Literatūros terminų žodyno pradžia

LITERATŪROS TERMINŲ ŽODYNO PRADŽIA 1995 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Aleksandro Krasnovo parengtą „Literatūros terminų žodyno“ pirmą sąsiuvinį, kuris skirtas vieno žanro — romano — sąvokoms. Pratarmėje rašoma: „Baltos lankos“ pasiryžo leisti žodyną teminiais sąsiuviniais. Išleidus seriją sąsiuvinių, apimančių pagrindines literatūros sąvokas, tikimasi juos sujungti, papildyti ir išspausdinti viena knyga“. Yra išėję daug ir įvairių sričių terminų žodynų, tačiau panašaus žodyno lietuvių kalba dar neturėjome (1961 m. buvo išleistas J. Vildžiūno iš rusų kalbos verstas L. Timofejevo, N. Vengrovo „Literatūros mokslo terminų žodynėlis“ ir 1962 m. lietuvių — rusų kalbų „Literatūros terminų žodynas“, sudarytas J. Petronio, V. Vanago ir A. Zalatoriaus). Todėl tikrai yra pagirtinas lietuviško „Literatūros terminų žodyno“ sumanytojų ir rengėjų užsibrėžtas darbas. Neabejotina ir tokio leidinio reikšmė. Ji aiškiai nusakyta pratarmėje: „Toks žodynas reikalingas Lietuvos aukštosioms ir vidurinėms mokykloms, rašytojams, visuomenei“. Šio enciklopedinio pobūdžio aiškinamojo žodyno pirmasis sąsiuvinis yra nedidelis (tik 18 psl.). Jis susideda iš tokių dalių: pratarmės, žodyno sandaros ir lietuviškų terminų rodyklės. Sąsiuvinyje pateikti 57 antraštiniai terminai pirmojo žodžio raidžių abėcėlės tvarka, aiškinantys ne tik romano rūšis, tipus, atmainas, bet ir tokius terminus kaip epas, epika, epiniai žanrai, epopėja, romanas. Aiškinimus praturtina romanų pavyzdžiai iš pasaulinės ir lietuvių literatūros. Po daugumos straipsnių pridedamas literatūros sąrašas. Bet ar nebūtų buvę tikslingiau naudojamus šaltinius pateikti sąsiuvinio gale abėcėlės tvarka (kaip tai padaryta antrame „Literatūros terminų žodyno“ sąsiuvinyje), juoba kad kai kurie leidiniai kartojami. Kai kurių terminų (epas, epika, epopėja, intelektualinis romanas) paaiškinama kilmė ir greta pateikiami atitikmenys kitomis kalbomis (išskyrus intelektualinį romaną). Aiškinant Amadžio romano terminą rašoma, kad tai ispanų riterinis romanas, tačiau šalia nėra atitikmens ispanų ir kitomis kalbomis. Greta terminų eiliuotas romanas, novelių romanas yra tik atitikmenys rusų kalba. Novelių romano pa111 teikti pavyzdžiai tik iš lietuvių literatūros. Greta termino plėšikų romanas Yra tik vokiškas atitikmuo, o greta termino radijo romanas nėra jokių atitikmenų. Dauguma sąsiuvinyje esamų literatūros terminų yra lietuviški. Tačiau pasitaiko jų ir kitomis — anglų, vokiečių, prancūzų — kalbomis. Pastarieji pateikiami kaip antraštiniai terminai su nuoroda į lietuviškus terminus, pvz.: college-novel | universitetinis romanas (p. 3), ich— roman | romanas pirmuoju asmeniu (p. 8), kolportageroman T bulvarinis romanas (p. 9), roman a clef | aliuzijų romanas (p. 13), Zeitroman T laiko romanas (p. 18). Sinonimų žodyne nevengiama, tačiau jų nėra daug, pvz.: artistinis romanas | menininko romanas (p. 2), avantiūrinis romanas | nuotykių romanas (p. 3), lyrinis romanas | poetinis romanas (p. 10), pikareskinis romanas | šelmių romanas (p. 11), romanas feljetonas