„Sirgalius“, „aistruolis“, „mėgėjas“, „fanas“

Jonas KLIMAVIČIUS SIRGALIUS, AISTRUOLIS, MEGEJAS, FANAS Jau ne nuo vakar kai kas abejoja žodžio sirgalius gerumu — jo lietuviškumu, reikšmės tinkamumu. Čia nemažai nežinios, mąstoma paviršutiniškai, daroma apgraibomis, pilasi įvairių pakaitų — darosi neaiškus, neracionalus marginys. Todėl seniai laikas išsiaiškinti nuodugniai, aptarti ir sirgaliaus sinonimų ar konkurentų tinkamumą. Kad sirgalius yra rus. OO/IEJIBIIHK vertinys, dar nėra jo netinkamumo įrodymas. 1954 m. DŽ, jo dar nėra. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos komisijos 1958 m. liepos 25 d. Protokole Nr. 34 uzfiksuota: boners — sirgalius, sirgčius (dalyvavo V. Kazakevičius, A. Kučinskaitė, V. Labutis, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Pranskėtis). Tačiau 1959 m. STZ, OOJIEJILIKHK Yra aistruolis (sporto entuziastas). Vis dėlto tada aistruolis nepaplito. 1972 m. DZ, yra ir sirgalius 1. „kas nuolat serga, sirguliuoja“, 2. „aistringas sporto varžybų stebėtojas, sporto entuziastas, aistruolis“, ir arstruolis „kas turi kam aistrą; entuziastas, sirgalius“; ir net žodžio entuziastas „žmogus, kupinas entuziazmo, pagautas kurios nors idėjos; užsidegėlis“ vienintele iliustracija yra: sporto entuziastas (Šis junginys yra sirgaliaus 2. aiškinimo sinonimas, o pats entuziastas — aistruolio aiškinimo sinonimas). LKŽ XII, nepateikdamas jokių šaltinių ir jokių vartosenos pavyzdžių, remiasi 1972 m. DZ, sirgalius 1. „kas dažnai serga, pasiligojęs“, 2. „aistringas sporto varžybų ž žiūrovas, aistruolis“. Iš dvikalbių žodynų tik 1967 m. RLKŽ, I sirgalių ignoruoja: OOJIEJILIOIHK — aistruolis, sporto rungtynių mėgėjas. Kiti rūpestingai sudeda abu — ir sirgalių, ir aistruolį, norminti nesiima. Beje, kai kas daro labai apdairiai: sirgalius — Go/re/IBIIHK (Sporto aistruolis), o aistruolis — CTPACTHBIH YC/IOBEK LRKŽ,, vadinasi, arstruoliui pripažįstama platesnė reikšmė. Netgi menamasis aistruolio autorius" (iš tikrųjų gal tik atgaivintojas) pirmenybę teikia sirgaliui: OOJIE/ILINHK Šnek. — (sporto) sirgalius, aistruolis RLKŽ, I. IŽr Sabaliauskas A. Iškurjie? V, 1994. P. 11. 17 Vartojamas daugiausia buvo vien sirgalius. Žinoma, būta ir pamurmėjimų, net sporto veikėjų, tik nelabai rimtų, silpnai pagrįstų, kaip antai: „Ar ne laikas mūsų žiūrovui suteikti kur kas garbingesnį [nei sirgalius — J. K.) vardą: mėgėjas, gerbėjas, vertintojas, specialistas. Na, o kol kalbininkai pasiūlys išradingesnį vardą, mes pasitenkinsim ir senuoju“ Šv 1981 3 27. Vis dėlto būdinga, kad aistruolis vietoj sirgaliaus nesiūlomas. Sirgalius — vertinys. Bet grįžkime į lietuvių kalbą ir pradėkime nuo žodžio sirgti. LKZ XII SIrgti 2. prk. „rūpintis, sielotis“ labai gausiai iliustruojama iš visų tarmių: Kitas kas cia sirgs del tavo vargų Tauragnai. Nesirk ne savo reikalais Kvėdarna. Ką jūs sergat apie man’, žiūrėkit savę|s| Alanta. