Kompiuterijos terminijos sinonimija: yda ar būtinybė

Angelė KAULAKIENĖ Lietuvių kalbos institutas KOMPIUTERIJOS TERMINIJOS SINONIMIJA: YDA AR BUTINYBE Sparti kompiuterių technikos plėtra ir jy įsigalėjimas beveik visose žmogaus veiklos srityse pateikia daugybę terminų, pavadinančių funkcines kompiuterių dalis, kompiuterinių sistemų bei tinklų architektūrą, duomenų apdorojimą bei perdavimą, programinę įrangą, jos veiklą ir kt. Tad neatsitiktinai pastaraisiais metais buvo išleisti net keturi kompiuterijos terminų žodynai (K. Paulausko ir J. Jasinevičiaus „Aiškinamasis kompiuterijos žodynas“ (K., 1995. — 370 p. — toliau AKŽ); aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlis „Informatika ir kompiuterių įranga“ (V., 1995. — 96 p. — toliau IK); „Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynas“ (K., 1997. — 366 p. — toliau AKTŽ); lietuvių— —-anglų-rusų-vokiečių kalbų terminų žodynas „Informatika“ (V., 1997. — 943 p. — toliau I). Juose sukaupti ir inventorizuoti dabartiniai kompiuterijos terminai. Kadangi kompiuterijos terminijos raidos tarpsnis apima tik ketvirtį amžiaus (pirmasis „Rusų-lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas“ buvo išleistas 1971 m. ir ilgą laiką buvo vienintelis iš tos srities), todėl jį galima laikyti pradiniu kompiuterijos terminijos formavimosi etapu, kurio pagrindinės ypatybės — sinonimija ir variantiškumas, pvz.: angl. file : failas, rinkmena AKŽ 61; byla, rinkmena 1K 35; failas | rinkmena | AKTŽ 87; failas (sin. byla, rinkmeno) I 86; byla žr. failas 1 42; rinkmena žr. „failas I 307; angl. hardware : aparatūra AKZ 22; aparatiné įranga AKŽ 84; techninė į įranga IK 39; 1. aparatūra; aparatinė įranga; aparatinės priemonės. 2. techninė įranga; techninės priemonės AKTŽ 104; aparatūra (plg. aparatinė įranga) I 17; aparatinė įranga (plg. techninė įranga, aparatūra) 1 121; techninė įranga (plg. aparatiné įranga, aparatūra) 1 124; angl. software : programinė įranga AKŽ 84; programinės priemonės AKŽ 175; programinė įranga 1K 76; programinė įranga; programinės priemonės AKTŽ 201; programinė įranga 1 123 ir t. t. 23 Panašiai Lietuvoje rutuliojasi ir kitų mokslo sričių terminija. Tarkim, fizikos terminijos raidos pirmajame etape, kuris apėmė 1850— 1900 metus, viena sąvoka dažnai buvo pavadinta dviem trim, o kartais net keturiais sinonimais, sudarančiais sinonimų grupes' (žr. 1 lentelė). 1 lentelė. Fizikos terminų sinonimų grupių pateikimo pobūdis Dviejų sinonimų grupė abu lietuviški lietuviškas, skolintas, abu skolinti skolintas lietuviškas klystugnė arba žaltvykslė vėdinimas ar- | maliavos ar- | bombarda (A)* ba ventiliacija | ba daiktai arba armota (F) darantiejie (A) (A) šilkinė puslė arba orkulkė | naugės arba telegraf(a)s (K) vyzdys, arba lėlytė (S) metolai (A) arba tolrasis (K) metalai arba naugės (S) ertmė, erdvė (T) medega,ma- | rezonatorius, — terijolas (A) atlieptuvas (T) gniužumas, spūdumas (T) | svaraunas, termometras, physiszkas šiltininkas (A) (T) laisvoji (palaidoji) elektra | pirmokas gazas (dujos) — (T) (atomas) (A) (P) šviesieji (matomieji) spin- | sziltamieris teleponas duliai (F) (termomet- (tolkalbis) ras) (A) (A) žibintas (švyturys) (S) vaizduotė (fo- | spektyvas tografuotė) (žiūronas) (Š) (Š) "Kaulakienė A. Fizikos terminijos raidos tarpsniai // Lituanistica. 