„Dailylentė“ ir „dailyjuostė“

Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas DAILYLENTĖ IR DAILYJUOSTĖ 1947 m. LKŽ II, dailylentės dar nėra (nėra ir LKŽ II kartotekoje). Į 1948 m. RZ dailylentė jau įdėta. Taigi neaišku, kodėl dailylentė nepateko į 1954 m. DZ, ir 1972 m. DZ,, į 1959 m. PolŽ, ir į 1984 m. PolZ,, net į 1971 m. MedZ,. Tai dabar ir įvairuoja šitų madingųjų daiktų skelbimuose: parduodu daililentes, net daililentę (beje, ir technologinę skiedrą); pasitaiko net dailidlentės — atseit dailidžių lentos (beje, stalių juostas tuoj rasime); kokybiška dailylente kalam balkonus, butus; parduodame uosinę, pušinę dailylentę irgrindų lentas [grindų — lentas, o dailylentę — vieną?!]. Dailylentės sąvoka (jos apimtis) yra bent kiek kitusi. 1959 m. išleistoje A. Gurvičiaus knygoje „Stalių darbai“ rašoma: Profilinė ilginė medžiaga, taippatvadinama „stalių juostomis“, skerspjūvyje turi ne stačiakampį, o sudėtingesnį, figūrinį kontūrą, pavyzdžiui, dailylentė, grindjuostė, lovelinė juostelė, atbraila turėklams, langų, durų rėmjuostės (88 pav.) 73. Ten yra ir sienlentė: Apdarinė sienlente (rustik) (87 pav.) - plonos apipjautos lentos — vienoje savo plokštumoje turi išilginio velenėlio (=volelio) formos figūrinį profilį su nedideliais įdubimais; naudojamos pastatų sienoms apmušti 73. [LKŽ XII nėra šitos sienlentės; yra kita sienlentė — „žemėlapis“ L 443 (mapboard). Niekur dabar nerandamas rus. pycmux PrekŽ — rustelis, bet tai neįtikima, nes rustas — tai rustikos akmu o]. Dar panaši ir vagonlentė: Vagonlentė (vagonka) (86 pav.) — plonos įlaiduotos lentos, turinčios vienoje plokštumoje figūrinius profilius išilginių velenėlių (=volelių) pavidalu su nedideliais įdubimais 72. Vėlesniuose šios srities leidiniuose dailylenčių, profiliu šiek tiek gretinamų su vagonlentėmis, paskirtis nurodoma panaši kaip any sienlenciy: Dailylentėmis apkalamos sienos. Dailylentės įlaida panaši į užkaitą su įžambiai nupjautu kraštu. Ji įstatoma (=įleidžiama) į gretimos dailylentės isdroZq. — — — Jų gerosios pusės profilis yra sudėtingesnis, negu vagonlenčių V. 44 Kuksovas, J. Kuksovas, Medžiagų mokslas staliams ir dailidėms, 1971, p. 80. Nors kartais dar vėlesniuose leidiniuose jų paskirtis nesuprantamai susiaurinama: Dailylentės — obliuotos lentos, gerojoje pusėje turinčios profilį, skirtos langų ir durų angoms iš vidaus ir išorės apkalti Pramoninių prekių mokslas, kn. 1, K., 1975, p. 368. Dailylentė yra 1993 m. DŽ;- 4 apdailos lentelė“, 1993 m. StatŽ — angl. sarking [kuop. „apmušimo lentelės“), 1998 m. MedZ, — „įvairaus profilio obliuota lentjuosté, naudojama namų sienų apdailai“ — rus. 0o0wuenas docka , vok. Bekleidungsbretter npl, angl. lining [kuop. „apmušimas, apkalas, apdaila; tam tinkama medžiaga“), match boarding |taip pat —, ilaidinés lentos — spraustlentés®]. Taigi pradžioje dailylente norėta atskirti nuo sienlentés ir priskirti prie juostų — plg. stalių juostos. Net MedZ, dailylenté — tai tam tikra »lentjuoste®. Bet kas yra ta lentjuosté, kas yra medjuosté? Medjuosté jau yra 1935 m. išleistoje Prano Dankso knygoje „Stalių amato vadovėlis“ (II dalis, terminus sulietuvino