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergi Skudūtiškis. Mes dabar tuo vienu sergam, kaip geriau išmokyt vaikus Marijampolė. Mama daba[r] pradėjo sirgt su tom bulbėm Skaisgirys. Kad ko nėr, vis jo galva serga Mielagėnai. Yra čia ir Jono Jablonskio sakinys: Be reikalo taip sergi mumis. Neįdėta Kazimiero Būgos: Mat, kiti mano prieteliai, prof. kun. A. Dambrauskas, prof. kun. P. Būčys, kun. J. Tumas ( Vaižgantas), buvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir sergama K. Būg RR III 10. Šitai ne kartą kartojo ir K. Būgos tyrinėtojai, pvz.: patyrę, kad Būgos sirgte sergama kalbos dalykais Z.. Zinkevičius ir J. Kabelka, — K. Būg RR I 25. Tarmėse panašiai vartojama ir apsirgti, persirgti. Turtu Normantas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meile Vaižgantas. Bėdos kaip ir kvarabos (ligos): vieną persirgai - kita užpuola Utena. Fersirgom bylą, dabar bus lengviau Dūsetos. Pasitaiko ir ypatingesnių vartosenos atvejų: Mūs Ona Petru serga (patinka Petras) Alovė. Reti daiktavardžiai sirgute, sirgulėlė reiškia „širdgėla“. Yra ir dar labiau nutolusių reikšmių — apsirgti „aptvarkyti kitų reikalus, apžiūrėti“: Tir visus apsergi Tauragnai; atsirgeti „atkentėti“: Pasikarščiavau, pasiskubinau, paskui reikėjo atsirgt Vabalninkas; „su vargu atsilyginti“: Užu šrtuos grūdus aš jam atsirgau: ir talkoj buvau, ir bulbas kasiau Tauragnai. Šitokios sirgti kuo? ir dėl ko? vartosenos iš raštų, be J. Jablonskio, K. Būgos, Vaižganto, yra daug rimtų, senesnių ir naujų. Antanas 18 Jasmantas (filosofo Antano Maceinos poetinis slapyvardis) apie 1942 m. eiliavo: Tu girder žirgą iš rieskuciy Po lauko azuolu senu Ir nejutai, kaip vėjas pučia Coates & aksomo garbanų Tu girdei žirgą Iš rieškučių... Ir aš dabar tavim sergu: Man tavo juoką vėjas pučia Ir dundesį sidabro pasagų A. Jasm P 36 1948 m. Juozas Lukša (Skrajūnas, Daumantas) rašė: Jy atvykimas [| Lietuva) išsprendė ryšio su užsieniu problemą, o ja esamoji krašte rezistencija sirgo nuo pačių [pirmųjų] judėjimo dienų KB 1995 4 68. Meilė Lukšienė rašo: skubėjo gyventi, versdamiesi per galvas, sirgdami visuomeniniais rūpesčiais J. Būt VKB 81. Nerimu jūros sergu J. Kant KR 9, — posmuoja poetas. Pavyzdžių iš periodikos taip pat nestinga: Dangumi jis sirgo nepagydomai T 1981 17 4. Vokiečiai tiesiog serga darbu LA 1997 22 27. Visiems blogiems perėjūnų tikslams gali sutrukdyti vienut vienutėlė galva, serganti už savo įmonę LA 1997 37 9. Direktorius bendrovės reikalais neserga, jam labiau rūpi kiti dalykai LA 1996 219 9. Meras, vicemerė „serga“ del kultūros reikalų LA 1996 65 17. DZ, neiSskirdamas reikšmės, pateikia: Ti manimi nesirk (nesirūpink). DZ, išskiria — sirgti 2. prk. „rūpintis“, DŽ, — 2. prk. „rūpintis, sielotis“: <...