Vienetų sistemos: skirtybės ir panašybės, tikros ir tariamos negerovės

PASTABOS, SVARSTYMAI, SIŪLYMAI, SMULKMENOS VIENETŲ SISTEMOS: SKIRTYBĖS IR PANAŠYBĖS, TIKROS IR TARIAMOS NEGEROVĖS Labiausiai čia rūpėtų aktualūs ir visai konkretūs terminų norminimo, normų laikymosi, terminų lietuviškumo ir taisyklingumo dalykai, ypač sutartinių apskaitos viencty sistemos terminai. Kad tos sistemos prasmė būtų aiškesnė, bent kiek pradedama ab ovo. Tada paaiškėja ne tik, kad tai — jau ketvirtoji vienetų sistema, bet nemažai kas ir iš pirmosios — aiškių, tikrų ir net netikėtų aktualijų, taip pat įdomių ctnolingvistinių dalykų. I. Natūralieji ir dirbtiniai vienetai Jei teigiama, kad mokslo yra tiek, kiek yra matavimų, tai žmogus jau nuo senų senovės į mokslą linkęs, tiksliau — gyvenimo lenktas. Tačiau pirmykštės civilizacijos žmogaus čia elementariausiu būdu remtasi pačiu savimi ir savo gyvenimo empirika, o tiksliojo mokslo — teoriškai ir eksperimentiškai ištirtomis gamtos reiškinių esmėmis. Yra principinio bendrumo — pagrindas natūralus, bet skirtumas — irgi principinis. O labiausiai įsigalėjo (moksle — privaloma) visai dirbtinė vienetų sistema — metrinė. 1. Natūralieji liaudies matai — iš žmogaus kūno ir jo gyvenimo. Filosofui Protagorui (kuris daug nusipelnęs ir gramatikai) priskiriamas (veikalų neišlikę — spėjama, kad viešai sudeginti) posakis homo mensura — žmogus Yra visų daiktų matas (Antikos žodynas 1998: 155, Halder 2002), nežinant jo tęsinio — esančių, kad jie yra, ir nesančių, kad jų nėra (Halder 2002) arba komentaro — „nebe valstybė nustato, ka žmogus turi daryti ir kas draudziama, o jis pats“ (Antikos žodynas 1998: 155), savavališkai, nors gana pagrįstai aiškinamas ir... metrologiškai. Iš tikrųjų daug įvairių kraštų liaudies matų yra iš žmogaus kūno: pėda, žingsnis, sieksnis, mastas, uolektis, glėbys, sprindis, plaštaka, rieškės, sauja, pirštas (skersai), klupsnis „didžiojo piršto galas iki pirmojo sąnario“ DŽ,. Apic Pilviškius 8 gniaužrais pagal save atsimatuodavo spragilo buožę: — Kur eisi? — Į girią. — Ko? — Medžio. — Kokio? — 143 Skroblatis. — Kam? — Buožei LKZ XII 1981: 1092. Pirštais matuojamas ne tik lašinių storumas kaime — net moksliné anatomija turi terminą drvylika- "pirštė žarna. Panašių yra ir kitakalbių: colio (iš vok. Zoll „muitas“ — iš gr. telos „mokestis“) rusiškas pavadinimas diodų yra Iš ol. dav „nykštys“: senovės graikų sidabrinė moneta ir svorio vienetas drachmė — „sauja“. Zinoma, pradžioje tai buvo apytiksliai matai. Apytikslių būta ir kitų, natūraliųjų liaudies matų — kdrtis, arba rykštė, akmuo, kaušas. kaušelis, kaftis, statinė, žagrė, skolintiniai birkavas (iš normanų Birkos miesto — 10 pūdų), stwopa, gorčius, margas. ithas. Išsiskiria svaras. susij¢s su matavimo veiksmu sverti, taip pat skolintiniai pūdas, valakas. Kai kurie skirtingų kraštų skirtingi vienetai turi panasy pagrindą: romenu jugeris „tiek žemės, kick jaučių pora (lot. iugum [t. y. jungas}) gali suarti per dieną“ (Antikos žodynas 1998: 398; čia klaidinga forma jugeras) — margas „plotas, kūrį žmogus gali suarti arba nupjauti iki pietų“ (Morgen — „rytas“)' — XIII-XVI a. baltų žagrė „ariamosios žemės plotas, apdirbamas per metus pora jaučių arba arkliu“; svaras (:sverti) — gr. talanton „svoris“ — slavybė pūdas, kilusi iš skandinavu pund „svaras“ (plg. angl. pound „svaras“, lot. pondus „svoris; svarstis, pasvaras“ (iš pendo „sveriu“, plg. pendeo „kabau“, perpendeo „atsveriu“, perpendiculum „svambalas“); romėnai paliko smulkų svorio matą granas (0,065 g) — iš lot. granum „grūdas; kruopelė“, taigi yra skaičiavę (0 ne svėrę) kruopomis, o suvalkiečiai ir dabar Sykstuolį pašiepia: ir kruopas suskaito, kiek į puodą dėt Pilviškiai. Paskui tų matų vertės buvo nustatytos ctalonais. Tačiau ir etalonai skirdavosi pagal tautas ir kraštus arba laikus. Pavyzdžiui, stadijas (iš kurio yra ir stadionas) senovės Graikijoje buvo labai įvairus: Pitijos — 165 m, Delfų — 177 m, Atikos — 184,98 m, Olimpijos — 192 m, jonėnų — 210 m. Legendiškai aiškinama, kad stadiono tako (tiesaus, o ne rato, kaip yra dabar) ilgis stadiJas — 600 Heraklio pėdų (Atikos stadijo — 625 graikiškos pėdos), bet neaišku, kodėl visų graikų herojaus pėda vis skirtinga. Vargu graikiškos, vargu ir pėdinės kilmės, nes buvo jau Babilonijoje (195 m). Labai įdomus stadijo ! Verstiniuose TŽŽ 1951 ir 1969 nevykusiai skiriama margas (lenk. morg) „žemés matas Lenkijoje, lygus maždaug 0.56 ha“ TZZ 1969 ir morgenas (vok. Morgen) — „žemės matas Vokietijoje (0.26 — 0,36 ha) ir kai kuriuose Piety Afrikos šalyse (0,6 ha)“ TZZ 1960 (vėlesniuose TZZ nėra nė vieno, nes ne tarptautinis žodis). 144 vertės natūralusis aiškinimas — atstumas, kuri nucina žmogaus, kol tekančios saulės diskas nuo kraštelio pasirodymo visas iškyla i$ už akiračio (gana panašiai pagrįstas persų farsangas Ir sugraikintas pursangas — „nuotolis, kurį žmogus nucina per valanda“), Romėnai stadiją pagrindė savaip — 125 dvigubi žingsniai. Romėniškos kilmės mylia — lot. mille passis (passuum) — tūkstantis dvigubų žingsnių. Dar vėliau natūralieji liaudies matai išreikšti ir metrinės sistemos vienetais, pavyzdžiui, mylia — 1478,7 m, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų anglosaksų kraštų mylia — sausumos, arba pašto mylia (mi) — 1609.344 m. Čia įvertintas žingsnio Ilgis. Tačiau skaičiuojant metrine sistema mylia grįsta ir kitais tos sistemos matais — Šitaip labai nutolo geografinė mylia — Žemės pusiaujo 1/157 lanko ilgis — 7421,6 m (Rusijoje ir Lietuvoje mylia — 7467,4 m), gana nedaug pailgėjo jaros mylia (jūrmylė) — geografinio dienovidinio 1' lanko 45° geografinėje platumoje ilgis — 1852,3 m (Anglijos platumoje — 1853,18 m), nuo 1929 m. tarptautinė jūrmylė (INM) — 1852 m. Laivo greičio žmogiškasis vienetas mazgas (kn) yra 1/120 jūrmylės lago (virvės su plūdriu inkaru). per 30 sek. jūreivio leidžiamo iš laivagalio — 1,852 km/h. Liaudies matų metriniai etalonai įvairiuose kraštuose labai skirtingi: margas LDK — 0,71 ha, Mažojoje Lietuvoje — nuo 0,25 iki 0.56 ha, Uznemunėje nuo 1819 m. lenkiškas — 0,56 ha; graikų talentas buvo 25,5 — 26,2 kg vario (prilygo 8,5g aukso žiedui), kituose Rytų kraštuose — sunkesnis, o biblinis — 41.4 kg. Pidas — 16,3805 kg, o svaras labai skirtingas: romėnų (libra) — 327 g, lictuviskas (iki 1920 m.) — 365,47 g, Lietuvoje carmečiu Rusijos — 409,512 g, tikrasis Rusijos — 374,158 g, Berlyno — 374,72 g, Klaipėdos — 413.05 g, Prūsijos iki 1839 m. — 467,711 g, Užnemunėje