Individualieji L. Ivinskio „Lenkų–žemaičių kalbų žodyno“ ir „Prigimtūmenės“ augalų vardai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas INDIVIDUALIEJI L. IVINSKIO LENKŲ-ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNO IR PRIGIMTŪMENĖS AUGALŲ VARDAI Laurynas Ivinskis (1810-1881), greta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, laikytinas vienu iš pirmųjų lietuviškų gamtos mokslų, ypač botanikos, terminų kūrėjų. Dauguma darbų, kuriuose jis pateikė lietuviškų botanikos terminų, taip ir liko neišspausdinti, tarp jų minėtini Lenkų-žemaičių kalbų žodyno ir Prigimtimenés rankraščiai. Lenkų-žemaičių kalbų žodyno (Stownik polsko-zmudzki) rankrastis yra didžiausias Ivinskio žodynas iš išlikusių dviejų dvikalbių ir vieno keturkalbio žodyno rankraščių. Jis apima A-R raides ir turi 2060 puslapių. Žodyno rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje. Tiksli data, kada šis žodynas parengtas, nežinoma, tačiau iš Ivinskio laiškų galima spręsti, kad autorius jį parašė apie 1862 m. pabaigą ar 1863 metus (žr. Ivinskis 1995: 465-467). Ivinskis į aptariamąjį žodyną įtraukė nemažai botanikos, zoologijos, mineralogijos nomenklatūrinių pavadinimų, prie kurių daug kur pateikė ir lotyniškų atitikmenų. Žodyne yra per 350 augalų, daugiausia jų genčių, pavadinimų (plačiau žr. Auksoriūtė 1999: 22—33). Ivinskio Prigimtiimené yra mokslinis dviejų dalių veikalas, parašytas vėliau nei žodynas, jo parašymo laikas — apie 1870 m. Prigimtūmenės rankraštis, kaip ir minėtas žodynas, saugomas Krokuvoje, o pirmosios dalies juodraštinis variantas ir jos lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų atitikmenų rodyklės yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Pirmojoje šio rankrasčio dalyje Žemėmina Ivinskis pateikia mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkiška ir kai kada vokišką atitikmenį. Antroji dalis Žolėmina — tai sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Autorius taip pat sudarė abėcėlines visų kalbų atitikmenų rodykles (plačiau žr. Jankevičius, Jankevičienė 1962: 151-163; Auksoriūtė 1998: 102-110). 135 Nors Lenkų-žemaičių kalbų žodynas ir Prigimtūmenė yra skirtingo pobūdžio darbai, pirmasis — verčiamasis žodynas, 0 antrasis — mokslinis veikalas, tačiau juose pateiktus augalų vardus galima palyginti, nes žodyne duodami lotyniški atitikmenys leidžia lietuviškus vardus tapatinti. Straipsnyje nagrinėjami ir lyginami abiejuose darbuose pateikti tik L. Ivinskio individualios darybos augalų vardai, nes terminizuoti liaudiniai augalų pavadinimai paprastai nesiskiria. Lyginta apie 80 augalų, įtrauktų į abu Ivinskio rankraščius, vardų. Visus juos galima skirti į dvi grupes: 1) Žodyne ir Prigimtiimenėje tiems patiems augalams įvardyti pateikti tie patys pavadinimai ir 2) besiskiriantys augalų vardai, t. y. tas pats augalas Žodyne įvardijamas vienaip, o Prigimtiimenéje kitaip. Pirmosios grupės augalų vardai sudaro apie 54 proc. lygintų pavadinimų. Darybos atžvilgiu šie pavadinimai gana įvairūs, daugiausia yra