikos, chemijos ir kitų sričių vado- vėliuose bei įvairiuose mokymo ir mokslo leidiniuose. Tai e/ernenta- rusis, išlaisvinimo, jonizavimo, mechaninis, naudingasis, plėtimosi, smūgio, spūdos, trinties, vidinių ir išorinių jegy bei kitoks darbas. Tačiau terminas darbas netinka kitų kalbų terminams operation (angl.), fonctionnement (pranc.), Betrieb (vok.), ODVHKHHOHH- posBaHne, pabora (rus.) pakeisti, nes jie vartojami, kai norima pasa- kyti, kad mašina, įrenginys, aparatas dabar veikia, kad nėra sugedęs. Juos atitinka lietuviškas terminas veikimas [1]. Todėl, norint pabrėž- ti paties prietaiso, įrenginio ar aparato funkcionavimą, reikėtų var- toti terminą veikimas, o ne — darbas. Reikėtų sakyti ir rašyti automa- 32 tinis veikimas (nors rusiškai aBTOMaTHUCCKAS pabora), asinchroni- nis veikimas, lygragretusis veikimas, tikralaikis veikimas, normalusis veikimas (rus. aCHHXpOHHas p., OapaJV/Ie/IibHaH p., pabora B peaibHOM BPEMEHH, HODMA/ILHas1 padOoTAa). Išvardysime keletą pavyzdžių, kuriuose terminas verkimas yra pa- žyminys [ 2, 4, 5, 7]: veikimo charakteristika || operating characteristic || caractėristi- que (f) de fonctionnement || Betriebskennlinie (f) || pabouas xapakrepuctuka (f); veikimo dažnis || operating freguency || frėguence (f) de fonc- tionnement, frėguence (f) d'utilisation, frėguence (f) utile || Betriebsf- requenz (f) || pabouast wacrora (f); veikimo įtampa || operating voltage || tension (f) de fonctionne- ment, tension (f) d'emploi || Betriebsspannung (f) || pabouee HanpsoKeHue (n); veikimo sritis || operating range || domaine (m) de fonctionne- ment || Arbeitsbereich (m), Arbeitsgebiet (n), Arbeitszone (n) || paGounū quanasoH (m); | veikimo srovė || operating current || courant (m) de fonctionne- ment || Betriebsstrom (m) || paGounii Tox (m); veikimo temperatūra || operating temperature | température (f) de fonctionnement || Betriebstemperatur (f) | pabouas Temneparypa (f). Nemanome, kad reikėtų atsisakyti terminų darbinis dažnis, dar- bine įtampa, darbinė srovė, darbinė charakteristika ir kitų darbinių parametrų, kai kalbama apie mechaninį darbą atliekančias sistemas, sudarytas iš variklių, mašinų, įrenginių, staklių ir pan. Vadinasi, kai įrenginys neatlieka jokio darbo, o normaliai veikia, esant tam.tikrai maitinimo įtampai, pastarąją vertėtų vadinti veirki- mo įtampa (angl. operating voltage), o ne darbine įtampa (angl. wor- king voltage). Tas pats pasakytina ir apie kitus aparato, mašinos ar kito įrenginio veikimą apibūdinančius dydžius. Žodis veikimas dar reiškia ko nors darymą [1], t.y. kai tam tikras objektas arba jo dalis vienu ar kitu būdu veikia kažką kitą. Tokiam vyksmui apibūdinti siūlome vartoti žodį veika: veika || action || action (f) || Wirking (f) || aeitcrsue (f); dinaminė veika || dynamic action || action (f) dynamique || dyna- mische Wirkung (f) || aunamuueckoe peitcteue (n); netiesioginė veika | indirect action | action (f) indirecte || indi- rekte Wirkung || kocBennoe seitctsue (n); pastovinamoji veika || antihunting action [action (f) stabilisatri- ce || stabilisierende Wirkung (f) || cra6uxm3upyiomee aeiicteue (n); proporcingoji veika || proportional action || action (f) proportion- nelle || Proportionalwirkung (f) | nponoprmonanstoe aeiictsue (n); trūkioji veika || intermittent action, discontinuous action || action (f) discontinue | ausetzende Wirkungsweise (f) | npepriBUCTOE aercTsue (n); Zingsniné veika | step-by-step action || action (f) pas a pas | stu- fenweise Wirkung (f) | muckpernoe meiictBue (n), momaroBoe neicrsue (n). Veikos terminų grupei reikėtų priskirti ir rusų kalbos termino XO/IOCTOH xox lietuvišką vertinį tuščioji eiga [7, 8], kurio vietoje rei- kety vartoti terminą fuscioji veika (angl. idling, pranc. marche a vi- de, servicea vide, vok. Leerlauf, Leerlaufbetrieb, rus. xo/rocroii xof, PexHM xosocroro xosa). Tada galėtume kalbėti apie tusciosios vei- kos nuostolius (angl. idling loss, pranc. pertes a vide, vok. Leerlauf- verluste, rus. IrorepH Xxosocroro xoja), o ne apie tuščiosios eigos nuostolius, kai aiškinami transformatorių ir elektros mašinų veiki- mo principai [9]. