L. Ivinskio mikologijos terminai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas L. IVINSKIO MIKOLOGIJOS TERMINAI Laurynas Ivinskis (1810-1881), žymus lituanistinio XIX a. vidurio Žemaičių sąjūdžio veikėjas, lietuviškų kalendorių leidėjas, yra ir vienas iš žymiųjų XIX a. lietuviškų gamtos mokslų terminų kūrėjų. L. Ivinskis labai domėjosi botanika bei mikologija. 1873 m. jis parengė grybų atlasą, kuriame pateikė mokslinį grybų aprašą ir nemažai jų piešinių. Šis atlasas Varšuvoje vykusiame botanikų suvažiavime buvo atrinktas ir išsiųstas į pasaulinę parodą, 1873 m. vykusią Vienoje. Grybų atlasui Vienoje dingus, autorius vėliau jį iš naujo sudarinėjo. Galimas dalykas, kad dalis to senojo arba naujojo atlaso juodraščių yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (LLTIR). LLTIR saugomos dvi dalys — Agaricus aeruginosus IV Pratella (F1— 660) ir Scaurus Agaricus rufo divaceus (F1—661), iš viso 226 p. su paties L. Ivinskio pieštais grybų piešiniais, kurių yra 769. L. Ivinskis kiekvienam grybui paskyrė atskirą aplankalėlį, kurio pirmajame puslapyje davė lotynišką, šalia lietuvišką, lenkišką, kai kur vokišką, čekišką ar rusišką pavadinimą. Aplankaléliuose pateikti piešiniai ir lenkiški grybų aprašai. Apibūdinamas grybo kotas, kepurė, žvynai, spalva, kvapas, skonis, nurodomos augavietės. Grybai aprašyti 1868-1874 bei 1876 metais. Lietuvių terminologijai įdomūs L. Ivinskio pateikti 73 lietuviški grybų rūšių pavadinimai. Pirmojoje rankraščio dalyje Agaricus aeruginosus IV Pratella pateikti 76 grybų aprašai, tačiau lietuviški terminai duodami ne prie visų grybų aprašų. Šioje dalyje yra tik 20 lietuviškų lot. Agaricus genties grybų rūšių pavadinimų, o antrosios dalies aplankalėliuose lietuviškų grybų pavadinimų duodama daug daugiau — 53. Grybų genčių pavadinimai Išlikusiame rankraštyje L. Ivinskis pateikė 21 genties grybų pavadinimų. Daugelis genčių pavadinimų yra paties L. Ivinskio sudaryti 48 naujadarai, dažniausiai priesagų vediniai, tik dviejų genčių pavadinimai greičiausiai paimti iš to meto šnekamosios kalbos: fapiėlajžis, lot. Merulius (-lapėlaižis, dab. trobagrybis) ir pumpotaukszlis, lot. Lycoperdon (~pumpotaukslis, dab. pumpotaukšlis)). Gryby atlaso terminus galima palyginti su kito L. Ivinskio rankraščio „Prigimtūmenė“ terminais bei Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771-1849) vartotais terminais. „Prigimtūmenė“ yra didžiausias L. Ivinskio gamtos mokslų darbas, kurio antrojoje dalyje „Žolėmina“ jis pateikė sisteminį grybų ir augalų sąrašą. „Prigimtūmenėje“ (trumpinama — Pr) duodamas lietuviškas terminas bei jo atitikmenys lotynų, daug kur lenkų bei vokiečių kalbomis. Minėtos lot. Merulius ir Lycoperdon gentys yra išskirtos ir „Prigimtūmenėje“, tik, be grybų atlase pateiktų šių genčių pavadinimų, joje L. Ivinskis įdėjo ir jų sinonimų, pvz.: gajdkojis arba tapielajžis, lot. Merulius, lenk. Stroczek, vok. Aderschwamm