priesagų vedinių, pvz.: -ainis: lot. Arrhenatherum, lenk. Wysypka, awižajnis — avižainis (: aviža) Z VIII 1619, P 125, plg. avižuolė BV Ž 1998: 41; lot. Commelina, lenk. Przewdziekla, žiedrajnis ~ žiedrainis (: žiedras „žydras“ LKŽ 2002) Ž VII 1373, P 130; lot. Mesembryanthemum, lenk. Przypoludnik,spugajnis ~ spūgainis (: spūgas „spuogas“) Ž VIII 1467, P 186, plg. pluoštagėlė BVZ 1998: 195; lot. Silybum, lenk. Ostropest, pstrost, margajnis — margainis (: margas) Ž VIII 1557, P 253, plg. margainis BV Ž 1998: 277. -enis: lot. Dactylis (Dactylis glomerata Ž.), lenk. Rinigczka, psia trawa Z, niestrawa P, piewénis ~ pievenis (: pieva) Z VIII 1551, 1553, P 125, plg. lot. Dactylis glomerata, SunaZolé Iv, Min, sin. pamienis Iv St LBZ 1938: 115, sunazolé BVZ 1998: 107; lot. Lrythronium, lenk. Psi zab Ž, srzewnik P, skajsténis ~ skaistenis (: skaistus) Ž VIII 1551, P 134, plg. eritronis BVŽ 1998: 126; lot. Smyrnium, lenk. Przewloka, gardoklėnis ~ gardoklenis (: gardoklis) Ž VII 1379, P 196 (šio vedinio pamatiniu žodžiu laikytinas kitas Ivinskio teiktas augalo vardas — gardoklis, lot. Angelica Archangelica Ž. 11 245). -ene: lot. Methonica, lenk. Pysznokwiat, wdziekostawa Ž, stebuklėnė ~ stebuklené (: stebuklas) Z VIII 1596, P 133; lot. Saponaria, lenk. Psie goždziki Z, mydlnica, mydtownik P. mujléné ~ muilenė (: muilas) Ž VIII 1551, P 182, plg. putoklis BVZ 1998: 267; lot. Isopy136 rum, lenk. Przyjemka, zdrojowka, rautėnė ~ rautenė (: rautas) Z VII 1425, P 161, plg. bligna BVZ 1998: 164. Kai kurie vediniai sudaryti su labai retomis priesagomis (-minys, -menis, -minis, -minys, -Enis, -etis, -ėtras ir kt.), pvz.: lot. Chara, lenk. Ramienica, suktminis Ž VIII 1622,sūktminis ~ suktminys (; suktas) P 96, plg. maurabragis Min, sin. graudelė Iv LBŽ 1938: 83, maurabragis BVZ 1998: 81: lot. Potamogeton (Potamogeton natans Ž), lenk. Rdestnica, wrzecznica Ž, wrzecznik, wodnica, rdestnica P. wandminis ZVI 1636,wandminis ~ vandminys (: vanduo) P 119, plg. lot. Potamogeton natans, plūduriuojančioji plūdė, sin. plaudenės Iv LBZ 1938: 277; lot. Diospyros, lenk. Przyspora, juodmiinis ~ juodmiinis (: juodas) Ž VII 1497, P 216, plg. persimonas; juodmedis BVŽ 1998: 114; lot. Cynoglossum (Cynoglossum officinale 7), lenk. Psi jezvk, lézmiinis ~ lezmiinys (: lezti ,nuvytus gulti, leipti (apie augalus)“ DūnŽ 1976: 174) Z VIII 1551, P 233, plg. sunliele BVZ 1998: 106; lot. Helichrysum. lenk. Radostka, suchokwiat P, sausūmėnis ~ sausiimenis (: sausas) Ž VIII 1614, P 255, plg. slamutis BVZ 1998: 150; lot. Albuca, lenk. Ptaszla, sūltienis ~ sultėnis (; sultys) Ž VIII 1562, P 132; lot. Erineum, lenk. Rdzawnik, rudi - čtras — rudėtras (: rudas) Z. VIII 1637, P 48 ir kt. Kiek mažiau pasitaiko priešdėlių (pa-, san-, ap-) vedinių, pvz.: lot. Cycas, lenk. Rdzenica, pūwerbė ~ paverbė (: verba) Z VIII 7, P 143, plg. cikas BVŽ 1998: 104; lot. Cynometra, lenk. Psia rozga Ž, Otretwa P, papienis ~ papienis (: pienas) Ž VIII 1551, P 211; lot. Eranthis, lenk. Rannik, sanwasaris Z VIII 1625, sgnwasaris — sanvasaris (: vasara) P 161, plg. erantis BVZ 1998: 124; lot. Majanthemum, lenk. Pstroczek, padziaugsmis ~ padzZiaugsmis (: dZiaugsmas) Z VIII 1556, P 131, plg. Majinthemum bifélium, meduté, sin. miejiigas Iv LBZ 1938: 210. Rastas vienas galūnės vedinys: lot. Cunonia, lenk. Radziliszek, ap - rajzgis ~ apraizgis (: apraizgė) Ž VIII 1616, P 188 ir vienas durinys: lot. Euphorbia, lenk. Psie mléko, wilczomlecz lancetowaty Ž, Ostromlecz P, kdartpiené ZVIIL1551,kartpiéné ~ kartpiené (: kartus + pienas) P 150, plg. karpazole, sin. kartpiené Iv LF 1971: 580. Ketvirtadalio Sios grupés pavadinimy daryba neaiski, nes nezinomas darybos pamatas, pvz.: lot. Atraphaxis, lenk. Raci¢znica, aj137 szmas Z VIII 1607, ajszmas ~ aišmas P 157; lot. Banksia, lenk. Pyszlin, skūbras ~ skūbras Ž, VIII 1595, P 155; lot. Bupleurum, lenk. Przewiercien, tanszas Z VII 1375, tanszas — lanšas P 192, plg. gaivenis BVŽ 1998: 59: lot. Coldenia, lenk. Rociag, stramas ~ stramas 7. VIII 1607, P 234: lot. Excaccaria (Excaecaria agalocha 7), lenk. Rajskie drzewo Z, Slepin, slepodrzew P, araszas rojiszkasis Ž VIII 1620, araszas ~ araSas P 150; lot. Farsetia, Berteroa, lenk. Pyleniec, plejnis ~ pleinis Z VIII 1591, P 176, „plg. Bertéroa incdna, pilkoji miltinaité Iv LBZ 1938: 48, miltinaité BVZ 1998: 51: lot. Fedia, lenk. Rapunkul najstis ~ naistis Z VIII 1629, P 252; lot. Ocnanthe, lenk. Przewtoka, ilksnis ~ ilksnis Z VII 1379, P 192, plg. Oendnthe aquatica, vandeniné isné Iv LBZ 1938: 237, isné BVZ 1998: 208; lot. Ornithopus, lenk. Praszvniec, sanstris Z VIII 1562, sąnstris ~ sanstris P 208, plg. Ornithopus sativus, sėjamoji seradélé Iv, sin. saradėlė Iv LBZ 1938: 241, seradélé BVZ 1998: 211; lot. Valerianella, lenk. Rapontyka, ktajnis ~ klainis 7. VIII 1627, P 252, plg. Valerianélla olitoria, sultené Iv, Min LBZ 1938: 365, sultené BVŽ 1998: 307. Žodyne ir Prigimtūmenėje pateikiami tie patys pavadinimai tiems patiems augalams įvardyti visiškai nesiskiria nei savo forma, nei rašyba, tik vienas kitas pavadinimas skiriasi diakritiniu ženkleliu. Iš aptartos grupės dabar vartojamas tik vienas Ivinskio naujadaras margainis tai pačiai lot. Silybum genčiai įvardyti (žr. LBŽ 1938: 323 ir BVŽ 1998: 277). Jeigu būtų buvęs išspausdintas nors vienas iš minėtų Ivinskio darbų, galbūt jo naujadarų, kurių motyvacija aiški, būtų prigiję ir daugiau, Sudarant Lietuvišką botanikos žodyną nebuvo naudotasi minėtais Ivinskio rankraščiais, jo augalų vardai imti iš kalendorių ir Kazio Griniaus gautų kitų Ivinskio rankraščių. Peržvelgus į LBŽ įtrauktų augalų vardus Ir sinonimus, galima pastebėti, kad jame kai kuriems jau minėtiems augalams pavadinti pateikti kiti Ivinskio pavadinimai nei aptariamuose rankraščiuose, pvz.: šunažolė, išnė, sultenė, miltinaitė, seradėlė, kurie vartojami ir dabartinėje botanikos nomenklatūroje (žr. BVŽ 1998). Keturi iš paminėtų pavadinimų - išnė, miltinaitė, sultenė, šunažolė — greičiausiai yra Ivinskio dariniai, o penktasis vardas — skolinys (dar žr. Matulionis 1907: 12, 23, 60). Dar