Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje

Albina AUKSORIUTE Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LAURYNO IVINSKIO RANKRAŠČIAI KROKUVOJE Lauryno Ivinskio, XIX a. Žemaičių švietėjo, tik 1846 m. pradėti leisti lietuviški kalendoriai pasiekė to meto skaitytoją, o didžioji darbų dalis ir liko neišspausdinta. Daugiausia L. Ivinskio rankraščių saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (toliau LLTIR), vienas kitas jo rankraštis yra ir Mokslų akademijos bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraštynuose. Keletas L. Ivinskio darbų saugoma užsienyje — Sankt Peterburge ir Krokuvoje. Lenkijos mokslų akademijos (Polska Akademija Umiejętnošci) bibliotekos rankraštyne Krokuvoje yra keturi L. Ivinskio darbai. Pirmojo rankraščio „Prigimtūmėnė turentė sawieje dalijkus žemies, žoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (Spis mineratow, rošlin i tworow žyjących (zwierzgcych)“ (toliau „Prigimtūmenė““) saugomos dvi dalys: Dalis 1. Częšč 1. Zemiémina. Mineraly. Fossilia ir Dalis 2. Częšč 2. Zoliėmina. Rošliny. Vegetabilia. Darbo parašymo data nenurodyta. Abi dalys pateiktos skirtingose bibliotekos katalogo knygose, pirmosios dalies numeris yra 1801, antrosios — 2824. Pirmoji dalis „Žemėmina“ įrišta sąsiuvinyje, kurio formatas 22,5 ir 18 cm, ji turi 61 psl., paskutiniojo pabaigoje užrašyta: Pabajga pirmojo Atskiriaus. Finis primi Regni Fossiliorum. Pirmoji dalis labai tvarkingai kaligrafiSkai parašyta, sužymėti puslapiai. Greta lietuviško termino pateikiamas lotyniškas, lenkiškas, o kai kur ir vokiškas jo atitikmuo. Skirtingų kalbų atitikmenys pieštukais pabraukti skirtingomis spalvomis, kurios iki šių dienų labai gražiai yra išlikusios. Kad tuos terminus tikrai pabraukė pats L. Ivinskis, parodo jo įdėtas paaiškinimas, kokia spalva žymimas vienos ar kitos kalbos žodis. PaaiSkinime, pavadintame ,, Iszguldimas krosu. Explicatio colorum (lot.). Objašnienie farb (lenk.). Bedeutung der Farben (vok.).“, jis nurodo, kad žalia spalva pabraukti lietuviški, o skliausteliuose parašyta — žemaitiški, žodžiai, mėlyna spalva — loty102 niški, raudona — lenkiški, o geltona spalva — vokiški. Jau pačioje įžangos pradžioje L. Ivinskis apibrėžia prigimtūmeng’: „Prigimtumenė ira taj surinkimas wiso sutwierimo dalijku, kurius regam, galem susektė, anun dasilitiėtė arba jaustė anus kokiunoris budu“ (p. 1). Visa tai smulkiau paaiškinęs, autorius išskiria tris atskyrius arba karalystes: Pirmasis Atskirius: Karalistė negiwojė, taj ira: Zemietras (Žemiėmina). Fossilia (lot.). Ciata kopalne (lenk.). Antrasis Atskirius: Karalistė pus-giwojė, taj ira: Zoliėmina. Vegetabilia (lot.). Rošliny (lenk.). Tretinsis Atskirius: Karalistė giwojė, taj ira: Giwumina. Animalia (lot.). Zwierzęta (lenk.) (p. 2). L. Ivinskis tuos atskyrius skirsto smulkiau ir iš eilės išdėsto sistematikos kategorijų terminus. Nemaža įžangos dalis (p. 3-9) skirta Žemei aprašyti. L. Ivinskis Žemę lygina ir su kitomis planetomis: „Musu žemė [...] ira kajpo smulkė dulkelė priliginus jen pri planetu wisos pasaulies. Ture buožies arba kamulio pawejkstq [...]