„Sirgalius“, „aistruolis“, „mėgėjas“, „fanas“

Jonas KLIMAVIČIUS SIRGALIUS, AISTRUOLIS, MEGEJAS, FANAS Jau ne nuo vakar kai kas abejoja žodžio sirgalius gerumu — jo lietuviškumu, reikšmės tinkamumu. Čia nemažai nežinios, mąstoma paviršutiniškai, daroma apgraibomis, pilasi įvairių pakaitų — darosi neaiškus, neracionalus marginys. Todėl seniai laikas išsiaiškinti nuo- dugniai, aptarti ir sirgaliaus sinonimų ar konkurentų tinkamumą. Kad sirgalius yra rus. OO/IEJIBIIHK vertinys, dar nėra jo netinka- mumo įrodymas. 1954 m. DŽ, jo dar nėra. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos komisijos 1958 m. liepos 25 d. Protokole Nr. 34 uz- fiksuota: boners — sirgalius, sirgčius (dalyvavo V. Kazakevičius, A. Kučinskaitė, V. Labutis, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Pranskė- tis). Tačiau 1959 m. STZ, OOJIEJILIKHK Yra aistruolis (sporto entu- ziastas). Vis dėlto tada aistruolis nepaplito. 1972 m. DZ, yra ir sirga- lius 1. „kas nuolat serga, sirguliuoja“, 2. „aistringas sporto varžybų stebėtojas, sporto entuziastas, aistruolis“, ir arstruolis „kas turi kam aistrą; entuziastas, sirgalius“; ir net žodžio entuziastas „žmogus, ku- pinas entuziazmo, pagautas kurios nors idėjos; užsidegėlis“ vienin- tele iliustracija yra: sporto entuziastas (Šis junginys yra sirgaliaus 2. aiškinimo sinonimas, o pats entuziastas — aistruolio aiškinimo sino- nimas). LKŽ XII, nepateikdamas jokių šaltinių ir jokių vartosenos pavyzdžių, remiasi 1972 m. DZ, sirgalius 1. „kas dažnai serga, pasi- ligojęs“, 2. „aistringas sporto varžybų ž žiūrovas, aistruolis“. Iš dvikal- bių žodynų tik 1967 m. RLKŽ, I sirgalių ignoruoja: OOJIEJILIOIHK — aistruolis, sporto rungtynių mėgėjas. Kiti rūpestingai sudeda abu — ir sirgalių, ir aistruolį, norminti nesiima. Beje, kai kas daro labai ap- dairiai: sirgalius — Go/re/IBIIHK (Sporto aistruolis), o aistruolis — CTPACTHBIH YC/IOBEK LRKŽ,, vadinasi, arstruoliui pripažįstama pla- tesnė reikšmė. Netgi menamasis aistruolio autorius" (iš tikrųjų gal tik atgaivintojas) pirmenybę teikia sirgaliui: OOJIE/ILINHK Šnek. — (sporto) sirgalius, aistruolis RLKŽ, I. IŽr Sabaliauskas A. Iškurjie? V, 1994. P. 11. 17 Vartojamas daugiausia buvo vien sirgalius. Žinoma, būta ir pa- murmėjimų, net sporto veikėjų, tik nelabai rimtų, silpnai pagrįstų, kaip antai: „Ar ne laikas mūsų žiūrovui suteikti kur kas garbingesnį [nei sirgalius — J. K.) vardą: mėgėjas, gerbėjas, vertintojas, specialis- tas. Na, o kol kalbininkai pasiūlys išradingesnį vardą, mes pasiten- kinsim ir senuoju“ Šv 1981 3 27. Vis dėlto būdinga, kad aistruolis vietoj sirgaliaus nesiūlomas. Sirgalius — vertinys. Bet grįžkime į lietuvių kalbą ir pradėkime nuo žodžio sirgti. LKZ XII SIrgti 2. prk. „rūpintis, sielotis“ labai gau- siai iliustruojama iš visų tarmių: Kitas kas cia sirgs del tavo vargų Tauragnai. Nesirk ne savo reikalais Kvėdarna. Ką jūs sergat apie man’, žiūrėkit savę|s| Alanta. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergi Skudūtiškis. Mes dabar tuo vienu sergam, kaip ge- riau išmokyt vaikus Marijampolė. Mama daba[r] pradėjo sirgt su tom bulbėm Skaisgirys. Kad ko nėr, vis jo galva serga Mielagėnai. Yra čia ir Jono Jablonskio sakinys: Be reikalo taip sergi mumis. Neįdėta Kazimiero Būgos: Mat, kiti mano prieteliai, prof. kun. A. Dambrauskas, prof. kun. P. Būčys, kun. J. Tumas ( Vaižgantas), buvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir serga- ma K. Būg RR III 10. Šitai ne kartą kartojo ir K. Būgos tyrinėtojai, pvz.: patyrę, kad Būgos sirgte sergama kalbos dalykais Z.. Zinkevi- čius ir J. Kabelka, — K. Būg RR I 25. Tarmėse panašiai vartojama ir apsirgti, persirgti. Turtu Norman- tas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meile Vaižgantas. Bė- dos kaip ir kvarabos (ligos): vieną persirgai - kita užpuola Utena. Fersirgom bylą, dabar bus lengviau Dūsetos. Pasitaiko ir ypatinges- nių vartosenos atvejų: Mūs Ona Petru serga (patinka Petras) Alovė. Reti daiktavardžiai sirgute, sirgulėlė reiškia „širdgėla“. Yra ir dar labiau nutolusių reikšmių — apsirgti „aptvarkyti kitų reikalus, apžiū- rėti“: Tir visus apsergi Tauragnai; atsirgeti „atkentėti“: Pasikarščia- vau, pasiskubinau, paskui reikėjo atsirgt Vabalninkas; „su vargu at- silyginti“: Užu šrtuos grūdus aš jam atsirgau: ir talkoj buvau, ir bul- bas kasiau Tauragnai. Šitokios sirgti kuo? ir dėl ko? vartosenos iš raštų, be J. Jablons- kio, K. Būgos, Vaižganto, yra daug rimtų, senesnių ir naujų. Antanas 18 Jasmantas (filosofo Antano Maceinos poetinis slapyvardis) apie 1942 m. eiliavo: Tu girder žirgą iš rieskuciy Po lauko azuolu senu Ir nejutai, kaip vėjas pučia Coates & aksomo garbanų Tu girdei žirgą Iš rieškučių... Ir aš dabar tavim sergu: Man tavo juoką vėjas pučia Ir dundesį sidabro pasagų A. Jasm P 36 1948 m. Juozas Lukša (Skrajūnas, Daumantas) rašė: Jy atvyki- mas [| Lietuva) išsprendė ryšio su užsieniu problemą, o ja esamoji krašte rezistencija sirgo nuo pačių [pirmųjų] judėjimo dienų KB 1995 4 68. Meilė Lukšienė rašo: skubėjo gyventi, versdamiesi per galvas, sirgdami visuomeniniais rūpesčiais J. Būt VKB 81. Nerimu jūros sergu J. Kant KR 9, — posmuoja poetas. Pavyzdžių iš periodikos taip pat nestinga: Dangumi jis sirgo nepagydomai T 1981 17 4. Vokiečiai tie- siog serga darbu LA 1997 22 27. Visiems blogiems perėjūnų tikslams gali sutrukdyti vienut vienutėlė galva, serganti už savo įmonę LA 1997 37 9. Direktorius bendrovės reikalais neserga, jam labiau rūpi kiti dalykai LA 1996 219 9. Meras, vicemerė „serga“ del kultūros reikalų LA 1996 65 17. DZ, neiSskirdamas reikšmės, pateikia: Ti manimi nesirk (nesi- rūpink). DZ, išskiria — sirgti 2. prk. „rūpintis“, DŽ, — 2. prk. „rūpin- tis, sielotis“: <...>, 3. prk. „aistringai ką palaikyti“: Sirgti už „ZŽalgi- rį“. Toliau sistemiškai eina /fga — pirmiausia iš tarmių. LKZ VII /iga 2. prk. „rūpestis, bėda“: Or tu mano liga (sako tėvas apie savo vaiką, dėl kurio turi Sy Krosna. // „sunkumas, nemalonus da- lykas“ Rasčiniai, Eriškiai. A savo liga sirgti „savo rūpesčiais sielo- tis“: Kožnas (kiekvienas) savo liga serga Tauragnai; svetimo liga sirgti „kito kieno rūpesčiais sielotis“: Ko tu sergi svetima liga? Anykščiai; viena liga sirgti „tuo pačiu, kaip ir kitas, rūpesčiu gyventi“ A 1883 72. 19 Iš rimtų raštų: pats „Aušros“ sužadintas, esu raginęs kiek ir kitus žiūrėti „Aušros“ akimis į Lietuvos dalyką, skelbti jos skelbiamą evan- geliją Lietuvos jaunuomenéje, esu kiek jos „liga“ sirgęs J. Jabl R I 249. Kai kurios gimnazijos tiesiog „sirgo“ gera prasme, sakau, sirgo literatūrine liga Kazys Bradūnas, — Snt 1991 R 108. <...> pirmiausia susergama poezija, paskui proza ir tik vėliausiai — dramaturgija, tar- si senatvės liga Viktoras Miliūnas, — Nkn 1968 2 5. Sako, naktį sap- nuojantis Lietuvą, o dieną apie ją galvojantis. Jis serga savo žemės liga KV 1992 33 3. Neužmirština ir karštligė 3. prk. „veiklos įkarštis, skuba, karštymetis“ DŽ,. Sistemą išbaigia už(si)krėsti. LKZ VI užkrėsti 8. prk. „perteikti kam savo nuotaiką, būdo ypatybes...; persiduoti kitam, apimti kitą (apie nuotaiką, polinkį)“: <...> // Kaip užkrečiami yra skurdas ir ligos, taip pat yra be galo užkrečiamas juokas ir linksmumas Jonas Jablonskis. Jo linksmumas užkrėtė visus Juozas Balčikonis. // refl.: Famačiusios mano suknelę, visos užsikrėtė: žiūriu — visos taip pat pasisiuvusios Upytė. Ir mums reikia saugotis neužsikrėsti melagyste Jonas Balvočius-Gerutis. Iš dabartinių raštų: R. Ramunienė sugebė- Jo taip užkrėsti meile prancūzų kalbai, kad netverdavome laukdami jos paskaitų LA 1997 108 14. Užsikrėtęs archeologinių ieškojimų Ii- ga, <...> atsidėjęs rinko akmens įrankius Z.. Kos LZ 54. <...> meile vaikams ji užsikrėtė nepagydomai. Gera tokia „liga“ TMkt 1968 18 1. Tada ir užsikrėtė teatru LA 1997 100 27. Žinoma, pasitaiko ir nestilingo, neskoningo vartojimo: Kada ir kaip Jūs tapote ramybės drumstėju ir užsikrėtėte Oginskiais, kitomis keistenybėmis? LA 1995 107 12. Kai kas yra okazionalizmų lygio: perduoda padėkos ženklą „rankinio ligoniui“ LA 1996 237 19. Tačiau apskritai žodžio sirgti perkeltinė reikšmė yra labai plati, dėsninga. Ir sporto srityje ji dvejopa — čia irgi skiriasi sfretri kuo? ir už ką? Plg.: Vaikinai po šių rungtynių tiesiog susirgo stalo tenisu Šv 1968 3 20. Olandija masiškai „serga“ greituoju ciuoZimu Sp 1968 33 4. Ir: Tada kaip tik Spaskis žaidė su Fiseriu, aš sirgau už Spaski LA 1996 24 19. Kartais net pažaidžiama tiesioginės ir perkeltinės reikšmės priešprieša: Žiūro vas 61 metų, 1973-aisiais persirgęs miokardo in- farktą, už Kauno „Zalgirį“ „serga“ 30 metų M ir T 1975 8 57. 