kalbininkas Stasys Dabušis) įdėtame žodynėlyje „Techniški stalių terminai“ (275—281): lystai — vok. Leisten — medjuostės (276), medjuostés — vok. Leisten — žarg. lystai (279). Šios knygos I dalis i išėjo tik 1948 m. O germanizmas lyste, lystelė kurį laiką buvo grįžęs į terminiją, pvz.: naanka — lystė, lota TechZ, naanka — lyste, lota; plokštelė PolZ, , canmens — 2. lystelė (stat.) PolZ.. PolZ, eanmens jau — 3. stat. medjuosté (1. medn. lovelinis dblius). Tačiau ką reiškia medjuostė? DZ, aiškinimas bendras ir netikslus — „medžio juosta, kuria uzkalamas koks tarpas“, LKZ VII visiškai netikslus — „medžio juosta, kuria užkalamas tarpas tarp grindų ir sienos“, o MedZ, ir MedZ, medjuostes nėra (nors termino grindJuostė aiškinime pavartota medinė Juosta). Yra lentjuostė — „siaura, iš lentos išpjauta juosta“ — rus. peiika, vok. Latte, angl. lath, slating, battens Medž,,. Ar tas pat kas medjuostė? Kartais — lyg ne tas pat: packaadka — 2. stat. apvadinė lentjuostė (ir petixa — 1. medn. juostelė) PolŽ,, packaadka — stat. tarplentė, apvadinė lentjuostė, peiūxa — 1. lentjuostė PrekZ. Kartais — tas pat: eanmen»b — 1. loveliné lentjuostė PrekZ. DZ, lentjuosté — „siaura lentiné juosta“, o LKZ VII — nėra. įdomiausia; kad jau 1948 m. RŽ yra, be dailylentės, ir daily - juoste. 1975 m. „Pramoninių prekių mokslo“ vadovėlyje irgi ski45 riami jau du daiktai, tik antrojo pavadinimas — dailylystė: Obliuotų ilginių gaminių asortimentui priklauso:dailylentės, grindjuostės, dai - lylystės, turéklaiir kt. (53pav.). Grindjuostés irdailylystės — profilinės detalės, skirtos kampui tarp grindų ir sienų apkalti; <...> 368. Taigi dar išlindo -lystė, nors jau 1948 m. RŽ buvo -juostė. LKŽ VII (1970) medjuostė aiškinama kaip „grindjuostė“, o čia su grindjuoste tapatinama dailyjuostė. 1983 m. RKLŽ II dailyjuostė tapatinama su bagetu: xaneera — 2. dailyjuostė, bagetas, oxnadnas kanreska — dailyjuoste, bagetas. Bagetas yra jau PolZ., taip pat PolZ,. Bet kas tai yra? Ivairiuose aiSkinimuose sąvokos apimtis nurodoma nevienodai. Kuopinés reiksmes bagetas (pranc. baguette — virbalas, lazdelė) — „dažytos, poliruotos medinės lentelės, vartojamos rėmams (aplankams, apvadoms), apmušalams, uždangoms“ LE II; bagietai — „poliruotos, dažnai paauksuotos medinės balanėlės, vartojamos paveikslų rėmams, sienų apmušalų, užuolaidų karnyzams ir kt.“ TZZ 1936; bagetas — „figūriniai tašeliai, naudojami paveikslų rėmams gaminti“ — rus. 6a2em, vok. Garnierungsleiste MedŽ,, — rus. baeem, vok. Leiste, angl. fillet, moulding MedZ, [mondune — aprarinė juosta PrekŽ.]; bagetas — 1. „medinė juostęjė paveikslų rėmams, lubų ir sienų puošybai“ TŽŽ 1985; 6aezem — bagetas, rėmų lentelė PrekŽ. DZ, bagetas — „juostelė rėmams, rėmjuostė“. Taigi ir dailylentė, ir bagetas gali būti įvairaus profilio ir paskirties, todėl bene geriau, tiksliau būtų skirti: dailyjuostė — bet kuri daili, puošni, Oo bagetas — tai rėmjuostė: paveikslų rėmjuostė (ir bagetas), langų rėmjuostė, durų rėmjuostė. Rėmjuostė jau yra 1935 m. P. Dankšo vadovėlyje: ramštukas (vok. Rahmstiick) — rėmjuostė (277). Vartojama plačiai: rėmjuostė — „Jangų ar durų rėmo dalis, <...