. Su kitomis planetomis drauge wadinas: pasaulė. Systema solare“ (lot.) (p. 3). Jis aptaria Žemės sudėtį, matmenis, pasaulio dalis, klimato juostas, pateikia dienos ir nakties dalių, savaitės dienų pavadinimus. Apibūdindamas vandenį (Wanduo, ūnduo. Aqua (lot.). Woda (lenk.). Wasser (vok.) (p. 9)), L. Ivinskis pirmiausia duoda vandens telkinių pavadinimus, pradėdamas nuo vandenyno bei jūros (Acčonas. Oceanus (lot.). Ocean (lenk.); Marė, jūrė. Mare (lot.). Morze (lenk.). See (vok.). (p. 9)) ir baigdamas fontanu (Tiszkinė. Aqua saliens (lot.). Fontana (lenk.) (p. 10)). Autorius išskiria dvi vandens rūšis: a) Wan- ! Keletas pasvarstymų dėl prigimtūmenės balsio i rašybos. Šio balsio rašyba šiame žodyje šiek tiek įvairuoja, vienur rašoma su diakritiniu ženkleliu, o kitur — be jo, pvz.: prigimtūmėnė ir prigimtumenė. Panašių pavyzdžių yra ir kituose L. Ivinskio darbuose, pvz.: jaunūmėnė („Lenkų-žemaičių k. žod.“, (p. 593); wisumenė ir kitumenies („Pasauga“ p. 18 ir p. 26). Rankraščiuose „Stėwko o pisowni języka Litewskiego“ ir „O pisowni języka Litewskiego“, saugomuose LLTIR, L. Ivinskis aiškina ir balsio u rašybą. Iš to aiškinimo ir autoriaus pateiktų pavyzdžių matyti, kad a iru žymi ilgąjį jo tarmės ū. Tai patvirtina ir V. Vitkausko „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno“ (V., 1976) pavyzdžiai: jauniimené (p. 113); karūmenė (p. 125); kitūmenė (p. 139). duo paprastasis. Aqua pura (lot.). Woda stodka (lenk.) ir b) Wanduo suszales. Agua frigore durata (lot.). Woda zmarzta (lenk.) (p. 10), kurias dar smulkiau skirsto. Toliau L. Ivinskis pateikia elementus, sudarančius ora (Oras. Aér (lot.). Powietrze (lenk.) (p. 11)), tai yra Wandžnis. Hydrogenium (lot.). Wodor, wodorod (lenk.); Rugmeénis. Oxygenium (lot.). Tlen, kwasoréd (lenk.); Anglénis. Carbonicum (lot.). Gaz weglowy (lenk.); Salietrėnis. Nitrum (lot.). Saletrorod (lenk.) ir Dwokiinis. Azotus (lot.). Azot (lenk.) (p. 11), nurodo vėjų pavadinimus. Atskirai išskirtoje dalyje Ugnis. Ignis (lot.). Ogieni (lenk.) greta tokių terminų, kaip Perkūnas, Perkūnie, Graustiné. Tonitru (lot.). Grzmot, piorum (lenk.); Zajbaj. Fulmen (lot.). Blyskawica (lenk.); Grausténis. Electricitas (lot.). Elektrycznosé, —yka (lenk.); Plaujénis. Galvanismus (lot.). Galwanizm (lenk.) (p. 12), pateikti ir šie terminai: Zara Sziauriné. Aura borealis (lot.). Zorza pétnocna (lenk.); Zemies drebiejimas. Motus terrae (lot.). Tizesienie ziemi (lenk.); Zwajzdziun kritimas. Lapsus stellarum (lot.). Padanie gwiazd (lenk.); Ajézwaras, ajtwaras. Incubo (lot.). Latawiec (lenk.) (p. 12) ir kt. Mėnuliui pavadinti L. Ivinskis pateikia du sinonimus: Miénuo. Sautabrolis. Luna (lot.). Ksiežyc (lenk.) (p. 12) ir tokį paaiškinimą: „Atstu nuog žemies 50,000 milu; 49 kartus mažesnis už musu žemę“ (p. 12). Toliau autorius nurodo mėnulio fazių pavadinimus, jis vartoja terminą atmainos mėnesio — Atmajnas mienesio. Phases lunares (lot.). Odmiany ksiezyca (lenk.) (p. 13). Šiame skyrelyje L. Ivinskis duoda ir metų dalių bei visų dvylikos mėnesių pavadinimus. Įvadas