>, 3. prk. „aistringai ką palaikyti“: Sirgti už „ZŽalgirį“. Toliau sistemiškai eina /fga — pirmiausia iš tarmių. LKZ VII /iga 2. prk. „rūpestis, bėda“: Or tu mano liga (sako tėvas apie savo vaiką, dėl kurio turi Sy Krosna. // „sunkumas, nemalonus dalykas“ Rasčiniai, Eriškiai. A savo liga sirgti „savo rūpesčiais sielotis“: Kožnas (kiekvienas) savo liga serga Tauragnai; svetimo liga sirgti „kito kieno rūpesčiais sielotis“: Ko tu sergi svetima liga? Anykščiai; viena liga sirgti „tuo pačiu, kaip ir kitas, rūpesčiu gyventi“ A 1883 72. 19 Iš rimtų raštų: pats „Aušros“ sužadintas, esu raginęs kiek ir kitus žiūrėti „Aušros“ akimis į Lietuvos dalyką, skelbti jos skelbiamą evangeliją Lietuvos jaunuomenéje, esu kiek jos „liga“ sirgęs J. Jabl R I 249. Kai kurios gimnazijos tiesiog „sirgo“ gera prasme, sakau, sirgo literatūrine liga Kazys Bradūnas, — Snt 1991 R 108. <...> pirmiausia susergama poezija, paskui proza ir tik vėliausiai — dramaturgija, tarsi senatvės liga Viktoras Miliūnas, — Nkn 1968 2 5. Sako, naktį sapnuojantis Lietuvą, o dieną apie ją galvojantis. Jis serga savo žemės liga KV 1992 33 3. Neužmirština ir karštligė 3. prk. „veiklos įkarštis, skuba, karštymetis“ DŽ,. Sistemą išbaigia už(si)krėsti. LKZ VI užkrėsti 8. prk. „perteikti kam savo nuotaiką, būdo ypatybes...; persiduoti kitam, apimti kitą (apie nuotaiką, polinkį)“: <...> // Kaip užkrečiami yra skurdas ir ligos, taip pat yra be galo užkrečiamas juokas ir linksmumas Jonas Jablonskis. Jo linksmumas užkrėtė visus Juozas Balčikonis. // refl.: Famačiusios mano suknelę, visos užsikrėtė: žiūriu — visos taip pat pasisiuvusios Upytė. Ir mums reikia saugotis neužsikrėsti melagyste Jonas Balvočius-Gerutis. Iš dabartinių raštų: R. Ramunienė sugebėJo taip užkrėsti meile prancūzų kalbai, kad netverdavome laukdami jos paskaitų LA 1997 108 14. Užsikrėtęs archeologinių ieškojimų Iiga, <...> atsidėjęs rinko akmens įrankius Z.. Kos LZ 54. <...> meile vaikams ji užsikrėtė nepagydomai. Gera tokia „liga“ TMkt 1968 18 1. Tada ir užsikrėtė teatru LA 1997 100 27. Žinoma, pasitaiko ir nestilingo, neskoningo vartojimo: Kada ir kaip Jūs tapote ramybės drumstėju ir užsikrėtėte Oginskiais, kitomis keistenybėmis? LA 1995 107 12. Kai kas yra okazionalizmų lygio: perduoda padėkos ženklą „rankinio ligoniui“ LA 1996 237 19. Tačiau apskritai žodžio sirgti perkeltinė reikšmė yra labai plati, dėsninga. Ir sporto srityje ji dvejopa — čia irgi skiriasi sfretri kuo? ir už ką? Plg.: Vaikinai po šių rungtynių tiesiog susirgo stalo tenisu Šv 1968 3 20. Olandija masiškai „serga“ greituoju ciuoZimu Sp 1968 33 4. Ir: Tada kaip tik Spaskis žaidė su Fiseriu, aš sirgau už Spaski LA 1996 24 19. Kartais net pažaidžiama tiesioginės ir perkeltinės reikšmės priešprieša: Žiūro vas 61 metų, 1973-aisiais persirgęs miokardo infarktą, už Kauno „Zalgirį“ „serga“ 30 metų M ir T 1975 8 57. 