T laikraštinis romanas (p. 15). Terminai žodyne sukirčiuoti. Pasitaiko ir vienas kitas kirčiavimo netikslumas, pvz.: gotiškasis romanas (=gotiškasis romanas, bet dar geriau būtų gotikinis romanas) (p. 7) ir pan. Siūlytume terminą riterinis romanas (p. 13) keisti terminu riterių romanas (zr. DZ, riterių romūnai) (plg. tame pačiame žodyne — plėšikų, šelmių romanas), terminą vystymosi romanas (p. 18) — terminu brandos romanas. Vietoje termino eiliūotas romanas geriau tiktų terminas eiliūotasis romanas, nes tai rūšinis terminas, o vietoje termino intelektualinis romanas — intelėktinis romanas. Žodyne rasta keletas korektūros klaidų: veikėtų (=veikéjy) skaičius (str. Epika) (p. 6), neigiama (=neigiamas) priežastinių ryšių visuotinumas (str. Siaubo romanas) (p. 16). Kaip žinoma, tikslinamieji žodžiai bei posakiai išskiriami kableliais: „<...> tyrinėti pasaulį patį savaime esą beprasmiška, nes tradiciniame romane pasaulio atspindį neišvengiamai iškreipia pasakotojo, t.y. suvokiančiojo subjekto išankstinė nuomonė, įsitikinimai (=pasakotojo, t.y. suvokiančiojo subjekto, išankstinė nuomonė, įsitikinimai) (str. „Naujasis romanas“) (p. 11). Antras „Literatūros terminų žodyno“ sąsiuvinis, skirtas eilėdarai, pasirodė 1998 m. Jį parengė prof. J. Girdzijauskas. Pratarmėje 112 nurodyta, kad „sąsiuvinyje yra arti 600 teorinių sąvokų bei terminų, apibūdinančių daugiausia europietiškosios poezijos eiliavimą“. Šis sąsiuvinis kaip ir pirmasis išleistas labai gražiai. Sąsiuvinio gale yra literatūros sąrašas ir santrumpos. Tačiau nežinia kodėl nėra terminų rodyklės. Leidinys parengtas tikrai kruopščiai, rasta tik viena korektūros klaida: silaboonikos (=silabotonikos) (str. Paroksitonas) (p. 41). Terminai žodyne išdėstyti abėcėlės tvarka. Prie antraštinių terminų skliausteliuose pateikti atitikmenys anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, kai kada ispanų, italų kalbomis. Prie daugumos terminų nurodyta jų kilmė (dažniausiai iš graikų, lotynų kalbų, yra keletas arabiškos kilmės terminų). Terminai iliustruojami pavyzdžiais, yra pavyzdžių schemos. Kaip rašoma pratarmėje, „bendraeuropinių (=bendrųjų europinių — P. Z.) terminų aiškinimas papildytas lietuvių eilėtyros duomenimis ir lietuviškais pavyzdžiais“. Didesnioji dalis žodyno terminų yra tarptautiniai. Terminai sukirčiuoti. Tačiau yra keletas nesukirčiuotų: balsių harmonija (=balsiy harmonija“ (p. 11), dipirichis (=dipirichis) (p. 16). Kai kuriuose terminų aiškinimo straipsniuose yra terminų su nuoroda T, tačiau pastarųjų žodyne nėra. Eilių straipsnyje yra santrumpa plg. eilėraštis, lyrika, poema, poezija; karališkojo rimo straipsnyje yra Troilo strofa; nario straipsnyje yra periodas, tačiau terminų eilėraštis, lyrika, poema, poezija, Troilo strofa, periodas žodyne nėra. Šiame sąsiuvinyje, kaip ir pirmajame, yra nelietuviškų antraštinių terminų (anglų, lotynų, prancūzų kalbomis) su nuoroda į lietuviškus: brevis brevians | Jambo sutrumpinimas (p. 12), cobla | kobla (p. 14), chronos protos T mora (p. 14), enjambement | perkėlimas (p.), rhyme royal | karališkasis rimas (p. 46), versus