20) Ir sirgalius vartojamas ne tik sporte: politikos sirgalius LA 1996 2195, LTV sirgalius LA 1996 20 14, Jurgis Kunčinas, [poezijos] er/rų sirgalius Kr 1995 1-3 97, Vytautas Rubavičius, [pypkiavimo] sirgaliai LA 1997 103 20. Pagrindinių sirgaliaus vartotojų šitas dvilypumas irgi gal kiek suvokiamas, nors junginys sporto sirgalius nevartoja- mas. Tiesiogine reikšme tarmėse ir žodynuose bei raštuose vartojama ar vartota daugybė, bet paprastai retų veikėjo pavadinimų: sargalius Zvr, Skr, NdZ, sargalis BZ. 598, Rtr, NdZ, sargulys J, sarguolys Blv; sergalis Sd; sirgalius DZ, sirgelis „kas yra sirgęs“ (Bik tu sirgélis, buk nesirgėlis — vis tiek mirsi Sb), sirguolis tsp, sirgalyné Gr, sirg- čius Vk, sirglys Lk, Ser. Visi jie yra daugiau ar mažiau mefikinamo- sios reikšmės, o ne tik sirgalius, sargalius. menkinamaja reikšmę su- teikia ne priesaga -alfus, ją turi pats dalykas — dažnas sirgimas, grei- tas susirgimas, nesveikata. Ne miegalius yra menkinamas, o jau pats ilgas miegojimas. Bet ar yra menkinamosios reikšmės gyvūnai — Zie- mos miegaliaiM ir G 1983 4 17, jei jy tokia fiziologija, prigimtis? O nemiegalius?! Juk ir priesagos -ėlis panašių vedinių dalis yra menki- namosios reikšmės — apkiautėlis, ištvirkėlis, nebrendélis, bet kai ku- rie „visada ar bent dažnokai neturi menkinamosios reikšmės: numi- rėlis, pabėgėlis, padegėlis, paskendėlis, pavargėlis, pražuvėlis, suau- gėlis, pasiryZelis, pasišventėlis, persikélélis®. Jei nebūtų neutralios (ar neutralesnės) reikšmės žodžio, gal sirgalius 1. ir neturėtų menki- namosios. Kai yra neutralus /igonis, kiti tos šaknies pavadinimai yra menkinamieji — /igašas Krš, ligasius Skn, Sl, Kair, x ligaška Klov, Sdb, ligasninkas Ps, Paj, ligiza „paliegėlis“ Lzd, ligocas J, ligosius Ds, liguisa Grš (LKZ VII). Kadangi sirgalius, nors sisteminis, reikalingas, yra vertinys, įdo- mu pažvelgti į šaltinį. 1935 m. D. Ušakovo „Aiškinamasis rusų kal- bos žodynas“ borers reikšmę „TpoSBJISTL COCTpa/laHHE, CKOPOETS, 3a6orurebcs“ pateikia kaip pasenusią, tik junginys Oo/reTB AVIIOH — ne pasenęs. 1948 m. akademiniame didžiajame „Dabartinės rusų li- teratūrinės kalbos žodyne“ 6orers reikšmė „HCIIbITbIBaTb MODAJI5- * Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965. T. 1. P. 318. HBIE CTpaiaHusA; OCCIIOKOMTbCHA, 3aGOTHTLCH O KOM-, O UEM-HHDYJIb“* — be jokios pažymos, 0 1957 m. 4-tomiame „Rusų kalbos žodyne“ O0/IreT5 reikšmė „KCITLITbIBATL TpeBOry, OECIIOKOHTbCHA; CTpalaTh™ pateikiama kaip perkeltinė, jos atspalvis „ocTpo nepexusars <...> B COCTA3aHUAX" — kaip šnekamosios kalbos faktas. B5o/re/isitunk „Da- bartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ vertinamas kaip prastaš- nekės naujadaras (HOB. B IMpocTOpeuHH), aiškinamas — „INYyTJIHBOC IIpO3BaHHe CTPACTHOrO HAOJIIOJJAaTEJISI CIODTHBHEIX COCTSI3AHMIA, „OoJietontero ayumi 3a y4acTHUKOB", tačiau laikui bėgant reiks- mės dėmuo „juokingas“ nukrito — „Rusų kalbos žodyne“ ir S. Ože- govo „Rusų kalbos žodyne“ (1989 m. leid.) Gorenrsugux jau aiškina- mas be „myrJmBoe“ ir vertinamas kaip šnekamosios kalbos žodis. Aistruolis iki pat pastarojo meto buvo visai knyginis žodis — tik retkarčiais jį pavartodavo koks retesnio žodžio mėgėjas: Arstruoliams vadovavo savi dirigentai N 1971 8 57, Kęstutis Andziulis. Gyvo jo nesu girdėjęs. Priežastys aiškios: 1) sirgalius — vis dėlto priprastas žodis, 2) aistruolis neturi jokios atramos gyvojoje kalboje, kaip kad turi sirgalius (apie aistruolio nepageidautinas gyvosios kalbos aso- ciacijas — paskui). Tiesa, žodis aistringas paskutinių kelių dešimtme- čių bendrinės kalbos vartosenoje paprastai buvo teigiamas, pvz.: aist- ringas kovotojas DZ.,, aistringas futbolo mėgėjas Sv 1980 22 30. Ta- čiau niekas nebuvo užmiršęs ir Žemų aistrų kurstymo LA 1993 56 7, mažai kas buvo girdėję apie taurigsias aistras. Seniau ponai niekino mokslą. Vietoje septynių laisvųjų menų, jiems rūpėdavo septynetas tauriųjų aistrų: jojimas, plaukimas, šaudymas iš lanko, fechtavimas, medžiokle, šachmatai ir eilėraščių rašymas, <...