20) Ir sirgalius vartojamas ne tik sporte: politikos sirgalius LA 1996 2195, LTV sirgalius LA 1996 20 14, Jurgis Kunčinas, [poezijos] er/rų sirgalius Kr 1995 1-3 97, Vytautas Rubavičius, [pypkiavimo] sirgaliai LA 1997 103 20. Pagrindinių sirgaliaus vartotojų šitas dvilypumas irgi gal kiek suvokiamas, nors junginys sporto sirgalius nevartojamas. Tiesiogine reikšme tarmėse ir žodynuose bei raštuose vartojama ar vartota daugybė, bet paprastai retų veikėjo pavadinimų: sargalius Zvr, Skr, NdZ, sargalis BZ. 598, Rtr, NdZ, sargulys J, sarguolys Blv; sergalis Sd; sirgalius DZ, sirgelis „kas yra sirgęs“ (Bik tu sirgélis, buk nesirgėlis — vis tiek mirsi Sb), sirguolis tsp, sirgalyné Gr, sirgčius Vk, sirglys Lk, Ser. Visi jie yra daugiau ar mažiau mefikinamosios reikšmės, o ne tik sirgalius, sargalius. menkinamaja reikšmę suteikia ne priesaga -alfus, ją turi pats dalykas — dažnas sirgimas, greitas susirgimas, nesveikata. Ne miegalius yra menkinamas, o jau pats ilgas miegojimas. Bet ar yra menkinamosios reikšmės gyvūnai — Ziemos miegaliaiM ir G 1983 4 17, jei jy tokia fiziologija, prigimtis? O nemiegalius?! Juk ir priesagos -ėlis panašių vedinių dalis yra menkinamosios reikšmės — apkiautėlis, ištvirkėlis, nebrendélis, bet kai kurie „visada ar bent dažnokai neturi menkinamosios reikšmės: numirėlis, pabėgėlis, padegėlis, paskendėlis, pavargėlis, pražuvėlis, suaugėlis, pasiryZelis, pasišventėlis, persikélélis®. Jei nebūtų neutralios (ar neutralesnės) reikšmės žodžio, gal sirgalius 1. ir neturėtų menkinamosios. Kai yra neutralus /igonis, kiti tos šaknies pavadinimai yra menkinamieji — /igašas Krš, ligasius Skn, Sl, Kair, x ligaška Klov, Sdb, ligasninkas Ps, Paj, ligiza „paliegėlis“ Lzd, ligocas J, ligosius Ds, liguisa Grš (LKZ VII). Kadangi sirgalius, nors sisteminis, reikalingas, yra vertinys, įdomu pažvelgti į šaltinį. 1935 m. D. Ušakovo „Aiškinamasis rusų kalbos žodynas“ borers reikšmę „TpoSBJISTL COCTpa/laHHE, CKOPOETS, 3a6orurebcs“ pateikia kaip pasenusią, tik junginys Oo/reTB AVIIOH — ne pasenęs. 1948 m. akademiniame didžiajame „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ 6orers reikšmė „HCIIbITbIBaTb MODAJI5- * Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965. T. 1. P. 318. HBIE CTpaiaHusA; OCCIIOKOMTbCHA, 3aGOTHTLCH O KOM-, O UEM-HHDYJIb“* — be jokios pažymos, 0 1957 m. 4-tomiame „Rusų kalbos žodyne“ O0/IreT5 reikšmė „KCITLITbIBATL TpeBOry, OECIIOKOHTbCHA; CTpalaThTM pateikiama kaip perkeltinė, jos atspalvis „ocTpo nepexusars <...