baigiamas Saulės (Saulė. Sol (lot.). Storice (lenk.) (p. 14)) apibūdinimu, nurodomi jos matmenys, svoris, atstumas nuo Žemės. Autorius išvardija visus zodiako ir dar keletą kitų žvaigždynų. Termino zodiakas L. Ivinskis nevartoja, jis pateikia kitus du sinonimus: Žwerinė. Dangjuostė. Zodiac (lot.). Zwierzyniec niebieski, zodjak (lenk.) (p. 15), o zodiako žvaigždynus pavadina ženklais dangjuostės (Zėnklaj dangjuosties. Signa zodiacalia. (Viae solaris) (lot.). Znaki zodjatyczne (lenk.) (p. 15)). Pagrindinė dalis, kurioje pateiktas Zeméminy aprašas, pradedama nuo 16 psl. Šioje 46 psl. dalyje aprašomos uolienos, meta104 lai, akmenys, dirvožemiai, didžiausi Žemaičių kalnai, upės, ežerai, pelkės ir kita negyvoji gamta. Kaip jau buvo rašyta*, LLTIR yra saugoma taip pat pirmoji 42 psl. „Prigimtūmenės“ dalis „Žemėtros“ (Zemietras. Fossilia (lot.)) bei šios dalies 64 psl. rodyklių rankraštis, kuriame pateiktos lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų terminų rodyklės. „Žemėtros“ ir rodyklės surašytos atskiruose sąsiuviniuose. Palyginus Krokuvoje esančią dalį „Žemėmina“ ir Vilniuje saugomą „Žemėtros“, iš karto galima pasakyti, kad tai to paties darbo variantai. Ir vieno, ir kito rankraščio pagrindinė dalis, kurioje aprašomi jau minėti mineralogijos dalykai, yra beveik vienoda, tokia pat tvarka išdėstyti ir suskirstyti terminai, tik kai kur šiek tiek skiriasi paties termino pateikimas ar rašyba. Pavyzdžiui, Vilniuje esančiame rankraštyje (toliau — Prl. V.) pirmiausia aprašomos uolos — Uotas wienu trukiu sudietas, kuriose niera suakminiejusiu dalijku, giwajs sutwierimajs buwusiu (Prl. V. p. 3), Krokuvoje saugomame rankraštyje (toliau — Prl. Kr.) taip pat pradedama nuo jų — Uolas wienu trukiu sudietas, neturentes suakminiejusiu dalijku. Skaty ciągte, niemające skamieniatosci (lenk.) (Prl. Kr. p. 16). Abu rankraščiai baigiami irgi tais pačiais terminais, pvz.: Wisznené. Cererium (lot.). Kamien Ceresowy (lenk.). Cerinstein (vok.) (Prl. V. p. 42) ir Wisznéné.[...] (Prl. Kr. p. 61). Daugiau skirtumų pastebima lyginant abiejų rankraščių jvadine dalį. Jau aptartas „Žemėminos“ įvadas gana platus, apima 15 psl., o „Žemėtrų“ įžangėlė — tik 2 psl. Palyginus abu įvadus, paaiškėja, kodėl skiriasi vilniškio ir Krokuvoje esančio rankraščio antraštė. Vilniuje saugomame darbe L. Ivinskis vartojo kitus terminus karalystėms pavadinti, pvz.: 1. Karalistė negiwojė arba Zemietras. 2. Karalisté pus-giwojė, arba Zolenes. 3. Karalistė giwojė, arba Giwolenes (Prk'V. p. 1), tad ir pirmąją dalį pavadino „Žemėtros“. Šio rankraščio įžanŽr. Auksoriūtė A. L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai // Terminologija. 1995. Nr. 2. P. 58-65; tos pačios — Lauryno Ivinskio „Prigimtumenės“ sistematikos kategorijų pavadinimai // Lauryno Ivinskio Kalendoriaus 150— mečiui. 1997. P. 33-39. 