> S. Mark NN 133. Dar retesnė, individualesnė kokia graksti aistra: Ne patyrimo vai- siai, bet pats patyrimas yra tikslas... Visada degti kaitria, tauria liepsna, išlaikyti šitą ekstazę — štai gyvenimo sėkmė... Viskas tirpsta po kojo- mis, tad geriau vytis grakščią aistrą... kuri aukštame danguje minutė- lei išlaisvina dvasią ir sujudina jausmus KB 1993 1 55 (vertimas). Šiaip matom visą aistrų skalę nuo automobiliomaniškos aistros Šv 1975 23 18 iki knygų medžiojimo aistros KB 1993 1 39. Retkarčiais kas bando aistrą gretinti su hobiu, bet vargu tikslingai: Italijos kara- 22 lius buvo aistringas kolekcionierius — numizmatas: jis rinko visy kraštų monetas. Žinodamas tą karaliaus hobby (aistrą), Klimas padovano- Jes karaliui Lietuvoje kursuojančių monetų rinkinį T ir N 1994 6 7. Kultūrinis aistringumas išlaiko savo pozicijas: Mu/timilijonierius [So- rosas] gyvena paprastą gyvenimą ir Yra žinomas kaip aistringas filo- sofas LA 1993 148 7; aistringas keistų, nenaudingų, bet gražių daly- kų rinkėjas LA 1993 117 9. Žingsnis nuo bendrinės kalbos žodžių aistra, aistringas iki aist- ruolio semantikos ir pragmatikos yra labai didelis, staigus. Nereikė- tų nei spėlioti, nei jaudintis, kaip priimamas toks aistros vartojimas: Futbolas — nacionalinė brazilų aistra T 1980 138 4. Futbolas — milijo- nų aistra (Rimo Mackevičiaus knygos — „Vyturys“, 1990 — pavadini- mas). Tačiau sporto aistruolis — anaiptol ne tas, kuris nešvilpia ir neišdarinėja kvailysčių, plg.; fribūnose jau kilo peštynės tarp tempe- ramentingy abiejų komandų aistruolių T 1990 105 4; užmuštas vie- nas aistruolis KmT 1988 93 4. Jį suspardė ir apdaužė kumščiais ĮSi- audrinę futbolo aistruoliai LA 1996 164 19. Susimušė karštakošiai „Zalgirio“ aistruoliai LA 1997 39 18. Šitie aistruoliai čia nedvipras- miškai siejami su žemomis aistromis (o ne su sporto tauria aistra): Šiaip taip apraminusi aistras, policija turėjo evakuoti aistruolius iki keltų, vykstančių į Angliją LA 1995 33 19. Bet aistros įsiliepsnojo ir aikštėje, ir tribūnose. <...> nė vieno pareigūno prie svečių aistruo- lių sektoriaus jau nebuvo. Aistros nerimo ilgai. Prie persirengimo vagonėlių vietiniai aistruoliai reikalavo „Resepovo galvos“ LA 1995 160 26. Žinoma, nereikėtų manyti, kad tai negali būti būdinga sirgaliams. Pvz.: Kai aikštėje vyksta atkakli kova, tribūnose aistros liejasi per kraštus, sirgaliai net kumščiais ima aiškintis, katra komanda stipres- ne LA 1995 24 18. Apskritai įmanu gana išradingai suZargoninti visa grupę sporto terminų, pvz.: Didžiausia ir pavojingiausia Europoje turgaviete laikomas Varsuvos Liaudies Lenkijos 10-mečio stadionas. Čia, kalbant sportiniais terminais, kasdien susirenka apie 50 tūks- tančių „sportininkų“ -—prekeivių ir„aistruolių“- pirkėjų. Kaip nurodo vietos statistika, daugiausia jų atvyksta iš Rytų — <... >. Atvykusiuosius pirmiausia pasitinka nacionaliniai „te is é j a i“ — 23 reketininkai. Kiekvienas iš jy aptarnauja tik savo „komandą“. <...> Jūsų tyko „krepšininkai“. <...> Jie savo „aukas“, dažniausiai moteris, gali sekioti valandų valandas, laukdami, kol bus neatsargiai padetas krepšys. Moteriai užsižiūrėjus į pirkinį, jos krepšys atsiduria kitame, didesniame krepšyje LA 1994 157 10. Aistruolis, pirma negu paplito sporte, labai greitai atitrūko nuo Jo: senų daiktų aistruolis L ir M 1971 10 10, aviacijos aistruolis T 1981 239 4, senųjų kultūrų aistruoliai N 1981 10 58, estrados aistruo- liai KB 1983 3 9, muzikos aistruolis KmT 1987 22 3, „heavy metal” aistruoliai L ir M 1988 16 4, filmo aistruoliai SA 1991 31 4, kompiu- teriniy žaidimų aistruoliai T ir N 1994 6 4. Tada ir pagrindinis se- mantinis variantas kartais pasakomas su objektu — sporto aistruoliai T 1984 193 4, nors jis tiek viršija visus kitus, kad to pažyminio nėra reikalingas, nebent nurodančio sporto šaką — futbolo aistruoliai, krep- šinio aistruoliai. Aistruolis kartais ir nesiejamas su jvardijamu aist- ros objektu: Visaip tebevartalioja, tebesvarsto