Pr 66, plg. gaidgrybis PB 124; pumpotaukszlis (skūzbezdis, kukūrbezdis), lot. Lycoperdon, vok. Flockenstreuling Pr 62, plg. pampotaukšlis PB 141. Grybų atlaso rankraščiuose daugiausia pateikta lot. Agaricus genties rūšių pavadinimų, tačiau lietuviškas šios genties pavadinimas trumpinamas pf. Tikriausiai L. Ivinskis taip trumpino plauskį (dab. pievagrybis), nes „Prigimtūmenėje“ ši gentis pavadinta plauskis, lot. Agaricus, lenk. Bdla, bedika, vok. Blitterpilz Pr 67. Žodžio plauskis „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽ) nėra, tai gali būti L. Ivinskio naujadaras. J. A. Pabrėža šiai genčiai įvardyti vartojo kitą žodį — budė PB 116. Boletus gentį L. Ivinskis pavadino skiliėminis (~skyléminis: skylė + -ėminis, dab. baravykas). Šį žodį j jis vartojo lot. Boletus perennis rūšiai pavadinti — skiliėminis twėrantėsis, o kitur Boletus genties pavadinimą rašė sutrumpintą, tad tik iš rūšinio dėmens galima spręsti, kad šiai genčiai pavadinti vartotas moteriškosios giminės žodis, pvz., Boletus circinans, Boletus granulatus — Sk. rupsnotiné, (plg. Bolétus granulatus — šilinis baravykas LBŽ 51). Tad greičiausiai čia ir kituose rūšių pavadinimuose L. Ivinskis sutrumpino tą patį genties pavadinimą, kuris jo pateiktas „Prigimtūmenėje“: skiliemina, lot. Boletus, lenk. Huba, vok. Rohrenpilz Pr 67. LKZ duodamas dar kitas šio žodžio 49 variantas: skyliamynas I, Mt, KZ bot. baravykas (Boletus)“ LKŽ XII 887, kurio seniausiu šaltiniu nurodyti L. Ivinskio raštai. Tai, matyt, gali būti skaitymo skirtumas. Tikriausiai pagrindiniu L. Ivinskio teiktu Boletus genties pavadinimu reikėtų laikyti jo naujadarą skylėmina, sudarytą iš daiktavardžio skylė ir priesagos -menė varianto -ėmina. L. Ivinskis su minėta priesaga ir jos variantais nemažai naujadarų pateikė ir „Prigimtūmenėje“. J. A. Pabrėža šią gentį siūlė vadinti skylelių grybas (žr. PB 151). | Su priesagos variantu -ėmina ir kitais priesagos -menė variantais L. Ivinskis sudarė dar keletą grybų genčių pavadinimų, pvz.: weliėmina, lot. Isaria (~velémina: velti + -ėmina), plg. weliėmina, lot. Isaria, lenk. Wioknica, vok. Keulenschopf Pr 53, driekys PB 121; rūdmina, lot. Rubigo, Uredo (-rūdmina: rade „rūda“ + -mina), plg. rūdmina, lot. Uredo, vok. Staubbrand, Zellenbrand Pr 44, rudis PB 148; digminis, lot. Hydnum (~dygminys: dygus + -minys, dab. dyglutis), plg. digminis, lot. Hydnum, lenk. Kolczak, vok. Stachelpilz Pr 66, Hydnum — dyglutis, sin.: dygminas (Iv, Mln), diguoneitis (Iv, St) LBŽ 172, gylinykas PB 125. L. Ivinskis keturioms grybų gentims pavadinti pateikė priesagos -enis vedinius, pvz.: gniaužtėnis, lot. Helvella (~gniauZtenis: gniaužta + -enis, dab. bobausis), plg. gniaužtėnis, lot. Helvella (Helvelie), vok. Lorchel Pr 65, Helvėlla — bobausis (Mr), sin.: gniaužtenis (Iv) LBZ 166, alvytė PB 111; mejsėnis, lot. Gymnosporangium (~meisenis: meisa „mėsa“ + -enis), plg. mejsénis, lot. Gymnosporangium, vok. Nacktspore