anacyclici T anaciklinės eilės (p. 61), versus cancrini | anaciklinės eilės (p. 61), versus memoriales T mnemotechninės eilės (p. 61), versus politicus T politinės eilės (p. 61), versus recurrentes | palindromas (p. 61). Galbūt reiktų pirmųjų atsisakyti kaip nuorodiniy terminų, o palikti tik lietuviškus, šalia kurių būtų nurodyta jų kilmė: jambo sutrumpinimas (lot. brevis brevians) (p. 31), kobla (provans. Cobla) (p. 33), mora (lot. mora — užtrukimas, laiko tarpas) (p. 39), perkėlimas (pranc. enjambement) (p. 43) 113 (žodyne yra terminas anžambemanas (p. 8)), karališkasis rimas (angl. rhyme royal) (p. 32), anaciklinės eilės (lot. versus anacyclici, versus cancrini) (p. 5), mnemotechninės eilės (< gr.mneme — atmintis, techne — mokslas, menas) (p. 38), politinės eilės (< gr. stichos politikos) (p. 44).Vietoje palindromo jau yra vartotas lietuviškas terminas grįžinys. Pasitaiko lotyniškų, prancūziškų antraštinių terminų, šalia kurių nėra jokių atitikmenų (tik tų terminų kilmė): cursus (lot. cursus — bėgimas) (p. 14) (yra lietuviškas terminas kursas (p. 34)), cursus planus (lot. planus — lygus, aiškus, paprastas) (p. 14), cursus tardus (lot. tardus — lėtas, ramus) (p. 14), cursus trispondiacus (lot. trispondiacus — iš trijų spondėjų) (p. 14), cursus velox (lot. velox — greitas, skubus) (p. 14), numeri (lot.) (p. 40), numerus (lot. — narys, sudėtinė dalis) (p. 40), vers cummun (pranc. paprastos eilės) (p. 60), versus correlativi (pranc. vers rapportės) (p. 61), versus quadratus (lot.) (p. 61). Yra terminų, šalia kurių nėra nurodyta nei kilmė, nei atitikmenys: versus concordantes (p. 61), versus crescentes (p. 61), versus descrescentes (p. 61), versus rapportati (p. 61). Žodyne gausu sinonimų, pvz.: aidinis rimas | aidinės eilės (p. 2), akcentas (p. 2) ir kirtis (p. 32) amfibrachis T kretikas (p. 5), dibrachis T pirichis (p. 16), dichorėjas T ditrochėjas (p. 16), eupolidėjas | eupolidinės eilės (p. 22), falaikėjas T falaikinės eilės (p. 22), grafika T eilėraščio grafika (p. 23), heptapodija | heptametras (p. 25), intonaciné-sintaksiné eilėdara | sintaksinė-intonacinė eilėdara (p. 28), kadencinis rimas T finalinis rimas (p. 31), ketureilis T katrenas (p. 32), mejuras T mejurinės eilės (p. 35), orkestruotė | instrumentuotė (p. 40), parijambas T pirichis (p. 41), prosodija T prozodija (p. 45), sekstetas | sestetas (p. 49), stornelis | ritornelis (p. 55), versifikacija T eilėdara (p. 61), versologija T eilėtyra (p. 61) ir kt. Kiekviena abėcėlės raidė, kuria prasideda antraštiniai terminai, išspausdinta atskirai stambiu juodu šriftu. Pora terminų, prasidedančių raide ¢, pateikti prie raidės c, tačiau raidę ¢ galima buvo parašyti greta c (zr. pirmąjį sąsiuvinį — cd, gi, mn, št, vz) arba netgi išskirti, kaip tai padaryta su raide u. Terminų, kurie prasideda šia raide, taip pat yra tik du. 114 Taigi tikimės, kad žodyno rengėjai, jungdami į vieną knygą jau išleistus ir dar išleisimus „Literatūros terminų žodyno“ teminius sąsiuvinius, atkreips dėmesį į čia paminėtus nedidelius netikslumus. Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ 115