105 gėlėje, kaip ir „Žemėminų“ įvade, paaiškinama, kas yra prigimtūmenė, išskiriamos trys karalystės bei pateikiami tokie pat sistematikos kategorijų terminai, tik keletas iš jų skiriasi, pvz.: Atskirius. Regnum (lot.). Krolestwo (lenk.) (Prl. V. p. 2); Atskirius arba Karalistė. Regnum (lot.). Krolestwo (lenk.) (Prl. Kr. p. 2). Paejta. Sub-Ordo (lot.). Podrzęd (lenk.) (Prl. V. p. 2); Pdejlė. Sub-ordo (lot.). Podrzęd (lenk.) (Prl. Kr. p. 2). Paatmajnis. Sub-varietas (lot.). Pod-odmiana (lenk.). (Prl. V. p. 2); Paatmajné. Sub-varietas (lot.). Pod-odmiana (lenk.) (Prl:Kr::p::2). Skiriasi ir abiejų rankraščių parengimas. Vilniuje saugomas rankraštis yra taip pat kaligrafiškai parašytas, tačiau pasitaiko ir pataisytų žodžių, o kitų kalbų atitikmenys nepabraukti. Tad palyginus abu rankraščius, galima teigti, kad Krokuvoje saugomas „Prigimtūmenės“ pirmosios dalies rankraštis yra papildytas ir pataisytas antrasis Vilniuje saugomos dalies variantas. Antroji L. Ivinskio „Prigimtūmenės“ dalis „Žolėmina“ surašyta 22,5 ir 18,5 cm formato sąsiuvinyje. Šioje dalyje pateiktas sisteminis augalų sąrašas, kuriame aprašoma 219 augalų šeimų ir daugiau kaip 2500 genčių pavadinimų, bei abėcėlinės šių augalų lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų pavadinimų rodyklės*. Augalų sąrašo puslapiai sunumeruoti, ši dalis pradedama 43 psl. ir baigiama 261 psl., toliau eina nesunumeruotos rodyklės. Pabaigoje įklijuoti 2 lapeliai, juose pateikti 4 augalų pavadinimai, o po rodyklių paties L. Ivinskio užrašyta — Pabajga antros dalies. Finis. 2 dae partis (Plantarum) (lot.). Rankraštis parašytas juodu rašalu, tik dalis vokiškos rodyklės — violetiniu. Tekste taip pat yra kai kur įterptų violetiniu rašalu rašytų žodžių, kitų kalbų atitikmenys nepabraukti. Lyginant antrosios „Prigimtūmenės“ dalies ir pirmosos dalies abiejų variantų parengimo lygį, matyti, kad „Žolėmina“ taip pat parengta, kaip ir Vilniuje saugomas pirmosios dalies variantas. LLTIR esantis rankraštis „Žemėtros“ baigiamas 42 psl., o „Žolėmina“ toliau tęsiama pradedant 43 psl., toks numeravimas rodo, 3 Žr. tos pačios autorės — Paprastųjų žodžių terminologizavimas XIX a. (L. Ivinskio „Prigimtumenė“) // Lituanistica. 1997. Nr. 3(31). P. 44-53. 106 kad L. Ivinskis šias abi dalis parašė panašiu laiku, o vėliau papildė ir perrašė pirmąją dalį. Tiek pirmosios, tiek antrosios dalies rankraščių, kurie saugomi Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje, antraštiniuose puslapiuose nurodytas Krokuvos miestas. Šių rankraščių patekimo į Krokuvą aplinkybes šiek tiek paaiškina pirmojoje dalyje „Žemėmina“ įdėtas laiškas. Lenkiškai parašytas laiškas yra datuotas 1877 m. rugsėjo 13 d. Jis skirtas Mokslų akademijos Krokuvoje Valdybai, o jį pasirašė Matematikos ir gamtos fakulteto sekretorius daktaras Kučynskis (Dr. Kuczynski). Laiške rašoma, jog pagal liepos 20 d. Matematikos ir gamtos fakulteto nutarimą siunčiamas fakultetui profesoriaus Jančevskio (Janczewski) patikėtas L. Ivinskio dviejų dalių rankraštis, pavadintas Spis mineralow, rošlin i tworéw žyjących (zwierzecych), parašytas lietuvių (žemaičių), lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Fakulteto nuomone, šį darbą naudinga būtų įsigyti akademijos kalbos komisijai. Laiške tikriausiai minimas botanikas, universiteto profesorius Edvardas