pora Ivinskio pavadinimų LBŽ pateikti kaip sinonimai, pvz.: graudelė (lot. Chara) ir plau138 denės (lot. Potamogeton), tačiau dabartinėje nomenklatūroje jie nevartojami. Ir tik vienas aptariamos grupės Ivinskio naujadaras LBZ duodamas kaip sinonimas — kartpienė. Nemažos dalies antrosios grupės augalų vardų, t. y. tu, kurie skiriast Lenkų-žemaičių kalbų žodyne ir Prigimtiimenéje, daryba taip pat neaiški, pvz.: lot. Aulax, lenk. Rososna, dromienis ~ dromėnis Ž IX 1722, plintras ~ plyntras P 154; lot. Dirca, lenk. Rzemienica, jėrkūjnis ~ jerkainis Ž X 2046,sajtuwas ~ sailuvas P 155; lot. Epacris, lenk. Rzest,jūstras — jūstras Ž X 2051,tiėkszras — tiekšras P 14; lot. Himantallia, lenk. Rzemienica (Prigimtūmenėje lenkų kalbos atitikmuo nepateiktas), sfiėmuo ~ stiemuo Ž X 2046, są nkietris ~ sankėtris P 96; lot. Onosma, lenk. Rumianica, raumié — raumė Ž. X 2007.liėsmuo ~ liesmuo P 233; lot. Umbilicus pendulinus, lenk. Rząsa wietrzna, giniawas ~ gyniavas Z. X 2041, lot. Umbilicus, lenk. Urocznik, pępowiec, étkras — elkras P 187; lot. Sisyrinchium, lenk. Ryjaczek, jėlis ~ jelis Ž X 2027,sąnrinklis ~ sanrinklis P 136, plg. vikšruolė BVZ 1998: 278 ir kt. Paminėtieji augalai, išskyrus pastarąjį, neįtraukti nei į LBZ, nei į BVZ. Lyginant aptariamuosiuose darbuose tam pačiam augalui įvardyti pateiktus skirtingus pavadinimus, galima pastebėti, kad dažniausiai Ivinskio sukurti pavadinimai visiškai skiriasi. Tie augalų vardai, kurių daryba aiški, skiriasi ir pamatiniu žodžiu, ir darybos formantu, tik kelis pavadinimus galima tarpusavyje susieti. Žodyne lot. Nasturtium, lenk. Rūkiew pavadinti duotas vardas gdrstis ~ garstis Z X 2003, 0 Prigimtiimenėje pateiktas priešdėlinis vedinys pagarstis — pagarstis P 161, kurio pamatiniu žodžiu greičiausiai paimtas Žodyne teikiamas šio augalo vardas (plg. rėžiukas BVZ 1998: 203). Atvirkščiai, lot. Thalictrum, lenk. Rutewka — Žodyne vedinys rūtmetič ~ rūtmetė Z. X 2017, kurio darybos pamatu galbūt galima laikyti priesagos -m16 vedini riūtiniė — riitme P 161, pateikta Prigimtūmenėje šiam augalui įvardyti (plg vingiris, sin. rūtnicės Iv LBZ 1938: 344). Paminėtini dar dviejų augalų vardai, kurie remiasi tais pačiais pamatiniais žodžiais: lot. Agrimonia, lenk. Rzepik, twilkietris ~ tvilkėtris (: tvilkės + -ėtris) Ž X 2048 ir twilkéné ~ tvilkenė (: tvilkės + -enė) P 203 (plg. lot. Agrimonia Eupatéria, dirvuolė gydūnė, sin. tvilkės Iv, St LBŽ 1938: 11, dirvuolė BVZ 1998: 22); lot. Cakile, lenk. Rukwiel, snapėjnis 139 — snapeinis (: snapas + -einis) Z X 2005 ir snapėtis ~ snapotis (: snapas + -otis) P 178 (plg. lot. Cdkile maritima, pajūrinė stokle Iv, St LBZ 1938: 60, stoklė BVZ 1998: 60). Kai kurių besiskiriančių augalų vardų daryba viename Ivinskio rankraštyje yra aiški, o kitame rankraštyje teikiamų pavadinimų daryba sunkiau atsekama ar Išvis neaiški. Keletas augalų pavadinimų pavyzdžių, kurių daryba aiškesnė Žodyne: lot. Marchantia, lenk. Porostnica, kerpėnė ~ kerpené (: kerpė + -enė) Ž VI 1225,iwajris ~ yvairis P 99, plg. maršantija