jos projektą pro f e- sionalai, neva profesionalai ir šiaip kiti aistru o- Tiai, turį, tiesa, tam aspiracijų KV 1990 47 2. Apie N pomégy bei įgūdžius žvejoti būtų galima kalbėti ir kalbėti Aistruolis, pro- fesionalas LA 1997 200 27. Tėlevizija transliavo šventas mišias, o istroskg šventės džiaugsmu pasidalinti aistruoliai, nepaisydami siau- tulingo vėjo ir šlapdribos, rinkosi ant Juozapinės kalno ridenti mar- gučių Gkr 1989 13 3. Labai retai pasitaiko sakinių, kur objekto nė numanomo nėra: Rodės, dar truputį — ir mestels kuriam žavingam lietuvaičiui Čigonė aistruolė kerinčią rožę L 1995 36 4. Retkarčiais aistruoliui teikiama netgi labai teigiama prasmė: Jos [is- torijos] numylétiniai yra aistruoliai, besaikiai, mintim ir Zygiais besi- veržią į nuotykius Š. Cveig ERTT 17. Tačiau netrūksta neigiamo ver- tinimo: Su neslepiama panieka žvelgia į futbolo ir estradinės muzi- kos aistruolius KmT 1987 22 3. Ką gi, tik šitokio „balzamo“ ir reikėjo papilti aistruolių miniai... LR 1990 157 3. Dabar „politiniai aistruoliai“ issikvepe ir galime dirbti kultūrinį tautinį darbą LA 1996 158 11. <...> išsiblaškę, žavūs, poetiškai nusiteikę Vakarų kai- ruoliai bučiuoja į lūpas „pažangujį“ terorizmą. Iš kur tiek aistruolių? 24 Iš kur tiek sentimenty Zmogzudziams, vienu demagogišku kvyktele- jimu atremiantiems visus kaltinimus? Dnvd 1997 19 5. Iš tikrųjų nuo- traukoje matome <...> nukentėjusį nuo įnirtusių „Jedinstvos“ aist- ruolių T 1990 95 4. <...> partijos aistruolis Albertynas LA 1995 55 5. Netgi ir tikras kalbos grynininkas kartais papeikia grynumo aistruo- lius GK 1992 8-9 13. Labiausiai reikia neužmiršti, kad dar ir tarmės gyvos ir ką jose aist- ra reiškia. LKZ I, aistra 1. „stiprus patraukimas prie ko nors, geidulys, aikštis“: Aistra užėjo jam širdy, t.y. noglas (staigus; smarkus) pageidi- mas J. Gali suvaldyti savo aistras Trg. <...>. 2. „pasiutimas, patraki- mas“: Šuniui užėjo aistra Ms, Šts. Kad užeina aistra, tai plėšo, drasko ir namiškius Brs. | Gyvolinė aistra (bėgimosi laikas) antėjo J. Jabl. LKŽ I, reikšmių tvarka priešinga, be to, kiek skiriasi ir aiškinimas — 2. „geidulys, aikštis, karštis, ūpas“. Dar atkreiptinas dėmesys į veiksma- žodį aistruotis 1. „lakstytis“: Kalė aistruojasi Sts. Ir DŽ, aistra 1. „stip- rus patraukimas, geidulys“: Aftsa/o aistra. Liepsninga, pražūtinga, ža- linga, nenugalima aistra. Valdyti aistras. Duoti valią aistroms. 2. žem. „pasiutimas, patraukimas“ [DŽ, ir DŽ, — — „patrakimas“]: Šuniui aistra užėjo. Dvasingumu čia nekvepia... Nelabai ką keičia net „Psichologi- jos žodynas“ (V., 1993): aistra (rus. crpacrs, angl. passion) — „stiprus, pastovus, visą Žmogaus asmenybę apimantis jausmas, kuris kreipia visus žmogaus siekius ir jėgas į vieną objektą. <...>. Aistrą gali sukelti kūniški potraukiai, pažiūros, idėjos; aistra gali būti ir patologinės kil- mės (pvz., dėl asmenybės paranojinio vystymosi). <...>“. Taigi pavar- tojamas aistruolis ir šitaip: Degančių aistruolių, besimylinčių kiek- vieną dieną, tarp jaunimo yra 2,8 proc. R 1990 272-275 31. Toks ir yra tikrasis, pirmykštis arstruolis, lietuvių leksikografijoje bene pirmą kartą fiksuotas 1929 m. Klaipėdoje išleistame dideliame A. Šolco ir J. Talmanto „Deutsch-litauisches Taschenworterbuch“ — kaip vok. Wollūstling atitikmuo. Šitą dalyką dar 1974 m. yra nurodęs Raineris Eckertas, LKŽ I, neradęs aistruolio, Aleksandro Kuršaičio žodyne nurodomo iš A. Šolco ir J. Talmanto žodyno“. Gilinantis į *EKckert Rainer. Zur Entwicklung der litauischen Literatursprache in der Sowjetepoche. — Beitrage zur Sociolinguistik. Halle-Saale, 1974. S. 131. 