Pr 45; szukenis, lot. Clavaria (~Sukenis: šukos + -enis, dab. žagarūnas), plg. winėnis, lot. Clavaria, vok. Keulentrager Pr 63, buožys PB 117; lot. Tremella genčiai pavadinti L. Ivinskis vartojo naujadara drebūnis, tačiau rūšį lot. Tremella mesenterica pavadino gajdkojénis mejsiėtasis, lenk. Kisielec pomarariczowy, vok. Gallertpilz (~gaidkojenis: gaidkojis + -enis, dab. raukslinis Ziarytis). Be minėto priesagos -ūnis vedinio drébinis, lot. Tremella (~drebiinis: dreba + -unis, dab. žiūrytis), plg. drébiinis, lot. Tremella, Tremelle, vok. Gallertpilz Pr 63, Ziurytis PB 164, L. Ivinskis gryby atlase pavartojo dar vieną šios priesagos vedinj grybų genčiai pavadinti, tačiau greta pateikė ir sinonimą: ausinis, bobausis, lot. Peziza (~ausiinis: 50 ausis + -unis, dab. ausiinis), plg. ausūnis (bobausis), lot. Peziza, lenk. Kustrzebka, vok. Becherpilz Pr 64, auselė PB 112. Du genčių pavadinimai sudaryti su priesaga -ėtras: dajliétras, lot. Telephora (~dailétras: dailus + -ėtras, dab. karpininkas), plg. dajliétras, lot. Telephora, vok. Warzenpilz Pr 65, karpinys PB 128; rudiétras, lot. Erineum (~rudétras: rūdė + -étras), plg. rudiétras, lot. Erineum, vok. Trichterflocke Pr 48 ir rudetras „bot. Erineum: Mt“ LKZ XI 867, raudininkas PB 148. Priesaga -étras, kaip ir anksčiau minėtoji -mina, yra reta. L. Ivinskis mėgo naujadarus kurti ir su retomis bei nedariomis lietuvių kalbos priesagomis. Su priesagomis -ėtras, -mina ir jų variantais jis sudarė ir mineralų bei nemažai augalų genčių pavadinimų. L. Ivinskis grybų gentims pavadinti pateikė po vieną priesagų -elė, -einis, -muo ir -urys vedinį, pvz.: miegėlė, lot. Cyathus (~miegelé: miega „aruodas“ + -elė, dab. miegé), plg. miegeélé, lot. Cyathus, lenk. Kubek, vok. Becherpilz Pr 62, Cyathus — miegos (Iv) LBZ 112, kyyliszkuns~ kyliskiinas PTA 830; spatėjnis, lot. Spathularia (~spateinis: spatas „kastuvas“ + -einis, dab. skiauteryte), plg. kastuwis, lot. Spathulea, vok. Spatelpilz Pr 64; spjaudmué, lot. Spumaria (~spjaudmuo: spjaudė + -muo), plg. spjaudmud, lot. Spumaria, vok. Schaumpilz Pr 59, Spumaria alba — putininkas (P), sin.: spiauda (Iv, St) LBZ 332, putininkas PB 143; winguris, lot. Daedalea (~vingurys: vingis + -urys, dab. vinguris), plg. winguris, lot. Daedalea, vok. Wirrschwamm Pr 66, Daeddlea cinérea — pilkasis vinguris (Iv) LBZ 115, tinklunas PB 157. Du grybų atlase pateikti grybų genčių pavadinimai yra diriniai: 1) kautūgribis, žemtaukis, žėmies taukaj, lot. Phallus (~kaulagrybis: kaulas + grybas, žemtaukis: žemė + taukai, dab. poniabudė). Pirmasis žodis yra L. Ivinskio naujadaras, o kitus du sinonimus jis greičiausiai paėmė iš šnekamosios kalbos. „Prigimtūmenėje“ duodamas tik vienas terminas: kautagribis, lot. Phallus, lenk. Sromotnik, vok. Gichtschwamm Pr 62, dar plg. Ithyphallus impudicus — poniabudė, sin.: kiaulgrybis (Iv, Mn), žemės taukai (Ak, P, Kos) LBŽ 181, smirdeklis PB 152; 2) kietwilkis, lot. Scleroderma (-kietvilkis: kietas + vilki, vilkėti, dab. ankštenė), plg. kiėtwilkis, lot. Scleroderma, lenk. Tegoskor, vok. Fellstreuling, Hartbovist Pr 61, Sclerodėrma vulgare — ankštenė (Iv) LBŽ 316, twyrtskuris-tvirtskūris PTA 867. 