nuo 1815 m. naujasis lenkiškas — 405,504 g, Didžiosios Britanijos ir JAV prekybos svaras (Ib av) — 453,592 g, vaistinės svaras — 358,323 g. 2. Svaras sterlingų ir Trojos uncija. Svaras yra ir pinigas: Didžiosios Britanijos svaras sterlingų — pound sterling (bet žinomas pagal lot. libra — Srg £) — „pilnavertis, t. y. grynas, nustatytos prabos, svaras“, Airijos, Egipto, Kipro, Libano, Sirijos — svaras (dar buvęs — Australijos, Naujosios Zelandijos, Peru, Pietų Afrikos, Rodezijos, Sudano, Ugandos, Zambijos ir kt.). Italijos, Vatikano lira (L), Maltos (Lm) ir Turkijos (TL) lira irgi yra „svaras“, IXXVIII a. Prancūzijos livras (pranc. livre) — taip pat „svaras“ (1795 m. pakeistas šimtainės sistemos vienetu — frankas). Svaras sterlingų — tradicinis 145 pavadinimas; jo reikšmė — „D. Britanijos pinig. vienetas. lygus 100 pensų“ TŽŽ 2001 (vadinamųjų naujųjų pensų; iki 1971 m. — 20 šilingų arba 240 pensų LTE X 1983) — atitrūkusi nuo pirmykštės reikšmės: angl. srerling — „nustatytos prabos, grynas, pilnavertis“, sterlingas — 1. sen. „Anglijos grynio Ir svorio matas: aukso — 11/12, sidabro — 0,925 (po 1920 m. — 1/2), iki 1526 m. buvo dalijamas į 160 svorio penių“, 2. sen. „Anglijos sidabro moneta, kaldinta nuo 1180 m.; XIII a. lygus sidabro svarui, arba 20 sidabro pensų, t. y. 1 aukso pensui“ (Buračas 1999), kitaip — didysis pensas (LTE X 1983). Beje, tas atotrūkis būdingas daugeliui senųjų pavadinimų — auksinas, guldenas,zlotas... Sterlingas dabar — tiesiog „Anglijos sidabrinių ir auksinių monetų praba“ DZ. Smulkesni ir stambesni vienetai neretai susicti skaitiSkai: romėnų dvigubas žingsnis — 5 pėdos; paprastasis sieksnis (mostinis) — 6 pėdos — 1,95 m, didysis sieksnis — 9 pėdos — 2,84 m; kdrtis — 7,5 uolekties — 4,87 m, uolektis — 1,5 pėdos, pėda — 16 pirštų; akmuo -— 40 lietuviškų svarų — apie 14-15 kg, pitdas — 40 svarų. Yra net toks koeficientinis vienetas — uncija: lot. uncia „dvyliktoji dalis“ (net, pavyzdžiui, palikimo), pvz.: jugerio uncija — 209,91 m“, pėdos uncija — 24,6 mm (beje, artima coliui — 25,4 mm), aso (svaro vario — apie 327 g) uncija — 27,25 g, romėnų svaro uncija (svorio — 27,116 g, monetos — 27,288 g). Svaro uncija paplito ir kituose kraštuose: Prancūzijos (pranc. once žinomas nuo 1138 m.) — 30,594 g, Didžiosios Britanijos ir JAV — prekybos uncija — 28,3495 g. (skysčio uncija: D. Britanijos — 28,4123 ml, JAV — 29,5729 ml), vaistinės ir juvelyriné, arba Trojos, uncija — 31,1035 g. Trojos uncija yra ne tik juvelyrinė ir vaistinės, bet ir biržos matas — čia yra ir Trojos svaras — 12 Trojos uncijų — 373,242 g (0 16 Trojos uncijų — Didziosios Britanijos svaras — 453,592 g), ir Trojos drachma — 3,888 g (8 sudaro unciją), ir Trojos granas — 0,065 g (60 sudaro drachmą). Griežtai žiūrint, Trojos uncija yra nesąmonė (kuo čia dėta prieš tris tūkstantmečius keturiasdešimtą kartą sudegusi istorinė Troja?!) — kaip ir svaras sterlingų (nebėra tokio daikto kaip sterlingas). Skirtumas tas, kad svaras sterlingų neįvairuoja ir neginčijamas — tradicinis terminas. Troja — angl. Troy, būdvardis — Trojan (ret. var. Troyan): Trojan horse — Trojos arklys. Bet Trojos uncija — troy ounce | ounce troy, Trojos svaras — troy pound | pound troy. Yra ir tiesiog troy — „a system of weights in which 12 troy ounces make a pound, <...