Terminizacija ir determinizacija

TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS Kazimieras GAIVENIS TERMINIZACIJA IR DETERMINIZACIJA Terminizacija — žodžių virtimas terminais, o determinizacija — ter- minų virtimas paprastais žodžiais. Šie du procesai vienas nuo kito skiriasi pirmiausia tuo, kad pirmasis jų gali būti reguliuojamas, o antrasis — savaiminis, nereguliuojamas. Terminizacija dažnai keičia žodžių gramatinį ir leksinį pobūdį: pakinta terminų junglumas, kai kurios gramatinės ypatybės, sinonimijos, antonimijos ryšiai ir kt. Pa- vyzdžiui, bendrinės kalbos žodis druska neturi daugiskaitos, o jos dažniausi rūšiniai pavadinimai yra du: pašarinė ir valgomoji druska. Tuo tarpu chemijos terminijoje žodis druskos įvardija cheminių jun- ginių klasę, t.y. kristalines medžiagas, turinčias joninę struktūrą. Che- mijoje druskos gali būti normaliosios, rūgščiosios, bazinės, dvigubo- sios ir kt. Taip pat gali būti ir vienaskaitinių rūšinių terminų su žo- džiu druska, pvz.: Bertoleto druska, Glauberio druska, karčioji drus- ka ir kt. Arba vėl kitas pavyzdys. Paprasto žodžio šr/urna antonimas yra žodis saltis, o terminas šiluma antonimo neturi, nes žodis šaltis fizikos terminijoje yra neterminizuotas. „Šalčio“ sąvokos fizikos ter- minijoje išvis nėra. Terminizaciją S. Šalkauskis vadino „žodžio precizavimu”. Jis ra- šė: „Mažiausiai apkitimo patiria žodis, patekdamas į moksliškąją ter- miniją tada, kai šitam reikalui telieka vien tiksliai nustatyti talpa bei tįsa tos sąvokos, kuri glūdi į jo pagrinde. Šitas terminologinis vyksmas gali būti pavadintas žmonių žodžio precizavimu, arba tikslinimu. Jis visada yra neišvengiamas, kai tenka moksliškajai terminijai skolintis žodžių iš paprastos žmonių kalbos, nes šioji pastaroji niekados nepa- sižymi tuo tikslumu, kurio gali reikalauti mokslo tikslai. Žodžio tiks- lumo stoka faktinai parodo tai, kad sąvoka, kuri glūdi jo pagrinde, nėra sąmoningai nustatyta talpos bei tįsos atžvilgiu. Jei, pavyzdžiui, žmonės vartoja žodį „gyvulys“, tai jie dažniausiai neišsiduoda sąskai- tos, kokios žymės sudaro gyvulio sąvokos talpą ir atitinkamai kokie individai arba net rūšys gali būti šituo žodžiu reiškiami. Tiesa, kiek- vienas, kas tiria gyvulio žodį, mažiau ar daugiau aiškiai nusimano, kad gyvulio sąvokoje taip ar šiaip yra gyvybės žymė, bet užtat nela- vintas žmogus retai kada galės nustatyti, kokių dar yra žymių gyvulio sąvokoje šalia gyvybės žymės. Jei tokių žymių apskritai nepripažinsi- me, tai tuomet turėsime „gyvulio“ žodį taikyti net augmenims, nes augmenys tam tikra prasme pasižymi gyvybe, būtent augamaja. Jei, atvirkščiai, šalia gyvybės žymės rašysime bent vieną dar kitą žymę, turėsime atitinkamai susiaurinti „gyvulio“ žodžio reikšmę, t.y. taiky- ti jį siauresniam daiktų plotui. Pasirodo, kad tokia žymė yra juslingu- mas (sensibilitas), kuris ir neleidžia taikyti „gyvulio“ žodžio augme- nims, nes jis turi būti apribotas juslingos gyvybės plotu. Tokiu būdu gauname, kad ,,gyvulio” žodis tėra taikytinas tik ten, kur sueina krū- von gyvybė ir juslingumas“!. Taigi terminizavimas pirmiausia yra su- sijęs su žodžio ekstensijos ir intensijos tikslinimu. Vienose mokslo srityse terminų kūrimas terminizavimo būdu yra labai dažnas reiškinys, o kitose — retas. Pavyzdžiui, botanikos, zoolo- gijos, žemdirbystės, gyvulininkystės, meteorologijos ir kitų sričių ter- minijoje yra begalė terminizuotų bendrinės kalbos ir tarmių žodžių, o chemijos, kompiuterijos, astronomijos terminijoje jų labai nedaug. Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrinės kalbos ir tarmių žodžiai, o kitu atveju — gretimų sričių ter- minai. Pastarasis reiškinys vadinamas transterminizacija. Deja, daž- nai sunku pasakyti, ar kuris nors terminas yra transterminizuotas mūsų kalboje. Dauguma tokių terminų yra tarptautiniai vertiniai. Pavyzdžiui, informatikos terminas kreipinys, kurio angliški atitikme- nys yra call(ing), call-in ir fetch(ing), greičiausiai yra išverstas iš ru- siško termino o6pairrreHHHe, nes gramatinio kreipinio angliški atitik- menys yra allocution ir address. Matematikos terminas papildinys (aibės ir jos poaibio skirtumas) veikiausiai yra atsiradęs be gramati- kos termino papildinys įtakos, o išverstas iš kitų kalbų atitinkamų terminų (plg. anglų complement, rusy AOrIO/IHeHHe ir kt.) Šalkauskis S. Raštai. V, 1991. T. 2. P 24-25. Tarmėse, taip pat kartais ir bendrinėje kalboje, tuo pačiu žodžiu dažnai vadinami visiškai skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, žodžiu gurgž- dis Lietuvoje yra vadinti bent keli augalai: miskinis skudutis (Ange- lica silvestris), varstinė sventagarsve (Archangelica officinalis), vais- tinis liubystras (Levisticum officinale), paprastoji garsva (Aegopo- dium podagraria), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), demétoji mau- da (Conium maculatum) ir kt. Botanikai, augaly sistematikos termi- nijoje terminizave šį žodį, juo vadina tik vieną augalą — Chaerophyl- Jum. Jis priklauso skėtinių (Umbelliferae) augalų šeimai. Vienodos ekstensijos absoliutieji sinonimai terminijoje gali pa- virsti hiponimais ir hiperonimais. Pavyzdžiui, žodžiu šikšnys mūsų tarmėse ir bendrinėje kalboje vadintas bet koks šikšnosparnis, ta- čiau zoologijos sistematikos terminijoje šis žodis vartojamas tik kai kuriomis rūšims pavadinti, kaip antai: vélyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus), plg. anglų Serotine bat, rusų rro3/tHHii KoxaH?, šiaurinis siksnys (Epitesicus nilssoni), plg. anglų Northern bat, rusy CEBEDHBIK Koxan“. Tas pats yra atsitikę ir su žodžiu p/ikšnys. J. Barono žodyne šiuo žodžiu vadinamas šikšnosparnis apskritai, o zoologijos sistema- tikos terminologijoje rasime tik rūšinį terminą dvispalvis pliksnys (Vespertilio murinus), plg. anglų Particolored bat, rūsų /IBYXIIBETHBIĖ Koxan“. Šiuo atveju žodis šikšnosparnis yra terminizuotas tik būriui pavadinti. Terminų tvarkybos darbe dažnokai pasitaiko ir nelabai vykusių žodžių terminizacijos atvejų. Pavyzdžiui, hidrotechnikos terminijoje čiurkšlės vidinei daliai pavadinti mėginta terminizuoti žodį branduolys (čiurkšlės branduolys). Čia jau daug geriau tiktų žodis šerdis (čiurkš- les šerdis). Gyvulių anatomijos terminijoje netinka žodis veidas (kar- vės veidas). Zemes ūkio terminijoje vargu bau galima kalbėti apie kukurūzų šiaudus, dobilų šieną“ ir t.t. Determinizacija — terminų virtimas paprastais žodžiais — pasižy- 2 Lietuvos fauna. Žinduoliai. V., 1988. T. 1. P. 84. * Ten pat. P. 87 * Ten pat. P. 89. SAnskaitis V, Kilas M. Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. V., 1971. P. 259, 275. 6 mi tuo, kad determinizavęsis terminas neišnyksta, bet tik išleidžia naują atžalą (paprastą žodį) kitoje vartosenos srityje. Antai fizikos ir geologijos terminas epicentras įvardija reiškinio, vykstančio virš Že- més paviršiaus ar po juo, centro projekciją į Žemės paviršių, o deter- minologizuotas žodis epicentras pavadina bet kokių socialinių įvykių verpetą (pvz., neramumų epicentras). Šnekamojoje kalboje ypač daž- nai vartojami determinizuoti fizikos ir technikos terminai, pvz.: ka- libras, spektras, aparatas, blokas, impulsas, mechanizmas, trintis ir kt. Tačiau determinizacijai vykti reikalingos tam tikros sąlygos, bū- tent: 1) terminas turi būti plačiai paplitęs ir žinomas ne tik specialis- tams; 2) kai kurios termino ir determinizuoto žodžio semos turi su- tapti.