Francišekas Jančevskis (Edward Franciszek Janczewski, 1846-1918), kuris 1873 m. Krokuvoje apsigynė disertaciją apie augalų anatomiją ir morfologiją“. L. Ivinskis šį savo darbą E.EJančevskiui galėjo perduoti pats, kai dar prieš 1872 m. buvo nuvykęs į botanikų suvažiavimą Varšuvoje“ arba galėjo persiųsti ir per kitą asmenį. Nerasta jokių šaltinių, patvirtinančių, kaip ir kokiu tikslu L. Ivinskis savo rankraštį perdavė į Krokuvą. Laiške minimos tik dvi „Prigimtūmenės“ dalys, tačiau iš darbo antraštės ir kai kurių L.Ivinskio paaiškinimų (pvz.: Neg pradiejus paskajtimą daliun ipatej wisun trijun atskiriu, rejke pirmesnej noris paminiėtė abelnunsius žemies ir dangaus dalijkus (Prl. Kr. p. 3)) galima suprasti, jog L. Ivinskis planavo ir trečiąją šio darbo dalį „Gyvūmina“, tačiau jokių žinių, ar ši dalis buvo parašyta, nėra. Antrasis Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos rankraštyne saugomas L. Ivinskio rankraštis yra kataloge 2232 numeriu * Apie E. F. Jančevskį žr. Polski Slownik Biograficzny. Wroctaw-WarszawaKrakow. 1962-1964. T. 10. P. 495-496. 3 Plačiau žr. Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis. V., 1988. P. 93-94. 107 pažymėtas lenkų-žemaičių kalbų žodynas (Stownik polsko-žmudzki). Tai didžiausias 2060 psl. L. Ivinskio leksikografinis darbas, apimantis A-R raides, sudarytas iš trijų tomų“. Žodynas parašytas juodu rašalu ir įrištas trijose atskirose knygose, I tomas apima 1018 psl., II tome yra 1019-1767 psl., o III tome — 1768-2060 psl. Kai kur pridėta papildomų lapų, kuriuose surašyti įterpiami žodžiai, pvz.: 1819 psl. įterpti 7 žodžių lizdai. Žemaitiškoji žodyno dalis gana plati, joje pateikta nemažai sinonimų bei paaiškinimų. Keletas šio žodyno pavyzdžių: Buchta, -ty. f. — Atsiauta, -tos. m. Wandens ing žiames tarpa ikiszūlis (p. 93). Clarz, —a. m. — Mujtines rinkiéjas; jamans duoni nuog miijta (p133). Dysponowaé, v. a. — Pariedité, patajsité, iszpasakoté, kajp réjkia koké darba westé (p. 239). Przymeczony, —na, —ne. adj. — Prizuditas, priwargintas, priwejktas, priwaritas (apej arkli) (p. 1439). Rozrodczy, —cza, —cze. part. — Iwajsinamas. Zoliun iwajsos dalijkaj (Rozrodcze narzedzia roslin. Vasa generationis plantarum) (p. 1918). Bibliotekos kataloge nurodyta, kad šį L.Ivinskio žodyno rankraštį padovanojo Marija Oginskienė (Dar Marii z Potulickich Ogiriskiej). Trečiasis Krokuvoje esantis L.Ivinskio rankraštis — lietuvių kalbos gramatikos srities darbas (,,Czasowanie stėw dla ich utozenia w šcišlejszy porządek“. Praca z zakresu gramatyki języka litewskiego), tai lenkiškos lentelės, kuriose aprašytas lietuvių kalbos vardažodžių linksniavimas ir veiksmažodžių kaitymas". Tai nedidelis 37 ir 47 cm formato rankraštis. Kataloge nurodyta, jog šis darbas yra Stefanijos Bireckos dovana (Dar Stefanii Bireckiej). 6 Plačiau zr. Kruopas J. L. Ivinskio leksikografiniai darbai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. 1960. 1(8). P. 192; Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės // Lituanistica. 