> B COCTA3aHUAX" — kaip šnekamosios kalbos faktas. B5o/re/isitunk „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ vertinamas kaip prastašnekės naujadaras (HOB. B IMpocTOpeuHH), aiškinamas — „INYyTJIHBOC IIpO3BaHHe CTPACTHOrO HAOJIIOJJAaTEJISI CIODTHBHEIX COCTSI3AHMIA, „OoJietontero ayumi 3a y4acTHUKOB", tačiau laikui bėgant reiksmės dėmuo „juokingas“ nukrito — „Rusų kalbos žodyne“ ir S. Ožegovo „Rusų kalbos žodyne“ (1989 m. leid.) Gorenrsugux jau aiškinamas be „myrJmBoe“ ir vertinamas kaip šnekamosios kalbos žodis. Aistruolis iki pat pastarojo meto buvo visai knyginis žodis — tik retkarčiais jį pavartodavo koks retesnio žodžio mėgėjas: Arstruoliams vadovavo savi dirigentai N 1971 8 57, Kęstutis Andziulis. Gyvo jo nesu girdėjęs. Priežastys aiškios: 1) sirgalius — vis dėlto priprastas žodis, 2) aistruolis neturi jokios atramos gyvojoje kalboje, kaip kad turi sirgalius (apie aistruolio nepageidautinas gyvosios kalbos asociacijas — paskui). Tiesa, žodis aistringas paskutinių kelių dešimtmečių bendrinės kalbos vartosenoje paprastai buvo teigiamas, pvz.: aistringas kovotojas DZ.,, aistringas futbolo mėgėjas Sv 1980 22 30. Tačiau niekas nebuvo užmiršęs ir Žemų aistrų kurstymo LA 1993 56 7, mažai kas buvo girdėję apie taurigsias aistras. Seniau ponai niekino mokslą. Vietoje septynių laisvųjų menų, jiems rūpėdavo septynetas tauriųjų aistrų: jojimas, plaukimas, šaudymas iš lanko, fechtavimas, medžiokle, šachmatai ir eilėraščių rašymas, <...> S. Mark NN 133. Dar retesnė, individualesnė kokia graksti aistra: Ne patyrimo vaisiai, bet pats patyrimas yra tikslas... Visada degti kaitria, tauria liepsna, išlaikyti šitą ekstazę — štai gyvenimo sėkmė... Viskas tirpsta po kojomis, tad geriau vytis grakščią aistrą... kuri aukštame danguje minutėlei išlaisvina dvasią ir sujudina jausmus KB 1993 1 55 (vertimas). Šiaip matom visą aistrų skalę nuo automobiliomaniškos aistros Šv 1975 23 18 iki knygų medžiojimo aistros KB 1993 1 39. Retkarčiais kas bando aistrą gretinti su hobiu, bet vargu tikslingai: Italijos kara22 lius buvo aistringas kolekcionierius — numizmatas: jis rinko visy kraštų monetas. Žinodamas tą karaliaus hobby (aistrą), Klimas padovanoJes karaliui Lietuvoje kursuojančių monetų rinkinį T ir N 1994 6 7. Kultūrinis aistringumas išlaiko savo pozicijas: Mu/timilijonierius [Sorosas] gyvena paprastą gyvenimą ir Yra žinomas kaip aistringas filosofas LA 1993 148 7; aistringas keistų, nenaudingų, bet gražių dalykų rinkėjas LA 1993 117 9. Žingsnis nuo bendrinės kalbos žodžių aistra, aistringas iki aistruolio semantikos ir pragmatikos yra labai didelis, staigus. Nereikėtų nei spėlioti, nei jaudintis, kaip priimamas toks aistros vartojimas: Futbolas — nacionalinė brazilų aistra T 1980 138 4. Futbolas — milijonų aistra (Rimo Mackevičiaus knygos — „Vyturys“, 1990 — pavadinimas). Tačiau sporto aistruolis — anaiptol ne tas, kuris nešvilpia ir neišdarinėja kvailysčių, plg.; fribūnose jau kilo peštynės tarp temperamentingy abiejų komandų aistruolių T 1990 105 4; užmuštas vienas aistruolis KmT 1988 93 4. Jį suspardė ir apdaužė kumščiais ĮSiaudrinę futbolo aistruoliai LA 1996 164 19. Susimušė karštakošiai „Zalgirio“ aistruoliai LA 1997 39 18. Šitie aistruoliai čia nedviprasmiškai siejami su žemomis aistromis (o ne su sporto tauria aistra): Šiaip taip apraminusi aistras, policija turėjo evakuoti aistruolius iki keltų, vykstančių į Angliją LA 1995 33 19. Bet aistros įsiliepsnojo ir aikštėje, ir tribūnose. <...