„Kastrumas“, „dekumanas“, „kardas“?

SVARSTYMAI, SIŪLYMAI KASTRUMAS, DEKUMANAS, KARDAS? Lot. castrum, decumanus, cardo (kilm. cardinis) — romėnų urbanistikos terminai. Ar galima ir ar reikia juos taip lietuvinti? Lot. castrum pirmiausia yra — dažn. dem. castellum — „įtvirtinimas, įtvirtinta vietovė, (nedidelė) tvirtovė, fortas [ne romėnų, o prancūzų žodis, tik iš lot. fortis „stiprus, tvirtas“), pilis“ [iš lot. būdv. castellanus — per lenk. kasztelan — yra viduramžių pilies ir jos apylinkes valdytojas, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės — aukštas apskrities pareigūnas (greta maršalkos ir vaivados) — bajorų vadas kaštelionas (jau 1642 m. Konstantino Sirvydo žodyne kasztelan — legatus palatini, castellanus — kasztelonas; tariama kaštelionas), o pačios pilies viršininkas (vėliau — tik pilies ūkvedys) — pilininkas — bendrinės kalbos naujadaras vietoj slaviško horodničius (Mažojoje Lietuvoje buvo vartojamas gyvas lietuviškas žodis pilionis (-ies ir -io), nors turėjęs ir kitų reikšmių — J. Bretkūno postilės „pilietis“, K. Donelaičio „miestietis; dvariškis“, įvairių raštų — ir S. Daukanto — „pilies ir papilės gyventojas, gynėjas, t.y. pilėnas“)]. Senesnė reikšmė — dgsk. castra — „karinė stovykla“: vasaros žygio — castra aestiva, žiemos — castra hiberna, nuolatinė — castra stativa (tolesnės castra reikšmės — „kareivinės“, „buveinė“, net „karo tarnyba“). Kur stovykla, pilis, ten greitai ir gyvenvietė, miestas (plg. ir liet. Pilis, Pilaitė, Pilėnai, Piliūnai, Pilioniai, Pilionys, Piliuona; Senapile, Naujapilis; Papilė, Papilys, Papiliai, Papilėnai; Piliakalnis, Piliakalniai, Pilkalnis, Piliakiemiai, Pilialaukis, Pilkapiai, Pilsūdai...). Būdingi kolonistiniai romėnų piliamiesčių vardai išsimėtę po visą Romos imperiją, daugelis, nors pakitusia forma, išlikę per amžius — Castrum Novum, Castrum Albium, Castrum Vergium (nelietuvinama — nėra jokio Kastrumas); Castra Hannibalis, Castra Posthumiana, Castra Cornelia (Corneliana), Castra Julia, Castra Caecilia; Castel Gandolfas (Kastelgandolfas) — popiežiaus atostogų rezidencija; Kastili88 ja, Alkazaras (suarabinta forma); Kastelis; Lankasteris, Mančesteris, Vinčesteris, Cesterfildas,... Šitą lot. castrum urbanistikos tyrinėtojai vėliau pavadino castrum Romanum — „romėnų kariuomenės stovyklos, buvusios pradžia daugeliui dabartinių vakarų Europos miestų. <...>. Stovyklos buvo apsuptos siena su keturiais [=ketveriais] vartais. <...>“ LE III. Lietuviškai verčiama dvejaip — romėnų stovykla ir romėnų miestas, nors lot. castrum romėnams neturėjo reikšmės „miestas“ — tai urbs (net Urbs — apie Romą — princeps urbium, aeterna Roma, septemgemina Roma — septynkalvé Roma), beje, urbs senoji reikšmė irgi — „aukštutinė miesto dalis, miesto tvirtovė“ (dar civitas — ne tik „pilietybė“, ne tik „piliečiai, bendruomenė; valstybė“, bet ir „miestas“, ypač „Romos miestas“). Niekas nelietuvino kastrumas, juoba kad yra ne šiaip castrum, o castrum Romanum. „Antikos žodyne“ castra (lot.) nurodoma į lietuvišką atitikmenį — /* stovykla (karo). „Romėnai statė taisyklingo gatvių plano stovyklas, nes užpuolus priešui jos teikė geresnes apžvelgiamumo ir ryšių galimybes. Stovyklų gatvės buvo lygiagretės ir kirtosi stačiais kampais. Tokios nuolatinės stovyklos (castra stativa) ilgainiui dažnai virsdavo miestais. Vietoj pylimų atsirasdavo mūro sienos, vietoj odos palapinių — namai, o gatvės likdavo tos pačios, nutiestos, be abejo, remiantis ir Hipodamo principais“ AŽ 327. Kas tie Hipodamo principai? „Pasak Aristotelio (Politica, 2. 5. 