>“ — rus. 06613xa, vok. Fries, Rahmenholz MedZ, [MedZ, — nėra]; obeaska — 1. medn. remjuoste, 2. stat. rėmas PolZ, [PolZ, — 1. riSinys (medz.), 2. rėmas (langų, dury)], PrekZ. Grindjuostė 1935 m. P. Dankšo vadovėlyje pakeitė fuslystą: fuslystai — vok. Fussleisten — pagrindžiai, arba grindjuostės (276). Dabar visur teigiama, kad grindjuostė yra vietoj plintuso, paplitusio iš rus. naunmyc (šiaip graikiškos kilmės), tačiau TŽŽ 1936 plinta, plintusas 46 (gr.) — 2. „medžio lentelės apkalti grindų ir kt. daiktų kraštams“ (1. kolonos pamatas). 1949 m. TechZ naunmyc — medjuostė, apkalas (stat.). Terminas yra tik grindjuostė — „medinė juosta, kuria pridengiama grindų ir sienos sandūra“ — rus. naunmyc, vok. Fufbodenteiste, Dielenleiste MedžŽ,, angl. skirting board, skirting plate, plinth MedŽ.,. Pagal grindjuostę atsirado lubjuostė LA 1997 24 14 (skelbimuose būdavo dek. palubio juosta)“. Seniai yra stiklajuostė — „Jango ar durų stiklą prispaudžianti medinė lystelė (=juostelė — J. K.)“ — rus. wmanux, vok. Glasleiste MedžŽ,, nors MedZ, tai — stiklo tvirtinimo juostelė — angl. glazing bead. StiklaJuostė yra inotyvuotas ir tikslus terminas kaip vok. Glasleiste, angl. glazing bead, o rus. uumanuk — nelabai apibrėžtas: wmanuk — 2. stat. medinė juostelė (1. medn. apvalinis oblius) PolZ, (nors ir angl. glazing bead — ir medinė juostelė StatZ), 1. stat. gaubtjuostė (2. apvalinis oblius) PrekZ (Rodykléje — — gaublajuoste). Tai, matyt, nesenas naujadaras. Gal gaubt(a)juosté būtų tik vienas iš stiklajuosciy profilių? Tačiau gaubt(a)juosté gal neblogai tiktų ir lovelinei juostelei (A. Gurvicius, Stalių darbai, p. 73) ar ypač išoriniam kampui EL 1996 23 1 pakeisti (nors čia tiktų ir kampajuosté). Grynas vertinys antplysis (rus. naweanuk) EL 1996 23 1 terminijoje irgi įvardijamas to paties modelio žodžiu plysiajuosté PrekZ. Kito modelio lieka apvadas — , figuriné arba lygi detalė, naudojama staktoms, durų rėmams ir kt. detalėms apkalti“ — rus. Haruunux, vok. Beischub, Beistof3 MedZ1; 1. „figūrinė ar lygi lentelė, uzdengianti plyšius tarp durų (langų) staktų ir sienų“ — rus. xa/uunukr, vok. Beischub, Beistof3, angl. trim, 2. „tašelis arba juostelė, tvirtinami prie detalės krašto“ — rus. obkaaodka, vok. Verkleidung, angl. lipping MedžŽ,,. Tai yra neblogai motyvuotas terminas (:apvesti), bet ne tik dvireikšmis medientyroje, o ir daugiareikšmis technikoje ir statyboje. Gal todėl atsiranda apylangė: oKonnbie kopobku — apylangės (langų staktos) (stat.) TechZ, naruunuk — 1. apylangė (2. apkalas, 3. apyrakté) PrekZ. Apylangė, LKŽ L, nelabai diferencijuota reikšme pateikiama iš Daugėliškio (Reikia Muižgot apylanges), terminijoje jau seniai bandyta vartoti ir vienaip, ir kitaip, tačiau neradusi vietos. Bet jau reikėtų galutinai pasirinkti, nes yra buvusi nelietuviška lamperija (apie jos 47 netikumą žr. J. Klimavičius, Lamperija, lota, mūrlotas, — LA 1994 109 16), P. Dankšo vadovėlio vertinys apranga (vok. Verkleidung) (276, 278) — laikas galų gale apsistoti. Apvadas statyboje yra ir 06x00 2: PolZ,, i ir 06600, 06600Ka PolZ,, ir obpamaenue 3. PolŽ,, o tekstilėje — kauma, odininkystėje — od600K0 