> nė vieno pareigūno prie svečių aistruolių sektoriaus jau nebuvo. Aistros nerimo ilgai. Prie persirengimo vagonėlių vietiniai aistruoliai reikalavo „Resepovo galvos“ LA 1995 160 26. Žinoma, nereikėtų manyti, kad tai negali būti būdinga sirgaliams. Pvz.: Kai aikštėje vyksta atkakli kova, tribūnose aistros liejasi per kraštus, sirgaliai net kumščiais ima aiškintis, katra komanda stipresne LA 1995 24 18. Apskritai įmanu gana išradingai suZargoninti visa grupę sporto terminų, pvz.: Didžiausia ir pavojingiausia Europoje turgaviete laikomas Varsuvos Liaudies Lenkijos 10-mečio stadionas. Čia, kalbant sportiniais terminais, kasdien susirenka apie 50 tūkstančių „sportininkų“ -—prekeivių ir„aistruolių“- pirkėjų. Kaip nurodo vietos statistika, daugiausia jų atvyksta iš Rytų — <... >. Atvykusiuosius pirmiausia pasitinka nacionaliniai „te is é j a i“ — 23 reketininkai. Kiekvienas iš jy aptarnauja tik savo „komandą“. <...> Jūsų tyko „krepšininkai“. <...> Jie savo „aukas“, dažniausiai moteris, gali sekioti valandų valandas, laukdami, kol bus neatsargiai padetas krepšys. Moteriai užsižiūrėjus į pirkinį, jos krepšys atsiduria kitame, didesniame krepšyje LA 1994 157 10. Aistruolis, pirma negu paplito sporte, labai greitai atitrūko nuo Jo: senų daiktų aistruolis L ir M 1971 10 10, aviacijos aistruolis T 1981 239 4, senųjų kultūrų aistruoliai N 1981 10 58, estrados aistruoliai KB 1983 3 9, muzikos aistruolis KmT 1987 22 3, „heavy metal” aistruoliai L ir M 1988 16 4, filmo aistruoliai SA 1991 31 4, kompiuteriniy žaidimų aistruoliai T ir N 1994 6 4. Tada ir pagrindinis semantinis variantas kartais pasakomas su objektu — sporto aistruoliai T 1984 193 4, nors jis tiek viršija visus kitus, kad to pažyminio nėra reikalingas, nebent nurodančio sporto šaką — futbolo aistruoliai, krepšinio aistruoliai. Aistruolis kartais ir nesiejamas su jvardijamu aistros objektu: Visaip tebevartalioja, tebesvarsto jos projektą pro f esionalai, neva profesionalai ir šiaip kiti aistru oTiai, turį, tiesa, tam aspiracijų KV 1990 47 2. Apie N pomégy bei įgūdžius žvejoti būtų galima kalbėti ir kalbėti Aistruolis, profesionalas LA 1997 200 27. Tėlevizija transliavo šventas mišias, o istroskg šventės džiaugsmu pasidalinti aistruoliai, nepaisydami siautulingo vėjo ir šlapdribos, rinkosi ant Juozapinės kalno ridenti margučių Gkr 1989 13 3. Labai retai pasitaiko sakinių, kur objekto nė numanomo nėra: Rodės, dar truputį — ir mestels kuriam žavingam lietuvaičiui Čigonė aistruolė kerinčią rožę L 1995 36 4. Retkarčiais aistruoliui teikiama netgi labai teigiama prasmė: Jos [istorijos] numylétiniai yra aistruoliai, besaikiai, mintim ir Zygiais besiveržią į nuotykius Š. Cveig ERTT 17. Tačiau netrūksta neigiamo vertinimo: Su neslepiama panieka žvelgia į futbolo ir estradinės muzikos aistruolius KmT 1987 22 3. Ką gi, tik šitokio „balzamo“ ir reikėjo papilti aistruolių miniai... LR 1990 157 3. Dabar „politiniai aistruoliai“ issikvepe ir galime dirbti kultūrinį tautinį darbą LA 1996 158 11. <...