>“ (Webster's Comprehensive Dictionary 1996), taip pat troy weight — „a series of units of weight, based on a pound of 12 ounces and the ounce of 146 20 pennyweights or 480 grains — 0,3732417266 kg“ (Webster's Dictionary Unabridged 1981), o būdvardis troy kildinamas iš pranc. Troyes (liet. Trua) — „city in France where it was prob. introduced” (bet jo vartosena ribojama — expressed in troy weight“ Webster's Dictionary Unabridged 1981), konkrečiai siejama su ten vykdavusiose mugėse vartotu svorio matu (Webster’'s Comprehensive Dictionary 1996). Pinigų specialistas A. Buračas trimis atvejais yra daręs skirtingai (iš dalies net angliškai): troy ounce — trojos (monetinė) uncija, troy — trojos (brangiųjų metalų ir brangakmenių svorio matų) svorių sistema (Buračas 1980); 1994 m. nepateikia net uncijos, o 373,242 g svarą vadina brangenybių svaru (Buračas, Svecevičius 1994: 479); Troy Ounce — „aukso ir kt. tauriųjų metalų svorio matas, Trojos (Prancūzijoje) uncija, lygi 31,1035 g arba 1/12 Tr. svaro, arba 480 granų“ (Buračas 1999). Troja Prancūzijoje — geografinis atradimas... Troja — pranc. Troie, o Prancūzijos istorinės Šampanės centras — Troyes. Troyes siejama su keltų trikastiny (lot. Tricastini, pranc. Tricasses, angl. Tricasse) gentimi ir jų miestu, Romos imperijoje vadintu Augustabona, III a. pavadintu Tricassium, V a. — Trecae (Dictionnaire des noms propres 1995). Beje, patys to vardo davėjai visą jį atiduoda kaimynams: troy — „Nom donné, en Engleterre, a la série des poids qui scrvent pour les matieres d'or et d'argent“ (Dictionnaire encyclopédique 1900), dabar jo net nemini (nėra Dictionnaire de la langue francaise 1993). Jo neturi ir prancūzų sekėjai lenkai (nėra Stownik jezyka polskicgo 1967 ir Encyklopedia powszechna 1968). Vokiečiai skiria — trojanisches Pferd, bet Troygewicht, rusai taip pat — mposHckuti Kone, bet mpoickasn yHyus. Gal ji ir buvo suprasta kaip trejybiné arba vaistinės uncija DokZin 1988: 122, taip pat trejybinis arba vaistinės funtas DokZin 1988: 123 — atseit trejinė (auksas, sidabras, brangakmeniai), bet šitaip galima ,,pagristi“ ir keturinę (svaras, uncija, drachma, granas). Trejybiškumu grįsta ir anksčiau, nors be žodžio trejybinis: troy — „tokia svorių sistema (auksui, sidabrui, brangakmeniams)“ ALKZ 1975. Dar 1953 m. fiksuojamas troy svaras LE I 1953: 424. Yra ir sulietuvintas troy: troy weight — „trėjinė matų sistema (Britanijoje)“ ALKŽ 1998. Buvo ir tebėra paplitusi Trojos uncija LTE X 1983, VLE I 2001: 216 (nx), 217. TŽŽ 2001 — Trojos uncija, taip pat Trojos drachma, bet trojos granas. Jau yra ir artimiausias tikrenybei variantas — vaistinės uncija, trua uncija (oz tr, oz ap), vaistinės svaras, trua svaras (Ib tr, Ib ap), vaistinės drachma, trua drachma (dr tr, dr ap) — 3,88793 g (TechEnc I 2000: 660). Tik kodėl pirma vaistinės, 0 ne trua — santrumpa pirma fr, paskui ap. 147 Ir kodėl vis dėlto ne Trua? Žinoma, čia yra klaidinga (bet paplitusi) rašyba — VLE III yra net cezario pjūvis, nors iki šiol net spaudoje būdavo tik Cezario pjūvis. Taigi tebelieka Trojos uncijos tradicija, krūva variantų, atgyja ir tikroji — frua šaknis. Čia gali