25 LKŽ šaltinių sprageles Wollistling — gašluolis, aistruolis rastas ir vėlesniuose vokiečių-lietuvių kalbų žodynuose — Vk. Gailius ir M. Slaza. Vokiškai-Lietuviškas žodynas. Klaipėda, 1932 [LKZ turi san- trumpą — GS] ir Vokiškai lietuviškas žodynas / Naujai paruošė K. Alminas. K., 1943. Taigi 1955 m. aistruolis buvo pavartotas mažų mažiausiai ketvirtą kartą. Štai kaip netikėtai arstruolis paseno 26 metais, pasirodė esąs dvi- prasmis ir per beveik 70 savo egzistavimo metų dar gal tik ieškąs savo vietos. Mat, neapgalvotas gerokai prigijusio, sisteminio vertinio sirgalius peikimas ir nežinomo, bet paskui paaiškėjusio esančio dvi- prasmio aistruolio netikėtas kėlimas, pataikęs kaip tik į tam tikrą kalbos įpročių pervartų laiką, sukėlė netikrumą, o tai sudarė ir var- tosenos tuštumą, į kurią plūstelėjo ir daugiau sinonimų bei konku- rentų, kažin ar visada pageidautinų. Pirmiausia tai — svetimybės ir egzotizmai fanai, torsidos ir pan., atitempti į Lietuvos tikrovę: ,, Ban- gos“ fanai LA 1992 89 15; „Banga“ taip palaikoma nenuilstancios savo „torsidos“ LA 1992 180 11. Egzotizmai pagrįstai vartojami tik del tenykščio kolorito, pvz.: daugiamiljjoniné torsida LR 1990 116 3, lemperamentingieji torsidos LA 1990 24 4, brazilų torsedorai (sirga- lia) Sv 1982 12 28. Tik reikia saiko ir pasirupinti taisyklingomis su- lietuvintomis ir autentiškomis formomis: tifozas (ital. tifoso: tifo „šil- tine”; motyvuota veikiau šiltinės simptomu — tifomanija — kliedėji- mas sergant šiltine); torsidoras (port. torsidoro; pirminė reikšmė „bu- lių kautynių sirgalius“) ir trumpiniai — kuopinės reikšmės vienaskai- tine forsida ir torsidos, afisionadas (isp. aficionado, dgs. aficionadas; pirminė reikšmė „bulių kautynių sirgalius“). Fanai ikšiol žodynų ir rimtesnės vartosenos buvo laikomi anglybe (angl. fan — fanatic trumpinys): fan — entuziastas, mėgėjas, sirgalius ALKZ, sirgalius sport. — fam. futbolo sirgalius — footbal fan, aistruo- lis (sporto entuziastas) — fan LAKZ. Vartosenoje fanų egzotiškumas nebuvo ryškus, o jų menkinamasis vertinimas — neabejotinas: Futbo- Jo fanai. Tai pankų arogancijos ir skustagalvių aršumo mišin ys. Šie jaunuoliai futbolo aikštes paverčia gladiatorių arenomis LA 1992 61 10. Anglų fanai sukėlė riaušes Malmėje LA 1992 116 2. Tačiau varto- 26 sena šlyja, vertinimai nepastovūs. Prie vartosenos ir vertinimų dar grįšiu. Netikėčiausias, gal net primestas pretendentas — bildukas. Būdas, kuriuo jis buvo pradėtas platinti (o ne ėmęs plisti!), tikrai vertas gran- dinių netekusios, bet dar amo neatgavusios visuomenės. Štai ištrau- kėlė iš laiško „O jei „bildukai“?“: „Perskaičiau „Kalba Vilniuje“ TV sporto komentatoriaus V. Mundrio straipsnį „Ta rupi duona kasdie- ninė“, kuriame jis apgailestauja, kad neturime gero sporto mėgėjo pavadinimo, kaip pavyzdžiui italų „tifoziai“. Pasiūlymas šovė galvon jau sekančią dieną, einant į „Žalgirio“ stadioną <...>. Pakeliui pate- kau į būrį aistruolių iš pietryčių tribūnos, kurie, šventiškai nusiteikę, apsiginklavę būgnais ir trimitais, pasipuošę baltai žaliąja atributika Ir nacionalinėmis trispalvėmis ėjo palaikyti savo numyjlėtinių. Išgir- dus jų būgno bildėjimą, išvydau būrį bildukų — žvitrių, mitrių padau- žų iš mūsų tautosakos, kurie tol nenurimsta, kol savo nepasiekia. <...>. Taigi, kaip jūs, gerbiamieji manote, o jei — „bildukai“? <...>“ Sp 1988 111 2, K. Dainiūnas (kalba netaisyta). Na ir prasidėjo: Lie- tuvos sportininkai pastaruoju metu yra tiek kartų skaudžiai įgėlę ju- goslavų bildukams R. 1990 58 6. Londone išleistoje knygoje „Jėgos aistra. Tarp chuliganų“ jos autorius Billas Bufordas pasakoja apie futbolo aistruolius, kuriuos užsienyje dažniausiai vadina fanais, o Lie- tuvoje pravardžiuoja bildukais LA 1993 9 9. ; Čia gal pasakyta tiksliai — pravardžiuoja, o ne jie patys vadinasi. Koks kam reikalas duoti vardą garsiosios pietų tribūnos žiūrovams?! Tačiau mitinis Dbildukas R 281, K, K. Donel, Blv, Skr „pabalda, kau- kas, kipšukas,, LKZ I, gana taikliai poltergeistą pakeičia: POLTER- GEIST, išvertus iš vokiečių kalbos, reikštų „triukšmaujanti, garsų šur- mulį kelianti dvasia“ arba lietuviškai — bildukas VS 1990 2 8. Dabar ne paslaptis, kad Žemę supa įvairiausios bangos, jos kyla iš litosferos į jonosfera ir grįžta iš ten, labai galimas daiktas, kad susidaro savo- tiški energetiniai kanalai — bangolaidžiai, kuriais keliauja mirusių žmonių vėlės. <...>. Lietuviai šias vėles vadino, ir mes jas dabar vadiname bildukais. Jos tarsi nori pranešti apie savo buvimą T 1990 139-140 6. Nebaisu bilduku pavadinti ir šiaip rimtesnį naktibaldą: Nežinau, kiek žmonių klausosi naktinės programos dabar. <...