> išsiblaškę, žavūs, poetiškai nusiteikę Vakarų kairuoliai bučiuoja į lūpas „pažangujį“ terorizmą. Iš kur tiek aistruolių? 24 Iš kur tiek sentimenty Zmogzudziams, vienu demagogišku kvyktelejimu atremiantiems visus kaltinimus? Dnvd 1997 19 5. Iš tikrųjų nuotraukoje matome <...> nukentėjusį nuo įnirtusių „Jedinstvos“ aistruolių T 1990 95 4. <...> partijos aistruolis Albertynas LA 1995 55 5. Netgi ir tikras kalbos grynininkas kartais papeikia grynumo aistruolius GK 1992 8-9 13. Labiausiai reikia neužmiršti, kad dar ir tarmės gyvos ir ką jose aistra reiškia. LKZ I, aistra 1. „stiprus patraukimas prie ko nors, geidulys, aikštis“: Aistra užėjo jam širdy, t.y. noglas (staigus; smarkus) pageidimas J. Gali suvaldyti savo aistras Trg. <...>. 2. „pasiutimas, patrakimas“: Šuniui užėjo aistra Ms, Šts. Kad užeina aistra, tai plėšo, drasko ir namiškius Brs. | Gyvolinė aistra (bėgimosi laikas) antėjo J. Jabl. LKŽ I, reikšmių tvarka priešinga, be to, kiek skiriasi ir aiškinimas — 2. „geidulys, aikštis, karštis, ūpas“. Dar atkreiptinas dėmesys į veiksmažodį aistruotis 1. „lakstytis“: Kalė aistruojasi Sts. Ir DŽ, aistra 1. „stiprus patraukimas, geidulys“: Aftsa/o aistra. Liepsninga, pražūtinga, žalinga, nenugalima aistra. Valdyti aistras. Duoti valią aistroms. 2. žem. „pasiutimas, patraukimas“ [DŽ, ir DŽ, — — „patrakimas“]: Šuniui aistra užėjo. Dvasingumu čia nekvepia... Nelabai ką keičia net „Psichologijos žodynas“ (V., 1993): aistra (rus. crpacrs, angl. passion) — „stiprus, pastovus, visą Žmogaus asmenybę apimantis jausmas, kuris kreipia visus žmogaus siekius ir jėgas į vieną objektą. <...>. Aistrą gali sukelti kūniški potraukiai, pažiūros, idėjos; aistra gali būti ir patologinės kilmės (pvz., dėl asmenybės paranojinio vystymosi). <...>“. Taigi pavartojamas aistruolis ir šitaip: Degančių aistruolių, besimylinčių kiekvieną dieną, tarp jaunimo yra 2,8 proc. R 1990 272-275 31. Toks ir yra tikrasis, pirmykštis arstruolis, lietuvių leksikografijoje bene pirmą kartą fiksuotas 1929 m. Klaipėdoje išleistame dideliame A. Šolco ir J. Talmanto „Deutsch-litauisches Taschenworterbuch“ — kaip vok. Wollūstling atitikmuo. Šitą dalyką dar 1974 m. yra nurodęs Raineris Eckertas, LKŽ I, neradęs aistruolio, Aleksandro Kuršaičio žodyne nurodomo iš A. Šolco ir J. Talmanto žodyno“. Gilinantis į *EKckert Rainer. Zur Entwicklung der litauischen Literatursprache in der Sowjetepoche. — Beitrage zur Sociolinguistik. Halle-Saale, 1974. S. 131. 25