1), kuris nebūtinai yra visiškai tikslus, Hipodamas „sugalvojo“ miestų suskirstymą kvartalais“ RMA 26. Čia yra tam tikras prieštaravimas — miestai randasi iš įtvirtinimų ir stovyklų, bet joms taikomas... miesto planas. Tačiau palikim šį prieštaravimą ir pradėkim nuo stovyklos. „Castrum Romanum turėjo stačiakampį planą su dviem svarbiausiomis gatvėmis — Cardo ir Decumanus, kurių susikirtime buvo vad. Pretorium aikštė“ LE III. Toliau aiškinantis, deja, vėl stebins specialistų prieštaravimai: „platus decumanus, einantis iš šiaurės į pietus, ir trys plačios cardines — iš rytų į vakarus -— rėmina ilgus siaurus gyvenamųjų namų blokus, arba insulas, <...>“ RMA 30; bet toliau: ,,Decumanus dažniausiai driekiasi iš rytų į vakarus, cardo — iš šiaurės į pietus“ RMA 35; „Tik į šiaurę nuo pagrindinės 89 rytų-vakarų gatvės, decumanus maximus, buvo suformuoti didesni 70x110 m kvartalai, <...>“ RMA 44 (retinta visur mano — J. K.). Decumanus pastarąją kryptį patvirtina, nors priešine linkme, ir lotynų kalbos žodyno autoritetas J. Dvoreckis: decumanus < decimanus (limes) (Plinijus Vyresnysis, Kolumela — abu I a.) — 5. „riba iš vakarų į rytus“, o cardo — 3. „skiriamoji linija iš šiaurės į pietus“ (skirtingai nuo limes decumanus — „linija, vesta iš rytų į vakarus“; ir linkmė atsukta) LRS. Laimei, mūsų reikalui decumanus ir cardo kryptys nėra mirtinai svarbios. Svarbu žodžiai ir reikšmės. Decumanus ir cardo yra gyvi lotynų kalbos žodžiai: „Autoriai, aprašę romėnų planavimą, paprastai kalbėdami apie miestus vartodavo kai kuriuos specialius Romos matininkų terminus: ypač decumanus ir cardo dviem „ašinėms“ gatvėms pavadinti“ RMA 35. Porta decumana — užpakaliniai vartai — „ties dešimtosios kohortos [cohors decima] būstais“ AŽ 478. Priekiniai vartai — pretorijaus vartai (porta praetoria) būdavo prie pretorijaus — prie vyriausiojo vado (karvedžio) pretoriaus (praetor < prae-itor — „žengėjas priekyje“) būstinės (ir aikštės apie ja). Skersai stovyklos eina gatvės — užpakalinė skersinė gatvė (via decumana), toliau — vidinė skersinė gatvė (via quintana) — tarp penktojo manipulo (trečdalio kohortos — dviejų centurijų, t.y. šimtinių) bei penktosios tūrmos (30-32 raitelių būrio) ir šeštojo manipulo bei šeštosios turmos, arčiau pretorijaus — vadavietės gatvė (via principalis), kuri remiasi į vadavietės vartus (porta principalis) — dešiniuosius ir kairiuosius AŽ 478. Romėnų karo stovyklos plane AŽ 478 decumanus yra stovyklos gale, o cardo iš viso nėra, nors straipsnyje miestų kvartalai minimos „dvi pagrindinės gatvės (cardo ir decumanus)“ AŽ 326. Nesunku spėti, kad cardo eidavo kaip tik nuo porta praetoria iki porta decumana [cardo 2. prk. „ašis; polius; pasaulio šalis“, 3. prk. 2) „riba, siena, skiriamoji linija“; 1. „(durų) vyris“ LoLieZ]. RMA 43 Aostos pretoriony (rinktiniy kariy) veterany stovyklamiestis pavaizduotas visai kitaip — decumanus eina per stovyklos vidurį. Bet mums tas skirtumas nėra lemiamas. Kadangi šita romėnų urbanistika neturėjo tęsinio, tai tie lotyniški terminai tėra istoriniai ir galima verstis jų originalo formomis, juoba 90 kad lietuvinant negrabiai išeina (kardas!..). Svarbiau turėti jų lietuviškus atitikmenis (ne pakaitus), kuriuos būtų galima vartoti ir kaip terminus, ir kaip aiškinamuosius apibūdinimus. Įvairiomis reikšmėmis ir poreikšmiais castrum atitiktų — (karo) stovykla; stovyklamiestis, karinis miestelis; piliamiestis. Išilginė ir skersinė linija ir gatvė (net ilgmė ir skersmė) galėtų atitikti kitus du (kadangi yra decumanus ir cardo painiavos, tik specialistai gali pritaikyti, katras atitikmuo katram). Sutrumpinimai AZ — Antikos žodynas / vertimo ats. red. D. Staskevi¢iené. Vilnius, 1998. LE — Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1954, T. 3. LoLieŽ — Kuzavinis K. Lotyny-lietuviy kalbų žodynas. Vilnius, 1996. LRS — ĮĮBopenruū WU. X. Jlaruncro-pyccrnū cinosaps. Mocksa, 1986. RMA —- Wheeler M. Romos menas ir architektūra / vert. O. Dauksienė, red. V.Gasiliūnas, konsult. D. Dilytė. Vilnius, 1999. Skaitmenys žymi tomus (romėniškieji) ir puslapius. Jonas KLIMAVIČIUS Jonas KLIMAVIČIUS Gauta 2000 09 25 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius 91