2., Ir šiaip — oxanmoska 2. PolZ.,. Bet įsivedus apylange, reikėtų ir So Apylangé derėtų prie palangė, viršulangė, užlangė, tarp(u)langė, o apyduris — prie viršduris, tarpduris, užduris, prieduris. Daugiau sistemiškumo — aiškesni terminai. Taigi yra grupė lentų pavadinimų su antruoju sandu iš žodžio lenta —storlenté [storlentés — „Jentos, kurių storis (48—100) mm, o plotis — (150-200) mm“ — rus. 6ammencbi, dunenst, vok. Battens (pl), Dielen (pl), angl. battens, deals MedZ. „Lplonlentė [plonlentės — „Jentos, kurių storis (12-44) mm, o plotis ne mažesnis kaip 100 mm“ — rus. 60pdcbi, vok. Boards pl, angl. boards MedZ,), grindlenté (dar neapsispresta laikyti terminu), parketlenté (dar tikslintina savoka), sienlenté (tarsi pasengs), stoglenté (,malksna, skiedra, gontas“ LKZ XII),vagonlenté, onl enté (lovos, sofos) MedžŽ,, spraustlentė „Spraustinė lenta“ DZ, rus. WNyHmMuHa PolZ, (PolZ, —spraustalenté),virs(u)lenté (vok: Kopfstiick — kopštikis P Dankšo vadovėlis, p. 276, 281) [tarplentė, tarplentis, tarpulentis yra „tarpas tarp lentų“ LKZ XV, nors kitaip PrekŽ: packaadka — stat. tarplentė, apvadinė lentjuostė). Ir yra grupė terminų su antruoju sandu iš žodžio juosta — medjuoste, lentjuostė, rėmjuostė, grindjuostė, lubJuostė, stiklajuostė, gaubt(a)juostė, plyšiajuostė (semantiškai kitokie — kaklajuostė, strėnjuostė; garsajuostė, vaizdajuoste). Dailylentė ir dailyjuostė yra tiesiog modeliniai terminai. Tik šių dūrinių jungiamasis balsis yra nedėsningas (būtų dailia-). Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą, juoba kad panašių išimčių — ir kaip tik su pirmuoju būdvardiniu sandu — yra nemažai, daugiausia — kaip tik su -y-: dailyraštis — Jono Jablonskio forma, nors būta ir dailiaraščio (Jurgis Šlapelis) bei dailrašystės (F. Kuršaičio zodynas), taip pat dailymolis RZ, dailysuolis LzP (ir sunkymetis, brangymetis, pigymetis, karStymetis; mažiau su -i-: šaltibarščiai, žalibarščiai, žalitvorė). Tarmėse yra ir dailimalkės Alksnėnai (dailiamalkės Kazlų 48 Rūda), bet tai nėra nei bendrinės kalbos žodžiai, nei terminai, todėl jokio prieštaravimo dailylentei ir dailyjuostei nesurado. Paskutinis dalykas — kvailiausias, bet nenutylétinas. Jau 1954 m. LE II bagetas aiškinamas kaip tam tikros medinės lentelės. Pasitaiko sviestas sviestuotas, kartais — ir riebaluotas... Kebliau darosi, kai atsirado ir plastikinės dailylentės LA 1995 247 21. Kai atsirado salių futbolas, tai įprastinis ir liko futbolas. Kai atsirado paplūdimio tinklinis, tai įprastinis ir liko tinklinis. Seniau, kai atsirado stalo tenisas (beje, vietoj ping-pongo), buvo kurį laiką vietoj teniso — lauko tenisas, bet dabar vėl — tik tenisas (ne visada ir lauke !). O medienotyros reklamos šurmulyje randasi... medinės dailylentės LA 1998 37 20, medžio dailylentės LA 1998 162 12. Nereikia ir negalima! Medinių lentų negi sulauksim? Išvados 1948 m. fiksuotas žodis dailylentė gana ilgai nepateko į norminamuosius ir terminų žodynus. Su dailylente galėjusi konkuruoti (apdarinė) sienlentė apskritai neįsigalėjo jokia reikšme. Pradžioje dailylentė skirta prie lentjuosčių ar medjuosčių kategorijos, bet daug vėliau įsigalėjus