1997. Nr. 3 (31). P. 66-73. 24 Trijų sinonimų grupė trys lietuviški du lietuviški, skolintas, du du skolinti, skolintas lietuviški lietuviškas — = pozitingas arba | galvaniškąję sile teigiamasis arba galvaniškąję (tikrasis) vaiz- | batereję arba galdas (Š) vaniškąji stulpa (K) buvimas, būvis, lyginamasis, forma, pavida- — stovis (T) matomasis, re- | las, lytis (T) liatyvusis judesys (T) dujų tamprumas, stamantrumas, stingrumas (T) meridianas, dienovidinis, dienojas (T) — kietumo lentelė, pakopa (skalė) (T) Keturių sinonimų grupė keturi lietuviški lietuviškas, trys skolinti atlaužos; šukės, skeveldros, skeliaudros (T) stamantrieji, stingrieji, standieji, tamprieji kūnai (T) pilas, rezervuaras (bosas), bakas (T) Penkių sinonimų grupė penki lietuviški vienas skolintas, keturi lietuviški pasvirimas; palinkimas; nusvirimas; linktis; svyris (T) temperatūra (įšilimas, įšylis; šiltumas; šiltis) (T) 25 *Raidės žymi šaltinius: K — Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parneSas (1849-1879). A Auszra, Laikraštis išleidžiamas per Dra. Basanaviczu (1883-1886). F — I. Končius. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms [Rankraštis]. P — S. Neris. Populiariškas rankvedis fyzikos. V., 1905. S — K. Šakenis. Fizika. 1920, d. 3. T — Terminai fizikos reikalams, Lietuva (1923-1924). Panaši padėtis yra ir kitų šalių dabartinės kompiuterijos terminijos. Pavyzdžiui, kroatų kompiuterijos terminijoje? kompiuteriui pavadinti vartojama 11 atitikmenų, spausdintuvui — 10, aparatinei įrangai, aparatūrai — 13, programinei įrangai — 10, vaizduokliui — 10, klaviatūrai — 5, sąsajai — 3, meniu — 3 (žr. 2 lentelę, kuri buvo parodyta minėtos konferencijos metu). 2 lentelė computer kompjuter, kompjutor, (elektroničko) računalo, (elektronicki) računar, računač, obradnik, rednik, (obradni) stroj printer printer, Stampac, štampalo, ispisivalo, pisač, pisalo, pisaljka, tiskač, tikalo, tiskaljka hardware hardver, očvrsje, sklopovije, sklopovi, strojevina, sklopovska oprema, sklopovska konfiguracija računala, materijalna osnovica, sklopovska podrška, sklopovska osnova, oprema, željezarija, računala oprema software softver, software, napudbina, softverska podrška, programska podrška, napudbena sredstva, programska biblioteka, programska oprema, programi, računalna podrška display pokazivač, predočnik, ekran predočnik, cijev za podataka, prikazni uredaj, prikazna jedinica, indikatorska naprava, ekran, zaslon, video-jedinica keyboard keyboard, kibord, kejbord, tipkovnica, slovište interface interfejs, meduskop, sučelje menu meni, jelovnik, izbornik *Mihaljevic M. Recent Developments in Croatian Computer Terminology / / Towards a European Terminology. International Conference. Budapest. 1998. P. 31-32. 