31 Peržvelgus L. Ivinskio grybų genčių pavadinimus, matyti, kad jis ir grybų atlase, ir „Prigimtūmenėje“ vartojo iš esmės tuos pačius pavadinimus, skiriasi tik du terminai: lot. Clavaria — szukenis ir winėnis Pr 63 bei lot. Spathularia — spatėjnis ir kastuwis Pr 64. Pastarieji pavadinimai skiriasi tuo, kad grybų atlase pateikto termino pamatinis žodis yra skolinys, o „Prigimtūmenėje“ vartojamo pavadinimo pamatinis žodis yra lietuviškas, be to, vartojami skirtingi darybos formantai. Grybų rūšių pavadinimai L. Ivinskio grybų atlase pateikti grybų rūšių pavadinimai, kaip ir dabar vartojami, yra dvižodžiai sudėtiniai terminai, tik skiriasi žodžių tvarka. Dabartinių rūšių pavadinimų šalutinis dėmuo, nurodantis rūšį, eina pirmuoju, o pagrindinis dėmuo, nurodantis gentį, eina antruoju, pvz., tikrinis baravykas. L. Ivinskis, matyt, sekdamas lotyniškais ir lenkiškais terminais, vartojo priešingai — jis pirma dėjo pagrindinį dėmenį, nurodantį gentį, o po to rūšinį dėmenį, pvz., pumpotaukszlis krauszinis, lot. Lycoperdon pyriforme, lenk. Purchawka gruszkowata, vok. Birnformige Bovist (~pumpotaukslis kraušinis), plg. pampotaukšlis grušlytis PB 141. Beveik pusės visų grybų atlase pateiktų rūšių pavadinimų rūšiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, pvz.: rūdmina skujiné, lot. Rubigo Pini, Uredo Pinus, lenk. Snieč Jodtowa, vok. Brand, Staubbrand, Zellenbrand (-rūdmina skujinė); winguris anžuolinis, lot. Daedalea guercina, Agaricus guercinus, Agaricus labyrinthiformis, lenk. Siatkowiec debowy (~vingurys anžuolinis, dab. ąžuolinis vinguris). Grybų atlaso rūšių pavadinimai dažniausiai nurodo būdingą skiriamąjį grybo požymį. Nemažai tokių terminų rūšinių dėmenų, išreikštų priesagos -inis būdvardžiais, rodo tų grybų rūšių sąsają su medžiais, pvz.: plauskis apuszinis, lot. Agaricus rimicoleus, lenk. Bedtka osinowa (~plauskis apuSinis); plauskis glusninis, lot. Agaricus salignus, Pleurotus salignus, lenk. Bedtka wierzhowa, ček. Massowky, vok. Grosser Weidenschwamm (~plauskis gluosninis, dab. gluosniné kreivabudé); mejsenis kadaginis, lot. Gymnosporangium junperi, Tremella Juniperina, vok. Nacktspore (~meisenis kadaginis), plg. Gymnos52 porangium aucupdriae — juniperinum — šermukšninė kadagių gleivėrūdė LBŽ 161; plauskis obulinis, lot. Agaricus mali, Agaricus serotinus, lenk. Bedtka jabloniowa (~plauskis obuolinis); rudiétras papelinis, lot. Erineum populinum, lenk. Rdzawnik osinowy (-rūdėtras papelinis), plg. raudininkas tapalinis PB 148, pastarajai rūšiai pavadinti L. Ivinskis vartojo būdvardį, sudarytą iš vokiečių kalbos skolinio papelis (plg. pėplė, papelis, lot. Populus, lenk. Topola, vok. Pappel