prireikti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimo. 3. Funtas, futas, diuimas ir kitos germaniškos rusybės. Lietuviai ncsiskolina tų matų pavadinimų, kuriuos turi patys. Tačiau kai kurios kalbos darė kitaip. Tokių skolinių prisigraibiusi rusų kalba sovietmečiu jų šiūptelėjo ir mums. Nežmoniškiausia rusybė, negrabių vertėjų labiausiai išplatinta, buvo funtas (rus. (dykm yra iš lenk. funt, toliau — iš vid. vok. aukšt. phunt, atitinka vok. Pfund, gauta iš lot. pondus). Geriau laikėsi lietuviška pėda, taip pat senas skolinys colis. Tačiau 1988 m. Dokumentų įforminimo ir rašybos žinyne papilta visa rusybiy krūva: funtas — 453,6 g. trejybinis arba vaistinės funtas — 373,2 g, stonas — 14 funtų DokZin 1988: 123, Jutas = 12 diuimy — 0,3048 m, diuimas — 2,54 cm DokZin 1988: 122. Tai yra Didziosios Britanijos ir JAV vienetų lentelė, bet iš tikrųjų čia yra ne anglybés, o rusybeés, iš kurių tik gym ir cmon yra angliškos kilmės (angl. foot — „pėda“, stone — „akmuo“), o funtas — vokiškos, diuimas — olandiškos (angl. inch; beje, K. Gaivenis vertimuose yra aptikęs ir svetimybę inčas...). Lentelėje — skliaustuose — patcikti ir lietuviški pavadinimai: funtas (liet. k. svaras (psn.) — 409 g) DokŽin 1988: 123, futas (liet. k. pėda — 22,2 cm (= 32,5 cm)), diuimas (liet. k. colis) DokŽin 1988: 122. Paprasčiausiai, susidūrus su skirtingomis lietuviškų ir angliškų matų vertėmis, nesugebėta lietuviškai pasakyti — angliškas svaras, angliškas akmuo, angliška pėda. Bet kodėl pateko ir diuimas — jo vertė nuo colio nesiskiria. 4. Natūralieji moksliniai vienetai, Natūraliųjų liaudies matų šiek tiek yra Ir tarptautinių (daugiausia antikinių), bet nėra visuotinių, Taigi kai kurie tinka tarptautinei prekybai ir kitokiai platesnei praktikai, bet niekas netinka mokslui. Mokslas susikūrė ir tobulina tarptautinę vienetų sistemą, kurios fizikinių dydžių „matmenys parenkami taip, kad būtų patogu naudotis“, vienetai yra „laisvai pasirinkti, nepriklausomi“ LTE XII 1984. Tokia yra metrinė, arba dešimtainė, vienetų sistema. Pavadinimas metrinė gana dviprasmiškas — metrinė yra ne nuo metro, 0 nuo gr. metron — „matas“, metred — „matuoju“. Dešimtainė reiškia, kad vienetai gali būti ir kartotiniai arba 148 daliniai — dauginami arba dalijami iš dešimčių. Šios sistemos pagrindai sukurti žymiausių prancūzų mokslininky komisijos. 1791 m. kovo 30 d. Nacionalinio susirinkimo dekretu patvirtintas ilgio vienetas metras, laisvai pasirinktas, bet visai nenatūralus — Paryžiaus geografinio dienovidinio 1/40 000 000 (keturiasdešimtmilijonoji) dalis, masės (buitiškai — svorio) vienetas kilogramas — 1 dm* 4 °C distiliuoto vandens vakuume (natūralesnis, bet visai kitoks mato pagrindas — ne Žemės masės kuri nors dalis). 1795 m. įvestas ir šimtainis pinigų vienctas frankas, o svaras sterlingų šimtainiu paverstas tik 1971 m. Čia aiškiai matomas skirtingas tautų būdas — anglų konservatizmas ir natūralumas, prancūzų — novatoriškumas, net revoliucingumas ir dirbtinumas (tas skirtumas gerai matyti parkų mene — geometrinis, arba taisyklingasis — prancūziškasis ir peizažinis, arba kraštovaizdinis, kitaip laisvasis — angliškasis parkas LTE VIII 1981). 