>. Apie 27 ką tik neteko kalbėti telefonu studijos bildukams <...> su nemie- gančiais <...> piliečiais KV 1990 16 4. Tačiau manau, kad niekada nesutiks būti bildukais futbolo rungtynių žiūrovai — gulaginė br/duko reikšmė neleis: Reikéty deramai paminėti „urkas“ (vagišius), ,,bil- dukus“ (skundikus). Mūsų tos dienos nebūtų deramai suprastos be sity Stalino darbininkų... LA 1990 114 3. <...> pats prisipažino, kad trejus metus, dirbdamas KGB informatoriumi, pragerdavo „Dbildu- ko“ skatikus R 1990 266 1. Laikas daryti išvadas ir apibendrinimus, nors pagal vartoseną ga- lutinėms išvadoms gal dar ne visai laikas. Dabar tik tiek: 1. Sirgaliaus nepavyko išstumti, sirgalius lieka sporte ir bendrojo- je vartosenoje — 2. „aistringas sporto varžybų žiūrovas, sporto entu- ziastas, aistruolis“ DZ, Aistruolis yra įkėlęs koja, jo vartosena spor- te ir kitur nenusistovėjusi, DZ, pateikiamas nelabai apibréztai — „kas turi kam aistrą, entuziastas“. 1996 m. STZ, bando répti plačiau, skir- ti dar daugiau: 1) sporto mėgėjas - angl. sports fam vok. Schwiérme, Sportfreund, Fam, rus. OO/re/ILIO<HK — „žmogus, kuris do- misi viena arba keliomis sporto šakomis, visu sporto sąjūdžiu. Spor- to mėgėjas lanko varžybas, įvairiais būdais kaupia informaciją apie mėgstamą sporto šaką arba sporto sąjūdį“. Plg. sirgalius, aistruolis, fanatikas, 2) aistruolis /" sporto mėgėjas, 3) sirgalius—angl. fam, vok. Fan, Sportfreund; rus. 60/Ie/ILIO<HK— „sporto mėgėjas, besi- rūpinantis (sergantis) mėgstamos sporto šakos, komandos, savo ša- lies sporto reikalais, lankantis sporto renginius, palaikantis savuo- sius arba tiesiog gražų žaidimą, kilnius sportininkų poelgius, sporto idealus“; 4) fanatikas (lot. fanaticus — įkvėptas; užsidegęs; fanum — šventovė) — angl. fanatic; vok. Fanatiker; rus. daraTHK — 1. „žmogus, aistringai, audringai palaikantis kurią nors komandą; kar- tais pasireiškia jo nepagarba varžovams, teisėjams“. Plg. aistruolis; sirgalius, sporto mėgėjas (2. „radikalių įsitikinimų, labai nekenčian- tis kitatikiy žmogus; aklatikis“; įdėtas ir fanatizmas — „aistringas, ak- las atsidavimas savo įsitikinimams; beatodairiškas tikėjimas kurio nors reikalo, idėjos teisingumu. Fanatizmas susijęs su nepakantumu sve- timoms pažiūroms bei siekiams. Nepriimtinas sporte, nes nesuderi- 28 namas su olimpizmo, kaip socialinio reiškinio, pagrindiniais princi- pais“). Iš tikrųjų čia tiktų Adomo Mickevičiaus žodžiai, nors sakyti kitokia proga: „Iš tiesų gera <...> įsitikinusiems, kad, įsigiję žodyną, turi kišenėje tribunolą, galintį išspręsti pačius subtiliausius ginčus“ (Adomas Mickevičius. Lyrika. Baladės. Poemos. V., 1975. P. 342). Tebūnie žodynas tradicijos sargas, vartosenos liudytojas, protingos išeities ieškovas. Gana aiškiai matyti du pagrindiniai ir skirtingi: spor- to megėjas, kuris megsta, domisi, ir sirgalius, kuris serga sportu ir už komandą. Jei sirgalius serga, tai jau sistemos stiprumo požymis. Jo- kio menkinimo čia nėra, kokio aukštinimo nė nereikia, o humoro jausmas sveika. Sirgalrusjau įdėtas net į Jono Paulausko ir Grazvydo Kirvaičio „Pradinukų žodyną“ (K., 1992. P. 20). 2. O ką veikia aistruolis, atsakymo dar nėra. Tūri aistrą, arstringas — tai dar tik pusė žingsnio, beje, į kitas sritis gal net sėkmingiau žengta negu į sportą. A. Budrio ir R. Delkaus straipsnyje „Penki sirgalių ti- pai” 1984 m. bandyta užčiuopti, bet nesugriebta: „Penktajam tipui pri- skiriami aistruoliai — žmonės, tiesiog paskendę sporto renginiuose. Do- misi kiekvienomis varžybomis, visa informacija“ T 1984 264 4. Varto- sena pakrypo gerokai kitaip, nors tebėra nesusitupėjusi. Ir reikia tik gailestauti, kad per tą arstruolį turime dabar tokią vartosenos mišrai- nę: Šias rungtynes žiūrėjo 6800 futbolo m ė £ € J uy, apie trečdalį jų buvo is Lietuvos. Tarp vietinių ir mūsų šalies aistruolių santykiai buvo šilti, draugiški ir jokių incidentų neįvyko. Tačiau 15 sektoriuje, kur sėdėjo patys aistringiausi Lietuvos fan ai, įvyko nemaža konfliktų su Latvijos policija. Nors jaunieji Lietuvos futbolo ger b é- jai ne angeliukai, tačiau <...> mūsų aistruoliai buvo užpuldi- nejami <...>. Todel apie šimtui Lietuvos futbolo gerbėjų teko kreiptis pagalbos <...