Žemės ūkio ekonomikos ir rinkotyros terminų žodynas

ŽEMĖS ŪKIO EKONOMIKOS IR RINKOTYROS TERMINŲ ŽODYNAS 1996 m. buvo išleisti keli dideli terminų žodynai. Vienas tokių žodynų — A. Poviliūno „Žemės ūkio įmonių mokslo ir rinkotyros terminų vokiečių-lietuvių kalbų žodynas“. Šiame verčiamajame dvikalbiame žodyne pateikiami ne tik terminai, bet ir kai kurių tarptautinių organizacijų pavadinimai. Daugiareikšmių žodžių pateikiamos ne visos, 0 tik terminizuotosios reikšmės. Žodynas tinkamai terminografiškai sutvarkytas: turi lietuvišką ir vokišką pratarmes, leksikografinių šaltinių sąrašą, žodyno sandaros paaiškinamąsias pastabas ir lietuviškų terminų rodyklę. Sudėtinių terminų fakultatyvieji dėmenys pateikiami lenktiniuose skliausteliuose. Savitas šio žodyno bruožas yra tas, kad jame kai kurie lietuviški terminai laužtiniuose skliausteliuose dar paaiškinami ilgokomis apibrėžtimis, pvz.: Buchwert m balansinė vertė [turto įsigijimo ar atkūrimo išlaidos, sumažintos kasmetiniais pagrindinio kapitalo nurašymais, arba jo rinkos vertė balanso sudarymo dieną, jei ji mažesnė už įsigijimo ar atkūrimo išlaidas], Gebrauchswert m vartojamoji vertė [ūkio turto vertė, naudojama savo veiklai tęsti, apskaičiuojama keičiantis ūkio savininkui ar nuomininkui] ir kt. Pratarmėje žodyno autorius dėkoja Vokietijos firmos AFC ekspertams, padėjusiems atrinkti svarbiausius šios srities terminus ir peržiūrėjusiems žodyno vokiškąją dalį. Sinonimų žodyne nevengiama, bet jais nepiktnaudžiaujama. Jame taip pat nepateikiamos specialiosios santrumpos, simboliai ir kiti mokslo kalbos elementai. Tačiau šiame žodyne vis dėlto per daug įvairių netaisyklingų lietuviškų terminų. Tikra aplaidžia yra jame pateikiami įrankių ir mašinų pavadinimai su veikėjų priesagomis, pvz.: Dunggreifer m, Dunglader m mėšlo pakrovėjas (= mėšlo krautuvas), Geblūsehčicksler m, Schneidgeblise n smulkintuvas su pneumatiniu padavėju (= padavikliu) [taip pat ir Héckselgeblise n smulkintuvas su pneumatiniu padavėju), Maishécksler m kukurūzų smulkintojas "Poviliūnas A. Žemės ūkio įmonių mokslo ir rinkotyros terminų vokiečių-lietuvių kalbų žodynas. V., Margi raštai. 1996. 410 p. 139 (= smulkintuvas), Obstentsteiner m kauliukų išėmėjas (= isémiklis), Riibenkdpfroder m lapapjovė su surinkėju (= rinktuvu), Selbstfahr-Ladewagen m savaeigis vežimėlis-pakrovėjas (= savikrovis vežimėlis), Strohbinder m šiaudų surišėjas į ryšulius (rulonus) (= šiaudų rulonų rištuvas), Windfege f arpas-rūšiuotojas (= rūšiuojamasis arpas) ir pan. Priesaga -ėjas netinka ir kai kuriuose ne įrankių pavadinimuose, pvz.: Samenverdiinner m spermos atskiedéjas (= skiediklis); Zuckeraustauschstoffe m pl cukraus pakeitėjai (= pakaitalai); Stiiubegeriit n, Stiuber m dulkintojas (= dulkalas, dulkinimo priemonė) ir pan. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nutarusi, kad norminis terminas yra hipoteka, o ne ipoteka. Recenzuojamame žodyne (toliau — RZ) ipoteky nors vežimu vežk, pvz.: Bodenkredit m, Grundkredit m žemės (ipotekos) kreditas; Bodenkreditanstalt f, Bodenkreditbank £, Bodenkreditinstitut n žemės kredito (ipotekos) bankas (įstaiga); Grundpfandrecht n ipoteka; Grundstiickskredit m (žemės) ipotekos kreditas; Hypothek £ ipoteka [nekilnojamo turto įkeitimas]; Hypothekenanstalt £, Hypothekenbank f ipotekos bankas; Inhaberhypothek f ipoteka pateikėjui, pateikėjo ipoteka; Maximalhypothek f ipoteka, įrašyta į kadastrą, kartu nurodant žemės sklypo maksimalią vertę; Mobiliarhypothek f kilnojamojo turto ipoteka (užstatas, jkeitimas); Rentenbrief m ipotekos banko obligacija; Verkehrshypothek f paprastoji ipoteka ir kt. Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat yra nutarusi, kad reikia vartoti terminą ne techninis direktorius, bet technikos direktorius, o RZ. rašoma Betriebsleiter m gamybos vadovas, techninis direktorius. Minėtosios komisijos nutarimuose (V., 1991) yra paskelbta, kad brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas (paprastai antrasis) turi paaiškinamąją, patikslinamąją, papildomaja reikšmę ir eina priedėliu, o RZ rašoma stiller Gesellschafter dalininkas-anonimas; Gesundungsfrucht £ dirvą (iš)valantis augalas, augalas-sanitaras; Verarbeitungsbetrieb m perdirbimo įmonė, įmonė-vartotoja; Verbraucherbetrieb m įmonė-vartotoja. Taip pat žodyne randame įvairių netaisyklingų, netipiškos darybos terminų, pvz.: Agrargesetzgebung f žemės ūkio įstatymdavystė (= įstatymų leidyba); zinsloses Darlehen n beprocentinė (= beprocenté) paskola; alkoholfreie Getrūnke bealkoholiniai (= nealkoholiniai“ gėri140 mai; direkter Handel m betarpininkinė prekyba (= prekyba be tarpininkų); Mitbesitzer m bendrasavininkis (= nuosavybės bendrininkas); Miterbe m bendrapaveldėtojas (= paveldėjimo bendrininkas); Produktion typengleicher Erzeugnisse vienarūšies (= vienarūšės) produkcijos gamyba; mittelfristige Schuld vidurlaikė (= vidutinio ilgumo) skola; zweischiirige Wiese dukartinio šienavimo (= dukart šienaujama) pieva ir kt. RŽ taip pat neretai nepaisoma norminamųjų lietuvių kalbos veikalų, ypač „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau — DLKŽ) ir „Kalbos praktikos patarimų“ (toliau — KPP), rekomendacijų. Pavyzdžiui, KPP 33 nurodoma, kad žodžio atleisti nevartotina reikšmė „parduoti, išduoti, tiekti“, o RŽ rašoma Abgabepreis m pardavimo (atleidžiamoji) kaina; ; Abgabewert m pardavimo (atleidžiamoji) vertė (kaina) ir pan. DLKŽ rašoma amžinasis įšalas, o RZ Dauerfrostboden m amžinas įšalas. DLKŽ patiekiamas tik žodis sandėlis, 0 RZ rašoma Diingerlager n trąšų sandėlys (saugykla); Futterlagerraum m pašarų sandėlys (saugykla); Preis ab Lager franko sandėlys kaina; Reservelager n atsarginis sandėlys ir kt. KPP nurodoma, kad žodžio prailginti nevartotina reikšmė „pailginti“, o RŽ rašoma konsolidierte Schuld konsoliduota (prailginto termino, paversta neterminuota) skola. DLKŽ pateikiamas terminas akmens anglys, o RŽ rašoma Steinkohle f akmens anglis. DLKŽ (kaip ir daugelyje terminų žodynų) norminiu laikomas terminas antpelnis (ne viršpelnis), 0 RZ rašoma Surplusprofit n viršpelnis; Uberprofit m virspelnis, antpelnis. DLKZ nurodoma, kad reikia rašyti vakuuminis, o RŽ rašoma Vakuumsilo m vakuminė silosinė. DLKŽ rasime veiksmažodį susicukruoti, o RŽ rašoma Zuckern n cukravimas, susicukravimasis. KPP nurodoma, kad žodis vieningas nevartotinas reikšme „vienodas, bendras, vienas“, o RŽ rašoma Einheitspreis m vieninga (standartinė) kaina; Einheitssteuer f vieningas mokestis; Einheitszoll m vieningas tarifas, vieningas muitas ir kt. Kur ne kur RŽ pasitaiko ir įvairių nevienodumų, terminų formos ydų, neaiškių atitikmenų. Pavyzdžiui, Erdnuf f žemės riešutas, arachis, bet Erdnufbkuchen m arachiso išspaudos; Extraktionschrot m rupiniai, išspaudos, Rapsschrot m rapsų rupiniai, bet Schrot m šratai, rupiniai, Schrotkorn n šratai, rupiniai, Sojaschrot m sojos šratai (rupi141 niai); Mais m kukurūzas, bet Stūrkemais m krakmolingoji kukurūza: Tiefackern n, Tiefpfliigen n gilusis arimas, bet Tiefpflugkultur f augalų auginimas taikant gilų arimą; grober Sand rupus (= rupusis) smėlis, bet Grobsand m stambus smėlis; Henturm m šieno (= Sienainio?) bokštas; Ausbriiten n, Bebriiten n, Briiten n, Erbriiten n penéjimas (= per- ¢jimas?), inkubacija ir kt. Kalbininkas A. Salys kadaise citavo vokiečių kalbininko W. Haverso žodžius, kad idealios kalbos nėra ir negali būti. Kiekvienoje kalboje reiškiamųjų priemonių kartais trūksta, o kartais — priešingai, yra tam tikros prabangos ir pertekliaus. Tą galėtume pasakyti ir apie vokiečių bei lietuvių kalbas. Parenkant lietuviškus vokiškų terminų atitikmenis, vienais atvejais reikia atsijoti esamus žodžius, o kitais — kurti naujadarus arba vartoti skolinius. RŽ autorius beveik nevartoja naujadarų, apdairiai vartoja skolinius, bet prastai atsijoja esamus žodžius. Pro jo sietą prabyra ir nepriekaištingi terminai, ir visokios žodžių darybos šiukšlės, terminijai netinkami vertiniai. Pastarieji žodžiai kaip tik labiausiai ir kenkia RZ. Kazimieras GAIVENIS 142