BVZ 1998: 190; lot. Onobrychis, lenk. Rzesnia, dobiliénis ~ dobilénis (: dobilas + -énis) Ž X 2050, szitbrunis ~ Silbrunis P 209. plg. lot. Onobrichis viciaefolia, sejamasis bandvikis. sin. jungenés Iv, St, sparceta Iv LBZ 1938: 238, esparcetas BVZ. 1998: 209; lot. Peganum, lenk. Rutewnik, rutéjnis ~ riteinis (; rita + -einis) Ž X 2017, gandronitis ~ gandronitis P 165, plg. peganas BVZ 1998: 219; lot. Sium, lenk. Potocznik, upénis ~ upenis (: upė + -enis) Ž VII 1249, tantéklis ~ lanteklis P 192, plg. drégmené Iv LBŽ 1938: 324, drégmené, sin. lanteklis Iv LF 1976: 61; lot. Jacquinia, lenk. Rozwdzigcznia, sk djstra ~ skaistra (: skaistus + -ra) Ž X 1981, jokiinis ~ jokūnis P 218 ir kt. Pastarasis augalas neįtrauktas nei į LBZ, nei i BVZ. Augalų vardai, kurių daryba aiškesnė Prigimtiimencje, pvz.: lot. Celastrus, lenk. Rošlidlawa, dajgonis ~ daigonis (: daigoti „naikinti, žudyti“ + -onis) P 213,rūrwienis ~ rūtvėnis (? : rūtva + -ėnis) Ž IX 213, plg. smaugikas BVŽ 1998: 74: lot. Galega, lenk. Rutwica, žirnūklas — žirnūklas (: žirnis + -ūklas) P 207, rūtwajnis ~ rūtvainis (: rūtva + -ainis, $io vedinio pamatinis žodis greičiausiai paimtas sekant lenkų kalbos atitikmeniu) Z X 2017, plg. lot. Galéga officinalis, vaistinis ožiarūtis, sin. žirnytės I, St LBZ 1938: 149, ožiarūtis BVZ 1998: 137; lot. Isotes, lenk. Rypina, panariinis ~ panariinis (: pa- + narinas) P 116, skąndūnis ~ skandinis Ž X 2032, plg. slepiserée BVZ, 1998: 163; lot. Magnolia, lenk. Rozwon, didéné ~ didené (: didis + -ené) P 163, žiėgris ~ Ziegris Z X 1993, plg. magnolija BVZ 1998: 187; lot. Restio, lenk. Rzesé, pramaudis ~ pramaudis (: pra- + maudai, zr. mauddj (lot. Scirpus) P 121) P 129, riėzgis ~ riezgis Ž X 2049, plg. restijas BVZ 1998: 251; lot. Nissolia (Lathyrus Nissolia), lenk. Rydzyn, razuwas ~ raZuvas (: raZas + 140 -uvas) P 209, rintis ~ rintis Ž, X 2025, plg. lot. Lathyrus, pelėžirnis, sin. pažirnis Iv, žirnikas Iv LBZ. 1938: 191; lot. Callitriche, lenk. Rzęsl, nertis ~ nertis (2 nerti + -tis) P 199, dsztwié — aštvė Ž X 2050, plg. praujenė Iv LBZ 1938: 63; lot. Elate, lenk. Roskawa, sk lėjstis ~ skleistys (: skleisti + -tvs) P 128,gičitres ~ gietrės Ž IX 1719 ir kt. Pastarasis augalas neįtrauktas LBZ ir BVZ. Dabartinėje botanikos nomenklatūroje nevartojamas nė vienas Ivinskio naujadaras iš aptartos antrosios grupės, tačiau trys paminėti augalai dabar vadinami Ivinskio sudarytais vardais — stoklė (lot. Cakile), drėgmenė (lot. Onobrychis) ir praujenė (lot. Callitriche), kurie buvo pateikti ne Žodyne ir ne Prigimtiimenéje, o kituose jo raštuose. Palyginus Ivinskio Lietuviy-Zemaiciy kalbų žodyno ir Prigimtiimenės rankraščiuose teikiamus jo paties sukurtus augalų vardus, aiškiai matyti, kad beveik pusei augalų viename rankraštyje jis davė vienokį, o kitame — kitokį pavadinimą. Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Prigimtūmenę Ivinskis rašė kiek vėliau nei Žodyną, be to, Prigimtūmenėje augalus klasifikavo išskirdamas taksonomines kategorijas, tad, jas derindamas, galbūt jis pakeitė savo nuomonę dėl kai kurių anksčiau vartotų augalų genčių pavadinimų norėdamas juos patikslinti ar pagerinti. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Auksoriūtė A. 1998: Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. — Terminologija 5, 102-110. Auksoriūtė A. 1999: Lauryno Ivinskio žodynų terminija. — Lituanistica 2(38), 22— 33. BVŽ 1998: Botanikos vardų žodynas. Sud. R. Jankevičienė, Vilnius. DinZ 1976: V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius. Ivinskis L. 1995: Raštai. Sud. R. Mikšytė, Vilnius. Jankevičius K., Jankevičienė R. 1962: Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. — Botanikos klausimai 2, 151— 163. LBŽ 1938: Lietuviškas botanikos žodynas, Red. J. Dagys, Kaunas. LF 1071: Lietuvos flora 4, Vilnius. LF 1976: Lietuvos flora 5, Vilnius. LKŽ 2002: Lietuvių kalbos žodynas 20, Vilnius. Matulionis P. 1907: Žolynas: Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas, Vilnius. 141 P: Prigimtūmenė (Prigimtuménd, turentė sawieje dalijkus žemies, zoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo), rankraštis. Z: Lietuvių=žemaičių kalbų žodynas (Stownik polsko-žmudzki), rankraštis. INDIVIDUAL NAMES OF PLANTS IN L. IVINSKIS’ | LENKU-ZEMAICIU KALBŲ ŽODYNAS AND PRIGIMTŪMENĖ Summary This article deals with the names of plants of individual word-formation presented in two manuscripts — Lenkų-žemaičių kalbų žodynas (Polish-Samogitian Dictionary) (about 1863) and a scientific work Prigimtūmenė (Nature) (1870). About 80 individual names included into both manuscripts are compared. Similarity of Lithuanian names given in both manuscripts is shown by Latin cquivalents, All Įvinskis' terms of individual word-formation which have been compared can be distributed into two groups: 1) the same names used to name the same plants in both the dictionary and Prigimtiimené, 2) different plant names — i. e. in the dictionary and Prigimtitmenė the same plant is named differently. Names of the first group make about 54 “6 of the compared names. In respect of word-formation names arc quite different, most of them arc suffix derivates and the way of formation of about one quarter of them is not clear, because the underlying word is not known. Comparison of different names for naming the same plant in the dictionary and in Prigimtivmené shows that those names are entirely different. Word-formation of most of them 1s not clear and these, which have a clear word-formation pattern, have a different underlying word and a different formant. It is difficult to say why Ivinskis gave different names in the two manuscripts to almost a half of plants. Prigimtiimené was written later than the dictionary. In Prigimtitmené he classified plants according to taxonomy categories, so it is possible that he had changed his opinion when trying to co-ordinate names of these categories or to improve and to make plant names more accurate. Albina AUKSORIUTE Gauta 2003-10-31 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 142