1996. Nr. 3(27). P. 23-24; Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio leksikografiniai principai // Lauryno Ivinskio Kalendoriaus 150-meciui. 1997. P. 29-32. "Plačiau žr. minėt. str. Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės. P. 22-23. 108 Daug didesnis Lenkijoje saugomas L.Ivinskio darbas, kuriame aprašoma lietuvių kalba, yra lietuvių kalbos gramatikos rankraštis, parašytas lenkiškai. Šis autoriaus darbas nėra iki galo parengtas ir sutvarkytas, matyti, kad tai juodraštis, nes jame yra išbrauktų, perkeltų į kitą puslapį pastraipų. Šį darbą L. Ivinskis pradeda nuo gramatikos apibrėžimo — mokslą, parodantį žodžių galūnių kaitymą įvairioms reikšmėms išreikšti, vadiname gramatika (p. 1)*. Jis nurodo keturias pagrindines gramatikos dalis — etimologiją (Zrzédlosléw); sintaksę (skladnia); rašybą (pisownia) ir kirtį (akcent (iloczas)), išvardija šešias kaitomas (daiktavardis, būdvardis, įvardis, skaitvardis, veiksmažodis, dalyvis) ir keturias nekaitomas (prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas, jaustukas) lietuvių kalbos dalis. Kalbos dalių aptarimą autorius pradeda nuo daiktavardžio. Jis išskiria penkias daiktavardžių linksniuotes, kurias vadina formom (Forma), pateikia jų vyriškosios ir moteriškosios giminės vardininko ir kilmininko galūnes, toliau išvardija dešimt daiktavardžio linksnių ir jų pavyzdžių: 1. Tiėwas. 2. Tiėwa (-wo). 3. Tiewuj. 4. Tiewa (-wq). 5. Tiewe! 6. Tiėwu. 7. Su Tiėwu. 8. Tiėwuje. 9. Tiėwon. 10. Tiėwop (p.1). L.Ivinskis nurodo, kad lietuvių kalba turi vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą: vienaskaita: Tiėwas; dviskaita: du tiėwu ir daugiskaita: Tiewaj. Toliau darbe pateikta daiktavardžių linksniavimo lentelė ir pavyzdžiai bei nemaža lietuvių kalbos daiktavardžių, suskirstytų pagal galūnes, pavyzdžių. Panašiai yra aprašyti būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai. 82 puslapių L. Ivinskio gramatikos fotokopijos yra neseniai atvežtos į Vilnių ir saugomos LLTIR (fondo nr. F1-7366). Kitų L. Ivinskio rankraščių, esančių Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne Krokuvoje, kopijos taip pat yra Vilniuje. „Prigimtūmenės“ I dalies „Žemėmina“ fotokopijos saugomos Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (F72-754), o II dalies ,,Zolémia“ bei lenkų-žemaičių žodyno kopijos ir mikrofilmas — Lietuvos i akademijos bibliotekos rankrastyne, taip pat pastarųjų rankraščių kopijos yra Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriuje. Kalbos duomenų lentelių fotokopijos saugomos LLTIR (F1-7365). 5 Iš lenkų k. vertė str. autorė. 109 Apžvelgti L. Ivinskio rankraščiai dar labai mažai, o kai kurie net visai netyrinėti. Jie įdomūs kalbos istorikams, gramatikams, dialektologams, terminologams, leksikografams ir visiems, kuriems rūpi mūsų kalbos ir tautos istorija". Gauta 1998 06 26 * Norėčiau padėkoti Lietuvių kalbos instituto Vadovybei bei moksliniam sekretoriui dr. A. Judženčiui už suteiktą galimybę nuvykti į Krokuvą, už pagalbą moksl. bendr. Z. Šimėnaitei ir Lenkų kalbos instituto Krokuvoje darbuotojai dr. Rozalijai Przybytek, padėjusiai surasti L.Ivinskio rankraščius. 110