Pr 146) ir kt. Kiti rūšiniai dėmenys nurodo: 1) grybo panašumą į ką nors, pvz.: pumpėotaukszlis buožinis, lot. Lycoperdon globosum, lenk. Purchawka kulista, rus. Joxcdesuxs wapoobpasnbiii, vok. Kugelstaubpilz (~pumpotaukslis buozinis); spatéjnis szauksztinis, lot. Clavaria spathulata, Spathularia flavida, lenk. £opatnica žoltawa, vok. Keulentriger (~spateinis Saukstinis, dab. geltonoji skiauteryté) ir kt., 2) grybo augaviete, pvz.: plauskis dirwinis, lot. Agaricus agrarius, lenk. Bedtka rolowa, rus. Ilonanbiū naacmunounuxs, vok. Feldblitterpilz (~plauskis dirvinis); szukenis tqnkminis, lot. Clavaria fastigiata, lenk. GoZdzieniec skupiony (~$ukenis tankminis); winguris tworinis, lot. Daedalea sepiaria, lenk. Siatkowiec plotowy, vok. Zaunpilz (~vingurys tvorinis, dab. tvorinis tinkliinas), plg. tinklunas tvorinis PB 157, ir kt., 3) būdingą grybo savybę, pvz.: plauskis grasinis, lot. Agaricus narcoticus, lenk. Bedtka ckliwa (~plauskis grasinis); plauskis sejlietinis, lot. Agaricus salivaceus, lenk. Bedtka slinnik, rus. Baronoewii naacmunouHuxs, vok. Speiblitterpilz (~plauskis seilétinis), pfauskis rupsninis, lot. Agaricus asper, lenk. Bedtka chropowata, vok. Rauherhlitterpilz (~plauskis rupsninis) ir kt. Daugumos rusiniy dėmenų su priesaga -inis padarytų būdvardžių pamatiniais žodžiais eina daiktavardžiai, tačiau pasitaiko vienas kitas toks būdvardis, išvestas iš būdvardžio, pvz.: ptauskis iwajrinis, lot. Agaricus varius, lenk. Bedtka rožnoksztaltna (~plauskis įvairinis); plauskis palszinis, lot. Agaricus praecox, Pholiota praecox, lenk. Bedika miejska, vok. Frithschwamm (~plauskis palSinis); pumpotaukszlis gatwotinis, lot. Lycoperdon excipuliforme, lenk. Purchawka fjolowata (~pumpotaukslis galvotinis), plg. pampotaukslis venterlytis PB 141, arba dalyvis, pavyzdžiui, ptauskis weltinis, lot. Agaricus pruinatus, Merulius tubaeformis, villosus, lenk. Bedtka srzonowata (~plauskis veltinis). 53 Kitos grupės rūšių pavadinimų rūšiniais dėmenimis eina kokybiniai būdvardžiai. Šio tipo L. Ivinskio pateiktuose terminuose vartojami tik įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz.: tapiétajzis geltonasis, lot. Merulius aureus, Merulius Vastator, lenk. Stroczek niszczqcy, vok. Faltenschwamm (~lapé€laizis geltonasis), plg. gaidrybys pudytojas PB 124; miegelé druziétojé, lot. Cyathus striatus, lenk. Kubek porysowany, vok. Becherpilz (~miegelée drūžėtoji, dab. rievétoji miegė), plg. kyyliszkuns ryiwietasis~kyliSkiinas rievétasis PTA 830 ir kt. Tokie terminai sudaro apie vieną ketvirtadalį visų grybų atlaso rūšių pavadinimų. Daugelis šios grupės rūšių pavadinimų nurodo būdingą grybo požymį, pvz.: gajdkojenis mejsiėtasis, lot. Tremella mesenterica, lenk. Kisielec pamarariczowy, vok. Gallertpilz (~gaidkojenis meisėtasis, dab. raukslinis žiūrytis), plg. Ziurytis SepSinis PB 164; plauskis groviétasis, lot. Agaricus plicatilis, lenk. Beditka fatdowana (~plauskis griovétasis), plg. bude dvokané PB 116; szukenis szakotasis, lenk. Clavaria cristata, Clavaria rugosa, lenk. GoZdzieniec pasozytny (~Sukenis $akotasis) ir kt. Keleto terminų rūšiniai dėmenys apibūdina grybo spalvą, pvz.:gniaužtenis biėrasis, lot. Helvella nigricans, Helvella lacunosa, lenk. Piestrzenica szara, rus. Cmopuesuxs omemnssuiuii, vok. Dunkellorihel (~gniauztenis bérasis, dab. urvuotasis bobausis); skiliémina kémpine geltonėjė, lot. Boletus citrinus, Boletus sulfureus, lenk. Huba cytrynowa, rus. Jly6osoii ckeaxcruxs, vok. Eichschwamm (~skylémina kempine geltonoji, dab. valgomoji geltonpinté); kietwilkis gétswasis, lot. Scleroderma citrinum, lenk. Tegoskor zottawy, vok. Fellstreuling, hartbovist (~kietvilkis gelsvasis, dab. paprastoji ankstené), plg. twyrtskuris Cytrunaawasis~tvirtskiiris citrinavaisis PTA 867. L. Ivinskis pateikė ir keletą rūšių pavadinimų, kurie nurodo rūšies santykius su kitomis rūšimis, pvz.: digminis smūlkėsis, lot. Hydnum Auriscalpium, lenk. Kolczak potowkowy, rus. Illunoeuxs nonoeunHoi, vok. Ohristachelschwamm (~dygminys smulkiasis, dab. paprastasis ausiadyglis), plg. ausies raktuvas PB 125; pumpotaukszlis paprastasis, pumpotaukšszlis piewinis, lot. Lycoperdon pratense, lenk. Purchawka tąkowa, rus. Jloxcdesurs nyeoeoii (~pumpotaukslis paprastasis, pievinis), plg. pampotaukšlis lankinis PB 141; spjaudmuo 54 paprastasis, lot. Spumaria Mucilago, lenk. Szumek zwyczajny, vok. Schaumpilz (~spjaudmuo paprastasis), plg. putininkas glima PB 143. Prie antrosios grupės rūšių pavadinimų šliejasi dar trys terminai, kurių rūšiniu dėmeniu eina ne būdvardžiai, o įvardžiuotiniai dalyviai, pvz.: gniaužtenis dengtasis, lot. Helvėlla Monachélla, Helvella spadicea, lenk. Piestrzenica kryta, rus. Cmopuieguxs monaxoo6paznbiū, vok. Nonnenlorchel (~gniauztenis dengtasis); skiliėminis twėrantėsis, lot. Boletus perennis, Ochroporus perenis, lenk. Huba trwata, rus. Ckeaxcnuxo nocmosnnbiū, vok. Dauernder Rohrenpilz (~skyléminis tverantiasis, dab. žiemkentė sausapinté); weliėmina keriėtojė, lot. Isaria mucida, lenk. Widknica plesniowata, vok. Keulenschopf (-velėmina keretoji), plg. driekys peléjuotasis PB 121. Septynių terminų ruSiniais démenimis eina greičiausiai paties L. Ivinskio sudaryti sudurtiniai būdvardžiai, pvz.: ptauskis battgauris arba battgauris, lot. Coprinus porcellanus, lenk. Bedtka kolpak arbo czubajka, rus. Kopossks Konnaroeudnbiū naacmunounuxs, ček. Knognik, vok. Schopfformiger Mistschwamm, pranc. Agaric fimetaire typhoide (~plauskis baltgauris: baltas + gaurai); plauskis baltitrinis, lot. Agaricus dealbatus, lenk. Bedtka biatawa, vok. Ueberweissterblitterpilz (~plauskis baltitrynis: baltas + trynys); plauskis juodgutis, lot. Agaricus atro-tomentosus (~plauskis juodgitis: juodas + guté „guotė“, dab. juodkotė meškutė), plg. budė juodiné PB 116; plauskis juodkotinis, lot. Agaricus velutipes, Collybia velutipes, lenk. Opierika