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [1], aiškinant žodį eiga, galima būtų atsisakyti antrosios reikšmės „erga (4) 2. tech. mechanizmo veikimas: Darbo, tuščioji e.“, kadangi eiga dažniau su- prantama kaip mechanizmo darbinės dalies (stūmoklio, slankiklio, spyruoklės ir pan.) nueitasis kelias arba poslinkis. Taigi reikėtų var- toti fuščioji, pastovinamoji, trūkioji ir kitokia veika. Šia reikšme ter- minas veika jau pateiktas „Lazerių fizikos terminų žodyne“ [10]. Ilgalaikei aplinkos, spinduliuotės, lauko, švitinimo ir panašiai vei- kai apibūdinti tiktų terminas veikme: aplinkos veikmė || action of medium || action (f) de milieu || Me- diumwirkung (f) || neiicteue (n) oxpyxaiomeii cpempi; spinduliuotės veikmé | radiation action || action (f) de radiation || Strahlungswirkung (f) || neitorBue (n) oGnyuenmnsa;: srovės veikmė || current action || action (f) de courant || Strom- wirkung (f) || reiicTBue (n) Toka: šilumos veikmé || heat action || action (f) de chaleur | Wirme- wirkung (f) | neiicTBHe (n) tema; sviesos veikmė || light action | action (f) de lumiėre | Lichtwir- kung (f) || neiicteue (n) cBera. Tam tikro veikimo reiškimuisi apibūdinti vartotinas terminas po- veikis. Tai magnetinis, mechaninis, cheminis, šiuminis ir kiti povei- kiai. Dviejų kūnų ar dalelių abipusį poveikį vadiname žodžiu sąveika [1]. Tai atomų, dipolinė, dviejų kūnų, Kulono ir kitokia sąveika. Kai kuriais atvejais į poveikį reaguojama, t.y. sakoma, kad pasi- reiškia atoveikis. Manome, kad vietoje iki šiol vartotų terminų poros veiksmas ir atoveikis [1, 7, 8), geriau tiktų vartoti terminus poveikis ir atoveikis. Poveikį galima būtų apibrėžti taip: veikimas, sukeliantis tam tikrą rezultatą, t.y. afoveikį. Tada reikėtų sakyti ne „veiksmas ir atoveikis yra lygūs“ [1], o „poveikis ir atoveikis yra lygūs“. Metrologijoje siste- mos Įėjimo signalas yra vadinamas poveikiu (angl. ir pranc. stimu- lus), o išėjimo — atsaku (angl. response, pranc. rėponse) [11]. Me- chanikoje poveikio antonimas būtų žodis atoveikis, o elektronikoje ir radiotechnikoje — atsakas. Veiksmo antonimas turėtų būti afoveiks- mis, kaip aiškinama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [1]. Aparatų, mašinų ir kitų įrenginių veikimas gali būti įvairus, t.y. dažniausiai nurodomas veikimo būdas, tipas arba režimas, pvz.: angl. operating mode, operating conditions, duty type || pranc. mode (f) de fonctionnement, régime (m) de fonctionnement. mode (f) de ser- vice || vok. Betriebweise (f), Betriebzustand (m), Betriebsart (f) || rus. pexHM (m) paborsl, paOOuHH pEXHM (m), pexHM (m). Mano- me, kad reikėtų atsisakyti terminų su žodžiais darbo režimas arba režimas. Prancūzai rėgime de fonctionnement apibrėžia taip: nor- malioje būsenoje esančio įrenginio veikimo būdas. Lietuviškai - jo veiksena [1]. Todėl tais atvejais, kai kalbama apie veikimo būdą, daž- nai, be jau aptarto termino veika, būtų galima vartoti terminą verk- sena, pvz., Impulsinė verksena (angl. pulse operating mode, pranc. régime a impulsions, vok. Impulsbetrieb, rus. HMITVY/ILCHBIĖ PEXHM). Akivaizdu, kad fizikoje ir technikoje pradėjus vartoti terminą ver- ka, susidarytų visiškai logiška jo sąsaja su kitais šiame straipsnyje aptartais terminais, būtent: poveikiu, atoveikiu, sąveika, veikme, veik- sena. Literatūra 1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 2. (DpaHiy3ko-pyccKHi TOJIKTEXHHUeCKHI CJIiOBapb. M.: CoBeTcKas HLH" Kionemus, 1964. 3. CnoBaps no snexrponuke. M: Pycckmii s3sik, 1988. 4. CiioBapb HayuHolt H TexHHuecKOfd JiekcHKH. M.: Pycckumii a3bik, 1994. 3. Cnosapp no snextponuke. M.: Pycckuii a3mik, 1985. 6. Cnosaps no Mukpoanextponuke. M.: Pycckuit ass, 1991. 7. Fizikos terminy Zodynas. V.: Mokslas, 1979. 8. Rusy-lietuviy kalbų politechnikos žodynas. V.: Vyriausioji enciklopedijų re- dakcija, 1984. 9. Masiokas S. Elektrotechnika. V.: Mokslas, 1989. i 10. Lazerių fizikos terminų žodynas. V.: VU leidykla ir leidykla „Šachmatai“, 1990. 11. International Vacabulary of Basic and General Terms in Metrology. Gene- va, 1993, P. 59. 36