1851 m. K. F. Gausas ir W. E. Weberis pagal pirmojo idėją ir pradinį variantą sukūrė simetrine — CGS (centimetras, gramas, sekundė) vienetų sistemą, bet ji visuotinai neįsigalėjo, nors „dar naudojama fizikos ir astronomijos teor. darbuose“ VLE III 2003. 1875 m. 17 šalių pasirašė metrinę konvenciją. Lietuvoje metrinė sistema įvesta 1920 m. gegužės 25 d. Taigi metras — dirbtiniausias vienetas, kilogramas — pagrindinis vienetas, bet kartotinis. Tačiau natūralumo idėja liko gyva. Žinoma, natūralūs yra ne tik žmogaus kūno ir buities dalykai, bet ir fizikinių reiškinių matai. Moksle natūraliosios vienetų sistemos yra „vienetų sistemos, kurių pagrindiniai vienctai yra fizikinės konstantos, <...>“ (gravitacijos konstanta, švicsos greitis vakuume Ir kt.), taigi čia „matmuo priklauso nuo gamtos reiškinių“ LTE VIII 1981. Tokių vienetų ir įvairių jų sistemų XX a. pr. yra sukūrę vokietis M. Planckas ir anglas D. R. Hartree. Pavyzdžiui, Hartrio masės vienetas — tai elektrono rimties masė — 9,109534-10*' kg (LTE IV 1978). Šie vienetai nuo metrinių vertėmis labai skiriasi — vieni nepaprastai maži, kiti — nepaprastai dideli. Ne praktikai jie ir kurti. Tačiau jie padarė poveikio ir 1960 m. XI Generalinės matų ir svarsčių konferencijos (GMSK) patvirtintai tarptautinei vienetų sistemai, arba SI (pranc. Systėme International) LTE XII 1984. Antai tas dirbtinis metras čia grindžiamas jau fizikiškai — „atstumas, kurį vakuume nusklinda šviesa per 1/299792458 sekundės dalį“ (1983 m. XVII GMSK) TechEnc I 2000: 648. Gana natūralų pagrindą turi senasis šilumos vienetas Celsijaus skalės (pagal vandens užšalimą ir virimą) laipsnis — dabar tarptautinės sistemos 149 išvestinis vienetas, o pagrindinis yra kelvinas (didesnis 273,15*), beje, taip pat natūralus — pagrįstas II termodinamikos principu. Natūraliųjų vienetų yra astronomijoje: para, metai, šviesmetis. Taigi natūralieji vienetai eina Iš pačios mokslo csmes. JI. Tikri — fiziniai, natūriniai, faktiniai ir perskaičiuoti (redukuoti, ekvivalentiniai, etaloniniai) — sutartiniai vienetai Galima arti 15 AG ir 100 AG traktoriais — tat fiziniai traktoriai. Vienas gali turėti 10 15 AG traktorių, kitas — 10 100 AG traktorių — argi jic vienodai turi? Tuo pačiu traktoriumi galima suarti 10 ha ražienų (skutimas), 10 ha bulvienos (gilusis arimas) ir išplėšti 10 ha plėšinio — natiiriniai hektarai čia lygūs, bet ar lygūs arimo hektarai? Ar tona rugių, ar tona kviečių — faktinės tonos lygios, bet ar lygus derlingumas Ir vertingumas? Taigi tikrenybei nustatyti reikia lyginamojo mato. Tai ne kokia statistikos užgaida — tai būtinybė. Prieš 30 metų leidinėlyje Žemės ūkio informacija (201) jau yra natūrinis hektaras, natūrinė tona, natūrinis indelis ZU1 1972 10 36. Čia jau yra ir koeficientas fiziniams traktoriams perskaičiuoti į sutartinius ZU1 1972 10 36. Aiškiai pasakomas daromas skirtumas: Siekiant objektyviau įvertinti ūkininkavimo sąlygas, vietoj faktiško darbo apmokėjimo imamas sutartinis ŽŪ 1975 1 9. Taip pat jau vartotas perskaičiuotas ir redukuotas: npueedėnnote 3ampamot — perskaičiuotos (redukuotos) sąnaudos ETŽ 1966. Būdinga mūsų senamiesčiui, jog patys didžiausi transporto srautai (daugiau kaip 800 redukuoty mašinų per valandą viena kryptimi) juda pačiomis siauriausiomis <...