> LA 1992 158 11. Taigi vietoj vieno sirgaliaus— 4 žodžių semantinė marmalynė, kurioje jokių 5 tipų nematyti... Ir ši- taip dažnai: <...> susirinko apie tūkstantį Žiūrovų, <...>. <...> jokiais sirgalių incidentais nė nekvepėjo <...> (prie pat latvių aistruolių sėdėjo 18 Lietuvos fa n ų), <...> LA 1995 107 19. „VLPFK- Sirijaus“ fanai per aistruolių pirmenybių rungtynes sutriuškino „Inkaro — Grifo“ gerbėjus net 18:1 LA 1995 89 19. Kur čia tie penki arba bent du trys tipai? Kur dar taip palaidai yra? Ar 29 ne laikas parafrazuoti: trys lietuviai — penki terminai? 3. Įdėdamas fanatiką ir neužmiršdamas pridėti, kad „kartais pasi- reiškia jo nepagarba varžovams, teisėjams“, o fanatizmas — „nepri- imtinas sporte, nes nesuderinamas su olimpizmo <...> principais“, fanui durų STZ, visai neatveria. DZ, , répdamas plačiau, irgi pažymi fanatiko trūkumą — 2. prk. „žmogus, labai uoliai atsidėjęs kuriam nors darbui, reikalui ar idėjai ir nesidomintis kitkuo“. Šitaip fanati- kas vartojamas ne tik sporte: tikras meno fanatikas N 1981 4 44; tų pirmųjų teatro fanatikų liko vos keletas L ir M 1983 22 12. Taigi fanatikas yra ir sportininkas, ir sirgalius — ir teigiamas, ir neigiamas, O fanas — tik sau atrodantis teigiamas sirgalius. STZ, apgalvotai neįdėjo entuziasto, nors jame yra entuziazmas — „didelio dvasinio pakilimo, pasiryžimo būsena. Entuziazmas padeda siekti užsibrėžto tikslo“. Kaip jau minėta pačioje pradžioje, STŽ, buvo aistruolis (sporto entuziastas), DŽ, (ir DZ.) entuziasto vienin- telė iliustracija — sporto entuziastas. Tačiau entuziastas paprastai yra ne žiūrovas, ne sirgalius, o sportininkas (ar kuris kitas veikėjas, o ne sėdėtojas): begimo entuziastas Šm 1977 4 46, skraidyklių entuziastai T 1981 239 4. Žinoma, galima nedažnomis ypatingo dvasinio pakili- mo akimirkomis ir entuziastingai palaikyti (pavyzdžiui, savo nacio- nalinę rinktinę), bet jokiu būdu nedera šviesių, taurių entuziastų sie- ti su ribotumu, aklumu sergančiais fanais. Sutrumpinimai ALKŽ — Anglų-lietuvių kalbų žodynas / Sudarė A. Laučka, B. Piesars- kas, E. Stasiulevičiūtė. V., 1975. K. Big RR - Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958, T. 1. V,, 1961, T.3 J. Būt VKB — Būtėnas J. Vinco Kudirkos bendražygiai. V., 1993, Š. Cveig ERTT -Cveigas Š. Erazmo Roterdamiečio triumfas ir tragedija / Vertė R. Jonynaitė, V., 1991. Dnvd — „Dienovidis“. DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DZ, — I leid., V, 1954, DZ, — II leid., V,, 1972. DZ, - III leid., V., 1993, GK - „Gimtoji kalba“. Gkr -— „Gimtasis kraštas“. J. Jabl R — Jablonškio raštai. K., 1932, T. 1. A. Jasm P -Jasmantas A. Poezija. V., 1992. 30) J. Kant KR KB KmT Z. Kos LZ Kr KV L LA Lir M LKŽ LR LRKŽ S. Mark NN MedZ Mir G M ir T N NKn Tir N TMkt | Kantautas J. Kranto randai. Klaipėda, 1994, „Kultūros barai“. „Komjaunimo tiesa“. Kosidovskis Z. Lisipo žirgai / Vertė J. Ragauskas. V., 1968. „Krantai“. „Kalba Vilnius“. „Lietuva“. „Lietuvos aidas“. Piesarskas B, Svecevičius B. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. V., 1979, „Literatūra ir menas“. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941, T. 1, I leid. V,, 1968, T. 1, II leid. V., 1962, T. 6. V., 1966, T. 7. V,, 1984, T. 12. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. „Lietuvos rytas“. Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas. V., 1971. Markišas S. Niekam nenusileisiu / Vertė M. Žilionienė. V, 1969. Astrauskas V, Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A, Vileišis A. Medicinos terminų žodynas. V., 1980. „Mokslas ir gyvenimas“. „Mokslas ir technika“. „Nemunas“. „Naujos knygos“. „Respublika“. Rusų-lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis. V., 1967, T. 1. Rusų-lietuvių kalbų žodynas / Sudarė Ch. Lemchenas. V., 1982, „Santara“ (R — rudens numeris). „Sportas“. Sportinių terminų žodynas / Atsak. sudarytojas V. Steponaitis. V., 1959. Sporto terminų žodynas / Parengė S. Stonkus. K., 1996. „Siaurės Atėnai“. „Šeima“. „Tiesa'. „Taip ir ne“. „Tarybinis mokytojas“. „Vasario 16% Skaitmenys visur žymi metus, numerius (romėniškieji — tomus), puslapius. 31