26 Tad galima teigti, kad pradinio lietuviškos kompiuterijos terminijos etapo sinonimija ir variantiškumas yra natūralus jos raidos vyksmas. Tokią dabartinę kompiuterijos terminijos padėtį, be abejo, lemia keletas veiksnių. Pirma, iš dalies angliškų sinonimų gausa“. Antra, didžiulis naujų kompiuterijos sąvokų srautas, dėl kurių dažnai Lietuvoje net patys specialistai nesutaria. Todėl iškyla pasirinkties klausimas: kurį terminą pasirinkti — skolinį ar lietuvišką atitikmenį, ar vartoti pramaišiui abu. Remiantis mūsų terminologijos pradininko prof. S. Šalkauskio kalbos grynumo principu, kad skolinimasis „terminijos reikalui pateisinamas yra visų pirma tada, kai reikiamas terminas negali būti gautas nei paprastos žmonių kalbos žodžio pritaikymu, nei naujo termino sudarymu durstymo ar išvadžiojimo būdais““, tokiu atveju, matyt, būtina siūlyti skoliniui lietuvišką atitikmenį, ypač kai naujoms sąvokoms pavadinti jau nuo E Kuršaičio laikų (maždaug nuo 1860 m.) buvo sudaromi savi naujadarai. Net prancūzų kalbininkas M. Brealis (M. Brėal) savo „Semantikos apybraižoje“ (1897) turėjo progos šiuo atžvilgiu prancūzų kalbą palyginti su lietuvių kalba. Tad minėti ir kiti kompiuterijos terminijos sinonimai tam tikrą laiką gali konkuruoti tarpusavyje. Be abejo, tik laikas parodys, kurie iš jų įsigalės. Vartotojai sugebės pasirinkti: čipą, (nearmuotąją) integroschemą ar lustą; displėjų, monitorių ar vaizduoklį; draiverį ar tvarkyklę; failą, bylą ar rinkmeną; komutavimą, perjungimą ar perjungą ir t. t. Bet ką daryti tada, kai nėra iš ko pasirinkti, kai brukte brukami skoliniai, pvz.: hostai, kursorius, panelis, pikselis, portas ,routingas,routeris, svopingas, utilitas ir t. t. Kalbos grynumo principas nereiškia, kad dabar reikia atsisakyti visų vartojamų skolinių ir neįsileisti į terminiją naujų. Terminai, kaip ir bendrinės kalbos žodžiai, normintini per variantus ir sinonimus. Todėl pirmiausia reikia aktualizuoti jau esamus lietuviškus skolinių * Paulauskas K., Jasinevičius R. Aiškinamasis kompiuterijos žodynas. K. 1995. P. 5. *Salkauskis S. Raštai. V,, 1991. T. 2. P. 39. 27 atitikmenis ir kurti daugiau lietuviškų naujadarų, kurie galėtų konkuruoti su skoliniais“. Priešingu atveju dėl nenutrūkstamo (kartais net gausaus) ir netvarkomo skolintų kompiuterijos terminų antplūdžio gali susidaryti tokia padėtis, kad visa termininė kompiuterijos leksika taps skolinta. Todėl tokią kompiuterijos terminijos padėtį reikėtų laikyti nenormalia, nes būtų pažeistas vienas svarbiausių terminologijos principų — savųjų terminų prioriteto principas. Gauta 1999 10 07 SYNONYMY IN THE TERMINOLOGY OF COMPUTER SCIENCE: FAULT OR NECESSITY Summary The present period of the development of Lithuanian computer science terminology should be viewed as the primary stage. Appearance of synonyms and variants at this stage is a natural process, which is partly determined by the abundance of English synonyms and the question of selecting borrowed terms or Lithuanian equivalents. Terms of computer science are standardised through the variants and synonyms, first of all by including already existing Lithuanian equivalents of borrowings into usage and creating more Lithuanian neologisms, which could compete with borrowings. > Gaivenis K., Kaulakienė A. Ekstralingvistiniai terminų norminimo principai // Kultura ir visuomenė. Mokslo darbai. K., 1996. T. 3. P. 42-51. 28