> gatvėmis 'T 1973 228 2. Pradžioje dar buvo nc tiesiog sutartinis, O sutartinis natūrinis: ycA06HbIū KHamypanbHhbiū u3Mepumenb npodyKuuu — sutartinis natūrinis produkcijos matas ETŽ 1966. Buvo ne tik konkretūs sutartiniai vienctai (sutartiniai hektarai, sutartinės tonos ir pan.), bet ir sutartiniai vienetai: iš kiekvieno žemės naudmenų hektaro gaunama apie 19 centnerių sutartinių derliaus vienetų T 1974 147 2. 10 milijonų sutartinių vienetų drenažo vamzdžių T 1973 285 1. <...> pagaminta 221 mln. t. mineralinių trąšų (sutartiniais vienetais) LU 1975 4 1222. * Šitam reikalui seniau vartotas daugiaprasmis žodis virtualinis — „galimas; galis pasireikšti; kuris turi pasireikšti“: virtualinis ilgis — glžk. „sutartinis ilgis horizontaliojo tiesaus 150 Sutartinis pieno riebumas nuo seniai vadinamas baziniu (3,5, 3,876 arba kitoks nustatytas). Nustatytų ricbumo (2,5, 3,5 ar 4,596), baltymų ir kitų sudedamųjų dalių pieno gaminys (ne natūralus pienas, bet padarytas kaip natūralus) vadinamas normalizuotas pienas. Bazinių dalykų yra ir daugiau, pvz.: bazinio kaloringumo gamtinės dujos LA 1993 74 4. Energijos vartojimas kartais reiškiamas naftos ekvivalento tonomis, Sutartinis kuras — tai „kuras, kurio apatinė degimo šiluma TSRS laikoma lygi 29,3 MJ/kg (7000 kcal/ kg)“ LTE X 1983; taip pat LTE IV 1978: 263. Šitoks perskaičiavimo būdas įsitvirtino, paplito — buvo net sutartinis gvvulys ZU 1974 2 33, sutartinis galvijas T 1973 162 1, 167 1, 1974 254 1, ZU 1974 9 34. Greitai paplito, tačiau ilgoka laiką nenusistovéjo terminas — net žodynuose buvo paplitęs vertinys sąlyginis: sąlyginis kuras — ycaosnoe monAau6e0 ChTZ 1960, bet ETŽ 1966 — sutartinis kuras, ZUTZ 1971 — vėl sąlyginis kuras; sąlyginė mediena „apskaitai palengvinti vartojamas medienos apskaitos vienetas“ — ycro6norūt mamepuai — bedingtes Holz MATZ 1971 (MTZ 1998 — sutartinė mediena „medienos džiovinimo apskaitai palengvinti vartojama medienos sąvoka, atitinkanti šiuos rodiklius: pušinės II džiovinimo kokybės kategorijos, 40 mm storio, 150 mm pločio, daugiau kaip 1 m ilgio apipjautos lentos, kurių pradinis drėgnumas 60%, o galutinis drėgnumas 1296“ — yen08nbiū nusomamepuai — Einheitsholz — conventional wood, wood in boards), naxoma msexas — sąlyginis (minkštas) arimas ZUTZ 1971; sąlyginis audinio plotis TkstTZ 1962. Periodinėje spaudoje sutartinis ir sąlyginis labai įvairavo: sutartiniai hektarai T 1973 246 1, 1974 157 2, Šv 1973 7 9, ZU 1974 2 5, 6, suarė 2200 hektarų sutartinio arimo T 1973 107 1 — nukirto 190 sqlyginiy hektarų javų T 1973 203 1; sutartinis traktorius ŽŪ 1974 2 14, 15, sutartinis agregatas T 1973 144 1, 1974 160 1; sutartinis kuras T 1973 167 2, 190 4 — sąlyginis kuras T 1973 83 4; sutartinė tona 1974 125 4 — sąlyginės tonos MG 1974 5 11; mineralinių trąšų — 4,9 milijono tonų (sąlyginiais vienetais) T 1973 248 3; kelio, kuriam nuvažiuoti sunaudojamas toks pat darbas (tiek pat laiko, kuro), kiek tikrame kelio tarpe su visais pakilimais“ TŽŽ 195 1, virtualinė drėgno oro temperatūra — „temperatūra, kurią turėtų esamame slégime tokio pat tankumo sausas oras“ TZZ 1969. Dabar — sutartinis kelių ilgis GelZ 1977, redukuotoji temperatūra PTZ, 1984, o virtualus paplūdo naujais daugiaprasmiškumais (žr. GK 2003 8 6-7). 151