aksamitno-trzona, ček. Bedla aksamitonoha, vok. Sammetstieliger Blitterschwamm (~plauskis juodkotinis: juodas + kotas + -inis), plg. bude aksomkoja PB 116; ptauskis tajbkotis, lot. Agaricus dermocybe, lenk. Bedtka krucha (~plauskis laibkotis: laibas + kotas); ptauskis ptaukogauris, lot. Agaricus floccosus, Agaricus squarrosus, lenk. Bedtka nastroszona (~plauskis plaukogauris: plaukai + gaurai), plg. budé kuskiuotoji PB 116; rudiétras berzotapinis, lot. Erineum voseum, lenk. Rdzawnik fjoletowy (~rudetras berzolapinis: beržas + lapas + -inis). Iš kitų išsiskiria dešimt rūšių pavadinimų — tai priedéliniai sudétiniai terminai, kurių rūšinis dėmuo reiškiamas daiktavardžiu, pvz.: ptauskis čzidrėnis, lot. Agaricus aurivellus (arachnoideus), lenk. Bedtka zlotoglowa, vok. Goldflammigerblitterpilz (~plauskis čydrenis: čydras 55 „šydas“ + -enis); plauskis gutminas, lot. Agaricus rufodivaceus, lot. Bedtka žolto diwkowa (-plauskis gūtminas: gūtė „guotė“ + -minas); plauskis padiilknis, lot. Agaricus penarius, Agaricus nitens, lenk. Bedtka przyproszona (~plauskis padulknis: padulkti + -nis); ptauskis rauduczas, lot. Agaricus sanguineus, lenk. Bedtka krwisto-czerwona (-plauskis raudūčias: raudas + -ūčias); plauskis smirdmenis, lot. Agaricus putescens, lenk. Bedtka ztowonna (-plauskis smirdmenys: smirda + -menys). Priedėliniais sudėtiniais terminais L. Ivinskis įvardijo lot. Agaricus genties rūšis. Šių pavadinimų rūšiniais dėmenimis einantys daiktavardžiai yra priesagų vediniai, kurių daugumą, matyt, sudarė pats L. Ivinskis, pvz.: plauskis atskirūlis, lot. Agaricus Columbetta, lenk. Bedtka samotna (~plauskis atskirūlis: atskiras + -ūlis); plauskis geltoklis, lot. Agaricus lutescens, lenk. Bedtka žotkniejąca (~plauskis geltoklis: geltas + -oklis); plauskis gobtinis, lot. Agaricus armeniacus, lenk. Bedlka brzoskwiniofarbna, vok. Aprikosenfarbigerblitterpilz (~plauskis gobtiinis: gobtas + -ūnis); plauskis ptaukiitris, lot. Agaricus vaccinus, lenk. Bedtka dziana (~plauskis plaukutris: plaukas + -utris); plauskis musmiris raudunis, lot. Agaricus rubens, Amanita rubescens, lenk. Muchomor czerwonawy, bedtka szaro-czrwonawabub siwa, rus. Kpacnoeambiū naacmunounuks, ček. Sediwa muchomorka, vok. Rothlicher Bldtterschwamm (~plauskis musmiris raudiinis: raudas + -unis, dab. rausvoji musmirė). Priedeliniai sudėtiniai terminai dabartinėje mikologijos ir botanikos nomenklatūroje yra gana reti. Budingesni yra rūšių pavadinimai, kurių rūšinis dėmuo reiškiamas būdvardžiu. L. Ivinskis taip pat daugiausia vartojo tokio tipo terminus. Išvados L. Ivinskis grybų atlase pateiktoms grybų gentims pavadinti dažniausiai kūrė naujadarus. Jis vartojo abi žodžių darybos rūšis — vedybą ir dūrybą. Daugiausia naujų terminų L. Ivinskis sudarė, vartodamas priesaginį žodžių darybos būdą. Grybų genčių pavadinimus jis darė ne tik su dariomis lietuvių kalbos priesagomis, pvz., -enis, bet ir 56