dailyjuostei (nors fiksuota taip pat 1948 m.), dailylentė patenka į lentų ar lentelių kategoriją. Pusšimčio metų vyksmas besibaigiąs. Tai dalis platesnio terminologinio vyksmo, kurio rezultatai yra minėtoji sienlentė, grindlentė, parketlentė, vagonlentė, stoglentė, spraustlentė, šonlentė, višš(u)lentė, tarplentė ir neseniai terminologizuotos storlentė bei plonlentė, taip pat medjuostė, lentjuostė, rėmjuostė, grindjuostė, lubjuostė, stiklajuostė, gaubt(a)juostė, plyšiajuostė. Daugiau sistemiškumo — aiškesni terminai. Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą — tai pasakytina apie dailylentės ir dailyjuostės jungiamąjį balsį: nedėsningas, bet gana būdingas ir tvirtai įsigalėjęs. Gauta 1999 08 31 49 Sutrumpinimai DŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Dž, — 1 leid., V., 1954. Dž, — II leid, Vv, 1972. DZ. — Ill leid., V., 1993. EL - ,,Ei, labas“. LA — „Lietuvos aidas“. LE — Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1954, T. 2. LKZ — „Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968, T. 1, II leid. 1947, T. 2, I leid. 1966, T. 7. 1984, T. 13. 1986, T. 14.1991, T. 15. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. MedŽ, — Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas. V., 1971. MedZ, - Aiškinamasis medienos terminų žodynas / Ats. red. B. Papreckis. < K., 1998. PolZ, — Rusy-lietuviy kalbų politechninis žodynas / Ats. red. A. Novodvors- ; kis. V., 1959. PolZ, — Rusy-lietuviy kalbų politechnikos žodynas / Sudarė G. Daugėla. V., 1984. PrekŽ — Pričinauskas J. Rusy-lietuviy kalbų prekių žodynas. V., 1996. RZ — Lietuvių kalbos rašybos žodynas. K., 1948. StatZ — Angly-lietuviy kalbų statybos terminų žodynas / Sudarė A. Kudzys, £ A. Rosinas, B. Kudziené. V., 1993. TechZ — Novodvorskis A. Techninis žodynas. K., 1949. TEZ — Tarptautinių žodžių žodynas: K., 1936. V., 1985. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (romėniškieji — tomus), puslapius. DAILYLENTĖ (SARKING) IR DAILYJUOSTĖ (FILLET) Summary The word dailylentė which was fixed in 1948 did not get into standard language dictionaries and dictionaries of terms for a long time. (Apdarinė) sienlentė (lining) could compete with dailylentė, but it did not take root with any meaning. At the beginning dailylentė was categorised as lentjuostės (lath, slat) or medjuostės (fillet). Much later, when dailyjuosté (which was also fixed in 1948) took root dailylenté became categorised as lentos (boards) or lentelés (slats). A fifty year long process was coming to an end. This was a part of the wider terminological development, the results of which are the above mentioned term sienlenté (lining), and also grindlente (floor board), parketlenté (parquet block, wood block), vagonlenté (truck/wagon board), stoglenté (spingle), spraustlenté (match board), newly terminologised storlentė (batten, deal), plonlenté (board) and medjuosté, lentjuoste (plank, lath), remjuosteé (fillet, moulding), grindjuosté (skirting, skirting board, skirting plate, plinth), lubjuoste (ceiling plank), etc. Greater systematisation (components -lenté and -juosté) gives more clear terms. 50